- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-07-08
- Bylos Nr.
- 1A-359-876/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-36734-2025-5
- Bylos rūšis
- Baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Petraškienė, Judita Sungailaitė, Vaidas Vasiliauskas
- Nuteistasis
- NUT1
- Ieškovas
- UAB EUROVAISTINĖ, Uždaroji akcinė bendrovė “KILMINĖ”, "Kosmelita", "Gelsva", MAXIMA LT, UAB
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Petraškienės, Juditos Sungailaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vaido Vasiliausko,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo NUT1 gynėjo advokato GNS1 apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Prienuose (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2026 m. balandžio 20 d. nuosprendžio, kuriuo NUT1 pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir NUT1 paskirta sumažinta galutinė 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, NUT1 pripažintas recidyvistu.
Laisvės atėmimo bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo faktinio bausmės vykdymo pradžios pagal įsiteisėjusį nuosprendį.
Civilinės ieškovės UAB „Eurovaistinė“ civilinis ieškinys tenkintas ir iš NUT1 priteista civilinei ieškovei 333,12 Eur turtinei žalai atlyginti.
Civilinės ieškovės UAB „Kilminė“ civilinis ieškinys tenkintas ir iš NUT1 priteista civilinei ieškovei 68,90 Eur turtinei žalai atlyginti.
Civilinės ieškovės UAB „Kosmelita“ civilinis ieškinys tenkintas ir iš NUT1 priteista civilinei ieškovei 139,00 Eur turtinei žalai atlyginti.
Civilinės ieškovės UAB „Gelsva“ civilinis ieškinys tenkintas ir iš NUT1 priteista civilinei ieškovei 487,47 Eur turtinei žalai atlyginti.
Civilinės ieškovės UAB „Maxima LT“ civilinis ieškinys tenkintas ir iš NUT1 priteista civilinei ieškovei 234,95 Eur turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
NUT1 nuteistas už tai, kad jis 2025 m. rugsėjo 30 d., apie 18 val. 08 min., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, UAB „Gelsva“ priklausančioje parduotuvėje „Vynoteka“, esančioje (duomenys neskelbtini), iš prekių lentynos paėmė – 1 vnt. konjako „Hennessy VS“, 40 %, 0,7 l talpos, 39,99 Eur vertės, kurį įsidėjo į su savimi atsineštą krepšį ir išėjo iš parduotuvės prekės nepateikęs apmokėjimui, tokiu būdu pagrobė 39,99 Eur vertės UAB „Gelsva“ turtą,
tęsdamas savo nusikalstamą veiką jis 2025 m. spalio 1 d., apie 18 val. 16 min., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, UAB „Gelsva“ priklausančioje parduotuvėje „Vynoteka“, esančioje (duomenys neskelbtini), iš prekių lentynos paėmė – 2 vnt. romo „Bumbu XO Rum“, 40 %, 0,7 l talpos, (vieneto kaina 39,99 Eur), bendros 79,98 Eur vertės, 1 vnt. viskio „Jura 12 YO Single Malt“, 40 %, 0,7 l talpos, 39,99 Eur vertės, minėtas prekes įsidėjo į savo atsineštą krepšį ir išėjo iš parduotuvės prekių nepateikęs apmokėjimui, tokiu būdu pagrobė 119,97 Eur vertės UAB „Gelsva“ turtą,
tęsdamas savo nusikalstamą veiką jis 2025 m. spalio 1 d., apie 18 val. 44 min., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, UAB „Gelsva“ priklausančioje parduotuvėje „Vynoteka“, esančioje (duomenys neskelbtini), iš prekių lentynos paėmė – 1 vnt. viskio „Jura 10 Single Malt Scotch Whisky“, 40 %, 0,7 l talpos, 35,99 Eur vertės, 1 vnt. konjako „Remy Martin VSOP“, 40 %, 0,5 l talpos, 45,99 Eur vertės, minėtas prekes įsidėjo į savo atsineštą krepšį ir išėjo iš parduotuvės prekių nepateikęs apmokėjimui, tokiu būdu pagrobė 81,98 Eur vertės UAB „Gelsva“ turtą,
tęsdamas savo nusikalstamą veiką jis 2025 m. spalio 1 d., apie 19 val. 09 min., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, UAB „Gelsva“ priklausančioje parduotuvėje „Vynoteka“, esančioje (duomenys neskelbtini), iš prekių lentynos paėmė – 1 vnt. konjako „Remy Martin VSOP“, 40 %, 0,5 l talpos, 45,99 Eur vertės, kurį įsidėjo į savo atsineštą krepšį ir išėjo iš parduotuvės prekių nepateikęs apmokėjimui, tokiu būdu pagrobė 45,99 Eur vertės UAB „Gelsva“ turtą,
tęsdamas savo nusikalstamą veiką jis 2025 m. spalio 6 d., apie 18 val. 26 min., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, UAB „Euro vaistinė“ priklausančioje vaistinėje „Euro vaistinė“, esančioje (duomenys neskelbtini), iš prekių lentynos paėmė – 1 vnt. dieninį kremą „Vichy, Neovadiol menopause“, 50 ml talpos, 50,99 Eur vertės, 1 vnt. naktinį kremą „Vichy, Neovadiol menopause“, 50 ml talpos, 50,99 Eur vertės, 1 vnt. veido kremą sausai odai „Vichy, Neovadiol perimenopause“, 50 ml talpos, 50,99 Eur vertės, 2 vnt. veido kremą „Light Vichy, Aqialia thermal“, 50 ml talpos, (vieneto kaina 32,29 Eur), bendros 64,58 Eur vertės, 2 vnt. veido kremą „Rich Vichy, Aqialia thermal“, 50 ml talpos, (vieneto kaina 32,29 Eur), bendros 64,58 Eur vertės, minėtas prekes įsidėjo į savo atsineštą krepšį ir išėjo iš vaistinės prekių nepateikęs apmokėjimui, tokiu būdu pagrobė 333,12 Eur vertės UAB „Euro vaistinė“ turtą,
tęsdamas savo nusikalstamą veiką jis 2025 m. spalio 9 d. apie 15 val. 39 min., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, UAB „Kilminė“ priklausančioje parduotuvėje „Express Market“, esančioje (duomenys neskelbtini), iš prekių lentynos paėmė – 3 vnt. kanapių sėklų aliejaus „Eko Bionaturalis“, 250 ml talpos, (vieneto kaina 6,99 Eur), bendros 20,97 Eur vertės, 2 vnt. linų sėmenų aliejaus „Bionaturalis“ neraf., 250 ml talpos, (vieneto kaina 3,99 Eur), bendros 7,98 Eur vertės, 5 vnt. moliūgų sėklų aliejaus „Eko“ neraf., 250 ml talpos, (vieneto kaina 7,99 Eur), bendros 39,95 Eur vertės, minėtas prekes įsidėjo į savo atsineštą sportinį krepšį ir išėjo iš parduotuvės prekių nepateikęs apmokėjimui, tokiu būdu pagrobė svetimą 68,90 Eur vertės UAB „Kilminė“ turtą,
tęsdamas savo nusikalstamą veiką jis 2025 m. spalio 16 d. apie 19 val. 08 min., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, UAB „Kosmelita“ priklausančioje parduotuvėje „Eurokos“, esančioje (duomenys neskelbtini), iš prekių lentynos paėmė – 1 vnt. parfumuotą vandenį moterims „Yves Saint Laurent Black Opium“, 90 ml talpos, 139 Eur vertės, kurį įsidėjo į savo dėvimos striukės kišenę ir išėjo iš parduotuvės prekės nepateikęs apmokėjimui, tokiu būdu pagrobė 139 Eur vertės UAB „Kosmelita“ turtą,
tęsdamas savo nusikalstamą veiką jis 2025 m. spalio 19 d., apie 12 val. 00 min., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, UAB „Gelsva“ priklausančioje parduotuvėje „Vynoteka“, esančioje (duomenys neskelbtini), iš prekių lentynos paėmė – 1 vnt. romo „Bumbu XO“, 40 %, 0,7 l talpos, 38,99 Eur vertės, 1 vnt. romo „Bumbu The Original Rum With Nat. Flavours“, 40 %, 0,7 l talpos, 35,99 Eur vertės, 1 vnt. romo „Nyde No.7 Single malt“, 46 %, 0,7 l talpos, 34,59 Eur vertės, minėtas prekes įsidėjo į savo atsineštą krepšį ir išėjo iš parduotuvės prekių nepateikęs apmokėjimui, tokiu būdu pagrobė 109,57 Eur vertės UAB „Gelsva“ turtą,
tęsdamas savo nusikalstamą veiką jis 2025 m. spalio 19 d., apie 14 val. 40 min., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, UAB „Gelsva“ priklausančioje parduotuvėje „Vynoteka“, esančioje (duomenys neskelbtini), iš prekių lentynos paėmė – 3 vnt. džino „Crafters London Dry Gin“, 46 %, 0,7 l talpos, (vieneto kaina 29,99 Eur), bendros 89,97 Eur vertės, minėtas prekes įsidėjo į savo atsineštą krepšį ir išėjo iš parduotuvės prekių nepateikęs apmokėjimui, tokiu būdu pagrobė 89,97 Eur vertės UAB „Gelsva“ turtą,
tęsdamas savo nusikalstamą veiką jis 2025 m. spalio 26 d., apie 13 val. 39 min., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, UAB „Maxima LT“ priklausančioje parduotuvėje „Maxima X“, esančioje (duomenys neskelbtini), iš prekių lentynos paėmė – 2 vnt. degtinės „Grey Goose Original“, 1 l talpos, (vieneto kaina 53,99 Eur), bendros 107,98 Eur vertės, 1 vnt. degtinės „Grey Goose“, 0,7 l talpos, 47,99 Eur vertės, 1 vnt. spiritinį gėrimą „Bumbu Rum“, 0,7 l talpos, 38,99 Eur vertės, 1 vnt. romo „Don Papa Masskara“, 39,99 Eur vertės, minėtas prekes įsidėjo į savo atsineštą krepšį ir išėjo iš parduotuvės prekių nepateikęs apmokėjimui, tokiu būdu pagrobė 234,95 Eur vertės UAB „Maxima LT“ turtą,
tęsdamas savo nusikalstamą veiką jis 2025 m. spalio 29 d. apie 17 val. 45 min., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, UAB „Norfa Mažmena“ priklausančioje parduotuvėje „Norfa XXL“, esančioje (duomenys neskelbtini), iš prekių lentynos atvirai paėmė – 1 vnt. karčiamos kumpį, šaltai rūkyto, 0,406 g, 4,05 Eur vertės, kurį įsidėjo į su savimi atsineštą krepšį, praėjo pro parduotuvės kasas už prekę nesumokėjęs, tačiau už parduotuvės kasų buvo sulaikytas apsaugos darbuotojo, tokiu būdu pagrobė svetimą UAB „Gelsva“ priklausantį turtą 487,47 Eur vertės, UAB „Kilminė“ priklausantį turtą 68,90 Eur vertės, UAB „Kosmelita“ priklausantį turtą 139,00 Eur vertės, UAB „Maxima LT“ priklausantį turtą 234,95 Eur vertės, UAB „Euro vaistinė“ priklausantį turtą 333,12 Eur vertės turtą, UAB „Norfa Mažmena“ 4,05 Eur vertės turtą, bendrai pagrobdamas svetimą turtą 1 267,49 Eur vertės.
Tokiais veiksmais NUT1 padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismas 2026 m. balandžio 20 d. nuosprendyje konstatavo, jog nuteistasis NUT1 pirmosios instancijos teisme vykusio teisiamojo posėdžio metu kaltu dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų kaltu prisipažino, sutiko su visomis kaltinimuose nurodytomis aplinkybėmis, o be nuteistojo NUT1 prisipažinimo ir parodymų, jo kaltė visiškai įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnio nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą. Skiriant bausmę nuteistajam teismas pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismas skundžiamame nuosprendyje pažymėjo, kad NUT1 dėl turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų teisiamas jau ne pirmą kartą, jo atžvilgiu jau yra priimti 21 apkaltinamieji nuosprendžiai, didžioji dalis teistumų yra susijusių būtent su nusikalstamomis veikomis nuosavybei, turtinėms teisės ir interesams (teistas pagal BK 178 straipsnio 1, 2, 5 dalis), taip pat teistas už neteisėtą naminių stiprių alkoholinių gėrimų, nedenatūruoto ar denatūruoto etilo alkoholio, jų skiedinių (mišinių) gaminimą, laikymą, gabenimą ar realizavimą, dokumentų klastojimą ar disponavimą suklastotu dokumentu, sukčiavimą, viešos tvarkos pažeidimą, neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, turto sunaikinimą ar sugadinimą. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje jis padarė tyčines nusikalstamas veikas, už kurias buvo nuteistas anksčiau. Teismas taip pat įvertino, kad inkriminuotas nusikalstamas veikas NUT1 padarė neišnykus teistumui. Atsižvelgus į visas aukščiau išvardintas nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jis pripažintas recidyvistu. Pripažinus nuteistąjį recidyvistu, nustatyta ir jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, t. y. tai, kad veikas padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, kad nuteistasis NUT1 nusikalto siekdamas turtinės naudos. Jis sistemingai baudžiamas administracine tvarka, teisiamas dėl nusikalstamų veikų nuosavybei įvykdymo, be to, teismuose dar nagrinėjamos penkios bylos dėl analogiškų veikų, kuriuose NUT1 kaltinamasis, kas rodo, kad jo nusikalstamas elgesys buvo susiformavęs dar iki nusikalstamų veikų, jam inkriminuotų šioje byloje, padarymo. NUT1 teistumų kiekis, jo pakartotinis turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų darymas, darbo veiklos nevykdymas sudaro pagrindą spręsti, kad teisei priešingas elgesys yra susiformavusio nuteistojo nusikalstamo elgesio dalis ir pakankamai ilgą laiką nusikalstamų veikų darymas buvo jo pragyvenimo šaltiniu. Atsižvelgus į pirmiau aptartas aplinkybes, iš kurių matyti, kad NUT1 nusikalto ne atsitiktinai, jo kriminaliniam elgesiui būdingas nusikalstamų veikų nuosavybei pobūdis, šias veikas nuteistasis darė siekdamas neteisėtu būdu gauti pinigų, į tai, kad jis dėl smulkaus svetimo turto pagrobimo eilę kartų baustas administracine tvarka administracinėmis nuobaudomis – baudomis, kurių nemoka, įvertinus ankstesniais nuosprendžiais taikytų bausmių įtaką jo elgesiui (NUT1 ne kartą buvo skirta ir griežčiausia bausmė – terminuotas laisvės atėmimas, tačiau tai nesulaikė jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo), NUT1 už nusikaltimo padarymą paskirtos griežčiausia rūšies bausmės – terminuotas laisvės atėmimas. Esant vienai atsakomybę lengvinančiai aplinkybei, vienai atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, NUT1 savo kaltę pripažinus visiškai, įvertinus jo neigiamą požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas, pripažinimą, kad neteisėtam elgesiui įtakos turėjo narkotinių medžiagų vartojimas, taip pat įvertinus kitus pirmiau aptartus nuteistąjį charakterizuojančius, su jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiu ir pavojingumu susijusius duomenis, už BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė. Kadangi NUT1 visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jo byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, nuteistajam paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistojo NUT1 gynėjas advokatas GNS1 prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2026 m. balandžio 20 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – NUT1 išteisinti.
Žemesnės instancijos teismas
Gynėjo įsitikinimu, skundžiamame nuosprendyje išvada dėl NUT1 kaltės iš esmės grindžiama vien jo prisipažinimu padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, neskiriant reikiamo dėmesio tai aplinkybei, jog formaliai pripažinęs kaltę, NUT1 tuo pat metu nuosekliai teigė galimai jo padarytų vagysčių aplinkybių visiškai neprisimenantis, kadangi tuo laikotarpiu nuolat būdavo apsvaigęs nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų. Būtent tokia yra NUT1 duotų parodymų dominantė, dėl ko skundžiamo nuosprendžio teiginys, esą NUT1 ,,paaiškino veikų įvykdymo aplinkybes“ yra nepagrįstas ir aiškiai prieštaraujantis bylos duomenims. Apelianto vertinimu, akivaizdu, kad tokie nuteistojo parodymai neturi pagrindo būti įvertinti, kaip pakankamas įrodymas jo kaltei pagrįsti, šiuos parodymus objektyviai, kategoriškai ir neginčijamai turi patvirtinti ir kiti byloje surinkti įrodymai.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo manymu, NUT1, kaip asmuo, darantis visas jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, yra atpažintas policijos pareigūnams peržiūrint vaizdo įrašus ir šį atpažinimą užfiksuojant tarnybiniuose pranešimuose. Šiame kontekste skundžiamame nuosprendyje išsakyta kritika gynėjo teiginiui, jog pareigūnų tarnybiniai pranešimai, kuriuose teigiama minėtu būdu atpažinus asmenį, negali būti laikomi įrodymais. Pirmosios instancijos teismas nesutikimą su tokia gynėjo nuostata grindė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi Nr. 2K- 111-719/2025, kurioje nurodyta, jog proceso dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymo vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos, tačiau apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vadovavosi teismų praktika. Asmens parodymo atpažinti tvarką nustato BPK XIV skyriaus Trečiame skirsnyje esantys 191, 192 ir 194 straipsniai. Šios tvarkos NUT1 tariamo atpažinimo metu ne tik kad nesilaikyta, jos net nebandyta taikyti, vietoje to pasitelkus įstatymo leidėjo nenumatytą, pačių pareigūnų susikurtą atpažinimo būdą, neturintį jokio teisinio pagrindo būti laikomu teisėtu būdu įrodymams rinkti.
Šalies argumentai
Skunde apygardos teismui gynėjas nurodo, kad nuteistojo NUT1 kaltės įrodymu pirmosios instancijos teismas laiko ir 2025 m. spalio 29 d. parduotuvėje „Norfa XXL“ (duomenys neskelbtini) surastą krepšį. Kaip kaltės įrodymas šis krepšys įvertintas dėl to, kad jame buvo surastas geriamojo metadono tirpalo buteliukas su etiketėje įrašytais NUT1 vardu ir pavarde. Visų pirma atkreiptinas dėmesys į tai, kad minėtas krepšys, kaip nurodyta skundžiamame nuosprendyje, buvo apžiūrėtas tik 2025 m. gruodžio 8 d., t. y., praėjus beveik pusantro mėnesio po jo suradimo, kas leidžia konstatuoti nepašalintus abejonę ir neaiškumą, ar šis buteliukas buvo tame krepšyje ir jo suradimo momentu. Bet kuriuo atveju šis krepšys ir jo turinys vienaip ar kitaip vertinami gali būti tik pasikėsinimo įvykdyti vagystę iš parduotuvės „Norfa XXL“ kontekste, jokio šių daiktų sąsajų su vagystėmis iš kitų parduotuvių nėra. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nei krepšys, nei jo turinys teisiamajame posėdyje nebuvo ištirti, o sutinkamai su BPK 301 straipsnio 1 dalimi teismas nuosprendį gali grįsti tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Vien paminėjimas „Daiktų apžiūros protokolo“, kuriuo apžiūrėtas minėtas krepšys ir jame buvę daiktai (3 t., b. l. 5-16), išvardijant byloje esančius dokumentus (3 t., b. l. 184), nelaikytinas tinkamu įrodymo išnagrinėjimu, suteikiančiu pagrindą grįsti juo apkaltinamąjį nuosprendį.
Apeliantas taip pat nurodo, kad dėl įvykio vietos apžiūros protokolų, visų pirma atkreiptinas dėmesys, kad visos be išimties įvykio vietos apžiūros atliktos nuo nurodyto vagysčių laiko praėjus itin ilgiems laikotarpiams - nuo keleto iki keliolikos dienų, be to itin formaliai, nefiksuojant nieko reikšmingo ikiteisminiam tyrimui, ar bent jau sietino su juo, kas ir nurodyta įvykio vietos apžiūros protokoluose. Kaip šie įvykio vietos apžiūros protokolai patvirtina būtent NUT1 kaltę, skundžiamame nuosprendyje neatskleista. Gynėjas skunde taip pat nurodo, kad skundžiamame nuosprendyje išdėstyti liudytojų parodymai nesuteikia jokių duomenų, objektyviai patvirtinančių, jog šiuose parodymuose minimas asmuo yra būtent NUT1.
Skunde advokatas teigia, kad net ir manydamas esant įrodyta, kad būtent NUT1 padarė jam priskiriamas vagystes, pirmosios instancijos teismas neturėjo objektyvaus teisinio pagrindo šią veiką įvertinti kaip nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje. Pareiškėjai, kurie šioje byloje yra ir civiliniai ieškovai, be pareiškimų policijos įstaigai apie įvykdytas vagystes, niekuomet nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių pareiškimuose nurodomų prekių įgijimą iš tiekėjų, t. y. sąskaitų faktūrų, kurios šiuo atveju yra vienintelis dokumentas, galintis objektyviai patvirtinti pareiškėjų realaus ir teisėto disponavimo jų pareiškimuose nurodytomis prekėmis faktą. Kadangi visi pareiškėjai / civiliniai ieškovai šiuo atveju yra juridiniai asmenys, minėtus dokumentus jie neabejotinai turi, ar bent jau privalo turėti, todėl akivaizdus vengimas šiuos buhalterinius dokumentus pateikti tiek kartu su pareiškimais, tiek ir su civiliniais ieškiniais, ar bet kada vėliau proceso eigoje, privalėjo pirmosios instancijos teismui sukelti pagrįstas abejones, konstatuojant jų pašalinimo būtinumą. Gynėjo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, kad net ir manydamas, jog jam priskiriamas vagystes padarė būtent NUT1, neturėdamas jokių objektyvių duomenų apie galimai pagrobtų prekių vertę, tokią veiką galėjo įvertinti tik kaip administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnyje.
Apeliaciniame skunde advokatas GNS1 taip pat nurodo, kad jokių pirminių apskaitos dokumentų, pagrindžiančių ūkines operacijas - nurodomų prekių įgijimą iš tiekėjų byloje nėra. Dalies civilinių ieškovų pateikti dokumentai, t. y. vidinis važtaraštis (UAB „Kosmelita“), informuojantis apie prekių judėjimą bendrovės viduje, ar inventorizacijos aktas (UAB „Kilminė”), nesant juose jokios lyginamosios analizės su pirminiais apskaitos dokumentais, gautais iš tiekėjų, neturi jokios įrodomosios reikšmės ir nelaikytini duomenimis, patvirtinančiais civilinių ieškinių pagrindą ir dydį. Akivaizdu, kad tokioje situacijoje neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ir negavus papildomos medžiagos, civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti nebuvo jokios galimybės. Todėl pirmosios instancijos teismas, net ir priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, privalėjo vadovautis BPK 115 straipsnio 2 dalies nuostatomis ir pripažinęs civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Atsiliepimų byloje negauta.
Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėjas advokatas GNS1 prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2026 m. balandžio 20 d. nuosprendį nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados
Nuteistojo NUT1 gynėjo advokato GNS1 apeliacinis skundas atmetamas
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl to asmens, kuris padavė apeliacinį skundą ar dėl kurio toks skundas buvo paduotas. Kitus bylos aspektus apeliacinės instancijos teismas patikrina tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismas, neįžvelgęs esminių BPK pažeidimų, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą patikrina tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nuteistojo NUT1 gynėjas advokatas GNS1 apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei nuteistojo pripažinimo kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvais ir nustatytomis reikšmingomis baudžiamosios bylos aplinkybėmis, o taip pat pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, daro išvadą, kad nuteistasis NUT1 pagrįstai pirmosios instancijos teismo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, jam paskirta bausmė individualizuota tinkamai, o civilinių ieškinių klausimas dėl iš UAB „Eurovaistinė“, UAB „Kilminė“, UAB „Kosmelita“, UAB „Gelsva“ ir „Maxima LT“ įvykdytų vagysčių išspręsti teisingai, todėl tenkinti advokato GNS1 skundo jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Dėl įrodymų vertinimo ir NUT1 kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje
Įrodymus teisėjai įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Įrodymų vertinimas neatsiejamai susijęs su baudžiamosios teisės nuostata, jog asmuo, gali būti pripažintas kaltu, jeigu visi kaltinimo elementai yra pagrįsti įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Įrodomąją vertę turi tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai. Įstatymas nedraudžia apkaltinamąjį nuosprendį grįsti netiesioginiais įrodymais. Svarbu, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus ir teismui nekiltų jokių abejonių dėl to, kad kaltininkas padarė nusikaltimus, dėl kurių jis kaltinamas. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką ir palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-642/2012, 2K-287/2013, 2K-6-693/2018, 2K-21-976/2023).
Šiame kontekste teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, išimtinė teisė, o nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės bei pasiūlymai dėl įrodymų vertinimo ir išvadų darymo teismui nėra privalomos. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime negali būti laikomas esminiu BPK 20 straipsnio nuostatų pažeidimu. Pritardama pakankamai išsamiems pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvams, teisėjų kolegija atsako į esminius apeliacinio skundo argumentus.
Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentus dėl įrodymų vertinimo, pripažįstant NUT1 kaltu dėl svetimo turto pagrobimo iš prekybos vietų, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas gana išsamiai ir visapusiškai ištyrė visas nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai sprendė, kad nuteistojo NUT1 kaltės konstatavimui dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo duomenų pakanka. Priimdamas skundžiamą nuosprendį, pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi BPK 20 straipsnyje įtvirtintomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, todėl abejoti skundžiamo nuosprendžio objektyvumu bei teisėtumu, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo advokatas GNS1, teisėjų kolegija neturi pagrindo.
BK 178 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagrobė svetimą turtą. Vagystės (BK 178 straipsnis) dalykas gali būti tik svetimas turtas. Svetimu paprastai laikomas turtas, kuris grobimo metu kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise arba nėra kitaip teisėtai jo valdomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr.
2K-151-628/2018, 2K-211-511/2023). Pagrobdamas svetimą turtą, kaltininkas siekia įtvirtinti savo neteisėtą valdymą, paimdamas turtą iš nukentėjusiojo dispozicijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-228/2013, 2K-118-746/2016, 2K-2-1073/2025). Baudžiamojoje teisėje ir teismų praktikoje svetimo turto pagrobimas paprastai apibrėžiamas kaip tyčinis neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto paėmimas ir pasisavinimas, taip padarant nukentėjusiajam žalos, arba fizinis užvaldymas, atimantis galimybę teisėtam jo savininkui tuo turtu naudotis, juo disponuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35/2010, 2K-254/2010, 2K-6/2012, 2K-517-203/2015, 2K-66-976/2019,
Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas teigia, jog skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje NUT1 kaltė iš esmės grindžiama išimtinai tik jo paties prisipažinimu, ignoruojant nuteistojo nurodytą aplinkybę, kad galimai padarytų nusikalstamų veikų metu jis buvo apsvaigęs, todėl nieko neprisimena. Taip pat apelianto vertinimu, iš baudžiamojoje byloje esančių vaizdo įrašų taip pat neįmanoma identifikuoti, jog kaltinime nurodytus daiktus pagrobė būtent NUT1. Aukštesniojo teismo vertinimu, šią apelianto iškeltą versiją paneigia baudžiamojoje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.
Baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nuteistasis parodė, jog supranta kuo yra kaltinamas, kaltu prisipažįsta. NUT1 sutiko su kaltinimu, nurodė, kad neprisimena tikslių datų bei kokiose parduotuvėse buvo. Teigė, kad tuo metu vartojo alkoholį ir narkotines medžiagas. Visas veikas vykdė būdamas neblaivus. Kaltinime nurodytu laikotarpiu nedirbo, pajamų negavo, gyveno iš vagysčių, o pavogtas prekes parduodavo atsitiktiniams asmenims, tokiu būdu gaudavo pajamų, t. y. pusę pavogtos prekės kainos. NUT1 taip pat patvirtino, kad buvo kaltinime nurodytose parduotuvėse (3 t., b. l. 161-163). Nors apeliaciniame skunde neigiama nuteistojo NUT1 kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, tačiau nereiškia, jog negalima remtis paties nuteistojo prisipažinimu baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas nuteistojo NUT1 parodymus, priešingai nei gynėjas teigia skunde, įrodymų vertinimo klaidos nepadarė ir vertino juos tiek, kiek juos patvirtina kiti byloje surinkti duomenys. Šiame kontekste apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad asmens prisipažinimas asmens kaltės savaime nepatvirtina, tačiau jos ir nepaneigia įtariamojo / kaltinamojo kaltės neigimas, kadangi išvados dėl asmens (ne)kaltumo daromos įvertinus surinktų duomenų visumą. Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad NUT1 (duomenys neskelbtini) stacionare paskutinį kartą nuo (duomenys neskelbtini) nuo 2024 m. sausio 11 d. iki 2024 m. sausio 15 d. Taip pat konsultuotas/gydytas (duomenys neskelbtini) nuo 2024 m. kovo 14 d. dėl (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 82-88). (duomenys neskelbtini) 2025 m. lapkričio 10 d. specialisto išvadoje nustatyta, kad NUT1 skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga. Išvadoje nurodyta, jog įvertinus tai, kad NUT1 gydytas dėl (duomenys neskelbtini), kurios pasireiškimo laikotarpis nesutampa su tiriamuoju laikotarpiu, todėl NUT1 skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (3 t., b. l. 93). Aukštesniojo teismo vertinimu, iš anksčiau aptarto akivaizdu, jog nors apeliaciniame skunde teigiama, kad nusikalstamos veikos padarymo metu (2025 m. rugsėjo 30 d. – spalio 29 d.) NUT1 buvo priklausomas nuo alkoholio bei narkotinių medžiagų, todėl jo parodymais bei prisipažinimu pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo tikėti, tačiau baudžiamosios bylos medžiagoje nėra tai patvirtinančių duomenų, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, jog nuteistasis nusikalstamos veikos padarymo metu galėjo suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Pažymėtina, jog kaip matyti iš aukščiau aptartų nuteistojo parodymų pirmosios instancijos teisme, jis nurodė, jog šiuo metu narkotinių medžiagų nevartoja, tačiau iš esmės pripažino visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Taigi, darytina išvada, jog apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės laikytinos deklaratyviomis, nepatvirtintomis baudžiamojoje byloje esančia medžiaga, siekiant išvengti nuteistajam NUT1 baudžiamosios atsakomybės.
Apeliaciniame skunde gynėjas kritikuoja skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje konstatuotą, jog nuteistasis NUT1, kaip asmuo, darantis jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, buvo atpažintas policijos pareigūnams peržiūrint prekybos vietų, iš kurių įvykdytos vagystės, pateiktus vaizdo įrašus ir šį atpažinimą užfiksuojant tarnybiniuose pranešimuose. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo sutikti su nurodytu ir pažymi, jog kaip teisingai nustatyta Kauno apylinkės teismo 2026 m. balandžio 20 d. nuosprendyje, UAB „Gelsva“, UAB „Eurovaistinė“, UAB „Kiliminė“, parduotuvės „Eurokos“, UAB „Maxima X“, UAB „Norfos Mažmena“ pateiktuose vaizdo įrašuose užfiksuota kaip būtent NUT1 kaltinime nurodytu laiku ir vietose prekybos vietose renkasi prekes, kaip jas paima, tada įsidėjęs į krepšį išeina iš prekybos vietų už prekes nesusimokėjęs. Iš baudžiamosios bylos medžiagoje esančių duomenų nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnų nuteistasis NUT1 buvo atpažintas iš bendrų veido, kūno bruožų, aprangos kaip asmuo nuolat vykdantis vagystes. Iš baudžiamojoje byloje esančio įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, jog iš esmės dauguma nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų, už kurias jis pripažintas kaltu bei nuteistas, išimtinai susiję su nusikaltimais ir baudžiamaisiais nusižengimais nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesam, taigi teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl skundžiamame nuosprendyje nustatytos aplinkybės, jog nuteistasis NUT1 buvo atpažintas ikiteisminio tyrimo pareigūnų kaip asmuo, padaręs nusikalstamas veikas.
Be kita ko, pažymėtina, kad BPK 20 straipsnio 5 dalies pagrindu teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta išskirtinė bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Teismo proceso dalyvių teismui pateiktų pasiūlymų dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, atmetimas savaime nėra esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, tai yra paties nuteistojo NUT1 parodymus, vaizdo įrašus ir kitą baudžiamosios bylos medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad baudžiamojoje byloje esančiuose prekybos vietų vaizdo įrašuose užfiksuotas būtent nuteistasis NUT1, kuris padarė BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
Dėl NUT1 paskirtos bausmės
Nuteistojo gynėjas advokatas GNS1 skundu prašo priimti sprendimą, priešingą pirmosios instancijos teismo sprendimui, kas, sutinkamai su kasacinio teismo praktika, reiškia, kad apibrėžia pačias plačiausias apeliacinio skundo ribas. Tokiu atveju apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą visa apimtimi, tam tarpe ir dėl paskirtos bausmės.
Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga konstatuoja, kad apylinkės teismas skirdamas bausmę nuteistajam laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje bei tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Nuteistajam paskirta bausmė yra proporcinga tiek jo padarytam nusikaltimui, tiek jo asmenybei, todėl paskirti jam švelnesnę bausmę ir pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nėra teisinio pagrindo.
Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį (BK 61 straipsnio 2 dalis).
Skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ir į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.
Už BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Pirmosios instancijos teismas NUT1 paskyrė galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad nuteistasis padarė vieną baigtą tyčinę nusikalstamą veiką nuosavybei, turtinėms teisės ir interesams, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, nusikalstama veika baigta. Apelianto atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, jog jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančia pripažinta tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). NUT1 anksčiau teistas, teistumas neišnykęs. Nuteistasis, turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, vėl nusikalto, o tai rodo, kad jis išvadų dėl netinkamo elgesio nedaro, yra linkęs elgtis priešingai teisei. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus matyti, kad NUT1 baustas už įvairių administracinių nusižengimų padarymą, nuobaudos galiojančios, informacijos apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra. Aukštesniojo teismo vertinimu, tai patvirtina, kad skiriamos piniginės baudos nuteistajam jokio poveikio nedaro ir bausmės tikslų nepasiekia.
Iš baudžiamojoje byloje esančio įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo matyti, jog ankstesniais galutiniais teismų procesiniais sprendimais NUT1 buvo skirtos su terminuotu laisvės atėmimu susijusios bausmės. Akivaizdu, jog minėtos bausmės teigiamo poveikio nuteistajam nepadarė. Apygardos teismo vertinimu, šios aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtų elgesio ir moralės normų. Taigi, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti paskyrus nuteistajam griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Tokia bausmės rūšimi nuteistasis bus tinkamai nubaustas, ir bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
Dėl civilinių ieškinių
Skundžiamu nuosprendžiu civilinių ieškovų UAB „Eurovaistinė“, UAB „Kilminė“, UAB „Kosmelita“, UAB „Gelsva“ ir „Maxima LT“ pareikšti civiliniai ieškiniai tenkinti ir iš nuteistojo NUT1 priteista UAB „Euro vaistinė“ 333,12 Eur žala, UAB „Kilminė“ 68,90 Eur žala, UAB „Kosmelita“ 139 Eur žala, UAB „Gelsva“ 487,47 Eur žala, UAB „Maxima LT“ 234,95 Eur žala (BPK 115 straipsnis). Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas advokatas kelia civilinių ieškinių pagrįstumo klausimą, teigdamas, jog jokių pirminių apskaitos dokumentų, pagrindžiančių ūkines operacijas - nurodomų prekių įgijimą iš tiekėjų byloje nėra. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su nurodytu. Pažymėtina, jog pagal teismų praktiką iš parduotuvės prekybos salės pagrobtų ten išstatytų pardavimui prekių vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte vagystės padarymo metu, tai yra remiantis tokio daikto pardavimo kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-394/2006, 2K-741/2007, 2K-564/2011). Byloje pagrobto turto vertė nustatyta pagal prekybos tinklų pareiškimus. Byloje esantys vaizdo įrašai patvirtina, kad nusikalstamų veikų padarymo metu visos nuteistojo pagrobtos prekės buvo prekybos tinklų prekybos salėse, tai yra buvo mažmeninėje prekyboje parduodama prekė, kurios pardavimo kaina viešai nurodyta prekės etiketėje. Būtent ši kaina ir yra šios prekės rinkos kaina, tai yra parduodamos prekės vertė pinigais. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą apeliacinio skundo prašymą nuteistojo NUT1 veiksmus vertinti kaip administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnyje. Minėtame ANK straipsnyje įtvirtinta, jog vagystė, sukčiavimas, svetimo turto pasisavinimas ar iššvaistymas, kai pagrobto, įgyto, pasisavinto ar iššvaistyto turto vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą nuo devyniasdešimt iki keturių šimtų eurų. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarime Nr. 707 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 50 Eur. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu NUT1 nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį dėl vienos tęstinės veikos padarymo laikotarpiu nuo 2025 m. rugsėjo 30 d. 18.08 val. iki 2025 m. spalio 29 d. 17.45 val. Iš esmės ginčo dėl nuteistojo nusikalstamų veikų kvalifikavimo kaip vienos tęstinės veikos nėra, apeliantas skundo argumentą, jog NUT1 nusikalstami veikai turėjo būti vertintini kaip administracinis nusižengimas, numatytas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnyje, grindžia aplinkybe, jog baudžiamosios bylos medžiagoje nėra duomenų dėl kaltinime nurodytų pagrobtų prekių vertės. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog dėl šio skundo argumento pasisakyta 24 šios nutarties punkte, todėl nesikartoja ir konstatuoja, jog nuteistojo NUT1 pavogto turto vertė apskaičiuota teisingai, nėra pagrindo jo nusikalstamų veiksmų vertinti kaip ANK 108 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo, kadangi pavogto turto vertė viršija tris bazinius bausmių ir nuobaudų dydžius. Taigi, vadovaujantis aptartu konstatuotina, kad byloje UAB „Eurovaistinė“, UAB „Kilminė“, UAB „Kosmelita“, UAB „Gelsva“ ir „Maxima LT“ pareikšti civiliniai ieškiniai ieškinys turtinei žalai atlyginti yra pagrįsti, juose nurodyta pagrobtų prekių vertė atitinka jų rinkos vertę, todėl pagrobto turto vertė buvo nustatyta teisingai.
Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų
BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Ši teisės norma taikoma ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Kauno apygardos teismo 2026 m. birželio 1 d. nutartimi nuteistajam NUT1 buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinavimo ir parinkimo baudžiamosiose bylose paslaugų administravimo skyriaus parinktas gynėjas advokatas GNS1. Kauno apygardos teisme 2026 m. birželio 18 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme ginant NUT1 yra 193,63 Eur, kurios turi būti priteistos iš jo valstybei. Teismų praktikoje pripažinta, jog esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas privalomas gynybos dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies „c“ punkte įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Teisėjų kolegijos vertinimu, esant tokiam teisiniam reguliavimui, nuteistojo NUT1 teisės į gynybą užtikrinimas, atsižvelgiant į tai, kad nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė, yra reikšmingesnis ir vertintinas kaip prioritetinis prieš būtinumą išieškoti iš jo proceso išlaidas, susijusias su jam valstybės suteikta antrine teisine pagalba. Todėl, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti iš nuteistojo antrinės teisinės pagalbos išlaidas, netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo NUT1 gynėjo advokato GNS1 apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. balandžio 20 d. nuosprendžio atmesti. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų nepriteisti. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.