Kauno apygardos teismo nutartis, e2S-1586-894/2026

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2026-10-01
Bylos Nr.: e2S-1586-894/2026
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-01771-2026-6
Bylos rūšis: Civilinė byla

Teisėjas: Rasa Urbanavičiūtė
Pareiškėjas: N. L.
Suinteresuotas asmuo: Luminor Bank AS Lietuvos skyrius

Kategorijos

3.3.1.19.5Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (visą ar iš dalies), o bylą nutraukti arba pareiškimą palikti nenagrinėtą
3.3.2.5Atskirojo skundo nagrinėjimas
3.3.2.6.2Pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės
3.4.6.11Bylų dėl antstolių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti nagrinėjimas

Civilinė byla Nr. e2S-1586-894/2026 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-01771-2026-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.19.5; 3.3.2.5; 3.3.2.6.2; 3.4.6.11 (S)

Kauno apygardos teismasN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 1 d. Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Urbanavičiūtė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo N. L. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2026 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo N. L. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė N. B., Luminor Bank AS Lietuvos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėja nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjas N. L. (toliau – pareiškėjas, skolininkas) skundu prašė: 1) atnaujinti terminą skundui paduoti; 2) panaikinti antstolės N. B. (toliau – antstolė) 2025 m. gruodžio 18 d. Nr. S-25-176-49741 patvarkymą dėl ekspertizės skyrimo; 3) sustabdyti ekspertizės atlikimą iki galutinio teismo sprendimo; 4) įpareigoti antstolę pateikti įrodymus apie ginčijamo patvarkymo tinkamą įteikimą; 5) įpareigoti užtikrinti teisę dalyvauti sprendžiant dėl turto vertinimo atlikėjo parinkimo. Skunde pareiškėjas nurodė, kad apie ginčijamą antstolės patvarkymą sužinojo tik 2026 m. sausio 16 d. el. paštu, tačiau el. laiško išsiuntimas neatitinka procesinio dokumento įteikimui keliamų reikalavimų nustatytų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK). Pareiškėjas nebuvo informuotas apie planuojamą turto vertinimo ekspertizės paskyrimą ir neturėjo galimybės išreikšti pozicijos dėl vertinimo. Antstolė vienašališkai pasirinko turto vertinimo įmonę UAB „Verslavita“. Pasirinkta vertinimo įmonė nėra rinkos lyderė. Be to, antstolė neįvertino alternatyvių turto vertės nustatymo būdų (rinkos analizės, šalių pateikiamų pasiūlymų), todėl nepagrįstai didina vykdymo išlaidas. Antstolė su skundu nesutiko ir skundą kartu su vykdomąja byla perdavė teismui. Antstolė nurodė, kad 2025 m. gruodžio 18 d. patvarkymas Nr. S-25-176-49741 išsiųstas 2025 m. gruodžio 18 d. pareiškėjui el. paštu, kuriuo jau buvo anksčiau siųsti ir įteikti vykdymo dokumentai. Pareiškėjas raštu patvirtino, kad dokumentus pageidauja gauti el. paštu. Skoliniam įsipareigojimui užtikrinti įkeistas turtas 314/5891 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), yra individualus, pasižymintis tik jam būdingomis savybėmis, todėl antstolei turint pagrįstų abejonių dėl tikrosios areštuoto turto vertės, skirta ekspertizė turto vertei nustatyti. UAB „Verslavita“ parinkta todėl, kad turi ilgametę darbo patirtį, turi licenciją, apsidraudusi turto vertintojo civilinės atsakomybės draudimu, jos kvalifikacija abejoti nėra pagrindo.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2026 m. balandžio 29 d. nutartimi nutraukė pareiškėjo skundo nagrinėjimą dalyje dėl antstolės įpareigojimo pateikti duomenis, likusioje dalyje skundą atmetė. Teismas nustatė, kad antstolė, vykdydama hipoteka užtikrinto įsipareigojimo išieškojimą, areštavo pareiškėjo turtą ir paskyrė jo vertės nustatymo ekspertizę. Nors skundžiamas patvarkymas dėl ekspertizės pareiškėjui buvo išsiųstas el. paštu, o ne registruotu paštu, teismas konstatavo, kad pareiškėjas apie patvarkymą faktiškai sužinojo ir galėjo pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis, todėl jo teisės nebuvo pažeistos. Teismo vertinimu, antstolė pagrįstai paskyrė turto vertinimo ekspertizę, nes turėjo abejonių dėl areštuoto turto – žemės sklypo ir gyvenamojo namo – tikrosios rinkos vertės. Pareiškėjas nepateikė objektyvių duomenų, kurie pagrįstų kitokią turto vertę. Nurodė, kad pareiškėjas neturėjo teisės reikalauti pats pasirinkti turto vertintoją, nes pagal CPK ekspertą parenka antstolis ir įstatymas nenustato antstolio pareigos derinti eksperto kandidatūrą su skolininku. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas galėjo reikšti nušalinimą ekspertui arba vėliau teikti motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, tačiau nušalinimo jis nepareiškė. Teismas atmetė pareiškėjo reikalavimą sustabdyti ekspertizę ir vykdymo veiksmus, nes pareiškėjo nurodytos aplinkybės nėra įstatyme nustatytas pagrindas vykdymo veiksmams sustabdyti ar atidėti. Teismas skundo reikalavimą įpareigoti antstolę pateikti įrodymus apie tinkamą patvarkymo įteikimą laikė prašymu, kuris nėra skundžiamas antstolio veiksmas ar atsisakymas jį atlikti, todėl šioje dalyje skundo nagrinėjimą nutraukė. Teismas konstatavo, kad antstolės veiksmų neteisėtumas nenustatytas, ekspertizė paskirta pagrįstai, eksperto parinkimu pareiškėjo teisės nepažeistos, o pareiškėjo reikalavimas pateikti papildomus duomenis apskritai nelaikytinas skundu dėl antstolio veiksmų.

Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas (toliau ir apeliantas) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2026 m. balandžio 29 d. nutartį, pareiškėjo skundą tenkinti ir panaikinti antstolės N. B. 2025 m. gruodžio 18 d. patvarkymą Nr. S-25-176-49741 dėl ekspertizės skyrimo; sustabdyti ekspertizės atlikimą iki galutinio procesinio sprendimo priėmimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

Teismas netaikė CPK 682 straipsnio 1 dalies, kurioje imperatyviai nustatyta, kad patvarkymo dėl ekspertizės kopijos vykdymo proceso šalims siunčiamos registruotąja pašto siunta.

Teismas nepagrįstai rėmėsi tuo, kad pareiškėjui patvarkymas buvo žinomas. Vien faktinis informavimas nepanaikina procesinio dokumento tinkamo įteikimo reikalavimo, nes nuo jo priklauso procesinių teisių įgyvendinimas, įskaitant galimybę laiku ginčyti patvarkymą, reikšti nušalinimą ir teikti kitus procesinius prašymus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kuria rėmėsi teismas, negali būti aiškinama taip, kad CPK 682 straipsnyje nustatytas specialus įteikimo būdas tampa nereikšmingas.

Pareiškėjas iki ekspertizės paskyrimo nebuvo informuotas apie ketinimą ją skirti, todėl neturėjo realios galimybės pateikti argumentų dėl ekspertizės būtinybės, išreikšti nuomonės dėl eksperto, laiku pasinaudoti nušalinimo institutu.

Ekspertizės skyrimas yra reikšmingas procesinis veiksmas, galintis turėti įtakos turto vertei, jo pardavimui ir vykdymo išlaidoms. Todėl skolininkui turi būti užtikrinta reali, o ne formali galimybė dalyvauti šiame procese.

Byloje nėra pakankamai objektyvių duomenų, patvirtinančių tokias abejones: nėra pirminio įkainojimo, rinkos analizės, preliminaraus vertinimo ar kitų duomenų, pagrindžiančių ekspertizės būtinybę.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas iš esmės apsiribojo antstolės teiginiu apie turto „individualias savybes“, tačiau neįvertino, ar šių aplinkybių pakanka ekspertizei pagrįsti.

Teismas nutartyje nurodė, kad buvo naudojami skirtingi pareiškėjo elektroninio pašto adresai, vienas iš jų įvardytas kaip galimai klaidingas. Teismas turėjo išsamiai įvertinti, ar patvarkymas iš tikrųjų buvo išsiųstas tinkamu adresu, ar jis buvo gautas ir ar jo įteikimo faktas tinkamai įrodytas.

Teismas nepakankamai įvertino, kodėl ekspertizę pavesta atlikti būtent UAB „Verslavita“. Nebuvo tinkamai įvertinti eksperto nepriklausomumo, pasirinkimo proporcingumo, galimų vykdymo išlaidų ir alternatyvių vertintojų klausimai. Vien tai, kad įmonė turi teisę vykdyti vertinimo veiklą, savaime nepagrindžia konkretaus jos pasirinkimo.

Teismas nepagrįstai nutraukė skundo dalį, kuria buvo prašoma pateikti patvarkymo įteikimą patvirtinančius duomenis. Šis reikalavimas buvo tiesiogiai susijęs su ginčijamu patvarkymu, jo įteikimo teisėtumu ir pareiškėjo procesinių teisių užtikrinimu. Todėl šis klausimas turėjo būti išnagrinėtas iš esmės, o ne nutrauktas formaliais pagrindais.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolė N. B. prašė netenkinti atskirojo skundo ir Kauno apylinkės teismo 2026 m. balandžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:

Pareiškėjo argumentai dėl netinkamo patvarkymo skirti ekspertizę įteikimo yra nepagrįsti. 2025 m. rugsėjo 23 d. pareiškėjas raštu patvirtino, kad raginimą įvykdyti sprendimą gavo elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). 2025 m. spalio 13 d. jis pats nurodė, kad vykdymo proceso dokumentus pageidauja gauti tuo pačiu elektroniniu paštu. Be to, skundą dėl antstolės veiksmų 2026 m. sausio 21 d. pareiškėjas taip pat pateikė iš šio elektroninio pašto. Taigi pareiškėjas faktiškai naudojosi šiuo elektroninio pašto adresu, dokumentus gavo ir iš jo siuntė.

Pareiškėjo teisė į gynybą ir rungimosi principas taip pat nebuvo pažeisti. Pradėjus vykdomąją bylą jam buvo išsiųsti vykdymo procese privalomi dokumentai, kuriuose nurodytos jo teisės ir pareigos. Pareiškėjas turėjo galimybę domėtis vykdymo eiga, teikti prašymus ir prieštaravimus bei naudotis kitomis įstatyme nustatytomis teisėmis.

Nepagrįstas ir argumentas, kad ekspertizės būtinybė nebuvo pagrįsta. Antstolė su pareiškėju ne kartą bendravo dėl turto vertės, o pats pareiškėjas nurodė skirtingas jam priklausančio turto bei panašaus turto pardavimo kainas. Analogiško turto toje vietovėje rinkoje nebuvo nustatyta, be to, pareiškėjas nesudarė galimybės apžiūrėti gyvenamojo namo iš vidaus ir įvertinti jo faktinių savybių.

CPK 681 straipsnyje nustatyta, kad antstolis, kilus pagrįstų abejonių dėl areštuoto turto vertės, skiria ekspertizę. Atsižvelgiant į konkretaus turto pobūdį ir turėtus duomenis apie jo vertę, ekspertizės skyrimas buvo pagrįstas ir atitiko antstolei tenkančią pareigą nustatyti kuo objektyvesnę turto rinkos vertę.

Pareiškėjas nepateikė objektyvių duomenų, leidžiančių abejoti pasirinktos ekspertizės įstaigos kompetencija ar nešališkumu, ir įstatymo nustatyta tvarka ekspertui nušalinimo nereiškė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas išsamiai ir tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir pagrįstai pareiškėjo skundą atmetė. Atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą nutartį.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Luminor Bank AS Lietuvos skyrius prašė atmesti atskirąjį skundą ir palikti Kauno apylinkės teismo 2026 m. balandžio 29 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepime nurodė, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas ir deklaratyvus. Suinteresuotas asmuo sutiko su antstolės pozicija, kad toks pareiškėjo elgesys yra priverstinio išieškojimo proceso vilkinimas.

Teisėja konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria byla dėl pareiškėjo skundo reikalavimo įpareigoti antstolę pateikti duomenis nutraukta, o kitoje dalyje pareiškėjo skundas dėl antstolės N. B. veiksmų netenkintas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Iš bylos medžiagos, Antstolių informacinės sistemos (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad antstolės N. B. kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. 0176/25/01781 pagal Vilniaus miesto 14-ojo notaro biuro 2025 m. rugsėjo 17 d. išduotą vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. 14-5807, dėl hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo išieškojimo iš skolininko N. L., hipotekos kreditoriaus Luminor Bank AS, veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, naudai. Iš skolininko išieškotina suma sudaro 66 656,92 Eur. 2025 m. gruodžio 18 d. areštuotas skolininkui priklausantis įsipareigojimui užtikrinti įkeistas turtas - 314/5891 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (toliau – Turtas). 2015 m. gruodžio 18 d. patvarkymu Nr. S-25-176-49741 antstolė paskyrė ekspertizę Turto vertei nustatyti, kurią pavedė atlikti UAB „Verslavita“.

Pareiškėjas pateikė skundą dėl 2015 m. gruodžio 18 d. patvarkymo Nr. S-25-176-49741, kuriame nurodė, kad patvarkymas pareiškėjui nebuvo tinkamai įteiktas, ekspertizės skyrimas nebuvo būtinas, pareiškėjas neturėjo galimybės išreikšti nuomonės dėl eksperto parinkimo, o pasirinktas ekspertas esą nėra tinkamas. Kauno apylinkės teismo 2026 m. balandžio 29 d. nutartimi byla pagal skundo reikalavimą įpareigoti antstolę pateikti duomenis nutraukta, o kitoje dalyje skundas atmestas kaip nepagrįstas.

Pažymėtina, kad vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK ir jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeistos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus.

Antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti apskundimas reglamentuojamas civilinio proceso kodekso V dalies XXXI skyriaus normų. Šiame skyriuje nustatytas vykdymo proceso dalyvių pažeistų teisių gynimo būdas, kuris įgyvendinamas suinteresuotam asmeniui paduodant skundą dėl antstolio veiksmų. CPK 510 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog šiame skyriuje nustatyta tvarka gali būti skundžiami antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas juos atlikti. Šioje normoje nurodyti antstolio procesiniai veiksmai – tai antstolio veikla atliekant vykdymo veiksmus teisės aktų nustatyta tvarka ir naudojantis juose suteiktais įgalinimais (CPK 583 straipsnio 1 dalis). Teisė paduoti skundą dėl antstolio veiksmų suteikiama asmenims tiesiogiai dalyvaujantiems vykdymo procese, kurių teises arba teisėtus interesus sprendimo vykdymo proceso metu pažeidžia antstolis, atlikdamas vykdymo veiksmus arba jų neatlikdamas. Vykdymo procese kylančius klausimus antstolis išsprendžia patvarkymu (CPK 613 straipsnio 1 dalis). Taigi, bylose dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti gali būti nagrinėjami ne bet kokie vykdomosios bylos šalių ar suinteresuotų asmenų reikalavimai, o tik tie, kuriuose yra reiškiami konkretūs materialines teisines pasekmes galintys sukelti reikalavimai dėl konkrečių antstolio atliktų veiksmų ar atsisakymo juos atlikti.

Pažymėtina ir tai, kad skundo dėl antstolio veiksmų dalykas ir pagrindas apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką bei nustato bylos nagrinėjimo ribas, kurių laikosi teismas, nagrinėdamas bylą. Aiškus skundo dėl antstolio veiksmų dalyko ir pagrindo suformulavimas leidžia bylos šalims (antstoliui, išieškotojui, kitiems suinteresuotiems bylos baigtimi proceso dalyviams) susižinoti priešingos šalies reikalavimus tam, kad galėtų tinkamai į juos atsikirsti jau pateikiant atsiliepimą. Konkretus skundo dėl antstolio veiksmų dalyko ir pagrindo suformulavimas yra svarbus nustatant, ar skundas paduotas nepažeidžiant CPK 510 straipsnyje įtvirtintos skundo padavimo tvarkos ir CPK 512 straipsnyje nustatytų terminų. Iš išdėstyto seka, kad suformuluoti skundo reikalavimą, kad būtų aišku, kokį konkrečiai antstolio procesinį veiksmą, sukėlusį pareiškėjui teisines pasekmes, skundžia pareiškėjas, pareiga tenka pačiam pareiškėjui, o tokio skundo dalykas (reikalavimas) privalo būti suformuluotas aiškiai, nurodytas konkretus jo pagrindas.

CPK 682 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad antstolis ekspertizę turto vertei nustatyti skiria priimdamas patvarkymą. Patvarkyme turi būti nurodyta ekspertas ar ekspertizės įstaiga, kuriai pavedama atlikti ekspertizę. Patvarkymo kopijos registruotąja pašto siunta išsiunčiamos vykdymo proceso šalims. Vykdymo proceso šalis (šalys) ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo antstolio patvarkymą paskirti ekspertizę, šio Kodekso 598 straipsnyje nustatyta tvarka gali pareikšti ekspertui nušalinimą. Pagal CPK 682 straipsnio 2 dalį, jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Antstolio patvarkymas atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę turi būti motyvuotas ir gali būti skundžiamas teismui.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad atsižvelgiant į sisteminį CPK 682 straipsnio nuostatų aiškinimą, gali būti skundžiamas tik antstolio patvarkymas atsisakyti skirti ekspertizę (taip pat ir papildomą ar pakartotinę), tačiau įstatymas nenumato galimybės skųsti antstolio patvarkymo, kuriuo paskirta ekspertizė. Antstolio patvarkymas, kuriuo paskirta ekspertizė turto vertei nustatyti, skolininkui ar išieškotojui nesukelia tiesioginių padarinių, o yra tik potencialių padarinių prielaida. Tai reiškia, kad antstolio patvarkymas, kuriuo paskirta ekspertizė turto vertei nustatyti, nėra teisminio nagrinėjimo dalykas (Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2597-390/2017, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-209-430/2018, Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-153-390/2021, Šiaulių apygardos teismo 2023 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-358-368/2023, Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-494-777/2023, Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-541-390/2024, Kauno apygardos teismo 2025 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-153-924/2025).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas skundu prašė: 1) atnaujinti terminą skundui paduoti; 2) panaikinti antstolės 2025 m. gruodžio 18 d. patvarkymą Nr. S-25-176-49741 dėl ekspertizės skyrimo; 3) sustabdyti ekspertizės atlikimą iki galutinio teismo sprendimo; 4) įpareigoti antstolę pateikti įrodymus apie ginčijamo patvarkymo tinkamą įteikimą; 5) įpareigoti užtikrinti teisę dalyvauti sprendžiant dėl turto vertinimo atlikėjo parinkimo. Pareiškėjui terminas skundui pateikti atnaujintas antstolės 2026 m. sausio 28 d. patvarkymu Nr. S-25-176-4522. Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - panaikinti antstolės 2025 m. gruodžio 18 d. patvarkymą Nr. S-25-176-49741 dėl ekspertizės skyrimo.

Atsižvelgiant į pareiškėjo antstolei pateikto procesinio dokumento argumentus (pagrindą) ir reikalavimus (dalyką), šio procesinio dokumento antstolė neturėjo pagrindo vertinti kaip skundo dėl antstolės veiksmų, nes antstolės 2025 m. gruodžio 18 d. patvarkymas Nr. S-25-176-49741, kuriuo paskirta ekspertizė turto rinkos vertei nustatyti, nėra skundžiamas antstolės veiksmas. Skundo reikalavimas panaikinti antstolės 2025 m. gruodžio 18 d. patvarkymą Nr. S-25-176-49741 dėl ekspertizės skyrimo ir išvestinis iš šio reikalavimo skundo reikalavimas įpareigoti antstolę užtikrinti pareiškėjui teisę dalyvauti sprendžiant dėl turto vertinimo atlikėjo parinkimo, negalėjo būti nagrinėjami teisme civilinio proceso kodekso XXXI skyriuje nustatyta tvarka.

Kiti pareiškėjo skunde pareikšti prašymai - dėl ekspertizės sustabdymo iki galutinio teismo sprendimo ir dėl antstolės įpareigojimo pateikti įrodymus apie ginčijamo patvarkymo įteikimą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nelaikytini materialiais skundo reikalavimais, nes yra procesinio pobūdžio, todėl nagrinėjamu atveju skundo kvalifikavimui reikšmės neturi. Pažymėtina, kad prašymas dėl ekspertizės sustabdymo iki galutinio teismo sprendimo yra prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 145 straipsnio 10 ir 13 punktai), kuris nagrinėjamas CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Prašymas dėl antstolės įpareigojimo pateikti įrodymus yra prašymas dėl įrodymų išreikalavimo (CPK 199 straipsnio 1 dalis), kuris paprastai sprendžiamas po skundo priėmimo parengiamojoje bylos nagrinėjimo stadijoje.

Tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo proceso stadijos, arba turi atsisakyti priimti ieškinį (skundą), arba, jeigu civilinė byla jau yra iškelta – ją nutraukti, remdamasis atitinkamai CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu arba 293 straipsnio 1 punktu. Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013). CPK 293 straipsnyje įtvirtinti bylos nutraukimo pagrindai reiškia procesinio pobūdžio kliūtis tęsti bylos nagrinėjimą iš esmės (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018 25 punktą).

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti priimti pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Įvertinus tai, kad pareiškėjo skundas pirmosios instancijos teismo buvo priimtas ir išnagrinėtas iš esmės, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir civilinė byla pagal pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 punktas).

Dėl bylos procesinės baigties

Dėl netinkamo bylos aplinkybių įvertinimo ir netinkamo procesinės teisės normų, reglamentuojančių skundų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimą taikymo, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės - civilinė byla pagal pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų nutraukiama (CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2026 m. balandžio 29 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - nutraukti civilinę bylą pagal pareiškėjo N. L. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė N. B., Luminor Bank AS Lietuvos skyrius. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rasa Urbanavičiūtė