Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Greta Osinovskienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. S. skundą dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0070/26/01212, suinteresuoti asmenys antstolis Raimundas Stanislauskas, N. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolio Raimundo Stanislausko (toliau – antstolis) kontoroje gautas pareiškėjo G. S. (toliau – ir pareiškėjas, skolininkas) skundas vykdomojoje byloje Nr. 0070/26/01212 dėl 2026 m. birželio 30 d. antstolio patvarkymo Nr. S-26-70-30362 priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, kuriuo prašoma panaikinti skundžiamą antstolio patvarkymą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmetamas.

Byloje nustatytos aplinkybės ir ginčo esmė.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai išieškotojui N. S. (įstatyminei atstovei) išdavė 2023 m. rugsėjo 21 d. vykdomąjį raštą Nr. e2YT-10767-584/2023 dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis išieškojimo iš pareiškėjo, t. y. dėl 250 Eur išlaikymo, mokamo kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Pastebėtina, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. liepos 11 d. sprendimu, kuriuo patvirtinta pareiškėjų S. S. ir G. S. 2023 m. kovo 23 d. sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, vaikų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki kiekvieno vaiko pilnametystės paskirta S. S. (CPK 179 straipsnio 3 dalis). 2026 m. birželio 25 d. prašymu dėl vykdomojo dokumento pateikimo ir vykdymo išlaidų apmokėjimo S. S. (N. S. įstatyminė atstovė) prašė priimti vykdymui 2023 m. rugsėjo 21 d. vykdomąjį raštą Nr. e2YT-10767-584/2023. Antstolis, gavęs patikslintus duomenis, 2026 m. birželio 30 d. patvarkymu priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-26-70-30362 priėmė išieškotojo N. S. (jo atstovės) pateiktą vykdyti dokumentą Nr. e2YT-10767-584/2023. Be to, antstolis 2026 m. birželio 30 d. raginimu įvykdyti sprendimą Nr. S-26-70-30476 paragino skolininką per 10 dienų nuo šio raginimo gavimo dienos sumokėti susidariusį 8 486,35 Eur įsiskolinimą ir 172,18 Eur vykdymo išlaidas, iš viso – 8 658,53 Eur į antstolio depozitinę sąskaitą.

2026 m. liepos 14 d. pareiškėjas pateikė antstoliui skundą dėl antstolio veiksmų dėl išlaikymo skolos perskaičiavimo. 2026 m. liepos 21 d. antstolio patvarkymu Nr. S-26-70-34381 antstolis iš dalies tenkino G. S. skundą dėl antstolio veiksmų ir perdavė jį nagrinėti Kauno apylinkės teismui.

Dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti.

Vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo procese vykdomuosius veiksmus išieškotojo naudai atlieka specialus valstybės įgaliotas subjektas – antstolis, kuris kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog išieškojimo interesą turinčio subjekto vykdomojo dokumento pateikimas vykdyti nereiškia, kad šis dokumentas besąlygiškai turi būti vykdomas. Antstolis neturi teisės spręsti vykdomojo rašto teisėtumo klausimo, tačiau, pagal CPK 651 straipsnio 1 dalį, prieš pradėdamas vykdomuosius veiksmus, turi išspręsti vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti klausimą – patikrinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir jam vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019, 23 punktas).

Būtinybė patikrinti, ar neegzistuoja CPK 651 straipsnio 2 dalyje nurodyti pagrindai, yra būtina vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti ir vykdomųjų veiksmų pradžios sąlyga. Tai reiškia, kad antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, privalo įsitikinti, ar nėra pagrindų šį dokumentą atsisakyti priimti, ir tik nustatęs, jog vykdomieji veiksmai gali būti pradėti, įgyja pareigą atlikti tolesnius veiksmus vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442-378/2016, 21 punktas). Taigi sprendžiant antstolio atliktų veiksmų (ne)teisėtumo klausimą būtina įvertinti, kokias pareigas antstolis, spręsdamas dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti, turi ir kaip šias pareigas antstolis atliko nagrinėjamoje byloje susiklosčiusioje situacijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54-469/2026, 20 punktas).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalį tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas ginčija antstolio veiksmus, susijusius su vykdomojo dokumento dėl nepilnamečio vaiko N. S. priteisto periodinio išlaikymo skolos išieškojimo priėmimo vykdyti bei išlaikymo įsiskolinimo apskaičiavimu. Pareiškėjas iš esmės nesutinka su nustatytu įsiskolinimo dydžiu ir nurodo, kad antstolis, apskaičiuodamas skolą, neįvertino visų jo faktiškai atliktų mokėjimų bei kitokiu būdu vaiko poreikiams tenkinti patirtų išlaidų. Pareiškėjo teigimu, jis savo pareigą išlaikyti vaiką vykdė ne tik pervesdamas lėšas vykdymo procese, bet ir tiesiogiai tenkindamas vaiko poreikius, t. y. tiesiogiai apmokant nepilnamečio vaiko ikimokyklinio ugdymo (darželio) išlaidas. Antstolis, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, jo dalį pripažino pagrįsta ir patikslino išlaikymo įsiskolinimo apskaičiavimą, įskaitydamas papildomai pareiškėjo nurodytus mokėjimus, kurių iki tol nebuvo įvertinęs, t. y. antstolis nustatė, jog 2024 m. balandžio 12 d. skolininkas sumokėjo 1 500 Eur, 2024 m. gegužės 21 d. – 700 Eur, 2024 m. gegužės 30 d. – 50 Eur, 2024 m. birželio 7 d. – 50 Eur, iš viso – 2 300 Eur. Šios sumos antstolio buvo pripažintos išlaikymo įmokomis ir įskaitytos mažinant išlaikymo įsiskolinimą. Po perskaičiavimo 2026 m. liepos 1 d. įsiskolinimas sudarė 7 336,50 Eur. Pastebėtina, kad iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kaip antstolis atliko išlaikymo įsiskolinimo apskaičiavimą, taip pat tai, kad antstolis įvertino aplinkybę, jog sumos vestos dviem vaikams bendrai.

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimu nepilnamečiam vaikui priteistas nustatyto dydžio išlaikymas yra jo turtinė teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016, 35 punktas). Nei CPK, nei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintoje Sprendimų vykdymo instrukcijoje nenustatyta teisė antstoliui, vykdančiam teismo sprendimą dėl vaiko išlaikymo, sumažinti išieškomų sumų dydį ar priteisto išlaikymo įsiskolinimo dydį remiantis skolininko pateiktais duomenimis apie jo turėtas tiesiogines išlaidas vaikui. Tai aiškintina kaip įstatymų leidėjo pozicija, kad visas teismo sprendimu priteistas išlaikymo lėšas skolininkas privalo perduoti (pervesti) uzufrukto teise jas tvarkančiam asmeniui. Dėl to išieškomų sumų dydžio ar priteisto išlaikymo įsiskolinimo dydžio sumažinimas remiantis skolininko pateiktais duomenimis apie jo turėtas tiesiogines išlaidas vaikui galimas tik esant išieškotojo (vaiko) atstovo išlaikymo teisiniuose santykiuose, t. y. vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkančio asmens, sutikimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016, 39 punktas).

Taigi, vien aplinkybė, kad pareiškėjas tam tikras pinigines sumas faktiškai išleido vaiko poreikiams, savaime nereiškia, kad šiomis sumomis gali būti mažinama vykdomajame dokumente nustatyta ir vykdymo procese išieškotina išlaikymo skola. Jau minėta, kad antstolis, gavęs pareiškėjo skundą ir jo pateiktus įrodymus, papildomai patikrino vykdomosios bylos duomenis bei išieškotojo (įstatyminės atstovės) pateiktą informaciją bei nustatęs, kad išieškotojas (įstatyminė atstovė) anksčiau nebuvo nurodęs visų gautų išlaikymo mokėjimų, įskaitė mokėjimus bendra 2 300 Eur suma. Teismo vertinimu, antstolis neapsiribojo vien pradine išieškotojo (įstatyminės atstovės) pateikta informacija ir gavęs papildomus duomenis atliko pakartotinį įsiskolinimo apskaičiavimą. Ši aplinkybė patvirtina, kad antstolis skolininko pateiktus įrodymus vertino ir nustačius jų pakankamą ryšį su išlaikymo prievolės vykdymu atitinkamas sumas įskaitė.

Be to, pareiškėjas skunde bei rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog dalį teismo priteisto išlaikymo mokėjo tiesiogiai vaiko motinai ir išieškotojo atstovei S. S., atlikdamas bankinius pavedimus į jos sąskaitą, ir taip pat tiesiogiai apmokėjo nepilnamečio vaiko ikimokyklinio ugdymo (darželio) išlaidas.

Teismo vertinimu, vien aplinkybė, jog skolininkas tam tikrais laikotarpiais atliko pinigų pervedimus savaime neleidžia daryti išvados, kad atitinkamo laikotarpio išlaikymo prievolė buvo tinkamai įvykdyta. Pastebėtina, kad iš vykdomosios bylos duomenų nenustatyta, jog vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkanti motina būtų iš anksto ar vėliau aiškiai sutikusi, kad skolininko tiesiogiai ugdymo įstaigai sumokėta suma būtų įskaitoma į teismo sprendimu priteistą periodinį išlaikymą. Be kita ko, iš teismui pateikto pareiškėjo sąskaitos išrašo ir Kauno rajono savivaldybės administracijos Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus 2026 m. rugsėjo 23 d. rašto ,,Dėl įmokų už darželį“ Nr. F18-19 matyti, kad atitinkamos sumos buvo pervedamos į Kauno rajono savivaldybės administracijos banko sąskaitą, tačiau nėra aišku, kokiu tikslu šios sumos buvo mokėtos. Pastebėtina ir tai, kad Kauno rajono savivaldybės administracijai atlikti mokėjimai buvo nereguliarūs, skyrėsi jų dydis.

Skolininkui taip pat tenka pareiga pateikti pakankamus duomenis, leidžiančius nustatyti, kad konkretus mokėjimas buvo atliktas būtent vykdant teismo sprendimu nustatytą išlaikymo prievolę. Vykdymo procese turi būti galima objektyviai nustatyti mokėjimo faktą, jo dydį, datą, gavėją ir ryšį su vykdomajame dokumente nustatyta prievole. Vien aplinkybė, kad mokėjimo gavėjas buvo kitas iš tėvų arba kad mokėjimas atliktas laikotarpiu, kuriuo egzistavo išlaikymo prievolė, savaime neleidžia pripažinti kiekvieno tokio mokėjimo išlaikymo įmoka (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2S-2798-643/2024 28 punktą). Be to, sutiktina su antstoliu, jog kai kurie mokėjimai negali būti įskaitomi kaip pervesta mokėtina išlaikymo suma (jos dalis), kadangi iš mokėjimo paskirčių nėra galimybės jų identifikuoti, pavyzdžiui, 2024 m. kovo 18 d. atliktas 220 Eur mokėjimas S. S., mokėjimo paskirtyje nurodant ,,Papildymas“ ar 2024 m. spalio 11 d. atlikti 20 Eur bei 14 Eur mokėjimai S. S., mokėjimo paskirtyse nurodant ,,Aa“. Kitų duomenų, patvirtinančių, jog šie mokėjimai buvo skirti būtent vaikų išlaikymui, byloje nėra. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, nėra pagrindo konstatuoti, kad skolos dydis nustatytas remiantis vien išieškotojo (įstatyminės atstovės) pateiktais duomenimis ir (ar) kad skolos dydis akivaizdžiai didesnis nei faktiškai egzistuojantis išlaikymo įsiskolinimas.

Pažymėtina, kad teismo sprendimu priteistas periodinis išlaikymas turi būti mokamas nustatytu būdu. Tuo tarpu papildomos ar tiesiogiai vaiko poreikiams patirtos išlaidos savaime nepakeičia šios prievolės turinio. Skolininkas negali vienareikšmiškai nuspręsti, kokia forma ir kokioms reikmėms vykdyti teismo sprendimu nustatytą išlaikymo prievolę, kadangi tokia teisė jam teismo sprendimu nesuteikta. Be to, pareiškėjo argumentas, kad jis realiai prisidėjo prie vaiko išlaikymo, savaime nepaneigia vykdomajame dokumente nustatyto įsiskolinimo. Teismas pripažįsta, kad tėvo faktinis prisidėjimas prie vaiko poreikių tenkinimo gali būti reikšmingas vertinant šalių tarpusavio santykius, tačiau vykdymo procese antstolis privalo veikti pagal vykdomojo dokumento turinį bei savo kompetencijos ribas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus sprendimo įvykdymo turi būti atliekama atsižvelgiant į tai, jog nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės bei teisėti interesai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012; 2018 m. lapkričio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-423-687/2018 24 punktą). Taigi, įstatyme įtvirtintas aktyvus antstolio vaidmuo vykdymo procese ir jo pareiga siekiant vykdymo tikslo atsižvelgti į visų vykdymo procese dalyvaujančių asmenų interesus bei padėti šiems asmenims įgyvendinti įstatyme suteiktas teises. Nurodytieji antstolio veiklos principai svarbūs aiškinant ir taikant vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas, be to, jie yra antstolio veiksmų teisėtumo matas ir tais atvejais, kai įstatyme tiesiogiai neįtvirtinta taisyklė, kaip susiklosčiusioje situacijoje antstolis privalo veikti. Vykdymo esmė – skolos išieškojimas, taip įvykdant skolininko prievolę kreditoriui. Dėl to, aiškinant ir taikant vykdymo procesą reglamentuojančias normas, turi būti užtikrinama, kad teisės taikymo rezultatas nebus priešingas siekiamam tikslui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-85-403/2020 20, 21 punktus).

Iš bylos duomenų taip pat nustatyta, kad pradinis antstolio bei išieškotojo (įstatyminės atstovės) apskaičiuotas išlaikymo įsiskolinimas sudarė 8 486,35 Eur. Gavęs pareiškėjo skundą ir papildomus duomenis, antstolis pripažino, kad pateiktoje informacijoje nebuvo nurodyti visi gauti mokėjimai ir papildomai nepilnamečių vaikų išlaikymui įskaitė 2 300 Eur, todėl po perskaičiavimo 2026 m. liepos 1 d. išlaikymo įsiskolinimas būtent N. S. sudarė 7 336,50 Eur. Taigi, antstolis skundžiamu patvarkymu ne tik išnagrinėjo pareiškėjo argumentus, bet ir pakeitė ankstesnį apskaičiavimą skolininko naudai, įskaitydamas papildomai nustatytus išlaikymo mokėjimus. Tačiau, teismo vertinimu, pareiškėjas nepateikė pakankamų duomenų, kurie sudarytų pagrindą konstatuoti, kad į 7 336,50 Eur sumą nepagrįstai įtrauktos konkrečios jo faktiškai įvykdytos išlaikymo prievolės dalys.

Pareiškėjas rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad visu ginčo laikotarpiu su šalių nepilnamečiais vaikais, tame tarpe ir su sūnumi N. S., iš esmės bendravo ,,50:50” principu, todėl nemažai laiko praleido su sūnumi ir tai reiškia, jog ir vaiko poreikius tuo metu tenkino išskirtinai pareiškėjas, nors teismo sprendimu buvo nustatyta kitokia bendravimo tvarka. Pastebėtina, kad, pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaiko poreikiams, jo sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio ir (ar) bendravimo tvarkos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis, 3.175 straipsnio 3 dalis). Duomenų, kad šalių nepilnamečių vaikams skirtas išlaikymo dydis ir (ar) bendravimo tvarka su skyriumi gyvenančiu tėvu buvo pakeisti, byloje nėra (CPK 178 straipsnis).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 510 straipsnis).

Dėl kitų byloje dalyvaujančių asmenų nurodytų argumentų.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai, 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020, 40 punktas).

Kiti pareiškėjo ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto antstolio patvarkymo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 510–513 straipsniais,

nutaria:

Atmesti pareiškėjo G. S. 2026 m. liepos 14 d. skundą dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0070/26/01212. Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.