Klaipėdos apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2023 m. kovo 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė A. P., V. B. ir I. B.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolės veiksmų, kuriuo prašo pakeisti antstolės 2023 m. sausio 11 d. patvarkymu Nr. S-23-124-1692, priimto vykdomojoje byloje 0124/21/0143, dalį, kuria jam nustatytas terminas iki 2023 m. sausio 23 d. sumokėti 3 950 Eur sumą į antstolės depozitinę sąskaitą už ekspertizės atlikimą areštuoto turto vertei nustatyti bei paskirti kitą ekspertą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas.

9. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.

10. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutrauktas procesas civilinėje byloje dėl antstolės veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo.

11. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad antstolės A. P. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0124/21/01143 pagal Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų vykdomąjį dokumentą Nr. e2YT-2354-384/2021, 2021 m. liepos 7 d. išduotą išieškotojai I. B. dėl išlaikymo mažamečiams vaikams išieškojimo iš skolininko V. B. 2022 m. gruodžio 29 d. gautas antstolio T. U. patvarkymas Nr. S-22-136-67022 dėl prisijungimo prie išieškojimo, kuriuo buvo prijungtas dar vieno išieškotojo – A. B. turtinis reikalavimas skolininkui V. B.

12. CPK 681 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones; jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad antstolis, įkainodamas turtą, neturi pareigos atsižvelgti nei į išieškotojo, nei į skolininko siūlomą kainą. Tačiau, skolininkui ar išieškotojui prieštaraujant antstolio atliktam įkainojimui arba jei kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis jai nustatyti skiria ekspertizę (CPK 681 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-441-690/2018).

13. CPK 682 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad antstolis ekspertizę turto vertei nustatyti skiria priimdamas patvarkymą. Ekspertizė atliekama pagal bendrąsias CPK taisykles, atsižvelgiant į CPK VI dalyje numatytas išimtis. CPK 681 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad jeigu šiame straipsnyje nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė. Akcentuotina, jog įstatymai antstolį įpareigoja savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas. Kadangi turtą parduoda ne daikto savininkas, bet specialiai tam įstatymo įgaliotas asmuo – antstolis, vykdymo procese tik antstoliui suteikiama teisė priimti sprendimą skirti ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti ir pavesti ją atlikti parinktai ekspertizės įstaigai (CPK 681, 682 straipsniai), o galiojantys įstatymai nenustato jokių kitokių turto vertintojų pasirinkimo kriterijų, išskyrus reikiamą kvalifikaciją, todėl antstolis turi teisę pavesti atlikti ekspertizę bet kuriam turto vertintojui, atitinkančiam teisės akto keliamus reikalavimus.

14. Vykdomojoje byloje esančiais įrodymų nustatyta, kad išieškojimas buvo nukreiptas į skolininkui V. B. priklausantį nekilnojamąją turtą (20 nekilnojamojo turto objektų – žemės sklypų). 2022 m. gruodžio 29 d. antstolė surašė dalies nekilnojamojo turto (17 žemės sklypų) arešto aktą Nr. S‑22-124-55136 ir 2022 m. gruodžio 29 d. priėmė patvarkymą dėl areštuoto turto realizavimo. 2023 m. sausio 10 d. išieškotojas A. B., pateikė skundą dėl turto įkainojimo, reikalaudamas panaikinti turto arešto (ir įkainojimo) aktą, kuriuo nustatyta turto vertė, ir paskirti ekspertizę turto vertei nustatyti. Antstolė 2023 m. sausio 11 d. patvarkymu Nr. S-23-124-1692 tenkino išieškotojo prašymą bei nustatė terminą 3 950 Eur sumos už ekspertizės atlikimą įmokėjimui į antstolės depozitinę sąskaitą. Išieškotojas A. B. iš dalies nesutinka su antstolės 2023 m. sausio 11 d. patvarkymu, kuriuo prašo panaikinti dalį, kuria jam nustatytas terminas iki sumokėti 3 950 Eur sumą į antstolės depozitinę sąskaitą už ekspertizės atlikimą bei prašo pavesti ekspertizę atlikti ne antstolės, o jo parinktam ekspertui – A. L. bei šiuo tikslu į antstolės depozitinę sąskaitą 2023 m. sausio 18 d. įmokėjo jo parinko eksperto nurodytą kainą – 1 950 Eur.

15. Iš atskirojo skundo turinio matyti, jog apeliantas iš esmės neskundžia antstolės paskirtos turto vertės nustatymo ekspertizės, o yra nepatenkintas tik antstolės nurodyta kaina už ekspertizės atlikimą. Ginčo nei dėl eksperto šališkumo nei dėl jo kompetencijos byloje nėra. Įstatymas numato, kad skolininkas ar išieškotojas, prieštaraujantys dėl antstolio nustatytos turto vertės, turi prieš skiriant ekspertizę įmokėti į antstolio depozitinę sąskaitą sumas, būtinas ekspertams ir ekspertinėms įstaigoms apmokėti (CPK 682 straipsnio 3 dalis). Tokiu atveju, kai prieštaravimus dėl antstolio nustatytos turto vertės pareiškęs skolininkas ar išieškotojas nesumoka antstolio nustatytos sumos už ekspertinį turto vertinimą, antstolis savo iniciatyva gali skirti ekspertizę turto vertei nustatyti (CPK 682 straipsnio 3 dalis).

16. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, sistemiškai aiškinant CPK 682 straipsnio nuostatas, laikytina, kad gali būti skundžiamas tik antstolio patvarkymas atsisakyti skirti ekspertizę (taip pat ir papildomą ar pakartotinę), tačiau įstatymas nenumato galimybės skųsti antstolio patvarkymo, kuriuo paskirta ekspertizė. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad jeigu CPK 510 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka būtų galima skųsti visus be išimties antstolio patvarkymus, konkrečių antstolio patvarkymų, kurie gali būti skundžiami, nurodymas CPK 682 straipsnio 2 ir 3 dalyse būtų nelogiškas ir perteklinis įstatymų leidėjo veiksmas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad antstolio patvarkymas, kuriuo paskirta ekspertizė turto vertei nustatyti, skolininkui ar išieškotojui nesukelia tiesioginių padarinių, o yra tik potencialių padarinių prielaida. Tai reiškia, kad antstolio patvarkymas, kuriuo paskirta ekspertizė turto vertei nustatyti, nėra teisminio nagrinėjimo dalykas (Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2597-390/2017, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-209-430/2018). Įvertinus nurodytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą bei formuojamą teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog skundžiama nutartimi pagrįstai procesas nutrauktas CPK 293 straipsnio 1 dalies pagrindu.

17. Apeliantas teigia, kad tiek antstolė išnagrinėjusi pareiškėjo skundą ir jį persiųsdama nagrinėti teismui, tiek Tauragės apylinkės teismas priimdamas pareiškėjo skundą padarė išvadą, jog minėtas skundas yra teisminio nagrinėjimo objektas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiais skundo argumentais nesutinka. Tai kad antstolė nagrinėdama skundą pasisakė dėl išieškotojo skunde nurodomų argumentų, dar nereiškia, kad skundas dėl ekspertizės kainos gali būti apskundimo dalyku, priešingai, įstatymai nenumato tokios galimybės, o aplinkybė, kad ekspertizės paskyrimas nei išieškotojui nei skolininkui teisinių padarinių nesukelia tik patvirtina faktą, jog tokiu atveju vykdymo proceso dalyvių teisės pažeidžiamos nebus.

18. Nors apeliantas atskiruoju skundu gana plačiai analizuoja tiek turto vertės nustatymo vykdymo procese svarbą bei ekspertizės dėl turto nustatymo būtinumą, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie skundo argumentai teisinės reikšmės neturi. Kaip minėta, antstolei areštavus turtą bei nustačius jo vertę, išieškotojui (apeliantui) buvo sudaryta ne tik galimybė skųsti tokį patvarkymą, tačiau toks apelianto skundas buvo patenkintas ir antstolės 2023 m. sausio 11 d. patvarkymu Nr. S-23-124-1692 turto vertės nustatymo ekspertizė buvo paskirta, o tai, jog išieškotojui nebuvo leista pasirinkti eksperto kandidatūros, nelaikytina išieškotojo teisių pažeidimu.

19. Atmestini kaip nepagrįsti ir skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paskirstė šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pažymėtina, kad ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika. Šioje teisenoje paprastai nėra priešingus interesus turinčių šalių. Dėl to ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Vis dėlto, CPK yra nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

20. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad jog nepaisant to, kad tiek apeliantas, tiek I. B. vykdomojoje byloje yra išieškotojai, tačiau tai nereiškia, jog minėti asmenys negali turėti priešingo suinteresuotumo. Akcentuotina, kad I. B. nesutikdama su apelianto teikiamais skundais teikė atsiliepimus, kadangi jos nuomone apeliantas tokiais savo veiksmais vilkina procesą, kas pažeidžia jos teises į operatyvų vykdymo procesą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės suponuoja išvadą, jog nepaisant to, kad tiek apeliantas, tiek I. B. vykdomojoje byloje yra išieškotojai, tačiau šiame procese jų suinteresuotumas bylos baigtimi buvo akivaizdžiai skirtingas. Dar daugiau, šalys savo procesiniuose dokumentuose ne kartą kaltino viena kitą kliudant vykdymo procesui, kas apeliacinės instancijos teismo vertinimu juo labiau patvirtina aplinkybes, jog I. B. įgijo teisę reikalauti atlyginti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

21. Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99, par. 30), tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama ir kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 288, p. 20, par. 61).

22. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas susijusias su ekspertizės skyrimu, todėl laikytina, jog skundžiama nutartis yra teisėta ir nepagrįsta, todėl atskirasis skundas atmetamas, o apskųsta nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

23. Byloje gautas išieškotojos I. B. prašymas priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme bei nurodo, kad už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą ji patyrė 1 028,5 Eur išlaidų. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti jų redakcija) konstatuoja, jog išieškotojos I. B. prašoma priteisti suma viršija maksimalų priteistiną bylinėjimosi išlaidų dydį. Rekomendacijų 8 punkte nurodyta, jog rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Rekomendacijų 8.15 punkte nurodyta, kad už atskirojo skundo surašymą priteistino koeficiento dydis yra 0,4. Tai reiškia, jog maksimali priteistina suma už atskirojo skundo parengimą sudaro 760,12 Eur (1 900,30 Eur x 0,4).

24. Nors apeliantė prašydama priteisti didesnę nei maksimali priteistina sumą ir nurodė, kad tiek atskirasis skundas, tiek atsiliepimas į atskirąjį skundą iš esmės atitinka apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą turinį, tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais argumentais. Byloje nebuvo sprendžiami ypač sudėtingi klausimai, bylos apimtis nėra didelė, todėl laikytina, jog I. B. nepagrindė išskirtinio bylos sudėtingumo. Atsižvelgiant į tai kas nustatyta, darytina išvada jog I. B. prašoma priteisti suma mažintina priteisiant iš apelianto 760,12 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo 2023 m. kovo 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti I. B. iš A. B. 760,12 Eur bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.