Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės, Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Larisos Šimanskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo S. F. apeliacinį skundą ir atsakovės R. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. F. ieškinį atsakovei R. S. dėl skolos ir palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo M. T..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas, atsakovės apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl apeliacinių skundų nagrinėjimo ribų ir tvarkos

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK, apeliacija nėra pakartotinis bylos nagrinėjimas, bet pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2007). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad dispozityvios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka specifika, lyginant su jos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme, yra tik ta, kad apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja ne tik neperžengdamas apeliaciniame skunde ir atsiliepime į šį skundą nustatytų ribų (apeliacinio skundo faktinio ir teisinio pagrindo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą faktinio ir teisinio pagrindo), išskyrus įstatymo nustatytas išimtis, bet ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribų, kurias šalys suformavo ieškinyje ir atsikirtimuose į ieškinį (priešieškinyje), nes apeliacinis skundas ir atsiliepimas į jį negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3k-3-3-220-381/2023 41 punktą)

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo apeliacinės instancijos teisme

Ieškovas pateikė apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus - 2025 m. balandžio 25 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadą. Nurodo, kad šio išvados nebuvo galimybės pateikti pirmosios instancijos teismui, nes apeliantas neturėjo teisės susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Teisė susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga apeliantui suteikta tik 2025 m. gruodžio 4 d., t. y. jau po Sprendimo priėmimo, todėl apeliantas negalėjo ankščiau nei gauti, nei pateikti šių įrodymų.

Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

Kasacinis teismas išaiškino kriterijus, pagal kuriuos turi būti patikrinama ir vertinama, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant bylą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019; 2020 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-248/2020).

Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad, nors pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme galimybė, be kita ko, siejama ir su teismo pareiga vykdyti teisingumą, t. y. ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą, ši praktika neturi būti aiškinama kaip įpareigojanti apeliacinės instancijos teismą priimti naujus įrodymus visais atvejais, kai jais įrodinėjamos bylai teisiškai reikšmingos aplinkybės. Toks aiškinimas iš esmės paneigtų CPK 314 straipsnyje įtvirtintą ribojimą, jį prilygindamas bendrajai CPK 180 straipsnyje įtvirtintai įrodymų sąsajumo taisyklei. Taip pat nebūtų pasiektas įstatymų leidėjo CPK 314 straipsnio norma siekiamas tikslas – panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-3-823/2020, 50 punktas).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ginčo pobūdį bei įvertinusi ieškovo pateiktų įrodymų turinį, jų sąsajumą su ginčo dalyku, nenustačiusi ieškovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių, taip pat tai, kad įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, nutaria priimti ieškovo pateiktus naujus įrodymus ir esant poreikiui juos vertinti visų byloje nustatytų aplinkybių kontekste (CPK 314 straipsnis).

2026 m. liepos 7 d. atsakovė pateikė papildomus įrodymus ir prašo juo prijungti prie bylos.

Apeliacinės instancijos pažymi, kad 2026 m. liepos 2 d. nutartimi šioje byloje atidėtas teismo sprendimo priėmimas ir paskelbimas, taigi teisėjų kolegijai išėjus į sprendimų priėmimo kambarį šalys nebeturi galimybės teikti teismui papildomų įrodymų, todėl atsakovės pateiktus duomenis atsisakytina priimti.

Faktinės aplinkybės

Byloje esančioje 2024 m. balandžio 11 d. preliminarioje sutartyje nurodyta, kad ieškovas S. F. (pirkėjas) ir atsakovė R. S. (pardavėja) sudarė preliminarią sklypo pirkimo-pardavimo sutartį dėl 0,1376 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), įsigijimo už 42 500 Eur kainą. Pagal Sutartį šalys įsipareigojo pagrindinę notarinę Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį sudaryti iki 2023 m. balandžio 18 d. Vykdant Sutarties sąlygas, ieškovas tą pačią dieną sumokėjo bankiniais mokėjimo pavedimais atsakovei 28 500 Eur. Sutarties 3.1.2. p. nustatyta, kad pardavėjas (atsakovė) patvirtina, kad 5 000 Eur yra gavęs. Pagal Sutarties 2.2 punktą, pagrindinė nekilnojamo turto pirkimo – pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta iki 2023 m. balandžio 18 d., tačiau pagrindinė sutartis sudaryta nebuvo, o atsakovė 2023 m. gegužės 10 d. Žemės sklypą perleido tretiesiems asmenims, iš ieškovo gautų lėšų negrąžino. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės 33 500 Eur skolą, 3 134,32 Eur palūkanas, 5 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas, tačiau pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės ieškovui 28 500 Eur skolos, 2 342,47 Eur kompensacinių palūkanų, 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą (30 842,47 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. kovo 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 766,54 Eur bylinėjimosi išlaidų. Netenkino dalies ieškovo reikalavimo dėl 5000 Eur skolos ir 791,85 Eur kompensacinių palūkanų priteisimo.

Dėl ieškovo apeliacinio skundo

Iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog yra pagrindas abejoti Sutarties sudarymo fakto (abiejų šalių valios sudaryti Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorį) tikrumu, todėl konstatavo, jog Sutartis tarp šalių sudaryta nebuvo. Teismas taip pat nurodė, kad nors Sutartyje nurodyta, kad pardavėjas patvirtina, jog yra gavęs 5 000 Eur, konstatavus Sutartį tarp ieškovo ir atsakovės esant nesudarytą, minėta Sutarties nuostata neturi teisinės reikšmės.

Iš byloje esančios 2024 m. balandžio 11 d. Sutarties matyti, kad ieškovas S. F. (pirkėjas) ir atsakovė R. S. (pardavėja) sudarė preliminarią sklypo pirkimo-pardavimo sutartį dėl 0,1376 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), įsigijimo už 42 500 Eur kainą. Pagal Sutartį šalys įsipareigojo pagrindinę notarinę Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį sudaryti iki 2023 m. balandžio 18 d. Vykdant Sutarties sąlygas, ieškovas tą pačią dieną sumokėjo bankiniais mokėjimo pavedimais atsakovei 28 500 Eur. Sutarties 3.1.2. p. nustatyta, kad pardavėjas (atsakovė) patvirtina, kad 5 000 Eur yra gavęs. Pagal Sutarties 2.2 punktą, pagrindinė nekilnojamo turto pirkimo – pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta iki 2023 m. balandžio 18 d., tačiau pagrindinė sutartis sudaryta nebuvo, o atsakovė 2023 m. gegužės 10 d. Žemės sklypą perleido tretiesiems asmenims, tačiau iš ieškovo gautų lėšų negrąžino.

Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2017 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017, 23 punktas; 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-701/2021, 80 punktas). Teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 28 punktas; 2026 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-403/2026, 35 punktas).

Trečiasis asmuo 2025 m. spalio 15 d. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovas pasirašė Sutartį, kurią trečiasis asmuo elektroniniu paštu išsiuntė atsakovei pasirašymui. Atsakovė, pasirašiusi Sutartį, ją išsiuntė atgal trečiajam asmeniui, o šis informavo ieškovą apie pasirašymą. Sutarties 3.1.2. p. nustatyta, kad pardavėjas (atsakovė) patvirtina, kad 5 000 Eur yra gavęs atsakovė pasirašydamas Sutartį jokių pastabų ar prieštaravimų, jog Sutarties sąlygos neatitinka tikrovės nepareiškė, nenurodė. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismui pateikta 2025 m. balandžio 25 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada įrodo, kad Sutartį pasirašė pati atsakovė, taigi atsakovė savo parašu patvirtino, jog apelianto perduotus 5 000 Eur gavo (Sutarties 3.1.2. p.). Ieškovas, vykdydamas Sutartį tą pačią dieną atliko bankinius mokėjimo pavedimus 28 500 Eur sumai, o 2025 m. spalio 15 d. teismo posėdžio metu atsakovė patvirtino, kad šiuos apelianto atliktus mokėjimus gavo ir matė jai priklausančioje banko sąskaitoje, tačiau atsakovė gavusi minėtas lėšas į savo banko sąskaitą, nesiėmė jokių veiksmų, jog jas grąžintų apeliantui. Taigi byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad Sutartis buvo sudaryta ir atsakovė 5000 Eur pagal Sutartį iš ieškovo gavo, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė Sutartį nesudaryta ir nepriteisė ieškovui iš atsakovės 5000 Eur.

Ieškovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas konstatavęs, kad Sutartis nebuvo sudaryta, nepagrįstai nepriteisė dalies kompensacinių palūkanų. Ieškovo argumentai pagrįsti.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad pripažinus Sutartį tarp šalių nesudaryta, nėra pagrindo kompensacines palūkanas skaičiuoti nuo Sutartyje numatytos prievolės įvykdymo termino pasibaigimo. Be to, byloje nustačius, kad atsakovė nepagrįstai iš ieškovo gavo 33 5000 Eur, palūkanos skaičiuotinos nuo šios sumos, taigi apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad Sutartis sudaryta, pripažintina, kad skundžiamu sprendimu buvo nepagrįstai sutrumpintas kompensacinių palūkanų skaičiavimo terminas 83 dienomis (2023 m. balandžio 19 d. - liepos 11 d.) ir skaičiavimas atliktas nuo 28 500 Eur sumos, todėl yra pagrindas palūkanas skaičiuoti nuo 2023 m. balandžio 19 d. 33 500 Eur, ir ieškovui iš atsakovės priteistas kompensacines palūkanas padidinti nuo 2 342,47 Eur iki 3 134,32 Eur.

Dėl atsakovės apeliacinio skundo

Atsakovė su teismo sprendimu nesutinka, teigia, kad teismas nepagrįstai priteisė ieškovo jai pervestas sumas iš jos, o ne iš trečiojo asmens. Teisėjų kolegija su šiuo teiginiu nesutinka.

Byloje nustatytos aplinkybės, kad ieškovas pervedė į atsakovės sąskaitą 33 500 Eur. Atsakovė nors ir neigia preliminariosios sutarties sudarymą, tačiau tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde, pripažindama, kad ji savo sąskaitoje matė iš ieškovo pervestą 28 500 Eur sumą, nenurodė, kokiu kitu teisiniu pagrindu jai buvo pervesta minėta pinigų suma. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė, manydama, kad pinigai į jos sąskaitą buvo pervesti be jokio pagrindo, galėjo/turėjo pinigus grąžinti ieškovui, tačiau to nepadarė. Nors atsakovė teigia, kad jos valia pervesti dalį gautų pinigų į kitą sąskaitą ir likusią dalį išgryninti buvo nulemta trečiojo asmens apgaulingų veiksmų, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tai nekeičia fakto, kad atsakovė, gavusi pinigus į savo sąskaitą, ne tik kad negrąžino jų ieškovui, bet, teigdama, kad su ieškovu jokių sutarčių nesudarė nesiekė išsiaiškinti (nors galėjo ir privalėjo) gautų lėšų kilmės ir tikslo. Taigi, akivaizdu, kad atsakovė nesielgė sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai, t. y. taip, kaip turėtų elgtis analogiškoje situacijoje bet kuris apdairus, rūpestingas ir atidžiai savo teisėmis ir pareigomis besirūpinantis asmuo (lot. bonus pater familias). Atsakovė, žinodama, kad į jos sąskaitas bankuose patenka piniginės lėšos, turėjo pareigą domėtis, kas ir kokiu pagrindu šias pinigines lėšas perveda į jos sąskaitas, ir imtis priemonių, kad į jos banko sąskaitas patektų tik teisėtos piniginės lėšos, o finansinės operacijos atsakovės sąskaitoje būtų teisiškai pagrįstos.

Atsakovės nurodomos priežastys, kad neva ji buvo apgauta trečiojo asmens M. T., kuris pasinaudojo jos banko sąskaitomis, mokėjimo kortelėmis ir ji tapo nusikaltimo auka, šiuo atveju esminės reikšmės neturi, nes atsakovė pati, žinodama, kad trečiojo asmens sąskaitos yra areštuotos, priėmė sprendimą leisti naudotis savo sąskaitomis, perduoti mokėjimo korteles šiam asmeniui, todėl turi atsakyti už savo veiksmų pasekmes, nes ieškovas nėra atsakingas už tai, kas atsitiko su jo atsakovei pervestais pinigais, todėl atmestini kaip nepagrįsti atsakovės argumentai, jog ji neturi pareigos grąžinti ieškovui pervestų lėšų, nes jomis nedisponuoja. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad apeliantės teiginiai, jog ji galėjo būti suklaidinta trečiojo asmens, gali būti pagrindas atsakovei reikalauti atsakomybės iš jos atžvilgiu galimai neteisėtas veikas atlikusio asmens (pvz., žalos atlyginimo), tačiau tai neatleidžia jos nuo atsakomybės prieš ieškovą. Atsakovė, pasirašiusi preliminariąją sutartį su ieškovu ir nesudariusi su juo pirkimo – pardavimo sutarties, neteko teisinio pagrindo disponuoti jai perduotais pinigais, todėl turi juos grąžinti. Kaip minėta, preliminariąją žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį, kurios pagrindu ieškovas atliko mokėjimus, pasirašė apeliantė, ir šią aplinkybę įrodo Lietuvos teismo ekspertizės centro 2025 m. balandžio 25 d. specialisto išvada.

Atmestini apeliantės argumentai, kad bylą nagrinėjęs apylinkės teismas, kaip teisingumą vykdanti institucija, matydamas, kad prieš ieškovą yra padaryta akivaizdžių nusikaltimo požymių turinti veika (t. y. kad sklypas, kurį ieškovas „įsigijo“ ,,tarpininkaujant“ M. T., iki šio sandorio sudarymo buvo dar kelis kartus „parduotas“ kitiems asmenims ir šiuos „pardavimus“ įvykdė tas pats M. T.) ir, kad ši veika yra trunkamojo - kartotinio pobūdžio, privalėjo būti aktyvus bei kreiptis į ikiteisminio tyrimo organą dėl baudžiamosios bylos M. T. iškėlimo, o nustatęs, kad tokia byla jau yra iškelta, savo nagrinėjamą civilinę bylą privalėjo sustabdyti iki bus priimtas sprendimas baudžiamąja tvarka nagrinėjamoje byloje.

Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas 2026 m. balandžio 27 d. nutartimi buvo atnaujinęs bylos nagrinėjimą iš esmės ir sprendė klausimą dėl bylos sustabdymo. 2026 m. gegužės 14 d. nutartimi teismas prašymą dėl sustabdymo atmetė motyvuodamas tuo, kad atsakovė nenurodė, kokie baudžiamojoje byloje galintys būti nustatyti duomenys galėtų turėti reikšmės nagrinėjamai civilinei bylai, taip pat neįrodė, kad tokie duomenys negali būti nustatyti šiame civiliniame procese. Teisėjų kolegijos vertinimu, civilinė byla gali būti išnagrinėta tinkamai nepriklausomai nuo atsakovės nurodyto baudžiamojo proceso baigties. Informacija, kuri yra nurodoma atsakovės į bylą pateiktame trečiojo asmens kaltinamajame akte jau buvo žinoma šios civilinės bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu. Byloje esantys duomenys yra pakankami, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, įvertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o apeliantės nurodomas nuosprendis baudžiamajame procese M. T. atžvilgiu gali tapti pagrindu pareikšti M. T. turtinius reikalavimus ateityje.

Atmestini ir apeliantės argumentai, kad trečiasis asmuo M. T. yra ieškovą ir atsakovę siejanti grandis, todėl abiem asmenims (ieškovui ir atsakovei) nuo šios M. T. nusikalstamos veikos nukentėjus, klausimas dėl ieškovui padarytų nuostolių atlyginimo turėjo būti sprendžiamas ne civilinėje, o baudžiamojoje byloje, jam reiškiant civilinį ieškinį.

Nors apeliantė akcentuoja ieškovo galimybę teikti civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, tačiau kai nevykdomos sutartinės prievolės arba jos vykdomos netinkamai, civiliniai teisiniai santykiai į baudžiamuosius teisinius santykius gali peraugti tik tam tikromis sąlygomis, kurios siejamos su sudarytų civilinių sandorių vykdymo objektyviu panaudojimu iš sandorio šalių sąmoningais veiksmais, užkertančiais kelią sandorio vykdymui. Civilinė ir baudžiamoji atsakomybė yra savarankiškos teisės sritys, o nukentėjęs asmuo turi teisę pasirinkti, kokiomis teisinės gynybos priemonėmis naudotis.

Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti CK 6.239 straipsnį, kuriame nustatyta, kad jeigu be pagrindo įgijęs turto asmuo šį turtą neatlygintinai perduoda trečiajam asmeniui, tai pareiga jį grąžinti pereina trečiajam asmeniui, ir ieškinį jos atžvilgiu atmesti, kadangi pervestas lėšas išgrynino ir panaudojo savo nuožiūra trečiasis asmuo. Teisėjų kolegija su šiais argumentais nesutinka.

Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų

Kiti argumentai neturi esminės reikšmės skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022, 29 punktas).

Dėl procesinės bylos baigties

Esant nurodytoms aplinkybėms, yra pagrindas pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. gruodžio l d. sprendimą: padidinti priteistą ieškovui S. F. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės R. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) skolos sumą nuo 28 500 Eur iki 33 500 Eur; padidinti priteistas ieškovui S. F. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės R. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) kompensacinių palūkanų sumą nuo 2 342,47 Eur iki 3 134,32 Eur; padidinti sumą nuo kurios skaičiuojamos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. kovo 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo nuo 30 842,47 Eur iki 36 634,32 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

Nustatyta, kad ieškovas pirmosios instancijos teisme už ieškinį sumokėjo 775 Eur žyminio mokesčio ir patyrė 2 518,50 Eur teisinės pagalbos išlaidų, iš viso 3 293,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Pakeitus teismo sprendimą ir ieškovo ieškinį tenkinus visiškai, ieškovui priteistinos visos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos, tai yra teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų keistina, ieškovui priteistos bylinėjimosi išlaidos padidintinos nuo 2 766,54 Eur iki 3 293,50 Eur, naikintina teismo sprendimo dalis kuria iš ieškovo valstybės naudai priteista 62,67 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Priteista valstybės naudai iš atsakovės R. S. 13,39 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų suma padidintina iki 15,95 Eur, iš atsakovės valstybės naudai priteista 230,30 Eur bylinėjimosi (teisinės pagalbos) išlaidų suma padidintina iki 274,17 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatas, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Priteistina atlyginimo suma negali būti didesnė už teisingumo ministro bei Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintose rekomendacijose nustatytąją. Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Ieškovas pateikė duomenis, kad patyrė 1667 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Ieškovo apeliacinės instancijos teisme patirtos 1667 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintose rekomendacijose už procesinių dokumentų paruošimą nustatytų maksimalių dydžių, todėl tenkinus ieškovo apeliacinį skundą šios išlaidos ieškovui priteistinos iš atsakovės (CPK 98 straipsnis). Atmetus atsakovės apeliacinį skundą iš ieškovo bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 1 d. sprendimą pakeisti.

Padidinti priteistą ieškovui S. F. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės R. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) skolos sumą nuo 28 500 Eur iki 33 500 Eur.

Padidinti priteistą ieškovui S. F. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės R. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) kompensacinių palūkanų sumą nuo 2 342,47 Eur iki 3 134,32 Eur.

Padidinti sumą nuo kurios skaičiuojamos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. kovo 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo nuo 30 842,47 Eur iki 36 634,32 Eur.

Padidinti priteistų ieškovui S. F. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės R. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme sumą nuo 2 766,54 Eur iki 3 293,50 Eur.

Panaikinti teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų iš ieškovo S. F. valstybei priteisimo.

Priteistą valstybės naudai iš atsakovės R. S. procesinių dokumentų siuntimo išlaidų sumą padidinti nuo 13,39 Eur iki 15,95 Eur.

Priteistą valstybės naudai iš atsakovės R. S. bylinėjimosi (teisinės pagalbos) išlaidų sumą padidinti nuo 230,30 Eur iki 274,17 Eur.

Priteisti ieškovui S. F. iš atsakovės R. S. 1667 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Atsisakyti priimti atsakovės R. S. 2026 m. liepos 7 d. pateiktus papildomus įrodymus.