Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Mildos Skersienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Erikos Tamošaitienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. B. ir atsakovės M. Š. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo 2026 m. sausio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-33-1137/2026 pagal ieškovo K. B. ieškinį atsakovei M. Š. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo ir atsakovės M. Š. patikslintą priešieškinį ieškovui K. B. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, materialinio išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, pavardės pakeitimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Panevėžio apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Panevėžio apygardos teismo vardu.

Ginčo esmė

nepilnamečio vaiko K. B. (toliau – ir nepilnametis vaikas, sūnus) gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove (motina) M. Š. (toliau – atsakovė, motina);

iš ieškovo priteisti išlaikymą nepilnamečiam vaikui nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurių dydis po 300 Eur kas mėnesį, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka;

nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskirti atsakovę;

nustatyti siūlomą bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką ir iš atsakovės ieškovui priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad ieškovas ir atsakovė (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus. Šalys santuokos nebuvo sudariusios, sūnaus tėvystę ieškovas pripažino bendru tėvų pareiškimu. Šalių santykiams pablogėjus, nuo (duomenys neskelbtini) atsakovė su nepilnamečiu vaiku išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini) pas savo motiną. Ieškovas dirba Jungtinėje Karalystėje, į Lietuvą grįžta kartą per mėnesį. Nuo to laiko tęsiasi nuolatinis atsakovės trukdymas ieškovui bendrauti su sūnumi. Teigė, jog, šalims pradėjus gyventi atskirai, ieškovas išlaikymą sūnui teikia gera valia, kas mėnesį į atsakovės sąskaitą perveda po 300 Eur, tiek atsakovės nurodymu, tiek savo iniciatyva nuperka įvairių būtinų daiktų. Pažymi, kad ir ateityje vykdys pareigą išlaikyti vaiką. Ieškovas yra rūpestingas, mylintis tėvas ir sugeba užtikrinti visus vaiko poreikius. Ieškovo nuomone, jo prašoma nustatyti bendravimo tvarka atitinka vaiko interesus palaikyti nuolatinį artimą ryšį su tėvu, taip pat ir tėvo teisę dalyvauti sūnaus auginime.

nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su atsakove;

priteisti iš ieškovo materialinį išlaikymą sūnui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 650 Eur per mėnesį, pradedant nuo 2024 m. gruodžio 14 d. ir tęsiant iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo lėšas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Išlaikymo lėšos sumokamos už einamąjį mėnesį iki šio mėnesio 10 d., lėšas pervedant į vaiko motinos (atsakovės) banko sąskaitą. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti atsakovę;

nustatyti siūlomą bendravimo tvarką su sūnumi;

suteikti sūnui pavardę „Š.-B.“ ir priteisti iš ieškovo visas atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad vaiko poreikiams užtikrinti per mėnesį būtina 1 755 Eur suma. Nepilnamečio vaiko išlaikymo išlaidų padidėjimas susijęs su vaikui (duomenys neskelbtini) pirmą kartą nustatyta sveikatos sutrikimo diagnoze (duomenys neskelbtini), taip pat (duomenys neskelbtini). Vaikas dažnai serga, todėl ieškovė naudojasi auklės paslaugomis, sumoka už tam tikras gydymo paslaugas. Atsakovė užtikrina vaikui privačias mokamas kineziterapeuto paslaugas, vaikui taip pat atliekami plaučių ir viso kūno masažai. Išaugo vaiko poreikiai ugdymui, lavinimui. Vaikas nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. lanko penkis neformaliojo švietimo būrelius. Vaikas lanko psichologo užsiėmimus, rekomenduotus gydytojo neurologo dėl padidinto jautrumo, dėl miego sutrikimų. Atsakovė siūlė ieškovui bendravimo su sūnumi tvarką, kuri geriausiai atliepia nepilnamečio vaiko interesus, suderinta su vaiko sveikatos sutrikimais, jo lavinimo, ugdymo procesu, poilsio laiku. Teigė, kad šalys konfliktuoja dėl sūnaus pavardės.

Išvadą duodanti institucija Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Skyrius, Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad tarp vaiko ir mamos yra artimas ryšys. Ieškovo šiuo metu teikiamas išlaikymas po 300 Eur užtikrina bazinių vaiko poreikių patenkinimą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovas su vaiku bendrauja tik vieną savaitgalį per mėnesį ir visa vaiko priežiūros prievolė didžiąja dalimi tenka atsakovei, atsakovės prašoma išlaikymo suma po 500 Eur kas mėnesį mokamomis išmokomis neprieštarauja nepilnamečio interesams ir tenkins visaverčius vaiko poreikius. Skyriaus nuomone, yra tikslinga nustatyti bendravimo tvarką, kuri apimtų tėvo ir sūnaus bendravimą jam gyvenant ir dirbant užsienyje, ir grįžus gyventi bei dirbti į Lietuvą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

priteisti iš ieškovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Eur per mėnesį, pradedant nuo 2024 m. gruodžio 4 d. ir tęsiant iki vaiko pilnametystės;

pakeisti bendravimo tvarkos aprašo 1.3.1 punktą, jį išdėstant taip: „Vasaros metu tėvas su vaiku bendrauja 30 kalendorinių dienų (ištisai esant šalių sutarimui arba po 15 dienų per du kartus). Tėvas vaiką pasiima pirmą atostogų dieną po 10.00 val. iš motinos gyvenamosios vietos ir grąžina į motinos gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną iki 19.00 val.“;

pakeisti bendravimo tvarkos aprašo 1.3.3 punktą, jį išdėstant taip: „Vaikui pradėjus lankyti mokyklą, ieškovas su vaiku per moksleivių rudens atostogas ir moksleivių pavasario – Velykų atostogas bendrauja nelyginiais metais, vaiką pasiima pirmą atostogų dieną po 13.00 val. iš motinos gyvenamosios vietos ir grąžina į motinos gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną iki 19.00 val.“;

pakeisti bendravimo tvarkos aprašo 1.3.4 punktą, jį išdėstant taip: „Vaikui pradėjus lankyti mokyklą, ieškovas su vaiku per moksleivių žiemos – Kalėdų atostogas ir žiemos atostogas bendrauja lyginiais metais, vaiką pasiima pirmą šių atostogų dieną po 13.00 val. iš motinos gyvenamosios vietos ir grąžina į motinos gyvenamąją vietą paskutinę šių atostogų dieną iki 19.00 val.“;

ištaisyti klaidą bendravimo tvarkos aprašo 1.4.1 punkte – vietoje „sausio 31 d.“ nurodant „gruodžio 31 d.“.

Priteisti iš atsakovės ieškovui jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:

Teigia, kad turi būti pakeistos pirmosios instancijos teismo sprendimo skundžiamos dalys dėl to, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias vaiko išlaikymo dydžio nustatymo kriterijus – vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį, nustatydamas bendravimo tvarką nepagrįstai ribojo ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku laiką atostogų metu. Pirmosios instancijos teismas neanalizavo atsakovės pateikto išlaidų vaiko poreikiams skaičiavimo ir tikrųjų vaiko poreikių, pasisakė tik kritiškai vertinantis atsakovės siekį perkelti savo būsto paskolos dengimą ant nepilnamečio vaiko ir iš jam skiriamų lėšų dengti paskolą. Nurodo, kad atsakovės pateiktas išlaidų skaičiavimas (1 500 Eur kas mėnesį arba 1 750 Eur (su būsto paskola, kurios dar nėra) ir jame nurodytos išlaidos nėra pagrįstos, vertinant tai, kad vaikui (duomenys neskelbtini) metai. Atsakovė neįrodė, kad šalių vaiko poreikiai yra tokio dydžio, kad vaikui reikia rūbų, pramogų už jos nurodytas sumas, kad atsakovė su vaiku kas mėnesį nuvažiuoja kelis tūkstančius kilometrų (skaičiuojant dar ir jos dalį kurui), ir pan.

Nurodo, kad ieškovė nuo pradinio reikalavimo (2025 m. birželio 3 d. ieškinys) priteisti iš ieškovo vaiko išlaikymui kas mėnesį po 500 Eur, 2025 m. rugsėjo 23 d. padidino reikalavimą iki 650 Eur, motyvuodama vaikui (duomenys neskelbtini) diagnozuota (duomenys neskelbtini) vaiko lankomais 5 būreliais. Teismas skundžiamame sprendime tik atkartojo jos motyvus, nevertindamas, ar jos nurodytos aplinkybės realiai didina jau anksčiau nurodytus vaiko poreikius. Atsakovė nėra pateikusi duomenų, kad šalių sūnui yra atlikti visi tyrimai ir visam laikui patvirtinta (duomenys neskelbtini) diagnozė. Ieškovas neneigia poreikio rūpinti vaiko sveikata, tačiau vaiko sveikata negali būti naudojama kaip priemonė išsireikalauti nepagrįstą išlaikymą. Ieškovas niekada neatsisakytų savo vaiko sveikatos gerinimui skirti papildomas išmokas, jei tokias realiai atsakovė patirtų, tačiau atsakovė aiškiai manipuliuoja tariamomis išlaidomis – išlaidas patvirtinantys dokumentai chaotiški, neaiškūs, dalis ne valstybine kalba, keliantys pagrįstų įtarimų, kad pirkiniai skirti ne tik šalių sūnui (pvz., vienu metu pirkta apie 10 kelnių ir džemperių, 20 marškinėlių, ketveri batai). Atsakovė teigia turinti išlaidų vaiko gydymo mokamoms paslaugoms, masažams ir pan., tačiau tokių išlaidų patvirtinančių dokumentų nepateikė, neįrodė, kad nurodytos išlaidos pramogoms ir atostogoms tikrai susijusios su vaiko poreikiais, ar tikrai (duomenys neskelbtini) metų vaikui naudinga ir reikalinga lankyti 5 (nurodo, kad dar vieno laukia) mokamus būrelius, kai darželyje užtikrinimas tam tikras lavinimas.

Specialistai, su kuriais konsultavosi ieškovas, paaiškino, kad per didelis būrelių skaičius ir intensyvus užimtumas skirtingais dalykais gali būti vaiko padidinto jautrumo, miego sutrikimų priežastimi. Atsižvelgiant į tai, kad į visus įmanomus būrelius vaikas užrašytas jau vykstant ginčui dėl išlaikymo, neatmestina tikimybė, kad lankymas baigsis priėmus galutinį teismo sprendimą. Atsakovė byloje neįrodė, kad jos nurodomos išlaidos tikrai skirtos vaiko poreikiams ir realiai yra reikalingos, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi atsakovės pateiktu išlaidų skaičiavimu kaip pagrindu nustatyti vaikui reikalingo išlaikymo dydį. Teismas turėjo pareigą vertinti ir sprendime pasisakyti dėl išlaidų realumo ir reikalingumo. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas išlaikymo dydį, nepagrįstai (tik pagal atsakovės pateiktą poziciją ir sąskaitos išrašą) nusprendė, kad, šalims gyvenant kartu, ieškovas skirdavo 1 000 ir daugiau svarų sterlingų vaiko išlaikymui. Ieškovas savo procesiniuose dokumentuose ir teisme nurodė, kad, šalims gyvenant kartu, ieškovui dirbant užsienyje, o atsakovei auginat vaiką, jo į atsakovės sąskaitą pervedamos lėšos buvo skirtos ne tik sūnaus išlaikymui, bet ir atsakovės pragyvenimui, nes tuo metu ji nedirbo. Mano, kad vaiko išlaikymui realiai reikalingų lėšų atskaitos dydis – ne didesnis nei 500 Eur, kurį turi teikti abu tėvai (po 250 Eur). Nuo tada, kai šalių sūnui sukako (duomenys neskelbtini) metai, šalys kartu negyvena, ieškovas vykdo išlaikymo prievolę vaikui ir neturi prievolės išlaikyti ir atsakovės.

Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neskaičiavo, kad valstybės mokama išmoka vaikui taip pat patenkina dalį vaiko poreikių, ir vertino, kad ieškovo turtinė padėtis yra išskirtinė ir leidžianti vaikui teikti atsakovės reikalaujamą išlaikymą. Ieškovas bylai pateikė įrodymus, kad jis kas mėnesį teikia sūnui išlaikymą po 300 Eur, dar nuperka vaikui reikalingų papildomų daiktų. Ieškovas taip pat nori ir turi teisę prisidėti prie vaiko poreikių patenkinimo savo nuožiūra, vaikui organizuoti laisvalaikio, atostogų pramogas tuo metu, kai vyksta jų bendravimas – tai taip pat yra išlaidos vaiko poreikiams, kurias ieškovas patirs, todėl skundžiamu sprendimu nustatyto dydžio realius vaiko poreikius viršijančio išlaikymo mokėjimas atsakovei ir dar papildomai realiai patiriamos išlaidos nėra teisinga finansinė našta ieškovui. Ieškovo gaunamas darbo užmokestis, (vidutiniškai 2 942 Eur (2 550 svarų sterlingų) nėra išskirtinis, nes, dirbant Jungtinėje Karalystėje, jis patiria ir didesnes išlaidas pragyvenimui, kelionėms į Lietuvą, įskaitant ir tikslą leisti laiką su sūnumi. Ieškovas šiuo metu baigia darbus pagal sutartį Jungtinėje Karalystėje ir grįš nuolat gyventi ir dirbti į Lietuvą. Pažymi, kad turimas nekilnojamasis turtas yra įsigytas už paskolas (ieškovas kas mėnesį moka paskolų grąžinimo įmokas apie 300 Eur už butą (duomenys neskelbtini) ir apie 400 Eur už butą (duomenys neskelbtini)). Mano, kad priteisus 600 Eur išlaikymą vaikui, kai jam tik (duomenys neskelbtini) metai, toks išlaikymo atskaitos dydis nėra proporcingas ir teisingas.

Nustatant ieškovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką, nepagrįstai yra apribotas jo bendravimo su vaiku laikas vasarą (bendravimo tvarkos aprašo 1.3.1 punktas). Ieškovui ir vaikui turi būti sudaryta galimybė bendrauti vieną vasaros mėnesį (tiek iki mokyklos lankymo, tiek pradėjus lankyti mokyklą), nėra jokių priežasčių bendravimo laiką trumpinti atitinkamai iki 14 ir 20 dienų. Taip pat nepagrįstai nenustatyta galimybė ieškovui su vaiku, kai jis jau bus moksleivis, bendrauti per visas moksleivių atostogas. Mokslo metų eigoje moksleiviams yra nustatytos rudens atostogos (lapkričio mėn.), žiemos – Kalėdų atostogos, žiemos atostogos (vasario mėn.) ir pavasario – Velykų atostogos.

Savaitgalio bendravimo tvarka: 1.1.1 Ieškovas su vaiku bendrauja paskutinį kiekvieno mėnesio savaitgalį (kurį sudaro penktadienis–sekmadienis). Vaiką tėvas pasiima penktadienį po 13.00 val. iš ugdymo įstaigos arba iš motinos gyvenamosios vietos, priklausomai nuo to, kur tuo metu bus vaikas, ir grąžina į motinos gyvenamąją vietą sekmadienį iki 18.00 val.

Atostogų tvarka: 1.3.1. Vasaros metu tėvas su vaiku bendrauja 10 kalendorinių dienų po 5 dienas per du kartus. Tėvas vaiką pasiima pirmą atostogų dieną po 10.00 val. iš motinos gyvenamosios vietos ir grąžina į motinos gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną iki 18.00 val. Konkretus bendravimo laikas šalių suderinamas prieš mėnesį laiko iki bendravimo pradžios.

Šventinių dienų tvarka: 1.4.1 Ieškovas su nepilnamečiu sūnumi šv. Kalėdų, Naujųjų metų švenčių metu bendrauja lyginiais metais: ieškovas vaiką pasiima šv. Kūčių dienos rytą 10.00 val. ir grąžina į namus kitos dienos rytą 12.00 val., pasiima vaiką Naujųjų metų išvakarėse (gruodžio 31d.) 10.00 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžina vaiką namo kitos dienos (sausio 1d. ) vakarą 18.00 val.; 1.4.2 Ieškovas su nepilnamečiu sūnumi šv. Velykų metu bendrauja – nelyginiais metais: ieškovas pasiima vaiką pirmą šv. Velykų dieną 12.00 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą antrą šventės dieną 18.00 val.; 1.4.3 Ieškovas su nepilnamečiu sūnumi šv. Kalėdų švenčių metu bendrauja nelyginiais metais: ieškovas pasiima vaiką pirmą šv. Kalėdų dieną 13.00 val. ir grąžina vaiką į namus antrą šv. Kalėdų dieną 18.00 val.; 1.4.4 Tėvo dienos savaitgalį (pirmas birželio savaitgalis) vaikas kasmet praleidžia su tėvu nuo sekmadienio 13.00 val. iki sekmadienio 17.00 val. vaiko gyvenamosios vietos mieste.

Papildomos bendravimo tvarkos sąlygos: 1.5.1. Jei tėvo bendravimas su sūnumi sutampa su atsakovės gimtadienio švente, kurią atsakovė planuoja švęsti tą savaitgalį, bendravimas tą savaitgalį nevyksta ir yra perkeliamas į artimiausią kitą savaitgalį. Apie savo gimtadienio šventės planus, kiek tai susiję su ieškovo bendravimu su vaiku, atsakovė informuoja ieškovą dvi savaites prieš planuojamą šventę; 1.5.2. Šalys privalo viena kitą informuoti apie pasikeitusius kontaktinius duomenis ar vaiko gyvenamąją vietą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo duomenų pasikeitimo fakto; 1.5.3. Kita vaiko pasiėmimo ar grąžinimo vieta ir laikas, nei nustatyti šios tvarkos apraše, galimi tik esant abiejų šalių aiškiai išreikštam sutikimui; 1.5.4. atsakovė užtikrina, kad, ieškovui atvykus pasiimti sūnaus iš sūnaus gyvenamosios vietos, sūnus bus savo gyvenamojoje vietoje.

Pakeisti nepilnamečio vaiko pavardę ir nustatyti naują dvinarę pavardę – K. Š. B. Pakeisti teismo sprendimo dalį bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, priteisti iš ieškovo atsakovei 3 696,85 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme. Priteisti iš ieškovo atsakovei patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:

Apeliantė atkreipia dėmesį į konkrečius bendravimo tvarkos aprašo punktus, kurie nesuderinami su vaiko interesais ir turi būti pakeisti arba panaikinti. Bendravimo tvarkos aprašo 1.1.1 punkte nustatyta, kad, ieškovui dirbant užsienyje, jis su vaiku bendrauja paskutinį kiekvieno mėnesio savaitgalį (kurį sudaro penktadienis–sekmadienis). Vaiką tėvas pasiima penktadienį po 13.00 val. iš ugdymo įstaigos arba motinos gyvenamosios vietos, jei vaikas tą dieną neina į ugdymo įstaigą, ir grąžina į motinos gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19.00 val. Apeliantė pastebi, kad vaikas po kelionės iš tėvo gyvenamosios vietos grįžta išvargęs, grįžęs namo nori pavalgyti, pažaisti, be to, reikia nusiprausti, pasidalyti įspūdžiais su mama, todėl labai nusivėlina vaiko poilsio laikas, vaikas vėlai eina miegoti, nors pirmadienio rytą anksti keliasi ir eina į ugdymo įstaigą, tad vaikas turi būti grąžinamas sekmadienį iki 18 val. Vaikas turi būti paimamas tik iš vaiko gyvenamosios vietos, nes vaikui yra įprasta atsisveikinti su mama, pasiimti jam suruoštus kelionei ir bendravimui reikalingus daiktus. Nurodo, kad 1.1.1 punktas turi būti patikslintas: ieškovas su vaiku bendrauja paskutinį kiekvieno mėnesio savaitgalį (kurį sudaro penktadienis–sekmadienis). Vaiką tėvas pasiima penktadienį po 13.00 val. iš ugdymo įstaigos arba iš motinos gyvenamosios vietos, priklausomai nuo to, kur tuo metu bus vaikas, ir grąžina į motinos gyvenamąją vietą sekmadienį iki 18.00 val.

Bendravimo tvarkos aprašo 1.1.2 punktas (ieškovui grįžus nuolat gyventi į Lietuvą), 1.2.4 punktas, 1.1.3, 1.3.1 (vaikui lankant mokyklą), 1.3.3, 1.3.4, punktai turi būti panaikinti, nes priimti teismo sprendimo priėmimo dieną neegzistuojančiomis aplinkybėmis, susiję su sąlygomis, kurios neegzistuoja teismo sprendimo priėmimo dieną. Perteklinis todėl turi būti panaikintas bendravimo tvarkos aprašo 1.3.2 punktas: „siekiant užtikrinti sklandų atostogų planavimą, šalims nustatoma prioritetinė tvarka pasirinkti pageidaujamą vasaros bendravimo laiką (neviršijant nustatytos atostogų trukmės): Lyginiais metais tėvas turi pirmenybę pasirinkti atostogų su sūnumi laiką laikotarpiu nuo birželio 1 d. iki liepos 15 d.; Motina turi pirmenybę pasirinkti savo atostogų su sūnumi laiką laikotarpiu nuo liepos 16 d. iki rugpjūčio 31 d. Nelyginiais metais tėvas turi pirmenybę pasirinkti atostogų su sūnumi laiką laikotarpiu nuo liepos 16 d. iki rugpjūčio 31 d.; Motina turi pirmenybę pasirinkti savo atostogų su sūnumi laiką laikotarpiu nuo birželio 1 d. iki liepos 15 d. Apie numatomą atostogų laiką šalys viena kitą informuoja prieš vieną mėnesį elektroniniu paštu. Jei prioritetą turinti šalis iki nurodyto termino savo pasirinkimo neišreiškia, pirmenybė planuoti visas to vasaros sezono atostogų datas pereina kitai šaliai.“ Pastebi, kad bendravimo laiką su sūnumi ieškovas gali suderinti su mama prieš vieną mėnesį laiko iki bendravimo pradžios, todėl teismo nustatyta prioriteto tvarka, derinat atostogas, neužtikrina nei vaiko, nei tėvų interesų. Rugpjūčio mėnesį yra vaiko gimtadienis, jis jį švenčia su draugais žaidimų kambaryje, todėl šis laikas ir turi būti skiriamas vaiko šventei (būtina įvertinti vaiko socialinius ryšius, nusistovėjusias tradicijas), bet ne išvykimui atostogauti su mama ar su tėčiu, be to, vaikas lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigą, todėl bendravimo laikas vasaros atostogų metu privalo būti derinamas ir su vaiko ugdymo laiku, laisvalaikiu, abiem tėvams sutarus.

Teigia, kad bendravimo su vaiku tvarka šventiniu laikotarpiu neatitinka vaiko interesų, kadangi visas šventines dienas – šv. Kūčias ir šv. Kalėdas ir net Naujuosius metus – teismas siūlo praleisti vaikui tik su vienu iš tėvų. Apeliantės šeimoje yra susiklostę tvirtos švenčių šv. Kūčių, šv. Kalėdų šventimo tradicijos, kai prie šventinio stalo susirenka gausi šeima, tuo tarpu šventinių tradicijų su ieškovo šeima nėra, todėl vaikas neteks galimybės švęsti šventes pasveikinant tiek mamą, tiek tėtį, gimines iš tėčio ir mamos pusės. Šventiniu laikotarpiu vaikas turi turėti galimybę bendrauti ir su mama, ir su tėčiu po dieną ar dvi, kaip siūloma atsakovės priešieškinyje.

Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas suklydo atlikdamas patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijos skaičiavimą. Pirmas reikalavimas (vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta) patenkintas visiškai 100 proc., antrasis atsakovės reikalavimas (vaiko išlaikymas) patenkintas 92 proc., trečiasis reikalavimas patenkintas (bendravimo tvarka su vaiku) 50 proc., ketvirtasis reikalavimas (vaiko pavardė) patenkintas 0 proc., todėl teismas turėjo priteisti atsakovei 6 110,50 Eur x 60,5 proc., iš viso 3 696,85 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš ieškovo.

Ieškovo nuomone, atsakovė daugiau dėmesio turėtų skirti tam, kad sukurtų kaip galima priimtinesnes sąlygas vaiko bendravimui su tėvu, vaiką paskatintų ir padrąsintų, padėtų jaustis saugiam atsiskiriant nuo motinos – paaiškintų, kad pas tėvą yra saugu, kad jis tikrai myli ir tikrai parveš jį atgal į namus, kad vaikas nematytų motinos nepasitenkinimo ir priešiškumo tėvo atžvilgiu, ir pan. Atsiskyrimas nuo motinos ir laiko leidimas su tėvu vaikui turi tapti jokio streso nekeliančia rutina – už tai yra atsakingi abu tėvai. Mano, kad atsakovės reikalavimas panaikinti teismo sprendimo dalį, kurioje nustatyta ieškovo ir sūnaus bendravimo tvarka ieškovui grįžus nuolat gyventi ir dirbti į Lietuvą bei bendravimo tvarka vaikui pradėjus lankyti mokyklą, motyvuojant, kad teismas bendravimo tvarką gali nustatyti tik pagal egzistuojančias aplinkybes, jas patikrinęs ir ištyręs, yra nepagrįstas. Ieškovo grįžimas nuolat gyventi ir dirbti į Lietuvą nėra prielaida – šiuo metu tai yra jau įvykęs faktas – gyvenamąją vietą jam priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), ieškovas turėjo ir toliau čia gyvena, o nuo 2026 m. kovo 2 d. ieškovas turi ir nuolatinį darbą Lietuvoje.

Dėl bendravimo tvarkos su sūnumi pakeitimo / panaikinimo, ieškovo nuomone, nuo 19.00 val. iki 21.00 val., kada realus anksčiausias vaiko migdymas nakčiai, yra pakankamai laiko atsakovės nurodytiems reikalams, juolab, kad pažaisti ir pasidalyti įspūdžiais su vaiku atsakovė turi žymiai daugiau kitų vakarų, nei jų turi ieškovas. Atsakovės ginčijami teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos aprašo 1.3.2, 1.5.3 punktai yra reikalingi, nes juose numatytas reguliavimas sumažina šalių nesutarimų dėl atostogų laiko tikimybę, nes sąlygų derinimas su atsakove yra pasunkintas dėl jau anksčiau minėto jos siekio vadovauti ir dominuoti vaiką liečiančiais klausimais, dėl akivaizdaus siekio bendravimą su tėvu vaiko gyvenime nustumti į paskutinį planą (po draugų, pramogų ir pan.). Atsakovės reikalavimas keisti tėvo ir vaiko bendravimo per šv. Kūčias, šv. Kalėdas ir Naujus Metus laiką (teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos aprašo 1.4.1–1.4.2 punktai) jos nurodytu būdu turi būti netenkintas, nes tai prieštarautų vaiko interesams – keliavimas kas dieną pas kitą iš tėvų neabejotinai vaikui sukeltų nuovargį ir gali sugadinti šventinę nuotaiką, trumpas bendravimo su tėvu laikas nebūtų kokybiškas. Atsakovės motyvai egoistiški, nes akcentuojamos tik jos šeimos ir giminių tradicijos, pamirštant, kad tokius pat artimuosius turi ir ieškovas, vaikas turi teisę ryšį palaikyti, tradicijas kurti ir su jais.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Ieškovės apeliacinis skundas netenkinamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus ir reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgusi į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinusi ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalių, kuriomis teismas nustatė atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką, atmetė atsakovės prašymą dėl vaiko pavardės pakeitimo, priteisė iš ieškovo 600 Eur išlaikymą nepilnamečiam vaikui, paskirstė šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų )priėmimo

Apeliantė M. Š. kartu su apeliaciniu skundu ir atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė papildomus įrodymus – el. laiškus (priedai prie apeliacinio skundo Nr. 1, 2, 3, 4, 6, 13, 14, 15, 16, 17, 19), 2025 m. gegužės 28 d. ir liepos 31 d. medicinos dokumentų išrašus / siuntimus, 2025 m. liepos 31 d. laboratorinio tyrimo užsakymą, 2025 m. rugsėjo 5 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymą, 2025 m. lapkričio 1 d. stacionaro epikrizę, 2026 m. sausio 27 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymą, 2026 m. vasario 5 d. diagnostinio tyrimo aprašymą, 2026 m. kovo 4 d. apeliantės asmeninės sąskaitos banko išrašą, el. laišką (atsiliepimo į apeliacinį skundą priedas Nr. 4), pokalbių telefonu ištraukas (atsiliepimo į apeliacinį skundą priedai Nr. 5, 6, 7, 8, 10, 14, 15, 16, 17, 18, 19), įrodymą „2022 m. gegužės 13 d. „Akivaizdu, kad butas užrašytas mamos vardu pajūryje yra ieškovo, dizainerė aiškiai įvardina, kad nori jog butas būtų pritaikytas mus trims (ieškovui, atsakovei ir vaikui)“ (atsiliepimo į apeliacinį skundą priedas Nr. 12), 2025 m. lapkričio 1 d. stacionaro epikrizė. Apeliantės vertinimu, šie papildomai teikiami įrodymai pagrindžia tai, jog ieškovas negeba tinkamai pasirūpinti šalių nepilnamečiu vaiku, nepatiria dėl šalių vaiko būtinųjų poreikių patenkinimo jokių papildomų išlaidų. Šie įrodymai taip pat patvirtina, kad vaikas dažnai serga ir jam diagnozuota (duomenys neskelbtini).

Apeliacinės instancijos teisme 2026 m. balandžio 3 d. gautas apeliantės prašymas priimti naujus įrodymus –2026 m. kovo 26 d. skrydžio informaciją, fotonuotraukas (prašymo priedai Nr. 2, 3, 4), el. laiškus (prašymo priedai Nr. 5, 7), telefoninio pokalbio ištrauką (prašymo priedas Nr. 6), garso įrašą. Apeliantė prašyme nurodo, kad šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo po skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo ir po apeliacinio skundo pateikimo. Apeliantė, žinodama faktines aplinkybes, jog ieškovas nedirba Lietuvoje ir nuolat negyvena Lietuvoje, yra išvykęs ir gyvena Anglijoje, susisiekė su byloje nurodytu darbdaviu uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“, kurio direktorius D. E. patvirtino, kad su ieškovu yra sudaryta fiktyvi darbo sutartis, taip pat teikiama vaizdo medžiaga, iš kurios matyti, kad 2026 m. kovo 26 d. ieškovas grįžo iš Anglijos be bagažo su nedidele sportine kuprine. Susirašinėjimo su apeliante medžiagoje teigiama, kad dirba ir pasiimti vaiko negali. Taip pat teikiama šalių susirašinėjimo apie vaiko priežiūrą, sveikatos užtikrinimą, kurį ieškovas ignoruoja, medžiaga. Vaizdo įrašas, kuriame vaikas paaiškino, jog būdamas pas tėtį bendravimo metu nuolat žaidžia kompiuterinius žaidimus.

Ieškovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė papildomus įrodymus – informaciją apie valstybinį socialinį draudimą nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2026 m. kovo 17 d. Ši informacija, anot ieškovo, patvirtina tai, kad jis turi darbą Lietuvoje.

Apeliacinės instancijos teisme 2026 m. gegužės 4 d. gauta ieškovo nuomonė dėl atsakovės pateiktų papildomų dokumentų. Nurodo, kad atsakovės pateikti duomenys ir fotonuotraukos patvirtina jos vykdomą ieškovo persekiojimą ir informacijos apie privatų gyvenimą rinkimą. Teiginiai apie fiktyvią darbo sutartį neatitinka tikrovės, todėl apeliantas atsakovės teiginių paneigimui pateikia papildomą įrodymą – Valstybinės darbo inspekcijos 2026 m. balandžio 28 d. raštą, kuriame nurodyta, kad buvo gautas pranešimas dėl ieškovo fiktyvaus įdarbinimo, kurio pagrindu buvo atliktas įmonėje (UAB „(duomenys neskelbtini)“) patikrinimas ir priimtas sprendimas administracinio nusižengimo teisenos nepradėti. Ieškovo manymu, buvo tiriamas atsakovės skundas.

CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje dėl šios normos taikymo yra išaiškinta, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, taip pat atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016). Taigi dalyvaujantiems byloje asmenims iš esmės yra suteikta galimybė pateikti naujus įrodymus ir apeliacinės instancijos teisme, tačiau siekdami realizuoti šią savo procesinę teisę jie turi paisyti papildomų įstatyme nustatytų reikalavimų, užtikrinančių, kad jų veiksmai atitiktų apeliacinio proceso esmę – jie turi ne tik nurodyti naujai teikiamų įrodymų ryšį su nagrinėjama byla, tačiau taip pat pagrįsti, kodėl šie įrodymai yra teikiami tik šioje proceso stadijoje.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju apeliantė apeliaciniam teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose nepagrindė ir nenurodė, kodėl didelės dalies įrodymų pateikimo būtinybė atsirado tik dabar ir kodėl ji jų neteikė pirmosios instancijos teismui. Pažymėtina, kad didelė dalis įrodymų egzistavo jau pirmosios instancijos teismui sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, t. y. bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Be to, pažymėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tikrina remdamasis tais įrodymais, kurie buvo pateikti ir ištirti pirmosios instancijos teisme. Apeliacija nėra pakartotinis bylos nagrinėjimas iš naujo, o proceso šalys privalo veikti sąžiningai ir procesinėmis teisėmis naudotis laiku, todėl vėlesnis įrodymų teikimas, nepagrindus objektyvių jų pateikimo kliūčių pirmosios instancijos teismui, vertintinas kaip proceso vilkinimas ir neatitinka civilinio proceso koncentruotumo bei ekonomiškumo principų.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad tiek ieškovo, tiek atsakovės apeliacinės instancijos teismui dalis pateiktų papildomų įrodymų, t. y. atsiradusių jau po pirmosios instancijos skundžiamo sprendimo priėmimo, iš esmės yra susiję su aplinkybėmis, kurias šalys siekia papildomai įrodinėti apeliacinio proceso metu. Atkreiptinas dėmesys, kad nei ieškovas, nei atsakovė apeliacinės instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose nenurodo, kaip teikiami nauji įrodymai gali lemti skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo vertinimą, o iš esmės tik papildo byloje esančią medžiagą. Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis, vadovaudamasi įstatymo reglamentuota ir kasacinio teismo suformuota praktika dėl naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme sąlygų, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju nėra pagrindo CPK 314 straipsnyje numatytos išimties taikymui, todėl teismas nepriima ieškovo ir atsakovės teikiamų rašytinių duomenų nurodytų šios nutarties 27 – 30 punktuose, kaip naujų įrodymų į bylą.

Apeliantė 2026 m. birželio 9 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą priimti papildomus įrodymus.

Pažymėtina, kad CPK 258 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismo sprendimai priimami sprendimų priėmimo kambaryje. Sprendimų priėmimo kambaryje teismas gali nutarti, kada bus priimtas ir paskelbtas sprendimas ar nutartis, atnaujinti bylos nagrinėjimą, nutraukti bylą ar ieškinį palikti nenagrinėtą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad prašymas dėl įrodymų priėmimo buvo gautas teismui esant sprendimų priėmimo kambaryje, bylą išnagrinėjus iš esmės. Atsižvelgiant į tai, kad šioje proceso stadijoje naujų įrodymų ir procesinių prašymų nagrinėjimas nėra galimas, apeliantės prašymą atsisakytina priimti (CPK 258 straipsnio 1 dalis).

Dėl byloje nustatytų esminių faktinių aplinkybių

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė turi vieną nepilnametį vaiką K. B., gimusį (duomenys neskelbtini) Šalys santuokos nebuvo sudariusios. Byloje nėra ginčo, kad nuo (duomenys neskelbtini) ieškovė ir atsakovas kartu nebegyvena. Byloje taip pat tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad, šalims pradėjus gyventi atskirai, ieškovas išlaikymą nepilnamečiam sūnui teikia gera valia, kas mėnesį į atsakovės sąskaitą pervesdamas po 300 Eur.

Dėl nustatytos atsakovo bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pagrįstumo

Atsižvelgiant į apeliaciniais skundais keliamus klausimus dėl vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimo intensyvumo, siekiant užtikrinti vaiko ir tėvo bendravimą, pirmiausia pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.170 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Tais atvejais, kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad pirmiau aptartos nuostatos taikytinos atsižvelgiant į šeimos santykių teisinio reguliavimo principus – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo, vaikų auklėjimo šeimoje, tėvystės ir motinystės tarpusavio papildomumo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, tai yra esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog teismų sprendimai, kuriais nustatoma bendravimo su vaiku tvarka, turi būti aiškūs, suprantami ir realiai įvykdomi, o tai reiškia, kad jais turi būti nustatomos konkrečios bylos šalių pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-378/2021).

Iš bylos medžiagos matyti, kad šalių nepilnametis vaikas K. B., gimęs (duomenys neskelbtini), kartu gyvenantis su atsakove, šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Vaiko tėvai gyvena skyriumi – ieškovas (duomenys neskelbtini) mieste, o atsakovė su šalių nepilnamečiu vaiku – (duomenys neskelbtini) mieste.

Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo 1.1.1 punkte nustatyta bendravimo tvarka, teigia, kad po kelionės iš tėvo gyvenamosios vietos vaikas grįžta pavargęs, dėl kelionės ir pasiruošimo kitai dienai nusivėlina jo poilsio laikas, nors pirmadieniais vaikas anksti keliasi ir vyksta į ugdymo įstaigą, todėl vaikas turėtų būti grąžinamas sekmadieniais iki 18 val. Pažymi, kad vaikas turėtų būti paimamas iš jo gyvenamosios vietos, nes tai vaikui suteikia saugumo jausmą, leidžia tinkamai pasiruošti kelionei pas tėtį ir atsisveikinti su mama. Nurodo, kad 1.1.1 punktas turi būti patikslintas „Ieškovas su vaiku bendrauja paskutinį kiekvieno mėnesio savaitgalį (kurį sudaro penktadienis – sekmadienis). Vaiką tėvas pasiima penktadienį po 13.00 val. iš ugdymo įstaigos arba iš motinos gyvenamosios vietos, priklausomai nuo to, kur tuo metu bus vaikas, ir grąžina į motinos gyvenamąją vietą sekmadienį iki 18.00 val.“

Pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo 1.1.1 punkte nustatė tokią bendravimo tvarką: „Atsakovui dirbant užsienyje, jis su vaiku bendrauja paskutinį kiekvieno mėnesio savaitgalį (kurį sudaro penktadienis–sekmadienis). Vaiką tėvas pasiima penktadienį po 13.00 val. iš ugdymo įstaigos arba motinos gyvenamosios vietos, jei vaikas tą dieną neina į ugdymo įstaigą, ir grąžina į motinos gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19.00 val.“

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais, kad vaikas apeliantei turėtų būti grąžinamas sekmadieniais iki 18.00 val. bei kad vaikas visais atvejais turėtų būti paimamas tik iš motinos gyvenamosios vietos. Pirmiausia tokia išvada daroma atsižvelgiant į tai, kad šalių nepilnametis vaikas yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, todėl tam tikras nuovargis po kelionių ar aktyvesnio laiko praleidimo negali būti laikomas aplinkybe, sudarančia pagrindą riboti tėvo ir vaiko bendravimo laiką. Atsižvelgtina ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas bendravimo tvarkos aprašo 1.1.1 punkte nustatė aiškią bei pakankamai konkrečią vaiko perdavimo ir grąžinimo tvarką, numatydamas, jog penktadieniais vaikas gali būti paimamas tiek iš ugdymo įstaigos, tiek iš motinos gyvenamosios vietos, jei tą dieną ugdymo įstaigos nelanko. Tokia tvarka vertintina kaip racionali ir atitinkanti vaiko interesus, nes šia tvarka galima išvengti papildomų vaiko vežiojimų (pavyzdžiui, vaiką paimant iš ugdymo įstaigos ir vežant jį į jo gyvenamąją vietą, kad iš ten tėvas jį paimtų), todėl užtikrina sklandžią tėvo ir sūnaus bendravimo pradžią. Vien aplinkybė, kad vaikui yra įprasta atsisveikinti su motina namuose, nesudaro pagrindo išvadai, jog vaiko paėmimas iš ugdymo įstaigos neatitinka jo interesų ar nesuteikia vaikui emocinio saugumo.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad apeliantė nepateikė objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog vaiko grąžinimas sekmadienį iki 19.00 val. į jo gyvenamąją vietą neigiamai veikia vaiko emocinę ar fizinę būklę, poilsio režimą ar pasirengimą ugdymo procesui pirmadieniais. Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo pakeisti pirmosios instancijos teismo 1.1.1. punkte nustatytos bendravimo tvarkos, todėl apeliantės argumentai tuo aspektu atmestini kaip nepagrįsti.

Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad bendravimo tvarkos aprašo 1.1.2 punktas (ieškovui grįžus nuolat gyventi į Lietuvą), 1.1.3, 1.2.4 punktai, 1.3.1 punktas (vaikui lankant mokyklą), 1.3.3, 1.3.4 punktai turi būti panaikinti, nes priimti teismo sprendimo priėmimo dieną neegzistuojančiomis aplinkybėmis, susiję su sąlygomis, kurios dar neegzistuoja.

Ieškovas nesutikdamas su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu apeliaciniame skunde prašo pakeisti bendravimo tvarkos aprašo 1.3.1, 1.3.3, 1.3.4 punktus ir prašo nustatyti jo pasiūlytus pakeitimus. Teigia, kad, nustatant ieškovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką, nepagrįstai yra apribotas jo bendravimo su vaiku laikas vasarą, todėl tokia galimybė turi būti sudaryta. Taip pat nepagrįstai nenustatyta galimybė ieškovui su vaiku, kai jis jau bus moksleivis, bendrauti per visas moksleivių atostogas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pirmiau paminėtuose bendravimo tvarkos aprašo punktuose nustatė tokią atsakovo ir jos sūnaus bendravimo tvarką:

„1.1.2. Atsakovui grįžus nuolatos gyventi ir dirbti į Lietuvą, jis su vaiku bendrauja metų lyginių savaičių savaitgaliais. Vaiką tėvas pasiima penktadienį po 13.00 val. iš ugdymo įstaigos arba motinos gyvenamosios vietos, jei vaikas tą dieną neina į ugdymo įstaigą, ir grąžina į motinos gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19.00 val.“

„1.1.3 Vaikui pradėjus lankyti mokyklą, ieškovas sūnų bendravimui pasiima lyginių savaičių penktadienį tik pasibaigus sūnaus ugdymo laikui iš jo lankomos ugdymo įstaigos ir grąžina iki 19.00 val. į jo gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį. Jei pasiėmimo dieną šalių sūnus neina į ugdymo įstaigą, ieškovas vaiką pasiima iš jo gyvenamosios vietos.“

„1.2.4. Vaikui pradėjus lankyti mokyklą, nuotolinis bendravimas trunka tiek, kiek vaikas pageidauja. Taikoma bendravimui tiek su ieškovu, tiek su atsakove.“

„1.3.1. Vasaros metu tėvas su vaiku bendrauja 14 kalendorinių dienų (ištisai esant šalių sutarimui arba po 7 dienas per du kartus). Vaikui pradėjus lankyti mokyklą, vasaros atostogų metu bendravimo laikas ilgėja iki 20 kalendorinių dienų (ištisai esant šalių sutarimui arba po 10 d. per du kartus). Tėvas sūnų pasiima pirmą atostogų dieną po 10.00 val. iš motinos gyvenamosios vietos ir grąžina į motinos gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną iki 19.00 val.“

„1.3.3. Vaikui pradėjus lankyti mokyklą, ieškovas su vaiku per moksleivių rudens atostogas bendrauja nelyginiais metais, vaiką pasiima pirmą atostogų dieną po 13.00 val. iš motinos gyvenamosios vietos ir grąžina į motinos gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną iki 19.00 val.“

„1.3.4. Vaikui pradėjus lankyti mokyklą, ieškovas su vaiku per moksleivių žiemos atostogas (kurios nepatenka į laikotarpį nuo gruodžio mėn. 24 d. iki gruodžio mėn. 30 d. ir nuo sausio mėn. 1 d. iki sausio mėn. pirmos savaitės pabaigos) bendrauja lyginiais metais, vaiką pasiima pirmą šių atostogų dieną po 13.00 val. iš motinos gyvenamosios vietos ir grąžina į motinos gyvenamąją vietą paskutinę šių atostogų dieną iki 19.00 val.“

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo tvarka negalėjo būti siejama su ateityje galinčiomis atsirasti aplinkybėmis. Atsižvelgtina į tai, kad įstatymas nedraudžia teismui nustatant bendravimo tvarką numatyti jos taikymo sąlygų, susijusių su objektyviai galinčiais atsirasti vaiko ar tėvų gyvenimo aplinkybių pasikeitimais, todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, pagrįstai nustatė bendravimo tvarką ir laikotarpiui, kai ieškovas grįžtų nuolat gyventi į Lietuvą bei vaikui pradėjus lankyti mokyklą. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tai, jog šios aplinkybės sprendimo priėmimo metu dar nebuvo atsiradusios, nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismas negalėjo jų įvertinti nustatydamas bendravimo tvarką ateičiai. Priešingai, iš anksto aiškiai aptarta bendravimo tvarka sudaro prielaidas išvengti naujų šalių ginčų ateityje. Be to, pasikeitus faktinėms aplinkybėms ar nustačius, jog bendravimo tvarka nebeatitinka geriausių vaiko interesų, ji gali būti keičiama šalių prašymu įstatymo nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija taip pat akcentuoja, kad vaiko pradėjimas lankyti mokyklą yra objektyviai numatomas ir neišvengiamas vaiko gyvenimo etapas, lemiantis jo dienotvarkės, poilsio bei bendravimo organizavimo pokyčius. Atitinkamai, ieškovo grįžimas nuolat gyventi į Lietuvą yra aplinkybė, nuo kurios atsiradimo pagrįstai gali priklausyti platesnės apimties bendravimo tvarkos taikymas. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš anksto įvertino šias situacijas.

Be to, kad tokio pobūdžio tėvo ir sūnaus bendravimo tvarka rekomenduojama nustatyti nurodė ir Tarnyba 2025 m. liepos 2 d. išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nepilnamečio K. B. interesų“, kurioje nurodoma, kad ieškovui grįžus gyventi ir dirbti į Lietuvą tikslinga numatyti bendravimo tvarką, kuri apimtų lyginių savaičių savaitgalius nuo penktadienio iki sekmadienio; 14 kalendorinių dienų vasaros atostogų metu (2 kartus po savaitę) bei rotaciniu principu bendraujant su abiem tėvais per kalendorines šventes, vaikui pradėjus lankyti mokyklinio ugdymo įstaigą – 28 kalendorines dienas vasaros atostogų metu (2 kartus po 2 savaites); per moksleivių rudens ir pavasario atostogas rotaciniu principu; bendravimas nuotolinio ryšio priemonėmis kiekvieną ketvirtadienį laikotarpyje nuo 19,00 val. iki 20.00 val., o nepilnamečiui vaikui pradėjus lankyti mokymo įstaigą – neribotas bendravimas nuotolinio ryšio priemonėmis. Taigi atsižvelgiant į tai nėra pagrindo skundžiamu sprendimu 1.1.2, 1.1.3, 1.2.4 punktuose nustatytos tvarkos panaikinti.

Vis dėlto teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovo apeliacinio skundo argumentus dėl bendravimo su nepilnamečiu sūnumi apimties, su jais sutinka. Atsižvelgtina į tai, kad vaikui augant bei pradėjus lankyti mokyklą ilgėja jo atostogų laikotarpiai, atitinkamai atsiranda platesnės galimybės ilgesniam ir kokybiškesniam bendravimui su skyrium gyvenančiu tėvu. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatytas bendravimo laikas vasaros atostogų metu nėra pakankamas užtikrinti visavertį vaiko ir tėvo bendravimą, todėl yra pagrindas šį bendravimo laikotarpį pakeisti, kadangi vaiko ir tėvo ilgesnis bendravimas atostogų metu sustiprins vaiko ir tėvo tarpusavio ryšį, o tai atitiks geriausius vaiko interesus. Byloje nėra priešingų duomenų, sudarančių pagrindą tokios tėvo pasiūlytos tvarkos nenustatyti.

Teisėjų kolegija taip pat sutinka su ieškovo apeliacinio skundo argumentais dėl poreikio papildyti bendravimo tvarką su vaiku moksleivių atostogų metu, todėl yra pagrindas pakeisti bendravimo tvarkos aprašo 1.3.3 ir 1.3.4 punktus, papildomai įtraukiant vaiko ir tėvo bendravimą per moksleivių atostogas ir rudens, pavasario – Velykų, žiemos – Kalėdų atostogas. Vertintina, kad tokia nustatyta bendravimo tvarka užtikrins reguliarų vaiko ir tėvo bendravimą, taip pat atitiks geriausius vaiko interesus. Atsižvelgiant į pirmiau aptartas aplinkybes, yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos aprašo 1.3.1, 1.3.3 ir 1.3.4 punktus bei 1.3.3 ir 1.3.4 punktus papildant nuoroda į 1.4.1–1.4.3 punktuose nustatytą bendravimo tvarką šventiniu periodu, siekiant išvengiant jų dubliavimosi su šventinių dienų bendravimo tvarka. Atitinkamai bendravimo tvarkos aprašo 1.3.1, 1.3.3 ir 1.3.4 punktuose nustatytina tokia vaiko ir tėvo bendravimo tvarka:

„1.3.1. Vasaros metu tėvas su vaiku bendrauja 30 kalendorinių dienų (ištisai esant šalių sutarimui arba po 15 dienų per du kartus). Tėvas vaiką pasiima pirmą atostogų dieną po 10.00 val. iš motinos gyvenamosios vietos ir grąžina į motinos gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną iki 19.00 val.“

„1.3.3. Vaikui pradėjus lankyti mokyklą, ieškovas su vaiku per moksleivių rudens atostogas ir moksleivių pavasario – Velykų atostogas, išskyrus šv. Velykų laikotarpį, reglamentuotą šios tvarkos aprašo 1.4.3 punkte, bendrauja nelyginiais metais, vaiką pasiima pirmą atostogų dieną po 13.00 val. iš motinos gyvenamosios vietos ir grąžina į motinos gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną iki 19.00 val.“

„1.3.4. Vaikui pradėjus lankyti mokyklą, ieškovas su vaiku per moksleivių žiemos – Kalėdų atostogas ir žiemos atostogas, išskyrus šv. Kalėdų ir Naujųjų metų laikotarpius, reglamentuotus šios tvarkos aprašo 1.4.1–1.4.2 punktuose, bendrauja lyginiais metais, vaiką pasiima pirmą šių atostogų dieną po 13.00 val. iš motinos gyvenamosios vietos ir grąžina į motinos gyvenamąją vietą paskutinę šių atostogų dieną iki 19.00 val.“

Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad bendravimo tvarkos aprašo 1.4.1 punkte yra klaida, t. y. nurodyta sausio 31 d., o turi būti gruodžio 31 d.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu bendravimo tvarkos aprašo 1.4.1. punkte nustatė, kad „Ieškovas, su nepilnamečiu sūnumi Šv. Kalėdų, Naujų metų švenčių metu bendrauja lyginiais metais: ieškovas pasiima vaiką gruodžio 24 d. 10 val. ir grąžina į namus gruodžio 26 d. iki 13.00 val.; pasiima vaiką Naujųjų metų išvakarėse (sausio 31 d.) 10.00 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžina vaiką į namus sekančią dieną iki 19.00 val.“

Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo bendravimo tvarkos aprašo 1.4.1 punkte padaryta rašymo apsirikimo klaida. Atsižvelgtina į tai, kad pirmosios instancijos teismas šiame punkte reglamentavo ieškovo bendravimą su nepilnamečiu sūnumi Naujųjų metų švenčių laikotarpiu, todėl akivaizdu, jog vietoje nurodytos datos „sausio 31 d.“ turėjo būti įrašyta „gruodžio 31 d.“. Dėl šios priežasties bendravimo tvarkos aprašo 1.4.1 punktas pakeistinas, ištaisant nurodytą rašymo apsirikimo klaidą ir nustatant tokią bendravimo tvarką: „1.4.1. Ieškovas su nepilnamečiu sūnumi Šv. Kalėdų, Naujųjų metų švenčių metu bendrauja lyginiais metais: ieškovas pasiima vaiką gruodžio 24 d. 10.00 val. ir grąžina į namus gruodžio 26 d. iki 13.00 val.; pasiima vaiką Naujųjų metų išvakarėse (gruodžio 31 d.) 10.00 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžina vaiką į namus kitą dieną iki 19.00 val.“

Apeliantė apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad yra perteklinis ir turi būti pašalintas bendravimo tvarkos aprašo 1.3.2 punktas, nes bendravimo laiką su sūnumi ieškovas gali suderinti su mama prieš vieną mėnesį iki bendravimo pradžios, todėl teismo nustatyta prioriteto tvarka, derinant atostogas, neužtikrina nei vaiko, nei tėvų interesų. Rugpjūčio mėnesį yra vaiko gimtadienis, jis jį švenčia su draugais, todėl šis laikas ir turi būti skiriamas vaiko šventei, bet ne išvykimui atostogauti su mama ar su tėčiu. Be to, vaikas lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigą, todėl bendravimo laikas vasaros atostogų metu privalo būti derinamas ir su vaiko ugdymo laiku, laisvalaikiu, abiem tėvams sutarus.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu bendravimo tvarkos aprašo 1.3.2 punkte nustatė, kad „Siekiant užtikrinti sklandų atostogų planavimą, šalims nustatoma prioritetinė tvarka pasirinkti pageidaujamą vasaros bendravimo laiką (neviršijant nustatytos atostogų trukmės): Lyginiais metais tėvas turi pirmenybę pasirinkti atostogų su sūnumi laiką laikotarpiu nuo birželio 1 d. iki liepos 15 d.; Motina turi pirmenybę pasirinkti savo atostogų su sūnumi laiką laikotarpiu nuo liepos 16 d. iki rugpjūčio 31 d. Nelyginiais metais tėvas turi pirmenybę pasirinkti atostogų su sūnumi laiką laikotarpiu nuo liepos 16 d. iki rugpjūčio 31 d.; Motina turi pirmenybę pasirinkti savo atostogų su sūnumi laiką laikotarpiu nuo birželio 1 d. iki liepos 15 d. Apie numatomą atostogų laiką šalys viena kitą informuoja prieš vieną mėnesį elektroniniu paštu. Jei prioritetą turinti šalis iki nurodyto termino savo pasirinkimo neišreiškia, pirmenybė planuoti visas to vasaros sezono atostogų datas pereina kitai šaliai.“

Teisėjų kolegija nesutinka su pirmiau nurodytais apeliantės apeliacinio skundo argumentais, kad neva pirmosios instancijos teismo nustatytas bendravimo tvarkos aprašo 1.3.2 punktas yra perteklinis ar neatitinka geriausių vaiko interesų. Tokia išvada daroma atsižvelgiant į tai, kad ginčo šalys tarpusavyje nesutaria dėl vaiko bendravimo tvarkos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai siekė kuo aiškiau sureguliuoti vasaros atostogų planavimo tvarką bei iš anksto nustatyti konkretų mechanizmą, kuris leistų išvengti papildomų konfliktų tarp tėvų. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta prioritetinė atostogų pasirinkimo tvarka neriboja šalių galimybės tarpusavyje susitarti kitaip, tačiau nustato aiškią bendravimo tvarką tuo atveju, jeigu šalims nepavyktų bendru sutarimu suderinti vaiko atostogų laiko.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad apeliantės argumentai dėl vaiko gimtadienio, socialinių ryšių ar ikimokyklinio ugdymo įstaigos lankymo nesudaro pagrindo panaikinti 1.3.2 bendravimo tvarkos aprašo punkto. Pirmiausia pirmosios instancijos teismo bendravimo tvarkos aprašo 1.3.2 punkte nustatyta bendravimo tvarka nereiškia, kad vaiko gimtadienis ar kiti vaikui reikšmingi įvykiai negalėtų būti organizuojami šalių susitarimu atsižvelgiant į konkrečią situaciją ir vaiko interesus. Be to, aplinkybė, kad vaikas lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigą, savaime nepaneigia poreikio nustatyti šalių vasaros atostogų planavimo tvarką. Apeliantė nepagrindė, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta prioritetinė vasaros atostogų planavimo tvarka būtų neįgyvendinama ar neatitiktų geriausių vaiko interesų, todėl pagrindo panaikinti 1.3.2 punkto nėra. Atsižvelgiant į tai, apeliantės argumentai šiuo klausimu atmestini kaip nepagrįsti.

Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad bendravimo tvarka su vaiku šventiniu laikotarpiu neatitinka vaiko interesų, kadangi visas šventines dienas šv. Kūčios ir šv. Kalėdos ir net Naujuosius metus teismas siūlo praleisti vaikui tik su vienu iš tėvų. Apeliantės šeimoje yra susiklostę tvirtos švenčių šv. Kūčių, šv. Kalėdų šventimo tradicijos, kai prie šventinio stalo susirenka gausi šeima, todėl vaikas neteks galimybės švęsti šventes pasveikinant tiek mamą, tiek tėtį, gimines iš tėčio ir mamos pusės. Šventiniu laikotarpiu vaikas turi turėti galimybę bendrauti ir su mama, ir su tėčiu po dieną ar dvi, kaip siūloma atsakovės priešieškinyje.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nustatė „Šventinių dienų tvarką: 1.4.1. Ieškovas, su nepilnamečiu sūnumi Šv. Kalėdų, Naujų metų švenčių metu bendrauja lyginiais metais: ieškovas pasiima vaiką gruodžio 24 d. 10 val. ir grąžina į namus gruodžio 26 d. iki 13 val.; pasiima vaiką Naujųjų metų išvakarėse (sausio 31d.) 10.00 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžina vaiką į namus sekančią dieną iki 19.00 val.; 1.4.2. Ieškovas, su nepilnamečiu sūnumi, Šv. Kalėdų švenčių metu bendrauja nelyginiais metais: ieškovas pasiima vaiką gruodžio 26 d. dieną 13.00 val. ir grąžina vaiką į namus gruodžio 28 d. 19.00 val. Jei gruodžio 28 d. patenka į bendravimo savaitgalį, grąžinimo data prasitęsia iki to savaitgalio sekmadienio 19.00 val.; 1.4.3. Ieškovas, su nepilnamečiu sūnumi, Šv. Velykų metu bendrauja – nelyginiais metais: ieškovas pasiima vaiką vieną dieną prieš Šv. Velykų dieną (šeštadienį) 12.00 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą antrą Šv. Velykų dieną (pirmadienį) iki 19.00 val. Lyginiais metais pasiima vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos antrą Šv. Velykų dieną (pirmadienį) nuo 12.00 val. ir grąžiną vaiką į jo gyvenamąją vietą tos savaitės trečiadienį iki 19.00 val.; 1.4.4. Tėvo dienos savaitgalį (pirmas birželio savaitgalis) vaikas kasmet praleidžia su tėvu nuo penktadienio 13.00 val. iki sekmadienio 19.00 val. vaiką paimdamas ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą.“

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo tvarka šventiniu laikotarpiu neatitinka geriausių vaiko interesų. Vertintina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė aiškią, nuoseklią ir racionalią vaiko bendravimo su abiem tėvais tvarką švenčių metu, užtikrinant, jog vaikas turėtų galimybę šventes praleisti tiek su motina, tiek su tėvu. Darytina išvada, kad toks bendravimo tvarkos nustatymas šventiniu laikotarpiu atitinka vaiko interesus, nes sudaro galimybę vaikui palaikyti ryšį su abiem tėvais bei abiejų tėvų šeimomis. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantės nurodomos aplinkybės apie šeimoje susiklosčiusias švenčių tradicijas nesudaro pagrindo nuspręsti, jog pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo tvarka šventiniu laikotarpiu pažeidžia vaiko interesus. Vien tai, kad šventiniu laikotarpiu vaikas tam tikrais metais daugiau laiko praleis su vienu iš tėvų, nereiškia, kad vaikui bus trukdoma palaikyti ryšius su kitu iš tėvų ar jo giminėmis, kadangi nustatyta bendravimo tvarka netrukdo šalims tarpusavyje bendru sutarimu konkrečiais atvejais susitarti dėl kitokios šventiniu laikotarpiu bendravimo tvarkos, atsižvelgiant į vaiko interesus ir susiklosčiusias aplinkybes. Akcentuotina, kad pirmosios instancijos teismo šventiniu laikotarpiu nustatyta bendravimo tvarka yra aktuali tuomet, kai vaiko tėvai nesutaria. Pažymėtina, kad tėvai turi galimybę abipusių kompromisų būdu susitarti ir dėl kitokios bendravimo tvarkos su vaiku šventinio laikotarpio metu. Aptartu atveju teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantė nenurodė objektyvių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą nuspręsti, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta šventinio laikotarpio bendravimo tvarka būtų neįgyvendinama ar neatitiktų geriausių vaiko interesų, todėl šiuo aspektu apeliantės apeliacinio skundo argumentai atmetami.

Apeliantė nesutinka su vaiko bendravimo su tėvu laiko, prarasto dėl vaiko ligos, perkėlimo ir kompensavimo kitu laiku, tvarka, nes yra išbalansuojama visa bendravimo tvarka, išderinamas vaiko įprastas laiko planavimas, dalyvavimas renginiuose, suplanuotose šventėse, išvykose. Apeliantė mano, jog dėl vaiko ligos, praleisto vaiką slaugant, kompensacija teismo sprendime nenumatyta. Mama, slaugiusi vaiką dėl jo ligos, kartu ir savaitgalį (-iais), pasveikus vaikui, prarastų savo laiką bendrauti su vaiku mamos bendravimo savaitgalį, nes jį turėtų kompensuoti tėvui. Atsižvelgiant į tai, kad liga yra nenumatyta, neprognozuojama sąlyga ir būklė, todėl vaikui sergant atitinkami savaitgaliai neturėtų būti kompensuojami.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nustatė papildomos bendravimo tvarkos sąlygas: „1.5.1. Vaikui susirgus (kai gydytojas nustato tausojantį režimą namuose), bendravimas su tėvu tą savaitgalį nevyksta, tačiau yra perkeliamas į kitą artimiausią savaitgalį vaikui pasveikus. Motina privalo apie ligą informuoti elektroniniu paštu tėvą nedelsiant nuo gydytojo žodinio ar rašytinio (kuris pirmesnis) patvirtinimo apie ligą, nepaisant to, kad duomenys apie ligą yra pateikti e. sveikata sistemoje.“

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta praleisto bendravimo laiko kompensavimo tvarka neatitinka geriausių vaiko interesų. Tokia išvada daroma atsižvelgiant į tai, kad vaiko liga yra laikina ir objektyvi aplinkybė, dėl kurios tėvo bendravimas su vaiku tam tikru laikotarpiu negali būti įgyvendintas. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo 1.5.1. punkte nustatyta bendravimo tvarka nesuteikia ieškovui papildomo bendravimo laiko, o tik užtikrina galimybę perkelti dėl vaiko ligos neįvykusį bendravimą į artimiausią savaitgalį vaikui pasveikus. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks sureguliavimas yra racionalus ir orientuotas į stabilaus vaiko ryšio su abiem tėvais išsaugojimą. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad vien aplinkybė, jog dėl perkeliamos bendravimo tvarkos tam tikrais atvejais gali pasikeisti įprastas šalių laiko planavimas, savaime nesudaro pagrindo atsisakyti kompensuoti dėl objektyvių priežasčių neįvykusį tėvo bendravimą su vaiku. Priešingas vertinimas lemtų situaciją, kai dėl vaiko ligos neįvykęs bendravimas apskritai būtų prarandamas, todėl tai neatitiktų poreikio užtikrinti pakankamą ir reguliarų vaiko bendravimą su skyrium gyvenančiu tėvu. Apeliantės argumentai, kad jai analogiška kompensavimo tvarka nėra nustatyta, nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytos bendravimo tvarkos pagrįstumo, kadangi vaikas nuolat gyvena su motina, o vaikui susirgus būtent motina kasdien juo rūpinasi, užtikrina jo slaugą, gydymą ir priežiūrą. Teisėjų kolegija pažymi, kad vaiko liga gali tęstis ne vieną dieną ar savaitgalį, bet ir ilgesnį laikotarpį, įskaitant laiką po ligos, kai vaikui vis dar reikalinga papildoma priežiūra bei tausojantis režimas. Todėl, nesant galimybės kompensuoti dėl vaiko ligos neįvykusio bendravimo su skyriumi gyvenančiu tėvu, būtų nepagrįstai mažinamas vaiko bendravimo su tėvu laikas, o tai neatitiktų geriausių vaiko interesų. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo keisti ar panaikinti bendravimo tvarkos 1.5.1 punkto, todėl apeliantės apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu atmestini kaip nepagrįsti.

Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad bendravimo tvarkos 1.5.3 punktas taip pat turi būti panaikintas, nes ji nesutinka, jog tėvo bendravimo laiku, jei šis laikas sutampa su vaiko, vaiko draugų ar senelių gimtadieniais, bendravimo tvarka nesikeičia, išskyrus atvejus, kai šalys susitaria kitaip. Motyvuoja tuo, kad vaikas ypač nori su draugais švęsti šventes, gimtadienius, jų laukia ir jiems ruošiasi, todėl ribojimas vaikui bendrauti su jo draugais, giminaičiais, švęsti gimtadienius, kitas šventes, kaip jam įprasta, laikytinas vaiko teisių pažeidimu.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu bendravimo tvarkos 1.5.3 punkte nustatė, kad „Jei tėvo bendravimo laikas sutampa su vaiko, vaiko draugų, ar senelių gimtadieniais, bendravimo tvarka nesikeičia, išskyrus atvejus, kai šalys susitaria kitaip.“

Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad įvairūs gimtadieniai, šventės ar kiti socialiniai renginiai gali sutapti su nustatytu tėvo ir sūnaus bendravimo laiku pakankamai dažnai, todėl bendravimo tvarkos keitimas kiekvienu tokiu atveju sudarytų prielaidas bendravimo tvarkos nestabilumui ir sunkintų jos vykdymą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad tokiais atvejais bendravimo tvarka nesikeičia, tačiau kartu paliko šalims galimybę tarpusavyje susitarti kitaip, atsižvelgiant į konkrečią situaciją ir vaiko poreikius bei interesus. Vien aplinkybė, kad tam tikrais atvejais vaiko bendravimo laikas su tėvu gali sutapti su draugų ar giminaičių šventėmis, nesudaro pagrindo nuspręsti, jog nustatyta bendravimo tvarka pažeidžia vaiko teises ar teisėtus interesus. Vertintina, kad apeliantė nepagrindė aplinkybių, leidžiančių nuspręsti, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo 1.5.3 punkte nustatyta bendravimo tvarka darytų neigiamą poveikį vaiko emocinei būklei ar neatitiktų jo geriausių interesų, todėl nėra pagrindo šio punkto panaikinti.

Apeliantė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime nurodyta sąlyga bendravimo tvarkos aprašo 1.5.4. punkte. Apeliantė nesutinka, kad ieškovas išvežtų vaiką į užsienį be jos leidimo, nesutinka perduoti kas kartą tėvui sūnaus asmens dokumento. Nuogąstauja, kad tėvas išvežtų vaiką ir jo negrąžintų. Be to, vaikas dažnai serga, jam nustatytos lėtinės ligos, todėl vaikui išvykus mama negalėtų skubiai suteikti pagalbą, užtikrinti būtinas skubias medicinos paslaugas. Dėl artimo santykio su mama vaikas jaučia ilgesį ir mamos artumo trūkumą, tai emociškai netinkamai veikia vaiką. Išvykos į užsienį su tėvu gali vykti, kai vaikas bus vyresnis, tuomet šis klausimas gali būti derinamas neteismine tvarka.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu bendravimo tvarkos 1.5.4. punkte nustatė, kad „Bendravimo ir atostogų metu tėvas turi teisę su vaiku išvykti į užsienio valstybes. Kiekvieno vaiko perdavimo metu atsakovė privalo perduoti tėvui vaiko asmens dokumentą. Ieškovas privalo informuoti atsakovę, ar to bendravimo metu jis su sūnumi ketina išvykti iš Lietuvos Respublikos bei nurodyti tikslius kelionės į užsienį planus, ir apsistojimo vietą (viešbučio pavadinimą).“

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo tvarkos aprašo 1.5.4 punkto sąlyga neatitinka geriausių vaiko interesų. Pirmiausia, tokia išvada daroma atsižvelgiant į tai, kad skyrium gyvenantis tėvas turi tokias pačias teises dalyvauti vaiko gyvenime, kaip ir kartu su vaiku gyvenanti motina, todėl vien aplinkybė, kad ieškovas bendravimo metu su vaiku ketina vykti į užsienį, savaime nesudaro pagrindo riboti tokios bendravimo galimybės. Atkreiptinas dėmesys, kad bendravimo tvarka ieškovas yra įpareigotas informuoti atsakovę apie ketinimą išvykti iš Lietuvos Respublikos, nurodyti tikslius kelionės planus bei kelionės metu apsistojimo vietą, todėl nėra pagrindo išvadai, kad šis bendravimo tvarkos punktas pažeidžia geriausius vaiko interesus. Vertintina, kad atsakovei yra sudaromos visos sąlygos žinoti vaiko buvimo vietą, palaikyti ryšį su vaiku.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad apeliantės argumentai dėl galimo vaiko negrąžinimo mamai, jam su tėčiu išvykus į užsienį, grindžiami tik prielaidomis ir subjektyviais nuogąstavimais. Byloje nepateikta objektyvių duomenų, leidžiančių daryti priešingą išvadą. Vien deklaratyvūs nuogąstavimai savaime nesudaro pagrindo riboti tėvo teisę keliauti su vaiku į kitas užsienio šalis jų bendravimo metu. Be to, ir apeliantės nurodoma aplinkybė, kad vaikas turi tam tikrų sveikatos sutrikimų, serga dažniau, taip pat nesudaro pagrindo uždrausti ieškovui bendravimo su vaiku metu vykti į užsienį. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas negalėtų tinkamai pasirūpinti vaiko sveikata ar užtikrinti būtiną medicininę pagalbą jiems išvykus į kelionę. Be to, apeliantės argumentai dėl vaiko emocinio ryšio su motina nepaneigia, kad vaiko ir tėvo ryšys taip pat nėra glaudus ir artimas. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo 1.5.4 punkto, todėl ir šiuo aspektu apeliantės argumentai atmetami.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendimu 1.2.1 ir 1.2.2 punktuose nustatytą tėvo ir sūnaus bendravimo tvarką, pažymi, kad nustatant nuotolinio bendravimo tvarką atsižvelgtina į tai, jog nepilnametis vaikas negali būti teismo sprendimu įpareigojamas savarankiškai inicijuoti bendravimą su vienu iš tėvų, todėl bendravimo tvarkoje neturi būti nustatoma vaiko pareiga paskambinti tėvui nustatytu laiku, t. y. vaiko pareigos nustatyti bendravimo tvarka negalima. Siekiant aiškios ir tinkamai vykdytinos bendravimo tvarkos, bendravimo inicijavimo pareiga nustatytina ieškovui, todėl bendravimo tvarkos aprašo 1.2.1 punktas pakeičiamas, o 1.2.2 punktas panaikintinas ir 1.2.1 punkte nustatytina tokia tėvo ir sūnaus bendravimo tvarka: „1.2.1. Ieškovas su vaiku susisiekia ir bendrauja iki 30 min. elektroninio ryšio priemonėmis (vaizdo skambučiu) kiekvieną ketvirtadienį (laiko intervalu nuo 19.00 val. iki 20.00 val.). Atsakovė užtikrina ryšio priemonę, atsiliepimą į skambutį ir sąlygas vaikui bendrauti netrukdomai, vienam atskiroje nuo motinos patalpoje, nebent pats vaikas nusprendžia būti toje pačioje patalpoje kartu su mama.“ (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio nustatymo

Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteista vaiko išlaikymui skirta po 600 Eur kas mėnesį suma. Apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo atsakovės pateikto vaiko poreikių išlaidų apskaičiavimo bei realių nepilnamečio vaiko poreikių.

Apeliantė šios skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies neginčija, su ja sutinka, apeliaciniame skunde nurodo, kad priteista 600 Eur kas mėnesį suma nepilnamečiam vaikui yra pagrįsta.

Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką kasacinis teismas nurodė, kad, nors orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).

Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apelianto pozicija, išdėstyta apeliaciniame skunde dėl pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio, ir pažymi, kad nuo 2026 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga yra 1 153 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2025 m. spalio 16 d. nutarimas Nr. 700), atskaičius mokesčius – 846,96 Eur). Taigi orientacinė minimali kiekvieno iš tėvų prisidėjimo prie nepilnamečio vaiko išlaikymo dalis būtų apie 423 Eur per mėnesį. Byloje nėra ginčo dėl geros abiejų tėvų turtinės padėties ir galimybės prisidėti prie vaiko išlaikymo. Byloje taip pat nėra ginčo dėl to, kad ieškovas šalims pradėjus gyventi skyriumi nepilnamečiam vaikui teikia išlaikymą po 300 Eur per mėnesį.

Bylai pateiktais duomenimis nustatyta, kad atsakovė, grįsdama nepilnamečio vaiko poreikių dydį, pateikė vaiko išlaidų suvestinę, kurioje nurodė išlaidas aprangai, darželiui ir būreliams, maistui, pramogoms, teatrui, atostogoms, kurui, automobilio draudimui, higienai, sveikatos priežiūrai, skalbimui, komunalinėms paslaugoms bei būsto paskolai. Atsakovės pateiktais skaičiavimais, 2025 m. kovo mėnesį vaiko poreikiams teko nuo 2 333 Eur iki 2 583 Eur išlaidų, balandžio mėnesį – nuo 1 306 Eur iki 1 556 Eur, gegužės mėnesį – nuo 1 088 Eur iki 1 338 Eur, birželio mėnesį – nuo 1 381 Eur iki 1 631 Eur, liepos mėnesį – nuo 1 171 Eur iki 1 421 Eur, rugpjūčio mėnesį – nuo 1 751 Eur iki 2 004 Eur. Suvestinėje nurodoma, kad vidutiniškai nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti per mėnesį skiriama apie 1 505 Eur, o įtraukus būsto paskolos išlaidas bus apie 1 755 Eur (t. 2, b. l. 2–3).

Bylai taip pat pateikti duomenys iš e. sveikatos sistemos apie nepilnamečio vaiko sveikatos būklę. Atsakovė nurodo, kad vaikas dažnai serga, jam diagnozuota (duomenys neskelbtini) bei kiti sveikatos sutrikimai. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad vaikui nustatyti įvairūs kvėpavimo, miego bei kiti sveikatos sutrikimai: (duomenys neskelbtini). Byloje taip pat pateikti duomenys apie privačių gydytojų konsultacijas, kurių kaina svyruoja nuo 45 Eur iki 90 Eur.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nepilnamečio vaiko sveikatos būklė ir dažnesni sirgimai objektyviai lemia didesnes nei įprasta išlaidas sveikatos priežiūrai, tačiau, kita vertus, vien šių aplinkybių nepakanka išvadai, kad visi atsakovės nurodyti ir į vaiko poreikių skaičiavimą įtraukti išlaidų dydžiai yra būtini ir pagrįsti. Atsižvelgtina į tai, kad vaikas yra mažametis (gimęs (duomenys neskelbtini)), todėl tam tikras dažnesnis sirgimas, gydytojų konsultacijos ir papildomos išlaidos sveikatos priežiūrai tokio amžiaus vaikui nėra neįprastos, tačiau ne visos atsakovės nurodytos išlaidos sveikatos priežiūrai laikytinos pakankamai pagrįstomis ir būtinomis. Pavyzdžiui, byloje pateikti duomenys apie mokamus kraujo bei šlapimo tyrimus, nors tokie tyrimai galėjo būti atliekami valstybės finansuojamose gydymo įstaigose.

Bylai taip pat pateikti įrodymai apie nepilnamečio vaiko laisvalaikį bei papildomas veiklas. Atsakovės pateiktoje išlaidų suvestinėje nurodyta, kad išlaidos pramogoms, teatrui, atostogoms, šventėms, nuotraukoms atskirais mėnesiais sudarė reikšmingas sumas: 2025 m. kovo mėnesį – 456 Eur, balandžio mėnesį – 588 Eur, gegužės mėnesį – 148 Eur, birželio mėnesį – 382 Eur, liepos mėnesį – 372 Eur, rugpjūčio mėnesį – 729 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors nepilnamečio vaiko laisvalaikio, užimtumo bei socialinių įgūdžių ugdymas yra svarbūs jo visapusiškam vystymuisi, tačiau tokio amžiaus vaikui tokio dydžio išlaidos pramogoms, teatrui, atostogoms, šventėms ar kitoms laisvalaikio veikloms negali būti laikomos būtinais ir nuolatiniais nepilnamečio vaiko poreikiais. Atsižvelgtina ir į tai, kad dalis tokių išlaidų yra vienkartinio pobūdžio.

Apibendrindama pirmiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija nusprendžia, kad atsakovė neįrodė, jog pirmosios instancijos teismo priteistas 600 Eur dydžio išlaikymas iš ieškovo yra būtinas nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti. Atsižvelgtina į byloje esančius duomenis apie nepilnamečio vaiko poreikius, jo amžių ((duomenys neskelbtini) metai), sveikatos būklę, abiejų tėvų turtinę padėtį, taip pat į orientacinį minimalų kiekvieno iš tėvų prisidėjimo prie nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl priteisto išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui ir priteisti nepilnamečiam vaikui iš ieškovo po 450 Eur kas mėnesį periodines išmokas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atsakovė taip pat kaip ir ieškovas lygia dalimi turi prisidėti prie sūnaus išlaikymo, tokiu būdu užtikrinant bendrą 900 Eur kas mėnesį dydžio išlaikymą nepilnamečiam vaikui. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendimu nepilnamečiui vaikui iš ieškovo priteistą po 600 Eur per mėnesį išlaikymo dydį ir nepilnamečiam vaikui iš ieškovo priteisti po 450 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų. Vertintina, kad ši suma (kartu su valstybės mokama 129,50 Eur išmoka) atitinka geriausius vaiko interesus, yra pagrįsta bei pakankama (duomenys neskelbtini) metų amžiaus vaiko poreikiams patenkinti.

Dėl vaiko pavardės pakeitimo

Apeliantė nesutikdama su skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas atmetė atsakovės prašymą pakeisti vaiko pavardę į „Š. B.“, apeliaciniame skunde argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai nemotyvavo, kodėl vaikui negali būti suteikta dvinarė motinos ir tėvo pavardė. Ieškovė siekia, kad vaiko noras turėti dvinarę pavardę būtų įgyvendintas, teismas nevertino vaiko nuomonės (vaiko nuomonė nebuvo išklausyta), vaiko identiškumo, kokį poveikį vaiko pavardės pakeitimas turėtų jo santykių su kiekvienu iš tėvų ir artimaisiais giminaičiais išsaugojimui ir vystymuisi. Teisėjų kolegija šiems apeliantės argumentams nepritaria.

Atsižvelgtina į tai, kad šalys, registruodamos vaiko gimimą, turėjo galimybę susitarti dėl nepilnamečiam vaikui suteikiamos pavardės, tačiau byloje nėra duomenų, kad tuo metu būtų kilęs ginčas dėl vaiko pavardės ar siekta vaikui suteikti dvinarę pavardę. Taip pat byloje nėra nustatyta aplinkybių, leidžiančių nuspręsti, kad nepilnamečio vaiko ryšys su motina ar jo identiteto formavimasis negalėtų būti visapusiškai užtikrinamas išlaikant esamą pavardę. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė nepagrindė, dėl kokių konkrečių priežasčių būtent šiuo metu nepilnamečio vaiko pavardė turėtų būti keičiama. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad nėra pakankamo pagrindo pakeisti nepilnamečio vaiko pavardę, todėl reikalavimą dėl vaiko pavardės pakeitimo pagrįstai atmetė. Dėl vaiko nuomonės išklausymo, pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovė pirmosios instancijos teisme būtų pateikusi prašymą dėl vaiko nuomonės išklausymo ir siekusi tokiu būdu pagrįsti vaiko norą pasikeisti turimą pavardę į apeliantės siūlomą dvinarę. Aptartų aplinkybių kontekste šiuo aspektu apeliantės argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Šioje nutartyje aptartų motyvų pagrindų teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apeliaciniuose skunduose nurodyti argumentai, vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neturi esminės reikšmės, todėl dėl jų atskirai nepasisakytina.

Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje išaiškinta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje V. D. H. prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 61 punktas). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

Dėl procesinės bylos baigties

Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu iš dalies netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, prioritetinius nepilnamečio vaiko interesus, spręsdamas bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo klausimus, dėl to nutariama iš dalies patenkinti ieškovo apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis pakeisti.

Pakeisti bendravimo tvarkos 1.3.1., 1.3.3., 1.3.4. punktuose nustatytą tėvo ir sūnaus bendravimo tvarka, nustatant, kad:

„1.3.1. Vasaros metu tėvas su vaiku bendrauja 30 kalendorinių dienų (ištisai esant šalių sutarimui arba po 15 dienų per du kartus). Tėvas vaiką pasiima pirmą atostogų dieną po 10.00 val. iš motinos gyvenamosios vietos ir grąžina į motinos gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną iki 19.00 val.“

„1.3.3. Vaikui pradėjus lankyti mokyklą, ieškovas su vaiku per moksleivių rudens atostogas ir moksleivių pavasario – Velykų atostogas, išskyrus šv. Velykų laikotarpį, reglamentuotą šios tvarkos 1.4.3 punkte, bendrauja nelyginiais metais, vaiką pasiima pirmą atostogų dieną po 13.00 val. iš motinos gyvenamosios vietos ir grąžina į motinos gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną iki 19.00 val.“

„1.3.4. Vaikui pradėjus lankyti mokyklą, ieškovas su vaiku per moksleivių žiemos – Kalėdų atostogas ir žiemos atostogas, išskyrus šv. Kalėdų ir Naujųjų metų laikotarpius, reglamentuotus šios tvarkos 1.4.1–1.4.2 punktuose, bendrauja lyginiais metais, vaiką pasiima pirmą šių atostogų dieną po 13.00 val. iš motinos gyvenamosios vietos ir grąžina į motinos gyvenamąją vietą paskutinę šių atostogų dieną iki 19.00 val.“

Pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimu 1.4.1. punkte nustatytą tėvo ir sūnaus bendravimo tvarką nustatant, kad „1.4.1. Ieškovas su nepilnamečiu sūnumi šv. Kalėdų, Naujųjų metų švenčių metu bendrauja lyginiais metais: ieškovas pasiima vaiką gruodžio 24 d. 10.00 val. ir grąžina į namus gruodžio 26 d. iki 13.00 val.; pasiima vaiką Naujųjų metų išvakarėse (gruodžio 31 d.) 10.00 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžina vaiką į namus kitą dieną iki 19.00 val.“

Taip pat pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimu 1.2.1 punkte nustatytą tėvo ir sūnaus bendravimo tvarką nustatant, kad „1.2.1. Ieškovas su vaiku susisiekia ir bendrauja iki 30 min. elektroninio ryšio priemonėmis (vaizdo skambučiu) kiekvieną ketvirtadienį (laiko intervalu nuo 19.00 val. iki 20.00 val.). Atsakovė užtikrina ryšio priemonę, atsiliepimą į skambutį ir sąlygas vaikui bendrauti netrukdomai, vienam atskiroje nuo motinos patalpoje, nebent pats vaikas nusprendžia būti toje pačioje patalpoje kartu su mama.“, ir panaikinti bendravimo tvarkos 1.2.2 punktą.

Teisėjų kolegijai nusprendus pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimu nepilnamečiam vaikui iš ieškovo priteistą 600 Eur dydžio išlaikymą ir sumažinti jį iki 450 Eur periodinių išmokų, mokamų kas mėnesį, atitinkamai pakeistina ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis ir iš ieškovo nepilnamečiam vaikui priteistinas 450 Eur išlaikymo dydis, kuris periodinėmis išmokomis mokamas kas mėnesį (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, paskirstymo

Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas suklydo atlikdamas patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijos skaičiavimą, apeliantei iš ieškovo turėjo būti priteista iš viso 3 696,85 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai apskaičiavo bylinėjimosi išlaidas, nes netinkamai vertino ieškinio ir priešieškinio reikalavimų patenkinimo proporcijas.

Teisėjų kolegija su apelianto apeliacinio skundo argumentais dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo sutinka iš dalies, o apeliantės apeliacinio skundo argumentus dėl bylinėjimosi išlaidų atmeta kaip nepagrįstus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 5 dalimi, apeliacinės instancijos teismui pakeitus arba priėmus naują sprendimą atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. CPK 93 straipsnio 1 dalyje ir 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė, pagal kurią bylinėjimosi išlaidos priteisiamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nusprendė pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos bei išlaikymo dydžio, atitinkamai yra pagrindas perskirstyti šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme.

Ieškovas ieškiniu, o atsakovė priešieškiniu teismo prašė nustatyti nepilnamečio vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su jo motina – atsakove, kadangi ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista, vertintina, kad ieškovo ir atsakovės ši reikalavimų dalis patenkinta 100 proc.

Ieškovas ieškiniu teismo prašė priteisti 300 Eur dydžio išlaikymą nepilnamečiam vaikui, o atsakovė priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo 650 Eur dydžio išlaikymą nepilnamečiam vaikui. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimu nepilnamečiam vaikui iš ieškovo priteistą 600 Eur išlaikymo dydį, iš ieškovo nepilnamečiam vaikui priteistina 450 Eur išlaikymo suma, todėl vertintina, kad ši ieškovo reikalavimo dalis patenkinta 57 proc. ((650 Eur (priešieškinio reikalavimas) – 450 Eur (priteista suma)) × 100 / 350 Eur (ginčijama suma)), o atsakovės ši reikalavimo dalis patenkinta 43 proc. ((450 Eur (priteista suma) – 300 Eur (ieškinio reikalavimas) × 100 / 350 Eur (ginčijama suma)).

Atsakovė priešieškiniu prašė pakeisti nepilnamečio vaiko pavardę į dvinarę, tačiau teisėjų kolegijai nusprendus šią pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo dalį palikti nepakeistą vertintina, kad ši atsakovės reikalavimo dalis atmesta, todėl ieškovui dėl šios dalies atlygintinos 100 proc. bylinėjimosi išlaidos.

Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria 1.3.1., 1.3.3., 1.3.4. punktuose buvo nustatyta tėvo ir sūnaus bendravimo tvarka, vertintina, kad ieškovo reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo patenkintas didžiąja dalimi. Teisėjų kolegija įvertinusi tiek ieškovo (ieškinyje), tiek atsakovės (2025 m. rugsėjo 23 d. patikslintame priešieškinyje) pasiūlytas bendravimo tvarkas, nustatė, kad bendravimo tvarka, kurią skundžiamu sprendimu patvirtino pirmosios instancijos teismas, labiau atitinka ieškovo ieškinyje pasiūlytą modelį, o apeliacinės instancijos teismui pakeitus ieškovo prašytus pakeisti bendravimo tvarkos 1.3.1., 1.3.3. ir 1.3.4. punktus, darytina išvada, kad ši ieškovo reikalavimų dalis patenkinta apie 60 proc., o atsakovės – apie 10 proc., likusi bendravimo tvarkos dalis (30 proc.) nustatyta pirmosios instancijos teismo iniciatyva.

Įvertinus patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją darytina išvada, jog ieškovo ieškinys buvo patenkintas 79 proc. ((100 proc. (reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo) + 57 proc. (dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui) + 60 proc. (dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo) + 100 proc. (atmestas atsakovės reikalavimas dėl vaiko pavardės pakeitimo) / 4), o atsakovės priešieškinis buvo patenkintas 38 proc. ((100 proc. (reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo) + 43 proc. (dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui) + 10 proc. (dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo) + 0 proc. (atmestas atsakovės reikalavimas dėl vaiko pavardės pakeitimo) / 4).

Ieškovas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patyrė 3 025 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė pateikė įrodymus, jog iš viso turėjo 6 110,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teisėjų kolegija įvertinusi šalių pateiktus duomenis dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio daro išvadą, kad šalių prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (toliau – Rekomendacijos) nustatytų maksimalių dydžių, todėl yra pagrįstos.

Teisėjų kolegija laiko, kad ieškovo ieškinys yra iš esmės patenkintas, todėl formalus bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pagal proporciją neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Priešingu atveju susidarytų situacija, kai bylą iš esmės laimėjusi šalis atsidurtų blogesnėje padėtyje vien dėl to, kad kitos šalies patirtos bylinėjimosi išlaidos buvo ženkliai didesnės. Toks rezultatas neatitiktų bendrojo civilinio proceso principo, kad neigiamas bylinėjimosi pasekmes pirmiausia turi prisiimti bylą pralaimėjusi šalis. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir atsakovės bylinėjimosi išlaidas sumažinti iki 3 025 Eur dydžio (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Ieškovo ieškinys buvo patenkintas 79 proc., todėl įvertinus patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją ieškovui iš atsakovės priteistina 2 389,75 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme (3 025 Eur x 79 / 100), o atsakovei iš ieškovo priteistina 635,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme (3 025 Eur x 21 / 100). Atsakovės priešieškinis buvo patenkintas 38 procentais, todėl įvertinus patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją atsakovei iš ieškovo priteistina 1 149,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme (3 025 Eur x 38 / 100), o ieškovui iš atsakovės priteistina 1 875,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme (3 025 Eur x 62 / 100). Atlikus vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą ieškovui iš atsakovės priteistina 2 480,50 Eur (1 754,50 Eur + 726 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis). Atmetus apeliantės apeliacinį skundą jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, o ieškovo apeliacinį skundą patenkinus iš dalies bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos remiantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, t. y. proporcingai ieškovui teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovei – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovas apeliacinės instancijos teismui pateikė įrodymus, kad patyrė išlaidų už apeliacinio skundo parengimą – 1 210 Eur (2026 m. sausio 27 d. PVM sąskaita faktūra ir 2026 m. vasario 2 d. mokėjimo nurodymas) ir už atsiliepimą į atsakovės apeliacinio skundo parengimą – 1 089 Eur (2026 m. vasario 26 d. PVM sąskaita faktūra ir 2026 m. kovo 6 d. mokėjimo nurodymas).

Apeliantė apeliacinės instancijos teismui pateikė įrodymus, kad patyrė išlaidų už atsiliepimo į ieškovo apeliacinio skundo parengimą – 1 210 Eur. (2026 m. kovo 13 d. PVM sąskaita faktūra ir 2026 m. kovo 17 d. mokėjimo nurodymas).

Teisėjų kolegija įvertinusi šalių pateiktus duomenis dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio daro išvadą, kad šalių prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, todėl yra pagrįstos.

Ieškovas apeliaciniame skunde prašė priteisti nepilnamečiam vaikui 300 Eur dydžio išlaikymą per mėnesį. Teisėjų kolegijai pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria nepilnamečiam vaikui iš ieškovo buvo priteistas 600 Eur dydžio išlaikymas ir priteisus iš ieškovo nepilnamečiam vaikui 450 Eur dydžio išlaikymą, vertintina, kad ši ieškovo apeliacinio skundo reikalavimo dalis patenkinta 50 proc. ((600 Eur – 450 Eur) x 100) / 300 Eur). Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria 1.3.1., 1.3.3. ir 1.3.4. punktuose buvo nustatyta tėvo ir sūnaus bendravimo tvarka, pagal ieškovo apeliacinio skundo reikalavimus, vertintina, kad ši ieškovo apeliacinio skundo reikalavimo dalis patenkinta 100 proc.

Įvertinusi ieškovo apeliacinio skundo patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovo apeliacinis skundas patenkintas 75 proc. ((50 proc. (dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo) + 100 proc. (dėl tėvo ir sūnaus bendravimo tvarkos pakeitimo) / 2)), atitinkamai atsakovei iš ieškovo priteistina 25 proc. bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą parengimą. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, ieškovui iš atsakovės priteistina 1 089 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų suma už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimą. Todėl ieškovui iš atsakovės priteistina 1 996,50 Eur (1 210 Eur x 75 / 100 + 1 089 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, o atsakovei iš ieškovo priteistina 302,50 Eur (1 210 Eur x 25 / 100) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pakeisti Panevėžio apylinkės teismo 2026 m. sausio 21 d. sprendimu nustatytos ieškovo K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu vaiku K. B., gimusiu (duomenys neskelbtini), tvarkos 1.2.1., 1.3.1., 1.3.3., 1.3.4. 1.4.1. punktuose nustatytą bendravimo tvarką ir šiuose punktuose bendravimo tvarką išdėstyti taip:

„1.2.1. Ieškovas su vaiku susisiekia ir bendrauja iki 30 min. elektroninio ryšio priemonėmis (vaizdo skambučiu) kiekvieną ketvirtadienį (laiko intervalu nuo 19.00 val. iki 20.00 val.). Atsakovė užtikrina ryšio priemonę, atsiliepimą į skambutį ir sąlygas vaikui bendrauti netrukdomai, vienam atskiroje nuo motinos patalpoje, nebent pats vaikas nusprendžia būti toje pačioje patalpoje kartu su mama.

1.3.1. Vasaros metu tėvas su vaiku bendrauja 30 kalendorinių dienų (ištisai esant šalių sutarimui arba po 15 dienų per du kartus). Tėvas vaiką pasiima pirmą atostogų dieną po 10.00 val. iš motinos gyvenamosios vietos ir grąžina į motinos gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną iki 19.00 val.

1.3.3. Vaikui pradėjus lankyti mokyklą, ieškovas su vaiku per moksleivių rudens atostogas ir moksleivių pavasario – Velykų atostogas, išskyrus šv. Velykų laikotarpį, reglamentuotą šios tvarkos 1.4.3 punkte, bendrauja nelyginiais metais, vaiką pasiima pirmą atostogų dieną po 13.00 val. iš motinos gyvenamosios vietos ir grąžina į motinos gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną iki 19.00 val.

1.3.4. Vaikui pradėjus lankyti mokyklą, ieškovas su vaiku per moksleivių žiemos – Kalėdų atostogas ir žiemos atostogas, išskyrus šv. Kalėdų ir Naujųjų metų laikotarpius, reglamentuotus šios tvarkos 1.4.1–1.4.2 punktuose, bendrauja lyginiais metais, vaiką pasiima pirmą šių atostogų dieną po 13.00 val. iš motinos gyvenamosios vietos ir grąžina į motinos gyvenamąją vietą paskutinę šių atostogų dieną iki 19.00 val.

1.4.1. Ieškovas su nepilnamečiu sūnumi šv. Kalėdų, Naujųjų metų švenčių metu bendrauja lyginiais metais: ieškovas pasiima vaiką gruodžio 24 d. 10.00 val. ir grąžina į namus gruodžio 26 d. iki 13.00 val.; pasiima vaiką Naujųjų metų išvakarėse (gruodžio 31 d.) 10.00 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžina vaiką į namus kitą dieną iki 19.00 val.“

Panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2026 m. sausio 21 d. sprendimu nustatytos ieškovo K. B. bendravimo su nepilnamečiu vaiku K. B. tvarkos 1.2.2 punktą.

Pakeisti Panevėžio apylinkės teismo 2026 m. sausio 21 d. sprendimo dalį dėl nepilnamečiam vaikui iš ieškovo priteisto išlaikymo dydžio ir šią sprendimo dalį išdėstyti taip:

„Priteisti iš ieškovo K. B. materialinį išlaikymą nepilnamečiam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 450 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) per mėnesį, pradedant nuo 2024 m. gruodžio 4 d. ir tęsiant iki vaiko pilnametystės, išlaikymo lėšas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Išlaikymo lėšos sumokamos už einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio 10 d., lėšas pervedant į atsakovės M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti vaiko mamą – atsakovę.“

Pakeisti Panevėžio apylinkės teismo 2026 m. sausio 21 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir ją išdėstyti taip:

„Iš atsakovės M. Š. ieškovui K. B. priteisti 2 480,50 Eur (du tūkstančius keturis šimtus aštuoniasdešimt eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.“

Kitą Panevėžio apylinkės teismo 2026 m. sausio 21 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Iš atsakovės M. Š. ieškovui K. B. priteisti 1 996,50 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus devyniasdešimt šešis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Iš ieškovo K. B. atsakovei M. Š. priteisti 302,50 Eur (tris šimtus du eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.