- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-09-23
- Bylos Nr.
- eA-2679-629/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-09462-2022-0
- Bylos rūšis
- Administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Dirvonas (pirm.), Milda Vainienė (pran.), Iveta Pelienė
- Pareiškėjas
- PRS1
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracija
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Ivetos Pelienės ir Mildos Vainienės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo 2026 m. birželio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos PRS1 skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja PRS1 (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija, atsakovas) priteisti 1 170,97 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Pareiškėja nurodė šiuos argumentus:
Pareiškėjai priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). 2022 m. spalio 3 d. kilusios audros metu namo (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Namas) kieme nuvirto valstybinėje žemėje augęs medis, kuris apgadino Namo stogą. Dėl būtinų stogo remonto darbų pareiškėja patyrė
1 170,97 Eur nuostolį. Pareiškėja Administracijai pareiškė pretenziją dėl nuostolių atlyginimo, tačiau Administracijos miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyrius 2022 m. lapkričio 30 d. raštu atmetė pretenziją ir nurodė, jog žala atsirado dėl nenugalimos jėgos.
Administracija laikoma medžio, apgadinusio Namo stogą, savininku ir valdytoju, Administracijai tenka pareigą rūpintis jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype augančiais želdiniais, ji turi įsitikinti, kad medžiai nekeltų pavojaus žmonėms ir jų turtui. Atsakovas šios pareigos neįvykdė, todėl nustatytos visos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str.). Stiprus vėjas negalėjo išversti sveiko, nepažeisto medžio, be to, nėra duomenų, kad tuo metu būtų lūžę kiti medžiai pareiškėjos gyvenamajame rajone.
Atsiliepimas
Atsakovas Administracija atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti, netenkinus šio prašymo, – sumažinti skunde nurodytą nuostolių dydį.
Atsakovas rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:
Teisės aktai nenustato savivaldybei pareigos prižiūrėti ir tvarkyti visus želdynus ir želdinius, esančius jos teritorijoje, nepriklausomai nuo žemės, kurioje jie yra, nuosavybės formos ar valdymo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad savivaldybė atsakinga tik už valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančius želdynus ir želdinius, todėl, nustatinėjant už žalą, kilusią dėl netinkamos arba nepakankamos želdynų ar želdinių priežiūros, atsakingą subjektą, būtina įvertinti, kur augantis želdinys sukėlė žalą. Pareiškėja skunde nepateikė įvykio schemos / kitų duomenų, iš kurių būtų galima tiksliai nustatyti, kuris ir kieno valdomame žemės sklype augęs medis sukėlė žalą.
Nagrinėjamu atveju neegzistuoja civilinės atsakomybės sąlygų, kurios lemtų civilinės atsakomybės atsakovui atsiradimą, visuma. Pareiškėja neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų – atsakovas pagal galimybes savo pareigas dėl želdynų ir želdinių atlieka tinkamai, atsakovas negavo pretenzijų ar skundų dėl pareiškėjos nurodytoje teritorijoje augančių medžių būklės. Pareiškėjos pateiktos fotonuotraukos nepaneigia šios išvados. Medžio lūžis galėjo būti nulemtas hidrometeorologinių sąlygų (stipraus vėjo; force majeure (įvykis, nepaprastos aplinkybės, kurių negalima nei numatyti arba išvengti) aplinkybės). Taip pat pareiškėja neįrodė, kad visos patirtos išlaidos buvo nulemtos būtent nuvirtusio medžio, byloje trūksta duomenų, kokie darbai ir dėl kokios priežasties buvo atlikti už pareiškėjos nurodytus 1 170,97 Eur.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. spalio 19 d. sprendimu pareiškėjos PRS1 skundą atmetė.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2025 m. liepos 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-226-520/2025 pareiškėjos PRS1 apeliacinį skundą tenkino iš dalies, panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 19 d. sprendimą ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, darė išvadą, jog medis, kurio šaka 2022 m. spalio 3 d. audros metu nulūžo ir apgadino Namo stogą, augo valstybinėje žemėje ir atsakovas buvo atsakingas už šio medžio būklės stebėseną.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, savivaldybė deliktinės atsakomybės atsiradimo pagrindų ir sąlygų vertinimo kontekste privalo imtis tokių veiksmų, kad būtų užtikrintas asmenų ir turto saugumas. Kokie tai veiksmai, koks yra nurodytos pareigos įgyvendinimo modelis, nėra reikšminga vertinant vienos iš sąlygų, būtinųjų deliktinei atsakomybei kilti – konstatuojant neteisėtus veiksmus (veikimą arba neveikimą), egzistavimą. Tai, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. D1-5 patvirtintų Želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos taisyklių (toliau – ir Želdinių taisyklės) 3 punkte nustatyta, jog želdynų ir želdinių inventorizavimas savivaldybės lygiu atliekamas kas dešimt metų, ir aplinkybė, kad savivaldybė šios inventorizavimo tvarkos laikosi, patvirtina tik tai, kad laikomasi bendrųjų reikalavimų, taikomų želdynų ir želdinių priežiūrai. Tačiau želdinių augimo vietos ypatumai, kitos aplinkybės lemia savivaldybės bendro pobūdžio pareigą, kildinamą iš atsakingo valdymo imperatyvų, taikyti specialias priemones želdynų ir želdinių priežiūrai.
LVAT pažymėjo, jog aukštas medis augo šalia gyvenamojo namo, todėl tokio medžio priežiūrai turėjo būti taikomos specialios sąlygos ir priemonės, o tokių veiksmų neatlikus galimas neveikimo (nerūpestingumo ir neatidumo), kuris kvalifikuotinas kaip neteisėti veiksmai – deliktinės atsakomybės sąlyga, pripažinimas. Atsakovas privalėjo teikti įrodymus, iš kurių būtų galima nustatyti, kad jis taikė specialias sąlygas ir priemones, prižiūrėdamas šį medį, kad nebuvo jokių indikacijų dėl šio medžio genėjimo ar nukirtimo. Byloje atsakovas tokių įrodymų neteikė, pirmosios instancijos teismas nesiūlė jam jų pateikti, o įrodinėjimo naštą perkėlė vien tik pareiškėjai, kuri nėra atsakinga už šio medžio priežiūrą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl medžio būklės ir priežasčių, dėl kurių nulūžo šaka, esant stipriam vėjui, bylos šalims turėjo sudaryti galimybę pateikti papildomus įrodymus (pvz., duomenis iš įmonės, kuri tvarkė nulūžusį medį).
Taip pat LVAT pažymėjo, jog buvo apgadintas Namo, kuris nėra vienbutis, stogas. Daugiabučio gyvenamojo namo stogas yra bendra daugiabučio gyvenamojo namo konstrukcija ir jai taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.82 straipsnio nuostatos, t. y. stogas yra nuosavybės teise priklauso ne vien tik pareiškėjai, o visiems gyvenamojo namo butų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Pirmosios instancijos teismas, aiškindamasis, kas atsakingas už medžio nepriežiūrą (kas ir kokių veiksmų neatliko) ir kam padaryta žala, turėjo išsiaiškinti ir šias aplinkybes.
III.
Regionų apygardos administracinis teismas 2026 m. birželio 15 d. sprendimu pareiškėjos PRS1 skundą tenkino ir priteisė iš atsakovo 1 170,97 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. gruodžio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 41 Eur žyminio mokesčio.
Teismas nustatė, kad pareiškėja atsiradusią žalą kildino iš 2022 m. spalio 3 d. kilusios audros metu šalia Namo kieme nuvirtusio medžio, kuris apgadino Namo stogą. Pareiškėja nurodė, kad į įvykio vietą atvykę ugniagesiai gelbėtojai ištraukiamomis kopėčiomis užlipo ant Namo stogo, supjaustė ir pašalino supuvusį medį nuo stogo. Dėl minėto įvykio teko skubiai atlikti stogo remonto darbus, siekiant išvengti dar didesnių nuostolių, jei pro pažeistą stogą lietus užpiltų Name esančius butus. Vykdant stogo remonto darbus pareiškėja nurodė patyrusi 1 170,97 Eur nuostolius.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodė, jog Administracija įvykio metu, t. y. 2022 m. spalio 3 d. buvo sudariusi paslaugų pirkimo sutartį Nr. A62-436/22 su UAB „Stebulė“, taip pat Administracija iš pareiškėjos nėra gavusi jokių prašymų ar skundų dėl nurodomo medžio būklės, pareiškėjos pateiktose įvykio nuotraukose negalima konstatuoti fakto, kad medis buvo nesveikas, negalima vienareikšmiškai konstatuoti, kad atsakovė laiku nespėjo pašalinti nesveiko medžio, kuris galbūt sukeltų pavojų eismo dalyviams bei žmonėms. Vertindamas atsakovo nurodytas aplinkybes, teismas nurodė, kad jis įrodinėjimo dėl medžio padarytos žalos naštą bando perkelti pareiškėjai, paaiškinimuose nurodydamas, kad ji jokių prašymų ar skundų dėl nurodomo medžio būklės nepateikė. Tačiau LVAT 2025 m. liepos 23 d. nutartyje pabrėžė, kad pareiškėja nėra atsakinga už šio medžio priežiūrą. Tai reiškia, kad atsakovas turi įrodyti, jog vykdė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje ir 7 dalies 7 punkte bei Aplinkos ministro 2008 m. sausio 18 d. įsakymu
Nr. D1-45 patvirtintų Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklių 1 punkte nurodytas pareigas. Vertindamas atsakovo į bylą pateiktus papildomus įrodymus, teismas pripažino, jog tokios pareigos atsakovas neįvykdė, nes į bylą pateikti duomenys neįrodo, jog atsakovas įvykdė jam teisės aktuose nustatytas pareigas ir reikalavimus dėl želdynų ir želdinių priežiūros ginčo atveju. Teismo vertinimu, atsakovo nurodytos aplinkybes dėl hidrometeorologinių sąlygų 2022 m. spalio 3 d. yra deklaratyvios, neįrodančiomis force majeure (liet. nenugalima jėga) ar kitų atsakovo atsakomybę šalinančių sąlygų. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad yra nustatytos atsakovo deliktinės atsakomybės sąlygos, nes savivaldybė nesiėmė privalomų veiksmų, kuriais būtų užtikrintas pareiškėjos turto saugumas. Atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė neveikimu, nesilaikant bendrųjų reikalavimų, taikomų želdynų ir želdinių priežiūrai.
Taip pat teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėja žalos atsiradimo faktą grindžia rangovo UAB „Stogų meistras“ atliktų darbų 2022 m. spalio 18 d. priėmimo–perdavimo aktu ir UAB „Naujininkų ūkis“ 2022 m. spalio 31 d. sąskaita už avarinio stogo remonto darbus, iš viso 967,74 Eur + 21 proc. PVM. Be to, pareiškėja Administracijai pareiškė pretenziją dėl nuostolių atlyginimo, kurioje nurodė, jog nuvirtęs medis nepriklauso Namo gyventojams privačios nuosavybės teise, o augo valstybinėje žemėje, tačiau Administracijos miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyrius į šią pretenziją atsiliepė neigiamu 2022 m. lapkričio 30 d. atsakymu
Nr. A51-180459/22(3.3.2.26E-MTA), argumentuodama, jog žala atsirado dėl nenugalimos jėgos. Tai reiškia, kad atsakovas neginčijo aplinkybės, jog nuvirtęs medis nepriklauso namo gyventojams privačios nuosavybės teise, o augo valstybinėje žemėje.
IV.
Atsakovas Administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2026 m. birželio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti.
Atsakovas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė neveikimu, nesilaikant bendrųjų reikalavimų, taikomų želdynų ir želdinių priežiūrai. Byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad Administracija būtų atlikusi kokius nors neteisėtus veiksmus ar neteisėtą neveikimą želdynų ir želdinių priežiūros srityje. Administracija teismui teiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad Želdinių taisyklių 3 punkte nustatytas 10 metų terminas yra vienintelis imperatyvas, kuriuo vadovaudamasi Administracija planuoja želdynų ir želdinių inventorizacijos darbus. Atsakovas savo pareigą atlikti želdynų ir želdinių inventorizacijos darbus Vilniaus miesto dalyse vykdo tinkamai, tai patvirtina viešai skelbiamas žemėlapis. Augantys medžiai pareiškėjos nurodomoje teritorijoje paskutinį kartą inventorizuoti buvo 2024 m. birželio 6 d., tačiau teismas dėl šios aplinkybės nepasisakė.
Įvykio metu, t. y. 2022 m. spalio 3 d., Administracija buvo sudariusi paslaugų pirkimo–sutartį Nr. A62-436/22 su UAB „Stebulė“, kuri galiojo iki 2025 m. birželio 9 d. Pagal šią sutartį UAB „Stebulė“ atliko želdinių, augančių ne miško žemėje, priežiūrą centrinėje želdinių priežiūros teritorijoje. Administracija pateikė UAB „Stebulė“ užsakymą Nr. 102, kuriuo įmonei buvo pavesta atlikti medžio, kurio kamieno skersmuo 52 cm, nupjovimą (paslaugos adresas – (duomenys neskelbtini); paslaugos atlikimo pradžia – 2022 m. spalio 28 d., pabaiga – 2022 m. spalio 31 d.). Taigi Administracija pateikė duomenis, patvirtinančius, kad ji želdinių priežiūros srityje nebuvo pasyvi. Priešingai, įvykio metu buvo sudariusi sutartį dėl želdinių priežiūros ir, esant būtinybei, teikė užsakymą dėl atitinkamo medžio nupjovimo.
Pareiškėjos pateiktose įvykio nuotraukose negalima konstatuoti fakto, kad medis buvo nesveikas, todėl negalima vienareikšmiškai konstatuoti, kad atsakovas laiku nespėjo pašalinti nesveiko medžio, kuris galimai sukeltų pavojų žmonėms bei jų turtui. Atsakovas neturėjo jokių duomenų apie tai, kad įvykio metu ginčo medžio būklė buvo bloga, t. y. nebuvo gauta jokių indikacijų ar objektyvių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą šio medžio genėjimui ar nukirtimui. Atsakovas tinkamai vykdo augančių medžių priežiūrą Vilniaus mieste, želdynus prižiūri kiek leidžia tam skirtos lėšos ir turimi žmogiškieji ištekliai.
Atsakovas bylos nagrinėjimo metu ne deklaratyviai, o konkrečiais duomenimis grindė aplinkybę, kad ginčo medžio lūžis atsirado ne dėl medžio pažeidimų, o būtent dėl 2022 m. spalio 3 d. buvusių hidrometeorologinių sąlygų. Pareiškėja skunde pripažino aplinkybę, jog 2022 m. spalio 3 d. kilusios audros metu namo kieme nuvirto medis, kuris apgadino namo stogą. Taigi pareiškėja pati nurodė, kad ginčo įvykis įvyko ne įprastomis oro sąlygomis, o būtent audros metu. 2022 m. spalio 3 d., remiantis Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, Vilniuje vyravo iki 18,5 m/s vėjas. Be to, 2022 m. spalio 3 d. nuo 17 val. iki 18 val., 20 val. ir nuo 22 val. iki 23 val. didžiausias vėjo greitis pasiekė pavojingo meteorologinio reiškinio rodiklį. Taigi atsakovas pateikė ne abstrakčius samprotavimus apie galimas oro sąlygas, o konkrečius objektyvius duomenis apie ginčo dieną Vilniuje buvusį vėjo stiprumą ir tai, kad šis vėjo greitis buvo pasiekęs pavojingo meteorologinio reiškinio rodiklį.
Atsiliepimas
Administracija tiek atsiliepime į pareiškėjos skundą, tiek atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą nuosekliai laikėsi pozicijos, kad teisės aktai nenustato savivaldybei pareigos prižiūrėti ir tvarkyti visus želdynus ir želdinius, esančius jos teritorijoje, nepriklausomai nuo žemės, kurioje jie yra, nuosavybės formos ar valdymo. Byloje nėra duomenų, kuris ir kieno valdomame žemės sklype augęs medis sukėlė žalą. Pagal administracinių teismų praktiką tokio pobūdžio bylose būtina nustatyti, kur augęs želdinys sukėlė žalą ir ar jis patenka į savivaldybės atsakomybės sritį. Vien ta aplinkybė, kad Administracijos Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyrius į pareiškėjos pretenziją atsakė nurodydamas, jog žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad Administracija pripažino pareiškėjos teiginį dėl ginčo medžio augimo valstybinėje žemėje.
Administracija bylos nagrinėjimo metu ginčijo pareiškėjos nurodytą žalos dydį, pateiktų įrodymų pakankamumą ir priežastinį ryšį tarp visos prašomos priteisti 1 170,97 Eur sumos ir 2022 m. spalio 3 d. įvykio, taip pat tai, ar visa prašoma suma galėjo būti priteista būtent pareiškėjai. Įvykio metu patirtos žalos darbų atlikimo aktų ar darbų sąmatos nėra, todėl nėra aišku, ar visa sumokėta ir iš atsakovo prašoma priteisti 1 170,97 Eur suma atsirado būtent dėl 2022 m. spalio 3 d. nukritusio medžio. Administracija taip pat kėlė pagrįstas abejones, kad dalis nurodytos sumos galėjo būti susijusi su atitinkamos stogo dalies remontu, kuris atsirado dėl nurodyto įvykio, o kita dalis – su bendra stogo avarine būkle ir jo einamuoju remontu / keitimu.
Pagal bendrą įrodinėjimo naštos paskirstymo tarp bylos šalių taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi, todėl būtent pareiškėjai tenka pareiga įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas, nes pagal bendrą įrodinėjimo pareigos principą įrodinėja tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia. Nagrinėjamu atveju pareiškėja, siekdama turtinės žalos atlyginimo iš atsakovo, privalėjo įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus, tačiau šios pareigos neįvykdė.
Byloje nėra duomenų, kad Administracija nevykdė ar netinkamai vykdė želdynų ir želdinių inventorizavimo pareigą ar jų būklės stebėseną, taip pat nėra pateikta jokių vertinimų, ar / kaip šios pareigos vykdymas, nevykdymas ar netinkamas vykdymas turėjo įtakos pareiškėjos nurodytos žalos atsiradimui. Todėl, neįrodžius vienos iš būtinųjų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų atsakovo veiksmų, nėra pagrindo nustatinėti žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų bei žalos.
Pareiškėjos skundas dėl žalos atlyginimo buvo pareikštas netinkamam atsakovui. Remiantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nuostatomis, Vilniaus miesto savivaldybė ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija yra du skirtingi juridiniai asmenys, turintys atskirus juridinių asmenų kodus ir atskiras sąskaitas. Vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 26 punktu, savarankiškosioms savivaldybių funkcijoms priskiriama, be kita ko, savivaldybės želdynų ir želdinių teritorijose esančių želdynų ir želdinių apsauga, priežiūra ir tvarkymas. Taigi skundžiamame sprendime nurodyta funkcija yra priskirta savivaldybei, o ne savivaldybės administracijai kaip savarankiškam juridiniam asmeniui. Atsižvelgiant į tai, teismas, pripažinęs, kad ginčo atveju aktuali savarankiškoji savivaldybių funkcija, nepagrįstai žalos atlyginimą priteisė iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos.
Atsiliepimas
Pareiškėja PRS1 atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą apeliacinį skundą atmesti.
Pareiškėja atsiliepime į apeliacinį skundą teigia:
Nors atsakovas teigia, kad adresu (duomenys neskelbtini), augantys medžiai paskutinį kartą inventorizuoti buvo 2024 m. birželio 6 d., tačiau įvykis, kai ant namo stogo nuvirto medis, nutiko 2022 m. spalio 3 d. Su UAB „Stebulė“ sudaryta sutartis taip pat nepatvirtina fakto, kad atsakovas veikė tinkamai, nes būtent atsakovas turi imtis tokių veiksmų, kad būtų užtikrintas asmenų ir turto saugumas. Be to, UAB „Stebulė“ užsakymas Nr. 102 buvo atliktas jau po 2022 m. spalio 3 d.
Atsakovas nepateikė įrodymų, kad aplink griuvusio medžio kiti augę medžiai buvo išvirtę, todėl vėjas pats savaime negali būti laikomas nenugalima jėga. Lietuvos klimatinės sąlygos yra tokios, jog būna vėjai ir audros, tai savaime nėra radikalu, netikėta ar nenuspėjama.
Pareiškėjos pateiktoje 2022 m. spalio 31 d. UAB „Naujininkų ūkis“ sąskaitoje Nr. NUG1068146 nurodytas jos buto adresas, jai priskirtas mokėtojo kodas ir nurodytas būtent jos dalies avariniai stogo remonto darbai 967,74 Eur + 21 proc. PVM.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo, kurią pareiškėja grindžia Vilniaus miesto savivaldybės administracijos netinkamu pareigos prižiūrėti miesto teritorijoje augančius medžius vykdymu.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas, preziumuodamas, kad ginčo medis nukrito teritorijoje, už kurios priežiūrą atsakinga Vilniaus miesto savivaldybė administracija, sprendė, jog Administracija netinkamai vykdė teritorijoje augančių želdinių (taip pat ir nuvirtusio medžio) priežiūrą, todėl priteisė pareiškėjai iš atsakovo 1 170,97 Eur turtinės žalos atlyginimą bei 5 proc. dydžio metines palūkanas.
Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad byloje nėra duomenų, kuris ir kieno valdomame žemės sklype augęs medis sukėlė žalą. Atsakovas laikosi pozicijos, kad jis nėra atsakingas už pareiškėjai kilusią žalą, mano, jog jis tinkamai atlieka želdynų ir želdinių priežiūrą, vykdo teisės aktuose nustatytas funkcijas, todėl neatliko jokių neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir civilinė atsakomybė šiuo atveju jam negali kilti.
Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo, Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo, CK ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. D1-45 patvirtintų Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklių nuostatos dėl savivaldybių teisių ir pareigų, susijusių su jų teritorijose esančių želdynų ir želdinių priežiūra, nėra aiškintinos taip, kad bet kokia žala, atsiradusi dėl netinkamos želdynų ir želdinių priežiūros, nepriklausomai nuo žemės sklypo, kuriame jie yra, nuosavybės formos ar valdymo, turi būti atlyginama iš savivaldybės biudžeto. Savivaldybė atsakinga tik už valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančius želdynus ir želdinius, todėl nustatinėjant už žalą, kilusią dėl netinkamos arba nepakankamos želdynų ar želdinių priežiūros, atsakingą subjektą būtina įvertinti, kur (valstybės ar privačioje žemėje) augantis želdinys sukėlė žalą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2012, 2013 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje 3K-3-360/2013; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1278-624/2017, 2018 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-270-624/2018, 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. eA-2093-438/2021).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2022 m. spalio 3 d. Namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme nuvirto medis, kuris apgadino minėto namo stogą. Iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad aukštas medis augo šalia gyvenamojo namo, tačiau byloje nėra duomenų, kad nuvirtęs medis Vilniaus miesto savivaldybei priklausančioje teritorijoje.
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos esančius duomenis, neturi objektyvaus pagrindo padaryti išvadą, kad konkrečiu atveju Vilniaus miesto savivaldybė yra atsakinga už nuvirtusio medžio tinkamą priežiūrą.
Akcentuotina, kad teismo tikslas nagrinėjant bylą – teisėtas ir pagrįstas procesinis sprendimas, todėl jis privalo išnaudoti visas įstatymų jam suteiktas pareigas ir teises, kad šis tikslas būtų pasiektas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-320/2008). Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje, be kita ko, turi būti nurodytos teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus. Taigi teismas turi surinkti visus būtinus bylai teisingai išnagrinėti įrodymus, taip nustatydamas visas bylai reikšmingas aplinkybes, ir tik tokiu atveju priimti sprendimą.
Pirmosios instancijos teismui nesurinkus duomenų, ar augęs ir sukėlęs žalą želdinys patenka į savivaldybės atsakomybės sritį, prieinama prie išvados, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas minėtų reikalavimų neatitinka, t. y. teismas nebuvo aktyvus ir nesiaiškino bylai svarbių aplinkybių, kur (valstybės ar privačioje žemėje) augantis želdinys sukėlė žalą, todėl nesurinko visų būtinų bylai teisingai išnagrinėti įrodymų ir nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių. Teismas, tinkamai nesilaikęs minėtų proceso taisyklių, bylą išnagrinėjo nevisapusiškai, dėl to galbūt neteisingai išnagrinėjo bylą ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
Be kita ko, atkreiptinas dėmesys, jog ABTĮ 53 straipsnyje nustatyta, kad, jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato, kad skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba netinkamam atsakovui, jis turi teisę pareiškėjo sutikimu juos pakeisti tinkamu pareiškėju arba atsakovu. Jeigu pareiškėjas nesutinka, teismas nagrinėja bylą iš esmės, o teismo iškviesti asmenys dalyvauja bylos procese trečiųjų suinteresuotų asmenų teisėmis. Jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato, kad skunde (prašyme, pareiškime) nurodytas ne tas valstybės atstovas, jį pakeičia.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra akcentavęs, kad atsakovu administraciniame procese laikoma materialiojo teisinio santykio šalis, tikrai ar tariamai pažeidusi pareiškėjo materialiąsias teises ar interesus, ir kuri kviečiama į teismą atsakyti į pareiškėjo pareikštą reikalavimą. Pasirinkti, į ką nukreipti materialųjį teisinį reikalavimą byloje, t. y. ką patraukti atsakovu, gali tik pareiškėjas. Tačiau administracinis teismas, būdamas aktyvus ir įstatymu įpareigotas išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises (ABTĮ 12 str.), turi atkreipti pareiškėjo dėmesį į tai, kad jo atsakovu nurodomas subjektas neturi pareigos atsakyti pagal pareikštą materialųjį teisinį reikalavimą, kitaip tariant, yra netinkamas atsakovas (išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-330/2008, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 14, 2008, 2022 m. vasario 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-305-629/2022, 2023 m. spalio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1058-968/2023). Jeigu teismas, tiek priimdamas pareiškėjo skundą, tiek iš esmės nagrinėdamas administracinę bylą, nesprendžia netinkamos ginčo šalies pakeitimo tinkama klausimo, tai yra pagrindas apeliacinės instancijos teismui pripažinti, kad padarytas esminis proceso taisyklių pažeidimas, dėl kurio galėjo būti neteisingai išspręsta byla, ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (žr., pvz., 2008 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A248-138/2008; 2021 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3236-442/2021; 2022 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-279-492/2022).
Įvertinus nurodytas aplinkybes, kad pareiškėja su skundu į teismą dėl žalos atlyginimo kreipėsi atsakovu nurodydama Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, tačiau pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 26 punktą būtent savivaldybių savarankiškosioms funkcijoms priskiriama savivaldybės želdynų ir želdinių teritorijose esančių želdynų ir želdinių apsauga, priežiūra ir tvarkymas, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, turėjo savo iniciatyva į bylą atsakovu įtraukti Vilniaus miesto savivaldybę ir to nepadarydamas pažeidė administracinių bylų proceso reikalavimus, ir dėl to galėjo būti netinkamai išnagrinėta byla. Tokio pobūdžio pažeidimo nėra galimybės ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti (ABTĮ 146 str. 1 d.).
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, tikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, konstatavus esminius procesinės teisės normų pažeidimus, kitos procesiniuose dokumentuose išdėstytos aplinkybės ir pirmosios instancijos teismo motyvai apeliacine tvarka nevertinami.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą tenkinti. Regionų apygardos administracinio teismo 2026 m. birželio 15 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nutartis neskundžiama.