Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-2153-896/2026

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2026-09-24
Bylos Nr.: e2A-2153-896/2026
Teisminio proceso Nr.: 2-52-3-03125-2021-8
Bylos rūšis: Civilinė byla

Teisėjai: Tomas Romeika, Edvardas Paliokas, Jurgita Sujetienė
Ieškovas: O. B.
Atsakovas: M.
Išvadą teikia: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Trečiasis asmuo: UAB IPF Digital Lietuva

Kategorijos

2.3.2.8Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimas
2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
3.3.1.19.4Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo

Civilinė byla Nr. e2A-2153-896/2026 Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03125-2021-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.8; 2.3.5.2.1;3.3.1.19.4. (S)

Kauno apygardos teismas

N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2026 m. rugsėjo 24 d. Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Edvardo Palioko, Tomo Romeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jurgitos Sujetienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. gegužės 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-25-494/2026 pagal ieškovės O. B. patikslintą ieškinį atsakovui M. (M.) B. ir atsakovo M. (M.) B. patikslintą priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, turto padalijimo, kitų susijusių santuokos nutraukimo pasekmių ir pagal trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais A. M. B. ieškinį dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo, institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Vilniaus apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Kauno apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Vilniaus apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

Ieškovė O. B. patikslintu ieškiniu prašė pripažinti, jog šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės; priteisti iš atsakovo M. B. (toliau – ir atsakovas) išlaikymą sutuoktinei O. B. (toliau – ir ieškovė) po 200 Eur kiekvieną mėnesį iki ieškovės gyvenimo pabaigos, išmokas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka; nepilnamečio vaiko B. B., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą po santuokos nutraukimo nustatyti su tėvu M. B.; priteisti iš ieškovės nepilnamečiui vaikui išlaikymą po 200 Eur kas mėnesį mokamomis išmokomis iki vaiko pilnametystės; nustatyti bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku, kuri suteikia motinai teisę matytis su vaiku bendru su juo susitarimu; pripažinti sodybą, esančią ant žemės sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine nuosavybe, priteisiant ieškovei 1/2 dalį ir atsakovui 1/2 dalį sodybos asmeninės nuosavybės teise; priteisti ieškovei O. B. asmeninės nuosavybės teise po 1/2 dalį šio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini): žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,5431 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); priteisti atsakovui M. B. asmeninės nuosavybės teise visą šį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini): žemės sklypą, kurio bendras plotas 0,5431 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); priteisti ieškovei O. B. iš atsakovo M. B. piniginę kompensaciją už jam tenkantį visą aukščiau minėtą nekilnojamąjį turtą, priteisiant 34 572 Eur; priteisti atsakovui M. B. asmeninės nuosavybės teise kilnojamąjį turtą – visas transporto priemones, priteisiant ieškovei iš atsakovo piniginę kompensaciją 62 000 Eur sumą už atsakovui tenkančias transporto priemones; priteisti ieškovei iš atsakovo piniginę kompensaciją už jam tenkančius kilnojamuosius daiktus ir turto pagerinimą 4047,50 Eur; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti jos pavardę – B.. Atsakovas patikslintu priešieškiniu prašė nutraukti šalių santuoką dėl ieškovės kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę B., o atsakovui M. B.; nustatyti nepilnamečio sūnaus B. B. gyvenamąją vietą su tėvu M. B.; priteisti iš ieškovės O. B. šalių nepilnamečio sūnaus B. B. išlaikymui po 500 Eur per mėnesį mokamų periodinių išmokų, nustatant, kad išlaikymas yra mokamas nuo 2023 m. spalio 17 d. patikslinto priešieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės; priteisti iš ieškovės 10 000 Eur šalių nepilnamečio sūnaus B. B. išlaikymo įsiskolinimą; nustatyti ieškovės O. B. ir sūnaus B. B. bendravimo tvarką; nustatyti, kad santuokos nutraukimas ieškovės ir atsakovo turtinėms teisėms pasekmes sukėlė nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d.; pripažinti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su ant jo esančiais statiniais pastatu-gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatu-daržine, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatu-tvartu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatu-pirtimi, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), asmenine M. B. nuosavybe; padalinti santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytą turtą atsakovui M. B. asmeninės nuosavybės teise priteisiant: ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini); 690 vnt. vardinių paprastųjų akcijų UAB „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini); padalinti santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytą turtą ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisiant: transporto priemonę MERCEDES BENZ, SPRINTER, 2009-05-12, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini); vertė 7500 Eur; transporto priemonę TOYOTA LAND, CRUISER, 2004-11-05, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), H427480, kurio vertė 8300 Eur; transporto priemonę NISSAN, PATHFINDER, 2007-01-31, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), kurio vertė 4200 Eur; transporto priemonę MERCEDES, BENZ 1317, 1994-04-25, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), eismas draudžiamas, todėl vertė tik 100 Eur; transporto priemonę MERCEDES, BENZ, 2003-04-08, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), F857378, eismas draudžiamas, todėl vertė tik 100 Eur; transporto priemonę PEUGEOT BOXER, 2007-12-06, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), eismas draudžiamas, todėl vertė tik 100 Eur; transporto priemonę MERCEDES, BENZ 3340, 2002-11-22, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), eismas draudžiamas, todėl vertė tik 100 Eur; transporto priemonę PEUGEOT BOXER, 2000, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), eismas draudžiamas, todėl vertė tik 100 Eur; transporto priemonę ratinį traktorių, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini); ratinis traktorius, markė Lipecko TG (LTZ); komercinis pavadinimas T 40 AM; valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1990 metai, vertė 1000 Eur; transporto priemonę identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini); ratinį traktorių; markė Lipecko TG (LTZ); komercinis pavadinimas T-40AM; valst. Nr. (duomenys neskelbtini); 1993 metai, vertė 1000 Eur; transporto priemonę identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini); traktoriaus priekabą; markė 2PTS-4M-785A; valst. Nr. (duomenys neskelbtini); 1976 metai, vertė 1000 Eur; transporto priemonę identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini); ratinį traktorių; markė Lipecko TG (LTZ); komercinis pavadinimas T-40AM; valst. Nr. (duomenys neskelbtini); 1991 metai, vertė 1000 Eur; transporto priemonę identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini); ratinį ekskavatorių; markė Case; komercinis pavadinimas 580T; valst. Nr. (duomenys neskelbtini); 2011 metai, vertė apie 15 000 Eur; priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 10 347,50 Eur dydžio piniginę kompensaciją už jai natūra tenkančią didesnę bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomo turto dalį; arba alternatyviai netenkinus A. M. B. savarankiško reikalavimo dėl 2013 m. lapkričio 19 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutarties notarinio registro Nr. 11121 nutraukimo ir restitucijos taikymo ir/ar M. B. reikalavimo pripažinti pagal šią sutartį įgyto turto jo asmenine nuosavybe, papildomai atsakovui po santuokos nutraukimo priteisti: teises ir pareigas, kylančias iš 2013 m. lapkričio 19 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutarties notarinio registro Nr. 11121; žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini). Trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais A. M. B. ieškiniu prašė: 1) nutraukti trečiojo asmens ir atsakovo sudarytą 2013 m. lapkričio 19 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, patvirtintą Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarės D. S., notarinio registro Nr. 11121; 2) taikyti restituciją ir grąžinti trečiajam asmeniui asmeninės nuosavybės teise iš ieškovės ir atsakovo šiuos daiktus: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini); pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus regiono apylinkės teismas 2026 m. gegužės 8 d. sprendimu patikslintą ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies, trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais ieškinį tenkino. Teismas nutraukė ieškovės O. B., a. k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovo M. B., a. k. (duomenys neskelbtini), santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo šalims paliko santuokines pavardes – B.; nustatė nepilnamečio vaiko B. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su atsakovu M. B.; priteisė iš ieškovės O. B. šalių nepilnamečio sūnaus B. B. išlaikymui po 300 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, pradedant nuo patikslinto priešieškinio dienos (2023 m. spalio 17 d.), išlaikymą indeksuojant įstatymų nustatyta tvarka; nustatė, kad vaiko turtą uzufrukto teise valdo jo tėvas M. B.; priteisė iš ieškovės O. B. nepilnamečiam vaikui B. B. 6000 Eur išlaikymo įsiskolinimą; nustatė, kad ieškovė O. B. bendrauja su nepilnamečiu vaiku B. B. bendru vaiko tėvų: O. B. ir M. B. susitarimu, nepilnamečiam vaikui B. B. sutinkant; padalino ieškovės O. B. ir atsakovo M. B. santuokoje įgytą turtą tokia tvarka: 1) priteisė atsakovui M. B. asmeninės nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą: po ½ dalį: pastato - ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato- ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato- ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), o ieškovei O. B. iš atsakovo M. B. priteisė 8290 Eur kompensaciją; 2) priteisė ieškovei O. B. asmeninės nuosavybės teise transporto priemonę PEUGEOT BOXER, 2000, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), o atsakovui M. B. iš ieškovės O. B. priteisė 500 Eur kompensaciją; 3) priteisė atsakovui M. B. asmeninės nuosavybės teise transporto priemones: Toyota Land Cruiser, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Nissan Patfinder, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Mercedes Benz 1317, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Mercedes Benz 3340, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Mercedes Benz Sprinter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonę Case 580T (ekskavatorius/krautuvas), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonę ratinį traktorių, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini); ratinį traktorių, markė Lipecko TG (LTZ), komercinis pavadinimas T 40 AM; valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1990 metai, transporto priemonės identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini); ratinį traktorių; markė Lipecko TG (LTZ); komercinis pavadinimas T-40AM; valst. Nr. (duomenys neskelbtini); 1993 metai; transporto priemonės identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini); traktoriaus priekabą; markė 2PTS-4M-785A; valst. Nr. (duomenys neskelbtini); 1976 metai, transporto priemonės identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini); ratinį traktorių; markė Lipecko TG (LTZ); komercinis pavadinimas T-40AM; valst. Nr. (duomenys neskelbtini); 1991 metai, transporto priemonės identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini); PEUGEOT BOXER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), o ieškovei O. B. iš atsakovo M. B. priteisė 29 975 Eur kompensaciją. Kitoje dalyje patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį atmetė. Teismas nutraukė 2013 m. lapkričio 19 d. sudarytą tarp trečiojo asmens A. M. B., a. k. (duomenys neskelbtini), (rentos gavėjas) ir atsakovo M. B. (rentos mokėtojas) Išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, patvirtintą Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarės D. S., notarinio registro Nr. 11121) bei taikė vienašalę restituciją ir trečiajam asmeniui A. M. B. nuosavybėn grąžino nekilnojamąjį turtą (esantį (duomenys neskelbtini): žemės sklypą 0,5431 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą-gyvenamąjį namą 44,76 kv. m bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą-daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą-tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą-pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris buvo perduotas atsakovui M. B. ir ieškovei O. B. bendrosios jungtinės nuosavybės teise pagal 2013 m. lapkričio 19 d. Išlaikymo iki gyvos galvos sutartį. Teismas priteisė ieškovei O. B. iš atsakovo M. B. 4629,14 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė atsakovui M. B. iš ieškovės O. B. 11621,53 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisti trečiajam asmeniui A. M. B. iš ieškovės O. B. ir atsakovo M. B. lygiomis dalimis 9461,78 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė iš O. B. 81 Eur žyminį mokestį valstybei; priteisė iš ieškovės O. B. į valstybės biudžetą 26,85 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu; priteisė iš atsakovo M. B. į valstybės biudžetą 11,52 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Teismas nurodė, kad nors atsakovė yra darbinga tik 15 proc., papildomas išlaikymas ieškovei nėra reikalingas. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių ieškovės nurodytas 2000 Eur išlaidas, reikalingas jos pragyvenimui. Iš ieškovės pateiktos 2024 m. pajamų mokesčių deklaracijos teismas nustatė, kad ieškovė turėjo pajamų iš individualios veiklos: 1670 Eur 2024 m. kovo 1 d. – 2024 m. kovo 31 d. laikotarpiu; 3320 Eur 2024 m. birželio 1 d. – 2024 m. birželio 30 d. laikotarpiu; 1580 Eur 2024 m. rugsėjo 1 d. – 2024 m. rugsėjo 30 d. laikotarpiu; 2704 Eur 2024 m. gruodžio 1 d.- 2024 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu. 2024 m. liepos 5 d. Akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi ieškovė ir atsakovas bendrai pardavė sūnui K. B. 690 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprastųjų vardinių akcijų už 1275 Eur. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovės sveikatos pablogėjimas ir jai nustatytos ligos buvo sąlygotos būtent atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovės atžvilgiu.

Teismas nustatė, kad 2023 m. spalio 11 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutartimi (pakeista 2023 m. gruodžio 7 d. Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2S-2654-1187/2023) pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ieškovės atžvilgiu, iš ieškovės buvo priteistas nepilnamečiam vaikui B. B. laikinas išlaikymas po 273,63 Eur kas mėnesį. Teismas nurodė, kad ieškovės pateikta su patikslintu ieškiniu B. B. poreikių lentelė ir joje nurodyti paskaičiavimai vertintini kritiškai, kadangi ieškovė nuo 2022 metų pradžios su vaiku nebendrauja, jo neišlaiko, nepalaiko jokio ryšio/santykių, vaiku rūpinasi ir išlaiko vaiką atsakovas, kuriam padeda šalių pilnamečiai vaikai (su kuriais jokio ryšio ieškovė irgi nepalaiko), todėl ieškovė paprasčiausiai negali žinoti kokie yra vaiko B. konkretūs gyvenimiški, kasdieniai poreikiai, jo pomėgiai, kaip vaikas praleidžia ir su kuo laisvalaikį, kuo domisi ir pan. Teismas, įvertinęs ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį bei gaunamas pajamas, ieškovei ir atsakovui nustatytą darbingumo lygį, įvertinęs atsakovo prašomo priteisti išlaikymo dydį (prašoma priteisti išlaikymą vaikui iš ieškovės po 500 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis), MMA dydį, institucijos, teikiančios išvadą, išreikštą nuomonę, sprendė, kad nepilnamečio vaiko B. B. išlaikymui iš ieškovės priteistina po 300 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2023 m. spalio 17 d. patikslinto priešieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės.

Teismas, nustatęs, kad nuo to laiko, kai nepilnametis vaikas B. nuo 2022 metų kovo mėnesio gyvena su atsakovu, ieškovė neprisideda prie vaiko išlaikymo, iš ieškovės priteisė išlaikymo įsiskolinimą nuo 2022 metų kovo mėnesio iki 2023 m. spalio 17 d. patikslinto priešieškinio pateikimo dienos 6000 Eur (300 Eur x 20 mėn.).

Teismas nustatė, kad 2013 m. lapkričio 19 d. tarp trečiojo asmens A. M. B. (rentos gavėja) ir atsakovo M. B. (rentos mokėtojas) sudaryta Išlaikymo iki gyvos galvos sutartis (toliau – sutartis), kuria mainais į išlaikymą rentos gavėja perleido atsakovui nuosavybės teises į jai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą (žemės sklypą su gyvenamuoju namu ir pastatus-ūkinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini)). Pagal sutarties 5.1 p., rentos mokėtojas (atsakovas) įsipareigojo rentos gavėjui (trečiajam asmeniui) leisti iki gyvos galvos gyventi perleidžiamuose daiktuose, gaminti jai maistą, tvarkyti ir prižiūrėti gyvenamąsias patalpas, skalbti drabužius, o tuo atveju, jeigu trečiojo asmens būklė to reikalautų, ją prižiūrėti, slaugyti, nuvežti pas gydytojus; taip pat, trečiajam asmeniui pageidaujant, nuvežti ją į bažnyčią. Taip pat atsakovas, tame tarpe, įsipareigojo imtis visų priemonių, reikalingų trečiojo asmens normalioms gyvenimo sąlygoms užtikrinti; apmokėti trečiojo asmens laidojimo išlaidas. Įsipareigojimai laikytini kasdienės priežiūros prievole, kurią būtina vykdyti nuolat, o ne epizodiškai, atliekant aukščiau nurodytus veiksmus, atsakovas turėjo teisę pasitelkti trečiųjų asmenų, turinčių specialiųjų žinių ar reikiamą kvalifikaciją, pagalbą. Sutarties 5.2 p. nustatyta, kad trečiasis asmuo naudosis visais perleidžiamais daiktais. Pagal Sutarties 5.4 p. prievolė išlaikyti rentos davėją iki gyvos galvos baigiasi po rentos gavėjo mirties. Jeigu rentos mokėtojas iš esmės pažeidžia sutartį, tai rentos gavėjas turi teisę reikalauti iš rentos mokėtojo, kad šis grąžintų perduotus daiktus arba sumokėtų išperkamą kainą CK 6.454 straipsnyje numatytomis sąlygomis. Šiuo atveju, rentos mokėtojas neturi teisės reikalauti atlyginti jo išlaidas, susijusias su rentos gavėjo išlaikymu. Trečiasis asmuo grindė savo ieškinį tuo, jog atsakovas nuo 2015 metų nevykdė savo pareigų pagal sutartį, nes suprastėjo atsakovo sveikata, jam buvo nustatytas cukrinis diabetas, atsakovas turėjo viršsvorį, dėl ko atsirado judėjimo sutrikimai, jog atsakovas nėra nei skalbęs trečiojo asmens drabužių, nei pirkęs jai ir gaminęs maisto, nesirūpino trečiojo asmens sveikata, nevežiojo jos pas gydytojus, į parduotuvę, bažnyčią, nepirko jai vaistų ir minimalų dėmesį atsakovas jai skirdavo tik per didžiąsias šventes. Tuo tarpu ieškovė, kaip perleisto turto bendraturtė, visiškai nepaisydavo trečiojo asmens kaip garbaus amžiaus žmogaus, kasdienių poreikių ir interesų, vartojo neaiškius medikamentus, nekontroliuojamai alkoholį, be to, namuose nebuvo ramybės, nes tarp atsakovo ir ieškovės nuolat kildavo konfliktai, kurių metu jie aiškindavosi tarpusavio santykius, spręsdavo neištikimybės santykius ir trečiojo asmens poreikiai ir interesai jiems būdavo paskutinėje vietoje. Dėl nuolatinių atsakovo ir ieškovės keliamų konfliktų suprastėjo trečiojo asmens sveikata, atsirado problemos su sveikata. Tai, kad po sutarties sudarymo atsakovas nesirūpino trečiuoju asmeniu ir nevykdė savo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų, teismo posėdžiuose pripažino pats atsakovas, nurodydamas, jog jis daug dirbdavo, be to, suprastėjo jo sveikata, jam buvo nustatytas cukrinis diabetas, jis turi viršsvorį, jam sunku judėti. Atsakovas nurodė, kad jo motina nuolat rūpinosi jo pilnamečiai vaikai, ypač dukros E., su kuria gyveno ir dabar gyvena jo motina, bei K.. Būtent jo dukros rūpinosi jo motinos sveikata, priežiūra, vaistais, maistu. Taip pat atsakovas patvirtino, kad ieškovė jo motinos neprižiūrėjo, jog ieškovės ir jo motinos santykiai buvo konfliktiški.

Šalies argumentai

Ieškovės nurodytus nesutikimo su trečiojo asmens savarankišku ieškiniu argumentus, jog būtent tik ieškovė prižiūrėjo ir rūpinosi atsakovo motina, su kuria ieškovės santykiai buvo geri, kad atsakovo motiną ieškovė vežiojo pas gydytojus, pirko maistą už grynuosius ir ji gamino maistą šeimai ir trečiajam asmeniui, tiek atsiliepime, tiek posėdžių metu teismas vertino kritiškai, kadangi jie prieštarauja tiek trečiojo asmens, atsakovo bei liudytojais apklaustų ieškovės ir atsakovo vaikų parodymams. Teismas nurodė, kad pati ieškovė patvirtino, jog atsakovas savo motina nesirūpino, o ieškovei nuo 2021 metų rugpjūčio mėnesio išėjus iš namų, jokių santykių, kontakto tarp jos ir trečiojo asmens nebuvo, jog trečiojo asmens sveikata ji nesidomėjo. Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovės argumentus, kad sutartis neįpareigojo atsakovo ir ieškovės pirkti maisto produktus ar vaistus trečiajam asmeniui, todėl ir trečiojo asmens čekiai pateikti su ieškiniu absoliučiai nieko neįrodo, be to, jog čekiai, išanalizavus jų neatitikimus, nepatvirtina, kad maistas ar vaistai buvo pirkti būtent A. M. B.. Tokie čekiai gali būti skirti ir K. B. ar jos brolių poreikiams ar to pačio atsakovo poreikiams tenkinti. Teismas atkreipė dėmesį, jog ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie maisto, vaistų pirkimą trečiajam asmeniui. Be to, sutarties 5.1 p., tame tarpe, buvo nustatyta būtent rentos mokėtojo pareiga imtis visų priemonių, reikalingų rentos gavėjo normalioms sąlygoms užtikrinti ir kad įsipareigojimai laikytini kasdienės priežiūros prievole, kurią būtina vykdyti nuolat, ne epizodiškai. Teismo vertinimu, tai, kad ieškovė mokėjo mokesčius už komunalines ir kitas paslaugas už naudojimąsi gyvenamuoju namu nėra tapatu trečiojo asmens priežiūrai ja pagal sutartį. Sutarties 6.2-6.3 p. buvo prisiimti sutartiniai įsipareigojimai, susiję su nekilnojamojo turto priežiūra ir naudojimu. Trečiojo asmens pateikti 2016 metų mokėjimo patvirtinimai patvirtina, jog pats trečiasis asmuo mokėjo atliekų tvarkymo mokesčius už nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini). Ieškovė jokių reikalavimų, susijusių su ieškovės turėtomis nekilnojamojo turto išlaikymo išlaidomis, trečiajam asmeniui nereiškė.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas sprendė, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog atsakovas savo pareigų pagal sutartį nevykdė, prie to neprisidėjo ir ieškovė kaip atsakovo sutuoktinė, tokiu būdu atsakovas, kaip rentos mokėtojas, tame tarpe ir ieškovė iš esmės pažeidė sutartį, neužtikrino trečiojo asmens kasdienės priežiūros prievolės vykdymo, dėl ko trečiasis asmuo negavo didžiąja dalimi to, ko pagal sutartį per visą sutarties terminą pagrįstai tikėjosi gauti, taip pat trečiojo asmens asmeniniai interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti bei liko neįgyvendinti trečiojo asmens teisėti lūkesčiai. Teismas sprendė, kad yra pagrindas tenkinti trečiojo asmens ieškinio reikalavimus ir nutraukti 2013 m. lapkričio 19 d. sudarytą tarp trečiojo asmens A. M. B. (rentos gavėjas) ir atsakovo M. B. (rentos mokėtojas) Išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, patvirtintą Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarės D. S., notarinio registro Nr. 11121, bei taikyti vienašalę restituciją ir trečiajam asmeniui A. M. B. nuosavybėn grąžinti nekilnojamąjį turtą.

Teismas ieškovės reikalavimą pripažinti sodybą bendrąja jungtine nuosavybe, padalinant tarp šalių ją kiekvienam po ½ dalį asmeninės nuosavybės teise, teismas atmetė kaip neįrodytą. Teismas nustatė, kad ant atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio 2,2100 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) yra pastatytas neįregistruotas pastatas (toliau – sodyba). Šių aplinkybių atsakovas neginčijo. Ieškovė nurodė, kad sodyba buvo statoma šalių santuokos metu, nuo 2013 metų, pabaigta apie 2016 metus, iš bendrų santuokinių lėšų ir ieškovės asmeninių lėšų, kai šalys gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį. Statybomis rūpinosi ieškovė, ji užsakinėjo medžiagas, už kai kurias apmokėdavo, nors išlikusių dokumentų daug nėra. Ieškovė nurodė, kad 2007 m. rugsėjo 3 d. pardavė jai asmeninės nuosavybės teise į dalį priklausančio buto ir gavo 108 000 Lt (31 279 Eur) (pridėjo 2007 m. rugsėjo 3 d. Buto dalies Pirkimo–pardavimo sutartį, patvirtintą Vilniaus miesto 42-ojo notarų biuro notarės N. J., notarinio reg. Nr. NJ-3672, kuria pardavėja O. B. pardavė pirkėjui P. B. pardavėjai priklausančio ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), už 108 000 Lt). Ieškovė nurodė, kad 2016 m. balandžio 15 d. dovanojimo sutarties pagrindu ieškovė gavo 14 500 Eur, 2015 m. sausio 12 d. dovanojimo sutarties pagrindu gavo 14 500 Eur (pridėjo 2015 m. sausio 12 d. O. B. (ieškovės motinos) ir O. B. sudarytą notarine tvarka nepatvirtintą Pinigų dovanojimo sutartį, kuria O. B. padovanojo O. B. asmeninės nuosavybės teise 14 500 Eur ir 2016 m. balandžio 15 d. O. B. (ieškovės motinos) ir O. B. sudarytą notarine tvarka nepatvirtintą Pinigų dovanojimo sutartį, kuria O. B. padovanojo O. B. asmeninės nuosavybės teise 14 500 Eur). Taip pat ieškovei buvo grąžinta skola 12 000 litų (3475 Eur). Ieškovė nurodė, kad ji turėjo savo asmeninių pinigų viso 44 639 Eur, kuriuos panaudojo bendro turto įsigijimui/pastatymui. Ieškovė pateikė: 2015 m. birželio 22 d. krovinio važtaraštį, kad iš UAB „Baltparma“, pakrovimo vieta: (duomenys neskelbtini), buvo pakrautos 336 vnt. silikatinių plytų; iškrovimo vieta nenurodyta; pirkėjas – nenurodytas; 2015 m. liepos 28 d. UAB „Danizė“ PVM sąskaitoje faktūroje Serija DAN Nr. 0537 nurodyta: pirkėja O. B. prekes – langus iš Rehau profilio už 185 Eur, gavo; 2015 m. liepos 28 d. UAB „Danizė“ PVM sąskaitoje faktūroje Serija DAN Nr. 0536 nurodyta: pirkėja O. B. prekes – langus iš Rehau profilio už 1205 Eur, gavo; kad nurodytas sumas už langus sumokėjo O. B. patvirtina UAB „Danizė“ 2015 m. liepos 10 d., 2015 m. liepos 13 d., 2015 m. liepos 28 d. Pinigų priėmimo kvitai. Ieškovė pateikė 2017 m. birželio 12 d. Vilniaus Automechanikos ir verslo mokyklos Pažymėjimą DNr. (duomenys neskelbtini), kad 2017 metais baigė 8 valandų trukmės ūkininkavimo pradmenų mokymo programą. Taip pat ieškovė nurodė, kad santuokos metu pati mokėjo nemažai bendrų kreditų: 2007 m. rugpjūčio 13 d. mokėjimas pagal Vartojimo kredito sutartį su UAB „General Financing“ sumokėta 3000 litų, mokėjimas 2011 m. vasario 28 d. Paskolos sutartį su UAB „SMSCredit.lt” sumokėta 1000 litų, mokėjimas 2013 m. kovo 27 d. Kredito sutartį su UAB „4Finance‘‘ sumokėta 2000 litų, mokėjimas 2013 m. rugpjūčio 28 d. Kredito sutartį su UAB „MCB Finance“ sumokėta 3000 litų, mokėjimas 2016-25 Mini paskolos sutartį su UAB „Ferratum“ sumokėta 850 Eur, mokėjimas 2019 m. gegužės 7 d. Paskolos sutartį su UAB „IPF Digital Lietuva“ sumokėta 3200 Eur, mokėjimas 2020 m. kovo 3 d. Paskolos sutartį su UAB „IPF Digital Lietuva“ sumokėta 900 Eur. Ieškovė nurodė, kad šie dokumentai patvirtina, kad O. B. prisidėjo prie šeimos išlaikymo, bendro ūkio vedimo, turėjo savo santaupų, asmeninių piniginių lėšų bei dirbo kartu su atsakovu, gaudavo bendras pajamas, todėl yra visi pagrindai visą bendrą sutuoktinių turtą padalinti per pusę, t. y. po 1/2 dalį.

Atsiliepimas

Atsakovas, nesutikdamas su ieškovės reikalavimu, nurodė, kad ieškovė reikalavimus dėl sodybos pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe pradėjo reikšti tik 2023 m. kovo 24 d. patikslintame ieškinyje, minėtą sodybą statė jo sūnūs K. ir D. B., kurie pirko statybines medžiagas, kad leidimo statybai nėra, sodyba nėra įteisinta, statyba nėra baigta ir tęsiasi, sodyba nėra pilnai įrengta, K. B. toliau atlieka statybos darbus. Atsakovas dar atsiliepime (DOK-26550) į ieškovės 2023 m. kovo 24 d. patikslintą ieškinį nurodė, kad jam priklausančiame asmeninės nuosavybės teise žemės sklype, (duomenys neskelbtini) kaime, jo leidimu sūnus K. B. statosi sodybą, kurioje ketina gyventi ir visi statybos darbai atliekami iš sūnaus K. B. lėšų. Ieškovės pateiktas 2015 metų plytų važtaraštis neatitinka realios faktinės situacijos, nes sodyba statoma iš mūro blokų, o iš atsakovo pateiktų papildomų dokumentų, akivaizdu, kad už juos mokėjo sūnus K. B.. Tai reiškia, kad nei metai, nei statybinės medžiagos pagal faktą neatitinka. Pridėjo: 2018 m. kovo 16 d. Moki veži Pinigų priėmimo iš K. B. kvitą Nr. 44168, kad už prekes apmokėta 2071,18 Eur; 2018 m. kovo 6 d. Moki veži Prekių užsakymo aktą Nr.PC-14 2071,18 Eur sumai, užsakovas K. B. sumokėjo už mūro blokus, arko blokelių padėklus, klijus silikatiniams blokeliams; 2018 m. gegužės 8 d. Staigeta komercinį pasiūlymą 2065,12 Eur sumai už statybinių priemonių pirkimą, pirkėju nurodytas K. B.; 2022 m. gruodžio 23 d., 2023 m. balandžio 21 d. UAB „Krasas“ PVM sąskaitas faktūras serija KR Nr. 33970, Nr. 35317 apie pirkėjo K. B. pirktas statybines prekes, pateikė 2023 metų PVM sąskaitas faktūras apie baldų vonios, dušo pirkimą. Atsakovas pateikė transporto priemonių pirkimo–pardavimo sutartis, kuriomis grindė aplinkybes, jog šalių santuokos metu statyboms piniginių lėšų neturėjo, atsakovas 2016 metais iš savo motinos įsigijo transporto priemones už 8500 Eur, kurias 2016 m. rugpjūčio 1 d. įregistravo atsakovo vardu VĮ „Regitra“: 2016 m. liepos 28 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovas iš trečiojo asmens A. M. B. už 2500 Eur nusipirko Mersedes Benz 1317, v. Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. liepos 28 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovas iš trečiojo asmens A. M. B. už 1500 Eur nusipirko Peugeot Boxer, v. Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. liepos 29 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovas iš trečiojo asmens A. M. B. už 2000 Eur nusipirko Mersedes Benz, v. Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. liepos 29 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovas iš trečiojo asmens A. M. B. už 1500 Eur nusipirko Nissan X Trail, v. Nr. (duomenys neskelbtini).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nurodė, kad ieškovė, prašydama pripažinti sodybą-pastatą (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine nuosavybe, nepateikė jokių įrodymų apie sodybą-pastatą kaip nekilnojamojo turto objektą (plotą, tūrį, kadastrinius duomenis), jo vertę (vertės nustatymo ekspertizė, išvada apie nekilnojamojo turto vertę). Ieškovei ne vieną kartą buvo siūlyta pateikti tokius įrodymus, tačiau tokių duomenų byloje ieškovė nepateikė. Taip pat ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad sodybos-pastato statyba buvo pradėta 2013 metais ir pabaigta 2016 metais. Ieškovės pateikti 2015 metų duomenys apie pirktas silikatines plytas neįrodo, kad būtent ieškovė jas pirko, kad jos buvo panaudotos sodybos-pastato statybai. Tai, kad ieškovės vardu 2015 metais buvo pirkti langai, neįrodo, kad jie buvo pirkti būtent sodybos-pastato įrengimui. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovė patikslintame ieškinyje nurodydama apie gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini) atliktą name remontą, nurodė, tame tarpe, kad apie vienų durų užmūrijimą, pastatytą name židinį, apie langų pakeitimą. Ieškovė apsiribodama jos pateiktais įrodymais apie langų pirkimą 2015 metais bei tuo, kad jos nurodytu laikotarpiu ji turėjo pakankamai piniginių lėšų, net neįrodinėjo, kad 2013–2016 metais buvo ieškovės ir atsakovo susitarimas bendrai jų abiejų darbu, intelektu, o taip pat ir abiem sutuoktiniams bendrąja jungtine nuosavybės teise priklausančiomis piniginėmis lėšomis statyti sodybą-pastatą atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, siekiant sukurti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe tapsiantį nekilnojamąjį turtą.

Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovas niekada ir neteigė, kaip nurodė ieškovė, jog ginčo sodyba-pastatas yra atsakovo asmeninė nuosavybė. Atsakovas, ieškovei pareiškus reikalavimus dėl ginčo sodybos-pastato pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nuosekliai teigė, kad jam leidus ant jam priklausančio žemės sklypo šį pastatą statė jo sūnus K.. Tai patvirtino ir apklausti liudytojais šalių pilnamečiai vaikai K., K., E. bei liudytojai J. S., L. D., V. R., D. L., kad ginčo sodybą-pastatą statė K. su D., taip pat liudytojai parodė, kad statybos buvo pradėtos 2016–2017 metais ir dar nebaigtos. Kas, teismo vertinimu, paneigia ieškovės nurodytą sodybos-pastato statybos pradžios ir pabaigos laikotarpį. Atsakovo pateikti duomenys apie K. B. 2018 metų statybinių priemonių pirkimą irgi paneigia ieškovės nurodytas aplinkybes apie statybos užbaigimą 2016 metais.

Šalies argumentai

Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo ½ dalį (8095 Eur:2) 4047,50 Eur kompensaciją už gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimus. Nurodė, kad name buvo atliktas vidaus remontas: sienos apšildytos - 300 eurų išlaidos (dabartinė vertė - 150 eurų); elektros instaliacija visiškai pakeista -700 eurų išlaidos (dabartinė vertė 350 eurų), pakeisti visi šviestuvai - 300 eurų išlaidos (dabartinė vertė 150 eurų), vienos durys užmūrytos, kad pastatyti krosnelę ir pastatytas židinys - išlaidos 1000 eurų (dabartinė vertė 500 eurų), vienas kambarys perdarytas į vonios kambarį (pastatyta siena), vonios kambarys padalytas apie 6-7 kv. metrus, virtuvės kambaryje padaryta anga, kad pastatyti duris įėjimui į vonios kambarį. Už visus darbus ir statybines medžiagas išlaidos 1200 eurų (dabartinė vertė 800 eurų). Išorės remontas: aplink visą namą pamatai išbetonuoti, kad nepraeitų vanduo ir vėjas - išlaidos 600 eurų (dabartinė vertė 400 eurų). Pakeisti visi langai, išlaidos 500 eurų (dabartinė vertė 400 eurų). Nupirkti visi baldai, stambi ir smulki buitinė technika, santechnika: minkštas kampas išlaidos 400 eurų (dabartinė vertė 200 eurų), 3 lovos išlaidos 340 eurų (dabartinė vertė 140 eurų), 6 sėdimų vietų valgomojo komplektas išlaidos 700 eurų (dabartinė vertė 500 eurų), 4 spintų komplektas išlaidos 200 eurų (dabartinė vertė 60 eurų), kompiuterio staliukas išlaidos 140 eurų (dabartinė vertė 80 eurų), stacionarus kompiuteris su monitoriumi išlaidos 1400 eurų (dabartinė vertė 700 eurų), pakabinamos dieninės ir naktinės užuolaidos 140 eurų (dabartine vertė 60 eurų), televizorius 300 eurų (dabartinė vertė 140 eurų). Virtuvės komplektas iš 3 pakabinamų spintelių ir 1 pastatoma spintelė su stalviršiu 600 eurų (dabartinė vertė 300 eurų), virtuvės kampas 300 eurų (dabartinė vertė 150 eurų), šaldytuvas 400 eurų (dabartine 200 eurų), dujinė viryklė 300 eurų (dabartinė vertė 180 eurų); gartraukis 100 eurų (dabartinė vertė 50 eurų), puodai 4 vnt., 140 eurų (dabartinė vertė 50 eurų); bulvių tarkavimo mašina, mėsmalė, mikrobanginė krosnelė 300 eurų (dabartinė vertė 150 eurų), vonia 300 eurų (dabartinė vertė 150 eurų), skalbimo mašina 450 eurų (dabartinė vertė 200 eurų). Pastatomas tualetas 160 eurų (dabartinė vertė 80 eurų), kriauklė su pastatoma spintele 140 eurų (dabartinė vertė 70 eurų), maišytuvas 60 eurų (dabartinė vertė 30 eurų), rankšluosčių džiovintuvas 180 eurų (dabartinė vertė 90 eurų), kombinuotas vandens šildytuvas 120 L. vertikalus 420 eurų (dabartinė vertė 210 eurų), hidroforas 50 Litrų 200 eurų (dabartinė vertė 100 eurų), vonios kambario sienų apdaila 250 eurų (dabartinė vertė 125 eurai), santechnikos vamzdžiai 18 mm ir santechnikos armatūra 800 eurų (dabartinė vertė 600 eurų), giluminis elektrinis vandens siurblys vienfazis jungiamas per kontrolinę dėžutę 700 eurų (dabartinė vertė 500 eurų), vidaus durys 2 vnt. 300 eurų (dabartinė vertė 180 eurų), lauko durys 300 eurų (dabartinė vertė 200 eurų).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas ieškovės reikalavimą dėl 4047,50 Eur kompensacijos iš atsakovo priteisimo už gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), pagerinimus atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Teismo vertinumu, ieškovė, nurodydama santuokos metu atliktus namo pagerinimo darbus, nenurodė laikotarpio, kurio metu turto pagerinimai: apšiltintos sienos, įrengta elektros instaliacija, pastatytas židinys, krosnelė, įstatytos durys, pakeisti langai, išbetonuoti pamatai aplink namą, atlikta vidaus sienų apdaila, įrengti santechnikos vamzdžiai, giluminis vandens siurblys, vienas kambarys perdarytas į vonios kambarį buvo atlikti, nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų (darbų atlikimo sutarčių, čekių, PVM sąskaitų faktūrų, kvitų, ir pan.). Todėl teismas padarė išvadą, kad buvo atlikti name ieškovės nurodyti namo pagerinimai, jog bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe buvusio turto pagerinimas buvo esminis, jog jis buvo atliktas išimtinai ar didžiąja dalimi vien iš ieškovės asmeninių lėšų ir nustatyti konkretų tokių lėšų dydį, atlikto pagerinimo mastą ir pan., teismas neturi objektyvios galimybės ir pagrindo. Be to, ieškovė visiškai nepagrįstai prie namo pagerinimų priskyrė buitinės technikos, vonios įrangos, baldų, indų, užuolaidų įsigijimą, nurodydama jų kainą, Atkreipė dėmesį, jog ieškovė jokių reikalavimų dėl šių daiktų padalinimo atsakovui nereiškė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė O. B. prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. gegužės 8 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-25-494/2026 iš dalies pakeisti:

1. Panaikinti sprendimo dalį dėl 6000 Eur išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui B. B. priteisimo iš ieškovės O. B..

2. Panaikinti sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo jai priteisimo iš atsakovo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - priteisti iš atsakovo M. B. išlaikymą ieškovei O. B. po 200 Eur kiekvieną mėnesį iki ieškovės gyvenimo pabaigos, išmokas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

3. Panaikinti sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl sodybos pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - pripažinti sodybą, esančią ant žemės sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine nuosavybe ir priteisti ieškovei O. B. ½ dalį ir atsakovui M. B. ½ dalį sodybos asmeninės nuosavybės teise.

4. Panaikinti sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl 4047,50 Eur piniginės kompensacijos priteisimo, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - priteisti ieškovei O. B. iš atsakovo M. B. 4047,50 Eur piniginę kompensaciją už jam tenkančius kilnojamuosius daiktus ir turto pagerinimą.

5. Panaikinti sprendimo dalį, kuria patenkintas trečiojo asmens ieškinys, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - trečiojo asmens A. M. B. ieškinį atmesti.

6. Priteisti ieškovei O. B. asmeninės nuosavybės teise po ½ dalį šio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini): žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,5431 ha., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini).

7. Priteisti atsakovui M. B. asmeninės nuosavybės teise į visą šį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini): žemės sklypą, kurio bendras plotas 0,5431 ha., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

8. Priteisti ieškovei O. B. iš atsakovo M. B. piniginę kompensaciją už jam tenkantį visą aukščiau minėtą nekilnojamąjį turtą, priteisiant 34 572 Eur.

9. Jeigu teismas netenkintų ieškovės reikalavimo atmesti trečiojo asmens A. M. B. ieškinį, tokiu atveju prašo panaikinti sprendimo dalį ir priteisti ieškovei O. B. 8290 Eur kompensaciją už nekilnojamąjį turtą ir priimti naują sprendimą - priteisti ieškovei O. B. ir atsakovui M. B. asmeninės nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą: po ½ dalį: pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).

10. Jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręstų, jog jis dėl tam tikrų priežasčių negali priimti naujo sprendimo dėl kai kurių apeliantės O. B. reikalavimų, prašo bylą toje dalyje gražinti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

11. Priteisti ieškovės naudai iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmos instancijoje ir apeliacinėje instancijoje. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pasirinko VTAT atstovo nuomonę dėl 300 Eur išlaikymo dydžio ir nepagrįsdamas šio dydžio priteisė iš ieškovės 300 Eur išlaikymą nepilnamečiam sūnui. Ieškovė 2026 m. vasario 3 d. duomenimis išlaikymo įsiskolinimo valstybei neturėjo, šias aplinkybes patvirtina byloje 2026 m. vasario 4 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus raštas „Dėl vaikų išlaikymo išmokų skolos valstybės biudžetui“ Nr.(8.20E)DV-S-9029) O. B.. Kadangi buvo išieškota skola pagal laikiną išlaikymą, tai ieškovei jokiu būdu neturėjo būti priteisiamas išlaikymo įsiskolinimas pagal teismo sprendimą po 300 eurų į mėnesį, kaip skola. Teismas tokios analizės neatliko, negretino ir nevertino esamų įrodymų byloje, ir nepagrįstai priteisė 300 eurų išlaikymą per mėnesį, ko pasėkoje tokio paties dydžio išlaikymą priteisė už 20 mėnesių, kaip skolą, kuri jau išieškota iš ieškovės kaip 273,63 Eur išlaikymo dydžio skola už mėnesį to paties atsakovo naudai tuo pačiu terminu, kuris nurodomas sprendime.

Teismas nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą pripažinti sodybą, esančią ant žemės sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine nuosavybe, priteisiant ieškovei ½ dalį ir atsakovui ½ dalį sodybos asmeninės nuosavybės teise. Sodyba buvo statoma santuokos metu. Sodyba pradėta statyti 2013 m., pabaigta apie 2016 m. Santuoka tarp šalių sudaryta (duomenys neskelbtini). Tuo metu sutuoktiniai dar vedė bendrą ūkį, gyveno kartu kaip šeima. Sodyba neįregistruota dėl projekto defektų. Ieškovė sodybai statyti naudojo ir savo asmenines lėšas (dalį pinigų padovanojo mama, dalį ieškovė atgavo kaip skolą, dalį gavo už parduotą savo asmeninį turtą), ir buvo naudojamos bendros šeimos pajamos. Sodybos statybomis rūpinosi ieškovė, užsakinėjo medžiagas, kai kurias iš jų apmokėdavo, tačiau išlikusių dokumentų nėra daug. Sutuoktiniai ilgus metus dirbo kartu, todėl gautos pajamos yra bendro darbo rezultatas, nors deklaruotos tik atsakovo vardu. Atsakovas kasmet deklaruodavo 45 000 Eur pajamų, tai yra bendrai sutuoktinių uždirbti pinigai, kuriuos sutuoktiniai išleisdavo savo nekilnojamojo turto pagerinimui ar naujų pastatų statybai, transporto priemonių pirkimui. Akivaizdu, kai statoma pačių sutuoktinių jų pačių asmeniniais pinigais ir tai daroma ūkio būdu, tai kiekvieno pirkinio dokumentų išsaugojimas nėra tokių veiksmų tikslas, nes šalys gyvena santuokoje ir yra bendro tikslo vedami, o ne ruoštasi ateityje ginčytis teisme. Ieškovė pateikė įrodymus, kad tiesiogiai prisidėjo tiek pinigais, tiek veiksmais, kad būtų ne tik pastatyta sodyba, bet ir sąlyga, kuri leido formaliai laikyti, kad 2017 metais sodybos statyba buvo teisėta, nes ji tapo ūkininke, kuri tokią teisę statytis turi be leidimo statybai. Atsakovas iš viso teismui nepateikė jokių įrodymų, kad jis finansiškai prisidėjo prie statybos. 2017 metais sodybos pamatai, sienos, stogas, langai jau buvo pastatyti ir 2018 metų blokelių pirkimas su statybinėmis medžiagomis tik patvirtina, kad K. B., būdamas pilnametis, galėjo pirkti tai, ką pirko, tačiau neįrodo to, kas jau pastatyta, kaip tik savo paties darbu ir pinigais iki 2018 metų. Ieškovė negali pateikti įrodymų apie sodybos plotą, tūrį, kadastrinius duomenis, nes to padaryti fiziškai neįmanoma. Sodyba yra atsakovo žemėje. Atlikti jos matavimų ji neturi teisės be leidimo. Kadastrinius matavimus be atsakovo žinios taip pat atlikti negalima, kaip ir negalima įvertinti šio turto vertės be atsakovo sutikimo. Tokių veiksmų atlikti atsakovas neleido. Teismas rėmėsi liudytojų – atsakovo vaikų, giminių ir kaimynų, kurie realiai yra suinteresuoti duoti atsakovui palankius parodymus, parodymais, kurių teismas net neanalizavo ir nevertino kritiškai, kaip prieštaraujančius bylos įrodymams.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas iš bylos medžiagos, esamų duomenų byloje, šalių paaiškinimų privalėjo ne deklaruoti, o nustatyti, kokie namo pagerinimo darbai buvo atlikti ieškovės ir atsakovo santuokos metu, kokiu laikotarpiu, kokios išlaidos buvo patirtos, koks ieškovės įnašas buvo atliekant namo pagerinimus ir atitinkamai nustatyti ieškovei mokėtinos kompensacijos dydį (atlygintinų išlaidų ar vertės pokyčio dydis). Atsakovas iš esmės ieškovės reikalavimo dėl 4047,50 Eur kompensacijos priteisimo už gyvenamojo namo pagerinimus nepaneigė leistinais įrodymais. Teismas paneigė prezumpcijos, kad santuokoje įgytas sutuoktinių turtas (tame tarpe ir to turto pagerinimai) yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, jeigu kuris nors iš sutuoktinių neįrodo, kad turtas buvo įgytas, kaip asmeninė jo nuosavybė. Ieškovė neįrodinėjo, kad jos nurodomas turtas yra jos asmeninė nuosavybė. Atsakovas taip pat neįrodinėjo, kad ieškovės nurodomas turtas ir turto pagerinimai tapo jo asmenine nuosavybe. Toks teismo sprendimas akivaizdžiai nepagrįstas ir neteisėtas, nes atsakovas akivaizdžiai nepagrįstai praturtėja ieškovės sąskaita.

Teismas nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą priteisti jai iš atsakovo po 200 Eur išlaikymą kiekvieną mėnesį iki jos gyvenimo pabaigos, motyvuodamas tuo, kad papildomas išlaikymas ieškovei nėra reikalingas, nors ji yra darbinga tik 15 proc., o CK 3.72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija nagrinėjamu atveju netaikytina, nes yra paneigta aptartais faktiniais bylos duomenimis. Ieškovės sveikatos būklė yra sąlygota bendro gyvenimo kartu su atsakovu metu jo naudoto fizinio ir psichologinio smurto pasėkoje. Teismui buvo pateikta pakankamai įrodymų, kurie leidžia spręsti, jog ieškovė pagal savo šiandieninę sveikatos būklę ir einant metams ligoms toliau progresuojant negalės gauti pakankamą atlyginimą ir užsitikrinti tinkamą sau išlaikymą. Teismas be pagrindo patikėjo tikrovės neatitinkančiais atsakovo, trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais, šalių pilnamečių vaikų ir liudytojų melagingais teiginiais apie ieškovės piktnaudžiavimą alkoholiniais gėrimais.

Ieškovės O. B. ir atsakovo M. B. nuosavybės teise po ½ dalį įregistruotus pastatus: ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), teismas priteisė atsakovui M. B. asmeninės nuosavybės teise, o ieškovei O. B. iš atsakovo M. B. priteisė 8290 Eur kompensaciją. Ieškovė nesutinka su tokiu teismo sprendimu. Nurodyti „ūkiniai“ pastatai iš esmės tikrovėje yra gyvenamieji namai, stovintys atskirai, ką patvirtina byloje esančios fotonuotraukos (DOK 54527- 627jpg, 624jpg, 632jpg, 630jpg). Už juos ieškovei priteista kompensacija yra nereali, t. y. ženkliai maža ir neatitinkanti jų realios vertės, todėl ieškovė reikalauja, kad jai būtų priteista ½ dalis šių pastatų asmeninės nuosavybės teise.

Tenkindamas trečiojo asmens reikalavimą teismas padarė teisinę klaidą, nesirėmė faktinėmis bylos aplinkybėmis ir realia situacija, o rėmėsi atsakovo ir liudytojų prieštaringais parodymais, padarydamas tokiu būdu nepagrįstą ir todėl neteisėtą išvadą, kad rentos sutartis nutrauktina. 2013 metais išlaikymo iki gyvos galvos sutartyje užfiksuota trečiojo asmens valia sudaryti sutartį būtent su atsakovu dėl išlaikymo vykdymo, perduodant jam ir jo sutuoktinei nuosavybės teises į jos nekilnojamąjį turtą, taip išreiškiant pasitikėjimą bei sutinkant už perduotą nekilnojamąjį turtą gauti iš savo sūnaus išlaikymą sutartyje numatytomis sąlygomis iki gyvos galvos. Tokiu būdu notarinė sutartis patvirtino visų trijų šalių valią, kuri ne tik nenuginčyta, bet ir turi įstatymo galią. Todėl šis turtas yra dalintinas ir tai suprato atsakovas ir matomai buvo paaiškinta trečiajam asmeniui (kitokios išvados būti negali, nes tai patvirtina ir priešieškinis ir trečiojo asmens ieškinys po ieškovės ieškinio pateikimo teismui). Tiek ieškovė, tiek teismas priėmus trečiojo asmens ieškinį, gavus atsakovo atsiliepimą su jo pozicija ir papildomais reikalavimais byloje, turėjo matyti, kad toks ieškinys yra fiktyvus, nes juo bandoma sumažinti dalintino turto masę dėl santuokos nutraukimo. Trečiasis asmuo nurodo, kad jį „prižiūrėjo ir ja rūpinosi, nuveždavo pas gydytojus, jai valgyt gamindavo, skalbdavo anūkės“, kas reiškia pagal jau atsakovo argumentus, kad jo motiną prižiūrėjo K., kuriai 2015 metais buvo 14 metų, ir kuriai pačiai reikėjo priežiūros. K. negalėjo vežioti senelės pas gydytojus. Jos sesuo E. kūrė savo šeimą. Jokių objektyvių duomenų apie jos rūpinimąsi senele byloje nėra, tik jos pačios parodymai. Ji byloje yra suinteresuotas asmuo atsakovo pusėje. Atsakovo dukra K. tapo pilnamete tik 2019 metais. Ji jokių savo asmeninių pajamų, kurias galėjo skirti senelės priežiūrai neturėjo. Taip pat byloje nėra jokių duomenų, kad E. turėjo finansines ir fizines galimybes rūpintis trečiuoju asmeniu. Tai, kad šiuo metu ji gyvena su savo sūnumi ginčo patalpose, nereiškia, kad tik ji nuo 2015 metų rūpinosi senele, o ieškovė ir atsakovas nusišalino nuo rentos sutarties vykdymo. Trečiasis asmuo pretenzijų nereiškė devynis metus. Panaikinus teismo sprendimą dalyje dėl rentos sutarties nutraukimo, turi būti tenkinami ieškovės (apeliantės) reikalavimai pagal jos 2025 m. gegužės 5 d. patikslinto ieškinio 8 p., 9 p. ir 10 p. dėl nekilnojamojo turto ir kompensacijos priteisimo.

Atsiliepimas

Atsiliepime į ieškovės O. B. apeliacinį skundą atsakovas M. B. prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. gegužės 8 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-25-494/2026, priteisti iš ieškovės atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Apeliacinio skundo teiginys, kad pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl ieškovės mokėtino išlaikymo dydžio, esą „tiesiog perkėlė“ Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (toliau – Tarnyba) nuomonę į sprendimą, nepagrįstas. Iš sprendimo turinio akivaizdžiai matyti, kad Tarnybos išvada buvo tik vienas iš byloje vertintų įrodymų, o vien aplinkybė, jog galutinė teismo išvada sutapo su Tarnybos siūlymu, visiškai nereiškia, kad sprendimas buvo priimtas nevertinant kitų byloje esančių įrodymų ir jų visumos. Be to, pati Tarnyba nebuvo kategoriškai nurodžiusi, kad sūnui privalo būti priteistas būtent 300 Eur dydžio išlaikymas. Priešingai, Tarnyba savo išvadoje aiškiai pažymėjo, kad išlaikymo dydis sūnui turi būti skaičiuojamas atsižvelgiant į sūnaus poreikius bei atsakovo ir ieškovės realias galimybes. Galutinį vertinimą dėl išlaikymo dydžio atliko ne Tarnyba, o pirmosios instancijos teismas, kuris ir turi tokią kompetenciją. Sprendime buvo įvertintas ne tik ieškovės darbingumo lygis, bet ir jos turtinė padėtis, gaunamos pajamos bei kitos reikšmingos aplinkybės. Todėl vien tai, kad ieškovei yra nustatytas 15 proc. darbingumo lygis, nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovė neturi pareigos teikti sūnui išlaikymo arba jį sumažinti iki visiško minimumo. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nepaisant ieškovei nustatyto darbingumo lygio, ji ilgą laiką dirbo pavežėja bei be netekto darbingumo pensijos gavo papildomas pajamas pragyvenimui. Pirmosios instancijos teismas ir taip priteisė ieškovei sūnaus išlaikymui daug mažesnį nei pusę minimalios algos išlaikymą, kas pagal formuojamą teismų praktiką yra daroma tik išimtiniais atvejais.

Sūnus kartu su atsakovu pradėjo gyventi nuo 2022 m. vasario 28 d., kas atitinkamai reiškia, kad būtent nuo šios dienos, kai sūnus apsigyveno kartu su atsakovu, ieškovė įgijo pareigą sūnui teikti materialinį išlaikymą. Visą bylos nagrinėjimo laikotarpį, beveik 5 metus, ieškovė vengė išlaikyti sūnų. Atsakovo prašymas byloje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikino išlaikymo iš ieškovės sūnui priteisimo, buvo pateiktas tik 2023 m. spalio 6 d., nutartis dėl laikino išlaikymo sūnui priteisimo priimta 2023 m. spalio 11 d., atsakovo patikslintas priešieškinis, kuriuo buvo prašoma priteisti iš ieškovės sūnui išlaikymą į bylą pateiktas tik 2023 m. spalio 17 d. Kadangi ieškovė visiškai neteikė sūnui išlaikymo nuo 2022 m. vasario 28 d., kai jis pradėjo gyventi kartu su atsakovu, patikslintu priešieškiniu atsakovas prašė iš ieškovės priteisti sūnaus išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2022 m. vasario 28 d. iki 2023 m. spalio 17 d. (nuo sūnaus faktinio apsigyvenimo su atsakovu iki šioje byloje buvo priimta nutartis dėl laikino išlaikymo sūnui priteisimo). Kadangi ieškovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad nuo 2022 m. vasario 28 d. iki laikino išlaikymo sūnui priteisimo ji būtų teikusi sūnui materialinį išlaikymą ar kitaip prisidėjusi prie jo poreikių tenkinimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad už šį laikotarpį susidarė išlaikymo įsiskolinimas, kuris ir buvo priteistas sprendimu. Ieškovės atlikti mokėjimai Sodrai ir antstoliui, kuriuos ji nurodo neva kaip išlaikymo skolos padengimą, yra susiję su nutartimi dėl laikino išlaikymo sūnui priteisimo ir tai yra daug vėlesni laikotarpiai, nei laikotarpis, už kurį ieškovei sprendimu priteista mokėti sūnaus išlaikymo įsiskolinimas.

Ieškovė nepagrįstai sieja ir jai nustatytą 15 proc. darbingumo lygį su jos neatsiejama teise į išlaikymą. Net ir hipotetiškai pripažinus, kad tam tikri ieškovės sveikatos sutrikimai galėjo būti susiję su santuokos metu patirtais išgyvenimais, ši aplinkybė automatiškai nesudaro teisinio pagrindo jai priteisti išlaikymą iš atsakovo. CK 3.72 straipsnyje teisė į išlaikymą yra siejama ne su sutuoktinio sveikatos būkle, o su realiu asmens negalėjimu savarankiškai save išlaikyti ir kito sutuoktinio galimybėmis tokį išlaikymą teikti. Dėl ko sprendžiant šį klausimą turi būti vertinama abiejų buvusių sutuoktinių turtinė ir sveikatos būklė, jų pajamos, turimas turtas, būtinosios išlaidos ir kitos reikšmingos aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes įvertino ir pagrįstai nenustatė atsakovui papildomos ieškovės išlaikymo pareigos. Sprendimu ieškovei yra priteistos reikšmingo dydžio piniginės kompensacijos: 29 975 Eur kompensacija už santuokos metu įgytas transporto priemones ir 8290 Eur kompensacija už santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą. Šios aplinkybės objektyviai paneigia ieškovės poziciją apie jos sunkią turtinę padėtį, nes akivaizdu, kad sprendimui įsiteisėjus ji iš atsakovo gaus nemažą pinigų sumą. Ieškovė gauna netekto darbingumo pensiją ir papildomą pensiją už penkis gerai išaugintus vaikus. Ieškovė dirba pavežėja ir gauna papildomų pajamų pragyvenimui. Viso bylos proceso metu ją atstovavo privatūs advokatai, o vien už apeliacinio skundo parengimą ji savo atstovui sumokėjo 2000 Eur. Į bylą pateikti ieškovės viešai skelbiami Facebook profilio duomenys rodo, kad ieškovė aktyviai keliauja, leidžia laisvalaikį užsienyje, lankosi įvairiuose renginiuose bei poilsio vietose. Nors šios aplinkybės savaime nepaneigia jos sveikatos būklės, jos yra reikšmingos vertinant tikrąją ieškovės turtinę padėtį ir faktines galimybes pasirūpinti savimi, ką sprendime pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas. Atsakovui taip pat yra nustatytas 65 procentų netekto darbingumo lygis, dėl ko atsakovas dėl savo sveikatos būklės irgi turi ribotas galimybes ne tik dirbti, bet ir vykdyti papildomas finansines prievoles, įskaitant galimą išlaikymo pareigą buvusiai sutuoktinei.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad vien sodybos statybos laikotarpio sutapimas su šalių santuokos laikotarpiu savaime neįrodo, kad šį turtą sukūrė sutuoktiniai savo darbu ar bendromis lėšomis. Byloje esančių įrodymų visumą neginčijamai patvirtina, kad sodybos darbus atlikto jų sūnūs K. ir D. B., todėl sodyba pirmosios instancijos teismo pagrįstai neįtraukta į santuokos metu įgyto ir dalintino turto balansą. Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad faktiniai sodybos statytojai buvo K. ir D. B.. Būtent jie organizavo statybos procesą, koordinavo statybos darbus, atliko didelę dalį statybos darbų savo jėgomis, atsiskaitė su statybinių medžiagų tiekėjais ir rangovais, vykdė mokėjimus už statybai reikalingas medžiagas bei paslaugas, priėmė sprendimus dėl statybos eigos ir faktiškai įgyvendino visą statybos projektą. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, liudytojų parodymai bei pirmosios instancijos teismo atliktas jų vertinimas. Ieškovės argumentai dėl tariamo liudytojų šališkumo yra deklaratyvūs. Liudytojų parodymus patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai. Byloje yra pateikta daugybė K. ir/ar K. B. vardu išrašytų PVM sąskaitų faktūrų už statybines medžiagas ir sodybos inžinerines sistemas. Byloje pateiktų K. ir K. B. vardu išrašytų sąskaitų, pirkimo dokumentų, apmokėjimo kvitų ir darbų atlikimo dokumentų bendra suma sudaro ne mažiau kaip 21 152,40 Eur. Ieškovė į bylą nepateikė nė vieno dokumento, kuris patvirtintų, kad ginčo sodybos statybai ar jos įrengimui statybines medžiagas, inžinerines sistemas ar baldus būtų įsigiję patys sutuoktiniai. Nepagrįsti ir ieškovės teiginiai, kad K. B. dėl savo amžiaus negalėjo statyti sodybos. Byloje nustatyta, kad K. B. gimė (duomenys neskelbtini), o statybos pagal byloje surinktus įrodymus pradėtos 2016–2017 metais ir tęstos vėliau. Taigi, iš esmės tuo metu, kai buvo pradėti sodybos statybos darbai K. B. buvo 17–18 m. amžiaus. Iš liudytojų apklausos byloje matyti, kad K. ir D. B. jau nuo paauglystės dirbo kartu su atsakovu prie statybos darbų, nes šeima buvo didelė, gyveno A. M. B. pagal Išlaikymo iki gyvos galvos sutartį sutuoktiniams perleistame turte, gyvenamojo namo, kuriame gyveno šeima, plotas yra vos 44 kv. m, todėl sūnūs norėjo kuo greičiau išeiti gyventi atskirai nuo kitų šeimos narių. Ieškovė savo reikalavimui dėl sodybos pripažinimo bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe pagrįsti į bylą pateikė tik pavienius dokumentus, tarp jų - 2015 metų statybinių medžiagų važtaraštį ir duomenis apie langų įsigijimą. Tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad šie dokumentai nepatvirtina jų ryšio su ginčo sodyba. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad sodyba pastatyta iš mūro blokelių, o ieškovės pateiktas važtaraštis buvo susijęs su plytomis. Be to, vien langų ar kitų statybinių medžiagų įsigijimas savaime neįrodo, kad jos buvo panaudotos būtent sodyboje, ypač įvertinus tai, kad pati ieškovė įrodinėjo, kad ji santuokos metu taip pat atliko remonto ir pagerinimo darbus jai ir atsakovui pagal Išlaikymo iki gyvos galvos perleistame name. Ieškovės į bylą teikti bendro pobūdžio įrodymai apie ieškovės indėlį į šeimos išlaikymą, paskolų mokėjimą ar bendro ūkio vedimą taip pat neįrodo jos indėlio į sodybos statybas. Reikšminga ir tai, kad ieškovė reikalavimą dėl sodybos pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pareiškė tik 2023 m. kovo 24 d. patikslintame ieškinyje, nors byla buvo pradėta dar 2021 metais. Iki tol ji sodybos tarp dalintino sutuoktinių turto netraukė ir jokių teisių į ją nereiškė. Ši aplinkybė kartu su kitais byloje esančiais duomenimis patvirtina atsakovo poziciją, kad pretenzijos į sodybą atsirado jau vykstant jos statybai ir ieškovei sužinojus apie sūnų statomą objektą. Jeigu ieškovė iš tiesų manė, kad tam tikri dokumentai ar duomenys yra atsakovo dispozicijoje arba kad reikalinga atlikti statinio apžiūrą, kadastrinius matavimus ar ekspertizę, ji turėjo teisę kreiptis į bylą nagrinėjantį teismą su atitinkamais procesiniais prašymais dėl įrodymų išreikalavimo, įrodymų užtikrinimo, ekspertizės skyrimo ar objekto apžiūros vietoje. Ieškovė, viso proceso metu būdama atstovaujama profesionalaus teisininko, nė karto neprašė teismo skirti ekspertizės, atlikti objekto apžiūros vietoje, užtikrinti įrodymus ar išreikalauti konkrečius dokumentus. Todėl apeliaciniame procese ji negali remtis savo pačios procesiniu pasyvumu kaip argumentu sprendimui panaikinti.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė byloje esančių įrodymų visumą ir pagrįstai nustatė, kad ieškovė neįrodė nei konkrečių namo pagerinimo darbų, nei jų apimties, nei faktinio jos nurodomos 8095 Eur sumos išleidimo būtent namo pagerinimams. Būtent ieškovei teko pareiga ne tik bendrai nurodyti, kad namas buvo remontuojamas ar jame buvo keičiami baldai, bet ir pateikti objektyvius duomenis, leidžiančius nustatyti konkrečių namo pagerinimų pobūdį, jų atlikimo laiką, vertę, finansavimo šaltinį bei ryšį su prašoma priteisti suma. Ieškovė šios pareigos neįvykdė. Bylos nagrinėjimo metu grįsdama šį savo reikalavimą ji apsiribojo vien tik bendro pobūdžio teiginiais, kad name buvo atliktas vidaus ir išorės remontas, pakeisti baldai, įsigyti namų apyvokos daiktai ir atlikta 8095 Eur vertės investicijų, nepateikiant jokių šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. Ieškovei teko pareiga pagrįsti ne tik išlaidų faktą bei dydį, bet ir tai, kodėl jas turėtų atlyginti atsakovas, kuris po Išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo bei vienašalės restitucijos taikymo netapo nei pagerinto namo savininku ir kartu negavo jokios atitinkamos turtinės naudos. Tokio materialiojo teisinio pagrindo ieškovė nei patikslintame ieškinyje, nei nagrinėjant bylą iš esmės nenurodė. Atsakydama į atsakovo atstovės klausimus ji taip pat negalėjo konkrečiai paaiškinti, už kokius individualizuotus darbus, daiktus ar išlaidas prašoma iš atsakovo priteisti 4047,50 Eur kompensaciją.

Vien aplinkybė, kad trečiojo asmens reikalavimas nutraukti Išlaikymo iki gyvos galvos sutartį buvo pareikštas nagrinėjant ieškovės ir atsakovo santuokos nutraukimo bylą, savaime neįrodo nei šalių nesąžiningumo, nei piktnaudžiavimo teise. Toks sutapimas negali būti laikomas pakankamu konstatuoti, jog toks reikalavimas buvo pareikštas vien siekiant paveikti sutuoktinių turto balansą. Ieškovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių jos teiginį apie tariamą atsakovo ir trečiojo asmens susitarimą, o jį grindžia vien tik prielaidomis ir samprotavimais. Pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyręs Išlaikymo iki gyvos galvos sutarties vykdymo aplinkybes, įvertinęs trečiojo asmens, ieškovės, atsakovo ir kitų byloje apklaustų asmenų paaiškinimus, būtent ir nustatė, kad sutartimi atsakovo ir ieškovės prisiimtos išlaikymo ir priežiūros pareigos trečiajam asmeniui nebuvo vykdomos tokia apimtimi ir būdu, kokių reikalavo sutarties pobūdis. Apeliaciniame skunde ieškovė iš esmės nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų faktų dėl realaus sutarties nevykdymo. Byloje neginčijamai nustatyta, kad trečiuoju asmeniu jau ilgą laiką nesirūpino nei ieškovė, nei atsakovas. Trečiojo asmens duoti paaiškinimai apie K. teiktą pagalbą neturi būti suprantami taip, kad keturiolikmetė anūkė viena vykdė visą močiutės priežiūrą ar pati ją veždavo pas gydytojus. Rūpinimasis artimu asmeniu gali pasireikšti įvairiais buitiniais ir kasdieniais veiksmais: maisto ar kitų reikalingų daiktų atnešimu, pagalba namuose, palydėjimu, bendravimu, informacijos perdavimu kitiems šeimos nariams ar pagalbos organizavimu. Todėl vien K. amžius nesudaro pagrindo atmesti to, kad nuo pat sutarties sudarymo ir vėliau ji pagal savo amžių ir galimybes faktiškai padėjo močiutei. Dėl ko ieškovės liko nepaneigta pagrindinė teismo nustatyta aplinkybė – nuolatinę trečiojo asmens priežiūrą ir pagalbą pratiškai nuo Išlaikymo iki gyvos galvos sutarties sudarymo teikė ne ieškovė ir atsakovas, kuriems ši pareiga kilo iš sutarties, o kiti artimieji. Ieškovė neįrodė, kad ji pati arba atsakovas reguliariai aprūpino trečiąjį asmenį maistu, vaistais, sveikatos priežiūra, buitine pagalba ar kita pagal jos individualius poreikius būtina priežiūra.

Atsiliepimas

Atsiliepime į ieškovės O. B. apeliacinį skundą trečiasis asmuo prašo ieškovės O. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. gegužės 8 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-25-494/2026, dalies, kuria patenkintas trečiojo asmens A. M. B. savarankiškas reikalavimas (ieškinys), atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. gegužės 8 d. sprendimą šioje dalyje palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės trečiojo asmens naudai bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Ginčo turtas, patenkinus trečiojo asmens reikalavimą, negali būti dalinamas sutuoktiniams, kadangi yra restitucijos pagrindu grąžinamas trečiajam asmeniui jo asmeninėn nuosavybėn ir sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, kaip tai numatyta CK 3.88 straipsnio 1 dalyje, nebepriklauso. Vien ta aplinkybė, kad iki vienašalės restitucijos pritaikymo (turto grąžinimo trečiojo asmens asmeninėn nuosavybėn) turtas buvo perduotas sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise (t. y. tam tikrą laiką priklausė sutuoktiniams), nesudaro pagrindo turto padalinti.

Tiek bylos duomenys, tiek ieškovės parodymai teismo posėdžių metu (pavyzdžiui, 2023 m. gruodžio 12 d. teismo posėdyje) patvirtina, kad ieškovė netgi neteikia išlaikymo savo nepilnamečiui vaikui B. B., dėl ko yra užvesta vykdomoji byla Nr. 0171/23/01956, kurioje išieškomas išlaikymas (jo įsiskolinimas) ieškovės sūnui B. B.. Ieškovei neteikiant išlaikymo savo nepilnamečiui vaikui, toks išlaikymas nebuvo teikiamas ir trečiajam asmeniui. Ieškovė beveik 5 metus nepalaiko jokių santykių nei su trečiuoju asmeniu, nei su savo vaikais.

Ieškovė niekada nevykdė Išlaikymo iki gyvos galvos sutartimi prisiimtinų įsipareigojimų; dėl nuolatinių atsakovo ir ieškovės tarpusavio konfliktų (nuolatinių tarpusavio konfliktų faktą šalys pripažįsta ir savo procesiniuose dokumentuose), alkoholio vartojimo, svaiginimosi ir šeiminių intrigų, trečiojo asmens gyvenimo sąlygos radikaliai pablogėjo, trečiasis asmuo tapo atsakovo ir ieškovės tarpusavio santykių „įkaitu“. To rezultate suprastėjo trečiojo asmens sveikatos būklė. Trečiasis asmuo dėl atsakovo ir ieškovės požiūrio į trečiąjį asmenį ir visiško trečiojo asmens poreikių ignoravimo jautėsi įskaudintas.

Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus byloje, kad pirkdavo automobilių dalis, atlikdavo draudimo įmokas, tačiau ieškovė taip ir nepaaiškino, kaip visi šie atlikti mokėjimai bei atsiskaitymai yra susiję su Išlaikymo iki gyvos galvos sutarties vykdymu ar šeimos išlaikymu (degalų įsigijimas, „sąskaitų papildymai“, draudimo įmokos, automobilių dalių įsigijimas ir pan.). Iš bylos medžiagos ir ieškovės paaiškinimų teismo posėdžių metu, trečiajam asmeniui yra žinoma, kad ieškovė vertėsi vairuotojos (taip vadinamosios „pavežėjos“) veikla, o kadangi ieškovė trečiojo asmens niekada nėra vežusi į jokią gydymo įstaigą, darytina išvada, kad ieškovės į bylą pateiktuose sąskaitos išrašuose nurodytos operacijos yra susijusios ne su trečiajam asmeniui suteikta priežiūra, bet su pačios ieškovės asmeniniais poreikiais.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad trečiojo asmens pateikti 2016 metų mokėjimo patvirtinimai patvirtina, jog pats trečiasis asmuo mokėjo atliekų tvarkymo mokesčius už nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini). Taigi ieškovė su atsakovu ne tik kad nesirūpino trečiuoju asmeniu, bet netgi nemokėjo komunalinių įmokų už ginčo turtą, nors buvo jo savininkais.

Atsakovas, kaip rentos mokėtojas, savo prisiimtų įsipareigojimų nevykdė. Atsakovas pakankamai ilgą laiką turi rimtų sveikatos problemų, be kita ko, susijusių su judėjimo sutrikimais, ko rezultate atsakovas negali tiek visapusiškai pasirūpinti savimi, tiek juo labiau vykdyti rentos mokėtojo pareigas trečiajam asmeniui, kuriam dėl amžiaus ir turimų ligų yra objektyviai būtina nuolatinė priežiūra. Be to, faktą, kad atsakovas negalėjo rūpintis trečiuoju asmeniu ir juo nesirūpino, patvirtino ir pats atsakovas, kas suponuoja, kad trečiojo asmens savarankiško reikalavimo faktinį pagrindą sudarančios aplinkybės laikytinos pripažintomis ir įrodytomis.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo tiek savo procesiniuose dokumentuose, tiek duodamas paaiškinimus, nurodė, kad vieninteliai žmonės, kurie kasdien nuoširdžiai ir be savanaudiškų paskatų rūpinasi ir rūpinosi trečiuoju asmeniu Išlaikymo iki gyvos galvos sutarties laikotarpiu, buvo su trečiuoju asmeniu gyvenantys vaikaičiai – atsakovo ir ieškovės dukros K. B. ir E. M.. Būtent šie asmenys aprūpindavo trečiąjį asmenį maistu, higienos priemonėmis, skalbdavo trečiojo asmens rūbus, nupirkdavo ir atveždavo trečiajam asmeniui vaistus, nuveždavo į bažnyčią bei iš esmės užtikrino, kad trečiasis asmuo galėtų normaliomis gyvenimo sąlygomis leisti savo garbingas gyvenimo dienas. Be to, savo poreikiais trečiasis asmuo taip pat rūpinosi savarankiškai. Trečiasis asmuo byloje yra pateikęs įrodymus: i) prekybos centrų elektroninius čekius už daugiau nei pusantrų metų, patvirtinančius, kad trečiojo asmens vaikaitė K. B. pirko maisto produktus, kurie, be kita ko, buvo skirti ir trečiojo asmens poreikiams tenkinti bei trečiojo asmens išlaikymui (maisto prekės buvo perkamos tiek už asmenines K. B. lėšas, tiek už trečiajam asmeniui priklausančias pinigines lėšas (gaunamą pensiją)); ii) trečiojo asmens vaikaitės K. B. atliktus mokėjimus už vaistų įsigijimą; iii) 2023 m. vasario 22 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymą Nr. E025, iš kurio matyti, kad trečiasis asmuo dėl galvos svaigulio buvo apžiūrėtas viešojoje įstaigoje Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje, ko rezultate trečiajam asmeniui buvo paskirti medikamentai (į ligoninę trečiąjį asmenį nuvežė ir vaistus pirko K. B.).

Remiantis tuo, kad trečiasis asmuo negavo to, ką pagrįstai tikėjosi gauti sudarydamas su atsakovu išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, prarado pasitikėjimą atsakovo asmeniu, o atsakovo įsipareigojimų nevykdymo mastas ir apimtis yra esminiai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė trečiojo asmens ir atsakovo sudarytą išlaikymo iki gyvos galvos sutartį ir vienašalės restitucijos pagrindu grąžino trečiojo asmens asmeninėn nuosavybėn Sutarties dalyką sudarančius daiktus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo dalių, kuriomis priteistas išlaikymo įsiskolinimas nepilnamečiui vaikui, išspręstas klausimas dėl išlaikymo buvusiai sutuoktinei, patenkintas, trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą, ieškinys, išspręstas turto padalinimo klausimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl išlaikymo sutuoktinei priteisimo

Ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovo M. B. išlaikymą sutuoktinei O. B. po 200 Eur kiekvieną mėnesį iki ieškovės gyvenimo pabaigos. Pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimą atmetė.

Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad jos sveikatos būklė yra sąlygota bendro gyvenimo kartu su atsakovu metu dėl jo naudoto fizinio ir psichologinio smurto, o teismui buvo pateikta pakankamai tai patvirtinančių įrodymų. Ieškovės keliones apmoka jos draugas.

Teismas, priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo, priteisia išlaikymą to reikalingam sutuoktiniui, jeigu išlaikymo klausimai nenustatyti sutuoktinių sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

Preziumuojama, kad sutuoktiniui reikalingas išlaikymas, jeigu jis augina bendrą savo ir buvusio sutuoktinio nepilnametį vaiką, yra nedarbingas dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės (CK 3.72 straipsnio 2 dalis). Ieškovė įrodinėja, kad jai reikalingas išlaikymas, nes ji yra nedarbinga dėl savo sveikatos būklės.

Iš Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbingumo lygio pažymos Nr. DL-1- Nr. 11 matyti, kad O. B. nuo 2022 m. sausio 5 d. iki 2045 m. rugsėjo 7 d. nustatytas 85 procentų netektas darbingumas.

Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad, esant CK 3.72 straipsnio 2 dalies sąlygoms, prašantis išlaikymo sutuoktinis neįrodinėja išlaikymo reikalingumo, pripažįstama, kad jam reikalingas išlaikymas, jeigu sutuoktinis, iš kurio prašoma priteisti išlaikymą, neįrodo priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).

Atsakovas M. B. nurodo, kad išlaikymas ieškovei nereikalingas, nes ji gauna pajamų iš individualios veiklos – dirba pavežėja, gauna neįgalumo pensiją bei valstybinę pensiją, kaip mama, užauginusi 5 vaikus.

Iš byloje esančių duomenų - pajamų mokesčio deklaracijos už 2024 metus matyti, kad O. B. deklaravo 9274 Eur individualios veiklos pajamų. Be to, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Socialinės rūpybos skyriaus 2024 m. sausio 8 d. pažymoje nurodyta, kad O. B. nuo 2022 m. sausio 5 d. neterminuotai paskirta Priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija. Nors byloje ir nėra duomenų apie kompensacijos dydį, vadovaujantis LR tikslinių kompensacijų įstatymo 4 straipsnio nuostatomis bei LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gegužės 2 d. įsakymo Nr. A1-211 „Dėl Šalpos negalios pensijų, šalpos senatvės pensijų, šalpos kompensacijų ir individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijų skyrimo ir mokėjimo, vadovaujantis Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentais, tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatomis šios kompensacijos dydis priklauso nuo asmeniui nustatyto individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos lygio (yra 4 lygiai) ir tikslinių kompensacijų bazės ir yra nuo 131,40 Eur iki 262,80 Eur. Taigi, ieškovei mokama mažiausiai 131,40 Eur tikslinė kompensacija. Be to, LR Valstybinių pensijų įstatymo 8 straipsnio 3 dalis nustato, kad antrojo laipsnio valstybinė pensija skiriama motinai (tėvui), išauginusiai (-iam) iki 8 metų amžiaus 5 ir daugiau vaikų bei gerai juos išauklėjusiai (-iam). To paties įstatymo 6 straipsnio 2 dalis nustato, kad antrojo laipsnio valstybinė pensija yra 2 valstybinių pensijų bazių dydžio. Lietuvos Respublikos 2026–2028 metų biudžeto patvirtinimo įstatyme patvirtintas 74,28 Eur valstybinių pensijų bazės dydis. Taigi, ieškovė gauna 148,56 Eur valstybinę pensiją. Be to, kaip matyti iš VSDFV 2021 m. spalio 18 d. pažymos apie asmeniui išmokėtas išmokas, dar už 2021 m. rugsėjo mėn. ieškovei buvo išmokėta 336,94 netekto darbingumo pensija. Naujesnių duomenų apie ieškovei mokamą netekto darbingumo pensiją į bylą nėra pateikta. Akivaizdu, kad Lietuvoje augant pensijų dydžiams bei kasmet jas indeksuojant, šiuo metu ieškovės netekto darbingumo pensija yra didesnė. Įvertinus ieškovės gaunamas pajamas iš individualios veiklos bei išmokas iš valstybės, ieškovės pajamos gali sudaryti ne mažiau kaip 1389,94 Eur per mėnesį (772,83 +131,40+148,56+336,94). Minimalus mėnesinis atlyginimas 2026 m. yra 1053 Eur. Taigi, ieškovės pajamos minimalų mėnesinį atlyginimą viršija 336 Eur. Pažymėtina ir tai, kad nors ieškovės gaunamos pajamos apskaičiuotos vertinant 2024 m. duomenis apie jos deklaruotas pajamas iš individualios veiklos, duomenų apie sveikatos pablogėjimą, kad tokių pajamų ir toliau negali gauti ieškovė nepateikė. Apibendrindama teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovas įrodė, jog ieškovės pajamos yra pakankamos save išlaikyti, todėl jai išlaikymas nereikalingas.

Be to, pagal kasacinio teismo praktiką, išlaikymui sutuoktiniui priteisti reikšmingi abu aspektai: tiek išlaikymo reikalingumas, tiek ir galimybė išlaikymą teikti. Nenustačius vienos iš šių sąlygų, galima konstatuoti, kad CK 3.72 straipsnio 2 dalyje nustatyta prezumpcija paneigta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Nors pirmosios instancijos teismas ir netyrė atsakovo galimybės teikti išlaikymą, iš asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie LR Socialinės ir darbo ministerijos Kauno I teritorinio skyriaus 2025 m. sausio 13 d. ir 2026 m. kovo 6 d. pažymų matyti, kad M. B. laikotarpiui nuo 2024 m. gruodžio 11 d. iki 2025 m. gruodžio 10 d. buvo nustatytas 35 procentų dalyvumo lygis ir 65 procentų netekto dalyvumo lygis, laikotarpiui nuo 2025 m. gruodžio 11 d. iki 2028 m. vasario 1 d. nustatytas 45 procentų dalyvumo lygis ir 55 procentų netekto dalyvumo lygis. Taigi, paties atsakovo galimybės teikti išlaikymą yra ribotos.

Tuo pačiu pažymėtina, kad ieškovės argumentai, jog jos sveikatos būklė, dėl kurios ji yra nedarbinga, yra gyvenimo su atsakovu pasekmė, neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl išlaikymo sutuoktiniui priteisimo. Be to, nors ieškovė apeliaciniame skunde lakoniškai teigia, kad pateikė pakankamai įrodymų tokiai savo pozicijai pagrįsti, šių įrodymų nenurodo ir nepagrindžia, kuo jos pateikti įrodymai patvirtina jos argumentus dėl tapimo neįgalia priežasčių. Todėl apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad ieškovė neįrodė priežastinio ryšio tarp savo sveikatos būklės ir sutuoktinio veiksmų.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė nereikalinga išlaikymo, o asmens, iš kurio ji prašo priteisti išlaikymą, galimybės teikti išlaikymą ribotos, todėl pirmosios instancijos teismas, atsisakęs priteisti išlaikymą, priėmė teisingą sprendimą, kurio keisti ar naikinti šioje dalyje nėra pagrindo.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

Ieškovė apeliaciniu skundu skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iš jos priteistas vaiko B. B. išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2022 metų kovo mėnesio iki 2023 m. spalio 17 d., t. y. iki patikslinto priešieškinio pateikimo dienos, jį skaičiuojant po 300 Eur kas mėnesį, iš viso priteisiant 6000 Eur.

Atsakovė šią teismo sprendimo dalį skundžia dviem aspektais: 1) teismas neįvertino ieškovės turtinės padėties; 2) teismas neįvertino ieškovės į bylą pateiktų įrodymų, patvirtinančių, kad išlaikymo įsiskolinimo nėra.

Teisėjų kolegija, spręsdama dėl ieškovės turtinės padėties pažymi, kad šios nutarties 30 punkte nustatyta, kad ieškovės pajamas sudaro mažiausiai 1389,94 Eur. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, nagrinėjant ginčą dėl išlaikymo sutuoktiniui teismas visas abejones dėl ieškovės turtinės padėties vertino ieškovės, kaip silpnesniosios šalies – galimai išlaikymo reikalingo asmens, naudai. Tuo tarpu nagrinėjant klausimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui, visas abejones vertina nepilnamečio vaiko naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2004). Šio ginčo nagrinėjimo kontekste, prašydama priteisti išlaikymą, kuris yra tik 250 Eur per mėnesį, t. y. išlaikymą, mažesnį nei pusė vidutinio mėnesinio atlyginimo, būtent ieškovė turėjo įrodyti, kad neturi galimybės teikti išlaikymo. Tačiau, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme metu, jos nagrinėjimui užsitęsus, ieškovė nepateikė visų sprendimo priėmimo metu aktualių įrodymų apie ieškovės gaunamas išmokas iš valstybės, pvz. už 2025 m., 2026 m. pirmą ketvirtį. Todėl spręstina, kad ieškovės pajamos, atsižvelgiant į abejonės nekeliantį faktą, jog valstybės išmokos (pensijos, kompensacijos) kasmet didėja, yra didesnės nei 1389,94 Eur. Kaip jau minėta, minimalus mėnesinis atlyginimas 2026 m. yra 1053 Eur. Taigi, ieškovės pajamos minimalų mėnesinį atlyginimą viršija mažiausiai 336 Eur. Todėl, įvertinus iš ieškovės priteistą išlaikymo įsiskolinimo skaičiavimą kas mėnesį po 300 Eur, ieškovei lieka ne mažesnė nei minimalaus mėnesinio darbo užmokesčio suma savo poreikiams patenkinti. Teisėjų kolegijos vertinimu 300 Eur išlaikymo įsiskolinimo suma, apskaičiuotina kas mėnesį, nepažeis ieškovės interesų. Ta aplinkybė, kad ieškovė neišlaikė vaiko 20 mėnesių iš eilės ir dėl to susidarė 6000 Eur išlaikymo įsiskolinimo suma, niekaip negali būti vertinama vaiko nenaudai, nes tokia situacija susidarė išimtinai dėl pačios ieškovės veiksmų. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad ieškovė vaiko poreikių neginčija, todėl dėl vaiko poreikių nepasisako.

Spręsdamas dėl ieškovės argumentų, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino ieškovės į bylą pateiktų įrodymų, patvirtinančių, kad išlaikymo įsiskolinimo nėra, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į byloje esančius rašytinius įrodymus. VSDFV Klaipėdos skyriaus 2026 m. vasario mėn. rašte Nr. (8.20E) DV_S-, adresuotame O. B., nurodyta, kad VSDFV Klaipėdos skyriaus 2025 m. lapkričio 19 d. Sprendimu Nr. IVI_SP3E-25691 jai, kaip vaikų išlaikymo išmokų skolininkei, atidėtas 1488,09 Eur vaikų išlaikymo išmokų įsiskolinimo sumokėjimas. Nuo 2025 m. lapkričio 20 d. iki 2025 m. gruodžio 17 d. susidarė 199,88 Eur einamųjų vaikų išlaikymo išmokų skola, kadangi buvo tęsiamas vaikų išlaikymo išmokų mokėjimas. Ji laikotarpiu nuo 2025 m. lapkričio 21 d. iki 2026 m. sausio 26 d. į valstybės biudžetą sumokėjo 1687,97 Eur. Skola pagal Sprendimą padengta. Remdamasi būtent šiuo rašytiniu įrodymu ieškovė teigia, kad išlaikymo įsiskolinimo nėra. Teisėjų kolegija su tokiais argumentais nesutinka.

Kaip matyti iš bylos eigos, Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. spalio 11 d. nagrinėjamoje byloje priėmė nutartį, kuria iš ieškovės O. B. priteisė laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui B. B., mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 316,50 Eur (tris šimtus šešiolika eurų 50 ct) nuo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavimo dienos (2023 m. spalio 6 d.) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Akivaizdu, kad kai atsakovas M. B. (išieškotojas) kreipėsi dėl priverstinio vykdymo, į išlaikymo išieškojimą, antstoliui pradėjus vykdomąją bylą dėl vaiko išlaikymo priverstinio išieškojimo arba atsisakius ją pradėti, kai vaiko išlaikymo išieškojimas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatas nėra vykdomas, Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymo nustatyta tvarka VSDFV moka vaiko išlaikymo išmoką. Taigi, ieškovės pateiktame VSDFV rašte pateikiama informacija apie išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį už laikotarpį nuo pirmosios instancijos teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių priėmimo, t. y. laikotarpį po priešieškinio, kuriuo pareikštas reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo apima laikotarpį nuo 2022 metų kovo mėnesio iki 2023 m. spalio 17 d., t. y. laikotarpį iki atsakovo reikalavimo dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo. Šis laikotarpis patenka į trejų metų laikotarpį, už kurį galima reikšti reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Taigi teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovės pateiktas rašytinis įrodymas, kuriuo ji įrodinėja išlaikymo įsiskolinimo nebuvimą, yra nesusijęs su laikotarpiu, už kurį išlaikymo įsiskolinimas priteistas. Todėl spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš ieškovės priteisė išlaikymo įsiskolinimą jos sūnui B. B. už laikotarpį nuo 2022 metų kovo mėnesio iki 2023 m. spalio 17 d.

Dėl rentos sutarties

Teismas patenkino trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą, A. M. B. ieškinio reikalavimus ir nutraukė 2013 m. lapkričio 19 d. sudarytą tarp trečiojo asmens A. M. B. (rentos gavėjas) ir atsakovo M. B. (rentos mokėtojas) Išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, patvirtintą Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarės D. S., notarinio registro Nr. 11121, bei taikė vienašalę restituciją ir trečiajam asmeniui A. M. B. nuosavybėn grąžino nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini): žemės sklypą 0,5431 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą-gyvenamąjį namą 44,76 kv. m bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą-daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą-tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą-pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Su šiuo teismo sprendimu ieškovė O. B. nesutinka.

Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad byloje ginčijama galiojanti notarinė išlaikymo iki gyvos galvos (rentos) sutartis (2023 m. balandžio 24 d. atsakovo M. B. atsiliepimo į ieškovės patikslintą ieškinį 1 priedas) buvo sudaryta ir su ieškove. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokia ieškovės pozicija.

Kaip matyti iš rentos sutarties, ją sudarė rentos gavėja A. M. B. ir rentos mokėtojas M. B.. Rentos mokėtojo M. B. sutuoktinė O. B. nebuvo sutarties šalimi, ji sutarties nepasirašė, neįgijo pareigų pagal sutartį, nebuvo reikalingas jos sutikimas sutuoktiniui M. B. sudaryti šią sutartį.

Rentos gavėja išreiškė valią sudaryti sutartį būtent su sūnumi (atsakovu M. B.), išreikšdama pasitikėjimą bei sutikdama už jam perduotą nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą gauti iš atsakovo išlaikymą ir priežiūrą iki gyvos galvos. Ieškovė nurodytos sutarties nepasirašė ir neišreiškė valios dėl tokio sandorio sudarymo, sutartyje nėra nurodyta rentos mokėtoja, neįsipareigojo išlaikyti rentos gavėjos. Ieškovės veiksmai – pagalba buityje, bendravimas su rentos gavėja ar jos priežiūrai sutuoktinių lėšų panaudojimas – nepatvirtina ieškovės dalyvavimo išlaikymo iki gyvos galvos teisiniuose santykiuose (CK 6.460, 6.461 straipsniai). Todėl atmestinas ieškovės argumentas, kad notarinė sutartis patvirtino visų trijų šalių valią.

Kaip matyti iš rentos sutarties 2.1 p. rentos gavėja turtą perleido M. B. bendrosios jungtinės nuosavybės teise kartu su sutuoktine O. B.. Taip pat sutarties 5.1 p. nustatytos rentos mokėtojo, tačiau ne jo sutuoktinės O. B., pareigos rentos gavėjai.

Išlaikymo iki gyvos galvos sutartimi negali būti įpareigotas teikti išlaikymą, t. y. priežiūrą, gyvenamąją vietą, maitinimą ir t. t., rentos mokėtojo sutuoktinis, kuris įstatyme nustatyta forma nėra išreiškęs savo valios atlikti tokius veiksmus rentos gavėjui, o šis savo ruožtu nėra išreiškęs pasitikėjimo rentos mokėtojo sutuoktiniu ir gali nepageidauti būti nuo jo priklausomas (nuolat prižiūrimas, esant reikalui, maitinamas, slaugomas ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-687/2019 31–34, 39 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika). Taigi, O. B. iš rentos sutarties įgijo tik teises – turtą, bet neįgijo jokių pareigų. Tai patvirtina ir pati ieškovė O. B., kuri apeliacinio skundo 5.9 punkte nurodo, jog neturi pareigos pagal sutartį pati atlikti sutartyje numatytus rentos gavėjo veiksmus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būtent todėl ir įstatymas (CK 6.464 straipsnio 2 dalis) numato, kad rentos gavėjas turi teisę perduotą turtą reikalauti grąžinti iš rentos mokėtojo, t. y. iš to asmens, kuris turi priešpriešines pareigas pagal rentos sutartį, o ne iš kitų, rentos teisiniuose santykiuose nedalyvaujančių asmenų.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu tokia situacija, kai ne rentos sutarties šalis, o tik pagal rentos sutartį turtą įgijęs asmuo ginčija rentos sutarties nutraukimą, jo teisė ginčyti tokį nutraukimą yra siauresnė nei rentos sutarties šalies.

CK 6.464 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta rentos gavėjo teisė nutraukti sutartį, jei rentos mokėtojas iš esmės pažeidžia sutartį. CK 6.217 straipsnio 2 dalyje išvardyti kriterijai, į kuriuos turi būti atsižvelgiama sprendžiant, ar sutarties pažeidimas yra esminis.

Klausimas, ar konkretus išlaikymo iki gyvos galvos sutarties pažeidimas iš esmės pažeidžia išlaikymo įsipareigojimus, sprendžiamas įvertinant CK 6.217 straipsnyje nurodytus kriterijus bei atsižvelgiant į išlaikymo iki gyvos galvos sutarties ypatumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-690/2018, 21 punktas).

Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad išlaikymo iki gyvos galvos sutartis pagal savo prigimtį yra fiduciarinė, grindžiama asmeniniu pasitikėjimu, kad rentos gavėjui paprastai yra svarbios asmens, teikiančio išlaikymą, savybės, nes rentos gavėjas tampa priklausomas nuo rentos mokėtojo tinkamo prievolės vykdymo. Taigi išlaikymo iki gyvos galvos sutartimi rentos gavėjas išreiškia pasitikėjimą konkrečiu asmeniu, sutikdamas būti jo prižiūrimas, šiam teikiant atitinkama forma išlaikymą natūra, ir perduodamas rentos mokėtojui nuosavybės teisę į savo nekilnojamąjį turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-916/2020, 31 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Taigi, būtent rentos gavėjos vertinimas dėl rentos mokėtojo tinkamo sutarties vykdymo yra svarbiausias. Be to, kadangi, kaip jau minėta, rentos sutartis paremta savitarpio pasitikėjimo asmeniniais santykiais, rentos gavėjas turi teisę reikalauti, kad būtent rentos mokėtojas, o ne kiti asmenys (nagrinėjamu atveju – anūkės ar sūnaus sutuoktinė) vykdytų sutartyje numatytas rentos mokėtojo pareigas. Nagrinėjamu atveju rentos gavėja teigia, kad rentos mokėtojas nevykdo ir negali įvykdyti savo pareigų dėl paties rentos mokėtojo sveikatos būklės. Rentos gavėja nurodė, kad atsakovas nuo 2015 metų nevykdė savo pareigų pagal sutartį, nes suprastėjo atsakovo sveikata, jam buvo nustatytas cukrinis diabetas, atsakovas turėjo viršsvorį, dėl ko atsirado judėjimo sutrikimai, jog atsakovas nėra nei skalbęs trečiojo asmens drabužių, nei pirkęs jai ir gaminęs maisto, nesirūpino trečiojo asmens sveikata, nevežiojo jos pas gydytojus, į parduotuvę, bažnyčią, nepirko jai vaistų ir minimalų dėmesį atsakovas jai skirdavo tik per didžiąsias šventes.

Rentos mokėtojas su tokiomis aplinkybėmis sutinka. Jis nurodė, kad jo mama rūpinasi jo vaikai, ypač dukra E., su kuria gyveno ir dabar gyvena jo motina, o taip pat dukra K..

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, rentos sutarties 8.1 p. sąlyga, jog rentos mokėtojas, atlikdamas savo pareigas, turi teisę pasitelkti trečiųjų asmenų, turinčių specialiųjų žinių ir reikiamą kvalifikaciją, pagalbą, nereiškia, jog tinkami asmenys tokią pagalbą teikti yra rentos mokėtojo sutuoktinė ar rentos mokėtojo vaikai, nes nėra jokių duomenų, kad šie asmenys turi specialiųjų žinių ir reikiamą kvalifikaciją priežiūrai atlikti.

Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nutraukus rentos sutartį su ją netinkamai vykdančiu rentos mokėtoju, rentos gavėjas, kuriam sugrąžinamas turtas, įgyja galimybę sudaryti rentos sutartį su tuo asmeniu, kuriuo pasitiki ir tiki, kad jis mokės rentą – vykdys rentos mokėtojo pareigas. Tokiu būdu rentos gavėjui užtikrinama galimybė paskirti savo turtą tiesiogiai tam asmeniui, kuris juo rūpinasi, pašalinant iš rentos teisinių santykių pareigų nevykdančius, ar netinkamai vykdančius asmenis. Kitaip sakant, A. M. B. nėra jokio tikslo paskirti savo turtą sūnui, kuris ja negali rūpintis, jeigu ji gali turtą tiesiogiai paskirti ja besirūpinančioms anūkėms ir taip užsitikrinti tinkamą priežiūrą per abipusį pareigų vykdymą bei rentos mokėtojo pareigų vykdymo kontrolę per teisę nutraukti rentos sutartį.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad net ir tuo atveju, jei ieškovė iki 2021 m. padėjo rūpintis sutuoktinio motina, ieškovei 2021 metų rugpjūčio mėnesį išėjus iš namų, jokių santykių, kontakto tarp jos ir trečiojo asmens nebuvo, ji trečiojo asmens sveikata nesidomėjo. Taigi, tokia pirmosios instancijos teismo išvada, be kita ko, paneigia ir ieškovės apeliaciniame skunde dėstomus argumentus dėl rentos sutarties nutraukimo fiktyvumo. Teisėjų kolegijos vertinimu, ta aplinkybė, kad trečiasis asmuo A. M. B. į teismą su šiuo reikalavimu kreipėsi tik 2023 m., tuo atveju, jei, kaip tai teigia ieškovė, ji iki 2021 m. rūpinosi rentos gavėja, neliko ja besirūpinančių asmenų ir rentos davėja pagrįstai vertino, jog sutartis nevykdoma. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2021 m. ieškovei atsiskyrus nuo šeimos, ji negalėjo žinoti visų aplinkybių, susijusių su A. M. B. priežiūra. Tuo tarpu net ir dvejų metų laikotarpis tinkamo rentos mokėtojo pareigų nevykdymo yra pakankamas konstatuoti esminį sutarties pažeidimą, nes rentos santykiai yra tęstiniai, o rentos mokėtojas savo pareigas turi vykdyti nuolatos ir nenutrūkstamai. Todėl nepriklausomai nuo to, kad dešimt metų rentos sutartis buvo vykdoma tinkamai, rentos gavėjas turi teisę reikalauti grąžinti turtą, vos tik rentos mokėtojas pradėjo tinkamai nevykdyti rentos sutarties.

Vertindama rentos mokėtojo galimybes vykdyti savo pareigas pagal sutartį, teisėjų kolegija vadovaujasi byloje esančių įrodymų visuma. Kaip jau minėta, M. B. yra sumažėjęs dalyvumas. Iš asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie LR Socialinės ir darbo ministerijos Kauno I teritorinio skyriaus 2025 m. sausio 13 d. ir 2026 m. kovo 6 d. pažymų matyti, kad M. B. laikotarpiui nuo 2024 m. gruodžio 11 d. iki 2025 m. gruodžio 10 d. buvo nustatytas 35 procentų dalyvumo lygis ir 65 procentų netekto dalyvumo lygis, laikotarpiui nuo 2025 m. gruodžio 11 d. iki 2028 m. vasario 1 d. nustatytas 45 procentų dalyvumo lygis ir 55 procentų netekto dalyvumo lygis. Iš kartu su 2025 m. vasario 3 d. su prašymu dėl papildomų įrodymų pateikimo pateiktos M. B. sveikatos istorijos nuo 2014 m. matyti jam diagnozuoti sveikatos sutrikimai, dėl kurių byloje ginčo nėra. Atsakovui nustatytas cukrinis diabetas, atsakovas turi viršsvorį, dėl ko atsirado judėjimo sutrikimai. Kaip matyti iš byloje esančių kitų įrodymų, kuriais šalys įrodinėjo reikalavimus dėl turto padalinimo, pvz., ginčo sodybos statybų, įrodymus apie savo dalyvavimą statybose – medžiagų ir paslaugų pirkimą, teikė tik ieškovė ir vaikai. Tokios aplinkybės leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad atsakovo sveikatos būklė neleidžia jam aktyviai dalyvauti kasdienėje socialinėje veikloje, o kartu ir rūpintis motina.

Atsakovės argumentas, kad teismas, patenkinęs A. M. B. reikalavimą, tokiu sprendimu sukūrė teisės taikymo aklavietės situaciją, nes ieškovė savo ieškinyje prašė priteisti jai kompensaciją už to paties turto, kuris pagerintas ir paliekamas atsakovui ir pagal rentos sutartį, nelogiškas ir neatitinkantis faktinių aplinkybių. Patenkinus A. M. B. reikalavimą, turtas nuosavybės teise buvo sugrąžintas A. M. B., o ne asmeninės nuosavybės teise atiteko atsakovui. Todėl, jei ieškovė manytų, kad jos lėšomis iš esmės nepagrįstai yra pagerintas A. M. B. turtas, jai neužkertamas kelias reikšti ieškinį. Šiame kontekste, be kita ko, pažymėtina, kad vadovaujantis CK 6.464 straipsnio 2 dalimi net ir rentos mokėtojas neturi teisės reikalauti atlyginti jam išlaidas, susijusias su rentos gavėjo išlaikymu.

Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, patenkinęs trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą, A. M. B. ieškinio reikalavimus ir nutraukęs rentos sutartį, priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą.

Tuo pačiu, kaip tiesiogiai priklausantis nuo teismo sprendimo dėl rentos sutarties nutraukimo, pripažinus, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė rentos sutartį ir gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), grąžinus A. M. B. nuosavybėn, netenkintinas ir ieškovės apeliacinio skundo reikalavimas dėl 4047,50 Eur kompensacijos priteisimo už gyvenamojo namo pagerinimus. Šiuo atveju A. M. B. grąžintas turtas nepatenka į sutuoktinių turto balansą. Pažymėtina, kad ieškovės reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo yra paremtas tuo argumentu, kad atsakovas M. B. gauna didesnę bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalį. Akivaizdu, kad M. B. didesnės bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalies negauna, todėl ieškovei nėra pagrindo priteisti kompensaciją.

Dėl sodybos pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ant atsakovui M. B. asmeninėn nuosavybėn priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra pastatytas gyvenamasis namas. Ieškovė prašė pripažinti šį namą - sodybą, bendrąja jungtine nuosavybe, priteisiant ieškovei 1/2 dalį ir atsakovui 1/2 dalį sodybos asmeninės nuosavybės teise. Minėtas statinys yra neįregistruotas nekilnojamojo turto registre. Atsakovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu teigė, kad sodyba priklauso ne jam, o šalių sūnums K. B. ir D. B., kurie namą savo darbu ir lėšomis ir pastatė.

Pirmosios instancijos teismas šį ieškinio reikalavimą atmetė.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad namo statymas statybos procese teisės aktų nustatyta tvarka, o ne jo teisinė registracija, yra nuosavybės teisės įgijimo pagrindas. Statinio neįregistravimas registre nepaneigia asmens turimų nuosavybės teisių į jį. Atliekant teisinę nekilnojamojo daikto registraciją yra tik įregistruojami nuosavybės į nekilnojamąjį daiktą atsiradimo (pasikeitimo, pasibaigimo) juridiniai faktai, kurie susiformavo įstatyme nustatytais pagrindais (sandoriu, administraciniu aktu ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-248/2019, 31 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika.).

Taigi, byloje kyla ginčas dėl nuosavybės teisės. Tačiau nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad ginčas iš esmės kyla ne tarp sutuoktinių dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės nustatymo ar dėl asmeninės nuosavybės nustatymo, bet keliamas klausimas ar ginčo sodyba nuosavybės teise priklauso sutuoktiniams, ar jų dabar jau pilnamečiams vaikams K. B. ir D. B..

Todėl spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį šioje dalyje, nors aiškiai ir neįvardijo, tačiau faktiškai nustatė, kad ant žemės sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytas gyvenamasis namas – sodyba yra K. B. ir D. B. nuosavybė.

Žemesnės instancijos teismas

Pažymėtina, kad K. B. ir D. B., nors K. B. buvo apklaustas kaip liudytojas 2024 m. lapkričio 18 d. teismo posėdyje, į bylą įtraukti trečiaisiais asmenimis nebuvo. Argumentus ir įrodymus dėl namo statybos už juos teikė atsakovas M. B..

CPK 47 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva.

CPK 266 straipsnis numato, kad teismas neturi teisės spręsti klausimo dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų. Atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą, laikomas absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu.

Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu (nutartimi) turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams. Sprendimu, CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme, turi būti paveiktos nedalyvaujančio byloje asmens materialiosios teisės ir pareigos, be to, įtaka šioms teisėms ir pareigoms turi būti tiesioginė – sprendimu turi būti modifikuota asmens teisinė padėtis, t. y. nustatytos, pripažintos, pakeistos, panaikintos (ir pan.) materialiosios teisės ar pareigos. Tik kartu egzistuojant šioms dviem sąlygoms, gali būti konstatuotas aptariamas sprendimo negaliojimo pagrindas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-313/2021 16 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Teisėjų kolegijos vertinimu, nors pirmosios instancijos teismas formaliai nenusprendė dėl K. B. ir D. B. teisių ir pareigų (atmetus ieškinį, ginčo sodybos nuosavybės teisės klausimas liko neišspręstas ir konstatuotas tik ieškovės nuosavybės teisės nebuvimas), tačiau tokiu sprendimu teismas iš esmės pritarė atsakovo pozicijai, kad turtas priklauso šalių vaikams, ir taip netiesiogiai nustatė jų teisių apimtį.

Teisėjų kolegija, vertindama šalių apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentus dėl ginčo sodybos teisinio statuso, taip pat turi pasisakyti, ar šis turtas yra šalių bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, ar jų vaikų nuosavybė. Jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręstų pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinio reikalavimą patenkinti, tai reikštų ieškovės ir atsakovo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisės pripažinimą bei K. B. ir D. B. nuosavybės teisės į ginčo sodybą nebuvimo konstatavimą. Tačiau minėti asmenys nebuvo įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis ir negalėjo įgyvendinti savo procesinių teisių ginti ginčijamą nuosavybės teisę. Taigi, nesant į bylą įtrauktų trečiųjų asmenų K. B. ir D. B., apeliacinės instancijos teismas negali visapusiškai įvertinti teismo sprendimo pakeitimo galimybės, kadangi tai tiesiogiai paliestų minėtų asmenų teises.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tik įtraukus į bylą trečiaisiais asmenimis K. B. ir D. B. bei sudarius jiems galimybę pateikti argumentus ir įrodymus dėl ginčo sodybos nuosavybės teisės, galima atskleisti bylos esmę ir teisingai išspręsti ginčo reikalavimą.

Teismo sprendimo priėmimas, į bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme neįtraukus teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Šio absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo apeliacinės instancijos teismas negali ištaisyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018). Todėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. gegužės 8 d. sprendimo dalis, kuria atmestas ieškovės O. B. reikalavimas pripažinti sodybą, esančią ant žemės sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine nuosavybe ir priteisti ieškovei O. B. ½ dalį ir atsakovui M. B. ½ dalį sodybos asmeninės nuosavybės teise, panaikinama ir byla dėl šio reikalavimo perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kartu pažymėtina, kad nagrinėdamas reikalavimą dėl ginčo sodybos, teismas turi įvertinti ne tik įrodymus, patvirtinančius bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės (ne)buvimą, bet ir kitas faktines aplinkybes, kurios padėtų teisingai išnagrinėti šį klausimą. Nagrinėjamu atveju aktualu nustatyti ne tik kieno lėšomis ir darbu buvo statoma ginčo sodyba, bet ir ginčo sodybos baigtumą sutuoktinių gyvenimo skyrium pabaigoje, ar nuo sutuoktinių gyvenimo skyrium momento ginčo sodyba buvo įrengta/pagerinta ir kokia apimtimi, kokią proporciją bendroje turto masėje šie pagerinimai/įrengimas sudaro ir kaip tai koreliuoja su ieškovės reikalavimu ginčo sodybą padalinti tarp sutuoktinių po ½ dalį.

Dėl ieškovės alternatyvaus reikalavimo

Ieškovė apeliaciniame skunde (9 apeliacinio skundo reikalavimas) pareiškė alternatyvų reikalavimą – jeigu teismas netenkintų ieškovės reikalavimo atmesti trečiojo asmens A. M. B. ieškinį, tokiu atveju prašome panaikinti Sprendimo dalį – priteisti ieškovei O. B. 8290 Eur kompensaciją už nekilnojamąjį turtą ir priimti naują sprendimą: priteisti ieškovei O. B. ir atsakovui M. B. asmeninės nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą: po ½ dalį: pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).

Kaip matyti iš ieškovės 2024 m. gegužės 5 d. patikslinto ieškinio (paskutinis patikslintas ieškinys) 8-10 reikalavimais, ji teismo, be kita ko, prašė visų nekilnojamųjų daiktų, esančių (duomenys neskelbtini), tame tarpe ir pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti jai po ½ dalį. Be to, ji prašė, jai priteisus minėtų nekilnojamųjų daiktų po ½ dalį, visus šiuos pastatus priteisti asmeninės nuosavybės teise atsakovui, o jai priteisti kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalį.

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad tarp sutuoktinių ginčo dėl šio turto padalijimo būdo nekilo, tokiu būdu šį turtą ir padalino.

Apeliaciniame skunde draudžiama kelti naujus reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Tokie draudimai kartu užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą.

Aiškindamas galiojantį teisinį reglamentavimą, kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra nurodęs, kad Lietuvoje įtvirtinta dalinė (ribota) apeliacija, apibrėžiama kaip pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo kontrolės forma, skirta patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir (ar) pagrįstumui neperžengiant apeliacinio skundo ribų (CPK 301, 306 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-220-687/2016, 36 punktas). Tokia išvada darytina atsižvelgiant į apeliacinio skundo turinį reglamentuojančių CPK 306 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktų normas, taip pat į šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintą draudimą apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, CPK 312 straipsnyje įtvirtintą draudimą apeliaciniame skunde kelti reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-611/2020, 49 punktas).

Vadinasi, nurodytos teisės normos užtikrina, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina tik tuos ginčo aspektus, kurie jau buvo kilę pirmosios instancijos teisme, ir kuriuos skundžiamame sprendime yra įvertinęs pirmosios instancijos teismas. Įstatymų leidėjo įtvirtintas draudimas apeliacinės instancijos teisme reikšti naujus reikalavimus (ir teikti naujus įrodymus) kartu reiškia draudimą remtis naujomis aplinkybėmis, dėl kurių nepasisakė (kurių netyrė) pirmosios instancijos teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-578-464/2016). Jeigu apeliacinės instancijos teismas, vertindamas naujus šalių argumentus ir aplinkybes, kuriomis nebuvo remtasi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nagrinėtų bylą naujais aspektais, tai akivaizdžiai prieštarautų apeliacinio proceso paskirčiai – patikrinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Kaip dėl to jau buvo pasisakyta anksčiau, apeliacinis procesas nėra skirtas ginčo nagrinėjimo pakartojimui, jo paskirtis yra kita – pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir (ar) fakto klaidų ištaisymas, juolab kad ir bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme vyksta pagal specialias taisykles, kurios įrodinėjimo apimtimi nėra identiškos procesui pirmosios instancijos teisme (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-275-464/2017).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės apeliacinio skundo alternatyvus reikalavimas dėl kitokio turto padalinimo būdo yra naujas reikalavimas, todėl dėl jo nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, sprendžia, kad apeliaciniu skundu apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalys dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, išlaikymo sutuoktinei priteisimo bei dėl trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką, reikalavimą, ieškinio, yra pagrįstos ir teisingos, todėl jų keisti ar naikinti nėra pagrindo.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl sodybos padalinimo naikintina dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų į bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme neįtraukus teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte).

Teisėjų kolegija atsižvelgia į tą aplinkybę, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalinimo, pirmiausia nustato bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, tada nusprendžia dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalių ir tik tada parenka turto padalinimo būdą. Taigi, vyraujanti teismų praktika yra tokia, kad apeliacinės instancijos teismas, nusprendęs bylos dalį dėl vieno iš turto objektų grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, įprastai visą bylos dėl sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalinimo grąžina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Tačiau, nagrinėjamu atveju, siekiant proceso ekonomiškumo ir koncentracijos, atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme užsitęsė 4 metus 7 mėnesius, į tai, kad ginčo dėl sodybos padalinimo išsprendimas neturės įtakos kitokiam kito bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalinimui, apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo grąžina tik bylos dalį dėl sodybos padalinimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kadangi dalis bylos grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo naikintina, nes bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą turi pareigą išspręsti pirmosios instancijos teismas.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ieškovės O. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. gegužės 8 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės O. B. reikalavimas pripažinti sodybą, esančią ant žemės sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine nuosavybe ir priteisti ieškovei O. B. ½ dalį ir atsakovui M. B. ½ dalį sodybos asmeninės nuosavybės teise, panaikinti ir bylą dėl šio reikalavimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Panaikinti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Edvardas PaliokasTomas RomeikaJurgita Sujetienė