Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens TRA1 (toliau– ir pareiškėjas, ir apeliantas) skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – ir Alytaus apylinkės teismas) 2026 m. rugsėjo 10 d. nutarties, kuria TRA1 skundą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2026 m. birželio 16 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 52-ANR_N-3110-2026 pakeitimo tenkino iš dalies.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

TRA1 Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau ir – Institucija) 2026 m. birželio 16 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 52-ANR_N-3110-2026 (toliau ir – Nutarimas) nubaustas 1000 eurų bauda, taip pat paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 48 mėnesiams ir daikto konfiskavimas, išieškant automobilio ,,Toyota Auris“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) , vertę atitinkančią pinigų sumą – 10 197,00 eurų už tai, kad jis 2026 m. balandžio 26 d. 12.00 val. (duomenys neskelbtini) transporto priemonę ,,Toyota Auris“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) , pakartotinai vairavo būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,61 promilės girtumas, nepraėjus vieneriems metams nuo paskirtos (pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį) administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos. Nutarime konstatuota, jog tokiais veiksmais TRA1 pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 427 straipsnio 1 dalyje.

Akcentuoja, kad teismas skundžiamojoje nutartyje nurodė, jog tokioje situacijoje jis galėjo ir privalėjo elgtis kitaip, tai yra pasinaudoti taksi paslaugomis ar ieškoti kitos gyvenamosios vietos apsigyventi. Jeigu sprendimą, kaip elgtis reikėtų priimti praėjus tam tikram laikui ir gerai apgalvojus, sutinka, kad būtų radęs ne vieną išeitį, tačiau tuo metu viskas vyko greitai. Tai yra jis, grįžęs iš ligoninės, atsigulė bute ir ilsėjosi, o asmuo atėjo ir pareikalavo išeiti bei grasino. Kadangi nuo paskutinio sužalojimo nebuvo praėję labai daug laiko, tokius asmens žodžius vertino truputį kitaip, todėl stengėsi kuo greičiau su lengvuoju automobiliu išvažiuoti iš (duomenys neskelbtini). Neginčijamai nustatyta, kad jo teisėms ir laisvėms grėsė realus bei akivaizdus pavojus, o pavojaus tuo metu jis negalėjo kitaip pašalinti ir šiuo atveju jokios žalos nebuvo padaryta, o jeigu būtų nesiėmęs šių veiksmų, galėjo atsirasti dar didesnė žala jo sveikatai, o gal net ir gyvybei.

Mano, kad šiuo atveju jo patirta situacija visiškai atitinka būtinojo reikalingumo sąlygas ir teismas nepagrįstai nenutraukė administracinės teisenos jo atžvilgiu.

Dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies netaikymo pažymi, kad teismas visiškai nevertino, dėl kokių priežasčių jis buvo priverstas vairuoti transporto priemonę, kai buvo padarytas pažeidimas, tačiau ir nevertino aplinkybių, kad dėl darbo, įsipareigojimų dukrai, bus apsunkinta ar išvis nebeįmanoma atlikti savo įsipareigojimų. Nori pabrėžti, jog tikrai gailisi, kad prieš važiuodamas nepasitikrino savo neblaivumo, tačiau, kaip ir minėjo, tai buvo todėl, kad situacija buvo labai grėsminga. Jis buvo veikiamas vaistų ir neturėjo poilsio bei tikrai nesijautė, kad yra išgėręs. Mano, kad būtina atsižvelgti į jo įsipareigojimus dukrai bei krepšiniui. Jis tikrai, turėdamas vairuotojo pažymėjimą, gali duoti ženkliai daugiau nei būdamas be teisės vairuoti. Pirmosios instancijos teisme nurodė visas priežastis, dėl kurių jam reikalingas vairuotojo pažymėjimas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Administracinėn atsakomybėn patraukto TRA1 apeliacinis skundas netenkintinas.

Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Vis tik to nereikia suprasti kaip reikalavimo apeliacinės instancijos teismui pateikti detalų atsakymą į kiekvieną skundo argumentą, kadangi teismas skundą vertina iš esmės visų duomenų kontekste. Pažymėtina, jog ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, Nr. 2AT-98-677/2015, Nr. 2AT-65-895/2016 ir nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-13-976/2019, Nr. 2AT-60-387/2022). Šioje administracinio nusižengimo byloje apeliantas teigia, kad Institucija ir pirmosios instancijos teismas be pagrindo netaikė būtinojo reikalingumo (tai yra ANK 16 straipsnio 1 dalies) nuostatų, kurios sudarė pagrindą nutraukti jam pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį pradėtą administracinio nusižengimo bylos teiseną. Tuo atveju, jei išties nėra pagrindo administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukti, apeliantas mano, kad jam turėjo būt taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos ir aukštesnio teismo prašo sumažinti paskirtą baudą, sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą arba sumažinti už transporto priemonę „Toyota Auris“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) , priteistą kompensaciją. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą patikrina apeliacinio skundo ribose.

Dėl būtinojo reikalingumo (ANK 16 straipsnio 1 dalis)

Institucijos nutarimu nustatyta, jog TRA1 2026 m. balandžio 26 d. 12.00 val. (duomenys neskelbtini) transporto priemonę ,,Toyota Auris“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) , pakartotinai vairavo būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,61 promilės girtumas, kai nuo jam anksčiau paskirtos analogiškos administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos nepraėjo vieneri metai ir tokia jo veika kvalifikuota kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 427 straipsnio 1 dalyje.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tokios aplinkybės teismo byloje padarytos išvados pagrįstos surinktais ir laikantis ANK 569 straipsnio 5 dalyje tinkamai įvertintais įrodymais, jų proceso metu neginčijo ir pats administracinėn atsakomybėn patrauktas TRA1 , jis jų neginčija ir apeliaciniu skundu, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to plačiau nepasisako.

Vis dėlto, apeliantas, neginčydamas administracinio nusižengimo padarymo fakto ir jo teisinio kvalifikavimo pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį pagrįstumo, apeliaciniame skunde tvirtina, kad tokia jo veika padaryta būtinojo reikalingumo sąlygomis (ANK 16 straipsnio 1 dalis), kadangi 2026 m. balandžio mėn. 25 d. jis atvyko į (duomenys neskelbtini) į gimtadienį ir per konfliktą peiliu buvo sužalotas. Po sužalojimo buvo priverstas vykti į gydymo įstaigą, kur buvo sutvarstyta žaizda. Po to teko grįžti į sužalojimo vietą ir bandyti šiek tiek pailsėti nuo patirtų sužalojimų ir šoko. Buto šeimininkės nebuvo, nes ji buvo sulaikyta, tačiau jos buvęs vyras, kuris jautė jam neapykantą ir kitas neigiamas emocijas, atvykęs į butą reikalavo jo išvykti kuo greičiau ir jis tai padarė, nes jo sveikatai galėjo kilti reali grėsmė dėl šio asmens veiksmų. Todėl apeliantas teigia veikęs būtinojo reikalingumo sąlygomis, atitinkamai mano, kad administracinio nusižengimo bylos teisena jo atžvilgiu turėjo būti nutraukta.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens TRA1 skundą, skundžiama nutartimi jo teiginius dėl būtinojo reikalingumo motyvuotai atmetė ir konstatavo, kad nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną TRA1 atžvilgiu nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada ir konstatuoja, kad priešingi apeliacinio skundo teiginiai nepagrįsti, atitinkamai jie atmestini.

ANK 565¹ straipsnio 4 punkte numatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai yra šio kodekso IV skyriuje nurodyta ar kita šiame kodekse nustatyta atleidimo nuo administracinės atsakomybės aplinkybė. Viena iš tokių ANK IV skyriuje numatytų aplinkybių yra būtinojo reikalingumo institutas, kuris įtvirtintas ANK 16 straipsnyje, nustatančiame, kad asmuo neatsako už ANK numatytus nusižengimus, kuriuos jis padarė siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad būtinasis reikalingumas – tai tokia situacija, kurioje tam tikram įstatymo saugomam interesui (vertybei) gresia žala, o išgelbėti šį interesą nuo jos galima tik padarant žalą kitam, taip pat teisės saugomam, interesui. Taikant būtinojo reikalingumo nuostatas (ANK 16 straipsnis), turi būti nustatyta, kad veika padaryta esant visoms šioms sąlygoms, o būtent: 1) pačiam asmeniui, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams turi grėsti pavojus; 2) gresiantis pavojus turi būti realus; 3) gresiantis pavojus turi būti akivaizdus; 4) pavojus negali būti pašalintas kitomis priemonėmis; 5) padaryta žala turi būti mažiau reikšminga negu išvengta žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-12-689/2020, 2AT-61-495/2022, 2022, 2AT-37-976/2025).

Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmiau nurodytų, teismų praktikoje išgrynintų, būtinojo reikalingumo instituto taikymo sąlygų visuma šiuo atveju nebuvo nustatyta pagrįstai. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nenustatyta viena iš svarbių ir esminių būtinojo reikalingumo sąlygų, t. y. kad TRA1 tariamai kilęs pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis, t. y. nedarant administracinio nusižengimo. Apeliacinio skundo argumentai nėra pakankami tam, kad suabejoti tokia pirmosios instancijos teismo išvada.

Administracinio nusižengimo bylos duomenys patvirtina, kad 2026 m. balandžio 26 d. 4.26 val. TRA1 konflikto metu peiliu buvo sužalotas į kairį petį, taip jam sukeliant fizinį skausmą padarant nežymų sveikatos sutrikdymą. Pažymėtina, kad dėl šio įvykio E. Č. atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-13062-26 ikiteisminio tyrimo teisėjos 2026 m. gegužės 26 d. nutartimi buvo nutrauktas kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius. Iš bylos duomenų matyti, kad dėl konflikto metu patirto sužalojimo TRA1 medikai suteikė pagalbą sutvarstydami žaizdą. Nagrinėjamu atveju aktualu tai, kad būdamas vieną kartą jau sužalotas, po suteiktos medicininės pagalbos jam suteikimo, TRA1 pasirinko grįžimą į tą pačią nesaugią aplinką, kurioje prieš jį buvo panaudotas fizinis smurtas. Apelianto teigimu, bute jį sužalojusio asmens E. Č. nebuvo, nes ji buvo sulaikyta, tačiau į butą atvyko E. Č. sutuoktinis. TRA1 , įrodinėdamas būtinąjį reikalingumą vairuoti transporto priemonę, teigia, kad atvykęs jo partnerės sutuoktinis prieš jį naudojo grasinimus ir psichologinį smurtą tikslu, kad jis kuo skubiau pasišalintų. TRA1 taip pat įrodinėja, kad pajutęs realų jam gresiantį pavojų buvo priverstas sėsti į savo automobilį ir važiuoti iki savo gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini). Pritartina pirmosios instancijos teismo motyvams, kad tokiu būdu apeliantas pasirinko netinkamą elgesio variantą – neblaivus vairavo transporto priemonę, be to, išvykęs iš buto, kuriame jam tariamai grėsė pavojus, t. y. pasišalinęs iš konflikto vietos, nesustojo artimiausioje vietoje, kurioje buvo galimybė sustoti, tačiau važiavo toliau, ketinant iš (duomenys neskelbtini) važiuoti į (duomenys neskelbtini). Skundžiamoje nutartyje pagrįstai atkreiptas dėmesys į tai, jog nagrinėjamu atveju TRA1 sveikatai tariamai gresiantis pavojus galėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis, jam tiesiog išėjus iš jį sužalojusio asmens buto bei pasinaudojus pavežimo paslaugas teikiančių asmenų paslaugomis ar netgi viešuoju transportu, nes buvo dienos metas. Aukštesnis teismas, pritardamas tokiai pozicijai, daro išvadą, jog pavojus, jei toks išties kilo, galėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis, tam apeliantas turėjo visas sąlygas. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į pagrįstą pastebėjimą skundžiamoje nutartyje, jog skunde apylinkės teismui pareiškėjas nurodė, kad į butą netikėtai atvykęs jį sužalojusios moters buvęs sutuoktinis pasiūlė jam išeiti iš namų gražiuoju, tuo tarpu teismo posėdyje apylinkės teisme jau nurodė, kad atvykusio draugės buvusio vyro jis buvo išvarytas iš namų ir tas vyras bandė jį pulti, nuolat bėgdavo į virtuvę kažką pasiimti. Pažymėtina ir tai, jog apeliacinio skundo argumentai, kad pareiškėjo vairuojama transporto priemonė nebuvo sustabdyta patrulių atsitiktinai, tačiau gavus susirūpinusio piliečio pranešimą, nagrinėjo klausimo išsprendimui reikšmės neturi.

Atsižvelgdamas į pirmiau aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje nėra ANK 16 straipsnio 1 dalyje numatyto būtinojo reikalingumo instituto sąlygų, pagrįsta ir teisėta, todėl šiuo atveju nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną ANK 565¹ straipsnio 4 punkte numatytu pagrindu.

Dėl nuobaudos, administracinio poveikio priemonių

Administracinėn atsakomybėn patrauktas TRA1 alternatyviai aukštesnio teismo prašo sumažinti paskirtą baudą, sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą arba sumažinti už transporto priemonę „Toyota Auris“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) , priteistą kompensaciją. Mano, kad apylinkės teismas jo atžvilgiu nepagrįstai netaikė ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų.

Apeliaciniame skunde formuojamų reikalavimų kontekste apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pažymi, kad ANK 22 straipsnio 2 dalis apibrėžia administracinių nuobaudų paskirtį: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus.

ANK 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda skiria teismas ar ne teismo tvarka administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija (pareigūnas), jeigu naudodamasis šia teise asmuo padarė administracinį nusižengimą. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, jog asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas gali būti skiriamas, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką.

ANK 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. ANK 34 straipsnio 2-4 dalyse yra reglamentuota kaip nustatomos asmeniui skiriamos baudos dydis, suteiktos specialiosios teisės atėmimo bei draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, trukmės. Baudos, skiriamos už administracinio nusižengimo padarymą, dydis yra nustatomas pagal ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį. Asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo bei draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, trukmės yra nustatomos pagal ANK specialiosios dalies straipsnyje numatytas šių poveikio priemonių minimalios ir maksimalios trukmių vidurkius. Tiek baudos dydis, tiek nurodytų administracinio poveikio priemonių taikymo terminai nustatomi atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir kitų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, asmeniui skiriama ne didesnė negu vidurkis bauda, taip pat nustatomi ne didesni negu vidurkis aptariamų poveikio priemonių taikymo terminai, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir kitų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda, taip pat nustatomi ne mažesni negu vidurkis taikytinų poveikio priemonių terminai. Tais atvejais, kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, baudos dydis bei administracinio poveikio priemonių trukmė nustatoma atsižvelgiant į tokių aplinkybių kiekį ir reikšmingumą. Taigi, skiriant baudą bei nustatant paminėtų administracinio poveikio priemonių terminus už konkretaus administracinio nusižengimo padarymą, bendra taisyklė yra tokia, kad tiek baudos dydis, tiek poveikio priemonių terminų trukmė nustatoma pagal įstatyme įtvirtintas ribas.

Pažeidėjo minimame ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad, atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teisės pažeidėjui galima paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021, 2AT-39-648/2023).

ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių eurų (ANK 427 straipsnio 1 dalis). Už šį administracinį nusižengimą taip pat privaloma skirti transporto priemonės konfiskavimą (ANK 427 straipsnio 3 dalis) bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo ketverių iki septynerių metų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki šešerių metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų (ANK 427 straipsnio 2 dalis).

ANK 29 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, iš pažeidėjo išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma. ANK tiesiogiai nėra numatyta galimybė išieškoti ne visą, o dalį konfiskuotino turto (šiuo atveju – transporto priemonės, kurią vairuodamas asmuo padarė administracinį nusižengimą) vertę atitinkančios pinigų sumos, nors toks administracinio poveikio priemonės taikymo būdas yra galimas (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-43-648/2024). Tačiau vis dėlto, sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo, klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, turi būti įvertintos visos byloje esančios reikšmingos aplinkybės, t. y. atsižvelgta į padaryto administracinio nusižengimo aplinkybes, nusižengimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes.

Pažymėtina, kad konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Byloje nesant tokio vertinimo, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie atitinkamos transporto priemonės vidutinę vertę. Turto tiek rinkos kaina, tiek rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, už kurią galėtų būti parduodamas turtas (kurią mokėtų pirkėjas) jo vertinimo dieną. Todėl, konfiskuotinos transporto priemonės (automobilio) vertei apskaičiuoti taikant šį rinkos vertės kriterijų, automobilio vertę atitinka pinigų suma (kaina), už kurią galėtų būti įsigytas (parduotas) analogiškas automobilis rinkoje (pirkėjo mokama reali automobilio pardavimo kaina rinkoje), o į pirkėjo mokamą kainą yra įskaičiuotas ir PVM (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020).

Nagrinėjamu atveju Institucijos nutarimu, įvertinus nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, TRA1 už ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą buvo paskirta minimalaus dydžio bauda. Taip pat, įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą, teisė vairuoti transporto priemones jam buvo atimta minimaliam įstatyme nustatytam terminui – ketveriems metams. Šiuo atveju automobilis, kurį įvykio padarymo metu vairavo pažeidėjas, priklauso ne teisės pažeidėjui, o kitam asmeniui – (duomenys neskelbtini). Dėl šios priežasties Institucijos nutarimu pagrįstai buvo nutarta konfiskuoti ne patį automobilį „Toyota Auris“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) , o jo vertę atitinkančią pinigų sumą, kaip numatyta ANK 29 straipsnio 5 dalyje. Institucija automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą – 10 197,00 Eur – nustatė pagal VšĮ „Emprekis“ pažymą (Administracinio nusižengimo b. l. 34). Duomenų apie konkretų transporto priemonės „Toyota Auris“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) , specialisto įvertinimą apeliantas aukštesniam teismui nepateikė. Taigi, priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, konstatuotina, kad konfiskuotino automobilio vertė yra nustatyta tinkamai ir teisingai.

Šioje byloje yra pripažinta tik viena apelianto atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju negalima konstatuoti ir įvykdyto administracinio nusižengimo mažareikšmiškumo ar nedidelio pavojingumo. Netgi atvirkščiai. Iš bylos duomenų matyti, kad administracinėn atsakomybėn patraukto TRA1 elgesio negalima vertinti kaip atsitiktinio, kadangi jis ne pirmą kartą nubaustas už vairavimą esant neblaiviam, t. y. šį administracinį nusižengimą padarė nepraėjus metams po administracinio poveikio priemonės, kuri jam buvo skirta už analogiško administracinio nusižengimo padarymą – už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, termino pabaigos. Šioje dalyje pažymėtina, kad TRA1 nėra drausmingas kelių eismo dalyvis, kadangi yra baustas administracine tvarka už administracinius nusižengimus, numatytus ANK 416 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 4 dalyje, už tai, kad vairavo transporto priemonę, kai teisė vairuoti atimta, bei nustatyto leistino greičio viršijimą. Taip pat baustas pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį už viešosios tvarkos pažeidimą, kadangi tyčia viešoje vietoje iš automobilio padangų išleido orą. Tokios aplinkybes rodo, kad nei skiriamos nuobaudos, nei taikomos administracinio poveikio priemonės teigiamos įtakos TRA1 elgesiui neturi, jis ir toliau elgiasi priešingai teisės aktų reikalavimams. Vertinant patį padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą, pažymėtina, kad TRA1 padarė vieną šiurkščiausių administracinių nusižengimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, taip kėlė didelį pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, jų turtui, sveikatai bei gyvybei. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad TRA1 padaryto administracinio nusižengimo pavojingumas siejamas ne tik su nustatytu neblaivumo laipsniu (0,61 promilė), bet ir su kita itin reikšminga aplinkybe, t. y., kad jis neblaivus vairavo pakartotinai, kas rodo jo neigiamą požiūrį tiek į įstatymo keliamus reikalavimus, tiek ir neatsakingą bei nepagarbų požiūrį į kitus eismo dalyvius, jų saugumą kelyje. Tai, kad Andrius Vaicekauskas teigė, jog manė esantis blaivus, tačiau klaidingai įvertino savo būklę, apylinkės teismo pagrįstai įvertinta kaip nešalinanti jo administracinės atsakomybės.

Tiek skunde dėl Institucijos nutarimo, tiek skunde dėl apylinkės teismo priimtos nutarties, apeliantas akcentavo, jog teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga darbinėms funkcijoms atlikti, o taip pat rūpinantis dukra. Jis taip pat priekaištauja, kad jam skiriama 1 000 Eur bauda, taikoma administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas, o dar jis turi sumokėti 10 197 eurų. Vertinant šiuos skundo argumentus, būtina pabrėžti, kad pats apeliantas pasirinko naudotis konkrečia transporto priemone pažeisdamas teisės aktų reikalavimus ir būtent tai lėmė administracinio poveikio priemonės, susijusios su teisės pažeidimo padarymo priemonės verte, taikymą. Be to, teismų praktikoje didelė transporto priemonės vertė savaime nepripažįstama besąlygišku pagrindu jos nekonfiskuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-65-222/2017). Taip pat teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teisės vairuoti transporto priemones reikalingumas darbui, šeiminės aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis, kurios sudaro pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytą išimtinį administracinių nusižengimų teisenos institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-11-303/2018, 2AT-13-693/2018, 2AT-54-489/2018, 2AT-15-788/2024 ir kt.). Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą bei administracinio poveikio priemonę, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-5-303/2017, 2AT-39-1073/2019). Akivaizdu, kad nubaustasis dar iki pažeidimo padarymo žinojo, jog teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga atliekant darbines funkcijas, rūpinantis dukra bei, kad transporto priemonių vairavimas esant neblaiviam sukelia ir finansinius nuostolius, tačiau šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo pažeidimo darymo. Kaip minėta, TRA1 jau buvo paskirta nuobauda (bauda) su specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu. Vis tik nubaustasis, nepraėjus nė metams, net ir paskyrus jam ženklią baudą bei atėmus teisę vairuoti, jokių teigiamų išvadų nepadarė ir, kaip matyti, toliau vairuoja transporto priemones būdamas neblaivus, netgi neturėdamas tokios teisės. Kadangi pažeidėjas, nors jam buvo pritaikytos griežtos poveikio priemonės, nepasimokė iš savo klaidų ir toliau daro itin šiukščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, apygardos teismas neturi pagrindo manyti, jog nagrinėjamu atveju ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai (ne tik nubausti bei atimti ir apriboti galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus, bet ir paveikti ją, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų) gali būti pasiekti skyrus jam mažesnę baudą ir (ar) iš viso netaikant teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo (taip pat nustatant ir trumpesnį jos taikymo terminą), ir (ar) taikant jam tik dalies konfiskuotino turto vertės išieškojimą.

Pažymėtina ir tai, kad skundžiama nutartimi Institucijos nutarimas iš dalies buvo pakeistas ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 48 mėnesiams pareiškėjui pakeista alternatyvia administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams ir draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad apylinkės teismas, netenkinęs skunde suformuotų reikalavimų, įstatymo nuostatų, reglamentuojančių administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonių skyrimą bei jų vykdymą, nepažeidė. Kaip jau minėta, tiek administracinės nuobaudos, tiek administracinio poveikio priemonės tikslas yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų darymo ir paveikti juos, kad laikytųsi įstatymų ir daugiau administracinių nusižengimų nedarytų, nubausi administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus, todėl per švelnus asmens nubaudimas jam gali suformuoti nebaudžiamumo įspūdį ir paskatinti vėl daryti teisei priešingus veiksmus. Esant nurodytoms aplinkybėms, Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2026 m. rugsėjo 10 d. nutartis pripažįstama teisėta ir pagrįsta bei paliekama galioti be pakeitimų, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens TRA1 skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens TRA1 skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2026 m. rugsėjo 10 d. nutartį nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.