Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėjas Mantas Ūsas, sekretoriaujant Ievai Pakolkienei, Kristinai Ramanauskaitei, dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Skycop.com“ atstovei advokato padėjėjai Modestai Nekrašaitei, atsakovės Ryanair DAC atstovei advokatei Ievai Likienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Skycop.com“ ieškinį atsakovei Ryanair DAC dėl kompensacijos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau - UAB) „Skycop.com“ (toliau - Ieškovė) ieškiniu prašė priteisti iš atsakovė Ryanair DAC (toliau – Atsakovė) 2 000 Eur dydžio kompensaciją, penkių procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei Ieškovės patirtas visas bylinėjimosi išlaidas.

Vartotoju teisiu direktyva 2011/83/ES (toliau - Direktyva) įtvirtina patvarios laikmenos sampratą: patvarioji laikmena - priemonė, kuri leidžia vartotojui ar prekiautojui saugoti asmeniškai jam skirtą informaciją taip, kad informacija tam tikrą laiką būtu prieinama ir kad saugomą informaciją būtu galima atgaminti nepakitusią (Direktyvos 2 straipsnio 10 dalis). Direktyvos Preambulės 23 dalyje nurodyta, kad tokioms laikmenoms ypač turėtu būti priskiriami popieriniai dokumentai, USB atmintinės, kompaktiniu disku įrenginiai (CD-ROM), skaitmeniniai vaizdo diskai (DVD), atminties kortelės arba standieji kompiuteriu diskai ir elektroniniai laiškai. Ieškovė su keleiviais pasirašo Sutartis, kurios kartu su Sąlygomis ir Privatumo politika bei Kainoraščiu sudaro vientisą dokumentu paketą. Pasirašytos sutartys yra prieinamos keleiviams el. paštu.

Apibendrindama Ieškovė pažymėjo, kad visos Atsakovės „abejonės“ el. parašo teisine galia yra nepagrįstos ir vertintinos ne tik kaip siekis išvengti keleiviams už sutrikdytą skrydį priklausančių kompensacijų mokėjimą, bet ir vilkinti teismo procesą, kuo ilgiau atidedant keleiviams priklausančių kompensacijų mokėjimą. Be to, kad elektroniniu būdu sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis yra pasirašyta tinkamu el. parašu, kad Keleiviai perleido Ieškovei reikalavimus, pažymėtina ir tai, kad pagrindo kvestionuoti sudarytų reikalavimo perleidimo sutarčių teisėtumą apskritai nėra ir dėl to, kad dėl jų jau yra pasisakę teismai ankstesniuose savo sprendimuose (pavyzdžiui, Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimai: 2018-04-20 sprendimas c. b. Nr. e2-9229-933-2018, 2018-05-22 sprendimas c. b. Nr. e2-9265-863-2018, 2018-07-18 sprendimas c. b. Nr. e2-9226-905- 2018, 2018-11-02 sprendimas c. b. Nr. e2-34296-868-2018, 2019-01-04 sprendimas c. b. Nr. e2-2937-861/2019, 2019-01-17 sprendimas c. b. Nr. e2-3407-599/2019).

Pažymėjo, kad Ieškovei ir Keleiviams pasirašant Reikalavimo perleidimo sutartis nurodyta Atsakovė nurodyta Civilinio kodekso nuostata apskritai netaikytina, nes sudarydamas Reikalavimo perleidimo sutartį keleivis parduoda savo reikalavimą Ieškovei ir jokia mokėjimo pareiga pateikiant pretenzija ir pasirašant Reikalavimo perleidimo sutartį keleiviui nekyla - jokiu sumų keleivis Ieškovei nemoka. Keleivis perleidžia reikalavimo teisę į kompensaciją, kurios dar neturi, ir savo teisę įgyvendina kreipdamasis į Ieškovę. Keleiviui kompensacija su atskaitymais pervedama po to, jeigu yra sėkmingas jos išieškojimo procesas. Ši informacija keleiviams yra nurodoma ne tik prieš pasirašant Reikalavimo perleidimo sutartį susipažinti pateikiamuose dokumentuose, bet ir užpildžius pretenziją keleiviams siunčiamuose el. laiškuose.

Keleiviui yra aiški perleidžiamo reikalavimo kaina, už kurią jis perleidžia reikalavimą, nes pretenzijos pildymo ir sutarties pasirašymo metu ši informacija jam buvo pateikta darant nuorodą į Ieškovės Kainoraštį, su kurio sąlygomis keleivis turėjo sutikti prieš pasirašydamas Reikalavimo perleidimo sutartį. Perleidžiamų reikalavimų kainos sumokėjimo (t. y. Ieškovės sumokėjimo keleiviui už perleistą reikalavimą) sąlygos ir tvarka taip pat yra aptartos ir Ieškovės paslaugų teikimo sąlygose, viešai skelbiamose Ieškovės interneto tinklapyje, kurių sudedamąja dalimi, kaip nurodyta sąlygose, yra Kainoraštis. Keleivis, prieš pasirašydamas sutartį, turi patvirtinti, jog yra susipažinęs ir sutinka tiek su Paslaugų teikimo sąlygomis, tiek su Kainoraščiu, tiek su Privatumo politikos nuostatomis. Vis šie dokumentai kartu su Reikalavimo perleidimo sutartimi sudaro bendrą sutartinius teisinius santykius apibrėžiančių dokumentų paketą, todėl Reikalavimo perleidimo sutarties nuostatos vertintinos ne atskirai, bet kartu su aptariamų dokumentų turiniu.

Taip pat akcentuotina ir tai, kad Reikalavimo perleidimo sutartis sudarę Keleiviai neprašo, kad jų interesai būtų apginti Atsakovės atsiliepime į ieškinį nurodytu būdu (pripažinti Reikalavimo perleidimo sutartis negaliojančiomis), todėl aptariami Atsakovės argumentai yra teisiškai nereikšmingi šioje konkrečioje situacijoje, tuo labiau, kad, kaip jau minėta, Civilinio kodekso 6.2288 straipsnio 3 dalis nagrinėjamu atveju, įvertinus tarp šalių susiklosčiusių santykių specifiką, apskritai netaikytina.

Atsakovės nurodomoms CK nuostatoms, susijusioms su vartotojų teisių apsauga: „Vertinant vartotoju teisiu aspektu, nenustatyta, kad reikalavimo teisiu perleidimo procesas pažeistu vartotoju teises. Keleivis aiškiai informuojamas apie sąlygas ir kainą, ši informacija vizualiai išskiriama, reikalaujama aktyvaus patvirtinimo, o paslauga yra atlygintinė tik sėkmės atveju. Todėl konstatuotina, kad reikalavimo teisiu perleidimo seka yra skaidri, aiški ir atitinka teisės aktu bei vartotoju apsaugos principus.“

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, Ieškovė laikosi pozicijos, jog Atsakovės pateikti argumentai nepaneigia Reikalavimo perleidimo sutarčių teisėtumo ir ieškinio pagrįstumo, todėl atmestini kaip nepagrįsti.

Taip pat ir šiuo atveju, Ieškovei pateikus pretenzijas, Atsakovė kompensacijų Ieškovei nesumokėjo, tai tik parodo Atsakovės nesąžiningus veiksmus ir nenorą bendradarbiauti ikiteisminėje stadijoje, dėl to Ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą, o tai ir sukėlė Ieškovės patirtas išlaidas, kurių visa suma turi būti atlyginta, nes dėl prasidėjusio teismo proceso kalta yra būtent Atsakovė.

Teismo posėdžio metu Ieškovės atstovė patvirtino procesiniuose dokumentuose nuodytas faktines aplinkybes bei teisinius argumentus. Papildomai pažymėjo, kad Reikalavimo perleidimo sutartys yra tipinės sutartys, kurios sudaromos įprasta tvarka. Keleiviai nurodo savo vardą, pavardę, el. adresą. Būtinai turi pateikti skrydžio bilietus, patvirtina, jog susipažįsta su taisyklėmis. Pažymėjo, jog ne kartą kreipėsi į Atsakovės atstovus dėl el. adreso nurodymo, kuriuo būtų galima teikti pretenzijas, tačiau Atsakovės atstovai atsisakė nurodyti el. adresą. Ieškovės atstovai neturėdami kitos išeities, teikė pretenzijas ankstesniu adresu, kuriuo šalys anksčiau bendradarbiavo.

Atsakovė pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų įstatymo (toliau - „Įstatymas“ arba „EAEOPUPĮ“) 5 straipsnio 1 dalimi, „elektroninio parašo, neatitinkančio kvalifikuotam elektroniniam parašui keliamų reikalavimų, kurie yra numatyti Reglamente (ES) Nr. 910/2014, teisinė galia yra lygiavertė rašytiniam parašui, jeigu tokio elektroninio parašo naudotojai dėl to iš anksto susitaria raštu ir jeigu yra galimybė šį susitarimą išsaugoti patvarioje laikmenoje“. Tam, kad paprastasis elektroninis parašas arba pažangusis elektroninis parašas būtų prilyginamas rašytiniam parašui, Ieškovė su Keleiviais iš anksto turėjo raštu susitarti. Tačiau duomenų apie tokio susitarimo sudarymą Ieškovė į byla nepateikė, todėl, Ieškovei neįrodžius Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatos, laikytina, kad Ieškovė nagrinėjamoje byloje nėra įrodžiusi su Keleiviais sudarytu rašytiniu sutarčių fakto. Kadangi Ieškovė nagrinėjamoje byloje nėra įrodžiusi su Keleiviais sudarytų rašytinių sutarčių fakto, atitinkamai Ieškovės ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

Susipažinus su reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo Ieškovė interneto svetainėje procesu nustatyta, jog Ieškovė aukščiau nurodytų imperatyvių reikalavimų nesilaikė - nors sudarius reikalavimo perleidimo sutartį vartotojui (keleiviui) kyla prievolė sumokėti verslininkui (Ieškovei) , tačiau Ieškovės interneto svetainėje pateikiant užsakymą - keleiviui pildant pretenziją bei sudarant reikalavimo perleidimo sutartį pateikiami mygtukai, pažymėti „tęskite“ bei „pateikti pretenziją“ - t. y. vartotojui Ieškovės interneto svetainėje pateikiami mygtukai nėra pažymėti „užsakymas su prievole sumokėti“ ar panašia nedviprasmiška formuluote, nurodant, kad pateikus užsakymą vartotojui (keleiviui) atsiranda prievolė sumokėti verslininkui - Ieškovei.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad Ieškovės su Keleiviais sudarytos reikalavimo perleidimo sutartys kaip viešąjį interesą ginančioms imperatyviosioms įstatymo normoms prieštaraujantys sandoriai yra niekiniai ir negalioja, todėl Ieškovės ieškinys atmestinas ir šiuo atskiru bei savarankišku teisiniu pagrindu.

Pirma, Atsakovė pažymėjo, kad Ieškovė inicijavo dvi vienarūšes civilines bylas dėl sutrikdyto 2025 m. balandžio 15 d. Atsakovės skrydžio FR5289 Palanga (PLQ) - Dublinas (DUB). Vienarūšės civilinės bylos šiuo atveju reiškia tai, kad ieškiniai buvo pareikšti tos pačios Ieškovės, tai pačiai Atsakovei dėl tų pačių faktinių aplinkybių - 2025 m. balandžio 15 d. skrydžio FR5289 ir kompensacijų pagal Reglamentą Nr. 261/2004 priteisimo Ieškovo naudai. Kita civilinė byla e2-6971-1146/2025 buvo nagrinėjama Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmuose. Pažymėjo, kad nurodytoje civilinėje byloje priimto sprendimo pagrindu Ieškovei ginčo skrydžio atžvilgiu jau buvo priteista 1089 Eur teisinės pagalbos išlaidų suma. Nėra net menkiausios abejonės, kad reikalavimai dėl kompensacijų už vėlavusį skrydį FR5289 priteisimo, reiškiami tos pačios Ieškovės, tai pačiai Atsakovei, galėjo būti pareikšti vienoje civilinėje byloje. Ieškinio dėl kiekvieno tapataus perleisto reikalavimo reiškimas atskirose bylose kiekvienoje formuojant kelis kartus didesnes bylinėjimosi išlaidas turėtų būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesu. Nuolatinis tokių pačių ieškinių teikimas, grindžiamas tais pačiais faktais ar argumentais, pažeidžia CPK įtvirtintus proceso koncentracijos, ekonomiškumo bei sąžiningumo principus ir vertintinas kaip nesąžiningas procesinis elgesys ir piktnaudžiavimas.

Antra, visos reikalavimo teisių perleidimo sutartys su keleiviais, kurių pagrindu Ieškovė iš skrydžio FR5289 keleivių perėmė teisę reikalauti Atsakovę sumokėti kompensaciją pagal Reglamentą Nr. 261/2004, sudarytos 2025 m. balandžio - gegužės mėn. Pirmasis ieškinys, t. y. ieškinys civilinėje byloje Nr. e2-6971-1146/2025, teismui pareikštas 2025 m. liepos 29 d. Taigi, reikšdamas pirmąjį ieškinį Atsakovui dėl sutrikdyto skrydžio FR5289 Ieškovė žinojo, kad iš viso yra aštuonių keleivių iš to paties skrydžio FR5289 perimti reikalavimai dėl kompensacijos pagal Reglamentą Nr. 261/2004 išmokėjimo. Šiuos reikalavimus Ieškovė galėjo apjungti, pareikšdamas viena ieškinį, taip sutaupydamas ne tik proceso išlaidas, bet ir teismo bei kitos proceso šalies laika. Tai reiškia, kad Ieškovės bylinėjimosi išlaidų atsiradimas buvo sąlygotas pačios Ieškovės veiksmų - jo pasirinktu nesąžiningu ir neekonomišku teisių gynimo būdu, tačiau Atsakovė negali dėl to papildomai nukentėti ir atitinkamai būti įpareigotas atlyginti tokias perteklines Ieškovės išlaidas, nepriklausomai nuo to, ar jos atitinka rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teisinę pagalbą.

Trečia, Atsakovė pažymėjo, kad šiuo klausimu jau yra pasisakęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. 2025 m. gruodžio 18 d. kasacine tvarka išnagrinėjęs Ieškovės ir vienos oro linijų bendrovės ginčą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. e3K-3-162-421/2025 priimtoje nutartyje nurodė: „Teisėjų kolegija pažymi, kad reikalavimų skaidymas, kai tam nėra objektyvaus pagrindo, gali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Keleivių teises perėmusios bendrovės (ieškovės) procesinis elgesys, sąmoningai skaidant reikalavimus dėl to paties sutrikdyto skrydžio į atskiras bylas, dirbtinai didina šalių bylinėjimosi išlaidas, bylų skaičių, apkrauna teismus daugkartiniu tapačių faktinių aplinkybių nagrinėjimu, sudaro prielaidas prieštaringiems sprendimams, prieštarauja proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principams“.

Ketvirta, iš anksto atsikertant į galimą Ieškovės poziciją, kad neva kiekvieno keleivio atveju reikia vertinti informaciją, pateiktus dokumentus, vertinti, ar reikalavimas išmokėti kompensaciją pagal Reglamentą Nr. 261/2004 būtų pagrįstas, pažymėjo, kad Ieškovei pakanka įvertinti vieno skrydžio duomenis, t. y. patį skrydį, ir nustačius, kad bent vienas keleivis iš to skrydžio turi teisę gauti kompensaciją pagal Reglamentą Nr. 261/2004 dėl sutrikdyto skrydžio, akivaizdu, kad ir kiti to paties skrydžio keleiviai turi analogiškas teises. Taigi, vertinamas konkretaus skrydžio, ne keleivių informacija. Šias aplinkybes nustatė ir dėl jų pasisakė ir Lietuvos teismai, nagrinėję ginčus pagal Ieškovo pareiktus ieškinius. Ieškovė pareikšdamas du savarankiškus ieškinius, t. y. inicijuodamas dvi vienarūšes civilines bylas, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir galimai tesiekia pasipelnyti Atsakovės sąskaita.

Atsakovės vertinimu, Ieškovė niekada nesiekė ekonomiškai ir operatyviai išspręsti kompensacijų išmokėjimo klausimo. Jo prioritetas - inicijuoti eilę vienarūšių civilinių bylų ir kiekvienoje iš jų siekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, pasipelnant Atsakovo sąskaita.

Teismo posėdžio metu Atsakovės atstovė patvirtino procesiniuose dokumentuose nuodytas faktines aplinkybes bei teisinius argumentus.

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas visiškai. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Ieškovė remdamasi Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentu Nr. 261/2004, nustatančiu bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, kreipėsi dėl piniginės kompensacijos ir procesinių palūkanų priteisimo iš Atsakovės. Atsakovė, vykdydama oro pervežimo paslaugas, pažeidė Reglamento Nr. 261/2004 nuostatas. 2025 m. balandžio 15 d. kelionė Palanga (PLQ) - Dublinas (DUB), Nr. FR 5289. Atstumas (PLQ-DUB)1: 1 770,50 km. Keleiviai: V. K., R. M., D. S., J. S., N. B. po 400 Eur, viso - 2 000 Eur. Skrydis Nr. FR 5289, 2025 m. balandžio 15 d., vykęs maršrutu Palanga (PLQ) - Dublinas (DUB), vėlavo atvykti į paskirties vietą 3 valandas 34 minutes. Ieškovė tvirtino, kad Keleiviai perleido savo Reikalavimo teisę dėl kompensacijos pagal Reglamentą Nr. 261/2004 Ieškovei tam, kad ji teismine tvarka išieškotų kompensaciją iš Atsakovės. Ieškovė ikiteismine tvarka kreipėsi į Atsakovę dėl kompensacijos išmokėjimo, tačiau Atsakovė kompensacijos neišmokėjo.

Dėl ieškinio.

Reglamentas Nr. 261/2004 nustato bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju. Reglamento Nr. 261/2004 tikslas - suteikti keleiviams efektyvią ir visa apimančią apsaugą, kuomet Europos Sąjungos oro vežėjai atsisako vežti keleivius vykdomais komerciniais skrydžiais, taip pat skrydžių atšaukimo ir atidėjimo atvejais. Vadovaujantis Reglamentu Nr. 261/2004 ir remiantis faktinėmis šios bylos aplinkybėmis, Ieškovei priklauso ieškiniu reikalaujama piniginė kompensacija.

Remiantis Reglamento Nr. 261/2004 nuostatomis, atšaukus skrydį atitinkami keleiviai turi teisę į kompensaciją, kurią skrydį vykdantis oro vežėjas išmoka pagal 7 str. įtvirtintas taisykles. Remiantis Reglamento Nr. 261/2004 7 str., keleiviai gauna (i) 250 Eur kompensaciją visų 1 500 kilometrų ar mažesnio atstumo skrydžių atveju; (ii) 400 Eur kompensaciją visų didesnio kaip 1 500 kilometrų atstumo Bendrijos vidaus skrydžių ir visų kitų 1500-3500 kilometrų atstumo skrydžių atveju; (iii) 600 Eur kompensaciją visų skrydžių, kuriems netaikomas a) arba b) p., atveju.

Nors Reglamento Nr. 261/2004 tekste tiesiogiai nenurodyta, kad teisę į kompensaciją kaip skrydžio atšaukimo atveju turi atidėtų skrydžių keleiviai, šią teisę patvirtina Reglamento Nr. 261/2004 tikslas užtikrinti aukštą apsaugos lygį oro transporto keleiviams, nesvarbu, ar situacija, kurioje jie atsidūrė, yra atsisakymo vežti, skrydžio atšaukimo ar atidėjimo ilgam laikui, nes visi jie yra panašių dėl oro transporto patiriamų rimtų nemalonumų ir nepatogumų aukos. Šį faktą yra patvirtinęs ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismas („ESTT”). ESTT 2009 m. lapkričio 19 d. priimtame prejudiciniame sprendime sujungtose bylose Nr. C- 402/07 ir C-432/07 nurodė, kad Reglamento Nr. 261/2004 5, 6 ir 7 str. turi būti aiškinami taip, kad atidėtų skrydžių keleiviai gali būti prilyginti atšauktų skrydžių keleiviams teisės į kompensaciją taikymo tikslais - taigi jie gali remtis šio Reglamento 7 str. numatyta teise į kompensaciją, kai dėl atidėto skrydžio praranda tris valandas ar daugiau laiko, t. y. kai jie pasiekia galutinę paskirties vietą tris ar daugiau valandų vėliau nei iš pradžių oro vežėjo numatytas atvykimo laikas.

Atsakovės 2025 m. balandžio 15 d. skrydis Palanga (PLQ) - Dublinas (DUB), Nr. FR 5289 buvo atidėtas ir keleiviai V. K., R. M., D. S., J. S., N. B. skrydžio tikslą pasiekė daugiau nei 3 valandas 34 minutes vėliau. Sutinkamai su Reglamentu Keleiviai įgijo teisę į kompensaciją bendrai po 200 Eur sumai. Ieškovė teigia, kad reikalavimo teises Keleivės perleido Ieškovei.

Atsakovė gindamasi nuo ieškinio nurodė, kad jai kyla abejonių dėl keleivių reikalavimo perleidimo sutarčių. Nurodė, kad Ieškovės pateiktos reikalavimo perleidimo sutartys yra sudarytos paprasta rašytine forma ir patvirtintos keleivių parašais. Atsakovė pastebėjo, kad parašas reikalavimo perleidimo sutartyse buvo įterptas neva dirbtinai ir, kad Keleiviai galbūt reikalavimo perleidimo sutarčių nepasirašė ir savo reikalavimo teisių Ieškovei neperleido. Vien tai, kad įrašomas vardas, pavardė, el. pašto adresas, įkeliami kelionės dokumentai ir prisijungiama per „Google“ paskyrą, dar nereiškia patikimos tapatybės nustatymo. Prisijungimas per „Google“ paskyrą pats savaime negarantuoja, kad prisijungė ir pasirašė konkretus keleivis, nes prie paskyros (slaptažodžio) gali turėti prieigą ir kitas asmuo, o įvedami duomenys gali būti pateikti ne paties keleivio. Pažymėjo, jog skrydžio informacija (skrydžio data, numeris, vėlavimo trukmė) yra viešai bet kuriam asmeniui prieinama informacija, skrydžio bilietais grupinio užsakymo atveju gali disponuoti (turėti išsaugotus grupės skrydžio bilietus) bet kuris tai grupei priklausantis keleivis, galiausiai negali būti atmetama galimybė, jog atspausdintas skrydžio bilietas nesudėtingai gali pakliūti į trečiųjų asmenų rankas. Asmenų pridedami skrydžio bilietai ar suvedama skrydžio informacija jokiu būdu neleidžia įsitikinti reikalavimo perleidimo sutartį su Ieškove sudarančio asmens tapatybę. Reikalavimo perleidimo sutartį keleivio vardu iš esmės gali sudaryti bet kas, savo žinioje turintis skrydžio bilieto atspausdintą kopiją.

Teismas pažymi, kad įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo pareigą galima apibrėžti kaip būtinybę šaliai įrodyti aplinkybes, kurių nenustačius jai gali atsirasti neigiamų padarinių. Yra skiriami du įrodinėjimo pareigos aspektai. Pirma, įrodinėjimo pareiga reiškia šalies pareigą nurodyti tam tikrus faktus arba teigti juos esant, antra – pateikti įrodymus, patvirtinančius jos nurodytus faktus. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, teismas gali pripažinti jas neįrodytomis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010).

Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020 59 punktą).

Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad įrodinėjimo pareiga nėra beribė – asmuo negali būti įpareigotas įrodyti tokias faktines aplinkybes, kurių jis objektyviai negali įrodyti (lot. probatio diabolica) arba kurių įrodinėjimas yra maksimaliai apsunkintas, be to, asmeniui negali būti priskirta neproporcingai didelės apimties įrodinėjimo našta. Priešingas aiškinimas suponuotų asmens teisės į teisingą teismą paneigimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-969/2019 107 punktą; 2019 m. lapkričio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-701/2019 40 punktą).

Teismas pažymi, jog Ieškovės į bylą pateiktos reikalavimo perleidimo sutartys yra elektroninio formato, sudarytos virtualioje aplinkoje. Sudarytos elektroniniu būdu, keleiviams jas pasirašant elektroniniu parašu. Pažymėtina, jog šios elektroninės sutartys yra iš esmės analogiškos ir įprastinės sutartys, kurias Ieškovė sudaro su Keleiviais. Atsakovei yra žinoma, kad sutartys yra sudaromos elektroniniu būdu ir pasirašytos elektroninėmis priemonėmis - elektroniniu parašu. Ieškovė nurodė, kad šie elektroniniai parašai yra susieti su jais pasirašančiais asmenimis, nes pildant pretenzijas asmenys nurodo savo vardus, pavardes, el. pašto adresus, jungiasi naudodamiesi slaptažodžius per savo Google paskyras, prideda kelionės bilietus, pasirašo reikalavimo perleidimo sutartis, pasirašymui patvirtinti išduodami parašo sertifikatai. Iš tokių duomenų yra nustatoma pasirašančiųjų asmens tapatybė. Šiems Ieškovės argumentams pagrįsti, Ieškovė pateikė vaizdinius išrašus iš elektroninės pasirašymo procedūros, skrydžio bilietus, skrydžio identifikacinius duomenis.

Teismas pažymi, jog Atsakovė nepateikė rašytinių įrodymų, tai yra specialistų išvadų ar jų paaiškinimų, kurie paneigtų Ieškovės argumentus, bei patvirtintų, jog Ieškovė galimai teikia suklastotus į bylą dokumentus.

Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas visas faktines aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, teismas pripažįsta Ieškovės įrodyta, kad Reikalavimo teises Keleivės perleido Ieškovei. Priešingai pripažintina, jog Atsakovė neįrodė, kad Reikalavimo perleidimo sutartis nebuvo sudaryta. Dėl to visos Atsakovės abejonės dėl parašų autentiškumo ar dėl to, ar Keleiviai perleido savo reikalavimo teises Ieškovei, yra nepagrįstos.

Atsižvelgiant į aukščiau teismo konstatuotas išvadas, atmestinas Atsakovės prašymas ex officio pripažinti kad Ieškovės su Keleivėmis sudarytos Reikalavimo perleidimo sutartys yra niekinės ir negaliojančios, prieštaraujančios viešąjį interesą ginančioms imperatyviosioms įstatymo normoms. Reikalavimo perleidimo sutartys buvo sudarytos rašytine forma, patvirtintos Keleivių pasirašytais parašais. Nenustatyta, kad šių sandorių formai būtų keliami aukštesni reikalavimai.

Ieškovė į bylą pateikė įrodymus, pagrindžiančius, kad elektroninis paštas eu261@ryanair.com yra tinkamas komunikacijos kanalas pretenzijai pateikti. Ieškovė pateikė teismui elektroniniu paštu eu261@ryanair.com išsiųstas pretenzijas Atsakovei, kurių pagrindu Atsakovė sumokėjo reikalaujamas kompensacijas Ieškovei dar iki teismo. Tai patvirtina, kad Atsakovė Ieškovės siųstas pretenzijas nurodytu elektroniniu paštu gauna, su jomis susipažįsta ir netgi apmoka iki teismo.

Ieškovė taip pat pateikė Teismui Atsakovės atsakymą į vieną iš Ieškovės išsiųstų pretenzijų, kuris aiškiai patvirtina, kad pretenzija ne tik buvo išsiųsta, tačiau jai buvo suteiktas numeris (t. y. pretenzija buvo užregistruota). Tai patvirtina, jog komunikacija aptariamu komunikacijos kanalu vyksta ir Atsakovė pati atsakinėja iš elektroninio pašto eu261@ryanair.com.

Ieškovė pateikė kitoje byloje Atsakovės iš aptariamo elektroninio pašto adreso atsiųstą atsakymą, iš kurio matyti, jog Ieškovės siųsta pretenzija buvo perskaityta ir į ją buvo atsakyta, nurodant konkrečių keleivių vardus ir pavardes ir rezervacijos numerius. Pati Atsakovė atsakyme nurodė, jog, jei Ieškovė ignoruos šį laiką, Atsakovė juo remsis siekdama teisinių gynimo priemonių. Taigi akivaizdu, jog Atsakovė naudojasi aptariamu adresu komunikacijai. Todėl Atsakovės argumentai, jog pretenzijos išsiųstos viešai neskelbiamu elektroninio pašto adresu, o tai neva rodo Ieškovės nerūpestingumą ir neapdairumą, atmestini kaip visiškai nepagrįsti ir nesudarantys pagrindo išvadai dėl netinkamos ikiteisminės komunikacijos,

Atsižvelgiant į visas aukščiau nustatytas faktines aplinkybes Ieškovei priteistina 2000 Eur (5 Keleiviai x 400 Eur) kompensacija.

Ieškovė prašė priteisti iš Atsakovės įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 str. 2 d. numatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 str. 1 d. numatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą reglamentavimą iš Atsakovės priteistinos penkių procentų dydžio procesinės palūkanos nuo visos priteistinos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų. Atsakovės atstovai pažymėjo, kad Ieškovės bylinėjimosi išlaidas lėmė išskirtinai Ieškovės elgesys, t. y. pasirinktas teisių gynimo būdas, už kurį Atsakovė neturėtų atsakyti. Atsakovės vertinimu, Ieškovė niekada nesiekė ekonomiškai ir operatyviai išspręsti kompensacijų išmokėjimo klausimo. Jos prioritetas - inicijuoti eilę vienarūšių civilinių bylų ir kiekvienoje iš jų siekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, pasipelnant Atsakovės sąskaita. Teismas atsižvelgdamas į aukščiau nustatytas faktines aplinkybes Atsakovės argumentus dėl pretenzijos siuntimo netinkamu elektroninio pašto adresu, atmeta kaip neįrodytus. Teismas sutinka su Ieškovės argumentais, kad Ieškovė nėra saistoma pareigos reikalavimus dėl visų to paties sutrikdyto skrydžio keleivių pareikšti viename ieškinyje. Atsakovė galėtu nepatirti bylinėjimosi išlaidu, jeigu ji dar ikiteisminėje ginčo sprendimo stadijoje, vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo ir ekonomiškumo principais, išspręstų teisę į kompensacijas turinčių asmenų reikalavimus. Teismo vertinimu, Atsakovės elgesys lėmė tai, kad Ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą dėl Atsakovės pareigos mokėti kompensacijas už sutrikdytą skrydį nevykdymo. Ieškovė rašytiniais įrodymais pagrindė 1618,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 45,00 Eur sumokėtas žyminis mokestis ir 1573,00 Eur teisinių atstovavimo išlaidų. Ieškinį tenkinus visiškai Ieškovės patirtos visos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš Atsakovės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268–270 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai. Ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Skycop.com“ įmonės kodas 304423851 priteisti iš atsakovė Ryanair DAC 2000,00 Eur dydžio kompensaciją, penkių procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme, tai yra nuo 2026-02-09 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1618,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismą.