Telšių apylinkės teismo sprendimas

Atsiliepimas

8. Atsakovė pateikė 2025 m. balandžio 16 d. atsiliepimus į ieškinį (civilinėse bylose Nr. e2-2459-477/2025, Nr. e2-2764-970/2025, Nr. e2-6104-669/2025), 2025 m. balandžio 22 d. atsiliepimą į ieškinį (civilinėje byloje Nr. e2-2718-547/2025), 2025 m. gegužės 2 d. atsiliepimą į ieškinį (civilinėje byloje Nr. e2-3862-1224/2025), 2025 m. balandžio 25 d. atsiliepimą į ieškinį (civilinėje byloje Nr. e2-4655-476/2025), kuriuose nurodė, kad sutinka sumokėti ieškovui kompensaciją pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 261/2004 ieškinyje nurodytų keleivių atžvilgiu. Taip pat nurodė analogiškus argumentus, pateiktus kituose atsiliepimuose į ieškinį.

9. Atsakovė pateikė 2025 m. gegužės 7 d. atsiliepimą į ieškinį (civilinėje byloje Nr. e2-1733-1219/2025) (dėl reikalavimų civilinėse byloje Nr. e2-16554-1044/2025, Nr. e2-19464-845/2025), kuriame nurodė, kad sutinka sumokėti ieškovui kompensaciją pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 261/2004. Ieškovas reikalaudamas kompensacijų pagal Reglamentą Nr. 261/2004 priteisimo dėl sutrikdyto to paties atsakovo skrydžio buvo pareiškęs atsakovui 27 vienarūšius ieškinius, nors atsižvelgiant į proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus galėjo atitinkamus reikalavimus atsakovui pareikšti vienu ieškiniu (tokias išvadas iš esmės pagrindžia ir aukščiau nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, kuria buvo nutarta bylas sujungti ir perduoti nagrinėti teismui). Ieškovo ieškiniai sujungtose aukščiau nurodytose bylose yra iš esmės vienodos formos, pasikartojančio turinio (skiriasi tik keleivių duomenys), todėl kiekvienoje byloje atskirai prašytos priteisti bylinėjimosi išlaidos atsakovo nuomone nėra nei protingos, nei pagrįstos. Ieškovo procesinis elgesys (teikiant teismams 27 atskirus vienarūšius ieškinius, taip ne tik papildomai apkraunant teismų darbą, bet ir dirbtinai „išpučiant“ bylinėjimosi išlaidas) buvo netinkamas, kas sudaro pagrindą nukrypti nuo bendrų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Lietuvos teismų praktikoje analogiškais atvejais (sujungus civilines bylas, susijusias su tuo pačiu oro vežėjo skrydžiu) ieškovo bylinėjimosi išlaidos yra ženkliai mažinamos (žr. pvz. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2025 m. kovo 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-693-392/2025).

10. Atsakovė pateikė 2025 m. balandžio 22 d. atsiliepimą į ieškinį (civilinėje byloje Nr. e2-11758-937/2025), kuriame nurodė, jog keleiviui V. T. už sutrikdytą 2023 m. birželio 25 d. atsakovo skrydį RR5089 Vilnius (VNO) – Tirana (TIA) priklausiusią kompensaciją pagal Reglamentą Nr. 261/2004, t. y. 400 Eur sumą, atsakovas sumokėjo dar 2024 m. gruodžio 17 d. Kadangi atsakovas savo prievolę dėl 400 Eur kompensacijos pagal Reglamentą Nr. 261/2004 sumokėjimo keleivio V. T. atžvilgiu yra įvykdęs, ieškovo reikalavimas šioje ieškinio dalyje atitinkamai yra nepagrįstas ir dėl to yra atmestinas. Atsakovas sutinka sumokėti ieškovui kompensaciją pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 261/2004 keleivės V. T. atžvilgiu, tačiau kartu pažymi, jog nesutinka dėl ieškovo prašomų atlyginti bylinėjimosi išlaidų dydžio. Taip pat nurodė analogiškus argumentus, pateiktus kituose atsiliepimuose į ieškinį.

Nr. e2-17028-1245/2025), kuriame nurodė, jog sutinka sumokėti ieškovui kompensaciją pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 261/2004 ieškinyje nurodytų keleivių atžvilgiu. Tačiau nesutinka dėl ieškovo prašomų atlyginti bylinėjimosi išlaidų, prašo taikyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 4 dalies nuostatas ir nagrinėjamoje byloje ieškovui bylinėjimosi išlaidų nepriteisti. Nurodė, kad ieškovo bylinėjimosi išlaidas lėmė išskirtinai ieškovo elgesys, t. y. pasirinktas teisių gynimo būdas, už kurį atsakovas neturėtų atsakyti. Sutinkamai su CPK 93 straipsnio 4 dalimi, teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Atsižvelgiant į Kasacinio teismo praktiką, teismas priteistiną bylinėjimosi išlaidų dydį atitinkamai gali mažinti ar jo visai nepriteisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 4 d. nutarties civilinėje byloje

Nr. 3K-3-401-916/2016, 46 punktas; 2017 m. kovo 17 d. nutarties civilinėje byloje

Nr. 3K-3-131-686/2017, 72 punktas; 2020 m. gruodžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-330-248/2020, 72 punktas). Nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas taikyti

CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatas ir nagrinėjamoje byloje nepriteisti ieškovui jo bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas inicijavo dvidešimt aštuonias vienarūšes civilines bylas dėl sutrikdyto 2023 m. birželio 25 d. skrydžio RR5089 Vilnius (VNO) – Tirana (TIA). Vienarūšės civilinės bylos šiuo atveju reiškia tai, kad ieškiniai yra pareikšti to paties ieškovo, tam pačiam atsakovui dėl tų pačių faktinių aplinkybių – 2023 m. birželio 25 d. skrydžio RR5089 ir kompensacijų pagal Reglamentą priteisimo ieškovo naudai. Nėra net menkiausios abejonės, kad reikalavimai dėl kompensacijų už vėlavusį skrydį RR5089 priteisimo, reiškiami to paties ieškovo, tam pačiam atsakovui, gali būti pareikšti vienoje civilinėje byloje. Ieškinio dėl kiekvieno tapataus perleisto reikalavimo reiškimas atskirose bylose kiekvienoje formuojant kelis kartus didesnes bylinėjimosi išlaidas turėtų būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesu. Teismų praktikoje pažymima, kad bylinėjimosi išlaidų kaštai neturėtų būti naudojami kaip būdas pasipelnyti ar ekonomiškai „nubausti“ atsakovą, ypač tais atvejais, kai ieškovas galėjo sutaupyti bylinėjimosi sąnaudas bei sutelkti visus vienarūšius reikalavimus į vieną procesą. Ekonomiškumo principas suponuoja byloje dalyvaujančių asmenų pareigą procesinius veiksmus atlikti racionaliai, taupyti savo ir kitų proceso dalyvių lėšas. Teismų praktikoje akcentuojama galimybė susigrąžinti tik pagrįstas ir racionalias išlaidas. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paskirtis yra kompensacinio pobūdžio ir negali būti nepagrįsto praturtėjimo, pasipelnymo šaltiniu. Net tuo atveju, kai ieškinys tenkinamas pilna apimtimi, išlaidos gali būti nepriteisiamos arba priteisiamos tik iš dalies, jeigu teismas nustato, kad dėl ieškovo veiksmų (pvz., vienarūšių bylų inicijavimo atskirais ieškiniais) buvo dirbtinai išpūstos bylinėjimosi išlaidos, pažeidžiant protingumo ir teisingumo principus. Nuolatinis tokių pačių ieškinių teikimas, grindžiamas tais pačiais faktais ar argumentais, pažeidžia

CPK įtvirtintus proceso koncentracijos, ekonomiškumo bei sąžiningumo principus ir vertintinas kaip nesąžiningas procesinis elgesys ir piktnaudžiavimas. Reikalavimo perleidimo sutartys su keleiviais, kurių pagrindu ieškovas iš skrydžio RR5089 keleivių perėmė teisę reikalauti atsakovą sumokėti kompensaciją pagal Reglamentą, sudarytos

2023 m. birželio mėn. (dvidešimt septynios sutartys), 2023 m. liepos mėn. (aštuoniolika sutarčių), 2023 m. rugpjūčio mėn. (trys sutartys) ir 2025 m. vasario mėn. (dvi sutartys). Reikalavimai iš skrydžio RR5089 keleivių, kurio pagrindu atsakovui pareikštas ieškinys šioje civilinėje byloje, perimti 2023 m. liepos 2 d. ir 2023 m. liepos 4 d. Pirmasis ieškovo ieškinys, t. y. ieškinys civilinėje byloje Nr. e2-9044-955/2025, teismui buvo pateiktas

2025 m. vasario 19 d., kiti dvidešimt du ieškiniai pareikšti 2025 m. vasario 19 – 20 d, kiti trys ieškiniai pareikšti 2025 m. kovo 27 d., vienas ieškinys pareikštas 2025 m. balandžio 9 d., o ieškinys civilinėje byloje Nr. e2-17028-1245/2025 pareikštas 2025 m. balandžio 18 d. Taigi, reikšdamas pirmąjį ieškinį atsakovui dėl sutrikdyto skrydžio RR5089, ieškovas žinojo, kad yra dar keturiasdešimt aštuonių keleivių iš to paties skrydžio RR5089 perimti reikalavimai dėl kompensacijos pagal Reglamentą išmokėjimo (įskaitant keleivius). Šiuos reikalavimus ieškovas galėjo apjungti, pareikšdamas vieną ieškinį, taip sutaupydamas ne tik proceso išlaidas, bet ir teismo bei kitos proceso šalies laiką. Tai reiškia, kad ieškovo bylinėjimosi išlaidų atsiradimas buvo sąlygotas paties ieškovo veiksmų – jo pasirinktu nesąžiningu ir neekonomišku teisių gynimo būdu, tačiau atsakovas negali dėl to papildomai nukentėti ir atitinkamai būti įpareigotas atlyginti tokias perteklines ieškovo išlaidas, nepriklausomai nuo to, ar jos atitinka rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teisinę pagalbą. Toks sistemingas, nesąžiningas ir iš esmės neteisingas ieškovo elgesys jau yra įvertintas ir konstatuotas teismų procesiniuose sprendimuose. Ieškovui pakanka įvertinti vieno skrydžio duomenis, t. y. patį skrydį, ir nustačius, kad bent vienas keleivis iš to skrydžio turi teisę gauti kompensaciją pagal Reglamentą dėl sutrikdyto (šiuo atveju – vėlavusio) skrydžio, akivaizdu, kad ir kiti to paties skrydžio keleiviai turi analogiškas teises. Tai papildomai patvirtina atsakovo dėstomą poziciją, kad ieškovas, pareikšdamas šešis savarankiškus ieškinius, t. y. inicijuodamas šešias vienarūšes civilines bylas, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir galimai tesiekia pasipelnyti atsakovo sąskaita. Atsakovo vertinimu, nurodytos aplinkybės pagrindžia, kad ieškovas niekada nesiekė ekonomiškai ir operatyviai išspręsti kompensacijų išmokėjimo klausimo. Jo

prioritetas – inicijuoti eilę vienarūšių civilinių bylų ir kiekvienoje iš jų siekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, pasipelnant atsakovo sąskaita.

12. Ieškovė UAB Skycop.com pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodo, kad atitinkamus reikalavimus dėl kompensacijų pagal Reglamentą Nr. 261/2004 priteisimo dėl sutrikdyto ginčo skrydžio ieškovė galėjo atsakovui pareikšti vienu ieškiniu. Ieškovė pabrėžia, jog nėra saistoma pareigos reikalavimus dėl visų keleivių pareikšti viename ieškinyje. Ieškovė paaiškina, jog į teismą kreiptasi atskirais ieškiniais todėl, kad: (1) reikalavimai pareikšti dėl keleivių, kurie nėra tarpusavyje susiję;

(2) skirtingi keleiviai skirtingu metu kreipiasi į ieškovę; (3) keleiviai skirtingu metu pasirašo atskiras reikalavimo perleidimo sutartis su ieškove; (4) Ieškovė kiekvieno keleivio atveju atskirai vertina pateiktų įrodymų turinį, patikimumą, ar jie pakankami pareikšti reikalavimą; (5) ieškovė išsiunčia atsakovui atskiras pretenzijas; (6) bylų medžiaga teisininkams perduodama taip pat skirtingu metu. Ieškovė nurodo, kad tais atvejais, kai reikalavimai susiję su kartu skridusiais šeimos nariais, draugais, kolegomis ar kt. ir kelionės rezervacija būna atlikta vieno nario ir visai grupei, ieškovė, vadovaudamasi ekonomiškumo principu, pretenziją ikiteismine tvarka siunčia nuo kelių keleivių, o jos netenkinus, reikalavimus sujungia į bendrą ieškinį, kadangi tokiu atveju asmenys yra tarpusavyje susiję. Taip kaip ir šiuo atveju. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovė laikosi pozicijos, jog nėra saistoma pareigos reikalavimus dėl visų to paties sutrikdyto skrydžio keleivių pareikšti viename ieškinyje, priešingai nei atsakovas, kuris turi pareigą vykdyti teisėtus teisę į kompensacijas turinčių keleivių reikalavimus, t. y. gavusi ieškovės pretenzijas sumokėti kompensacijas. Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra jokio pagrindo teigti, jog ieškovė piktnaudžiauja procesu, dirbtinai „išpučiant“ bylinėjimosi išlaidų sumą. Dar kartą pabrėžtina, jog ieškovė neprivalo visus tariamai vienarūšius reikalavimus sujungti į vieną bylą. Be to, ieškovė atkreipia dėmesį į tai, jog, jei ieškovė į vieną ieškinį įtrauktų daugiau keleivių (nors tokios pareigos neturi), akivaizdu, jog bylinėjimosi išlaidų suma tokioje byloje būtų atitinkamai didesnė, nes reikėtų apdoroti didesnio skaičiaus keleivių dokumentus, parengti ieškinio priedus ir juos išversti dėl didesnio skaičiaus perimtų keleivių reikalavimų, o tai padidintų darbo ir laiko sąnaudas ir atitinkamai už jas apskaičiuotiną bylinėjimosi išlaidų sumą. Ieškovė pažymi, kad atsakovas, pabrėždamas nepagrįstą vengimą reikšti atsakovui reikalavimus, susijusius su vienu skrydžiu vienoje byloje, nepagrįstai visą su kompensacijos išmokėjimo procesu susijusią administravimo naštą nepagrįstai siekia perkelti ieškovei, tokiu būdu pati siekdama nepagrįstai jos išvengti. Papildomai ieškovė nurodo, kad atsikertant į galimus būsimus argumentus dėl el. pašto adreso, pažymėtina, kad kitose bylose atsakovo atstovai nurodo, kad ieškovės ikiteisminės pretenzijos neva nepasiekė atsakovo, dar daugiau, kad

el. pašto adresas (eu261@ryanair.com), kuriuo buvo siunčiamos ikiteisminės pretenzijos atsakovui, neva nėra tinkamas komunikacijos kanalas, ieškovė teismui teikia paaiškinimus dėl tarp šalių vykusio bendradarbiavimo ne teismo keliu bei teikia papildomus įrodymus, kurie paneigia tokius teiginius. Ieškovė paaiškina, kad nuo 2023 m. rugsėjo mėn., tam tikrą laiką tarp šalių vyko bendradarbiavimas, kuris 2024 m. pabaigoje nutrūko, kadangi ieškovės siųsti elektroniniai laiškai atsakovo buvo ignoruojami. Pagal šalių susitarimą bendradarbiavimas vyko taip: ieškovė siųsdavo atsakovui pretenzijas elektroniniu paštu eu261@ryanair.com su reikalavimo perleidimo sutartimi ir kitais reikiamais dokumentais, po ko ieškovės atstovas pakartotinai išsiųsdavo atsakovui Excel lentelę su per atitinkamą mėnesį pateiktų pretenzijų duomenimis. Atsakovas peržiūrėdavo Excel lentelę ir joje nurodydavo pretenzijas, kurių pagrindu sutinka sumokėti ieškovei kompensacijas, o kurių – ne. Ieškovė papildomai teismui teikia ieškovės elektroniniu paštu eu261@ryanair.com išsiųstas pretenzijas, kurių pagrindu sumokėtos reikalaujamos kompensacijos ieškovei dar iki teismo. Tai patvirtina, kad ieškovės siųstos pretenzijas nurodytu elektroniniu paštu yra gaunamos, su jomis susipažįstama ir vykusio šalių bendradarbiavimo metu netgi ir apmokama iki teismo. Be kita ko, ieškovė nurodo, kad atsikertant į galimus būsimus argumentus dėl el. pašto adreso, pažymėtina, kad kitose bylose atsakovo atstovai nurodo, kad ieškovė, elgdamasi rūpestingai, sąžiningai ir siekdama iš tikrųjų bendradarbiauti – mažų mažiausiai gali pasiskambinti ir pasiteirauti, ar bendrija WIDEN legal atstovaus atsakovo interesams pagal reiškiamas pretenzijas. Be kita ko, atsakovo atstovė 2025 m. gegužės 27 d. teismo posėdžio civilinėje byloje

Nr. e2-2393-1050/2025 metu nurodė, kad jeigu ieškovės atstovai teiktų oficialias pretenzijas atsakovės atstovams, atsakovo atstovai privalėtų reaguoti, t. y. privalėtų tokias pretenzijas siųsti savo klientui ir taip gauti jų poziciją. Atsižvelgus į tai, ieškovės atstovas

2025 m. gegužės 27 d. el. paštu pasikreipė į atsakovo atstovę, kartu ir į atsakovo atstovę advokatę Liną Šikšniutę-Vaitiekūnienę su prašymu patvirtinti, ar ieškovė nuo šiol gali siųsti visas ikiteismines pretenzijas advokatei Linai Šikšniutei-Vaitiekūnienei tam, kad atsakovas sumokėtų ieškovei priklausančias kompensacijas ir ieškovei nereikėtų kreiptis į teismą, tačiau jokio atsakymo iki šiol taip ir nesulaukė. Ieškovė nurodo, kad ieškovės atstovas kreipėsi į atsakovės atstoves dėl el. pašto adreso, kuriuo galėtų siųsti ikiteismines pretenzijas atsakovui jau prasidėjus teisminiam procesui dėl to, kad ieškovė tik teisminio proceso metu,

t. y. atsakovui pateikus procesinius dokumentus, sužinojo, kad šis el. pašto adresas eu261@ryanair.com yra neva netinkamas siųsti ikiteismines pretenzijas, kadangi ieškovės žiniomis iki tol šis el. pašto adresas buvo tinkamas. Nepaisant to, kas išdėstyta, kad šis el. pašto adresas buvo tinkamas siųsti ikiteismines pretenzijas patvirtina išdėstyti argumentai bei teikiami papildomi įrodymai. Ieškovė pažymi, kad, kvestionuojant elektroninio pašto adresą, atsakovo atstovai taip ir nenurodo, koks gi yra tas tinkamas elektroninio pašto adresas, kuriuo siųsti ieškovei pretenzijas atsakovui ikiteismine tvarka, kad atsakovas ieškovei priklausančias kompensacijas sumokėtų be teismo. Akivaizdu, kad šis klausimas taip ir liks neatsakytas, atsakovui siekiant visais įmanomais būdais „išsisukti“ nuo kompensacijų sumokėjimo ieškovei. Dar daugiau, kad el. pašto adresas eu261@ryanair.com yra tinkamas komunikacijos kanalas patvirtina ir gauti atsakymai iš atsakovo (būtent iš šio el. pašto adreso) į ieškovės pretenzijas. Ieškovės vertinimu, atsakovui neišnaudojus galimybės išspręsti kilusį ginčą ikiteisminiu būdu, jam tenka visos su tuo susijusios procesinės pasekmės, įskaitant ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pabrėžtina, jog toks atsakovo elgesys, kai jis ikiteisminės stadijos metu, nepagrįstai atsisako mokėti kompensacijas, o teisminio proceso metu tokios savo pareigos jau neginčija, akivaizdžiai prieštarauja vienam iš pagrindinių Reglamentu Nr. 261/2004 siekiamų tikslų – užtikrinti aukštą keleivių apsaugos lygį. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog atsakovas pats yra kaltas dėl šio teisminio proceso ir būtent atsakovo elgesys nulėmė tai, kad teisminis procesas apskritai buvo pradėtas. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodo, kad nesutinka su ieškovės prašomu priteisti bylinėjimosi išlaidų dydžiu, prašo jas proporcingai sumažinti. Ieškovė su šia atsakovo pozicija taipogi nesutinka. Ieškovė nori atkreipti teismo dėmesį į tai, kad būtent bylinėjimosi išlaidų klausimas ir atbaido keleivius kreiptis į teismą dėl savo teisių gynimo. Keleiviai dažnu atveju bijo ir nenori patirti papildomų išlaidų teisinėms paslaugoms, o avialinijos, įskaitant atsakovą, tuo naudojasi, visais būdais apsunkindamos keleiviams galimybę atgauti kompensacijas, nes žino, kad daugumoje atvejų keleiviai nesiryš ginti savo teisių teisme ir juo labiau naudojantis advokato paslaugomis. Tiek atsakovui, tiek kitoms avialinijoms yra labai nenaudinga ieškovės ir kitų panašią veiklą vykdančių įmonių veikla, nes jos informuoja keleivius apie galimybes gauti kompensacijas ir padeda jas gauti. Tuo pačiu jos turi galimybes kreiptis dėl profesionalių teisinių paslaugų. Ieškovė nurodo, kad atsakovas galėtų nepatirti absoliučiai jokių bylinėjimosi išlaidų, jeigu atsakovas dar ikiteisminėje ginčo sprendimo stadijoje, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir ekonomiškumo principais, įvykdytų teisėtus teisę į kompensacijas turinčių asmenų reikalavimus, t. y. gavusi ieškovės pretenzijas sumokėtų ieškovei kompensacijas. Todėl būtent atsakovo nesąžiningas elgesys (panašu, kad atsakovas nesijaudina dėl teisminių procesų ir jų sąnaudų, ir sąmoningai siekia ginčytis teismuose, taip kuo ilgiau vilkindama kompensacijų sumokėjimą ieškovei) nulėmė tai, kad ieškovė neturėdama kitos išeities buvo priversta kreiptis į teismą dėl kompensacijų priteisimo. Teisminio proceso metu atsakovas ieškovės pareikštų materialinių reikalavimų pagrįstumo neginčija – tai tik patvirtinta, jog ieškovė į teismą kreipėsi pagrįstai, o bylinėjimosi išlaidos susidarė išimtinai dėl atsakovo kaltės. Ieškinį patenkinus, atsižvelgiant į bylinėjimosi išlaidų susidarymą nulėmusias priežastis, remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo turi būti priteistas patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Pagrindinis principas, kurio laikomasi Lietuvos teismų praktikoje, yra toks, jog bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga kyla tai šaliai, kurios atžvilgiu buvo priimtas nepalankus teismo sprendimas. Teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą, vadovaujasi taisykle „pralaimėjęs moka“. Tai reiškia, kad pralaimėjusi šalis turi pareigą atlyginti laimėjusios šalies patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovo turi būti priteistos visos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos. Pateikdamas šiuos konkrečius ieškinius ieškovės atstovas turėjo tinkamai paruošti bei išversti visus ieškinio priedus tiek iš anglų kalbos į lietuvių kalbą, tiek iš lietuvių kalbos į lenkų kalbą: versti reikėjo tiek bilietus, tiek įrodymą dėl skrydžio sutrikdymo, tiek Reikalavimo perleidimo sutartis, tiek atsakovui išsiųstas pretenzijas, taip pat į lenkų kalbą reikėjo išversti pačius ieškinius. Pabrėžtina, jog vertimus atliko ieškovės atstovas, taigi nebuvo patirta papildomų profesionalaus vertimo išlaidų, o tai pagrindžia, jog ieškinių parengimui reikėjo papildomų laiko sąnaudų, taip pat ir tai, jog ieškovė siekė sutaupyti neperkeldama profesionalaus vertimo išlaidų atsakovui. Be kita ko, ieškovė nurodo, jog patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro ne tik dokumentų vertimas į lietuvių bei lenkų kalbas, tačiau ir dvidešimt aštuonių ieškinių parengimas, pateikimas teismui, atstovavimas klientą bylose / byloje, be kita ko dvidešimt aštuonių prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo parengimas, pateikimas teismui, taip pat rašytinių paaiškinimų rengimas ir jų priedų vertimas, rengimasis teismo posėdžiams, atstovavimas klientą teismo posėdyje. Ieškovė atsiliepime nurodo, kad ieškovės ieškiniai sujungtose aukščiau nurodytose bylose yra iš esmės vienodos formos, pasikartojančio turinio (skiriasi tik keleivių duomenys), todėl kiekvienoje byloje atskirai prašytos priteisti bylinėjimosi išlaidos, atsakovo nuomone, nėra nei protingos, nei pagrįstos. Pažymėtina, jog teisės aiškinimo klausimų tapatumas savaime nereiškia, jog Ieškovės atstovas neturėjo jokių laiko sąnaudų ieškiniams paruošti. Kaip nurodoma apeliacinio teismo praktikoje, net ir standartinio (tipinio) procesinio dokumento parengimas objektyviai užima laiko ir tai turi būti įvertinama priimant sprendimą dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nors teisinė argumentacija ieškovės pateiktuose ieškiniuose iš esmės panaši, nagrinėjamu atveju būtina įvertinti tai, jog ieškinio reikalavimai ir pagrindas formuojami atsižvelgiant į faktines aplinkybes, kurių įvertinimas sudaro didžiąją dalį ieškinio parengimui reikalingo laiko. Tokio pobūdžio byloms kaip ši yra būdingas tam tikras specifiškumas, kai kiekvienu konkrečiu atveju advokatas remdamasis Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsniu privalo įvertinti kompensacijos pagrįstumą atsižvelgiant į skrydžio atstumą, atidėjimo ar atšaukimo laiko trukmę, aplinkybes kurias pripažinus ypatingomis kompensacijos išmokėjimas nebūtų įmanomas, ginčų su tarptautiniu elementu jurisdikciją, kitas aplinkybes. Taigi tikslus faktinių aplinkybių surinkimas, analizė, taip pat turimų įrodymų įvertinimas, teisinių argumentų kiekvienai konkrečiai situacijai suformulavimas negali būti vertinamas kaip analogiškas darbas. Ieškovė kiekvienu konkrečiu atveju dėl kiekvieno keleivio turi susipažinti su pateiktų dokumentų turiniu, įvertinti dokumentų pakankamumą ir patikimumą, tam tikrais atvejais pareikalauti trūkstamų duomenų ir pan. Pabrėžtina, jog kiekviena situacija, susijusi su konkrečiu keleiviu, yra individuali, todėl jai įvertinti reikia skirti atitinkamas laiko ir darbo sąnaudas. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydis negali būti apskaičiuojamas tik pagal pateikiamo ieškinio turinį, tačiau tai pat turi būti įvertintos laiko sąnaudos, reikalingos ieškinio medžiagai surinkti, išanalizuoti, apibendrinti, parengti tiek patį ieškinį, tiek jo priedus. Ieškovė pažymi, jog visi šie veiksmai (susipažinimas su bylos medžiaga, surinkimas, apibendrinimas, analizė, paties ieškinio, jo priedų parengimas) patenka į bylinėjimosi išlaidų sritį, todėl akivaizdu, jog tariamas ieškinių šabloniškumas nesudaro pagrindo išvadai dėl priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nepagrįstumo – ieškovei iš atsakovo priteistina bylinėjimosi išlaidų suma atspindi įdėto darbo ir laiko sąnaudų kiekį. Be to, kaip jau minėta, ieškovė parengė ir pateikė į bylą ir kitus procesinius dokumentus, taigi už viso proceso vedimą prašoma priteisti suma vertintina kaip atitinkanti realias proceso vedimui skirtas sąnaudas. bylinėjimosi išlaidos šiuo atveju priteistinos iš juridinio asmens – oro vežėjo, kuris iš esmės pripažino pažeidęs oro keleivių teises. Nors ieškovė buvo išsiuntusi atsakovui pretenzijas, ieškovės reikalavimai ikiteisminės stadijos metu nebuvo patenkinti, todėl ieškovė buvo priversta pažeistas teises ginti teisme. Taigi savo nerūpestingu ir nesąžiningu elgesiu ikiteisminės stadijos metu atsakovas prisiėmė atsakomybę už neigiamas bylinėjimosi proceso pasekmes – bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Be to, ieškovė sąžiningai ir rūpestingai vedė bylos procesą, laiku atliko procesinius veiksmus, nepagrįstai nevilkino teismo proceso, todėl pagrindo taikyti bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės išimtį nagrinėjamu atveju nėra. Dar kartą pabrėžtina, jog, jei ieškovė ieškinio reikalavimus būtų pareiškusi dėl didesnio skaičiaus keleivių (nors tokios pareigos neturi), jos patirtų bylinėjimosi išlaidų suma būtų atitinkamai didesnė, nes didėtų atstovo darbo ir laiko sąnaudos tokiam ieškiniui parengti ir procesui vesti, todėl atsakovo argumentai, jog ieškovė teikdama atskirus ieškinius dirbtinai „išpučiant“ bylinėjimosi išlaidų sumą, o tai neva rodo piktnaudžiavimą procesu, atmestini kaip visiškai nepagrįsti. Ieškovės prašoma priteisti teisinės pagalbos išlaidų suma yra pagrįsta, realiai patirta, todėl priteistina visa patirtų bylinėjimosi išlaidų suma.

13. Atsakovas Ryanair Sun S. A. pateikė rašytinius paaiškinimus, nurodė, kad po

28 vienarūšių civilinių bylų sujungimo, ieškovė prašo jos naudai iš atsakovo priteisti

20 000 Eur kompensacijų ir 20 964 Eur bylinėjimosi išlaidų (636 Eur žyminio mokesčio ir

20 328 Eur teisinės pagalbos išlaidų). Atsakovo įsitikinimu, ieškovės bylinėjimosi išlaidų dydį lėmė išskirtinai ieškovės elgesys, t. y. pasirinktas teisių gynimo būdas, už kurį atsakovas neturėtų atsakyti. Ieškovė savo paaiškinimuose nurodo, kad ieškovė nėra saistoma pareigos reikalavimus dėl visų keleivių pareikšti viename ieškinyje, o į teismą atskirais ieškiniais kreiptasi todėl, kad: (1) pareikšti reikalavimai susiję su tarpusavyje niekaip nesusijusiais keleiviais; (2) keleiviai skirtingu metu kreipiasi į ieškovę; (3) keleiviai skirtingu metu pasirašo atskiras reikalavimo perleidimo sutartis su ieškove; (4) ieškovė kiekvieno keleivio atveju atskirai vertina pateiktų įrodymų turinį, patikimumą, ar jie pakankami pareikšti reikalavimą; (5) ieškovė išsiunčia atsakovui atskiras pretenzijas skirtingu metu; (6) bylų medžiaga teisininkams perduodama taip pat skirtingu metu. Su tokia ieškovės pozicija nesutinka. Teiginys, kad atskiri ieškiniai reiškiami dėl to, jog reikalavimai „susiję su tarpusavyje nesusijusiais keleiviais“, yra teisiškai nereikšmingas. Ieškinius atsakovui reiškia ne skirtingi, kaip ieškovė nurodo, „niekaip nesusiję“ keleiviai, tačiau viena ir ta pati ieškovė – bendrovė, iš keleivių perėmusi reikalavimo teises atsakovo atžvilgiu. Ieškovė inicijavo 28 vienarūšes civilines bylas dėl sutrikdyto 2023 m. birželio 25 d. skrydžio RR5089 Vilnius (VNO) – Tirana (TIA). Vienarūšės civilinės bylos šiuo atveju reiškia tai, kad ieškiniai yra pareikšti tos pačios ieškovės, tam pačiam atsakovui dėl tų pačių faktinių aplinkybių – 2023 m. birželio 25 d. skrydžio RR5089 ir kompensacijų pagal Reglamentą priteisimo ieškovės naudai. Ieškovė klaidina teismą, teigdama, neva keleiviai skirtingu metu kreipiasi į ieškovę ir skirtingu metu pasirašo reikalavimo teisių perleidimo sutartis. Reikalavimo perleidimo sutartys su keleiviais, kurių pagrindu ieškovė iš skrydžio RR5089 keleivių perėmė teisę reikalauti atsakovą sumokėti kompensaciją pagal Reglamentą, sudarytos 2023 m. birželio mėn. (dvidešimt septynios sutartys), 2023 m. liepos mėn. (aštuoniolika sutarčių), 2023 m. rugpjūčio mėn. (trys sutartys) ir 2025 m. vasario mėn. (dvi sutartys). Reikalavimai iš skrydžio RR5089 keleivių, kurio pagrindu atsakovui pareikštas ieškinys šioje civilinėje byloje, perimti

2023 m. liepos 2 d. ir 2023 m. liepos 4 d. Pirmasis ieškovės ieškinys, t. y. ieškinys civilinėje byloje Nr. e2-9044-955/2025, teismui buvo pateiktas 2025 m. vasario 19 d., kiti dvidešimt du ieškiniai pareikšti 2025 m. vasario 19 – 20 d, kiti trys ieškiniai pareikšti 2025 m. kovo 27 d., vienas ieškinys pareikštas 2025 m. balandžio 9 d., o ieškinys civilinėje byloje

Nr. e2-17028- 1245/2025 pareikštas 2025 m. balandžio 18 d. Taigi, reikšdama pirmąjį ieškinį atsakovui dėl sutrikdyto skrydžio RR5089, ieškovė žinojo, kad yra dar keturiasdešimt aštuonių keleivių iš to paties skrydžio RR5089 perimti reikalavimai dėl kompensacijos pagal Reglamentą išmokėjimo (įskaitant keleivius). Šiuos reikalavimus ieškovė turėjo visas galimybes apjungti, pareikšdama vieną ieškinį, taip sutaupydama ne tik proceso išlaidas, bet ir teismo bei kitos proceso šalies laiką. Taip pat svarbu paminėti, kad ieškovei pakanka įvertinti vieno skrydžio duomenis, t. y. patį skrydį, ir nustačius, kad bent vienas keleivis iš to skrydžio turi teisę gauti kompensaciją pagal Reglamentą dėl sutrikdyto skrydžio, akivaizdu, kad ir kiti to paties skrydžio keleiviai turi analogiškas teises. Atitinkamai, vertinant ieškovę kaip savo srities profesionalę, ne vienerius metus sprendžiantį skrydžių nesklandumų kompensavimo klausimus visame pasaulyje, nėra abejonių, kad ieškovė turi konkretų sąrašą dokumentų / duomenų, kuriuos turi pateikti keleiviai, kad ieškovė pradėtų kompensacijos išmokėjimo veiksmus, t. y. įrodymų patikra šiuo atveju negali būti laikui imlus veiksmas. Ieškovės nustatyta vidinė tvarka neturi pažeisti atsakovo teisėtų interesų. Byloje nėra duomenų, kurie paneigtų atsakovo teiginius, kad ieškovė turėjo visas galimybes inicijuoti vieną civilinę bylą dėl kompensacijų už sutrikdytą skrydį FR6431 priteisimo, vietoje keturių vienarūšių civilinių bylų. Ieškovė teikia paaiškinimus, susijusius su atsakovo

el. paštu eu261@ryanair.com, nurodydamas, neva „šis elektroninio pašto adresas yra tinkamas kanalas pretenzijoms pateikti“, tačiau pastebėtina, kad ši atsakovo elektroninio pašto dėžutė nėra niekur išviešinta kaip tinkamas komunikavimo su atsakovu kanalas, kadangi nėra skirta ar naudojama komunikacijos dėl kompensacijų pagal Reglamentą išmokėjimo tikslais. Iš kitos pusės, jeigu teismas spręstų, kad ieškovės pateiktų įrodymų pakanka padaryti išvadą, jog ieškovė įdėjo pakankamai pastangų, kad ikiteisminėje stadijoje išspręstų kompensacijų apmokėjimo klausimą, nereikėtų nukrypti nuo esmės: nėra jokio pagrindo pateisinti ieškovės veiksmus, kai ji vietoje vienos civilinės bylos inicijavo dvidešimt aštuonias analogiškas (vienarūšes) civilines bylas. Suprantama, kad ieškovė įgyvendino dispozityvumo principą ir savo teisę kreiptis į teismą, tačiau tai, kad minėtą teisę ieškovė įgyvendino neekonomiškai bei nesąžiningai, neturi papildomai pažeisti atsakovo teisėtų interesų. Ieškovės išlaidos susidarė išskirtinai dėl jos paties pasirinkto teisių gynimo būdo: jei ieškovė vietoje dvidešimt aštuonių civilinių bylų (šiuo atveju) būtų inicijavęs vieną, jai būtų reikėję rengti tik vieną ieškinį, atitinkamai dalyvauti tik vienos bylos nagrinėjime / teikti vienus rašytinius paaiškinimus. Pastebėtina, kad tokiu atveju ir Lietuvos teismams darbo krūvis būtų ženkliai mažesnis, ir ieškovės išlaidos teisinei pagalbai būtų proporcingai mažesnės. Atsakovo vertinimu, ieškovė niekada nesiekė ekonomiškai ir operatyviai išspręsti kompensacijų išmokėjimo klausimo. Jos prioritetas – inicijuoti eilę vienarūšių civilinių bylų ir kiekvienoje iš jų siekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, pasipelnant atsakovo sąskaita. Po 28 vienarūšių civilinių bylų sujungimo, ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 20 328 Eur teisinės pagalbos išlaidų (28 bylos * 726 Eur). Savo paaiškinimuose ieškovė pateikia argumentus, susijusius su išlaidų teisinei pagalbai dydžiu, jų pagrįstumu, tariamo atitikimo rekomendacijoms ir kt. 20 tūkst. Eur viršijančios išlaidos teisinei pagalbai susiformuotų sudėtingoje byloje, kurioje keliami sudėtingi teisės taikymo ir aiškinimo klausimai, vyksta ne vienas teismo posėdis, apklausiami liudytojai, rengiamas ne vienas procesinis dokumentas. Galimai, nurodyto dydžio išlaidos susiformuotų bylą nagrinėjant ne tik pirmosios instancijos, tačiau taip pat ir apeliacinės instancijos, gal net ir kasacinės instancijos teisme. Nagrinėjamoje byloje ieškovė pareiškė 28 vienodus ieškinius, kuriuose keičiasi tik anketiniai šalių duomenys. Tikėtina, kad byloje bus ir tik vienas teismo posėdis, per kurį ginčas bus išnagrinėtas, nes atsakovas sutinka su beveik visu ieškovės pareikštu reikalavimu. Be to, ieškovė specializuojasi sprendžiant skrydžių nesklandumų kompensavimo klausimus visame pasaulyje, tad visos nagrinėjamų bylų ypatybės jam yra puikiai žinomos. Iš to, kad net Lietuvos teismas pažymėjo, kad ieškovė teikia iš esmės vienodus ieškinius, spręstina, kad ieškovė turi parengtus procesinių dokumentų šablonus, kuriuos nuolat naudoja ir kurie jam padeda sutaupyti laiko rengiant procesinius dokumentus. Akivaizdu, jog prašoma priteisti 20 328 Eur dydžio išlaidų teisinei pagalbai suma yra visiškai nepagrįsta, neprotinga ir neproporcinga. Civilinėje byloje Nr. e2-11758-938/2025 pareikštu reikalavimu priteisti bendrą 800 Eur kompensacijos sumą dėl iš keleivių

V. T. ir V. T. perimtų reikalavimo teisių, atsakovas iš dalies nesutiko. 2025 m. balandžio 22 d. civilinėje byloje Nr. e2-11758-938/2025 pateiktame atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad kompensaciją keleiviui V. T. išmokėjo, todėl ieškovės reikalavimas dėl 400 Eur kompensacijos priteisimo atmestinas. Iš anksto atsikirsdamas į galimą ieškovės argumentą, esą prievolės įvykdymas pradiniam kreditoriui, t. y. keleiviui V. T., yra netinkamas, kadangi kompensaciją atsakovas sumokėjo keleiviui po to, kai ieškovė pateikė atsakovui pretenziją informuodama apie keleivio ieškovei perleistą reikalavimą, atsakovas pažymi, kad pačios ieškovės neapdairumas ir nerūpestingumas nulėmė, kad atsakovas laiku nesusipažino su informacija apie keleivio perleistą reikalavimą ir kompensaciją išmokėjo tiesiogiai keleiviui,

t. y. atsakovas nebuvo tinkamai informuotas apie reikalavimo perleidimo sutartį. Nagrinėjamu atveju vien tik faktas, kad ieškovė viešai neskelbiamu atsakovo el. paštu eu261@ryanair.com išsiuntė pranešimą apie kreditoriaus pasikeitimą ir reikalavimo perleidimo sutartį, nepatvirtina, kad pranešimas dėl reikalavimo perleidimo ir reikalavimo perleidimo sutarties kopija buvo įteikta atsakovo tinkamam ir įgaliotam asmeniui. Kaip atsakovas nurodė aukščiau, kad šis atsakovo el. paštas yra niekur viešai neskelbiamas - jis nėra nurodytas nei atsakovo interneto svetainėje, nei kituose viešai prieinamuose šaltiniuose, kadangi nėra skirtas ar naudojamas komunikacijos dėl kompensacijų pagal Reglamentą išmokėjimo tikslais, o atsakymai į šią el. pašto dėžutę gautus pranešimus yra generuojami automatinės sistemos. Kita vertus, nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, kad pagal ieškovės paslaugų teikimo sąlygas, kurios yra taikomos keleiviui pasirašant reikalavimo perleidimo sutartį su ieškove, tais atvejais, kai keleivis gauna mokėjimą tiesiogiai iš skrydį vykdžiusio vežėjo, keleivis yra įsipareigojęs sumokėti ieškovei už reikalavimo perleidimą sutartą atlyginimą (kompensacijos dalį). Net ir tais atvejais, kai atsakovas sumoka kompensaciją tiesiogiai keleiviui po to, kai būna informuotas ieškovės apie atitinkamo keleivio ieškovei perleistą reikalavimą dėl kompensacijos sumokėjimo, ieškovė jai priklausančią kompensacijos dalį turi teisę gauti tiesiogiai iš keleivio (keleivis yra įsipareigojęs ieškovei priklausančią kompensacijos dalį sumokėti per 10 dienų nuo kompensacijos gavimo). Tai reiškia, kad priteisus ieškovei kompensaciją keleivio V. Keleivio atžvilgiu, susidarytų tokia situacija, kai kompensacija to paties keleivio atžvilgiu yra išmokama dvigubai, o ieškovė nepagrįstai praturtėja atsakovės sąskaita - ieškovė vadovaudamasis su keleiviu sudarytu susitarimu gali pareikalauti jo sumokėti sutartą kompensacijos dalį kartu pasilikdamas visą teismo priteistą kompensaciją arba pats keleivis vykdydamas su ieškove sudarytą susitarimą gali savarankiškai išmokėti ieškovei sutartą kompensacijos dalį, kai kompensacija būtų priteista ieškovei teismo. Sistemingas, nesąžiningas ir iš esmės neteisingas ieškovės elgesys jau yra įvertintas ir konstatuotas teismų procesiniuose sprendimuose. Yra ne vienas atvejis, kur ieškovė inicijavo taip ženklų atskirų vienarūšių bylų skaičių, pavyzdžiui, inicijavo trylika vienarūšių civilinių bylų atsakovo atžvilgiu vietoje vienos civilinės bylos. Atitinkamai, visas trylika civilinių bylų sujungus atsakovo prašymu, ieškovė prašė priteisti išlaidas teisinei pagalbai už visas trylika bylų, o bendra išlaidų teisinei pagalbai suma siekė beveik 9,5 tūkst. Eur (žr. civilinės bylos Nr. e2-2393-1050/2025 duomenis. Šioje civilinėje byloje priimtu teismo sprendimu ieškovės naudai priteistinos išlaidos teisinei pagalbai buvo sumažintos 13 kartų, priteisiant vienai bylai tenkančią išlaidų sumai, t. y. 726 Eur ). Akivaizdu, kad tokios išlaidos neatitinka jokių advokatams priteistinų išlaidų rekomendacijų. Atsakovas neginčija ieškovės teisės (kaip tokios) gauti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kadangi atsakovui yra žinomos bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės. Tačiau atsakovui taip pat yra žinoma, kokiais CPK įtvirtintais atvejais galima nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir nagrinėjamu atveju, įvertinus aukščiau pateiktus argumentus, aktualiai formuojamą teismų praktiką, pagrindas taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalį ir proporcingai sumažinti ieškovei priteistinų išlaidų dydį neabejotinai egzistuoja.

14. Teismo posėdžio metu ieškovės UAB Skycop.com atstovė advokatė Dovilė Saulėnienė paaiškino, kad atsakovas akcentuoja, kad ieškovė neišnaudojo visų galimybių spręsti ginčo ikiteismine tvarka. Atsakovas nerodo iniciatyvos ikiteisminėje stadijoje, netenkino pretenzijų, siųstų ikiteismine tvarka. Atsakovas nurodė, kad elektroniniu paštu pretenzijų negavo, nes el. paštas neegzistuoja, tačiau anksčiau juos gaudavo. Iki šiol iš atsakovo atstovės advokatės Linos Šikšniutės-Vaitiekūnienės atsakymo negavo, ar gali pretenzijas siųsti jai. Ieškovė neturi kito pasirinkimo kaip kreiptis į teismą. Bylinėjimosi išlaidos gali atrodyti neproporcingai didelės, tačiau jos susidarė iš 28 bylų, ir imant kiekvieną atskirai, arti minimalios ribos. 28 ieškiniai susiję su 50 keleivių, reikėjo vertinti pateiktus dokumentus, daryti vertimą, įvertinti jų pakankamumą. Ieškovė nesikreipė dėl oficialių vertimų ir nedidino bylinėjimosi išlaidų. Tokiai aviakompanijai suma neatrodo tokia reikšminga. Ieškovės pozicija yra tokia, kad nėra reikalo sujungti visų bylų į vieną, nes reikalavimai pareikšti dėl tarpusavyje nesusijusių keleivių, skirtingu metu pateikti ieškiniai, išsiųstos pretenzijos atsakovui, ties kiekvienu keleiviu yra vertinami dokumentai individualiai. Jeigu visi 50 keleivių būtų sujungti į vieną bylą, tai akivaizdu, kad bylinėjimosi išlaidos būtų didesnės. Dėl V. T., reikalavimas buvo perleistas 2023 m. birželio 30 d., kompensacija buvo sumokėjusi 2024 m. gruodžio 17 d. jau tada kai buvo žinoma apie reikalavimo perleidimą. Atsakovas puikiai žinojo apie reikalavimo perleidimą, todėl nepaneigia ieškovės teisės į kompensaciją. Bylinėjimosi išlaidos paskaičiuotos po 726 Eur, už kiekvieną ieškinį atskirai, už ieškinio parengimą, dokumentų vertimą, komunikaciją su klientu, prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, rašytinių paaiškinimų teikimą - viskas įeina į bylinėjimosi išlaidas. Rašytiniai paaiškinimai nebuvo visose 28 bylose. Išmokėdama klientui kompensaciją, ieškovė turi teisę išsiieškoti tą sumą.

15. Teismo posėdžio metu atsakovo Ryanair Sun S. A. atstovė advokatė Ieva Likienė paaiškino, kad nesutinka su ieškinio reikalavimu dalyje dėl kompensacijos išmokėjo V. T., ir su reikalavimu priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės atstovės pozicija, kad išsiuntė pretenzijas ir nesvarbu, kad el. pašto dėžutė nenaudojama ir kompensacijos išmokėjimo tikslais, atsakovė nereagavo ir negavo atsakymo, teikia 28 vienodus ieškinius. Iš tikrųjų, jie neneigia ieškovės teisės kreiptis į teismą, neginčija bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Tai, kad ieškovė nepasirinko neekonomišku ir nesąžiningu būdu, negali pakenkti atsakovės interesams. Netgi tenkinus ieškinį pilnai, neturėtų būti tenkinamos pilnai bylinėjimosi išlaidos. Iš pateiktų sąskaitų faktūrų matyti, kad 726 Eur yra standartinis ieškovės įkainis. 28 bylose ne visos paslaugos nurodytos sąskaitoje buvo suteiktos. Atrodo nedidelė suma, neviršija rekomendacijų, tačiau reikia vertinti konkrečios bylos pobūdį, sudėtingumą. Paprastai sudėtingose bylose gali susidaryti 10 tūkstančių eurų ir kiek daugiau per visą bylos nagrinėjimą. Dabar turi 28 analogiškus ieškinius, ieškiniai yra analogiško turinio, skiriasi tik keleivio informacija, skrydis ir kompensacija. Tokio pobūdžio civilinėje byloje mano, kad neteisinga priteisti didesnes bylinėjimosi išlaidas negu ieškinio suma. Matoma, kad reikalavimai iš keleivių buvo perimti 2023 m. birželio mėnesį (27 sutartys), 2023 m. liepos mėnesį (18 sutarčių) ir tada 2023 m. rugpjūčio mėnesį ir šių mėnesių vasario mėnesį (2 sutartys). Pirmasis vienarūšis ieškinys buvo pateiktas 2025 m. vasario 19 d., jis žinojo, kad dar 48 keleivių reikalavimai, kurie irgi artimiausiu metu iškeliavo į teismą. Išpūstos bylinėjimosi išlaidos, apkrautas Lietuvos teismų darbas. Elgėsi nesąžiningai, daro verslą per bylinėjimosi išlaidas ir teismas neturėtų pateisinti tokių ieškovės veiksmų. Nepasisako kiek sumažinti bylinėjimosi išlaidas. Kitiems keleiviams kompensacija nebuvo išmokėta, nes nepasikreipė į patį Ryanair, neužpildė formos, patys keleiviai taip gali kreiptis. Susidarė situacija, kad V. T. perdavė reikalavimo teisę ieškovei ir pats asmeniškai užpildė Ryanair formą dėl kompensacijos. Minėto keleivio pretenziją gavo per sistemą ir jam buvo išmokėta. Jie laukia pirmosios instancijos teismo ir informuoja apie baigtį, kokios yra sumos, kokios palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos. Atsakovas yra didelė bendrovė ir visas procesas užtrunka. Pirmą mokėjimą padaro dėl kompensacijų, tada vėliau palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nelaukia teismo sprendimo įsiteisėjimo ir išsiunčia klientui informaciją su priteistų sumų dydžiu ir apmokėjimu. Bendradarbiavimas buvo, o kodėl jis nutrūko, nežino, buvo kažkokie nesutarimai. Nepateikti įrodymai ar pretenzija buvo įteikta atsakovei. Būtų mažesnės bylinėjimosi išlaidos, jeigu būtų buvęs pareikštas vienas ieškinys.