- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-09-03
- Bylos Nr.
- e2S-1444-889/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14236-2026-5
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjai
- Milda Valiulytė, Milda Skersienė
- Atsakovas
- akcinės bendrovės „Litgrid“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Radviliškio vėjas“
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės akcinės bendrovės „Litgrid“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. gegužės 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-24751-1045/2026 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Radviliškio vėjas“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovė „Litgrid“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Radviliškio vėjas“ (toliau – ir UAB, ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei akcinei bendrovei „Litgrid“ (toliau – ir AB, atsakovė), prašydama įpareigoti atsakovę grąžinti ieškovę į galimą elektros perdavimo tinklų pralaidumų rezervacijos sąrašą (toliau – ir sąrašas) dėl 60 MW leistinos generuoti galios / 60 MW įrengtosios galios vėjo elektrinės ir 12 MW galios energijos kaupimo įrenginių prijungimo prie perdavimo tinklo „Šeduva TP“ skirstyklos ir su ieškove sudaryti ketinimų protokolą dėl 60 MW leistinos generuoti galios / 60 MW įrengtosios galios vėjo elektrinės ir 12 MW galios energijos kaupimo įrenginių prijungimo prie perdavimo tinklo „Šeduva TP“ skirstyklos. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki įsiteisės teismo sprendimas šioje civilinėje byloje, uždrausti atsakovei įtraukti kitus asmenis į sąrašą zonoje Nr. 13 Šeduva–Panevėžys, pasirašyti naujus elektros gamybos įrenginių prijungimo prie elektros perdavimo tinklo ketinimų protokolus dėl elektros gamybos įrenginių prijungimo prie elektros perdavimo tinklų linijos zonoje Nr. 13 Šeduva–Panevėžys (išskyrus su ieškove) ir išduoti naujas išankstines prisijungimo sąlygas prisijungti prie šios linijos ta apimtimi, kiek tai apribotų ieškovės galimybes prijungti prie perdavimo linijos 60 MW leistinos generuoti galios / 60 MW įrengtosios galios vėjo elektrinę ir 12 MW galios energijos kaupimo įrenginius. Nurodė, kad atsakovė gali įtraukti į sąrašą kitus asmenis, kurie prašymą gauti patvirtinimą apie galimą elektros perdavimo tinklo pralaidumų rezervaciją būtų pateikę vėliau nei ieškovė, tokiu atveju ieškovė netektų prioriteto, kurį faktiškai yra įgijusi, prieš kitus gamintojus. Ieškovė teigė, kad pagal viešai skelbiamą elektros perdavimo tinklo pralaidumų rezervacijos registrą nustatyta, kad yra konkretus subjektas, siekiantis rezervuoti elektros perdavimo tinklo pralaidumus toje pačioje zonoje, kuri yra šio ginčo objektas. Teigė, jog kitas pralaidumų rezervacijos sąrašas bus skelbiamas 2026 m. birželio 22 d., todėl bylos nagrinėjimo metu ginčo pralaidumai gali būti rezervuoti tretiesiems asmenims, o ieškovės vieta sąraše bei jos turėtas prioritetas gali būti prarasti. Tokiu atveju, net ir priėmus ieškovei palankų teismo sprendimą, jo įvykdymas būtų iš esmės apsunkintas arba taptų nebeįmanomas, nes ginčo objektas būtų perduotas kitiems asmenims, atsirastų nauji teisiniai santykiai ir galimai trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Siekiant išsaugoti esamą faktinę ir teisinę padėtį iki ginčo išnagrinėjimo iš esmės ir užkirsti kelią ginčo objekto perleidimui ar rezervavimui kitiems asmenims, būtina taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. gegužės 27 d. nutartimi ieškovės prašymą patenkino. Pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – uždraudė atsakovei įtraukti kitus asmenis į elektros perdavimo tinklų pralaidumų rezervacijos sąrašą zonoje Nr. 13 Šeduva–Panevėžys, pasirašyti naujus elektros gamybos įrenginių prijungimo prie elektros perdavimo tinklo ketinimų protokolus dėl elektros gamybos įrenginių prijungimo prie elektros perdavimo tinklų linijos zonoje Nr. 13 Šeduva–Panevėžys ir išduoti naujas išankstines prisijungimo sąlygas prisijungti prie šios linijos ta apimtimi, kiek tai apribotų ieškovės galimybes prijungti prie perdavimo linijos 60 MW leistinos generuoti galios / 60 MW įrengtosios galios vėjo elektrinę ir 12 MW galios energijos kaupimo įrenginius. Nutarė nutartį vykdyti skubiai. Teismo vertinimu, ieškovės reikalavimas suformuluotas aiškiai, nurodytas jo teisinis ir faktinis pagrindas, išdėstyti argumentai, pateikti nurodomas aplinkybes galbūt pagrindžiantys įrodymai. Ieškinio forma ir turinys atitinka įstatymo nuostatas, taip pat nėra duomenų, kad ieškovės reikalavimas būtų akivaizdžiai nepagrįstas ar kad ji savo interesus gina aiškiai netinkamu būdu. Teismas padarė išvadą, kad ieškinys preliminariai (tikėtinai) pagrįstas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Ieškovės pateikti argumentai ir juos patvirtinantys įrodymai (prijungimo prie elektros tinklų galimybių žemėlapio, pralaidumų rezervacijos registro ištraukos) teismui sudarė pagrindą nuspręsti, kad, netaikius ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių ir priėmus ieškovei palankų teismo procesinį sprendimą, jo įgyvendinimas būtų iš esmės apsunkintas arba apskritai nebeįmanomas. Ieškovės pateiktais duomenimis, zonoje Nr. 13 Šeduva–Panevėžys laisva prijungimo galia tinkle vėjo elektrinei yra 67 MW. Pagal paskelbtą pralaidumų rezervacijos registrą, 2026 m. kovo 4 d. UAB „GG LTU V9“ yra pateikusi prašymą rezervuoti nurodytoje zonoje 40,8 MW prijungimo galią vėjo elektrinei. Ieškovei nurodytoje zonoje buvo rezervuota 60 MW galia (ir 12 MW laikinai rezervuota leistina generuoti galia). Teismas padarė išvadą, kad tuo atveju, jeigu kitas subjektas būtų įtrauktas į galimą elektros perdavimo tinklų pralaidumų rezervacijos sąrašą, o ieškinys būtų patenkintas, ieškovė nebegalėtų būti įtraukta į nurodytą sąrašą, rezervuojant jos visą prašomą galią vėjo jėgainei, t. y. 60 MW (jeigu iki to laiko nebūtų įtraukta į sąrašą kitų asmenų, ieškovei galėtų būti rezervuota tik 19,2 MW galia). Teismas pažymėjo, jog uždraudus į sąrašą įtraukti kitus asmenis, atitinkamai sudaryti su jais ketinimų protokolus, būtų užtikrinama, kad tuo atveju, jeigu byloje būtų priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas, jis galėtų būti realiai įgyvendinamas (ieškovė grąžinta į sąrašą, leidžiant generuoti jos visą prašomą galią). Teismas padarė išvadą, jog siekiant, kad būtų išsamiai ir objektyviai išnagrinėtas ieškinys byloje ir nekiltų grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, būtina taikyti konservacinės paskirties laikinąją apsaugos priemonę – padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumo (status quo (padėties, kuri yra)) išsaugojimą, taip užtikrinant, kad bus išvengta žalos ieškovei padarymo. Teismas, nustatęs, kad egzistuoja abi laikinosioms apsaugos priemonėms byloje taikyti būtinos sąlygos, nusprendė, pritaikyti ieškovės prašomą taikyti laikinąją apsaugos priemonę. Pažymėjo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visuomet sukelia tam asmeniui, kuriam jos taikomos, tam tikrų suvaržymų ar nepatogumų, todėl aplinkybė, kad bylos šalis dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo patiria neigiamų padarinių, nereiškia proporcingumo, ekonomiškumo ar teisingumo principų pažeidimo. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė AB „Litgrid“ (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. gegužės 27 d. nutartį. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais: Teigia, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos, todėl turėtų būti panaikintos, o jeigu nebūtų panaikintos, turėtų būti pakeistos. Nurodo, kad ieškovė per laikotarpį nuo 2025 m. gruodžio 23 d. iki 2026 m. vasario 6 d. atsakovei nepateikė pasirašyto ketinimų protokolo. Vadinasi, ieškovė nei ieškinio pateikimo metu neturėjo, nei šiuo metu neturi materialinio suinteresuotumo šios bylos baigtimi. Nors ieškovė 2024 metais buvo pripažinta atitinkančia PETA keliamus reikalavimus, nepasirašydama ketinimų protokolo, ji tapo neatitinkanti PETA keliamų reikalavimų. Įtraukusi ieškovę į sąrašą, atsakovė 2025 m. gruodžio 23 d. nurodė, kad ieškovė turi pasirašyti ketinimų protokolą per 25 dienas nuo prašymo pateikimo dienos, t. y. iki 2026 m. sausio 13 d. Tačiau ieškovė protokolo nepasirašė, todėl konkliudentiniais veiksmais išreiškė valią nesudaryti ketinimų protokolo. Apeliantės vertinimu, nors ieškiniu reikalaujama ieškovę grąžinti į sąrašą ir su ja sudaryti ketinimų protokolą, skundžiama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kurių netaikius ieškovės materialinė ir procesinė padėtis niekaip nepasikeistų. Draudimas išduoti išankstines prisijungimo sąlygas yra perteklinis ir neproporcingas siekiamam tikslui. Tokios laikinosios apsaugos priemonės neužtikrina jokių teigiamų ar neigiamų padarinių ieškovės atžvilgiu. Net ir patenkinus ieškinį, ieškovei yra absoliučiai neaktualus išankstinių prijungimo sąlygų išdavimas, kas yra pats pirmas pralaidumų rezervavimo proceso žingsnis. Pažymi, kad išankstinės prijungimo sąlygos, remiantis PETA 11-12 punktu, nesukuria jokių teisių ar pareigų nei operatoriui, nei kitiems tinklų naudotojams. Ieškovė nereiškia jokių reikalavimų ieškinyje, susijusių su išankstinėmis prijungimo sąlygomis. Atsiliepimu į atsakovės atskirąjį skundą ieškovė UAB „Radviliškio vėjas“ prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais: Teigia, kad atsakovės argumentai, jog ieškovė konkliudentiniais veiksmais išreiškė valią nesudaryti ketinimų protokolo ir dėl to neturi materialinio suinteresuotumo nagrinėjamos bylos baigtimi, yra nepagrįsti. Ieškovė visą laiką siekė ir tebesiekia įgyvendinti projektą, o jos materialinis suinteresuotumas nagrinėjamos bylos baigtimi yra neabejotinas. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog bylos nagrinėjimo metu ginčo elektros perdavimo tinklo pralaidumai gali būti rezervuoti tretiesiems asmenims, todėl ieškovė galutinai prarastų įgytą prioritetą, o net ir priėmus jai palankų teismo sprendimą jo įvykdymas taptų apsunkintas arba iš esmės neįmanomas. Išankstinių prisijungimo sąlygų išdavimas yra pirmasis elektros perdavimo tinklo pralaidumų rezervavimo procedūros etapas, kuriuo pradedamas konkrečių perdavimo tinklo pajėgumų rezervavimo procesas ir tretiesiems asmenims sukuriami lūkesčiai dėl galimybės tęsti rezervavimo procedūrą bei ateityje įgyti teisę rezervuoti atitinkamus elektros perdavimo tinklo pajėgumus. Todėl naujų išankstinių prisijungimo sąlygų išdavimas tretiesiems asmenims dėl tų pačių elektros perdavimo tinklo pajėgumų sudarytų prielaidas formuotis konkuruojantiems lūkesčiams dėl tų pačių ribotų pralaidumų, nors nagrinėjamo ginčo baigties atveju tokia galimybė objektyviai gali neegzistuoti. Pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė yra tiesiogiai susijusi su pareikštais ieškovės reikalavimais, nes užtikrina, kad bylos nagrinėjimo metu nebūtų sudarytos prielaidos ginčo pralaidumus rezervuoti tretiesiems asmenims ir taip apsunkinti arba padaryti neįmanomą ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas netenkinamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas, nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais ir faktiniais pagrindais, neperžengdamas skundo ribų. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties, kuria buvo patenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl ieškovės ieškinio reikalavimų tikėtino pagrįstumo
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018).
Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų. Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas atlieka tik pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (iš pirmo žvilgsnio) vertinimą, kurio tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014). Teismo atliekamas prima facie ieškinyje išdėstytų teisinių ir faktinių argumentų vertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais, kai ieškovo reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas dėl to, kad ieškovas pasirinko neleistiną savo civilinių teisių gynybos būdą, prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reikalavimas negalės būti patenkintas dėl akivaizdaus jo nepagrįstumo (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015).
Kaip matyti iš ieškovės pareikšto ieškinio turinio, ji suformulavo ieškinio dalyką (savo reikalavimus), taip pat įvardijo jo faktinį bei teisinį pagrindą, išdėstė savo poziciją ir prie ieškinio pridėjo nurodomas aplinkybes, ieškovės manymu, pagrindžiančius dokumentus. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškiniu prašė įpareigoti atsakovę grąžinti ieškovę į galimą elektros perdavimo tinklų pralaidumų rezervacijos sąrašą dėl 60 MW leistinos generuoti galios / 60 MW įrengtosios galios vėjo elektrinės ir 12 MW galios energijos kaupimo įrenginių prijungimo prie perdavimo tinklo „Šeduva TP“ skirstyklos ir su ieškove sudaryti ketinimų protokolą dėl 60 MW leistinos generuoti galios / 60 MW įrengtosios galios vėjo elektrinės ir 12 MW galios energijos kaupimo įrenginių prijungimo prie perdavimo tinklo „Šeduva TP“ skirstyklos. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieškovės reikalavimai yra preliminariai pagrįsti. Faktinį pagrindą sudarančias aplinkybes ieškovė įrodinėja kartu su ieškiniu pateiktais įrodymais.
Apeliantė savo poziciją, kad ieškinio reikalavimai nėra prima facie pagrįsti, grindžia tuo, kad ieškovė per laikotarpį nuo 2025 m. gruodžio 23 d. iki 2026 m. vasario 6 d. atsakovei nepateikė pasirašyto ketinimų protokolo, todėl, jos vertinimu, ieškovė nei ieškinio pateikimo metu neturėjo, nei šiuo metu neturi materialinio suinteresuotumo šios bylos baigtimi.
Kaip matyti, nors apeliantė pateikė argumentus dėl ieškinio nepagrįstumo, tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad šalių ginčui išspręsti teisiškai reikšmingos aplinkybės nustatomos ne sprendžiant atskirą procesinį klausimą, šiuo atveju – laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, bet nagrinėjant bylą iš esmės, kai siekiama nustatyti, ar ieškovės reikalavimas pagal nurodytas aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus yra pagrįstas bei tenkintinas, t. y. nei bylos faktinių, nei teisinių argumentų detali analizė nėra nagrinėjimo dalykas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Aplinkybė, kad apeliantė nesutinka su pareikštu ieškiniu, pati savaime negali lemti išvados, jog ieškinys yra preliminariai nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kitoks ginčo situacijos aiškinimas nepagrįstai išplėstų preliminaraus ieškinio pagrįstumo kriterijaus, įtvirtinto CPK 144 straipsnio 1 dalyje, ribas ir kartu sudarytų prielaidas paneigti ieškovės teisės prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones praktinį įmanomumą.
Taigi, pareikšto ieškinio pobūdis nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovės reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas ar kad ieškovė pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą. Pažymėtina, kad ieškinio forma ir turinys atitinka CPK nustatytus reikalavimus. Šiuo atveju ieškovės ieškinys negali būti vertinamas kaip akivaizdžiai nepagrįstas, t. y. ieškovė pasirinko aiškiai įmanomą civilinių teisių gynimo būdą, suformulavo ieškinio dalyką (savo reikalavimus), įvardijo jo faktinį bei teisinį pagrindą, prie ieškinio pridėjo nurodomas aplinkybes pagrindžiančius dokumentus. Kadangi tokie ieškinio reikalavimai gali būti pareikšti teisme, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad egzistuoja pirma būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – ieškinio tikėtinas pagrįstumas.
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir nustatęs, jog ieškovės ieškinys nėra akivaizdžiai nepagrįstas, o ir apeliantei nepateikus kitų argumentų dėl galimai ieškovės pasirinkto neįmanomo civilinių teisių gynimo būdo ar dėl netinkamai ieškovės suformuluoto ieškinio dalyko, faktinio bei teisinio pagrindo, apeliacinės instancijos teismas kitų apeliantės argumentų dėl ieškinio nepagrįstumo nevertina, nes šalių ginčui išspręsti teisiškai reikšmingos aplinkybės bus nustatomos nagrinėjant bylą iš esmės, siekiant nustatyti, ar ieškovės reikalavimas pagal nurodytas aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus yra pagrįstas bei tenkintinas.
Dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui
Proceso šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įrodyti egzistuojant grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, o atsakovas, siekdamas išvengti tokių priemonių taikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie tokią grėsmę paneigia. Teismas turėtų atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų ieškovei, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų atsakovei, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys – atmestas. Teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios gali užtikrinti būsimo toje byloje, dėl joje kilusio ginčo priimto teismo sprendimo, jei reikalavimas būtų patenkintas, įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje e2-1718-943/2016).
Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime materialinių vertybių nesukuria, o tik padeda išsaugoti antrosios ginčo šalies turtą, kai esama duomenų apie galimai nesąžiningų veiksmų atlikimą, sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017). Teismų praktikoje laikinosios apsaugos priemonės pagal savo tikslą skirstomos į keletą rūšių: 1) konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo išsaugojimą (CPK 145 straipsnio 1 dalies 1–10 punktai); 2) teisinius santykius laikinai sureguliuojančios laikinosios apsaugos priemonės, sudarančios sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas); 3) prevencinės priemonės, užkertančios kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti (CPK 145 straipsnio 1 dalies 6, 12 punktai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-896/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1218-180/2018; 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1130-1120/2020).
Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą. Proporcingumo principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1559-881/2020).
Iš byloje pareikšto ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo ir jame išdėstytų aplinkybių matyti, kad šiuo atveju yra aktualios konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą. Ieškovė nurodė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas, kadangi atsakovė gali įtraukti į sąrašą kitus asmenis, kurie prašymą gauti patvirtinimą apie galimą elektros perdavimo tinklo pralaidumų rezervaciją būtų pateikę vėliau nei ieškovė, tokiu atveju ieškovė netektų prioriteto, kurį faktiškai yra įgijusi, prieš kitus gamintojus. Ieškovė teigė, kad pagal viešai skelbiamą elektros perdavimo tinklo pralaidumų rezervacijos registrą nustatyta, kad yra konkretus subjektas, siekiantis rezervuoti elektros perdavimo tinklo pralaidumus toje pačioje zonoje, kuri yra šio ginčo objektas. Ieškovė nurodė, jog kitas pralaidumų rezervacijos sąrašas bus skelbiamas 2026 m. birželio 22 d., o tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo metu ginčo pralaidumai gali būti rezervuoti tretiesiems asmenims, o ieškovės vieta sąraše bei jos turėtas prioritetas gali būti prarasti.
Ieškovės pateiktais duomenimis, zonoje Nr. 13 Šeduva–Panevėžys laisva prijungimo galia tinkle vėjo elektrinei yra 67 MW. Pagal paskelbtą pralaidumų rezervacijos registrą, 2026 m. kovo 4 d. UAB „GG LTU V9“ yra pateikusi prašymą rezervuoti nurodytoje zonoje 40,8 MW prijungimo galią vėjo elektrinei. Ieškovei nurodytoje zonoje buvo rezervuota 60 MW galia (ir 12 MW laikinai rezervuota leistina generuoti galia). Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad tuo atveju, jeigu kitas subjektas būtų įtrauktas į galimą elektros perdavimo tinklų pralaidumų rezervacijos sąrašą, o ieškinys būtų patenkintas, tai ieškovė nebegalėtų būti įtraukta į nurodytą sąrašą, rezervuojant jos visą prašomą galią vėjo jėgainei, t. y. 60 MW (jeigu iki to laiko nebūtų įtraukta į sąrašą kitų asmenų, ieškovei galėtų būti rezervuota tik 19,2 MW galia). Todėl, uždraudus į sąrašą įtraukti kitus asmenis, atitinkamai sudaryti su jais ketinimų protokolus, būtų užtikrinama, kad tuo atveju, jeigu byloje būtų priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas, jis galėtų būti realiai įgyvendinamas (ieškovė grąžinta į sąrašą, leidžiant generuoti jos visą prašomą galią).
Apeliantė, nesutikdama su minėtomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, teigia, kad draudimas išduoti išankstines prisijungimo sąlygas yra perteklinis ir neproporcingas siekiamam tikslui. Tokios laikinosios apsaugos priemonės neužtikrina jokių teigiamų ar neigiamų padarinių ieškovės atžvilgiu. Net ir patenkinus ieškinį, ieškovei yra absoliučiai neaktualus išankstinių prijungimo sąlygų išdavimas, kas yra pats pirmas pralaidumų rezervavimo proceso žingsnis.
Apeliacinės instancijos teismas atsakydamas į pirmiau paminėtus apeliantės argumentus iš esmės pritaria ieškovės atsiliepime į apeliantės atskirąjį skundą pateiktai pozicijai, kad laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis nagrinėjamu atveju yra išsaugoti esamą faktinę ir teisinę situaciją iki galutinio ginčo išsprendimo bei užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą. Išankstinių prisijungimo sąlygų išdavimas yra pirmasis elektros perdavimo tinklo pralaidumų rezervavimo procedūros etapas, kuriuo pradedamas konkrečių perdavimo tinklo pajėgumų rezervavimo procesas ir tretiesiems asmenims sukuriami lūkesčiai dėl galimybės tęsti rezervavimo procedūrą bei ateityje įgyti teisę rezervuoti atitinkamus elektros perdavimo tinklo pajėgumus. Todėl naujų išankstinių prisijungimo sąlygų išdavimas tretiesiems asmenims dėl tų pačių elektros perdavimo tinklo pajėgumų sudarytų prielaidas formuotis konkuruojantiems lūkesčiams dėl tų pačių ribotų pralaidumų, nors nagrinėjamo ginčo baigties atveju tokia galimybė objektyviai gali neegzistuoti. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra suformuotos būtent taip, kad užtikrintų proporcingumo principą ir neribotų asmenų bei atsakovės teisių daugiau, nei būtina ieškinio reikalavimams užtikrinti.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog taikydamas CPK 145 straipsnyje nustatytas laikinąsias apsaugos priemones teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2492/2013; 2014 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-897/2014).
Apeliacinės instancijos teismas taip pat išaiškina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas civilinėje byloje visada yra susijęs su tam tikrais suvaržymais ar apribojimais atsakovės atžvilgiu, nes laikinosios apsaugos priemonės ir yra taikomos tam, kad būtų užtikrintas galimo teismo sprendimo pagal pareikštą ieškinį konkrečioje byloje užtikrinimas. Jei dėl laikinųjų apsaugos priemonių gali kilti žala atsakovės turtiniams interesams, ji gali pasinaudoti CPK 146 straipsnyje numatyta nuostolių atlyginimo užtikrinimo galimybe. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai, nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neprieštarauja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirčiai ir esmei (CPK 144 straipsnis) ir atitinka ekonomiškumo ir proporcingumo principų reikalavimus.
Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į pirmiau pateiktus išaiškinimus, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi arba vertintini bylą nagrinėjant iš esmės, todėl dėl jų teismas išsamiau nepasisako.
Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
Dėl procesinės bylos baigties
Apibendrindamas nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. gegužės 27 d. nutartį palikti nepakeistą. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.