Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens APA1 (toliau – ir pareiškėja, ir apeliantė) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2026 m. gegužės 28 d. nutarties, kuria APA1 skundas dėl 2026 m. balandžio 16 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus nutarimo Nr. 20-ANR_N-6798-2026 administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 26298573788) buvo atmestas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyresniosios tyrėjos N. P. 2026 m. balandžio 16 d. nutarimu (toliau – ir Nutarimas) Nr. 20-ANR_N-6798-2026 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 26298573788 APA1 nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad 2026 m. kovo 24 d., 22.22 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai alkoholio kiekio matuokliu buvo nustatytas 0,41 promilių neblaivumas. Už šį administracinį nusižengimą jai buvo paskirta nuobauda – 800 eurų bauda bei administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 6 mėnesiams bei draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių.

Nenustačius pagrindų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, skundžiama Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. gegužės 28 d. nutartimi minėtas APA1 skundas buvo atmestas.

Apeliantės nuomone, skundžiama nutartis nepakankamai pagrįsta. Akcentuoja, kad pats savaime ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas neeliminuoja galimybės taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Dėl to, nors apeliantė ir padarė minėtą administracinį nusižengimą, vien tai negalėjo būti pagrindu atmesti jos skundą.

Teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodo, kad apeliantė turi susiformavusias antivisuomenines nuostatas ir tai grindžiama vien tuo faktu, kad ji padarė ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Sutikti su tuo pagrindo nėra. Apeliantės vertinimu, atsitiktinis ir apskritai vos į ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį patenkantis apeliantės elgesys objektyviai negali patvirtinti, kad ji turi antivisuomenines nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisėtvarką. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantė turi antivisuomenines nuostatas, iš esmės grindžiama vien pačiu administracinio nusižengimo padarymo faktu. Apeliantė 2026 m., kovo 24 d. neturėjo nei vienos nei galiojančios, nei nebegaliojančios administracinės nuobaudos dėl KET pažeidimo, vis tik ji įvardinta kaip turinti antivisuomenines nuostatas galiojantiems teisės aktų reikalavimams.

Toliau skundo autorė teigia, kad toliau skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas dėsto argumentus, kad skunde nurodytos aplinkybės – nesijautimas neblaiviai, nustatytas lengvas neblaivumas, važiavo nedideliu greičiu, nekilo jokie padariniai – gali būti vertinamos individualizuojant nuobaudą sankcijos ribose. Teismas nors tiesiogiai to ir neįvardijo, tačiau pasisakė, kad tokios aplinkybės ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo kontekste visiškai nereikšmingos. Sutikti su tuo vėl gi nėra pagrindo. Apeliantės vertinimu, paminėtos aplinkybės yra patenkančios į administracinio nusižengimo pobūdžio kategoriją, kadangi būtent jos nusako konkrečiai apeliantės padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą, kuris būtent ir turi būti vertinamas individualizuojant administracinio poveikio priemonę. Mano, kad teismo nurodytos aplinkybės, tariamai vertintinos skiriant administracinio poveikio priemonę tik sankcijos ribose, išties iš esmės pažodžiui įtvirtintos pačioje ANK 34 straipsnio 6 dalies sudėtyje, todėl galėjo ir turėjo būti vertinamos sprendžiant klausimą dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo.

Skunde cituojama apeliantei palanki teismų praktika, nurodoma, kad skundžiama nutartis iš esmės nesudaro galimybės nustatyti, kuo nagrinėjama byla reikšmingai skiriasi nuo jos skunde aptartų bylų, kuriose ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos buvo taikytos. Apeliantės įsitikinimu, remiantis teismų praktika ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos galėjo būti taikomos ir nagrinėjamoje byloje.

Nurodo, kad iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės laikėsi pozicijos, jog priežastys, dėl kurių administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui reikalinga teisė vairuoti transporto priemones, negali būti reikšmingu argumentu sprendžiant ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo klausimą. Vis tik sutikti su tokia pozicija pagrindo nėra. Nors aukštesnės instancijos teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad vien neigiamas nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės poveikis asmens darbui, kasdieninei buičiai ar šeimos interesams savaime nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų, tačiau kartu pabrėžiama, jog tokios pasekmės kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinamos individualiai, atsižvelgiant tiek į jų intensyvumą, tiek į proporcingumą konkretaus padaryto nusižengimo pavojingumui (Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-435-397/2018). Nagrinėjamu atveju apeliantė yra ne tik dirbantis asmuo, bet ir (duomenys neskelbtini) studentė, todėl teisės vairuoti transporto priemones netekimas sukelia jai gerokai didesnes neigiamas pasekmes nei vien įprastus kasdienius nepatogumus. Byloje buvo detaliai nurodyta, kad teisės vairuoti netekimas iš esmės apriboja galimybes tinkamai derinti darbą ir studijas, apsunkina tiek profesinės veiklos vykdymą, tiek studijų procesą. Vis dėlto Skundžiamos nutarties turinys atspindi, kad šios aplinkybės nebuvo vertintos nei jų neigiamo poveikio apimtimi, nei jų proporcingumo santykiu su konkrečios veikos pavojingumu. Teismas iš esmės apsiribojo argumentu, jog apeliantei šios pasekmės buvo žinomos iš anksto, todėl ji apskritai neturėjo padaryti administracinio nusižengimo.

Galiausiai skundžiamoje nutartyje nurodoma, kad apeliantė teikė ne teismo tvarka bylą nagrinėjančiai institucijai prašymą dėl alternatyvių administracinio poveikio priemonių taikymo, jai teisės vairuoti atėmimo terminas yra sutrumpintas. Apeliantė mano, kad tai niekaip nepagrindžia, kad ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos nebegali būti taikomos. Jos vertinimu, apeliaciniame skunde cituota teismų praktika kaip tik atspindi, kad taikant šias nuostatas administracinio poveikio priemonės ne tik, kad gali būti sušvelnintos, bet ir apskritai panaikintos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Administracinėn atsakomybėn patrauktos APA1 apeliacinis skundas netenkintinas.

Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Vis tik to nereikia suprasti kaip reikalavimo apeliacinės instancijos teismui pateikti detalų atsakymą į kiekvieną skundo argumentą, kadangi teismas skundą vertina iš esmės visų duomenų kontekste. Pažymėtina, jog ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, Nr. 2AT-98-677/2015, Nr. 2AT-65-895/2016 ir nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-13-976/2019, Nr. 2AT-60-387/2022).

Institucijos nutarimu APA1 nubausta už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą. Ginčo dėl padaryto administracinio nusižengimo nėra ir apygardos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą nusižengimą. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesutinka tik su jai už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės atėmimu (teisė vairuoti transporto priemones) 6 mėnesiams bei draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių, ir prašo, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, paskirti jai švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta minimali ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje.

Taigi, skunde keliamas administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas nagrinėtinas skundo ribose – paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo kontekste.

Nustatyta, kad APA1 Institucijos 2026 m. balandžio 16 d. nutarimu nubausta pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį 800 eurų bauda bei administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės atėmimu (teisė vairuoti transporto priemones) 6 mėnesiams bei draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių, už tai, kad ji vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai alkoholio kiekio matuokliu buvo nustatytas 0,41 promilių neblaivumas.

ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės)) vairuotojai, užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. Pagal to paties straipsnio 6 dalį, už šio straipsnio 5 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.

Administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, kuriuo vadovaujantis nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, be kita ko gali administracinio poveikio priemonės neskirti.

Pažymėtina, kad ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje nustatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga. ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas gali būti pagrįstas nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nurodytos nuobaudos, administracinio poveikio priemonės arba ją švelninant. Tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose 2AT-38-895/2019, 2AT-36-387/2021, 2AT-39-648/2023, 2AT-1-654/2025).

Nagrinėjamu atveju bylą nagrinėjusi Institucija pripažino tai, kad administracinėn atsakomybėn patraukta APA1 prisipažino padariusi administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. 2026 m. kovo 25 d. iki bylos nagrinėjimo APA1 Institucijai pateikė prašymą. Kaip matyti, Institucija, skirdama nuobaudą pažeidėjai, atsižvelgė į byloje pateiktą jos prašymo turinį ir į visas reikšmingas bylos aplinkybes. Skundžiame nutarime nurodyta, kad nagrinėjamu ANK 22 straipsnio 2 dalyje nustatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti APA1 už ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą paskyrus alternatyvią administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 mėnesiams ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesių. Nutarimą priėmusio pareigūno vertinimu, pastarojo administracinio poveikio priemonės paskyrimas leis užtikrinti, kad APA1 nevairuos transporto priemonių būdama neblaivi, ji atitiks administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę ir bus proporcinga padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo laipsniui, kartu tai APA1 leis greičiau užsiimti darbine ir kitomis veiklomis susijusiomis su vairavimu.

Apylinkės teismas, įvertinęs visus byloje surinktus duomenis, sprendė, kad nėra pagrindo pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes pripažinti išskirtinėmis ir jos atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Apygardos teismas, įvertinęs bylos medžiagą bei skundžiamą apylinkės teismo nutartį, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, kad išskirtinių aplinkybių apeliantės administracinio nusižengimo byloje nėra nustatyta ir taip pat neturi pagrindo išskirtinėmis pripažinti APA1 apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kad ji nusižengimą padarė pirmą kartą, nusižengimas yra atsitiktinio pobūdžio, pareiškėja yra studentė, dirbanti, nurodo, kad tiek studijoms, tiek darbui jai yra reikalingas vairuotojo pažymėjimas.

Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, tokios apeliantės nurodomos aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis. Viena iš aplinkybių, sprendžiant klausimą dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo, yra išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-38-303/2016, 2AT-58-697/2017). Nagrinėjamu atveju Administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 (penkerius) metus patvirtina, kad apeliantė praeityje administracine tvarka nėra bausta, šis nusižengimas per penkerius metus yra pirmas. Apeliaciniame skunde pažeidėja priekaištauja, kad nors ji 2026 m. kovo 24 d. neturėjo nei vienos nei galiojančios, nei nebegaliojančios administracinės nuobaudos dėl KET pažeidimo, vis tik ji skundžiamoje nutartyje įvardinta kaip turinti antivisuomenines nuostatas galiojantiems teisės aktams. Aukštesnis teismas su tokia žemesnio teismo pozicija iš esmės sutinka. Nors Institucija pripažino tai, kad administracinėn atsakomybėn patraukta APA1 prisipažino padariusi administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir tai pripažino jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe, visgi iš 2026 m. kovo 26 d. „Tarnybinio pranešimo dėl KET pažeidimo” matyti, kad policijos pareigūnams sustabdžius APA1 automobilį ir paklausus, ar vairuotoja vartojo alkoholio, ji nebuvo nuoširdi – policijos pareigūnams atsakė, kad nevartojo. Patikrinus APA1 blaivumą su alkotesteriu Alcotest 7510 ARRF-0069 pažeidėjai buvo nustatytas administracinę atsakomybę pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį užtraukiantis girtumas. Po atliktų patikrinimų vairuotoja prisipažino krepšinio varžybų metu gėrusi alaus, bendraujant su APA1 jautėsi nuo jos sklindantis alkoholio kvapas. Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, jog asmuo, vartojęs alkoholinius gėrimus, prieš vairuodamas transporto priemonę, visuomet turi pareigą įsitikinti, kad yra blaivus, o esant abejonių dėl blaivumo, nesėsti už vairo. Nagrinėjamu atveju pažeidėja, kaip matyti, to nepadarė. Pažeidėjos padaryta veika jau pati savaime yra pavojinga, o dėl tokio neteisėto jos elgesio kilus pasekmėms, jai kiltų kituose ANK arba Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsniuose numatyta teisinė atsakomybė. Apygardos teismas pažymi, kad įstatymų leidėjas nedaro išlygos dėl to, ar asmuo, vartojęs alkoholio ir vairavęs automobilį šį nusižengimą padarė pirmą kartą ar ne. Visuotinai žinoma, kad neblaivus asmuo tinkamai neįvertina pavojaus savo ir kitų gyvybei, jo reakcija būna sulėtėjusi, aplinkos suvokimas iškreiptas, o tai, atsitikus nenumatytai, avarinei situacijai, dažnai turi lemiamą įtaką kilsiantiems padariniams ir jų sunkumui. O atsižvelgiant į tai, kad pažeidėja, sėsdama už vairo, žinojo apie išgerto alkoholinio gėrimo stiprumą ir kiekį, vartojimo laiką ir kitas reikšmingas aplinkybes, todėl jos padaryta veika nelaikytina atsitiktine. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad APA1 nėra pavyzdinga vairuotoja ir neleidžia teigti, kad dabartinis nusižengimas yra atsitiktinis įvykis administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gyvenime.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad pareiškėja yra studentė, dirbanti, nurodo, kad tiek studijoms, tiek darbui jai yra reikalingas vairuotojo pažymėjimas. Pabrėžtina, kad vien tai, jog asmeniui dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo kils papildomų sunkumų patenkinti savo gyvenimiškus poreikius, nesudaro pagrindo spręsti, kad tokios priemonės paskyrimas prieštaraus teisingumo ir proporcingumo principams. Be to, apeliantė, net ir žinodama, jog teisė vairuoti jai reikalinga derinant studijas su darbine veikla, vairuodama nesilaikė KET reikalavimų, kas rodo jos pačios neatsakingą požiūrį. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama administracinio poveikio priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas (pasunkinta galimybė laisvai ir komfortiškai judėti, nuvykti į kitą vietą, tinkamai atlikti savo šeimos ar darbo pareigas, patiriami finansiniai nepatogumai ir kt.) savaime neturėtų būti laikomos išskirtinio pobūdžio aplinkybėmis, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Pažymėtina ir tai, kad asmeninės APA1 gyvenimo aplinkybės, susijusios su būtinybe turėti teisę vairuoti asmeninių poreikių tenkinimui vykstant darbiniais reikalais, vykstant į ugdymo įstaigą ir kt. negali būti vertinamos kaip prioritetinės, nulemiančios jo intereso prioritetą prieš viešąjį interesą – užtikrinti saugumą keliuose. Pažeidėjo asmeniniai poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Pats asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones reikalinga tenkinant gyvenimiškus poreikius, turi būti suinteresuotas neprarasti specialiosios teisės. Tokios aplinkybės, kurias skunde nurodo apeliantė (darbinė veikla, studijos), teismų praktikoje nelaikomos išskirtinėmis, leidžiančiomis neskirti specialiosios teisės atėmimo. Nekyla jokių abejonių, kad teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas pakeis APA1 asmeninį ir visuomeninį gyvenimą, tačiau tai yra neišvengiamos šios administracinio poveikio priemonės pasekmės, dėl kurių atsiradimo yra kalta pati pažeidėja.

Pabrėžtina, jog tai, kad vairuojant apeliantė nesukėlė eismo įvykio, nepadarė žalos kitų asmenų sveikatai ar turtui, tai yra jos nusižengimas nesukėlė jokių pasekmių, neturi reikšmės kvalifikuojant nusižengimą pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį ir jos padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo nemažina.

Dėl apeliaciniame skunde cituojamos apeliantei palankios teismų praktikos, kai teismai taikė ANK 34 straipsnio 6 dalį, aukštesnis teismas pabrėžia, kad teismų praktikoje taip pat gausu kitų pavyzdžių, kai sprendžiant administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimą, minėtos ANK nuostatos nėra taikomos, todėl apeliantės palankių teismo procesinių sprendimų nurodymas skunde nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, skundą išnagrinėjęs apygardos teismas konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2026 m. gegužės 28 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens APA1 skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. gegužės 28 d. nutartį nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.