Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Rūta Jankauskaitė-Jocė, sekretoriaujant Agnei Ūzaitei, dalyvaujant ieškovės J. Č. atstovei advokato padėjėjai Melisai Žvirblytei, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Autlita“ atstovei advokato padėjėjai Justei Vaščėgienei, viešame teismo posėdyje nuotoliniu būdu žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. Č. patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Autlita“ dėl pirkimo–pardavimo sutarties nuraukimo ir restitucijos taikymo, nuostolių ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pažymėjo, kad tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai reglamentuojami ne tik pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo teisiniais santykiais, tačiau ir vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties teisiniais santykiais. CK 6.228¹ straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, jog vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

patikslintas ieškinys tenkintinas.

Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

2025 m. birželio 8 d. ieškovė atsakovei pateikė pretenziją, kuria reikalavo gražinti jai 8 000 Eur už parduotą nekokybišką automobilį, pasiimti automobilį atgal, t. y. nutraukti automobilio pirkimo–pardavimo sutartį, regreso tvarka atlyginti jai 7 133,80 Eur nuostolių ir 435,60 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Ieškiniu ieškovė prašo nutraukti automobilio pirkimo–pardavimo sutartį ir taikyti restituciją, kadangi jai parduotas automobilis turi esminių trūkumų, automobilio rida yra suklastota. Atsakovė į ieškinį atsikerta remdamasi tuo, kad ji pati ridos neklastojo ir automobilio pardavimo metu apie tai nieko nežinojo, be to, ridos neatitikimo faktas šiuo konkrečiu atveju nelaikytinas esminiu sutarties pažeidimu. Taigi, nagrinėjamoje byloje ginčas tarp šalių kilo iš pirkimo–pardavimo teisinių santykių dėl automobilio kokybės (jo trūkumų), t. y. pakeistos automobilio ridos, kaip esminio sutarties pažeidimo, ir tokio pažeidimo teisinių padarinių.

Dėl parduoto automobilio trūkumų

Byloje surinktų įrodymų visuma nustatyta, kad ieškovė – fizinis asmuo, automobilį įsigijo savo asmeniniams poreikiams tenkinti, o automobilį pardavusi atsakovė yra juridinis asmuo – verslininkė, todėl sprendžiant ginčą ieškovė laikytina vartotoju ir taikytini vartojimo teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai.

Ginčo pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta 2021 m. rugpjūčio 2 d., byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė pretenziją dėl netinkamo kokybės daikto atsakovei pareiškė 2025 m. birželio 8 d., todėl ginčo santykiams taikytina CK 6.363, 6.364 ir 6.364¹ straipsnių, reglamentuojančių daikto kokybę (atitiktį sutarčiai) ir pirkėjo teises, kai jam parduotas netinkamos kokybės daiktas (akto redakcija galiojusi nuo 2021 m. liepos 30 d. iki 2022 m. sausio 1 d. ir nuo 2024 m. spalio 24 d. galiojančia CK 6.364¹ straipsnio redakcija – žalos atsiradimo momentas).

Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad: pirma, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Antra, sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Trečia, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 18 punktas).

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pirkimo–pardavimo sutarties dalyku esanti prekė pripažįstama tinkamos kokybės, jei ji atitinka įprastus tokioms prekėms keliamus reikalavimus ir pagrįstus vartotojo lūkesčius. CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Šios bendrosios reikalavimus daikto kokybei nustatančios nuostatos taikomos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartims kartu su papildomomis ir palankesnėmis vartotojui nuostatomis, reglamentuojamomis CK 6.363 straipsnio 1, 2, 3 dalyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-915/2018, 17 ir 18 punktai).

Dėl pirkėjo atidumo ir pardavėjo pareigos atskleisti informaciją apie daiktą kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl pirkimo–pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009). Pardavėjas, turėdamas informaciją apie parduodamo daikto būklę ar savybes, kuri turi reikšmės sutarčiai sudaryti, ir vykdydamas pareigą dėl daikto kokybės užtikrinimo, sąžiningai veikdamas, šią informaciją privalo atskleisti pirkėjui, nepriklausomai nuo to, ar šis reikalauja tokios informacijos. Jos nepateikimas pirkėjui vertintinas kaip pardavėjo nesąžiningumas. Pardavėjui tenka pareiga suteikti pirkėjui informaciją apie tai, kad daiktas turi tam tikrų ypatybių, neįprastų savybių, kurių neturi kiti panašūs daiktai, ar kitaip pasižymi individualia kokybe (CK 6.327, 6.333 straipsniai). Jeigu pardavėjas šios pareigos neįvykdė ir tokios daikto savybės paaiškėjo po sutarties sudarymo, tai tokios daikto savybės gali būti laikomos paslėptais daikto trūkumais, jeigu bus įrodyta, kad šios savybės sukelia nepatogumų naudotis daiktu ar sumažina daikto naudingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-701/2020, 32 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Įstatyme nustatytos pardavėjo pareigos garantuoti parduodamo daikto kokybę ir atskleisti pirkėjui informaciją apie daikto būklę nepaneigia nei maža parduodamo daikto kaina, nei paties pardavėjo nežinojimas apie daikto būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-297-378/2023, 24 punktas).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – CPK) 182 straipsnio 2 punkto nuostatas, nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). CPK 279 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius.

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Tik nustačius visas nurodytas sąlygas, yra pagrindas kitoje civilinėje (administracinėje) byloje nustatytas aplinkybes pripažinti prejudiciniais faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-421/2019, 39 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Teismas, siekdamas nagrinėjamoje byloje vadovautis kitoje byloje nustatytais prejudiciniais faktais, įrodymų vertinimo procese turi analizuoti, koks yra prejudicinio fakto turinys ir kokia jo reikšmė nagrinėjamoje byloje pareikštam reikalavimui, jo tinkamam išsprendimui (tenkinimui ar atmetimui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-969/2021, 50 punktas; 2024 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-403/2024, 35 punktas).

Pažymėtina, kad ne kiekviena įsiteisėjusiame teismo procesiniame sprendime paminėta faktinė aplinkybė gali būti pripažinta prejudiciniu faktu. Tokią galią turi tik teismo nustatytos faktinės aplinkybės, sudariusios bylos, kurioje priimtas įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas, įrodinėjimo dalyką (jo dalį) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2022 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-823/2022, 45 punktas; 2024 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-403/2024, 36 punktas).

Minėta, kad nagrinėjamu atveju, Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-12222-1110/2024 pagal trečiojo asmens, kuriam ieškovė šioje byloje, buvo pardavusi tą patį automobilį ieškinį dėl automobilio pirkimo–pardavimo sutarties, sudarytos tarp šioje byloje ieškovės ir trečiojo asmens nutraukimo ir su tuo susijusiomis pasekmėmis; trečiuoju asmeniu byloje dalyvavo šioje byloje esanti atsakovė. Byloje esantis nurodytos bylos teismo sprendimas vienareikšmiai patvirtina, kad toje byloje civilinės bylos įrodinėjimo dalyką sudarė aplinkybės dėl to paties automobilio, dėl kurio yra kilęs ginčas ir šioje byloje, ridos klastojimo.

Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje byloje teismas išsamiai analizavo visus automobilio ridos įrašus, pasisakė dėl CarVertical ataskaitos, kaip rašytinio įrodymo bei trūkumų, susijusių su odometru, nefiksavimo techninės apžiūros metu reikšmės, ir konstatavo, kad prieš 2021 m. rugpjūčio 3 d. atliktą techninę apžiūrą automobilio rida turėjo būti atsukta 94 382 km, sumažinant odometro rodmenis. Toks ridos skirtumas laikytinas esminiu, darančiu įtaką ne tik ieškovo apsisprendimui įsigyti ginčo automobilį, tačiau ir neabejotinai turėtų įtakos ginčo automobilio kainai.

Dėl aukščiau nurodyto teismas sprendžia, kad pirmiau išnagrinėtoje Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-12222-1110/2024 buvo nustatytos faktinės aplinkybės, susijusios su automobilio ridos klastojimu, jo vertinimu (esminis/neesminis prekės trūkumas) bei įtaka pirkėjo apsisprendimui įsigyti daiktą, jos sudarė įrodinėjimo dalyką nurodytoje byloje, todėl šioje nagrinėjamoje byloje turi prejudicinę galią.

Remdamasis išdėstytais argumentais, teismas konstatuoja, kad esant pagrindui nagrinėjamoje byloje taikytina prejudicija, o atsakovė negali remtis aplinkybėmis, kurios yra paneigtos ankstesniais teismų sprendimais. Kadangi įsiteisėjusiu teismo sprendimu anksčiau išnagrinėtoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, nustatytos aplinkybės pripažįstamos prejudiciniais faktais, kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnio 2 punktas), vien tokių faktų egzistavimas sudaro teisinį pagrindą daryti išvadą, kad atsakovė naujai nagrinėjamoje byloje nebegali paneigti šių faktų ir jas patvirtinančių aplinkybių, kas tuo pačiu sudaro pagrindą spręsti, kad automobilio ridos suklastojimo faktas dar iki ieškovei įgyjant automobilį yra įrodytas, ir 94 382 km dydžio odometro rodmenų sumažinimas laikytinas esminiu prekės trūkumu.

Tokios byloje nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai konstatuoti, kad ginčo automobilio rida jo perleidimo ieškovei metu buvo neteisinga; ieškovei, kaip pirkėjai, atlikus automobilio vizualinę apžiūrą, nebuvo galimybės nustatyti faktinės automobilio ridos, todėl informacijos apie automobilio tikrąją ridą neatskleidimas laikytinas paslėptu trūkumu. Tokios apimties ridos skirtumas neabejotinai daro įtaką ne tik pirkėjo apsisprendimui įsigyti ginčo automobilį, tačiau taip pat turi įtakos ginčo automobilio kainai. Galima pagrįstai teigti, kad, būdama suklaidinta dėl faktinės automobilio ridos, ieškovė negalėjo visapusiškai įvertinti tikėtino automobilio nusidėvėjimo laipsnio. Todėl spręstina, kad atsakovė neatskleidė ieškovei duomenų apie tikrąją transporto priemonės ridą. Duomenų, kad ieškovė žinojo apie suklastotus automobilio ridos duomenis, nėra, todėl atsakovė atsako už šį automobilio kokybės trūkumą (CK 6.327 straipsnio 1, 3 dalys).

Pasisakant dėl atsakovės argumentų, kad ji pati ne tik nekeitė automobilio ridos, bet ir nežinojo apie ridos pakeitimą pažymėtina, kad sprendžiant dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo, aplinkybė, ar atsakovė žinojo apie ridos klastojimą, ar ne, taip pat kas pakeitė odometro duomenis yra teisiškai nereikšminga. Šio sprendimo 28 punkte nurodyta, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog įstatyme nustatytos pardavėjo pareigos garantuoti parduodamo daikto kokybę ir atskleisti pirkėjui informaciją apie daikto būklę nepaneigia pardavėjo nežinojimas apie daikto būklę. Ne ieškovei kaip pirkėjai, bet atsakovei kaip pardavėjai tenka rizika dėl ridos klastojimo. Todėl atsakovės atsikirtimo į ieškinį argumentas, kad galimai automobilio rida buvo suklastota asmens, iš kurio ji pirko automobilį, nepanaikina atsakovės atsakomybės už tai, kad ji ieškovei pardavė automobilį su esminiais trūkumais.

Svarbu yra tai, kad ieškovė automobilį pirko ne iš fizinio asmens, o iš daugybę metų veikiančios atsakovės įmonės, kurios pagrindinė veikla – automobilių prekyba, kas teismo nuomone, pagrįstai galėjo pirkėjai kelti pasitikėjimą pardavėju kaip profesionaliu ir išmanančiu savo amatą asmeniu ir nekelti abejonių dėl informacijos, nurodytos automobilio odometro duomenyse. Byloje esantys duomenys apie tai, kad atsakovei įsigyjant automobilį 2021 m. liepos 21 d. iš pardavėjo Italijoje jo pirkimo–pardavimo sutartyje nebuvo nurodyta automobilio rida ir jis atsakovės priimtas be jokių garantijų, o po savaitės parduotas ieškovei taip ir nepatikrinus jo tikrosios ridos sudaro pagrindą spręsti, kad atsakovė nebuvo atsakinga dėl savo sprendimų, todėl turi prisiimti tokio savo elgesio pasekmes. Kita vertus, tai, kad pirkėjas nepasinaudoja savo teise patikrinti perkamo naudoto daikto kokybę, nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę, jei įrodoma, kad pirkėjas, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimą (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 23 punktas; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020, 26 punktas).

Dėl pasirinkto gynybos būdo (ne)pagrįstumo

Atsakovė vienu iš atsikirtimų į ieškinį argumentų nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo ginti ieškovės teises nutraukiant pirkimo–pardavimo sutartį ir taikant restituciją, nes CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintas teisių gynimo būdas yra taikomas tik tuo atveju, jei netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas ir pateikė su tuo susijusius kasacinio teismo išaiškinimus. Teismas pažymi, kad pirmiau išnagrinėtoje Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-12222-1110/2024, kurioje buvo sprendžiamas to paties automobilio pirkimo–pardavimo sutarties, sudarytos tarp asmenų, kuriems nebuvo taikomos vartojimo pirkimo–pardavimo ypatumus reglamentuojančios nuostatos, nutraukimo klausimas, tačiau iš esmės ieškinio pagrindas buvo tapatus, teismas padarė išvadą, kad toje byloje ieškovo teisės realiai gali būti apgintos tik CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintu būdu ir nėra prielaidų laikyti, kad šalių interesų pusiausvyra galėtų būti išlaikyta ieškovo teises ginant kitais būdais. Teismui nustačius, kad parduoto automobilio trūkumas buvo esminis ir nagrinėjamoje byloje taikytinos vartojimo pirkimo–pardavimo teisinius santykius reglamentuojančios nuostatos, ieškovės teisė pasinaudoti CK 6.363 straipsnio 7 dalies 4 punkte numatytu vartotojo pažeistų teisių gynimo būdu – vienašališkai nutraukti pirkimo–pardavimo sandorį ir taikyti dvišalę restituciją, laikytina teisiškai pagrįsta. Remiantis nustatytomis faktinėmis aplinkybės, tenkinamas ieškovės reikalavimas nutraukti transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį; nutraukus sutartį, ieškovei iš atsakovės priteisiama 8 000 Eur, o automobilis grąžinamas atsakovei.

Dėl nuostolių priteisimo

Ieškovė taip pat prašė priteisti jai 7 133,80 Eur nuostolius, kuriuos ji patyrė dėl atsakovės jai parduoto nekokybiško automobilio – t. y. savo ir trečiojo asmens išlaidas bylinėjimosi procese civilinėje byloje Nr. e2-12222-1110/2024 ir apeliacinės instancijos teisme civilinėje byloje Nr. e2A-698-1043/2025. Ieškovė su ieškiniu pateikė įrodymus, pagrindžiančius jos prašomą nuostolių sumą. Atsakovė prašomos nuostolių sumos neginčijo, tačiau nesutiko su nuostolių priteisimu iš esmės. Teismui nustačius, kad atsakovė yra atsakinga dėl to, jog ieškovei buvo parduotas automobilis, turintis esminį trūkumą (atsuktą ridą), o ieškovė apie jį nebuvo informuota (Sprendimo 35–40 punktai), ko pasėkoje, ji pasitikėdama atsakove, kaip verslininke ir nežinodama apie atsuktą ridą pardavė automobilį trečiajam asmeniui apie šį trūkumą jo neinformuodama laikytina, kad byloje su trečiuoju asmeniu dėl pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo ir nuostolių atlyginimo ji buvo priversta bylinėtis ir patirti ženklias bylinėjimosi išlaidas, dėl atsakovės kaltės. Atsižvelgiant į šiame Sprendime nurodomą galiojantį teisinį ginčo santykio reglamentavimą ir nustatytas aplinkybes, jog atsakovė pardavė ieškovei kaip paaiškėjo, netinkamos kokybės daiktą, ieškovė turi teisinį ir faktinį pagrindą reikalauti atsakovę atlyginti padarytą žalą dėl netinkamos kokybės daikto pardavimo (CK 6.363 straipsnio 9 dalis), todėl ieškinys dalyje dėl 7 133,80 Eur nuostolių priteisimo laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas.

Dėl ieškinio senaties termino

Atsakovė ieškovės reikalavimams dėl transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo bei nuostolių atlyginimo prašė taikyti senaties terminą ir ieškinį atmesti ir tuo pagrindu. Prašymą grindė tuo, kad, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis (CK 6.338 straipsnio 2 dalis), reikalavimus dėl automobilio kokybės ieškovė galėjo pareikšti per dvejus metus nuo automobilio įsigijimo, t. y. iki 2023 m. rugpjūčio 2 d. Ieškovė laikė, kad ieškinio senaties terminas nėra praleistas, jis turi būti skaičiuojamas nuo Kauno apygardos teismo nutarties priėmimo civilinėje byloje Nr. e2A-698-1043/2025, t. y. nuo 2025 m. gegužės 25 d.

Pagal įstatyme įtvirtintą sampratą, ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Dėl ieškinio senaties instituto esmės teismų praktikoje pasisakyta, kad ieškinio senatis yra laiko tarpas, per kurį valstybė garantuoja asmeniui jo pažeistos teisės gynimą, jeigu per šį laiko tarpą suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismą su ieškiniu apginti pažeistą teisę (CK 1.124 straipsnis). Įstatymas, nustatydamas laiko tarpą, per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynimą, siekia ne tik užtikrinti subjektinės teisės realumą, bet ir sukurti stabilius civilinius teisinius santykius, todėl nustato ilgesnius ar trumpesnius ieškinio senaties terminus. Nustatyti terminai ne tik skatina nukentėjusią šalį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimą, bet ir suteikia garantiją kitai civilinio teisinio santykio šaliai, kad po tam tikro įstatyme nustatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės būti ginčijamos. Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis), į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties termino eigą nereaguoja ir nereiškia ieškinio, tai kita civilinio teisinio santykio šalis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista. Taigi, taikant normas, reguliuojančias ieškinio senatį, būtina atsižvelgti tiek į abiejų civilinio teisinio santykio šalių interesus, tiek ir į ieškinio senaties instituto normų tikslus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-403/2022, 33 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Terminai reikalavimams dėl parduotų daiktų pareikšti taikomi pagal tai, ar prekei buvo nustatytas kokybės garantijos ar tinkamumo naudoti terminas, ar tokie terminai nebuvo nustatyti. Jeigu kokybės garantijos ar tinkamumo terminas nenustatytas, įstatyme įtvirtinta kokybės garantija galioja dvejus metus (CK 6.338 straipsnio 2 ir 5 dalys).

CK 6.338 straipsnyje nustatyti terminai nėra ieškinio senaties terminai. Ieškinio senaties terminas – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Taigi ieškinio senaties terminai taikytini tada, kai pardavėjas nepatenkina pirkėjo pretenzijos ir pirkėjas kreipiasi į teismą, tuomet termino eiga skaičiuojama pagal CK 1.127 straipsnio taisykles. Ieškinio senaties terminas ieškiniui dėl parduoto daikto trūkumų pareikšti prasideda nuo to momento, kai pirkėjas gauna atsakymą, kuriuo pardavėjas atsisako tenkinti pirkėjo reikalavimą, arba kai per pirkėjo nustatytą, o jeigu toks nenustatytas, – per protingą terminą pardavėjas nepateikia jokio atsakymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-638/2013).

Reikalavimai teismui dėl parduotų daiktų trūkumų turi būti pareikšti per CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatytą sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą (redakcija, galiojusi iki 2022 m. sausio 1 d.). Tačiau atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamam ginčui taikomos vartojimo pirkimo–pardavimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, šiame straipsnyje nustatytoms pirkėjo teisėms taikomas dvejų metų ieškinio senaties terminas (CK 6.363 straipsnio 10 dalis).

Byloje nustatyta, kad automobilis su atsukta rida ieškovei parduotas 2021 m. rugpjūčio 2 d., o aplinkybė, kad šis automobilio trūkumas yra esminis nustatyta teismo sprendimu, kuris įsiteisėjo 2025 m. gegužės 22 d. Kauno apygardos teismui priėmus nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-698-1043/2025. Teismo vertinimu, nuo šios dienos prasidėjo ieškinio senaties termino eiga, nes nuo šio momento ieškovė turėjo galimybę ir pareigą ginti savo pažeistas teises įstatymo nustatyta tvarka ir terminu, kadangi nurodomą dieną galutinai paaiškėjo ne tik ieškovės pažeista teisė, bet ir dėl šios pažeistos teisės patirtos žalos faktas ir dydis. Kadangi ieškovė kreipėsi į teismą 2025 m. rugpjūčio 1 d., ji ieškinio senaties termino nepraleido.

Teismas dėl šalių nurodytų kitų argumentų bei aplinkybių, neturinčių esminės reikšmės bylos išsprendimui, plačiau nepasisako, atsižvelgdamas ir į Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 1, 7 ir 8 dalys, 185 straipsnis).

Dėl procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų

Iš atsakovės ieškovui taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos – 15 133,80 Eur (8 000 Eur + 7 133,80 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. rugpjūčio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 569,00 Eur žyminis mokestis (2025 m. rugpjūčio 1 d. ieškinio Nr. CBP-16505 priedas Nr. 21) ir 2 770,90 Eur už advokato padėjėjos Melisos Žvirblytės teisinę pagalbą (2025 m. rugpjūčio 1 d. ieškinio Nr. CBP-16505 priedai Nr. 19–20; 2026 m. liepos 13 d. prašymas Nr. DOK-80381).

2025 m. liepos 16 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. SMO-001159 nurodyta, kad 484,00 Eur išlaidas sudaro avansas už ieškinio parengimą; apmokėta 2025 m. liepos 17 d. mokėjimo nurodymu.

2025 m. liepos 29 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. SMO-001163 nurodyta, kad 544,50 Eur išlaidas sudaro ieškinio parengimas; apmokėta 2025 m. liepos 29 d. mokėjimo nurodymu.

2025 m. spalio 16 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. SMO-001190 nurodyta, kad 1 016,40 Eur išlaidos patirtos už susipažinimą su atsiliepimu ir dubliko parengimą; apmokėta 2025 m. lapkričio 12 d. mokėjimo nurodymu.

2026 m. liepos 7 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. SMO-001303 nurodyta, kad 726,00 Eur išlaidas sudaro pasiruošimas bylos nagrinėjimui, atstovavimas 2026 m. liepos 14 d. posėdyje ir prašymo parengimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo; apmokėta 2026 m. liepos 10 d. mokėjimo nurodymu.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, sprendžia, kad ieškovės prašomos priteisti 2 770,90 Eur (484,00 Eur + 544,50 Eur + 1 016,40 Eur + 726,00 Eur) išlaidos už teisinę pagalbą yra pagrįstos, protingo dydžio ir neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių.

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 435,60 Eur teisinių išlaidų (nuostolių) – išlaidų už pretenzijos parengimą ikiteisminėje stadijoje (2025 m. rugpjūčio 1 d. ieškinio Nr. CBP-16505 priedas Nr. 19).

2025 m. gegužės 28 d. išankstinėje sąskaitoje faktūroje Nr. EST-2025-05-28-01072 nurodyta, kad 72,60 Eur išlaidas sudaro 2025 m. gegužės 27 d. konsultacija; neapmokėta (mokėjimo terminas – 2025 m. gegužės 28 d.).

2025 m. birželio 2 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. SMO-001121 nurodyta, kad 181,50 Eur išlaidas sudaro avansas už pretenzijos parengimą; neapmokėta (mokėjimo terminas – 2025 m. birželio 2 d.).

2025 m. birželio 17 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. SMO-001142 nurodyta, kad 181,50 Eur išlaidas sudaro pretenzijos parengimas; neapmokėta (mokėjimo terminas – 2025 m. birželio 17 d.).

Įvertinus, kad prašomos priteisti 435,60 Eur išlaidos už pretenzijos parengimą ikiteisminėje stadijoje nėra apmokėtos, prašymas šioje dalyje atmetamas kaip nepagrįstas.

Atsakovę byloje atstovavo advokato padėjėja Justė Vaščėgienė (2025 m. rugpjūčio 22 d. prašymas Nr. DOK-97418), į bylą pateikti įrodymai apie 5 581,13 Eur (4 855,13 Eur + 726,00 Eur) patirtas atstovavimo išlaidas ir 30,25 Eur už vertimo paslaugas (2026 m. kovo 12 d. prašymas Nr. DOK-28925; 2026 m. liepos 23 d. prašymas Nr. DOK-80542).

Patikslintą ieškinį tenkinus, atsakovės bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, o ieškovei iš atsakovės priteisiamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos – iš viso 3 339,90 Eur (569,00 Eur + 2 770,90 Eur) (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei iš atsakovės nepriteisiamos, kadangi šių išlaidų dydis (4,04 Eur) mažesnis už minimalią valstybei priteisiamą bylinėjimosi išlaidų sumą (8,00 Eur), nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 pakeitime 2023 m. gruodžio 20 d. Nr. 1R-386/1K-411 (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

patikslintą ieškinį patenkinti. Nutraukti 2025 m. rugpjūčio 2 d. transporto priemonių pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą 2020 m. rugpjūčio 2 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 0491 bei 2021 m. rugpjūčio 2 d. pinigų priėmimo kvito Nr. 0491 pagrindu, tarp ieškovės J. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Autlita“, juridinio asmens kodas 304488589. Priteisti ieškovei J. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Autlita“, juridinio asmens kodas 304488589, 8 000 Eur (aštuonis tūkstančius eurų); grąžinti automobilį BMW X5 (identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini)) iš ieškovės J. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Autlita“, juridinio asmens kodas 304488589. Priteisti ieškovei J. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Autlita“, juridinio asmens kodas 304488589, 7 133,80 Eur (septynių tūkstančių vieno šimto trisdešimt trijų eurų 80 ct) nuostolių atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (15 133,80 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. rugpjūčio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3 339,90 Eur (trijų tūkstančių trijų šimtų trisdešimt devynių eurų 90 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.