Alytaus apylinkės teismo nutartis

2026-09-23 · Civilinė byla Nr. eA2-2851-1232/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2026-09-23Alytaus apylinkės teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2026-11-19Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-09-23
Bylos Nr.
eA2-2851-1232/2026
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-02928-2024-8
Bylos rūšis
Civilinė byla
Instancija
I-a instancija
Teisėjas
Vilma Venckevičienė
Pareiškėjas
J. P.
Suinteresuotas asmuo
L. M.-P., Perladent LTD, Perladent LTD Old Bridge Dental
Kategorijos
Civilinė byla Nr. eA2-2851-1232/2026Teisminio proceso Nr. 2-13-3-02928-2024-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.4.2.9; 3.3.4.3 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASN U T A R T I S2026 m. rugsėjo 23 d.Prienai
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Vilma Venckevičienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. P. prašymą dėl proceso atnaujinimo Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų civilinėje byloje Nr. e2YT-10372-470/2024, suinteresuoti asmenys L. M.-P., Perladent LTD.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose išnagrinėta civilinė byla Nr. e2YT-10372-470/2024 pagal pareiškėjų J. P. ir L. M.-P. prašymą dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Teismo 2024 m. lapkričio 22 d. sprendimu pareiškėjų prašymas tenkintas, patvirtinta 2024 m. spalio 13 d. patikslinta sutartis dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo teisinių pasekmių. Sprendimas įsiteisėjo 2024 m. gruodžio 27 d..

Šalies argumentai

Pareiškėjas J. P. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2YT-10372-470/2024; 2) priimti naują sprendimą ir pripažinti, kad nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), pažymėtas prie sutarties pridėtame plane raudonomis linijomis bei žemės sklypas, pažymėtas priede Nr. (duomenys neskelbtini), yra šalių – J. P. ir L. M.-P. bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė; 3) padalinti nekilnojamąjį turtą, (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), pažymėtą prie sutarties pridėtame plane raudonomis linijomis bei žemės sklypą, pažymėtą priede Nr. (duomenys neskelbtini), sekančiai: - J. P. asmeninės nuosavybės teise atitenka ½ nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), t. y. pirmas pastato aukštas, kuriame yra medicinos centras – odontologijos klinika su atskiru įėjimu; L. M.-P. asmeninės nuosavybės teise atitenka ½ nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), t. y. pirmo pastato dalis ir antras pastato aukštas, kur yra gyvenamosios patalpos su atskiru įėjimu; 4) pripažinti 184 500,00 Eur skolą (duomenys neskelbtini) J. P. asmeniniu įsipareigojimu UAB Perladent ,,Old B. D.”; 5) pripažinti 184 500,00 Eur skolą UAB Perladent ,,Old B. D.” L. M.-P. asmeniniu įsipareigojimu UAB Perladent ,,Old B. D.”; 6) pripažinti asmenine

(duomenys neskelbtini) L. M.-P. vardu įregistruotą individualią įmonę (duomenys neskelbtini), jos asmenine nuosavybe; 7) priteisti iš pareiškėjos visas pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Pareiškėjas pateiktame pareiškime nurodė, kad Alytaus apylinkės teismas 2024 m. lapkričio

22 d. sprendimu panaikino (duomenys neskelbtini) Nemunaičio Švč. Mergelės Marijos parapijoje sudarytos tarp pareiškėjo J. P. ir pareiškėjos L. M.-P. santuokos apskaitos įrašą abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtino (duomenys neskelbtini) patikslintą šalių sutartį dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo teisinių pasekmių. J. P. ir L. M.-P. susitarė dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo teisinių pasekmių: nepilnamečio šalių vaiko gyvenamosios vietos (gyvenamoji vieta nustatyta su motina), jo išlaikymo dydžio ir išlaikymo mokėjimo tvarkos, vaiko auklėjimo, tėvo bendravimo su vaiku, kilnojamojo turto ir piniginių lėšų esančių banko sąskaitose ir ne banko įstaigose pasidalijimą, tačiau klaidingai buvo nurodyta, kad šalys neturi jokio dalintino nekilnojamojo turto ir, kad šalys neturi jokių skolinių įsipareigojimų nei abu bendrai, nei kiekvienas atskirai. Šalys santuokos metu, (duomenys neskelbtini), nusipirko už 106 000, 00 Eur nekilnojamąjį turtą, kuris pirkimo sutartyje nurodytas kaip visos patalpos, tuo metu žinomos (vėliau adresas keitėsi) kaip numeris (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), pažymėtas prie sutarties pridėtame plane, raudonomis linijomis bei žemės sklypą pažymėtą priede Nr. (duomenys neskelbtini). Šalys, šiame pastate įsirengė medicinos centrą – odontologijos kliniką (toliau – Klinika) pirmame, o pirmame ir antrame pastato aukšte susiremontavo sau gyvenamąsias patalpas. Turto vertintojas šalims priklausantį nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini) įvertino 390 000,00 Eur. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad Klinikos įrengimas su visa tam reikalinga įranga kainavo 369 000,00 Eur, kurie iki šiol nėra sumokėti ir yra šalių 369 000,00 Eur kreditorinis įsipareigojimas UAB Perladent ,,Old B. D.”. Šios aplinkybės nebuvo nurodytos teismui teikiant pareiškimą dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo ir sutartį dėl teisinių pasekmių. Visus dokumentus kreipiantis į teismą dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo ir su tuo susijusių teisinių pasekmių tvarkė L. M.-P.. J. P. turėjo sveikatos problemų, ką patvirtina prie pareiškimo pridedama (duomenys neskelbtini) medicininė pažyma. Pareiškėjas tiesiog pasirašinėjo pareiškėjos paduotus dokumentus nekreipdamas dėmesio į jų turinį ir tik (duomenys neskelbtini), buvusiai sutuoktinei ėmus sakyti, kad visas turtas yra jos, kad pareiškėjui čia niekas nepriklauso, susirado 2024 m. lapkričio 22 d. teismo sprendimą ir jį perskaitęs suprato, kad teismui priimant sprendimą buvo pateikta ne visa būtina informacija ir dokumentai.

Pareiškėjo nuomone, sprendimas, kuriuo panaikintas santuokos apskaitos įrašas ir patvirtinta šalių pateikta sutartis dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo teisinių pasekmių yra neteisėtas, nes 2024 m. lapkričio 22 d. priimant teismui minimą sprendimą yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, todėl pareiškėjas, nepraleisdamas įstatymo nustatyto termino, prašo atnaujinti procesą. Alytaus apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 22 d. sprendimu panaikinęs šalių J. P. ir L. M.- P. santuokos apskaitos įrašą abiejų sutuoktinių bendru susitarimu ir patvirtinęs šalių sutartį dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo teisinių pasekmių turėjo išspręsti visus turtinius sutuoktinių nuosavybės klausimus ir kreditorinius įsipareigojimus, tačiau Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), pažymėtą prie sutarties pridėtame plane raudonomis linijomis bei žemės sklypą, pažymėtą priede Nr. (duomenys neskelbtini), nekilnojamasis turtas liko nepadalintas ir neišspręstas kreditorinis įsipareigojimas ,,Old B. D.”.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į prašymą atnaujinti procesą suinteresuotas asmuo Perladent LTD prašo pareiškėjo pareiškimą tenkinti. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad įrengiant L. M.-P. individualios įmonės patalpas buvo naudojamos lėšos iš UAB Perladent „Old B. D.“ ir žodžiu buvo susitarta su L. M.-P., kad jos individualiai įmonei išleistos lėšos bus grąžintos UAB Perladent „Old B. D.“ ir, kad ši skola yra abiejų sutuoktinių bendra skola. Rašytinė paskolos sutartis nebuvo sudaryta, nes tuo metu J. P. ir L. M. P. buvo sutuoktiniai.

Atsiliepimu į prašymą atnaujinti procesą suinteresuotas asmuo L. M.-P. (toliau – suinteresuotas asmuo) prašo pareiškėjo pareiškimą atmesti. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad kaip matyti iš pareiškėjo prašymo dėl proceso atnaujinimo turinio, prašymas atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2YT-10372-470/2024, yra grindžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintu pagrindu, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Suinteresuoto asmens vertinimu, pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad priimant sprendimą buvo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, galėjusi turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui, kadangi pareiškėjas neįrodė ir nepagrindė CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo. Suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėjas savo prašyme dėl proceso atnaujinimo nenurodė, kokią aiškią, konkrečią teisės normos taikymo klaidą teismas padarė priimdamas sprendimą. Pareiškime dėl proceso atnaujinimo pareiškėjas nenurodė nė vienos materialiosios ar procesinės teisės normos, kuri, jo vertinimu, sprendime buvo netaikyta, pritaikyta netinkamai ar išaiškinta klaidingai. Taigi, pareiškėjas nenurodė, kokia konkreti teisės norma, jo vertinimu, buvo pažeista, kuo pasireiškė toks pažeidimas ir kokią įtaką jis turėjo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui. Pareiškėjas taip pat nepaaiškino, kokios konkrečios reikšmingos bylos aplinkybės dėl netinkamo teisės normų taikymo liko nenustatytos, kokios teisės normos buvo pritaikytos netinkamai bei kurie konkrečiai sprendime išdėstyti teismo motyvai, jo vertinimu, prieštarauja galiojančiam teisiniam reguliavimui.

Suinteresuotas asmuo pateiktame atsiliepime taip pat nurodė, kad net ir tuo atveju, jeigu teismas tenkintų pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo ir atnaujintų procesą civilinėje byloje Nr. e2YT-10372-470/2024, teismui nepriskirta kompetencija spręsti dėl Nekilnojamojo turto ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bei prievolės šiam turtui įrengti, padalijimo. Prašymu dėl proceso atnaujinimo pareiškėjo reiškiami reikalavimai savo pobūdžiu yra savarankiški materialieji teisiniai reikalavimai, kurių nagrinėjimas reikalautų spręsti ginčą dėl šalių turtinių teisių ir pareigų iš esmės. Reikalavimai pripažinti (duomenys neskelbtini) esantį nekilnojamąjį turtą ir žemės sklypą šalių bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe bei padalyti šį turtą yra daiktinio teisinio pobūdžio reikalavimai, susiję su nuosavybės teisės apimties nustatymu ir nekilnojamojo turto padalijimu. Tuo tarpu reikalavimai dėl 369 000,00 Eur skolos (duomenys neskelbtini) registruoto juridinio asmens Perladent „Old B. D.“ padalijimo bei dėl individualios įmonės „Old B. D.“ pripažinimo pareiškėjos asmenine nuosavybe, yra prievolinio ir turtinio pobūdžio reikalavimai, kuriems taikytinos kitos materialiosios teisės normos ir kurių nagrinėjimas tiesiogiai priklauso nuo pirminių reikalavimų dėl turto teisinio režimo išsprendimo. Taigi, pareiškėjo reikalavimai dėl (duomenys neskelbtini) esančio nekilnojamojo turto ir žemės sklypo pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe bei jų padalijimo yra savarankiški teisiniai reikalavimai. Tuo tarpu reikalavimai dėl skolinių įsipareigojimų paskirstymo ir individualios įmonės teisinio statuso nustatymo laikytini išvestiniais, nes jų nagrinėjimas ir vertinimas tiesiogiai priklauso nuo reikalavimų dėl nuosavybės teisių į ginčo turtą išsprendimo. Suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėjo reikalavimai pripažinti (duomenys neskelbtini) esantį nekilnojamąjį turtą ir žemės sklypą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe bei juos padalyti negali būti nagrinėjami atnaujinus procesą civilinėje byloje Nr. e2YT-10372-470/2024. Tokie reikalavimai savo pobūdžiu yra savarankiški daiktinio teisinio pobūdžio reikalavimai, kurių nagrinėjimas nepriskirtas Lietuvos teismų jurisdikcijai, todėl jie negali sudaryti pagrindo proceso atnaujinimui šioje byloje. Be to, suinteresuoto asmens teigimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti proceso atnaujinimo instituto, nes pareiškėjo prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2YT-10372-470/2024 reiškiami reikalavimai gali būti išnagrinėti kitais įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais, pareiškiant savarankišką ieškinį kompetentingam teismui. Be to, pareiškėjas yra praleidęs terminą pateikti prašymą atnaujinti procesą. Nagrinėjamu atveju sprendimas, kuriuo buvo patvirtinta (duomenys neskelbtini) patikslinta šalių sutartis dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo teisinių pasekmių, priimtas 2024 m. lapkričio 22 d.. Pareiškėjas neginčija, kad jam šis sprendimas buvo įteiktas tinkamai ir kad jis su jo turiniu susipažino. Taigi, 2024 m. lapkričio 22 d. pareiškėjas žinojo visas aplinkybes, kuriomis grindžia savo prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Vadovaujantis CPK 368 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu, laikytina, jog pareiškėjui trijų mėnesių terminas kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo prasidėjo nuo sprendimo priėmimo ir paskelbimo dienos, t. y. nuo 2024 m. lapkričio 22 d., atitinkamai šis terminas pasibaigė 2025 m. vasario 22 d.. Nepaisant to, pareiškėjas dėl proceso atnaujinimo kreipėsi tik 2026 m. vasario mėnesį, t. y. praėjus daugiau nei vieneriems metams po CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino pabaigos. Pareiškėjas ne tik praleido įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą kreiptis dėl proceso atnaujinimo, bet ir nepateikė jokio prašymo šį terminą atnaujinti. Nesant pareiškėjo pareikšto prašymo atnaujinti praleistą terminą bei nenurodžius svarbių jo praleidimo priežasčių, teismas neturi pagrindo spręsti klausimo dėl termino atnaujinimo ir jis negali būti atnaujintas.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atnaujinti procesą atmestinas.

Proceso atnaujinimas yra ypatinga įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimo procesinė priemonė, kuri taikoma tik įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka. Proceso atnaujinimo institutu siekiama, kad nebūtų palikti galioti galimai neteisingi ir nepagrįsti teismų sprendimai. Taigi proceso atnaujinimas yra išimtinė priemonė civiliniame procese, kuri taikoma tik esant įstatyme nustatytiems pagrindams. Jų baigtinis sąrašas yra įtvirtintas CPK 366 straipsnio 1 dalyje.

Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje, pasisakant dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose santykio su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teise į teisingą bylos nagrinėjimą, pažymėta, kad vienas esminių teisės viršenybės principo elementų yra teisinio apibrėžtumo principas, kuris suponuoja pagarbą res judicata principui. Laikantis šio principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Remiantis šiuo principu, jokia proceso šalis neturėtų teisės siekti atnaujinti procesą tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo. Bylos peržiūrėjimas neturėtų būti traktuojamas kaip „užslėpta“ apeliacija, ir vien dviejų nuomonių tam tikru klausimu buvimo galimybė nėra pagrindas bylą nagrinėti iš naujo (EŽTT 2003 m. liepos 24 d. sprendimo byloje

R. prieš Rusiją, peticijos Nr. 52854/99, par. 51–52). Teisėtas galutinio ir įsiteisėjusio teismo sprendimo panaikinimas peržiūros procese reiškia nukrypimą nuo teisinio apibrėžtumo principo. Šis nukrypimas būtų suderinamas su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimais tik jei tai būtų pateisinama dėl primygtinio socialinio poreikio, o ne vien tik dėl „teisinės švaros“ (EŽTT 2009 m. liepos 23 d. sprendimo byloje S. prieš Rusiją, peticijos Nr. 8269/02, par. 38). Atitinkamas sprendimas gali būti panaikintas tik siekiant ištaisyti klaidą, iš tiesų turinčią esminę reikšmę teisminei sistemai (EŽTT 2001 m. kovo 29 sprendimo byloje S. prieš Rusiją, peticijos Nr. 40713/04, par. 18).

Dėl teismingumo

Nagrinėjamu atveju pažymėtina tai, kad gavus pareiškėjo pareiškimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2YT-10372-470/2024 teismo 2026 m. kovo 3 d. nutartimi pareiškėjui buvo nustatytas terminas pateikto pareiškimo trūkumams šalinti: 1) įtraukti į bylą suinteresuotu asmeniu kreditorių UAB Perladent ,,Old B. D.” ir pateikti prašymo ir priedų vertimą į kreditoriui suprantamą kalbą; 2) pateikti teismui paskolos suteikimo sutartį, t. y. kada ir kam buvo suteikta kreditorės UAB Perladent ,,Old B. D.” 369 000,00 Eur paskola, nurodyti koks yra paskolos likutis pareiškimo pateikimo dienai bei pateikti kreditorės sutikimą modifikuoti paskolos sutartį; 3) pateikti nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės įregistravimo dokumentus, patvirtinančius, kad pareiškimo padavimo dienai šis nekilnojamasis turtas vis dar priklauso pareiškėjams; 4) pateikti teismui įrodymus ar (duomenys neskelbtini), kurioje yra norimas pasidalinti nekilnojamasis turtas, nėra priskyrusi savo išimtinei jurisdikcijai nekilnojamojo turto padalijimo klausimų; 5) nurodyti, kada pareiškėjas sužinojo apie priimtą teismo sprendimą, kuriame siekia atnaujinti procesą.

Teismo 2026 m. kovo 25 d. nutartimi pareiškėjo pareiškimas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2YT-10372-470/2024 pagal pareiškėjų J. P. ir L. M.-P. prašymą dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, buvo atsisakytas priimti kaip neteismingas Lietuvos Respublikos teismams, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas pateiktu prašymu prašė padalinti nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) bei pripažinti (duomenys neskelbtini) L. M.-P. vardu įregistruotą individualią įmonę Old B. D., kuri nėra registruota Lietuvos Respublikoje, jos asmenine nuosavybe. Dėl šios priimtos nutarties buvo gautas atskirasis skundas, kuris Vilniaus apygardos teismo 2026 m. gegužės 28 d. nutartimi tenkintas iš dalies, panaikinta Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2026 m. kovo 25 d. nutartis ir pareiškimo priėmimo klausimas perduotas Alytaus apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju šalis, kurioje yra buvusių sutuoktinių J. P. ir L. M.-P., šios bylos nekilnojamasis turtas, yra Europos sąjungos narė (duomenys neskelbtini). Kai abu sutuoktiniai yra Lietuvos Respublikos piliečiai, sprendžiant, ar Lietuvos teismai turi jurisdikciją bylose dėl santuokos nutraukimo, pirmiausia turi būti vertinamos Europos Sąjungos Tarybos reglamento (ES) 2019/1111 („Briuselis II a“) nuostatos; pagal šio reglamento

3 straipsnio 1 dalies b punktą bylose, susijusiose su santuokos nutraukimu, separacija ar santuokos pripažinimu negaliojančia, jurisdikciją turi teismai, esantys valstybėje narėje, kurios pilietybę turi abu sutuoktiniai, todėl Lietuvos teismai gali būti kompetentingi nagrinėti santuokos nutraukimą ir su tuo susijusius pasekmių klausimus (tarp jų ir turto padalijimą), jeigu byla iškelta Lietuvoje ir abi šalys yra Lietuvos Respublikos piliečiai. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo atskirąjį skundą taip pat pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2017 m. kovo 24 d. nutartyje (byla Nr. e3K-3-141-738/2017) nurodyta, jog bendroji taisyklė yra tokia, kad santuokos nutraukimo ir jos nutraukimo padarinių klausimai išsprendžiami tuo pat metu (14 pastraipa). Kaip nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2019 m. vasario 6 d. nutartyje (byla Nr. e3K-3-4-916/2019, 23 pastraipa), paaiškėjus, jog santuokos nutraukimo byloje buvo padalytas ne visas bendras turtas, taip manantis buvęs sutuoktinis turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu, inicijuodamas bylos dėl santuokos nutraukimo proceso atnaujinimą CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais, nes proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, jog paminėta teismų praktika ir nurodytos Europos Sąjungos Tarybos reglamento (ES) 2019/1111 („Briuselis II a“) nuostatos yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir grąžinti pareiškimo priėmimo klausimą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kadangi pirmosios instancijos teismas nepasisakė, ar pareiškimas dėl proceso atnaujinimo atitinka kitus jam keliamus reikalavimus. Grąžinus pareiškimo priėmimo klausimą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, pareiškimas dėl proceso atnaujinimo priimtas.

Dėl proceso atnaujinimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir Žmogus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas suteikia asmenims teisę į teisminę gynybą, tačiau ši teisė nėra absoliuti ir ją įgyvendinantis asmuo privalo laikytis įstatymu nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos (CPK 5 straipsnio 1 dalis). CPK 366 straipsnyje įtvirtintas galutinis proceso atnaujinimo pagrindų sąrašas, o CPK 368 straipsnyje nustatyti prašymų dėl proceso atnaujinimo padavimo terminai.

Vadovaujantis CPK 368 straipsnio 1 dalimi, prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad viena iš sąlygų atnaujinti procesą – CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą. Siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias (geras šeimos tėvas), t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015).

Prašymą atnaujinti procesą teikiančiam asmeniui tenka pareiga pateikti sužinojimo apie proceso atnaujinimo pagrindą momentą įrodančius duomenis. Tokią pareigą suponuoja civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), kuris lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis).

Kasacinio teismo praktika aiškinant civilinio proceso įstatymo normas, kurios apibrėžia esmines įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, yra nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011;

2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012).

Byloje nustatyta, kad Alytaus apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 22 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-10372-470/2024, kuriuo tenkino pareiškėjų J. P. ir L. M.-P. prašymą dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei patvirtino pareiškėjų (duomenys neskelbtini) patikslintą sutartį dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo teisinių pasekmių. Teismo 2024 m. lapkričio 22 d. sprendimas įsiteisėjo 2024 m. gruodžio 27 d. Priimto teismo sprendimo kopija išsiųsta pareiškėjui J. P. elektroniniu paštu. Duomenų apie teismo sprendimo įteikimą pareiškėjui teismų informacinėje sistemoje LITEKO nėra.

Pareiškėjas pateiktame pareiškime dėl proceso atnaujinimo nurodo, kad jis apie Alytaus apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 22 d. sprendimą sužinojo (duomenys neskelbtini) ir tą pačią dieną susisiekė su advokato padėjėja D. G., kuri jam ir paaiškino, kad pagal pareiškėjo turimą teismo sprendimą, šalių santuokos metu įgytas turtas yra nepadalintas. Tą pačią dieną buvo sudaryta teisinių paslaugų sutartis. Prašymas dėl proceso atnaujinimo teisme gautas 2025 m. vasario 25 d. Teismas atkreipia dėmesį, kad pagal CPK 368 straipsnio 1 dalį prašymo atnaujinti procesą pateikimo terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Pareiškėjas, šalindamas teismo nustatytus pareiškimo trūkumus nurodė, kad apie priimtą teismo sprendimą sužinojo 2025 m. gruodžio 19 d. Iš civilinės bylos Nr. e2YT-10372-470/2024 duomenų teismų informacinėje sistemoje LITEKO matyti, kad 2024 m. lapkričio 22 d. teismo sprendimas pareiškėjui išsiųstas 2024 m. lapkričio 25 d. elektroniniu paštu, tačiau teismo lydraštyje konkretus pareiškėjo elektroninis paštas nėra nurodytas, kada pareiškėjui įteiktas jam siųstas teismo sprendimas duomenų byloje taip pat nėra. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nurodo, jog jam apie priimtą teismo sprendimą tapo žinoma 2025 m. gruodžio 19 d. ir tą pačią dieną buvo susisiekta su advokato padėjėja D. G. bei buvo sudaryta teisinių paslaugų sutartis, ką patvirtina pateiktas teisinių paslaugų sutarties išrašas, darytina išvada, kad pareiškėjas nepraleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino kreiptis į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo.

CPK 365 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas XVIII skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. CPK 366 straipsnyje įtvirtinti pagrindai, kuriems esant gali būti atnaujinamas procesas byloje.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad proceso atnaujinimo institutas – išskirtinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytą pagrindą, kuris konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimas byloje Brumarescu prieš Rumuniją, peticijos Nr. 28342/95; 2002 m. liepos 25 d. sprendimas byloje Sovtransavto Holding prieš Ukrainą, peticijos Nr. 48553/99; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111/2010).

CPK 366 straipsnio, reglamentuojančio proceso atnaujinimo pagrindus, 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.

Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad kai procesą prašoma atnaujinti dėl esminės teisės taikymo klaidos, teismas turi įvertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kuriomis jis grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įvardytą proceso atnaujinimo pagrindą; šis pareiškėjo nurodytas pagrindas ir jį pagrindžiančios aplinkybės turi būti analizuojami visų bylos aplinkybių kontekste ir tokios analizės pagrindu daroma išvada, ar pareiškėjo nurodomas proceso atnaujinimo pagrindas iš tikrųjų leidžia abejoti įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2008). Tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, įstatyme neatskleista, ši sąvoka vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015; 2018 m. spalio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-969/2018 19 punktą).

Kaip jau minėta, teismas 2024 m. lapkričio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-10372-470/2024 tenkino šalių prašymą dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo bendru sutuoktinių sutikimu ir patvirtino (duomenys neskelbtini) patikslintą šalių sutartį dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo teisinių pasekmių. Taigi, santuokos apskaitos akto įrašas tarp šalių buvo panaikintas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Santuokos nutraukimą (apskaitos akto įrašo panaikinimą) abiejų sutuoktinių bendru sutikimu reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos IV skyriaus antrojo skirsnio ir CPK XXXV skyriaus teisės normos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl santuokos nutraukimo supaprastinto proceso tvarka, nenustato turto balanso, t. y. šiuo atveju netaikomos CK trečiosios knygos VIII skyriaus normos. Nurodyti bendrą turtą (jo kiekį ir vertę) turi sutuoktiniai, prašantys teismo patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Tai reiškia, kad būtent sutuoktiniai privalo aiškiai ir išsamiai susitarti dėl visų santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, įskaitant bendro turto ir įsipareigojimų padalijimą, o teismas tokios sutarties pagrindu atlieka jos teisėtumo kontrolę, tačiau neperima šalių pareigos suformuoti tarpusavio susitarimo turinį ir nenustato turto balanso ex officio. Taigi, remiantis nurodytais argumentais, nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad teismas, priimdamas

2024 m. lapkričio 22 d. sprendimą, nesprendė ginčo dėl sutuoktinių turto balanso ar jo sudėties, o vadovavosi išimtinai šalių pateikta, jų santuokos metu įgyto turto ir prievolių padalijimą nustatančia sutartimi bei joje išdėstytomis sąlygomis, kurios buvo aiškios ir šalių iš anksto suderintos. Todėl, dėl nurodytų priežasčių, pareiškėjo argumentas, kad aiški teisės normos taikymo klaida lėmė neteisėto sprendimo priėmimą, kadangi teismas sprendimu patvirtinęs

(duomenys neskelbtini) patikslintą šalių sudarytą sutartį dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo teisinių pasekmių, neišsprendė visų turtinių sutuoktinių nuosavybės klausimų ir bendrų įsipareigojimų, laikytinas visiškai nepagrįstu. Šiuo atveju būtent patiems pareiškėjams, t. y. ir J. P., kaip sutuoktiniui, teko pareiga sudarant patikslintą sutartį dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo teisinių pasekmių aiškiai nurodyti visą bendro turto sudėtį ir pateikti teismui išsamų šalių turto balansą, tačiau jis šios pareigos tikėtina neįvykdė. Pareiškėjas, sudarydamas ir pasirašydamas su pareiškėja (duomenys neskelbtini) patikslintą sutartį, patvirtino, kad šalys neturi dalintino nekilnojamojo turto ir kitų turtinių įsipareigojimų, todėl vėlesnis šių aplinkybių nurodymas negali būti vertinamas, kaip teismo padaryta teisės taikymo klaida, ypač atsižvelgiant į tai, kad šios aplinkybės pareiškėjui buvo žinomos pačios patikslintos sutarties sudarymo momentu. Taip pat nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad civilinėje byloje Nr. e2YT-10372-470/2024 kartu su prašymu dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu buvo pateikti Nekilnojamojo turto registro išrašai iš kurių matyti, kad J. P. santuokos nutraukimo dienai registruotino nekilnojamojo turto Lietuvos Respublikoje neturi. Minėtoje byloje esantys Nekilnojamojo turto registro išrašai patvirtina, kad L. M.-P. vardu registruotas nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), priklausė jai asmeninės nuosavybės teise, kadangi įgytas (duomenys neskelbtini) Dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad teismas neturėjo jokių abejonių dėl (duomenys neskelbtini) sudarytos patikslintos sutarties dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo teisinių pasekmių tvirtinimo, kadangi ji nepažeidė pareiškėjų, jų nepilnamečio vaiko bei kitų trečiųjų asmenų interesų. Taigi teismas, priimdamas procesinį sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-10372-470/2024 nepadarė jokios teisės normos taikymo klaidos, kuri galėjo lemti neteisėto sprendimo priėmimą. Teismas, nagrinėdamas šalių pateiktą prašymą, tinkamai atliko pateiktos patikslintos sutarties dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo teisinių pasekmių kontrolę, vadovavosi išimtinai šalių pateikta, jų santuokos metu įgyto turto ir prievolių padalijimą nustatančia sutartimi bei joje išdėstytomis sąlygomis, kurios teismui buvo aiškios, atsižvelgiant į kartu su prašymu pateiktus rašytinius įrodymus, įskaitant ir duomenis apie pareiškėjų turimą turtą santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dienai Lietuvos Respublikoje. Šiuo atveju pažymėtina tai, kad teismas neturi galimybės patikrinti šalių turimo turto užsienio valstybėse, tokia pareiga tenka patiems pareiškėjams. Nors pareiškėjas pateiktame prašyme dėl proceso atnaujinimo ir nurodo, kad visus dokumentus kreipiantis į teismą dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo ir su tuo susijusių teisinių pasekmių tvarkė L. M.-P., o pareiškėjas tiesiog pasirašinėjo pareiškėjos paduotus dokumentus nekreipdamas dėmesio į jų turinį, nes turėjo sveikatos problemų, tačiau su šiuo prašymu pateiktas (duomenys neskelbtini) medicininių dokumentų išrašas/siuntimas patvirtina, kad pareiškėjas gydymo įstaigoje buvo gydytas laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), t. y. tik 3 dienas. Prašymas teisme dėl bažnytinės santuokos apskaitos įrašo panaikinimo bendru sutikimu buvo gautas (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėjui kilus abejonių dėl parengtų procesinių dokumentų turinio jis turėjo pakankamai laiko pasitikrinti, kokius dokumentus pasirašė. Kaip matyti iš priimto sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-10372-470/2024 pasirašytos (duomenys neskelbtini) patikslintos sutarties dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo teisinių pasekmių apimtis nebuvo didelė, ją sudarė vienas puslapis, kurioje plačiau buvo aptarti klausimai susiję su šalių nepilnamečiu vaiku. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad pareiškėjas neįrodė CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo.

Be to, kaip matyti iš pareiškėjo prašymo, teismas sutinka su suinteresuoto asmens atsiliepime į pareiškimą dėl proceso atnaujinimo išdėstyta pozicija, jog pareiškėjo suformuluoti reikalavimai savo turiniu peržengia proceso atnaujinimo instituto ribas. Iš pateikto pareiškimo matyti, kad pareiškėjas iš esmės prašo ne pašalinti teismo padarytą teisės taikymo klaidą ar iš naujo įvertinti byloje nustatytas aplinkybes, bet reiškia naujus materialiuosius teisinius reikalavimus dėl nekilnojamojo turto ir žemės sklypo teisinio režimo nustatymo, jų padalijimo tarp šalių, kreditorinių įsipareigojimų padalijimo bei individualios įmonės nuosavybės klausimo išsprendimo. Pareiškėjo keliami reikalavimai suponuoja savarankišką faktinių aplinkybių tyrimą ir įrodinėjimo procesą, todėl negali būti sprendžiami atnaujinus procesą. Proceso atnaujinimo institutas nėra skirtas naujiems reikalavimams pareikšti ar naujam ginčui tarp šalių inicijuoti, proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą. Jeigu pareiškėjas mano, jog turi materialinį teisinį pagrindą reikšti reikalavimus dėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), prievolių padalijimo ir individualios įmonės pripažinimo pareiškėjos asmenine nuosavybe, tokie reikalavimai gali ir turėtų būti reiškiami įstatymo nustatyta ieškinio teisenos tvarka, o ne sprendžiami atnaujinus procesą civilinėje byloje, kuri išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka. Dėl nurodytų priežasčių nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti proceso atnaujinimo instituto, nes pareiškėjas siekia išspręsti naują turtinį ginčą, kuriam įstatymas numato kitus teisių gynimo būdus. Teismo nuomone, tai, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog sprendimu patvirtintoje (duomenys neskelbtini) patikslintoje šalių sutartyje dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo teisinių pasekmių, klaidingai buvo nurodyta, kad šalys neturi jokio dalintino nekilnojamojo turto ir šalys neturi jokių skolinių įsipareigojimų nei bendrų nei asmeninių, negali būti vertinamos kaip pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2YT-10372-470/2024. Pareiškėjas turi galimybę savo teises ginti kitais įstatymo nustatytais būdais, t. y. pareikšdamas savarankišką ieškinį kompetentingam teismui dėl nuosavybės teisių, turto padalijimo ar kitų su tuo susijusių turtinių reikalavimų. Taigi, pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų gynimo galimybės nėra išnaudotos ir jam nėra užkirstas kelias jas ginti kitu įstatyme numatytu būdu, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti proceso atnaujinimo instituto, nes jo taikymo sąlygos nėra tenkinamos. Suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėjas iš esmės siekia ne proceso atnaujinimo instituto tikslų įgyvendinimo, o naujo šalių ginčo dėl turtinių teisių ir pareigų išsprendimo. Pareiškėjo prašyme suformuluoti reikalavimai savo turiniu ir teisinėmis pasekmėmis iš esmės prilygsta savarankiškam ieškiniui, o ne prašymui atnaujinti procesą. Be to, pareiškėjo prašomi išspręsti klausimai nebuvo nagrinėjami civilinėje byloje Nr. e2YT-10372-470/2024 kaip savarankiško ginčo objektas. Kaip jau minėta, ši civilinė byla buvo išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo bendru sutuoktinių sutikimu, o teismas sprendė tik dėl šalių pateiktos sutarties dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo teisinių pasekmių atitikties įstatymo reikalavimams. Šio proceso metu nebuvo sprendžiamas ginčas dėl nuosavybės teisių į konkretų turtą, nebuvo nustatinėjamas sutuoktinių turto balansas ir nebuvo atliekamas išsamus šalių turtinių santykių tyrimas. Taigi, nagrinėjamu atveju proceso atnaujinimo institutas negali būti naudojamas tam, kad supaprastinto proceso tvarka išnagrinėta byla būtų transformuota į ginčo teisenos bylą ir joje pirmą kartą būtų nagrinėjami nauji turtiniai reikalavimai. Ypač reikšminga ir tai, kad pareiškėjo reiškiami reikalavimai yra susiję su (duomenys neskelbtini) esančiu nekilnojamuoju turtu ir žemės sklypu. Tokie reikalavimai savo esme yra daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą nustatymo, pripažinimo ir padalijimo reikalavimai, kuriems taikomos specialios tarptautinio teismingumo taisyklės, todėl jie negali būti nagrinėjami civilinėje byloje, kuri buvo išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka. Juolab, kaip nurodo pareiškėjas savo pateiktame pareiškime, kad dėl 369 000,00 Eur kreditorinio įsipareigojimo UAB Perladent „Old B. D.“, kurį pareiškėjas prašo padalinti, buvo sudaryta žodinė sutartis, todėl būtina išsiaiškinti tokių lėšų pasiskolinimo aplinkybes, šalių tikrąją valią, ketinimus. Taip pat būtina išsiaiškinti šių lėšų suteikimo paskirtį, kadangi suinteresuotas asmuo Perladent LTD pateiktame atsiliepime į pareiškėjo pareiškimą nurodė, jog šios lėšos buvo naudojamos įrengiant L. M.-P. individualios įmonės patalpas. Taip pat žodžiu buvo susitarta su L. M.-P., kad jos individualiai įmonei išleistos lėšos bus grąžintos UAB Perladent „Old B. D.“ ir, kad ši skola yra abiejų sutuoktinių bendra skola. Teismo nuomone, šios aplinkybės yra svarbios įvertinus tai, kad kreditoriaus, kurio atžvilgiu prašoma pripažinti galimai abiejų buvusių sutuoktinių skolą vadovas yra pats pareiškėjas J. P..

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pareiškėjas neįrodė CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo, pareiškėjas turi galimybę savo teises ginti kitais įstatymo nustatytais būdais, t. y. pareikšdamas savarankišką ieškinį kompetentingam teismui dėl nuosavybės teisių, turto padalijimo, kreditorinio įsipareigojimo paskirstymo ir jo teisėtų interesų gynimo galimybės nėra išnaudotos, jam nėra užkirstas kelias jas ginti kitu įstatyme numatytu būdu, procesą atnaujinti atsisakytina (CPK 370 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

CPK 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės nei yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – Rekomendacijos).

Suinteresuotas asmuo L. M.-P. pateikė prašymą dėl 2 722,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Kadangi pareiškėjo prašymas netenkintas, suinteresuoto asmens L. M.-P. patirtos 2 722,50 Eur bylinėjimosi išlaidos už suteiktą teisinę pagalbą neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl šios išlaidos suinteresuotam asmeniui priteistinos iš pareiškėjo.

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 su vėlesniais pakeitimais) (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais ir 370 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

Atsisakyti atnaujinti procesą Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų civilinėje byloje Nr. e2YT-10372-470/2024.

Priteisti suinteresuotam asmeniui L. M.-P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš pareiškėjo J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 722,50 Eur (dviejų tūkstančių septynių šimtų dvidešimt dviejų eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja Vilma Venckevičienė