- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-09-23
- Bylos Nr.
- eAS-2965-556/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-05066-2026-2
- Bylos rūšis
- Administracinė byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Veslava Ruskan, Arūnas Sutkevičius (pran.)
- Pareiškėjas
- mažosios bendrijos „Ftrans“, MB Ftrans
- Atsakovas
- Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, VMI prie LRFM
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo mažosios bendrijos „Ftrans“ atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. rugpjūčio 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo mažosios bendrijos „Ftrans“ skundą atsakovui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl pranešimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I.
Šalies argumentai
Pareiškėjas mažoji bendrija (toliau – ir MB) „Ftrans“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrija) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir atsakovas, KAVMI) 2026 m. liepos 17 d. pranešimą dėl mokesčio permokos grąžinimo sustabdymo; 2) įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) nedelsiant priimti sprendimą dėl 2025 m. tenkančios gyventojų pajamų mokesčio permokos dalies 360 894,00 Eur sumai grąžinimo Bendrovei pagal 2026 m. kovo 9 d. prašymą Nr. GES-205862 (toliau – ir 2026 m. kovo 9 d. Prašymas), atskiriant ją nuo 2024 m. laikotarpio patikrinimo procedūrų; 3) priteisti iš VMI pareiškėjo naudai 14 507,94 Eur palūkanų, apskaičiuotų už laikotarpį nuo 2026 m. kovo 12 d. iki 2026 m. liepos 24 d.; 4) priteisti iš VMI pareiškėjo naudai 0,03 % dydžio palūkanas nuo pagrindinės 360 894,00 Eur sumos už kiekvieną vėlavimo dieną nuo 2026 m. liepos 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; 5) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas 2026 m. rugpjūčio 18 d. pateikė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – įpareigoti VMI susilaikyti nuo bet kokių priverstinio išieškojimo veiksmų vykdymo (įskaitant, bet apsiribojant, mokėjimo nurodymų teikimu kredito įstaigoms dėl lėšų nurašymo ar disponavimo apribojimo) pagal atsakovo 2026 m. rugpjūčio 17 d. raštą RNA-23815 „Dėl išieškojimo vykdant užsienio valstybės prašymą“ (toliau – ir 2026 m. rugpjūčio 17 d. Raštas) Bendrijos atžvilgiu, iki administracinėje byloje Nr. eI3-15901-983/2026 bus priimtas ir įsiteisės galutinis teismo sprendimas. Bendrovė nurodė, kad VMI vienašališkai yra sulaikiusi Bendrovės lėšas Lietuvos biudžete, o tuo pat metu pradeda priverstinį 89 895,28 Eur sumos nurašymą nuo Bendrovės apyvartinių sąskaitų pagal Vokietijos prašymą. Priverstinis nurodytos sumos nurašymas paralyžiuotų Bendrovės veiklą, sukeltų tiesioginę nemokumo grėsmę ir lemtų dvigubą tų pačių mokestinių prievolių apmokestinimą. Jeigu pirmosios instancijos teismas vėliau pripažintų VMI veiksmus neteisėtais ir įpareigotų grąžinti sulaikytas lėšas, Bendrovei jau būtų padaryta neatitaisoma finansinė ir reputacinė žala.
II.
Regionų administracinis teismas 2026 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Teismas išanalizavo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnį ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką. Teismas pažymėjo, kad Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK) 2026 m. gegužės 12 d. sprendimu Nr. S-2026/91 (7-2026/65) (toliau – ir 2026 m. gegužės 12 d. Sprendimas) buvo nuspręsta panaikinti VMI 2026 m. kovo 12 d. sprendimą Nr. 331-86773, kuriuo buvo netenkintas Bendrovės prašymas ir Bendrovės 2026 m. kovo 9 d. Prašymą grąžinti (įskaityti) permoką (skirtumą) ar nepagrįstai išieškotas sumas perduoti VMI nagrinėti iš naujo. Tai reiškia, kad minėtu įsiteisėjusiu 2026 m. gegužės 12 d. Sprendimu tarp šalių kilęs ginčas dėl mokesčių permokos grąžinimo nebuvo išspręstas iš esmės, Bendrovės 2026 m. kovo 9 d. Prašymas institucijai buvo perduotas nagrinėti iš naujo. Teismas nurodė, jog nagrinėjamoje byloje pareiškėjas skundu prašė panaikinti KAVMI 2026 m. liepos 17 d. pranešimą, kuriuo Bendrovė informuota, jog jos prašymo grąžinti permoką nagrinėjimas yra stabdomas, nes yra pradėtas Bendrovės mokestinis patikrinimas, t. y. šios bylos nagrinėjimo dalykas – KAVMI 2026 m. liepos 17 d. pranešimo pagrįstumas ir teisėtumas. Tuo tarpu pareiškėjas, prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, prašo įpareigoti VMI susilaikyti nuo bet kokių priverstinio išieškojimo veiksmų vykdymo pagal VMI 2026 m. rugpjūčio 17 d. Raštą, nors šis raštas šioje byloje nėra ginčijamas. Teismas sprendė, jog Bendrovės prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę negali būti tenkinamas dėl to, kad VMI 2026 m. rugpjūčio 17 d. Raštas nėra tiesiogiai susijęs su šios bylos ginčo dalyku.
III.
Pareiškėjas MB „Ftrans“ atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. rugpjūčio 18 d. nutartį, kuria pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.
Pareiškėjas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad priverstinis išieškojimas pagal VMI 2026 m. rugpjūčio 17 d. Raštą nėra tiesiogiai susijęs su šios bylos ginčo dalyku. Kadangi VMI ignoruoja įsiteisėjusį MGK 2026 m. gegužės 12 d. Sprendimą, iš Bendrovės buvo atimta bet kokia galimybė disponuoti savo apyvartinėmis lėšomis ir geranoriškai, laiku atsiskaityti su Vokietijos mokesčių administratoriumi.
Pareiškėjas pažymi, kad būtent dėl VMI kaltės susidaręs apyvartinių lėšų deficitas privertė Vokietijos institucijas inicijuoti priverstinį išieškojimą, todėl VMI inicijuotas išieškojimas pagal 2026 m. rugpjūčio 17 d. Raštą yra tiesioginė pačios VMI vykdomo neteisėto lėšų sulaikymo pasekmė.
Anot pareiškėjo, kol Lietuvos biudžete įšaldytos Bendrovės lėšos, VMI ne tik nevykdo MGK 2026 m. gegužės 12 d. Sprendimo, bet ir skaičiuoja delspinigius bei netesybos, o tai didina Bendrovės skolas ir veda į sąmoningą Bendrovės žlugimą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, jog dėl VMI elgesio ir kilusio priverstinio išieškojimo yra nepataisomai griaunama Bendrovės reputacija tiek Lietuvoje, tiek Vokietijoje. Bendrovė praranda patikimo partnerio statusą prieš Vokietijos užsakovus ir tai reiškia visišką Bendrovės veiklos pabaigą ir ilgalaikių kontraktų praradimą.
Pareiškėjas pažymi, kad po skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo, kitą dieną Vokietijos Finanzamt Offenburg oficialiai patvirtino, kad Bendrovės prievolė sumažinta nuo 106 236 Eur iki 63 685,93 Eur, o tai rodo, jog VMI šiuo metu bando vykdyti priverstinį išieškojimą pagal faktiškai nebeegzistuojančius skolos dydžius, kas darytų neatitaisomą finansinę žalą Bendrovei.
Atsiliepimas
Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Nurodo, jog Bendrovės prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę negali būti tenkinamas, kadangi VMI 2026 m. rugpjūčio 17 d. Raštas nėra ginčijamas nagrinėjamoje byloje ir nėra tiesiogiai susijęs su administracinės bylos ginčo dalyku.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. rugpjūčio 18 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pagrįstumo ir teisėtumo.
Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, jog pagal ABTĮ 70 straipsnio, nustatančio sąlygas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, 1 dalį teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, jog yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (liet. iš pirmo žvilgsnio) argumentų, kad skundžiamo administracinio akto galiojimas ir vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016; ir kt.). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016, 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019, 2022 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-669-1047/2022).
Taigi yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Pirma, pareiškėjas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad pareiškėjui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra, būtinoji sąlyga taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos padarymo rizika (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-830-442/2017). Nesant bent vienos iš nurodytų sąlygų, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal ABTĮ 70 straipsnį negalimas, o pareiga pagrįsti šios priemonės taikymo būtinumą tenka proceso dalyviui, prašančiam taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (-es), t. y. jis privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo priemonės
(-ių) pagrindą ir pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-377-1047/2023). Reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-751-442/2018, 2019 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-60-525/2019).
Pareiškėjas būtinybę taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę grindė tuo, kad VMI ignoruoja įsiteisėjusį MGK 2026 m. gegužės 12 d. Sprendimą, laiko Bendrovės lėšas, todėl ji negali geranoriškai atsiskaityti su Vokietijos mokesčių administratoriumi, o dėl susidariusios situacijos nepataisomai kenkiama jos reputacijai tiek Lietuvoje, tiek Vokietijoje ir dėl to prarandamas patikimo partnerio statusas prieš Vokietijos užsakovus, kyla grėsmė ilgalaikių kontraktų praradimui ir veiklos tęstinumui.
Teisėjų kolegija, įvertinusi Bendrovės nurodytas aplinkybes ir byloje esančius duomenis, daro išvadą, jog Bendrovės prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė nagrinėjamu atveju yra nepagrįsta ir neproporcinga.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo, kuriam teko pareiga pagrįsti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymą, nurodyti argumentai, kuriais jis grindė reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinybę, nepagrindžia neatitaisomos ar sunkiai atitaisomos didelės žalos kilimo grėsmės realumo. Nagrinėjamu atveju į bylą nepateikti įrodymai, patvirtinantys, kad Bendrovės turtinė ir finansinė padėtis šiuo metu būtų tokia, kad priverstinis išieškojimas reikšmingai apribotų jos finansines galimybes įvykdyti prievolę užsienio valstybėje ir užtikrinti tolesnį veiklos vykdymą bei lemtų neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos padarymo riziką, todėl pareiškėjo argumentai pripažintini deklaratyviais ir neįrodytais. Pareiškėjas šiuo atveju nurodė tik tikėtinas ir į ateitį nukreiptas reikalavimo užtikrinimo priemonės netaikymo pasekmes, kurios, nesant jas pagrindžiančių įrodymų, negali pagrįsti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinumo (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-538-1188/2024, 2024 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-411-520/2024).
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje. Prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., 2024 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-236-502/2024; 2024 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-638-552/2024; 2024 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-658-1047/2024; 2024 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-616-575/2024).
Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo 2026 m. rugpjūčio 18 d. nutartis, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo mažosios bendrijos „Ftrans“ atskirąjį skundą atmesti. Regionų administracinio teismo 2026 m. rugpjūčio 18 d. nutartį palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.