- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-14
- Bylos Nr.
- 2S-153-390/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-01070-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Kukalis
- Pareiškėjas
- T. G.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo T. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-24957-840/2020 pagal pareiškėjo T. G. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis Darius Jonaitis ir O. G..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas T. G. 2020 m. rugsėjo 25 d. skundu dėl antstolio Dariaus Jonaičio veiksmų vykdomosiose bylose Nr. 0117/18/00673 ir Nr. 0117/18/00972 prašė panaikinti antstolio 2020 m. rugsėjo 7 d. patvarkymą Nr. S-20-117-13385 dėl 2020 m. rugsėjo 1 d. gauto skundo ir pripažinti UAB „INREAL“ 2020 m. rugpjūčio 25 d. atliktą turto vertinimą kaip tinkamą.
2. Skunde nurodoma, kad antstolis Darius Jonaitis 2020 m. liepos 23 d. priėmė patvarkymą dėl turto pardavimo iš pirmųjų varžytynių (turtas įkainotas 40 000 Eur). Pareiškėjas 2020 m. rugpjūčio 13 d. skundu apskundė antstolio patvarkymą, antstolis 2020 m. rugpjūčio 21 d. patvarkymu Nr. S-20-117-12599 tenkino iš dalies pareiškėjo skundą, įkėlė turto vertinimo ekspertizės aktą į antstolių programą ir suteikė pareiškėjui trijų dienų terminą motyvuotiems prieštaravimams pateikti. Pareiškėjas 2020 m. rugpjūčio 31 d. skundu apskundė antstolio 2020 m. rugpjūčio 21 d. patvarkymą, kadangi nesutiko su turto vertinimo aktu, nes turto vertė praėjus vieneriems metams buvo pasikeitusi, turtas buvo pagerintas, todėl būtina atlikti pakartotinę ekspertizę. Taip pat nurodė, kad UAB „INREAL“ atliktu vertinimu, parduodamo iš varžytynių nekilnojamojo turto rinkos vertė nustatymo dienai (2020 m. rugpjūčio 25 d.) yra 83 000 Eur, kas yra dvigubai daugiau negu buvo nustatyta ir iš varžytynių pardavinėjama antstolio. 2020 m. rugsėjo 7 d. pareiškėjas gavo antstolio patvarkymą Nr. S-20-117-13385 dėl 2020 m. rugsėjo 1 d. gauto skundo, kuriuo antstolis iš dalies patenkino skundą, nutarė skirti pakartotinę turto ekspertizę įpareigojant skolininką įmokėti 250 Eur įmoką už ekspertizės atlikimą į antstolio depozitinę sąskaitą per 10 dienų nuo patvarkymo gavimo. Antstolis skundžiamu patvarkymu įpareigojo sumokėti 250 Eur už pakartotinę ekspertizę visiškai ignoruodamas, kad pateikta 2020 m. rugpjūčio 25 d. pasirašyta Vertinimo paslaugų sutartis Nr. 20/08-1157, kuri yra apmokėta, todėl pakartotinai nėra reikalinga daryti ekspertizės. Taip pat antstolis nurodo, kad vertinamas turtas ne visas yra skolininko nuosavybė. Pareiškėjas sutinka, kad ūkio pastatas priklauso seseriai, tačiau jo vertė tik 9 300 Eur. Kitas turtas priklauso pareiškėjui, todėl vertinimas yra labai tikslus, jis turi būti pripažintas kaip tinkamas. Taip pat nurodė, kad moka teismo priteistą išlaikymą tiek, kiek gali, mokėjimai daromi kas mėnesį, skola ženkliai mažėja.
3. Antstolis Darius Jonaitis 2020 m. spalio 6 d. patvarkymu Nr. S-20-117-15472 skolininko T. G. skundo netenkino ir skundą kartu su vykdomąja byla persiuntė Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams.
Žemesnės instancijos teismas
4. Patvarkyme nurodė, kad negali vadovautis skolininko T. G. pateiktu UAB „INREAL“ atliktu turto vertinimu, kadangi įvertintas visas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini) , o skolininkui priklauso tik dalis šio turto. Pažymėjo, kad pačioje ekspertizėje nurodyta, jog turtas vertinamas ne kaip įvairaus turto suma, bet kaip vientisas objektas ir sudaro užbaigtą visumą, todėl atlikta ekspertizė nenurodo tikrosios T. G. priklausančio turto vertės. Taip pat nurodė, kad skolininkas nepateikė duomenų, dėl kurių būtų negalima nukreipti išieškojimo į skolininko turtą, t. y. kad išieškomą pinigų sumą galima išieškoti per šešis mėnesius darant CPK 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitymus iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2020 m. lapkričio 10 d. nutartimi pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų atmetė.
6. Teismas pažymėjo, kad skundžiamu antstolio patvarkymu nuspręsta dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo, todėl nėra teisinio pagrindo pasisakyti dėl pareiškime nurodomų aplinkybių apie mokėtą išlaikymą, nes jos nesusiję su pareiškimo dalyku, ir skolininkas nekvestionuoja pačių varžytynių skelbimo.
7. Teismas nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio 9 d. ekspertizės aktu Nr. EA-30/07/19 T. G. priklausančio nekilnojamojo turto: 4/5 dalių 0,1500 ha žemės sklypo bei pastato – gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini) rinkos vertė yra 50 000 Eur (vertės nustatymo diena 2019 m. liepos 30 d.). Šio ekspertizės akto pagrindu antstolis 2019 m. rugpjūčio 20 d. patvarkymu nustatė 50 000 Eur kainą. 2020 m. liepos 22 d. šiam areštuotam turtui paskelbtos varžytynės, nustatyta pradinė pardavimo kaina 40 000 Eur. Pareiškėjas T. G., nesutikdamas su 2019 m. rugpjūčio 9 d. ekspertizės aktu Nr. EA-30/07/19 nustatyta rinkos kaina, pateikė prašymą skirti pakartotinę ekspertizę turto vertei nustatyti bei kartu pateikė antstoliui vertinimo paslaugų sutartį Nr. 20/08-1157, tačiau pats vertinimas nebuvo pateiktas iki antstoliui priimant 2020 m. rugsėjo 7 d. patvarkymą Nr. S-20-117-13385. Pareiškėjas tik su skundu dėl 2020 m. rugsėjo 7 d. patvarkymo Nr. S-20-117-13385 pateikė 2020 m. rugpjūčio 25 d. nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitą Nr. 20/08-1157 (toliau – Ataskaita), kurią prašė laikyti tinkama, pareiškėjas 2020 m. rugsėjo 25 d. skunde teigė, kad pakartotinai nėra reikalinga daryti turto vertės nustatymo ekspertizės.
8. Teismas pažymėjo, kad vykdymo procese ekspertizė skiriama antstolio patvarkymu (CPK 682 straipsnio 1 dalis) ir turi būti atliekama pagal ekspertizei keliamus reikalavimus bei tinkamai įforminama (CPK 216 straipsnis). Šių normų prasme skolininko pasirinkto eksperto atliktas turto vertinimas nėra tinkamas.
9. Teismas sutiko, kad antstolis nustatytomis nekilnojamojo turto vertėmis negali vadovautis. Pirmiausia, ne visas turtas priklauso pareiškėjui (skolininkui), todėl atitinkamai išskyrus tik pareiškėjui priklausančią turto dalį, rinkos vertė keisis. Kas pažymėta ir Ataskaitoje, kad įvertintas turtas kaip visuma (Ataskaitos 2.3 punkto 4 papunktis), ne kaip atskiri objektai ar tik konkrečiam asmeniui priklausanti dalis. Taip pat pareiškėjui T. G. nepriklauso ne tik ūkinis pastatas, bet ir po 1/10 dalį žemės sklypo, priklauso kitiems dviem asmenims. Ataskaita padarytos išvados netenka prasmės, nes kaip jau minėta turtas vertintas kaip visuma, o ne kaip tik pareiškėjui priklausančio turto vertinimas. Teismas darė išvadą, kad Ataskaitą laikyti tinkamu pareiškėjui priklausančio nekilnojamojo turto įvertinimu nėra pagrindo, todėl antstolis pagrįstai atsisakė vadovautis pareiškėjo pateikta Ataskaita.
10. Teismas nurodė, kad antstoliui nekilo abejonių dėl turto vertės, todėl antstolis neprivalėjo skirti ekspertizės savo iniciatyva. Nors skolininkas teigė, kad buvo pagerintas turtas, tačiau tokias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų nebuvo pateikęs.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Atskiruoju skundu pareiškėjas T. G. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. lapkričio 10 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Antstolis įpareigojo sumokėti 250 Eurų už pakartotinę ekspertizę visiškai ignoruodamas, kad pareiškėjas pateikė jam 2020 m. rugpjūčio 25 d. UAB ,,INREAL“ atliktą turto vertinimą, kurį pareiškėjas yra apmokėjęs, todėl pakartotinai nėra tikslinga daryti ekspertizės. Teismas netinkamai vertino šią aplinkybę.
1.2. Pareiškėjas nesutikdamas su antstolio paskirtu prieš metus darytu turto vertinimu pateikė išsamų nesutikimo paaiškinimą bei naujai atliktą eksperto vertinimą, kuris yra įrodymas apie turto vertės padidėjimą.
1.3. Antstolis privalo skirti ekspertizę savo iniciatyva, jei jam kyla abejonių dėl turto vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju antstoliui įpareigojus pareiškėją įmokėti 250 Eurų į jo sąskaitą leidžia daryti išvadą, kad antstolis sutiko, jog jo turima turto vertė nėra tinkama, todėl antstolis savo iniciatyva turėjo skirti ekspertizę to prašiusiam asmeniui nesumokėjus ekspertizės išlaidų.
1.4. Taip pat antstolis klaidingai nurodo, kad pareiškėjas nemoka išlaikymo. Teismas visiškai nevertino, kad antstolis 2019 m. balandžio 9 d. pardavė pareiškėjui priklausantį žemės sklypą už ženkliai mažesnę nei rinkos kainą t. y. 736 Eur. Kyla klausimų kodėl ir vėl norima parduoti paskutinį pareiškėjui priklausanti turtą ir vėl už ženkliai mažesnę negu rinkos kainą. Tokiais veiksmais yra pažeidžiami ne tik pareiškėjo, bet ir kreditorės interesai.
Atsiliepimas
12. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo antstolis Darius Jonaitis prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti skundžiamą nutartį. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
2.1. Pareiškėjas nepagrįstai nurodo, kad antstolis turėjo vadovaujantis CPK 681 straipsniu skirti areštuotam turtui papildomą ekspertizę. Areštuoto turto ekspertizė jau buvo atlikta, t. y. pagal CPK 682 straipsnį turto vertinimo procedūra buvo atlikta ir turto vertė nustatyta, todėl vadovaujantis CPK 682 straipsnio 3 dalimi, kadangi buvo gauti skolininko skunde nurodyti motyvai, nors ir nepagrįsti įrodymais, buvo skolininkui suteikta teisė atlikti pakartotinę turto ekspertizę.
2.2. Antstoliui nesukėlė abejonių 2019 m. rugpjūčio 20 d. nustatyta turto vertė ir todėl, kad pagal VĮ Registrų centro duomenis vidutinė turto vertė: žemės sklypo: 12 200 Eur (4/5 sklypo dalies vertė 9 760 Eur), pastato - gyvenamojo namo: 32 100 Eur. Kad nustatyta teisinga kaina rodo ir tai, areštuotam turtui paskelbtose varžytynėse nebuvo užsiregistravęs nei vienas dalyvis.
2.3. Pareiškėjas skunde dėl antstolio veiksmų nurodė, kad antstolis privalėtų vadovautis Ataskaita ir prašė panaikinti antstolio nustatytą turto vertę bei pripažinti Ataskaitą kaip tinkamą, o atskirajame skunde nurodo, kad antstolis turėjo skirti turto vertinimą savo iniciatyva ir sumokėti už pakartotinai atliktą turto vertinimą.
2.4. Pareiškėjas nurodo, kad teismas nevertino fakto, jog antstolis 2019 m. balandžio 9 d. pardavė 16,16 arų priklausantį turtą už simbolinę 736 Eur sumą, tačiau skolininkas niekada antstolio veiksmų dėl minėto turto pardavimo neskundė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
14. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
15. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad antstolis Darius Jonaitis vykdo vykdomąsias bylas dėl išieškojimo iš T. G. 27 555,08 Eur išlaikymo ir 412,00 Eur išlaikymo, mokamo kas mėnesį, išieškotojai O. G. (vykdomoji byla Nr. 0117/18/00673), ir dėl 500,00 Eur skolos išieškojimo išieškotojai O. G. (vykdomoji byla Nr. 0117/18/00972). Antstolis 2019 m. balandžio 11 d. priėmė patvarkymą dėl ekspertizės skyrimo areštuotam skolininko nekilnojamajam turtui. 2019 m. rugpjūčio 20 d. patvarkymu dėl vertės nustatymo areštuotam turtui nustatyta 50 000 Eur kaina. 2020 m. rugpjūčio 21 d. patvarkymu, ekspertizės aktą Nr. EA-30/07/19/19 įkėlė į antstolių sistemą www.anstoliai.lt ir suteikė skolininkui trijų dienų terminą prieštaravimas pateikti. Skolininkas T. G. nesutikdamas su ekspertizės aktu Nr. EA-30/07/19/19 nustatyta verte, pateikė skundą dėl 2020 m. rugpjūčio 21 d. patvarkymo, kuriame pareiškė prieštaravimus dėl ekspertizės aktu nustatytos turto vertės ir prašė spręsti klausimą dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo. Antstolis 2020 m. rugsėjo 7 d. patvarkymu Nr. S-20-117-13385 iš dalies patenkino skundą, paskyrė pakartotinę turto ekspertizę, įpareigojant skolininką įmokėti 250 Eur už ekspertizę į antstolio depozitinę sąskaitą per 10 dienų nuo patvarkymo gavimo. Skolininkas T. G. pateikė skundą prašydamas panaikinti antstolio 2020 m. rugsėjo 7 d. patvarkymą ir pripažinti 2020 m. rugpjūčio 25 d. UAB „INREAL“ atliktą vertinimą kaip tinkamą. Antstolis 2020 m. spalio 6 d. patvarkymu netenkino skolininko skundo ir vykdomąją bylą kartu su skundu pateikė teismui.
16. Taigi pareiškėjas T. G. skundžia antstolio patvarkymą skirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę įpareigojant skolininką per dešimt dienų į antstolio depozitinę sąskaitą įmokėti 250 Eur už ekspertizės atlikimą ir prašo jį panaikinti.
17. CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. CPK 5 straipsnio nuostata sistemiškai taikytina su CPK 510 straipsnio 1 dalimi, reglamentuojančia antstolio veiksmų apskundimą. Paprastai vykdymo procese kylančius klausimus antstolis išsprendžia patvarkymu (CPK 613 straipsnio 1 dalis).
18. Nagrinėjamu atveju aktualaus CPK 682 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Antstolio patvarkymas atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę turi būti motyvuotas ir gali būti skundžiamas teismui. Pagal nurodyto straipsnio 3 dalį skolininkas ar išieškotojas, prieštaraujantys dėl antstolio nustatytos turto vertės, turi prieš skiriant ekspertizę sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą sumas, būtinas už ekspertizės atlikimą; jeigu skolininkas ar išieškotojas pareiškia prieštaravimus dėl antstolio nustatytos turto vertės, tačiau už ekspertizės atlikimą būtinų sumų nesumoka ir nėra pagrindo jo nuo šių sumų sumokėjimo atleisti, antstolis savo iniciatyva gali skirti ekspertizę turto vertei nustatyti; šiuo atveju už ekspertizės atlikimą sumokama iš antstolio sąskaitos; ekspertizės atlikimo išlaidos išieškomos iš skolininko CPK 611 straipsnyje nustatyta tvarka; šioje dalyje numatytu atveju antstolio patvarkymas atsisakyti skirti ekspertizę turi būti motyvuotas ir gali būti skundžiamas teismui. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad skolininkas ar išieškotojas motyvuotu prašymu gali kreiptis į antstolį, kad atidėtų CPK 682 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų sumų mokėjimą, o išieškotojas – kad visiškai ar iš dalies atleistų nuo mokėjimo bei šias sumas apmokėtų iš antstolio lėšų; prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, patvirtinantys, kad šių sumų mokėjimą būtina atidėti, iš dalies ar visiškai nuo jo atleisti; antstolis, atsižvelgdamas į turtinę prašytojų padėtį, savo rašytiniu patvarkymu gali atidėti išlaidų mokėjimą iki turto realizavimo pabaigos, visiškai ar iš dalies atleisti nuo sumų, būtinų ekspertams ir ekspertinėms įstaigoms, sumokėjimo arba prašymą atmesti.
19. Sistemiškai aiškinant CPK 682 straipsnio nuostatas, darytina išvada, kad gali būti skundžiamas tik antstolio patvarkymas atsisakyti skirti ekspertizę (taip pat ir papildomą ar pakartotinę), tačiau įstatymas nenumato galimybės skųsti antstolio patvarkymo, kuriuo paskirta ekspertizė. Jeigu CPK 510 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka būtų galima skųsti visus be išimties antstolio patvarkymus, konkrečių antstolio patvarkymų, kurie gali būti skundžiami, nurodymas CPK 682 straipsnio 2 ir 3 dalyse būtų nelogiškas ir perteklinis įstatymų leidėjo veiksmas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad antstolio patvarkymas, kuriuo paskirta ekspertizė turto vertei nustatyti, skolininkui ar išieškotojui nesukelia tiesioginių padarinių, o yra tik potencialių padarinių prielaida. Tai reiškia, kad antstolio patvarkymas, kuriuo paskirta ekspertizė turto vertei nustatyti, nėra teisminio nagrinėjimo dalykas (Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2597-390/2017, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-209-430/2018).
20. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų atskirojo skundo argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų ir neturinčių įtakos procesinei bylos baigčiai.
21. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, nepagrįstai nenustatė, kad skundžiamas antstolio patvarkymas nėra teisminio nagrinėjimo objektas, todėl yra pagrindas panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. lapkričio 10 d. nutartį ir civilinę bylą nutraukti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 293 straipsnio 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 1 punktu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutartį panaikinti ir civilinę bylą nutraukti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.