- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-18
- Bylos Nr.
- A-1058-968/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03226-2021-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas, byla perduota nagrinėti iš naujo
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Rytis Krasauskas (pirm.), Iveta Pelienė
- Pareiškėjas
- J. B.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracija
- Kategorijos
- 20.2.3.1Turtinė žala
- 20.2.3.2Neturtinė žala
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ivetos Pelienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų J. B. ir J. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų J. B. ir J. B. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl žalos atlyginimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjai J. B. ir J. B. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą, prašydami: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2021 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą Nr. A51 /2l (3.3.2.26E-MTA) „Dėl žalos atlyginimo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) priteisti pareiškėjams iš atsakovo po 1 350 Eur turtinei žalai atlyginti ir po 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; 3) priteisti pareiškėjams iš atsakovo 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Pareiškėjai skundą grindė šiais argumentais:
2.1. Pareiškėjų tėvai J. ir P. (P.) B. yra palaidoti Saltoniškių kapinėse. Tėvų kapavietėje (Nr. (duomenys neskelbtini)) įrengtas paminklas, gėlynas, betoninė aptvara su paklotu marmuru, taip pat paklotos plytelės. Pareiškėjai 2020 m. rugpjūčio mėn. pranešė atsakovui, kad prie kapavietės Nr. (duomenys neskelbtini) augantis medis sugadino paminklo betoninę aptvarą ir paklotas plyteles; medžio šaknys išlindo į paviršių, jo kamienas sulenktas ir gali kristi ant pėsčiųjų takelio, pareiškėjų tėvų ir kitų kapaviečių. Atsakovas nepaisė pareiškėjų daugkartinių pasikreipimų ir neišsprendė nurodytos situacijos, tvirtindamas, kad pageidaujamas nupjauti beržas yra kitoje – V. ir B. B. – kapavietėje, todėl leidimo medžiui kirsti išdavimo klausimas bus svarstomas gavus V. ir B. B. artimųjų prašymą. Pareiškėjai, 2021 m. liepos 18 d. atvykę aplankyti tėvų kapavietės, pamatė, jog beržas nuvirto ir pažeidė šią ir kitas kapavietes. Atsižvelgdami į tai, pareiškėjai pareikalavo atsakovo atlyginti turtinę žalą, atsiradusią dėl jo neveikimo ir vilkinimo atlikti veiksmus, tačiau atsakovas Sprendime atsisakė kompensuoti kapavietės remonto darbus.
2.2. Atsakovas, atsisakydamas atlikti pareiškėjų prašomus veiksmus (be kita ko, išduoti leidimą pavojingam medžiui kirsti), nepagrįstai sutapatino Lietuvos Respublikos želdynų įstatymą ir Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymą, taip pat jų įgyvendinamuosius teisės aktus. Atsakovas pažeidė Želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1, 2, 12–14 punktų ir 2 dalies nuostatas, nevykdė Administracijos direktoriaus 2018 m. liepos 26 d. įsakymo Nr. 30-2503/18/2.1.1E-TD2 „Dėl visuomeninės želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisijos sudarymo ir jos nuostatų tvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-87 patvirtinto Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas). Atsakovas nevykdė želdinių apsaugos ir tvarkymo, neorganizavo želdinių inventorizavimo, želdinių būklės stebėsenos, želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros, netinkamai sprendė medžių kirtimo ar kitokio pašalinimo klausimus, nemotyvuotai atsisakė išduoti leidimus saugotiniems medžiams kirsti, klaidingai konsultavo pareiškėjus dėl teisės gauti leidimą medžiui kirsti ir, vadovaudamasis Žmonių palaikų laidojimo įstatymu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 patvirtintomis Kapinių tvarkymo taisyklėmis (toliau – ir Kapinių tvarkymo taisyklės), padarė nepagrįstą išvadą, kad negalima išduoti tokio leidimo. Dėl tokių atsakovo veiksmų pareiškėjai patyrė materialinę žalą ir moralinę traumą. Be to, atsakovas neatsižvelgė į Tvarkos aprašo 5, 5.1–5.3, 5.6, 8 ir 6 punktų nuostatas.
2.3. Atsakovo atsakymai pareiškėjams rodo nepagarbą pareiškėjams ir jų niekinimą, nes kai kurie atsakymai (jie buvo pateikti elektroniniu paštu) buvo be rekvizitų, privalomų oficialiam dokumentui, vadovo parašo, jie neužregistruoti, juose nenurodyta apskundimo tvarka. Be to, elektroninį laišką iš atsakovo gavo tik vienas iš pareiškėjų – J. B.. Atsakovas nepriėmė administracinės procedūros sprendimo, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 19 straipsnio 1 dalies nuostatas.
2.4. Atsakovas nevykdė teisės aktų reikalavimų ir buvo nepakankamai apdairus ir rūpestingas, todėl pareiškėjai patyrė nuostolių (kapavietės remonto darbai kainavo 2 700 Eur) ir neturtinę žalą. Pareiškėjai, siekdami pagrįsti patirtą neturtinę žalą, nurodė, kad atsakovo veiksmai (raštai) laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio mėn. iki 2021 m. rugpjūčio mėn. parodė nepagarbą pareiškėjams ir aplinkiniams. Atsakovas buvo nuolat įspėjamas apie medžio keliamą pavojų ne tik pareiškėjų tėvų kapavietei, bet ir kitoms kapavietėms bei žmonių gyvybei. Tačiau atsakovas nesiėmė veiksmų, todėl buvo sugadinta daug kapaviečių, sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka (viešoji tvarka). Pareiškėjai, pamatę sugadintą savo tėvų kapavietę, patyrė šoką ir situaciją vertino kaip vandalizmą. Abu pareiškėjai yra pensininkai, vieniši. J. B. turi daug sveikatos sutrikimų. Pareiškėjai patyrė daug dvasinių išgyvenimų, dvasinių sukrėtimų, emocinę depresiją, prarado pasitikėjimą valdžios organais (konkrečiai – Vilniaus miesto savivaldybe).
Atsiliepimas
3. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjų skundą. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:
3.1. Atsakovas 2020 m. rugpjūčio 21 d. gavo J. B. prašymą, į kurį atsakyta Skyriaus 2020 m. spalio 19 d. raštu Nr. A51-132438/20(3.3.2.26E-MTA): pareiškėjui nurodyta, kad pageidaujamas nupjauti beržas auga gretimoje kapavietėje, todėl leidimo išdavimo klausimas bus svarstomas gavus V. ir B. B. artimųjų prašymą. Atsakovas 2021 m. balandžio 28 d. gavo J. B. pareiškimą, į kurį pateikė atsakymą 2021 m. gegužės 24 d. Atsakovas 2021 m. birželio 14 d. gavo J. B. skundą, į kurį atsakė 2021 m. birželio 17 d. raštu Nr. A51-52325/21(3.3.2.26E-MTA): pareiškėjui nurodyta, kad leidimas medžiui kirsti bus išduotas gavus želdynų ir želdinių savininko ar valdytojo argumentuotą nustatytos formos prašymą saugotinų medžių kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo darbams, šiuo atveju – V. ir B. B. artimųjų prašymą. Taigi, pareiškėjas buvo informuotas, kad dėl medžio augimo vietos specifikos ir esamo teisinio reguliavimo leidimas medžiui kirsti negalėjo būti išduotas pagal jo prašymą, priešingu atveju būtų nesilaikyta teisės aktų reikalavimų ir galbūt būtų pažeistos kitų asmenų teisės ir (ar) teisėti interesai. Pareiškėjas taip pat buvo informuotas, kad kapinių administracija bandė surasti minėtos kapavietės šeimininkus, bet nesėkmingai (tai galėjo lemti nurodyto kontaktinio telefono numerio pasikeitimas). Be to, atsakovas 2021 m. liepos 14 d. gavo J. B. pareiškimą, o 2021 m. liepos 19 d. – J. B. skundą. Atsakovas į 2021 m. liepos 14 d. pareiškimą atsakė Sprendimu, kuriame nurodė, jog Vilniaus miesto savivaldybė nėra V. ir B. B. kapavietės valdytojas, todėl pareiškėjo nurodyta žala negali būti atlyginta.
3.2. Aptarti skundai / prašymai / pareiškimai buvo gaunami iš J. B., nė viename iš jų nebuvo prašymo siųsti atsakymą ir J. B., todėl pareiškėjai tą aplinkybę, jog atsakymai buvo pateikti tik J. B., nepagrįstai traktavo kaip teisės aktų reikalavimų pažeidimą ar prašymo nevykdymą.
3.3. Teismui pateiktame skunde pareiškėjai apsiribojo teisės aktų nuostatų citavimu, bet jie neįvardijo kokių nors teisės aktų reikalavimų, kurių neatitinka Sprendimas arba kurios buvo pažeistos. Sprendimas atitinka teisės aktų reikalavimus, įskaitant VAĮ 19 straipsnio 5 dalį. Sprendimas yra išsamus, jame pateikti motyvai, teisinis ir faktinis pagrindai bei kitos svarbios aplinkybės. Taigi, nėra pagrindo panaikinti Sprendimą.
3.4. Šiuo atveju atsakovui nekilo viešoji atsakomybė, nes pareiškėjai nenurodė, kokių konkrečių įstatyme numatytų pareigų, tariamai sukėlusių žalą, atsakovas neatliko viešojo administravimo srityje. Teisės aktai neįtvirtinta pareigos savivaldybei prižiūrėti ir tvarkyti visus želdynus ir želdinius, esančius jos teritorijoje, nepriklausomai nuo žemės, kurioje jie yra, nuosavybės formos ar valdymo. Atsakovas tinkamai vykdo savo pareigas, kiek leidžia objektyvios aplinkybės (skiriamos lėšos ir turimi žmogiškųjų išteklių resursai) – atlieka želdynų ir želdinių inventorizacijos darbus Vilniaus miesto dalyse. Nėra pagrindo suabsoliutinti savivaldybės pareigą želdinių priežiūros srityje iki pareigos prižiūrėti kiekvieną medį, esantį savivaldybės teritorijoje.
3.5. Pagal Želdynų įstatymą bei Vilniaus miesto želdynų ir želdinių apsaugos taisykles, patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2016 m. gegužės 11 d. sprendimu Nr. 1-446 (toliau – ir Želdinių apsaugos taisyklės), sklypo ir želdinių savininkai ar valdytojai privalo tinkamai prižiūrėti ir tvarkyti želdinius. Nors žemės sklypas, kuriame yra pareiškėjų tėvų kapavietė, buvo perduotas valdyti Vilniaus miesto savivaldybei nuo 2012 m. sausio 30 d. (panaudos sutartis), nei Vilniaus miesto savivaldybė, nei Administracija nėra V. ir B. B. kapavietės valdytojas. Vadovaujantis Kapinių tvarkymo taisyklių 20 punktu, už kapavietės priežiūrą yra atsakingas laidojantis asmuo, kurio prašymu išduotas leidimas laidoti ir skirta kapavietė. Iš pareiškėjų pateiktų nuotraukų matyti, jog ginčo medis augo ne pareiškėjų tėvų, o V. ir B. B. kapavietėje, todėl leidimo medžiui kirsti išdavimo klausimas galėjo būti sprendžiamas tik gavus V. ir B. B. artimųjų prašymą. Būtent V. ir B. B. kapavietės valdytojai yra atsakingi ir už ginčo medį, jo priežiūrą bei padarytą žalą tretiesiems asmenims.
3.6. Pareiškėjai neįrodė būtinųjų savivaldybės civilinės atsakomybės sąlygų, todėl jų reikalavimas atlyginti turtinę ir neturtinę žalą yra nepagrįstas. Atsakovas, remdamasis teismų praktika, akcentavo, kad nuostoliai turi būti realūs, atitikti protingumo ir teisingumo principus. Pareiškėjai pateikė teismui 2021 m. rugsėjo 24 d. kapavietės remonto darbų sutartį. Nors nurodyta, kad šių darbų vykdytojas dirba pagal verslo liudijimą, šio verslo liudijimo kopija nebuvo pateikta, todėl atsakovas neturi galimybės įvertinti, ar darbus vykdęs asmuo veikė nepažeisdamas teisės aktų ir kt. Byloje taip pat nepateiktas darbų vykdytojo apžiūros aktas su fotofiksacijomis, todėl neįrodyta, kad kapavietės apžiūra buvo atlikta ir kad visi darbų vykdytojo nurodyti darbai buvo būtini (šiuo atveju nepaaiškinta, pavyzdžiui, kodėl buvo būtinas plytelių valymas). Nepateikta ir išsami išklotinė, kurioje būtų detalizuotas realiai atliktų remonto darbų aprašymas: kokie darbai buvo atlikti, kokios medžiagos ar priemonės buvo nupirktos, koks buvo valandinis darbų atlikimo įkainis ir pan. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad nurodyti remonto darbai buvo atlikti ir kad pareiškėjai sumokėjo už juos nurodytą sumą.
3.7. Šiuo atveju būtų pagrindas sumažinti žalos atlyginimo dydį, atsižvelgiant į nenugalimos jėgos (lot. force majeure) aplinkybes. Pagal pareiškėjų paaiškinimus, beržas nukrito po 2021 m. liepos 17 d. įvykusios audros / krušos. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2021 m. gruodžio 20 d. pažymoje nurodyta, kad 2021 m. liepos 17 d. Vilniuje užfiksuotas smarkus vėjas – 21,7 m/s. Pagal Beauforto (Boforto) skalę, esant 20,8–24,4 m/s vėjo greičiui, tai laikoma audra (vėtra). Teismų praktikoje nurodyta, kad vėjas, kurio greitis yra 20,8–24,4 m/s, laikytinas audra (stiprumas – 9 balai), tada lūžta medžių šakos, lengvi daiktai pastumiami iš vietos. Kadangi ginčo medis nulūžo dėl itin stipraus vėjo, atsakovas negalėjo numatyti kilusių padarinių ir juos kontroliuoti, todėl jam netaikytina civilinė atsakomybė.
3.8. Pareiškėjai nepateikė jokių objektyvių įrodymų (gydytojų pažymų ar pan.), patvirtinančių jų patirtą neturtinę žalą. Pareiškėjai nenurodė, kaip ir kokius dvasinius išgyvenimus jiems sukėlė aptariamos aplinkybės. Pareiškėjų deklaratyvūs ir subjektyvūs paaiškinimai savaime nepagrindžia neturtinės žalos buvimo.
II.
4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. spalio 24 d. sprendimu atmetė pareiškėjų J. B. ir J. B. skundą.
5. Teismas nustatė, kad:
5.1. Administracija 2020 m. rugpjūčio 21 d. gavo J. B. prašymą. Administracija 2020 m. spalio 19 d. pateikė raštą Nr. A51-132438/20(3.3.2.26E-MTA), kuriame nurodyta, kad pageidaujamas nupjauti beržas auga gretimoje kapavietėje, todėl leidimo išdavimo klausimas bus svarstomas gavus V. ir B. B. artimųjų prašymą.
5.2. Administracija 2021 m. balandžio 28 d. gavo J. B. pareiškimą. 2021 m. gegužės 24 d. buvo pateiktas atsakymas.
5.3. Administracija 2021 m. birželio 14 d. gavo J. B. skundą. Administracija 2021 m. birželio 17 d. pateikė raštą Nr. A51-52325/21(3.3.2.26E-MTA), kuriame nurodyta, kad, atsižvelgus į skundo turinį, darytina išvada, jog J. B. pateiktame atsakyme iš esmės netenkino tai, kad 2020 m. spalio 20 d. buvo pateikta informacija, jog leidimas medžiui kirsti nebus išduotas. Pareiškėjui paaiškinta, kad leidimas išduodamas gavus želdynų ar želdinių savininko ar valdytojo argumentuotą nustatytos formos prašymą saugotinų medžių kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo darbams. Kadangi pageidaujamas nupjauti beržas auga gretimoje kapavietėje, leidimo išdavimo klausimas bus svarstomas gavus V. ir B. B. artimųjų prašymą. Administracija negalėjo išduoti leidimo pagal pareiškėjo prašymą, kadangi tokiu būdu būtų nesilaikyta teisės aktų reikalavimų ir galbūt būtų pažeisti kitų asmenų teisės ir (ar) teisėti interesai. Pareiškėjas buvo informuotas, kad kapinių administracija bandė surasti kapavietės šeimininkus, susisiekdama nurodytu kontaktiniu telefono numeriu, tačiau nepavyko surasti pastarosios kapavietės tvarkytojų. Tai galėjo lemti pasikeitę kontaktiniai duomenys ar kitos objektyvios aplinkybės.
5.4. Pareiškėjai 2021 m. liepos 14 d. Administracijai ir Saltoniškių kapinių administracijai pateikė prašymą išduoti leidimą tvarkyti kapavietę, kuriame nurodė, kad pavojingo medžio būklė dar pablogėjo. 2021 m. liepos 18 d. pareiškėjai nuvyko į kapavietę ir patyrė moralinę traumą, nes beržas nukrito ir pažeidė ne tik jų tėvų kapavietę, bet ir šalia esančias kapavietes. Medžio kritimo vieta ir pats medis buvo nufotografuoti, jų nuotraukos pridėtos prie skundo, kuris pateiktas Vilniaus miesto savivaldybės merui, Skyriaus vedėjui ir Saltoniškių kapinių administracijai. Pareiškėjai pareikalavo atlyginti dėl savivaldybių administravimo subjektų neveikimo ir šių subjektų vilkinimo atlikti veiksmus atsiradusią žalą.
5.5. Administracija 2021 m. rugpjūčio 26 d. pateikė pareiškėjams Sprendimą, kuriame nurodė, jog ji nekompensuos kapavietės remonto darbų.
6. Teismas apžvelgė ginčui aktualias Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK), VAĮ, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo, Želdynų įstatymo, Želdinių apsaugos taisyklių bei Želdynų ir želdinių būklės stebėsenos programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. D1-31, nuostatas ir pažymėjo, kad sisteminis nurodytų nuostatų aiškinimas suponuoja išvadą, jog būtent savivaldybei nustatyta pareiga atlikti jos teritorijoje esančių, valstybinėje ar jai priskirtoje žemėje augančių medžių ir krūmų priežiūrą, kas apima ir tikrinimą, ar medžiai nėra supuvę, supuvusių medžių šalinimą, taip pat pavojų keliančių šakų ir medžių stiebų šalinimą. Iš nurodyto teisinio reguliavimo matyti, kad savivaldybės turi pareigą nustatyti konkretaus medžio fiziologinę būklę (gyvybinę funkciją).
7. Teismas, vadovaudamasis Aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 2 ir 3 dalimis, 7 dalies 7 punktu, Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 26 punktu ir Želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nurodė, kad už savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių priežiūrą yra atsakingos vietos savivaldos institucijos. Savivaldybė atsakinga tik už valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančius želdynus ir želdinius, todėl, nustatinėjant už žalą, kilusią dėl netinkamos arba nepakankamos želdynų ar želdinių priežiūros, atsakingą subjektą, būtina įvertinti, kur (valstybės ar privačioje žemėje) augantis želdinys sukėlė žalą.
8. Teismas pažymėjo, jog leidimas saugotinų medžių kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo darbams yra išduodamas gavus želdynų ar želdinių savininko ar valdytojo argumentuotą nustatytos formos prašymą saugotinų medžių kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo darbams. Pareiškėjų pageidaujamas nupjauti beržas augo gretimoje kapavietėje, todėl, vadovaujantis Kapinių tvarkymo taisyklių 20 punktu, leidimo išdavimo klausimas galėjo būti svarstomas tik gavus V. ir B. B. artimųjų prašymą. Teismas atmetė pareiškėjų teiginius, kad atsakovas nevykdė želdinių apsaugos ir tvarkymo, neorganizavo želdinių inventorizavimo, želdynų būklės stebėsenos, želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros bei netinkamai sprendė medžių kirtimo ar kitokio pašalinimo klausimus.
Šalies argumentai
9. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad iš nurodytų skundų, prašymų bei pareiškimų turinio ir siuntėjų matyti, jog pareiškėjo J. B. siųstuose dokumente nebuvo pateiktas prašymas siųsti atsakymą ir pareiškėjui J. B.. Pareiškėjams nepateikus prašymo atsakymus pateikti jiems abiem, nėra aišku, kodėl pareiškėjai atsakymų pateikimą tik J. B. traktavo kaip teisės aktų reikalavimų ar jų prašymo neįvykdymą.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismas nurodė, jog pareiškėjai nepateikė jokių neturtinę žalą objektyviai pagrindžiančių įrodymų, kurie patvirtintų patirtus dvasinius išgyvenimus (gydytojų pažymų ir pan.). Kreipimasis į institucijas nėra objektyvus įrodymas, jog pareiškėjai patyrė neturtinę žalą. Taigi, pareiškėjų reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo yra nepagrįstas.
11. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjų teiginių apie patirtą turtinę žalą pagrįstumo, nustatė, kad pareiškėjai nepateikė E. G. (E. G.) verslo liudijimo kopijos, darbų vykdytojo apžiūros akto su fotofiksacijomis, taip pat bendros sumos išsamios išklotinės, kurioje būtų detalizuotas realiai įvykdytų remonto darbų aprašymas, t. y. kokie būtent remonto darbai buvo atlikti. Be to, nėra detalizuota, kokios medžiagos ar priemonės buvo pirktos, nenurodytas valandinis darbų atlikimo įkainis ir pan. Taip pat nėra duomenų, kurie patvirtintų, iš kur buvo pirktos medžiagos ar priemonės, kokios jos buvo pirktos, jų kaina ir tai, ar jos bei kiti remonto darbai yra susiję su minėtu įvykiu, ir t. t. Iš pateiktų dokumentų nėra galimybės patvirtinti, ar darbų sutartyje nurodyti darbai buvo būtini ir ar jie buvo atlikti. Pareiškėjų pateikti dokumentai išsamiai nepagrindė atliktų remonto darbų apimties, būtinumo bei jų pagrįstumo ir neįrodė fakto, jog tokie remonto darbai buvo atlikti ir buvo išimtinai susiję su ginčo įvykiu.
12. Teismas nusprendė, kad pareiškėjų skundas yra atmestinas. Atsižvelgdamas į tai, teismas netenkino ir pareiškėjų prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
III.
13. Pareiškėjai J. B. ir J. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jų skundą, taip pat priteisti pareiškėjams bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
14. Pareiškėjai apeliaciniame skunde iš esmės pakartoja skunde išdėstytus savo argumentus ir nurodo:
14.1. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad pareiškėjai yra kapavietės savininkai ar valdytojai.
14.2. Atsakovas pateikė įrodymą (išrašą iš Nekilnojamojo turto registro), patvirtinantį, kad atsakovas yra žemės sklypo, esančio Ąžuolyno g. 8, Vilniuje, t. y. Saltoniškių kapinių, valdytojas.
14.3. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad V. ir B. B. artimieji, kurie turėjo pateikti prašymą leisti pašalinti pavojingą medį, buvo ieškomi.
14.4. Teismas sutapatino Želdynų įstatymą ir Žmonių palaikų laidojimo įstatymą bei atitinkamus įstatymų įgyvendinamuosius teisės aktus ir neatsižvelgė į tai, kad šių teisės aktų reguliavimo sritys yra skirtingos.
14.5. Atsakovas pažeidė Želdinių įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 12–14 punktų, Aprašo 3, 5, 5.2, 5.3, 5.6, 6 ir 8 punktų ir Želdinių apsaugos taisyklių 56 punkto nuostatas. Teismas neatsižvelgė į šių teisės aktų reikalavimus, kuriuos atsakovas turėjo vykdyti, bei į tai, kad atsakovas nereagavo į pareiškėjų pranešimus apie medžio keliamą pavojų ir neteisingai konsultavo pareiškėjus.
14.6. Atsakovas nepagrįstai atsisakė svarstyti medžio kirtimo klausimą iki tol, kol bus gautas V. ir B. B. artimųjų prašymas. Teismas neatsižvelgė į tai, kad pagal Aprašo 3, 5, 5.2, 5.3, 5.6, 6 ir 8 punktus tuo atveju, kai žemės sklypo valdytojas yra savivaldybė, nereikia suderinimo, kai teikiamas prašymas kirsti, persodinti, kitaip pašalinti ar genėti saugotinus medžius ir krūmus žemėje, kurios valdytojas yra savivaldybė, ypač tais atvejais, kai pavojingas medis auga kapavietėje ir ją ardo.
14.7. Teismas neatsižvelgė į Želdinių apsaugos taisyklių 56 punkte įtvirtintą nuostatą, kad negalima kirsti medžių nuo kovo 15 d. iki rugpjūčio 1 d., išskyrus atvejus, kai jie kelia pavojų gyventojams, turtui, statiniams.
14.8. Teismas sutapatino savivaldybės valdymo teisę į žemės sklypą, esantį Ąžuolyno g. 8, Vilniuje, ir pareiškėjų (tvarkytojų) teises į kapavietę Nr. (duomenys neskelbtini) bei V. ir B. B. kapavietės tvarkytojų teises. Šiame kontekste pareiškėjai akcentavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus 2011 m. spalio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-385/2011.
14.9. Teismas pažeidė materialiosios teisės normas, nes netinkamai jas aiškino ir taikė.
14.10. Pareiškėjai, pateikdami skundą, nurodė ir pridėjo įrodymus, pagrindžiančius atsakovo neteisėtus ir nepagrįstus atsakymus, kuriais jis grindė savo neveikimą. Teisės aktų nevykdymas tuo pačiu yra ir VAĮ pažeidimas (pareiškėjai akcentavo VAĮ 3 str. įtvirtintus įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo ir nepiktnaudžiavimo valdžia principus).
14.11. Teismas nepagrįstai sutiko su atsakovo pozicija, kad pareiškėjams nebuvo padaryta (neįrodyta) turtinė ir neturtinė žala. Pareiškėjai dėl įrodymų turtinei žalai pagrįsti paaiškina, kad, 2021 m. rugsėjo 24 d. sudarant kapavietės remonto darbų sutartį, jiems buvo pateiktas susipažinti darbų vykdytojo verslo liudijimas, bet jie neturėjo šio verslo liudijimo kopijos. Kapavietė buvo apžiūrėta su darbų vykdytoju, padarytos nuotraukos buvo pateiktos teismui, tačiau apžiūros aktas nebuvo parengtas. Pažymėta, kad pareiškėjai yra pensininkai ir jie ieškojo, kaip pigiau suremontuoti savo tėvų kapavietę. Bendros sumos išklotinė negalėjo būti pateikta, nes pagal verslo liudijimą dirbantis fizinis asmuo veda buhalterinę apskaitą supaprastinta tvarka pagal Gyventojų, įsigijusių verslo liudijimus, buhalterinės apskaitos taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 415. Pareiškėjai turtinei žalai pagrįsti pateikė įrodymus (kvitą, pagal kurį buvo sumokėta sutartinė kaina, tinkamai įformintą darbų sutartį ir nuotraukas), bet teismas ignoravo šiuos įrodymus.
Atsiliepimas
15. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjų apeliacinį skundą. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu, iš esmės pakartoja atsiliepime į skundą išdėstytus savo argumentus ir nurodo:
15.1. Žemės sklypas, kuriame yra Saltoniškių kapinės, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Šis žemės sklypas panaudos sutartimi nuo 2012 m. sausio 30 d. yra perduotas valdyti Vilniaus miesto savivaldybei. Tačiau medis, kurį pareiškėjai siekė pašalinti, augo ne kapinių bendro naudojimo teritorijoje, o V. ir B. B. kapavietės ribose. Pagal Kapinių tvarkymo taisyklių 20 punktą, už kapavietės priežiūrą yra atsakingas laidojantis asmuo, todėl laidojantis asmuo yra atsakingas ir už kapavietėje augantį medį, tinkamą jo priežiūrą bei už jo padarytą žalą tretiesiems asmenims.
15.2. Kapinės ir kapavietės yra ypač jautri ir svarbi vieta mirusiųjų artimiesiems. Atsižvelgdamas į tai ir vadovaudamasis teisiniu reguliavimu, atsakovas negalėjo išduoti leidimo arba imtis medžio šalinimo darbų be už kapavietę, kurioje augo medis, atsakingų asmenų prašymo. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog buvo bandoma susisiekti su už V. ir B. B. kapavietės priežiūrą atsakingu asmeniu nurodytu kontaktiniu telefonu numeriu, bet nepavyko tai padaryti.
15.3. Pareiškėjai nepateikė įrodymų, patvirtinančių būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą, be kita ko, pareiškėjai objektyviais įrodymais nepagrindė patirtos turtinės ir neturtinės žalos. Pareiškėjų pateikti dokumentai išsamiai nepagrindžia atliktų remonto darbų apimties, būtinumo bei jų pagrįstumo, taip pat fakto, jog atlikti remonto darbai buvo susiję išimtinai tik su ginčo įvykiu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl turtinės (po 1 350 Eur kiekvienam pareiškėjui) ir neturtinės (po 1 000 Eur kiekvienam pareiškėjui) žalos atlyginimo priteisimo iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, kurią pareiškėjai teigia patyrę Saltoniškių kapinėse ant pareiškėjų tėvų J. ir P. (P.) B. kapavietės (Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir ginčo kapavietė) nuvirtus beržui (toliau – ir ginčo medis). Taip pat pareiškėjai teismo prašo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus 2021 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą Nr. A51 /2l (3.3.2.26E-MTA) „Dėl žalos atlyginimo“, kuriuo Skyrius atsisakė atlyginti jų nurodytą žalą, bei priteisti pareiškėjams iš atsakovo 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
17. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjų skundą. Teismas laikė nepagrįstais pareiškėjų teiginius, kad nagrinėjamu atveju Administracija netinkamai sprendė klausimą dėl ginčo medžio (želdinio) kirtimo ar kitokio pašalinimo. Teismas sutiko su atsakovo teiginiais, kad, atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjų pageidaujamas nupjauti ginčo medis, kuris vėliau nuvirto ir apgadino ginčo kapavietę, augo gretimoje – V. ir B. B. – kapavietėje, Administracija negalėjo imtis šio medžio kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo darbų, negavusi pastarosios kapavietės artimųjų (juos teismas pripažino želdinio (ginčo medžio) savininkais ar valdytojais) prašymo. Taip pat pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėjai nepateikė turtinę ir neturtinę žalą (jos dydį) pagrindžiančių įrodymų.
18. Pareiškėjai apeliaciniame skunde, prašydami panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, teigia, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog Administracija nėra atsakinga už tai, kad, nuvirtus ginčo medžiui, buvo apgadinta ginčo kapavietė. Taip pat apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog pareiškėjai neįrodė jiems padarytos turtinės bei neturtinės žalos dydžio.
19. Teisėjų kolegijos vertinimu, tikrinamas teismo sprendimas neatitinka esminių teismo sprendimui keliamų reikalavimų, o bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo padarytas esminis proceso teisės normos pažeidimas, todėl tikrinamas teismo sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu bei teisėtu.
20. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. lapkričio 23 d. nutartimi priėmė pareiškėjų patikslintą skundą, kuriame, be kitų, reiškiamas reikalavimas „panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus 2021 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą Nr. A51-2l (3.3.2.26E-MTA), dėl atsisakymo pareiškėjams atlyginti žalą, patirtą dėl atsakovo veiksmų vilkinimo“, tačiau į šį pareiškėjų reikalavimą iš viso nėra atsakyta. Šiuo aspektu primintina, jog teismo sprendimas laikomas teisėtu ir pagrįstu, kai teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje yra argumentuotai atsakyta į pagrindinius pareiškėjo reikalavimus (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 str. 1 ir 3 d.). Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo ABTĮ 145 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu („Apeliacinės instancijos teismas, panaikinęs apskųstą teismo sprendimą, turi teisę perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu: <...> 3) pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ne visus byloje pareikštus reikalavimus“).
21. Minėta, kad pareiškėjai, be kita ko, siekė prisiteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą dėl apgadintos ginčo kapavietės nuvirtus ginčo medžiui. Bylos duomenimis nustatyta ir ginčo nėra dėl to, kad (i) pareiškėjai kelis kartus kreipėsi į Administraciją, nurodydami, kad, jų nuomone, gretimame kape augantis ginčo medis (beržas) yra kritinės būklės, ir prašydami „jį pašalinti“, (ii) 2021 m. liepos mėn. ginčo medis (beržas) nuvirto, be kitų, apgadindamas ginčo kapą, (iii) ginčo medis augo Vilniaus Sudervės / Saltoniškių kapinėse (Vilniaus miesto savivaldybėje), šalia ginčo kapo esančios V. ir B. B. kapavietės ribose, (iv) iš Administracijos teismui pateikto 2021 m. gruodžio 15 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, kad 4.1426 ha žemės sklypas, kuriame įsteigtos Vilniaus Sudervės / Saltoniškių kapinės (Ąžuolyno g. 8, Vilnius), 2012 m. sausio 30 d. sudarytos panaudos sutarties pagrindu 99 metams perduotas valdyti Vilniaus miesto savivaldybei.
22. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nesutikdama su ginčijamame Skyriaus Sprendime išdėstyta pozicija, jog pareiškėjų prašoma atlyginti turtinė ir neturtinė žala „negali būti atlyginta“ dėl to, kad „Vilniaus miesto savivaldybė nėra V. ir B. B. kapavietės valdytojas“, pabrėžia, jog pagal ginčui aktualų teisinį reglamentavimą būtent Vilniaus miesto savivaldybei tenka atsakomybė už tinkamą želdinių, augančių jos teritorijoje esančiose kapinėse, (šiuo atveju – ginčo medžio (beržo)) apsaugą, tvarkymą ir priežiūrą.
23. Pagal bylai aktualios redakcijos teisinį reglamentavimą, kapinėse augantys želdiniai prižiūrimi ir tvarkomi pagal Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo ir kitų želdinių tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus (Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 patvirtintų Kapinių tvarkymo taisyklių 27 p.). Želdynų įstatymo (ginčui aktuali redakcija galiojusi iki 2021 m. lapkričio 1 d.) 10 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad „želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo <...> valdymą vykdo savivaldybės. Jos: 1) organizuoja savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdo jų būklės stebėseną, kuria ir tvarko jų duomenų bazes (skaitmenines ir geoinformacines); <...> 12) sprendžia medžių persodinimo, kirtimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo, gydymo klausimus; 13) išduoda leidimus saugotinų medžių ir krūmų kirtimui ar kitokiam pašalinimui, genėjimui, persodinimui ar kitiems želdynų ir želdinių tvarkymo darbams; 14) teikia fiziniams ir juridiniams asmenims informaciją medžių ir krūmų sodinimo, kirtimo, genėjimo, perkėlimo klausimais“. Želdynų įstatymo (ginčui aktuali redakcija galiojusi iki 2021 m. lapkričio 1 d.) 18 straipsnyje įtvirtinta, kad vienas iš želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos tikslų – nustatyti medžių ir krūmų rūšį, jų fiziologinę būklę (1 d.), o želdynai ir želdiniai inventorizuojami visuose želdynuose ir želdiniuose, nepaisant žemės nuosavybės formos (2 d.).
24. Administracija nepagrįstai teigia, kad vien dėl to, jog ginčo medis augo V. ir B. B. kapavietės ribose, ginčo medžio (t. y. želdinio) savininku ar valdytoju Želdynų įstatymo (ginčui aktuali redakcija galiojusi iki 2021 m. lapkričio 1 d.) prasme turėtų būti pripažįstamas už paminėtosios kapavietės priežiūrą atsakingas asmuo.
25. Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 patvirtintų Kapinių tvarkymo taisyklių 20 punkte (Vyriausybės 2017 m. kovo 1 d. nutarimo Nr. 143 redakcija, įsigaliojusi 2017 m. kovo 4 d.) įtvirtinta, kada fizinis asmuo laikomas už kapavietės priežiūrą atsakingu asmeniu bei kokios yra jo teisės ir pareigos, susijusios su konkretaus kapo priežiūra: „Už kapavietės <...> priežiūrą atsakingas laidojantis asmuo, kurio prašymu išduotas leidimas laidoti ir skirta kapavietė <...>, arba asmuo, apie kurį šių taisyklių 21 punkte nustatyta tvarka pranešta kapinių prižiūrėtojui, arba asmuo, kuriam šių taisyklių 24 punkte nustatyta tvarka suteikta teisė prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę, jeigu toks yra (toliau šiame punkte – atsakingas asmuo). Atsakingo asmens duomenis (fizinio asmens vardą, pavardę, adresą, telefono numerį; juridinio asmens pavadinimą, teisinę formą, kodą, buveinę, telefono numerį) kapinių prižiūrėtojas įrašo laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale (toliau – žurnalas). Kapinių prižiūrėtojas atsakingus asmenis supažindina su šiomis taisyklėmis ir savivaldybės arba religinės bendruomenės ar bendrijos nustatyta laidojimo ir kapinių lankymo tvarka. Atsakingas asmuo turi prižiūrėti kapavietę <...>, kad jos būtų tvarkingos. Atsakingas asmuo privalo pašalinti pažeidimus ar atlyginti žalą, kuriuos jis, įrengdamas kapo paminklą, antkapį ar atlikdamas kitus kapavietės <...> priežiūros darbus, padarė kapinėms, kitoms kapavietėms ar kolumbariumo nišoms, kolumbariumui ar kitiems statiniams <...>.“ Iš paminėto reglamentavimo matyti, kad už kapavietės priežiūrą atsakingo asmens teisės, pareigos ir atsakomybė yra išimtinai susijusios su kapavietės priežiūra, ir toks asmuo netampa žemės, ant kurios yra jo prižiūrimas kapas, savininku ar valdytoju.
26. Minėta, kad ginčo medis augo Vilniaus Sudervės / Saltoniškių kapinėse (Vilniaus miesto savivaldybėje), t. y. žemės sklype, kurį patikėjimo teise valdo Vilniaus miesto savivaldybė. Pagal Želdynų įstatymo (ginčui aktuali redakcija, galiojusi iki 2021 m. lapkričio 1 d.) 2 straipsnio 21 dalį „želdinių savininku“, be kita ko, pripažįstamos savivaldybės, o fiziniai asmenys „želdinių savininkais“ pripažįstami tik tuomet, kai jie „<...> įstatymų nustatyta tvarka įgiję nuosavybės teisę arba į žemę, kurioje yra želdynų, želdinių, arba tik į želdinius“. Pagal Želdynų įstatymo 2 straipsnio 22 dalį „želdinių valdytoju“ pripažįstama savivaldybė, o fizinis asmuo juo tampa „įgijęs privačios žemės valdymo teisę ar žemę naudojantis įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitu pagrindu, arba turintis tik želdynų ir želdinių valdymo teisę“.
27. Kadangi už kapavietės priežiūrą atsakingas asmuo netampa žemės, ant kurios yra jo prižiūrimas kapas, savininku ar valdytoju, jis Želdinių apsaugos taisyklių 5 punkto prasme („Už želdinių išsaugojimą, tinkamą jų priežiūrą ir tvarkymą atsako žemės sklypo savininkai ir valdytojai“) nelaikytinas ir asmeniu, atsakingu už želdinių išsaugojimą, tinkamą priežiūrą ir tvarkymą.
28. Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjai kelis kartus kreipėsi į Administraciją (jos padalinį), nurodydami, kad, jų nuomone, gretimame kape augantis ginčo medis (beržas) yra kritinės būklės, ir prašydami „jį pašalinti“. Administracijos vertinimu, nepaisant paminėtų kreipimųsi, vien dėl to, jog ginčo medis augo V. ir B. B. kapavietės ribose, Administracija ginčo medį nukirsti galėjo tik gavusi pastarąją kapavietę prižiūrinčių asmenų prašymą. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia pozicija nepagrįsta. Šiuo aspektu primintina, kad pagal ginčui aktualų Želdinių apsaugos taisyklių 10 ir 10.3 punktuose įtvirtintą teisinį reguliavimą prašymus dėl saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, genėjimo ar kitokio pertvarkymo gali pateikti „fiziniai ar juridiniai asmenys, kurių manymu, augantys želdiniai kelia pavojų žmonių sveikatai ir (ar) turtui“.
29. Apibendrinant šios Nutarties 21–28 punktuose išdėstytus argumentus, nepagrįsta teigti, kad pareiškėjų prašomą turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, nustačius visas žalai atlyginti būtinas sąlygas, privalo sumokėti ne Vilniaus miesto savivaldybė, o už V. ir B. B. kapavietės, kurios ribose augo ginčo medis, priežiūrą atsakingas asmuo.
30. Žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės (CK 6.271 str. 1 d.). Bylose dėl žalos atlyginimo, kai žalą privalo atlyginti savivaldybė, savivaldybei atstovauja savivaldybės institucija, dėl kurios neteisėtų veiksmų atsirado žala (CK 6.273 str. 2 d.).
31. Savivaldybė – Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo nustatytas valstybės teritorijos administracinis vienetas, kurio bendruomenė turi Lietuvos Respublikos Konstitucijos laiduotą savivaldos teisę, įgyvendinamą per to valstybės teritorijos administracinio vieneto nuolatinių gyventojų Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso nustatyta tvarka išrinktus savivaldybės tarybą ir savivaldybės merą. Savivaldybė yra viešasis juridinis asmuo (Vietos savivaldos įstatymo 3 str. 6 d.).
32. Savivaldybės administracija yra savivaldybės biudžetinė įstaiga, kurią sudaro struktūriniai padaliniai, į struktūrinius padalinius neįeinantys valstybės tarnautojai ir savivaldybės administracijos filialai – seniūnijos (savivaldybės administracijos struktūriniai teritoriniai padaliniai) (Vietos savivaldos įstatymo 33 str. 1 d.). Pagal Vietos savivaldos įstatymo 33 straipsnio 3 dalį savivaldybės administracija: 1) savivaldybės teritorijoje organizuoja ir kontroliuoja savivaldybės institucijų sprendimų įgyvendinimą arba pati juos įgyvendina (1 p.); įgyvendina įstatymus ir Vyriausybės nutarimus, nereikalaujančius savivaldybės tarybos sprendimų (2 p.); įstatymų nustatyta tvarka organizuoja savivaldybės biudžeto pajamų, išlaidų ir kitų piniginių išteklių buhalterinės apskaitos tvarkymą, organizuoja ir kontroliuoja savivaldybės turto valdymą ir naudojimą (3 p.); administruoja viešųjų paslaugų teikimą (4 p.).
33. Pagal paminėtą teisinį reguliavimą bylose dėl žalos atlyginimo pagal CK 6.271 straipsnį atsakovu turėtų būti savivaldybė, atstovaujama atitinkamos savivaldybės institucijos. Nepaisant to, nagrinėjamoje byloje atsakovu nurodyta tik Vilniaus miesto savivaldybės administracija (t. y. subjektas, priėmęs administracinį sprendimą, kurį pareiškėjai prašo panaikinti) ir nenurodyta Vilniaus miesto savivaldybė.
34. Vadovaujantis ABTĮ 53 straipsniu, jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato, kad skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba netinkamam atsakovui, jis turi teisę pareiškėjo sutikimu juos pakeisti tinkamu pareiškėju arba atsakovu. Jeigu pareiškėjas nesutinka, teismas nagrinėja bylą iš esmės, o teismo iškviesti asmenys dalyvauja bylos procese trečiųjų suinteresuotų asmenų teisėmis. Jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato, kad skunde (prašyme, pareiškime) nurodytas ne tas valstybės atstovas, jį pakeičia.
35. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad atsakovu administraciniame procese laikoma materialiojo teisinio santykio šalis, tikrai ar tariamai pažeidusi pareiškėjo materialiąsias teises ar interesus, ir kuri kviečiama į teismą atsakyti į pareiškėjo pareikštą reikalavimą. Pasirinkti, į ką nukreipti materialinį teisinį reikalavimą byloje, t. y. ką patraukti atsakovu, gali tik pareiškėjas. Tačiau administracinis teismas, būdamas aktyvus ir įstatymu įpareigotas išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises (ABTĮ 12 str.), turi atkreipti pareiškėjo dėmesį į tai, kad jo atsakovu nurodomas subjektas neturi pareigos atsakyti pagal pareikštą materialinį teisinį reikalavimą, kitaip tariant, yra netinkamas atsakovas (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-330/2008).
36. Nors nagrinėjamu atveju pareiškėjų skundas dėl žalos atlyginimo paduotas netinkamam atsakovui, tačiau pirmosios instancijos teismas, tiek priimdamas pareiškėjo skundą, tiek iš esmės nagrinėdamas administracinę bylą, nesprendė netinkamos šalies (atsakovo) pakeitimo klausimo, t. y. pažeidė paminėtas proceso teisės normas. Kaip ne kartą yra konstatavęs LVAT iš esmės analogiškose bylose (žr., pvz., 2021 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3236-442/2021, 2022 m. vasario 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-305-629/2022), dėl tokios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla.
37. Apibendrinant nurodytus argumentus, pareiškėjų apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 str. 1 d. 1 ir 3 p., 146 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, apeliacine tvarka nevertinami kiti pareiškėjų ir atsakovo procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai bei netikrinami su tuo susiję kiti pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai. Kadangi byloje nėra priimtas galutinis procesinis sprendimas, šioje proceso stadijoje nėra pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjų J. B. ir J. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 24 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.