Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2S-2654-1187/2023

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-12-07
Bylos Nr.: e2S-2654-1187/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-52-3-03125-2021-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Ieva Navickaitė-Sakalauskienė
Ieškovas: O. B.
Atsakovas: M. B.
Trečiasis asmuo: uždaroji akcinė bendrovė „IPF Digital Lietuva“

Kategorijos

2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
3.1.18.3Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas
3.2.7.1pavadinimo nepavyko patikrinti
3.2.7.2pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas

Civilinė byla Nr. e2S-2654-1187/2023Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03125-2021-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1; 3.1.18.3; 3.2.7.1; 3.2.7.2; 3.3.2.3. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gruodžio 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ieva Navickaitė-Sakalauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) O. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rūmų 2023 m. spalio 11 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės O. B. patikslintą ieškinį atsakovui M. B. (M. B.) dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės bei atsakovo M. B. (M. B.) priešieškinį O. B. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos bei bendravimo tvarkos nustatymo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „IPF Digital Lietuva“, išvadą byloje teikianti institucija –Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Atsakovas M. B. priešieškiniu prašo: 1) panaikinti santuokos apskaitos įrašą Nr. 3510, kuriuo ieškovės O. B. ir atsakovo M. B. santuoka (duomenys neskelbtini) buvo apskaityta Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, ir pripažinti, jog santuoka iširo dėl ieškovės O. B. kaltės; 2) šalims palikti santuokines pavardes; 3) nustatyti nepilnamečio sūnaus B. B. (B. B.) gyvenamąją vietą su tėvu M. B.; 4) nustatyti ieškovės O. B. ir nepilnamečio sūnaus B. B. bendravimo tvarką priešieškinyje nurodytu būdu; 5) ieškovės O. B. asmeninės nuosavybės teise nuolatiniam naudojimui, tvarkymui, valdymui ir disponavimui priteisti priešieškinyje nurodytą turtą; 6) patvirtinti, kad prievolė grąžinti paskolą kreditoriui uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „IPF Digital Lietuva“ po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo lieka asmenine ieškovės O. B. prievole; 7) atsakovui M. B. asmeninės nuosavybės teise nuolatiniam naudojimui, tvarkymui, valdymui ir disponavimui priteisti priešieškinyje nurodytą turtą; 8) priteisti iš ieškovės O. B. atsakovo M. B. patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose taip pat gautas atsakovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš ieškovės laikiną išlaikymą nepilnamečiam sūnui B. B. mokamą po 500,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo pareiškimo pateikimo dienos iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos, lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant berniuko tėvą M. B. Pažymėjo, kad ieškovė yra perėmusi visą atsakovo su vaikais įsteigtos įmonės uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) „B. ir Ko“ valdymą, tačiau prie nepilnamečio sūnaus išlaikymo neprisideda, nedengia sūnaus ugdymo ir pragyvenimo išlaidų, todėl visa rūpinimosi sūnumi našta tenka atsakovui.

3. Prašymą atsakovas argumentuoja ir tuo, jog ginčo tarp šalių dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nėra, ieškovė nepretenduoja į sūnaus globą. Sūnui šiuo metu yra 15 metų, jam pradėjus gyventi su atsakovu, ieškovė neprisideda prie sūnaus išlaikymo, atsakovui vienam tenka visa nepilnamečio išlaikymo našta. Atsakovas ne kartą prašė ieškovės prisidėti prie sūnaus išlaikymo, tačiau ieškovė arba nesutinka, arba apskritai ignoruoja bet kokius su tuo susijusius atsakovo prašymus ir raginimus. Kadangi nuo 2023 m. sausio 1 d. minimali alga „į rankas“ sudaro 633,00 Eur, atsakovo vertinimu ieškovė mažiausiai sūnaus išlaikymui turėtų per mėnesį mokėti po 316,50 Eur. Dėl išaugusių komunalinių paslaugų, maisto ir kitų kainų, atsiradusių papildomų sūnaus poreikių, infliacijos Lietuvoje sūnaus poreikiai atitinkamai per mėnesį siekia daugiau nei 1000,00 Eur. Atsakovas pažymi, jog ieškovei perėmus šeimos įmonės valdymą pasunkėjo visos šeimos finansinė padėtis. Be to, ieškovė papildomai dirba pavėžėja ir gauna pajamas iš individualios veiklos. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ieškovė turi realią galimybę teikti finansinį vaiko išlaikymą, tačiau to nedaro.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. spalio 11 d. nutartimi atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino iš dalies ir priteisė iš ieškovės O. B. laikiną išlaikymą sūnui B. B. (B. B.), mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 316,50 Eur nuo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, priteisto išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Teismas paskyrė atsakovą M. B. nepilnamečiam sūnui B. B. priteisto laikino išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise, o kitoje dalyje prašymo netenkino.

5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog nepilnamečio vaiko B. B. tėvai yra ieškovė O. B. ir atsakovas M. B. ir šiuo metu nepilnametis B. B. gyvena su atsakovu. Ieškovė verčiasi individualia veikla ir dirba UAB „B. ir Ko“. Atsakovas taip pat dirba UAB „B. ir Ko“, tačiau, kaip teigia, šiuo metu pajamų (darbo užmokesčio) negauna.

6. Teismas pažymėjo, jog laikinosios apsaugos priemonės yra skirtos būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui, atsakovas priešieškiniu nereiškia reikalavimo dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo. Visgi, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė patikslintu ieškiniu reiškia reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiui vaikui, taip pat atsižvelgdamas į prioritetinį vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principą, teismas konstatavo, kad yra tikslinga nagrinėti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo klausimą. Nurodė, jog ieškovei neprisidedant prie nepilnamečio vaiko išlaikymo nagrinėjamu atveju kyla pavojus nepilnamečio vaiko interesų pažeidimui, t. y. jo būtinųjų poreikių užtikrinimui, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra būtinas.

7. Iš atsakovo su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateiktos B. B. poreikių lentelės matyti, kad nepilnamečio B. B. poreikiams tenkinti reikalinga suma per mėnesį sudaro 1060,00 Eur, tačiau pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovo prašomas priteisti laikinas išlaikymo dydis (500,00 Eur) per mėnesį yra gerokai didesnis nei teismų praktikoje pripažįstama minimali suma, reikalinga patenkinti būtinuosius vaiko poreikius. Be to, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė yra darbingo amžiaus, duomenų apie ieškovės negalėjimą dirbti dėl sveikatos būklės ar kitų priežasčių byloje nėra, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo, proporcingumo ir prioritetinio vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principu, bylos nagrinėjimo teisme laikotarpiu vaiko būtiniesiems poreikiams užtikrinti būtina suma – viena minimali mėnesinė alga, kurią abu nepilnamečio vaiko tėvai turi teikti lygiomis dalimis, t. y. po 316,50 Eur.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Apeliantė (ieškovė) pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. spalio 11 d. nutarties, prašydama panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, atsižvelgiant į ieškovės pateiktus įrodymus apie jos finansinę padėtį, o nutarties nepanaikinus – sumažinti priteistą laikiną išlaikymą.

9. Pažymėjo, jog sutinka mokėti 200 Eur dydžio išlaikymą, didesnio išlaikymo mokėti neturinti finansinių galimybių. Ieškovė dirba pavėžėja, vasarą jos pajamos sudarė apie 900 Eur. Tačiau šiuo metu ieškovė nebegauna daug užsakymų pavėžėjimo įmonėje, kadangi baigėsi vasaros sezonas, darbo labai stipriai sumažėjo. Šiuo metu iš šios veiklos per mėnesį uždirba tik apie 200 Eur. Taip pat ieškovė nebegauna darbo užmokesčio ir šalių įmonėje UAB „B. ir Ko“, kadangi visi darbuotojai yra priverstinėse atostogose, nes įmonė neturi apyvartinių lėšų, turi labai daug skolų valstybei ir privatiems kreditoriams, įmonei gresia bankrotas. Ieškovės pajamos (su valstybės mokama pašalpa) šiuo metu sudaro apie 400 Eur, todėl ji neturi galimybės kas mėnesį mokėti 316,50 Eur dydžio išlaikymą. Ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog byloje yra ieškovės pateikti dokumentai, patvirtinantys nedarbingumo lygio nustatymo istoriją.

10. Ieškovė nurodo, jog kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos (toliau ir – MMA) dydžio išlaikymas (šiuo metu MMA yra 840 Eur, atskaičius mokėtinus mokesčius – apie 633 Eur). Taigi, jeigu išlaikymas teikiamas lygiomis dalimis, orientacinis išlaikymo dydis abiems tėvams yra apie 317 Eur, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas išlaikymo dydį vadovavosi teismų praktikoje pripažįstamu orientaciniu dydžiu, tačiau neatsižvelgė į kitas svarbias aplinkybes, t. y. ieškovės turtinę padėtį bei galimybes mokėti tokio dydžio laikiną išlaikymą. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, kurioje nustatyta, jog pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį. Teismas turėjo atsižvelgti ne tik į orientacinį minimalios mėnesinės algos dydį, tačiau ir į kiekvieną mėnesį valstybės mokamų išmokų vaikams dydį (nuo 2023 m. sausio 1 d. sudarančių po 85,75 Eur). Šią išmoką nuo 2022 m. kovo mėnesio gauna atsakovas – vaiko tėvas. (633 Eur – 85,75 Eur = 547,25 Eur / 2 = 273,63 Eur). Pažymi, jog šiuo metu beveik negauna pajamų, turi mokėti už nuomą, komunalinius mokesčius, remontuoti automobilį (su kuriuo papildomai bando užsidirbti), pirkti maistą ir kt. Ieškovei yra nustatytas neįgalumas (darbingumo lygis tik 15 proc.), jos galimybės susirasti darbą yra stipriai apribotos. Iš ieškovės pridėtos Privalomojo sveikatos patikrinimo medicininės pažymos matyti, kad 2022 m. balandžio 21 d. atlikus sveikatos patikrinimą gydytojas nurodė, jog ieškovė negali dirbti net valytojos darbo. Šiai dienai ieškovė dirba pavėžėja, tačiau darbas yra sunkus ir atsakingas, ji negali dirbi pilnu pajėgumu dėl savo sveikatos būklės. Be to, tokiam darbui reikalingas automobilis, kuris taip pat reikalauja papildomų išlaikymo išlaidų. Ieškovė be kita ko pažymi, jog atsakovas teikdamas priešieškinį neprašė priteisti išlaikymo sūnui, nors prašė nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti su juo, tad akivaizdu, jog žino ieškovės finansinę padėtį ir sveikatos būklę, dėl kurios ji negali susirasti gerai apmokamo darbo bei gauti nuolatinių pajamų. Ieškovės vertinimu, privalu atsižvelgti į nurodytas aplinkybes ir sumažinti laikino išlaikymo dydį.

11. Ieškovės nuomone, pirmosios instancijos teismas spręsdamas laikino išlaikymo priteisimo klausimą nepagrįstai nepranešė apie tai ieškovei ir nenustatė termino atsiliepimui pateikti. Pažymi, jog bylos nagrinėjimo laikotarpiu galios priteisto laikinojo išlaikymo suma, todėl būtina ją nustatyti pagrįstai ir sąžiningai, bent preliminariai įvertinus šalių turtinę padėtį ir vaiko poreikius. Be to, ieškovei nesuteikus galimybės atsiliepimui pateikti ji negalėjo pateikti papildomų įrodymų, patvirtinančių jos finansinę padėtį.

Atsiliepimas

12. Atsakovas pateiktu atsiliepimu prašo teismo ieškovės atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. spalio 11 d. nutartį nepakeistą. Nurodo, jog ieškovės teiginiai dėl prastos finansinės padėties yra nepagrįsti. Ieškovė, prieš palikdama šeimą iš seifo pasisavino bendrus šeimos pinigus, iš viso virš 30 000 Eur, tad vien iš šių lėšų ieškovė galėjo ilgą laiką mokėti išlaikymą sūnui, tačiau sūnumi visai nesirūpina. Papildomai nurodo, jog priešingai nei teigia ieškovė, pasibaigus vasaros sezonui ir atšalus orams žmonės vis dažniau naudojasi pavėžėjimo paslaugomis, ką patvirtina ir padidėję pavėžėjimo įkainių tarifai, rudenį išaugantys dėl padidėjusios paklausos.

13. Pasisakydamas dėl priverstinių įmonės UAB „B. ir Ko“ darbuotojų atostogų, nurodo, jog būtent pati ieškovė, vienašališkai valdydama įmonę, kurioje dirba keturi darbuotojai: ieškovė, atsakovas ir jų du sūnūs, priėmė įsakymą išleisti neapmokamų atostogų visus įmonės darbuotojus. Dėl šios priežasties vienintelei ieškovei yra mokamas darbo užmokestis, o kiti šeimos nariai šiuo metu yra likę be pajamų. Pažymi, jog ieškovės į bylą pateikti nauji įrodymai nepagrindžia jos prastos finansinės padėties. Pavyzdžiui, išrašas apie įmonės įsipareigojimus Valstybinio socialinio draudimo fondui parodo, jog ieškovė, būdama įmonės direktore, vengia pervesti biudžetui skirtas lėšas. Taip pat į bylą pateiktas Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimas išregistruoti įmonę iš PVM mokėtojų registro nepagrindžia, kad įmonė realiai nevykdo veiklos.

14. Nurodo, kad ieškovė siekia suklaidinti teismą teigdama, kad dėl riboto darbingumo ji negali užsidirbti pinigų ir teikti minimalaus išlaikymo sūnui. Ieškovė gauna pajamas iš pavėžėjos darbo bei būdama UAB „B. ir Ko“ direktore. Pabrėžia, jog ribotą darbingumo lygį turintis asmuo įgyja teisę į įvairias mokestines lengvatas bei gali reikalauti įvairių išlygų atliekant darbo funkcijas, kaip antai riboti fiziškai sunkaus, stovimo arba specialaus mobilumo reikalaujančio darbo sąlygas. Tačiau toks asmuo nepraranda teisės pasirinkti darbą pagal savo sugebėjimus. Pavėžėjos darbas yra fiziškai neįpareigojantis, dirbamas sėdint, leidžiantis daryti reguliarias pertraukas, todėl ieškovės darbingumo lygis neturi absoliučiai jokios reikšmės dirbant šį darbą. Atsakovo vertinimu, ieškovė nepraranda teisės pilnu etatu dirbti pavėžėjos darbo ir iš tokio darbo gauti pajamas, o jeigu pavėžėjimo darbas pageidaujamų pajamų neatneša, ieškovė nepraranda galimybių susirasti kitokio, nei valytojos, darbo. Pažymi, jog ieškovė sąmoningai vengia dirbti, kadangi yra pasisavinusi šeimos lėšas ir iš jų gyvena, o prastą finansinę padėtį tik imituoja.

15. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Vien ta aplinkybė, kad vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba ir neieško darbo, savaime nėra teisinis pagrindas mažinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo. Be to, tėvų gaunamos minimalios pajamos, bedarbystė, turtiniai įsipareigojimai negali būti priežastis sumažinti vaikui reikalingą išlaikymą.

16. Pasisakydamas dėl ieškovės prašymo sumažinti priteisto laikino išlaikymo sumą atsakovas pažymi, jog tenkinus tokį prašymą būtų iš esmės pažeidžiami vaiko interesai bei tėvų lygiavertiškumo principas. Sūnus gyvena su atsakovu ir jam tenka didžioji finansinės atsakomybės dalis, kadangi pirmosios instancijos teismas vietoj atsakovo prašytos 500 Eur išlaikymo sumos skyrė vos pusę minimalios sumos (316,50 Eur), atsakovui šiuo metu tenka sūnaus išlaikymo našta. Dar labiau sumažinus priteistą sumą bus nebeįmanoma užtikrinti minimalių vaiko poreikių, nebeužteks lėšų maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo faktines aplinkybes ir priėmė pagrįstą nutartį.

17. Remdamasis CK 147 straipsnio 1 dalimi papildomai pažymi, jog pranešti apie prašymo nagrinėjimo eigą yra teismo teisė, o ne pareiga. Laikino išlaikymo paskirtis yra užtikrinti vaiko kasdienius poreikius, t. y. poreikius, kurie yra „čia ir dabar“, kadangi tėvų skyrybų laikotarpiu vaikas negali sustoti augti ar dėl užsitęsusio skyrybų proceso riboti savo poreikius, nelankyti ugdymo įstaigos, dėvėti išaugtus drabužius ar nepuoselėti pomėgių.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). CPK 320 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

19. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės – iš ieškovės priteistas laikinas išlaikymas šalių nepilnamečiam vaikui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

20. Ieškovė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus, kuriuos prašo prijungti prie bylos: 1) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus 2023 m. vasario 18 d. sprendimo „Dėl O. B. antrojo laipsnio valstybinės pensijos mokėjimo atnaujinimo“ kopiją, kuriuo nuspręsta atnaujinti 118,70 Eur antrojo laipsnio valstybinės pensijos mokėjimą nuo 2022-02-01 iki 2045-09-30, pratęsus netekto darbingumo nustatymo terminą; 2) UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. liepos 31 d., 2023 m. rugpjūčio 31 d., 2023 m. rugsėjo 30 d. išrašytas PVM sąskaitas-faktūras, atitinkamai 177,98 Eur, 239,20 Eur ir 52,71 Eur sumai, patvirtinančias ieškovės gaunamas pajamas už pavėžėjos darbą; 3) Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2023 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą, kuriuo UAB „B. ir ko“ nuo 2023-08-26 išregistruota iš PVM mokėtojų; 4) UAB „B. ir ko“ 2023 m. rugpjūčio 25 d. direktorės įsakymo kopiją; 5) 2023 m. spalio 18 d. informaciją iš internetinio tinklapio www.rekvizitai.lt apie UAB „B. ir ko“ skolą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai; 5) 2023 m. rugsėjo 14 d. automobilio Toyota Auris remonto sąmatą Nr. (duomenys neskelbtini).

21. Nurodė, kad šiais įrodymais grindžia savo sunkią finansinę padėtį. Kadangi pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikino išlaikymo priteisimo klausimą, apie tai ieškovės neinformavo ir nenustatė termino atsiliepimui pateikti, minėtų duomenų, kurie yra aktualūs sprendžiant klausimą dėl vaikui priteistino laikino išlaikymo dydžio, pateikimo į bylą poreikis atsirado po skundžiamos nutarties priėmimo.

22. CPK 314 straipsnyje nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas; 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2021, 10 punktas).

23. CPK 147 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rašytinio proceso tvarka išsprendžia nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Kai teismas mano, kad tai būtina, apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą yra pranešama atsakovui. Taigi, pagal nurodytas CPK nuostatas teismas turi teisę, bet ne pareigą informuoti kitą proceso šalį apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą.

24. Teismas, įvertinęs kartu su atskiruoju skundu pateiktų įrodymų turinį bei spręsdamas dėl poreikio priimti ieškovės papildomai teikiamus naujus įrodymus, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nenustatęs būtinumo, pagrįstai prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išnagrinėjo nepranešęs ieškovei. Visgi, atsižvelgiant į tai, kad kartu su atskiruoju skundu pateiktais įrodymais ieškovė atsikerta į atsakovo prašyme pirmosios instancijos teismui nurodytas aplinkybes dėl ieškovės teiktino laikino išlaikymo dydžio, taip pat įvertinus, kad ginčas yra kilęs iš šeimos teisinių santykių (CPK 376 straipsnis), teismas pritaria ieškovės argumentams, kad įrodymų, susijusių su jos gaunamomis pajamomis ir šeimos valdomos įmonės finansine būkle pateikimo būtinybė iškilo vėliau, todėl minėti ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai priimami. Teismas pažymi, jog atsakovas turėjo galimybę susipažinti su ieškovės pateiktais naujais įrodymais, jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, pateikti įrodymai susiję su atskirajame skunde dėstomais argumentais, todėl vertintini kaip reikšmingi, sprendžiant klausimą dėl laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo. Visgi šiame kontekste teismas taip pat vertina, kad ieškovės kartu su atskiruoju skundu pateikta 2023 m. rugsėjo 14 d. automobilio Toyota Auris remonto sąmata Nr. (duomenys neskelbtini) nėra aktuali atskirojo skundo išnagrinėjimui, kadangi iš šios sąmatos turinio nustatyta, kad ji galimai sudaryta įvykus draudiminiam įvykiui, duomenų apie tai, ar darbai minėtos sąmatos pagrindu buvo atlikti ir ar už juos buvo sumokėta byloje nėra. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, ieškovės pateiktą automobilio remonto sąmatą priimti atsisakytina, nenustačius CPK 314 straipsnyje nurodytų sąlygų.

Dėl nutarties (ne)pagrįstumo ir laikino išlaikymo dydžio

25. CPK 144 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos teisinių santykių bylose, be CPK 145 straipsnio 1 dalyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių, teismas gali taikyti ir kituose įstatymuose nustatytas priemones (CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos sureguliavimą.

26. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas ir pan., be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio ir CK 3.3 straipsnio nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.

27. CK 3.65 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, išvardintas šiame straipsnyje, kol bus priimtas teismo sprendimas. Viena iš tokių priemonių yra laikinas išlaikymo priteisimas vaikui (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 3.196 straipsnio 2 dalis, CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas). Tai yra laikinoji apsaugos priemonė, skirta vaiko interesams civilinės bylos nagrinėjimo metu apsaugoti, nes vaiko išlaikymas iš esmės skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti, tuo tarpu civilinės bylos, kurioje sprendžiamas išlaikymo vaikui priteisimo klausimas (santuokos nutraukimo, tėvystės nustatymo ir kt.), nagrinėjimas gali trukti tam tikrą laiką, kurio metu vaiko interesai turi būti apsaugoti (Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga. Nr. AC-34-2. Teismų praktika. 2011, Nr. 34).

28. Nagrinėjamu atveju atsakovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš ieškovės 500 Eur laikiną išlaikymą šalių nepilnamečiam sūnui, kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis. Pirmosios instancijos teismas, atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies, priteisė iš ieškovės 316,50 Eur dydžio laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nurodė, kad ieškovė neprisidėdama prie nepilnamečio vaiko išlaikymo pažeidžia tėvo, išlaikančio nepilnametį vaiką, interesus, taip pat nagrinėjamu atveju kyla pavojus nepilnamečio vaiko interesų pažeidimui, t. y. jo būtinųjų poreikių užtikrinimui. Teismas vertino, kad ieškovė yra darbingo amžiaus, duomenų apie ieškovės negalėjimą dirbti dėl sveikatos būklės ar kitų priežasčių byloje nėra, todėl bylos nagrinėjimo teisme laikotarpiu vaiko būtiniesiems poreikiams užtikrinti būtina suma yra viena minimali mėnesinė alga, kurią abu nepilnamečio vaiko tėvai turi teikti lygiomis dalimis (633 Eur/2).

29. Atskiruoju skundu apeliantė (ieškovė) iš esmės neginčija, kad vaikui finansinis išlaikymas yra būtinas, pažymi, jog sutiko mokėti po 200 Eur išlaikymo, kadangi didesnio išlaikymo mokėti neturi finansinių galimybių (gaunamos pajamos (su valstybės mokama pašalpa) šiuo metu sudaro apie 400 Eur). Taip pat apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir į tai, jog byloje yra ieškovės pateikti dokumentai, patvirtinantys nedarbingumo lygio nustatymo istoriją. Ieškovei yra nustatytas neįgalumas (darbingumo lygis tik 15 proc.), jos galimybės susirasti darbą yra stipriai apribotos. Privalomojo sveikatos patikrinimo medicininėje pažymoje matyti, kad 2022 m. balandžio 21 d. atlikus sveikatos patikrinimą gydytojas nurodė, jog ieškovė negali dirbti net valytojos darbo, tad šiuo metu ieškovė dirba pavėžėja, tačiau darbas yra sunkus ir atsakingas, ji negali dirbi pilnu pajėgumu dėl savo sveikatos būklės. Papildomai nurodė, jog kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį. Apeliantės vertinimu, teismas turėjo atsižvelgti ne tik į orientacinį minimalios mėnesinės algos dydį, tačiau ir į kiekvieną mėnesį valstybės mokamų išmokų vaikams dydį.

30. Atsakovas, priešingai nei apeliantė atsiliepime į atskirąjį skundą siekia įrodyti, kad apeliantė gauna pajamas būdama UAB „B. ir ko“ direktore, taip pat užsidirba iš pavėžėjos darbo, nurodo, kad ieškovė yra pasisavinusi šeimos lėšas ir iš jų pragyvena, o prastą finansinę padėtį tik imituoja. Atsakovas pažymėjo, jog sumažinus priteisto laikino išlaikymo sumą būtų iš esmės pažeidžiami vaiko interesai bei tėvų lygiavertiškumo principas, kadangi šiuo metu sūnus gyvena su atsakovu ir jam tenka didžioji finansinės atsakomybės dalis. Teismas vietoj atsakovo prašytos 500 Eur laikino išlaikymo sumos priteisė pusės minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymą (316,50 Eur), todėl dar labiau sumažinus šią sumą bus nebeįmanoma užtikrinti net ir minimalių vaiko poreikių.

31. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

32. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsakovo prašomas priteisti laikinas išlaikymo dydis nepilnamečiui vaikui (500 Eur per mėnesį) yra gerokai didesnis nei teismų praktikoje pripažįstama minimali suma, reikalinga patenkinti būtinuosius vaiko poreikius, atsakovui nepateikus įrodymų, patvirtinančių, kad šiuo metu vaiko išlaikymui yra reikalinga didesnė nei vienos minimalios mėnesinės algos dydžio suma, atsakovo prašomas priteisti laikino išlaikymo dydis vertintinas kaip neproporcingai didelis.

33. Kaip pažymėta pirmiau, minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kuris skundžiamos nutarties priėmimo metu atskaičius mokesčius buvo 633 Eur (nuo 2023 m. sausio 1 d. minimali mėnesio alga (MMA) Lietuvoje iki mokesčių sudarė 840 Eur (atskaičius mokesčius apie 633 Eur) laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti. Nagrinėjamu atveju teismas nusprendė, kad pagrįsta ir pakankama suma vaiko išlaikymui yra 633 Eur, kurią abu nepilnamečio vaiko tėvai turi teikti lygiomis dalimis, t. y. po 316,50 Eur.

34. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą ir Valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Tokį aiškinimą kasacinis teismas plėtojo ir vėlesnėje kasacinio teismo praktikoje nurodydamas, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 46 punktas).

35. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl vaikui priteistino laikino išlaikymo dydžio neatsižvelgė į byloje nustatytas faktines aplinkybes, t. y. kaip teisingai atskirajame skunde nurodo ieškovė, nesant šalių ginčo dėl to, kad ieškovė yra iš dalies darbinga, esant byloje pateiktiems duomenims, kad ieškovės darbingumo lygis yra sumažėjęs (ieškovės darbingumo lygis yra vos 15 proc.), dėl ko ieškovė turi ribotas galimybes dirbti (e. t. 6, b. l. 85), nepagrįstai konstatavo, jog duomenų apie ieškovės negalėjimą dirbti dėl sveikatos būklės ar kitų priežasčių byloje nėra.

36. Taigi pirmosios instancijos teismas iš esmės sprendė priteistino laikino išlaikymo nemažinti atsakovo gaunamų išmokų (vaiko pinigų) suma, nesant pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje daryti vienareikšmišką išvadą, kad tėvų turtinė padėtis nagrinėjamu atveju leidžia tenkinti vaiko poreikius, valstybės mokamą išmoką skiriant papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti. Šiame kontekste papildomai pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pats skundžiamoje nutartyje pripažino, kad neturi duomenų apie prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikimo metu ieškovės gaunamas pajamas.

37. Nurodytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikino išlaikymo dydžio nesumažino valstybės mokamos vaikui išmokos (vaiko pinigų) suma. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje nuo 2023 m. sausio 1 d. nustatytas minimalusis darbo užmokestis, kurio dydis siekia 840 Eur (bruto), o tai yra 633 Eur „į rankas“, iš jo atskaičiavus valstybės skiriamus vaiko pinigus nuo 2023 m. sausio 1 d. – 85,75 Eur, taigi ieškovei šiuo metu tenkanti vaiko būtiniesiems poreikiams patenkinti laikinojo išlaikymo suma yra 273,63 Eur ((633 Eur – 85,75 Eur)/2).

38. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko poreikius bei tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaikų poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016, 14 punktas). Tais atvejais, kai tėvų pajamos yra nedidelės ar jie jų neturi išvis, kai tėvai neturi turto, kuriuo galėtų būti teikiamas išlaikymas kita forma nei periodinėmis išmokomis, teismas turi įvertinti, dėl kokių priežasčių tėvai neturi galimybių dirbti ir tinkamai išlaikyti savo vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 51 punktas).

39. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, sprendžia, kad 273,63 Eur laikino išlaikymo dydis nėra neproporcingas, pernelyg suvaržantis ieškovės teises ir teisėtus interesus, pakankamas laikinai užtikrinti vaiko būtinuosius poreikius, todėl pagrindo jį sumažinti iki ieškovės nurodomos 200 Eur sumos nėra. Remiantis kasacinio teismo formuojama praktika mažesnes išlaidas nei minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaiko poreikiams tenkinti gali lemti tik tėvų ribotos finansinės galimybės, kurių jie dėl objektyvių priežasčių šiuo metu nėra pajėgūs pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 41 punktas), o šios aplinkybės išsamiai bus išnagrinėtos ir įvertintos bylos nagrinėjimo iš esmės metu, priimant sprendimą byloje.

40. Išdėstytų aplinkybių pagrindu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkinęs atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neįvertino visų byloje esančių faktinių aplinkybių, todėl atskirojo skundo argumentai sudaro pagrindą pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, atskirąjį skundą tenkinant iš dalies ir pirmosios instancijos teismo nutartį keičiant dalyje dėl priteistino laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

41. Pažymėtina, kad laikino išlaikymo priteisimas bylos nagrinėjimo metu (kaip laikinosios apsaugos priemonės) nereiškia, kad vaiko išlaikymo dydžio už tą laikotarpį kausimas jau yra išspręstas. Laikino išlaikymo priteisimas neatima galimybės, išnagrinėjus bylą iš esmės, priimti kitokį teismo sprendimą, nes laikinosios apsaugos priemonės nėra civilinių teisių gynybos būdas (pareikštų reikalavimų tenkinimas ar jų atmetimas), o tik priemonė, užtikrinanti materialiųjų teisių gynybą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 339 straipsniu,

nutaria:

Ieškovės atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. spalio 11 d. nutartį dalyje dėl priteistino laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio, iki galutinio teismo procesinio sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo priteisiant iš ieškovės O. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui B. B. (B. B.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 273,63 Eur (du šimtus septyniasdešimt tris eurus 63 ct).

Kitoje dalyje Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. spalio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Ieva Navickaitė-Sakalauskienė