Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Odetos Gruodienės ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios KAL1 (toliau – nuteistoji) gynėjos advokatės Singridos Samoškienės (toliau – nuteistosios gynėja) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2026 m. gegužės 27 d. nuosprendžio, kuriuo KAL1 pripažinta kalta padarius nusikaltimą, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje, ir skirta 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo KAL1 faktinio sulaikymo pagal įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Kardomąją priemonę – suėmimą nuspręsta panaikinti paskelbus nuosprendį.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš KAL1 valstybės naudai nuspręsta nepriteisti.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, nuspręsta iš KAL1 konfiskuoti nusikaltimo padarymo priemonę – 20 Eur (dvidešimt eurų) sumą ir minėtą sumą išieškojus perduoti valstybės nuosavybėn.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti, nuteistoji ir jos gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistosios KAL1 gynėjos advokatės Singridos Samoškienės apeliacinis skundas atmetamas.

BPK 320 straipsnio 3 dalyje įtvirtina, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Šia nuostata apibrėžiamos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos ir teismo pareiga patikrinti bylą tokia apimtimi, kokia nurodyta apeliaciniame skunde, t. y. atsižvelgiant į skunde išdėstytus nuosprendžio apskundimo pagrindus ir motyvus, taip pat papildomai patikrinti, ar priimant skundžiamą nuosprendį nėra padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai.

Iš apeliacinio skundo turinio akivaizdu, jog skundžiamas nuosprendis ginčijamas iš esmės, nesutinkant su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, dėl ko prašoma panaikinti skundžiamą nuosprendį bei nuteistosios KAL1 atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį. Teisėjų kolegija, nagrinėjamu atveju nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Dėl KAL1 kaltės, padarius BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą

Pagal BK 260 straipsnio 1 dalį baudžiamojon atsakomybėn traukiamas tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. Kaip minėta, skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog KAL1 neteisėtai platino narkotines medžiagas, todėl jos padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.

Kaip minėta, apeliaciniu skundu nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu baudžiamojoje byloje surinktų ir teisimajame posėdyje ištirtų įrodymų vertinimu. Remiantis kasacinio teismo praktika, esminiu įrodymų vertinimo nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai apeliacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-270-628/2020, 2K-188-303/2023, 2K-266-511/2024, 2K-121-719/2025, 2K-78-628/2026 ir kt.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinį ir formą baudžiamojo proceso įstatymo normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, kontekste, sprendžia, kad Kauno apylinkės teismas, laikydamasis baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų reikalavimų, teisiamajame posėdyje ištyrė byloje surinktus įrodymus ir juos išdėstė nuosprendyje bei padarė šiais įrodymais tinkamai pagrįstas išvadas. Analizuodamas aplinkybes, susijusias su KAL1 pagal BK 260 straipsnio 1 dalį pareikštu kaltinimu, teismas įvertino tiek pačios nuteistosios parodymus, tiek bylai reikšmingus liudytojų LUD1, LUD2 bei kitų liudytojų parodymus, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokoluose, specialisto išvadoje užfiksuotus duomenis bei kitus byloje surinktus duomenis, vertino juos ne izoliuotai, tačiau susiejo į logišką ir vientisą įrodymų grandinę. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad byloje surinktų įrodymų pakanka išvadai, jog KAL1 neteisėtai platino narkotines medžiagas, kad nuteistoji suprato pardavusi narkotinę medžiagą – karfentanilį, suvokė pavojingą nusikaltimo pobūdį ir norėjo taip veikti.

KAL1 skundžiamu nuosprendžiu nuteista už tai, kad ji 2022 m. gegužės 5 d. apie 08.30 val., neteisėtai pardavė 0,00015 g narkotinės medžiagos – karfentanilio LUD1 už 20 eurų, po ko 2022 m. gegužės 5 d. 08.40 val., adresu (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnams patikrinimui sustabdžius LUD1 vairuojamą automobilį, policijos pareigūnai tarp automobilio priekinių sėdynių rado ir paėmė minėtas narkotines medžiagas. Nuteistoji viso proceso metu savo kaltės nepripažino. Nuteistosios teigimu, ji jokių narkotikų neturėjo ir narkotinės medžiagos liudytojui LUD1 nepardavė, šio asmens nepažįsta, 2022 m. gegužės 5 d. adresu (duomenys neskelbtini), negyveno, tuo metu ten gyveno kiti (duomenys neskelbtini), nes ji išsikraustė prieš Velykas. Taip pat nurodė, kad gal ir pažįsta liudytoją LUD2, nežino, kodėl liudytoja nurodė, jog 2022 m. gegužės 6 d. buvo pas nuteistąją namuose, adresu (duomenys neskelbtini), galbūt buvo kita (duomenys neskelbtini), bet ne nuteistoji. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia nuteistosios pozicija paneigta byloje esančiais ir tinkamai pirmosios instancijos teismo ištirtais įrodymais. Šioje dalyje pažymėtina ir tai, kad dėl visų apeliacinio skundo argumentų išsamiai ir motyvuotai pasisakyta skundžiamame nuosprendyje, kurio argumentams bei išvadoms iš esmės pritaria ir apeliacinės instancijos teismas.

Bylos kontekste pažymėtina ir tai, jog vertinant nuteistojo parodymų patikimumą ir objektyvumą, nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik nuteistojo paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog asmuo, gindamasis nuo jam pareikšto kaltinimo ir taip siekdamas išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės, neatskleis tikrųjų tiriamo nusikaltimo aplinkybių. Šį manymą sustiprina ir tai, kad nei apklausiamas ikiteisminio tyrimo, nei pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, kaltinamasis nėra prisaikdinamas bei įspėjamas už melagingų parodymų davimą. Sakyti tiesą jo neįpareigoja ir atitinkamos BPK nuostatos. Tokiu atveju ypatingą reikšmę įgauna kitų asmenų, kurių suinteresuotumu bylos baigtimi abejoti teismas neturi pagrindo, parodymai bei kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga, vienu ar kitu aspektu patvirtinanti / paneigianti asmens kaltę. Apeliacinės instancijos teismas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus vertina kaip pasirinktą nuteistosios gynybinę versiją, siekiant išvengti atsakomybės bei gresiančios bausmės, juo labiau, kad nuteistosios versiją paneigia byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

Vienas iš esminių įrodymų šioje byloje, patvirtinančių nuteistosios kaltę, yra liudytojo LUD1 parodymai. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad šio liudytojo parodymai viso proceso metu nebuvo nuoseklūs, nes apklausiamas pirmosios instancijos teisme, liudytojas iš pakeitė savo parodymus, kuriuos buvo davęs ikiteisminio tyrimo metu. Pažymėtina, kad, pagal teismų praktiką, išvada dėl asmenų (kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų) parodymų patikimumo daroma įvertinus parodymų nuoseklumą, detalumą, išsamumą, logiškumą ir palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais, gautais iš skirtingų šaltinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-440/2010, 2K-309/2011, 2K-264-976/2019). Teismų praktikoje situacijos, kai baudžiamojo proceso metu duodami nevisiškai vienodi parodymai apie tas pačias bylos aplinkybes, nėra išskirtinės. Prieštaravimų tarp apklaustų asmenų parodymų nepašalinimas savaime nereiškia, kad byla negali būti išspręsta teisingai. Bylą nagrinėjantys teismai tokiais atvejais turi spręsti, kurie parodymai ar jų dalis laikytini patikimais. Tai teismai turi daryti analizuodami tiek užfiksuotų parodymų turinį, tiek kitus bylos įrodymus ir proceso metu ištirtų įrodymų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 295- 507/2016, 2K-7-511/2017). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas laikėsi aptartos kasacinio teismo praktikos bei pagrįstai sprendė, kad liudytojo LUD1 parodymai, duoti ne šią baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, o būtent ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-650-1023/2023 teisiamojo posėdžio metu, yra nuoseklūs ir atitinka surinktų įrodymų visumą bei patvirtina, kad nuteistoji KAL1 įvykdė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Kaip minėta, liudytojas LUD1, apklausiamas pirmosios instancijos teisme, savo parodymus pakeitė, nurodė, kad nuteistoji jam narkotines medžiagas tik padavė, pinigų jai nemokėjo, o parodymus surašė pareigūnai tokius, kokių norėjo patys, jis buvo mušamas (3 t., b. l. 147–148). Vis dėlto, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pastaruosius liudytojo LUD1 parodymus vertino kaip nenuoseklius. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, liudytojas pats savo ranka užrašė, kad visus protokolus (tiek ikiteisminio tyrimo metu vykusių jo apklausų, tiek asmens atpažinimo pagal nuotrauką) perskaitė, jie surašyti teisingai (1 t., b. l. 98, 104, 147), baudžiamojoje byloje Nr. 1-650-1023/2023 jis taip pat pripažino iš nuteistosios įsigijęs narkotinių medžiagų savo poreikiams, minėtos bylos nagrinėjimo metu nenurodė, jog būtų patyręs spaudimą ar prievartą. Be to, pirmosios instancijos teisme apklausta LUD1 ikiteisminio tyrimo metu apklaususi policijos pareigūnė liudytoja LUD5 parodė, kad LUD1 parodymai buvo surašyti iš jo žodžių, apklausos protokolą jis perskaitė, pastabų neturėjo, jokio spaudimo jo atžvilgiu nenaudojo (3 t., b. l. 159). Duomenų, kad pastaroji liudytoja būtų suinteresuota šios bylos baigtimi, nenustatyta, kas teisingai pažymėta ir skundžiamame nuosprendyje, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais rėmėsi, vertindamas liudytojo LUD1 parodymų teisingumą.

Teisėjų kolegija sutinka su skundo autorės teigimu, kad liudytojų LUD2, LUD4, taip pat NPD1 ir NPD2 parodymai iš esmės susiję su nuteistosios tapatybės bei jos gyvenamosios vietos aplinkybėmis. Visų pirma pažymėtina, kad priešingai nei teigiama skunde, pirmosios instancijos teismas nuteistosios kaltės faktiškai negrindė NPD1 ir NPD2 parodymais. Minėti asmenys yra nurodyti 2022 m. rugpjūčio 16 d. tarnybiniame pranešime dėl KAL1 gyvenamosios vietos bei užfiksuoti duomenys, kuriuos pareigūnai sužinojo iš NPD2 telefoninio pokalbio metu (1 t., b. l. 180–181). Tačiau nei NPD1, nei NPD2 parodymai skundžiamo nuosprendžio dalyje dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo neanalizuoti. Tuo tarpu pasisakydamas dėl liudytojo LUD4 parodymų, kad KAL1 išsikraustė iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), 2022 m. gegužės pradžioje, konstatavo, jog jie nei patvirtina, nei paneigia nuteistosios teiginius, kad kaltinime nurodytu laiku negyveno bute, adresu (duomenys neskelbtini).

Tuo tarpu priešingai nei teigiama skunde, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistosios kaltę grindė ir liudytojos LUD2 parodymais, nes, kaip minėta, pati nuteistoji savo kaltę neigė nurodydama ir tai, kad 2022 m. gegužės 5 d. ji nebegyveno adresu (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas pagarsino liudytojos LUD2 parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ir liudytoja juos patvirtino (2 t., b. l. 192). Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. gegužės 6 d., liudytoja LUD2 nurodė, kad pažįstą nuteistąją, ji gyvena (duomenys neskelbtini), namo numerio neatsimena, namas yra medinis. Tame name, o būtent pas nuteistąją, jai teko lankytis kelis kartus, butas yra vieno kambario, antrame namo aukšte, užlipus į antrą aukštą durys yra tiesiai, durys rudos spalvos. Taip pat liudytoja nurodė, kad 2022 m. gegužės 6 d. buvo užsukusi pas nuteistąją į svečius, nuvežė jai cigarečių, nežino, ar nuteistoji verčiasi kokia nors nelegalia veikla, yra mačiusi įvairių asmenų, kurie lankėsi pas nuteistąją, tačiau nežino dėl kokių priežasčių (1 t., b. l. 40–43). Taip pat asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas patvirtina, kad liudytoja LUD2 2022 m. gegužės 6 d. atpažino nuteistąją kaip asmenį, ne kartą yra mačiusi gyvai bei yra buvusi jos namuose (1 t., b. l. 46–52). Be to, liudytoja patvirtino, kad jai išėjus iš nuteistosios, ji buvo sulaikyta policijos pareigūnų, po ko ir vyko jos apklausa (1 t., b. l. 192). Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje nenustatyta jokių objektyvių duomenų, kad liudytoja LUD2 būtų suinteresuota šios baudžiamosios bylos baigtimi, dėl ko nenustatytas ir pagrindas netikėti šios liudytojos parodymais. Juo labiau, kad pati liudytoja pirmosios instancijos teisme nurodė, jog bendravo tiek su pačia nuteistąja, tiek su jos giminėmis (2 t., b. l. 192). Pažymėtina, kad šiuo atveju būtent liudytojos LUD2 parodymai patvirtina, kad dar 2022 m. rugsėjo 6 d. KAL1 gyveno adresu (duomenys neskelbtini), taigi, priešingai nei teigiama skunde, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistosios kaltę grindė liudytojos LUD2 parodymais. Be to, įvertina ir tai, kad tiek liudytoja LUD2, tiek liudytojas LUD1 vienodai nurodė, jog nuteistosios butas yra namo, adresu (duomenys neskelbtini), antrame aukšte, buto durys yra tiesiai užlipus į antrą aukštą bei kad buto durys rudos spalvos. Pastaroji aplinkybė patvirtina minėtų liudytojų parodymų patikimumą, kadangi jie sutampa tarpusavyje, kas patvirtina skundžiamo nuosprendžio teisėtumą, nuteistosios kaltę grįsti būtent ir šių liudytojų parodymais.

Atmestinas kaip nepagrįstas ir skundo argumentas, kad byloje atliktas gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), bei namo prieigų slaptas sekimas nepatvirtina liudytojo LUD1 parodymų, nes nebuvo nustatyta jokių duomenų apie nuteistosios vykdomą narkotinių medžiagų platinimą, nepastebėta jokių pašalinių asmenų, kurie galimai eitų įsigyti narkotinių medžiagų, nebuvo nustatyta kitų realizavimo epizodų. Jau minėta, kad nagrinėjamu atveju nusikalstama veika įvykdyta 2022 m. gegužės 5 d. Tuo tarpu nuteistosios gyvenamosios vietos sekimas pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo 2022 m. gegužės 10 d. nutartį (1 t., b. l. 169–170) faktiškai buvo pradėtas tik 2022 m. gegužės 26 d. (1 t., b. l. 171–172, 179–180). Taigi, akivaizdu, kad nuteistosios atžvilgiu vykdyta procesinė prievartos priemonė negali patvirtinti liudytojo LUD1 parodymus, jog jis adresu (duomenys neskelbtini), iš nuteistosios narkotines medžiagas įgijo būtent 2022 m. gegužės 5 d. Be to, ta aplinkybė, kad vykdyto slapto sekimo metu nuteistosios gyvenamojoje vietoje nebuvo užfiksuota jokių duomenų apie jos vykdomą narkotinių medžiagų platinimą, taip pat nepaneigia to, kad liudytojas LUD1 minėtu adresu 2022 m. gegužės 5 d. įgijo narkotinę medžiagą iš nuteistosios. Kaip teisingai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, byloje esantys duomenys sudaro pagrindą spręsti, kad KAL1 nuolat keitė gyvenamąsias vietas. Tarnybiniame pranešime dėl KAL1 gyvenamosios vietos patikrinimo užfiksuota, jog pradėjus slaptą sekimą, t. y. 2022 m. gegužės 26 d., adresu (duomenys neskelbtini), pati nuteistoji jau nebuvo pastebėta, 2022 m. gegužės 30 d. kitas namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojas NPD3 pareigūnams nurodė, kad jau kuris laikas nebemato nuteistosios, to paties namo gyventojas LUD4 nurodė, kad nuteistoji išsikraustė 2022 m. gegužės mėnesio pradžioje (1 t., b. l. 171–172, 180). Be to, iš bylos duomenų nustatyta, kad policijos pareigūnai, gavę duomenų apie galimas nuteistosios buvimo vietas, lankėsi nustatytais adresais, tačiau net keletą mėnesių, t. y. iki 2022 m. rugsėjo 12 d., nuteistosios rasti nepavyko (1 t., b l. 180–181, 186). Juo labiau, ir pati nuteistoji pirmosios instancijos teisme nurodė, kad sugyventinis jai nuomodavo butus (2 t., b. l. 176). Aptartų aplinkybių visuma sudaro pagrįstą pagrindą išvadai, kad vykdant nuteistosios gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), slaptą sekimą, nuteistoji minėtu adresu nebegyveno, dėl ko ir nebuvo fiksuota jokių duomenų, susijusių su nuteistąja.

Tuo tarpu skundo argumentas, jog byloje nėra duomenų apie pinigų perdavimą, telefoninius ryšius tarp LUD1 ir nuteistosios, elektroninį susirašinėjimą, kontrolinį pirkimą, vaizdo stebėjimo medžiagos, kitus pirkėjus niekaip nepaneigia skundžiamo nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą dalyje dėl nuteistosios kaltės. Pažymėtina, kad nors šioje byloje ir nebuvo atlikti apeliaciniame skunde nurodyti procesiniai veiksmai, tačiau buvo atlikti tie proceso veiksmai, kurie patvirtino įvykdytos nusikalstamos veikos faktą. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje turi būti nustatinėjamos tos aplinkybės, kurios reikšmingos procesinio sprendimo priėmimui. Ikiteisminio tyrimo metu atliekamas duomenų rinkimas nėra savitikslis ir begalinis, nes duomenų turi būti surinkta tiek, kad būtų išsiaiškintos byloje įrodinėtinos aplinkybės ir priimtas pagrįstas sprendimas dėl tolesnės tyrimo eigos. Tokiu atveju, kai tyrimo metu visos reikšmingos bylos aplinkybės nustatytos, nebūtina atlikinėti papildomų tyrimo veiksmų vien tam, kad būtų gauta kuo daugiau ankstesnius rezultatus patvirtinančių duomenų, jei nėra pagrindo manyti, kad bus gauti kokybiškai nauji duomenys. Nei ikiteisminį tyrimą atliekantys pareigūnai, nei bylą nagrinėjantis teismas nėra įpareigoti tikrinti visų kaltininko keliamų versijų, jei byloje esantys baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka surinkti ir ištirti įrodymai leidžia daryti vienareikšmišką išvadą be pagrįstų abejonių. Iš bylos medžiagos ir pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio turinio matyti, kad įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės nustatytos įvertinus bylos įrodymų visetą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai.

Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog vien faktas, kad KAL1 atžvilgiu yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis kitoje baudžiamojoje byloje, savaime nepatvirtina jos kaltės nagrinėjamu atveju. Vis dėlto, atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas duomenį, jog nuteistosios atžvilgiu yra priimti du apkaltinamieji nuosprendžiai kitose baudžiamosiose bylose vertino tik dalyje dėl nuteistajai skiriamos bausmės, kaip nuteistosios asmenybę charakterizuojančią aplinkybę. Šiais duomenimis skundžiamame nuosprendyje nuteistosios kaltė, padarius šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamą nusikaltimą, nebuvo grindžiama. Todėl skundo argumentai apie kaltės grindimą kitais baudžiamaisiais procesais vertintini tik kaip deklaratyvaus pobūdžio ir jie niekaip nepaneigia skundžiamo nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas nuteistosios kaltę dėl veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymo, tinkamai, remdamasis ne prielaidomis, o įrodymų visuma nustatė visas faktines nusikalstamos veikos aplinkybes bei teisingai taikė baudžiamojo įstatymo nuostatas, todėl naikinti skundžiamą nuosprendį, ir priimti nuteistosios KAL1 atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį, remiantis apeliacinio skundo argumentais, nėra teisinio pagrindo.

Dėl bausmės

Apeliaciniame skunde nėra suformuluotas joks prašymas dėl nuteistajai skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės. Tačiau įvertinus tai, kad apeliaciniame skunde prašoma priimti sprendimą, priešingą pirmosios instancijos teismo sprendimui, t. y. išteisinamąjį nuosprendį, kas, sutinkamai su kasacinio teismo praktika, reiškia, kad apibrėžia pačias plačiausias apeliacinio skundo ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34/2010, 2K-190-648/2018), teisėjų kolegija pasisako ir dėl nuteistajai paskirtos bausmės.

BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismas, skirdamas bausmę, taip pat atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę (BK 61 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį.

Baudžiamasis įstatymas numato, kad asmuo, padaręs BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajai skirta dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajai bausmę, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad KAL1 padarė vieną baigtą sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5 dalis), veikdama tiesiogine tyčia, suvokiant daromos veikos pavojingumą ir norint taip veikti, kad nusikaltimo padarymo metu ji buvo neteista (1 t., b. l. 161–163), kad skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu nuteistosios atžvilgiu buvo priimti du apkaltinamieji nuosprendžiai dėl analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų padarymo, iš kurių vienas buvo neįsiteisėjęs, kad nuteistoji nėra atlikusi paskirtos bausmės, kad bausta administracine tvarka (1 t., b. l. 159–160), nedirba (1 t., b. l. 157) bei kad nėra nuteistosios atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių.

Šioje dalyje pažymėtina, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, pasikeitė duomenys apie nuteistosios ankstesnius teistumus, kurie buvo vertinami, priimant skundžiamą nuosprendį. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, Kauno apygardos teismo 2026 m. birželio 25 d. nuosprendžiu, tenkinus nuteistosios apeliacinį skundą, buvo panaikintas Kauno apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 27 d. nuosprendis ir KAL1 dėl kaltinimų pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 1 dalį išteisinta, neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant nusikalstamas veikas. Taigi, nagrinėjamu atveju laikytina, kad KAL1 yra teista vieną kartą, o būtent, Kauno apygardos teismo 2024 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu. Todėl vertinant skundžiamu nuosprendžiu nuteistajai paskirtos bausmės pagrįstumą, teisėjų kolegija šioje dalyje vertina tai, kad nors nuteistoji nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neteista, tačiau jos atžvilgiu yra priimtas vienas apkaltinamasis nuosprendis be kita ko ir dėl analogiško pobūdžio nusikalstamos veikos padarymo 2021 m. spalio 28 d., t. y. iki šioje byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos įvykdymo. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad teistumas už analogiško pobūdžio nusikalstamą veiką neabejotinai neigiamai charakterizuoja nuteistąją ir leidžia pagristai teigti, jog padarytas nusikaltimas nėra atsitiktinio pobūdžio.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti ir su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje surinktų duomenų visuma sudaro pagrindą spręsti, kad nuteistosios padarytas nusikaltimas susijęs su finansinės naudos siekimu. Kaip minėta, nusikalstama veiką įvykdyta 2022 m. gegužės 5 d. Tuo tarpu byloje esantis „Sodros“ duomenų išrašas patvirtina, kad nuteistoji nuo 2015 m. rugpjūčio 19 d. iki 2015 m. spalio 27 d., nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2017 m. birželio 4 d. ir nuo 2019 m. spalio 24 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. vykdė individualią veiklą, o nuo 2020 m. kovo 12 d. iki 2020 m. rugsėjo 16 d. ir nuo 2020 m. rugsėjo 24 d. iki 2020 m. lapkričio 18 d. buvo drausta kaip asmuo, auginantis vaiką iki trejų metų (1 t., b. l. 157). Atsižvelgiant į nurodytus duomenis, o būtent, kad nusikalstamos veikos padarymo metu nuteistoji daugiau nei du metus nebuvo saistoma jokiais oficialiais darbiniais santykiais, bei įvertinus nusikalstamos veikos pobūdį, iš esmės sutiktina su skundžiamo nuosprendžio išvada, kad vykdydama nusikalstamą veiką KAL1 siekė finansinės naudos. Taip pat byloje esantis Administracinių nusižengimų registro duomenų išrašas (jo dalis) patvirtina, kad veikos padarymo metu KAL1 turėjo galiojančių administracinių nuobaudų, už administracinių nusižengimų padarymą skirtų baudų nemoka (1 t., b. l. 159–160). Šioje dalyje pažymėtina ir tai, kad bylos duomenys patvirtina, jog KAL1, žinodama apie jos atžvilgiu šioje byloje vykdomą baudžiamąjį procesą bei apie jai taikytas kardomąsias priemones, išvyko į užsienio valstybę, dėl ko baudžiamoji byla, ją perdavus su kaltinamuoju aktu į teismą, nuteistosios atžvilgiu buvo išskirtą į atskirą bylą bei paskelbta nuteistosios paieška.

Aptartų aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajai skyrė griežčiausios rūšies – laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatydamas artimą sankcijoje numatytam minimaliam dydžiui. Aukščiau nurodytos nuteistosios asmenybę bei nusikalstamą veiką charakterizuojančios aplinkybės patvirtina, kad KAL1 realių išvadų dėl savo neteisėto elgesio nedaro ir jo teigiama linkme nekoreguoja, kadangi vykdo analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, todėl švelnesnio pobūdžio bausmės paskyrimas nagrinėjamu atveju neatitiktų proporcingumo reikalavimų ir teisingumo principo. Aukščiau aptartų aplinkybių pagrindu, pirmosios instancijos teismas taip pat motyvuotai ir pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju nuteistosios atžvilgiu negali būti taikomos BK 54 straipsnio 3 dalies, 62 straipsnio, 75 straipsnio 4 dalies nuostatos.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismo KAL1 už nusikaltimą paskirta bausmė yra aiškiai per griežta ir švelninti skundžiamu nuosprendžiu nuteistajai paskirtos bausmės nėra pagrindo, nes į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes jau buvo atsižvelgta, priimant skundžiamą nuosprendį. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, nebuvo nustatytos jokios svarbios aplinkybės, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nuteistajai paskirta bausmė neatitiktų bausmės paskirties, todėl KAL1 už BK 260 straipsnio 1 dalyje padarytą nusikaltimą skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė paliekama nepakeista.

Dėl proceso išlaidų

Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2026 m. rugsėjo 1 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kuria prašoma už nuteistajai suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybės naudai priteisti 170,83 Eur.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-162-648/2021), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-338/2014, 2K-46-895/2015, 2K-24-654/2023).

BPK 322 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog nagrinėjant apeliacinį skundą, teismo posėdyje yra būtinas gynėjo dalyvavimas. Kadangi nuteistoji KAL1 teisinių paslaugų sutarties su pasirinktu gynėju nesudarė, dėl to bylą nagrinėjant Kauno apygardos teisme nuteistąją gynė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkta gynėja advokatė Elena Gylienė. Nors baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistosios gynėjos skundą, kuris yra atmetamas, tačiau nuteistoji yra nedirbanti, atlieka laisvės atėmimo bausmę, skundžiamu nuosprendžiu, kuris paliekamas nepakeistas, nuteistajai taip pat skirta terminuota laisvės atėmimo bausmė, todėl aptartų duomenų pagrindu Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl patirtų išlaidų už suteiktą teisinę pagalbą nuteistajai KAL1 apeliacinės instancijos teisme netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistosios KAL1 gynėjos advokatės Singridos Samoškienės apeliacinį skundą. Nepriteisti iš KAL1 valstybės naudai 170,83 Eur (vieno šimto septyniasdešimties eurų aštuoniasdešimt trijų euro centų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2026 m. rugsėjo 1 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini). Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.