Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės daugiabučio namo savininkų bendrijos „Delfino namas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Possum LT“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Admi“ ir daugiabučio namo savininkų bendrijai „Delfino namas“ dėl dalies sutarties nuostatų pripažinimo negaliojančiomis.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62¹ straipsnio 2 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Vilniaus apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Vilniaus apygardos teismo vardu.

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkinamas.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir nagrinėjimo tvarkos

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys) ar pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro skundžiamos Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. kovo 20 d. nutarties dalis, kuria nuspręsta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nespręsti, ieškovei pateikus pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo. Atskirasis skundas iš esmės motyvuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi netinkamai taikė CPK 94 straipsnio nuostatas, nenustatė atsakomybės (kaltės) dėl proceso, nenustatė jokių neteisėtų ar netinkamų atsakovės daugiabučio namo savininkų bendrijos „Delfino namas“ veiksmų, neįvertino aplinkybės, jog atsakovės daugiabučio namo savininkų bendrijos patirtas bylinėjimosi išlaidas nulėmė būtent ieškovės neatsargus procesinis elgesys. Apeliantės teigimu, tai, kad kitoje civilinėje byloje iš dalies buvo patenkintas ieškovės patikslintas ieškinys ir iš atsakovės UAB „Admi“ priteisti 2,95 Eur, nepagrindžia ieškovės pareiškime nurodytos ieškinio atsisakymo priežasties, kad ieškovės teisės (materialinis teisinis reikalavimas) buvo apgintos kitoje byloje.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nutraukus civilinę bylą

Pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Vadinasi, klausimui dėl bylinėjimosi išlaidų teisingo paskirstymo išspręsti būtina nustatyti, kodėl kilo šalių ginčas, kodėl ieškovas kreipėsi teisminės gynybos ir dėl kokių priežasčių, įvertinus ir šalių elgesį proceso metu, byla buvo baigta nepriėmus sprendimo dėl ginčo esmės. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, tai yra vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, be kita ko, ir inicijuojant patį bylos procesą (paduodant ieškinį) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010, 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017, 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-690/2018, 2022 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-943/2022). Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta pagal priežasties teoriją turi tekti šaliai, atlikusiai neteisėtus procesinius veiksmus arba tokius procesinius veiksmus, kurie tapo bylinėjimosi išlaidų priežastimi. Turi būti atsižvelgta į tai, kad, pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius, kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti niekine ir negaliojančia dėl prieštaravimo imperatyvioms įstatymo nuostatoms (CK1.80 straipsnio 1 dalis) atsakovių UAB „Admi“ ir daugiabučio namo savininkų bendrijos „Delfino namas“ 2019 m. balandžio 25 d. sudarytos Sutarties 5.3 punkto dalį. Pažymėtina, jog pateiktame ieškinyje ieškovė nurodė, kad ji buvo pateikusi patikslintą ieškinį kitoje civilinėje byloje Nr. e2-746-1040/2025, reikšdama reikalavimą pripažinti Sutarties 5.3 punkto dalį negaliojančia dėl prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. balandžio 4 d. nutartimi patikslintą ieškinį atsisakė priimti, motyvuodamas tuo, kad ieškiniu yra keičiamas ir dalykas, ir pagrindas. Taigi, ieškovė dar iki šios civilinės bylos iškėlimo kitoje Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje, pateikdama patikslintą ieškinį, iš esmės buvo pareiškusi analogiško pobūdžio reikalavimą, kaip ir keliamą šioje civilinėje byloje.

Remiantis bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad aptariamojoje Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-746-1040/2025 buvo nagrinėjamas ieškovės UAB „Possum LT“ patikslintas ieškinys atsakovei UAB „Admi“ dėl nepagrįstai gautų lėšų priteisimo, juo ieškovė prašė priteisti iš atsakovės UAB „Admi“ 147,64 Eur nepagrįstai gautų lėšų ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Aptariamoje byloje trečiuoju asmeniu buvo daugiabučio namo savininkų bendrija „Delfino namas“, kuri šioje civilinėje byloje yra atsakovė. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies ir UAB „Possum LT“ iš atsakovės UAB „Admi“ priteisti 2,95 Eur nepagrįstai gautų lėšų. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog, kaip matyti iš teismo sprendimo turinio, ieškovė UAB „Possum LT“ kaip ieškinio argumentą nurodė ir aplinkybę, kad Sutarties 5.3 punkte įtvirtinta bendrijos prievolių pagal Sutartį vykdymas iš bendrijai patikėtų kaupiamųjų lėšų prieštarauja Bendrijų įstatymo 25 straipsnio 3 daliai (draudimui į kaupiamąsias lėšas nukreipti išieškojimą pagal bendrijos prievoles), todėl, nustačius imperatyvios normos – Bendrijų įstatymo 25 straipsnio 3 dalies pažeidimą, ši Sutarties 5.3 punkto dalis yra niekinė ir negalioja CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu. Tuo tarpu Vilniaus apylinkės teismas aptariamame sprendime konstatavo, jog „nėra pagrindo pripažinti 2019 m. balandžio 25 d. Administravimo ir priežiūros sutarties Nr. ADM-359 5.3 punkto nuostatas ex officio (savo iniciatyva) negaliojančiomis (CK 1.80 straipsnio 1 dalis, 1.78 straipsnio 5 dalis), nes šio punkto netikslumas ir ne išsamumas, nenurodant išimties neatlikti atskaitymų iš kaupiamųjų lėšų, nepaneigia imperatyvių nuostatų (t. y. Bendrijų įstatymo 25 straipsnio 3 dalies) taikymo privalomumo“. Vilniaus apygardos teismas 2026 m. vasario 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-147-656/2026, išnagrinėjęs ieškovės UAB „Possum LT“ ir atsakovės UAB „Admi“ apeliacinius skundus, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog ieškovė savo pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo iš esmės motyvavo aplinkybe, kad kitoje civilinėje byloje, t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu, kurį Vilniaus apygardos teismas 2026 m. vasario 24 d. nutartimi paliko nepakeistą, buvo patenkintas jos materialinis teisinis reikalavimas, konstatavus, kad Sutarties 5.3 punkto (punkto dalies) galiojimo ar negaliojimo aplinkybė nereikšminga, kadangi ir be sutartinių nuostatų pripažinimo negaliojančiomis yra pripažinti neteisėti UAB „Admi“ veiksmai, pažeidžiantys imperatyvias Bendrijos įstatymo normas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje su šiais ieškovės argumentais sutiko, pabrėždamas, jog aplinkybė, kad abi civilinės bylos ir jose ieškovės reikšti reikalavimai nebuvo ir nėra tapatūs, nereiškia, jog ieškovė abiejose bylose siekė visiškai skirtingų tikslų, kadangi abiem ieškiniais ieškovė iš esmės gynė savo nuosavybę (kaupiamąsias lėšas). Apeliacinės instancijos teismas su šiomis skundžiamos nutarties išvadomis nesutinka.

Pabrėžtina, jog vertinant reikalavimo pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastis svarbu tai, ar jo atsisakyta dėl svarbių priežasčių, ar jų nenurodant, ar dėl to, kad kita šalis reikalavimą patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-915/2016, 31 punktas). Apeliacinės instancijos teismo manymu, nors nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškime dėl ieškinio atsisakymo nurodė atsisakymo priežastis, tačiau, įvertinus anksčiau šioje nutartyje nustatytų aplinkybių visumą, jos nelaikytinos sudarančiomis pagrindą nespręsti šalių, šiuo atveju atsakovės daugiabučio namo savininkų bendrijos „Delfino namas“, patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būtent ieškovės skubotas, nepakankamai apdairus ir rūpestingas elgesys, atliekant procesinius veiksmus ir inicijuojant patį civilinės bylos procesą, nulėmė apeliantės bylinėjimosi išlaidų susidarymą šioje civilinėje byloje – buvo tiesioginė atsakovės daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos „Delfinų namas“ patirtų bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis.

Svarbu atkreipti dėmesį į aplinkybę, kad nors, remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsniu, CPK 5 straipsniu, asmenys turi įstatymo garantuojamą teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, kuri negali būti ribojama, tačiau jiems suteiktomis procesinėmis teisėmis šalys turi naudotis tinkamai, sąžiningai, įvertinti galimas kilti neigiamas pasekmes. Šios nutarties 16 punkte jau nustatyta, kad ieškovė dar iki šios civilinės bylos iškėlimo buvo pateikusi patikslintą ieškinį kitoje civilinėje byloje (jo pagrindu Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo iškelta civilinė byla e2-746-1040/2025), iš esmės pareikšdama analogiško pobūdžio reikalavimą dėl Sutarties 5.3 punkto dalies pripažinimo negaliojančia kaip ir keliamą šioje civilinėje byloje, kurį toje byloje atsisakyta priimti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks ieškovės elgesys, kai šiuo konkrečiu atveju esant užvestai ir neišnagrinėtai vienai civilinei bylai, kurioje atsisakyta priimti jos patikslintą ieškinį, ieškovė su minėto patikslinto ieškinio reikalavimais teikia naują ieškinį, laikytinas skubotu, pertekliniu, neatitinkančiu apdairaus, rūpestingo proceso šalies elgesio standartų. Pažymėtina, jog, nors minėtoje Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-746-1040/2025 ieškovė reiškė reikalavimą atsakovei UAB „Admi“ dėl nepagrįstai įgytų lėšų grąžinimo, tačiau ieškinio motyvu nurodė ir aplinkybę, kad Sutarties 5.3 punkte įtvirtinta bendrijos prievolių pagal Sutartį vykdymas iš bendrijai patikėtų kaupiamųjų lėšų prieštarauja Bendrijų įstatymo 25 straipsnio 3 daliai, todėl, nustačius imperatyvios normos – Bendrijų įstatymo 25 straipsnio 3 dalies pažeidimą, ši Sutarties 5.3 punkto dalis yra niekinė ir negalioja CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu. Taigi ieškovė iš esmės siekė, kad teismas, priimdamas sprendimą toje byloje, ex officio (savo iniciatyva) (CK 1.78 straipsnio 5 dalis) pripažintų Sutarties 5.3 dalies punktą negaliojančiu. Nepaisant tokio ieškovės, be kita ko, siektino rezultato Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-746-1040/2025 ir nesant išnagrinėtai minimai civilinei bylai iš esmės, ieškovė pateikė naują ieškinį atsakovėms UAB „Admi“ ir daugiabučio namo savininkų bendrijai „Delfino namas“, prašydama pripažinti niekine ir negaliojančia dėl prieštaravimo imperatyvioms įstatymo nuostatoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis) atsakovių Sutarties 5.3 punkto dalį, kurio pagrindu buvo užvesta ši civilinė byla. Apeliacinės instancijos teismo manymu, tokiu elgesiu ieškovė iš esmės tinkamai neįvertino aplinkybės, jog būtent pirminėje Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-746-1040/2025 gali būti patenkinti jos reikalavimai, todėl, siekiant apginti savo teises, naujo, papildomo ieškinio teikimas nėra reikalingas, tikslingas ir būtinas tol, kol nebus išnagrinėti kitoje civilinėje byloje ieškovės pareikšti reikalavimai. Būtent šį faktą patvirtina ir nagrinėjamu atveju susidariusi situacija, jog aptariamoje civilinėje byloje iš dalies patenkinus ieškovės patikslintu ieškiniu keliamus reikalavimus, UAB „Possum LT“ šioje civilinėje pateikė pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo, tvirtindama, kad kitoje civilinėje byloje buvo patenkintas jos materialinis teisinis reikalavimas.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytų ir įvertintų aplinkybių pagrindu darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje tinkamai neįvertino ieškovės procesinio elgesio, jos apdairumo, rūpestingumo inicijuojant patį civilinės bylos procesą (paduodant ieškinį). Dar daugiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės pareiškime dėl ieškinio atsisakymo ir atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyta aplinkybė, jog Vilniaus apygardos teismas 2026 m. vasario 24 d. nutartyje konstatavo, kad Sutarties 5.3 punkto dalies galiojimo ar negaliojimo aplinkybė nėra reikšminga, kadangi ir, be sutartinių nuostatų, Bendrijos įstatymas imperatyviai draudžia panaudoti kaupiamąsias lėšas kitiems tikslams, savaime nesudaro pagrindo laikyti, kad šioje civilinėje byloje ieškovės ginčijama Sutarties 5.3 punkto dalies nuostata yra negaliojanti. Taip pat pabrėžtina, jog toje pačioje nutartyje Vilniaus apygardos teismas nurodė, kad ieškovė, reikalaudama pripažinti negaliojančiu Sutarties 5.3 punkto dalį kitoje civilinėje byloje Nr. e2-793-868-2026, t. y. šioje civilinėje byloje, yra pasirinkusi kitą savo teisių gynimo būdą, nors ir nereiškia reikalavimo taikyti restituciją. Vadinasi, šioje civilinėje byloje ieškovės pasirinktas jos teisių gynimo būdas buvo savarankiškas, tačiau, atsižvelgiant į kitoje civilinėje byloje nurodytus ieškovės argumentus, teismo sprendimo priėmimo rezultatas toje byloje galėjo nulemti UAB „Possum LT“ apsisprendimą, ar tikslinga reikšti naują ieškinį dėl Sutarties dalies nuostatų pripažinimo negaliojančiomis.

Nagrinėjamu atveju svarbu atkreipti dėmesį į aplinkybę, kad nors skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas, remdamasis konkrečia kasacinio ir Lietuvos apeliacinio teismo praktika, nurodė, kad atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, tačiau, spręsdamas dėl atsakovės daugiabučio namo savininkų bendrijos „Delfinų namas“ patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, visiškai nevertino aptariamo atsakovės procesinio elgesio ir aplinkybių, kurios tapo apeliantės bylinėjimosi išlaidų priežastimi. Išvadą, jog šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo, pirmosios instancijos teismas padarė taip pat atsižvelgdamas į ieškovės argumentus, jog kitoje civilinėje byloje yra konstatuoti atsakovės UAB „Admi“ neteisėti veiksmai. Visų pirma apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į aplinkybę, jog tai, kad minėtoje Vilniaus apygardos teismo nutartyje yra konstatuoti neteisėti atsakovės UAB „Admi“ veiksmai surenkant kaupiamąsias lėšas ir vykdant atskaitymus iš jų, neturi įtakos vertinant atsakovės daugiabučio namo savininkų bendrijos „Delfinų namas“ bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo, ši aplinkybė susijusi konkrečiai su atsakove UAB „Admi“. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje visiškai nepasisakė dėl to, kodėl nėra pagrindo spręsti dėl atsakovės daugiabučio namo savininkų bendrijos „Delfinų namas“ patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Pabrėžtina, jog minėtoje Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje jos šalys buvo ieškovė UAB „Possum LT“ ir atsakovė UAB „Admi“, daugiabučio namo savininkų bendrija „Delfinų namas“ į civilinę bylą buvo įtraukta trečiuoju asmeniu. Aptariamoje civilinėje byloje trečiojo asmens kaltės klausimas nebuvo vertinamas. Tačiau šioje civilinėje byloje situacija buvo kitokia, atsakovės buvo tiek UAB „Admi“, tiek daugiabučio namo savininkų bendrija „Delfinų namas“.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovė daugiabučio namo savininkų bendrija „Delfinų namas“ pateiktais procesiniais dokumentais – atsiliepimu (DOK-96912), tripliku (DOK-120159) – su ieškovės pareikšto ieškinio reikalavimais nesutiko ir savo pozicijos nekeitė. Ieškovei 2026 m. kovo 13 d. pateikus pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo, apeliantė pateikė teismui prašymą priteisti 3 872,00 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas ir jas pagrindžiančius įrodymus. Pateikti duomenys neginčijamai patvirtina, jog apeliantė bylinėjimosi išlaidas patyrė dar iki ieškovei pateikiant pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo – už atsiliepimo į ieškinį parengimą apeliantė 2025 m. lapkričio 19 d. apmokėjo advokato 2025 m. lapkričio 19 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0105, 1 210,00 Eur sumos, o už tripliko parengimą ir atstovavimą teismo posėdyje 2026 m. sausio 12 d. sumokėjo advokatui 2 662,00 Eur pagal 2026 m. sausio 9 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0002. Nustatyta, kad atsakovės daugiabučio namo savininkų bendrijos „Delfinų namas“ pirmosios instancijos teisme patirtos atstovavimo išlaidos neviršija maksimaliai priteistino užmokesčio už advokato pagalbą dydžio, nustatyto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (toliau – Rekomendacijos).

Nustatytų ir įvertintų aplinkybių pagrindu darytina išvada, jog būtent ieškovės nepakankamai apdairus ir rūpestingas elgesys lėmė apeliantės bylinėjimosi išlaidų susidarymą, todėl ieškovei nusprendus atsisakyti pateikto ieškinio, taip pat byloje esant duomenims, jog iki šio prašymo pateikimo apeliantė, naudodamasi gynybos priemonėmis, jau buvo patyrusi bylinėjimosi išlaidas, laikytina, jog ieškovės ieškinio atsisakymas ir civilinės bylos nutraukimas prilyginamas civilinės bylos išsprendimui apeliantės naudai, todėl yra pagrindas atlyginti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Dėl procesinės bylos baigties

Apibendrindamas anksčiau šioje nutartyje nustatytų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės nuostatas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, kai byla baigiama nepriimant teismo procesinio sprendimo dėl ginčo esmės (CPK 94 straipsnis), netinkamai išanalizavo ieškovės, kaip civilinės bylos iniciatorės, elgesį, iš esmės nevertino apeliantės patirtų bylinėjimosi išlaidų priežastingumo, todėl nepagrįstai nepriteisė iš ieškovės UAB „Possum LT“ atsakovės daugiabučio namo savininkų bendrijos „Delfinų namas“ patirtų bylinėjimosi išlaidų. Esant nustatytų aplinkybių visumai, darytina išvada, jog yra teisinis pagrindas apeliantės atskirąjį skundą tenkinti, pakeisti pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir klausimą išspręsti iš esmės – priteisti iš ieškovės UAB „Possum LT“ atsakovės daugiabučio namo savininkų bendrijos „Delfinų namas“ patirtas 3 872,00 Eur bylinėjimosi išlaidas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši teisės norma nustato bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklę, kurios pagrindu taikomas principas „pralaimėjęs moka“. Taikant šią taisyklę, atsakomybė už bylinėjimosi išlaidas nustatoma pagal bylos proceso rezultatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-313/2017, 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021). Ieškovė 2026 m. liepos 29 d. pateikė prašymą (DOK-80528) priteisti iš atsakovės daugiabučio namo savininkų bendrijos „Delfino namas“ 459,80 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Teisme 2026 m. rugpjūčio 19 d. gautas apeliantės raštas dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio apeliacinės instancijos teisme (DOK-81237), juo prašo tuo atveju, jeigu apeliantės atskirasis skundas būtų netenkintas, sumažinti ieškovės prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Kadangi nagrinėjamu atveju apeliantės atskirasis skundas patenkintas, todėl ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliantė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nepateikė, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338–339 straipsniais, teismas

nutaria:

atskirąjį skundą tenkinti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 20 d. nutarties dalį, kuria nuspręsta nepriteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Possum LT“ atsakovės daugiabučio namo savininkų bendrijos „Delfino namas“ patirtų bylinėjimosi išlaidų, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – priteisti atsakovei daugiabučio namo savininkų bendrijai „Delfino namas“, juridinio asmens kodas 300112066, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Possum LT“, juridinio asmens kodas 305316884, 3 872,00 Eur (tris tūkstančius aštuonis šimtus septyniasdešimt du eurus) pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų. Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.