Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Simonos Dementavičienės, Tomo Ridiko ir Rasos Urbanavičiūtės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo M. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. G. patikslintą ieškinį atsakovui M. B. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo, išvadą teikianti institucija byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Vilniaus apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Kauno apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Vilniaus apygardos teismo vardu.

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Nagrinėjamos bylos apeliacijos dalykas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 28 d. sprendimo, kuriuo buvo patenkintas ieškovės ieškinys dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Šioje byloje sprendžiamas klausimas yra susijęs su nepilnamečių vaikų interesais. Todėl apeliacinės instancijos teismas, siekdamas teisingai ir visapusiškai įvertinti bylai reikšmingas aplinkybes, bei atsižvelgdamas į teikiamų naujų įrodymų sąsajumą su nagrinėjama byla, atsakovo pateiktus naujus įrodymus, išskyrus Valstybės įmonės „Registrų centras“ 2026 m. vasario 23 d. Juridinių asmenų registro išplėstinį išrašą su istorija, kuris jau yra byloje, priima ir vertins juos visų įrodymų kontekste sprendžiant išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio klausimą.

Dėl faktinių aplinkybių

Bylos duomenys bei duomenys iš teismų informacinės sistemos LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis) patvirtina, kad ieškovė ir atsakovas turi tris nepilnamečius vaikus: D. B. A. (buvusi pavardė – B.), gim. (duomenys neskelbtini), J. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. Ą. B., gim. (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-4002-1018/2024 iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas vaikams po 200 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaikų pilnametystės. Po teismo sprendimo, nepilnamečio vaiko D. B. B. pavardė „B.“ buvo pakeista į pavardę „A.“.

Dėl sužinojimo apie pradėtą teisminį procesą

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad atsakovas negavo jokių pranešimų apie bylą, šaukimų ar dokumentų elektroniniu paštu ar registruotu laišku. Apelianto teigimu, jo pasyvumas byloje buvo sąlygotas objektyvios informacijos apie procesą neturėjimo. Pasak apelianto, teismas turėjo užtikrinti, kad pranešimai jam būtų iš tikrųjų pristatyti, to nepadarius jis neteko galimybės gintis. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apelianto argumentais.

Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) M. B. LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi nuo 2024 m. vasario 14 d. Nagrinėjamoje byloje atsakovui 2025 m. lapkričio 28 d. elektroninių ryšių priemonėmis į atsakovo M. B. LITEKO VEP posistemio paskyrą buvo išsiųstas pranešimas dėl atsiliepimo į pareikštą ieškinį pateikimo, kartu išsiunčiant ir patikslintą ieškinį su priedais. Tokiu pačiu būdu 2025 m. gruodžio 16 d. atsakovui buvo išsiųstas teismo šaukimas į parengiamąjį teismo posėdį.

CPK 175¹ straipsnyje reglamentuoti informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimo teismo procese ypatumai. Minėto straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, kad advokatams, advokatų padėjėjams, antstoliams, antstolių padėjėjams, notarams, valstybės ir savivaldybių įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, finansų įstaigoms, draudimo įmonėms ir audito įmonėms, teismo ekspertams, nemokumo administratoriams teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis. Be to, elektroninių ryšių priemonėmis dokumentai įteikiami asmenims, kuriems teisės aktuose ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytoje sutartyje nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Kitiems asmenims teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jie CPK nustatyta tvarka pageidavo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis ir yra nurodę reikalingus kontaktinius duomenis. Procesinių dokumentų įteikimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 22 punktu, jei adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir jo LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi, atsakingas teismo darbuotojas išsiunčia procesinius dokumentus į adresato LITEKO VEP posistemio paskyrą. Apie tai proceso dalyvis informuojamas elektroniniu pranešimu savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir nurodytu elektroniniu paštu. Patvirtinus dokumentų siuntimą LITEKO VEP posistemyje automatiškai fiksuojamas jų išsiuntimo momentas.

Naudojimosi EPP sistema sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklės, patvirtintos Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 6P-141-(1.1) „Dėl Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir taisyklės). Šių taisyklių 3.2 punkte nustatyta, kad paslaugų gavėjas – LITEKO VEP posistemiu besinaudojantis fizinis asmuo (jo įstatyminis atstovas) ar juridinis asmuo, kuris vadovaujantis galiojančiais teisės aktais turi teisę teikti teismui ir (ar) pareigą gauti iš teismo elektroninės formos procesinius dokumentus naudodamasis LITEKO VEP posistemiu, arba teismo mediatorius. Paslaugų gavėjas aktyvuoja paskyrą, kai, pirmą kartą prisijungęs prie LITEKO VEP posistemio ir autentifikavęsis šių taisyklių nustatyta tvarka, atlieka visus šiuos veiksmus: įveda privalomus pateikti registracijos duomenis arba patvirtina LITEKO VEP posistemyje nurodytų duomenų tinkamumą (7.1 punktas); patvirtina, kad susipažino su šiomis taisyklėmis ir sutinka laikytis jų sąlygų (šis sutikimas kartu laikomas pradiniu paslaugų gavėjo sutikimu gauti procesinius dokumentus jo paskyroje) (7.2 punktas); patvirtina, kad sutinka, jog jo asmens duomenys būtų tvarkomi paslaugų teikimo tikslais (7.3 punktas). Paslaugų vartotojai privalo susipažinti su paslaugų gavėjo paskyroje pateiktu Paslaugų vartotojo vadovu ir laikytis jame nustatytų taisyklių (9.2 punktas). Taisyklių 32 punktas nustato, kad, jei teisės aktuose nustatytais atvejais adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo paskyroje ir jo paskyra yra aktyvi, jis procesinius dokumentus gauna į savo paskyrą. Apie tai paslaugų gavėjas informuojamas elektroniniu pranešimu jo paskyroje bei nurodytu elektroniniu paštu. Teismui patvirtinus dokumentų siuntimą, LITEKO automatiškai fiksuojamas jų išsiuntimo momentas. Taisyklių 34 punkte nustatyta, jog tuo atveju, jei adresatas neprivalo procesinių dokumentų gauti elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau yra pateikęs galiojantį sutikimą gauti procesinius dokumentus savo paskyroje, jis privalo naudotis savo paskyra procesiniams dokumentams gauti viso bylų, kuriose jis dalyvauja, nagrinėjimo teismuose proceso metu. Ši nuostata netaikoma, jei paslaugų gavėjas konkrečioje byloje 35 punkte nustatyta tvarka atšaukia savo sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba V skyriuje nustatyta tvarka deaktyvuoja savo paskyrą.

Sprendžiant dėl atsakovo M. B. sužinojimo apie nagrinėjamą bylą teisėjų kolegija svarbiomis aplinkybėmis pripažįsta tai, kad, kaip nurodoma apeliacinio skundo 13.1. punkte, M. B. dalyvavo privalomoje ikiteisminėje mediacijoje dėl ginčo dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams padidinimo. Vadinasi, atsakovas turėjo suvokti, kad šalims nesusitarus, ginčas bus nagrinėjamas teisme. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba 2025 m. gruodžio 12 d. į bylą pateikė išvadą, kurioje yra nurodyta, jog su atsakovu buvo bendraujama telefonu. Atsakovui buvo paaiškinta priežastis, kodėl reikalinga apsilankyti jo gyvenamojoje vietoje ir surašyti šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktą, tačiau atsakovas nurodė, kad nemato poreikio lankytis jo gyvenamojoje vietoje, kai klausimas yra sprendžiama tik dėl išlaikymo. Atsakovas nurodė, jog nėra gavęs ir susipažinęs su ieškinio reikalavimais, tačiau sutiko pakomentuoti dabartinę situacija (dokumentas numeris DOK-185110). Atsižvelgiant į nurodytą, darytina išvada, jog atsakovui apie nagrinėjamą bylą dėl išlaikymo vaikams dydžio pakeitimo objektyviai buvo žinoma ir jis turėjo pareigą prisijungti prie savo LITEKO VEP posistemio paskyros.

Šiame kontekste paminėtina, kad CPK 42 straipsnio 5 dalyje yra įtvirtinta pareiga šalims domėtis nagrinėjamos bylos eiga. Nagrinėjamu atveju byla yra elektroninė, apeliantas yra prisijungęs prie Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo. M. B., naudodamasis LITEKO VEP posistemiu, yra išreiškęs savo sutikimą procesinius dokumentus gauti per Elektroninių paslaugų portalą. Jo paskyra yra aktyvi. Byloje nėra duomenų apie tai, kad apeliantas Taisyklių 35 punkte nustatyta tvarka būtų atšaukęs savo sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis šioje konkrečioje byloje, pateikdamas bylą nagrinėjančiam teismui prašymą pakeisti procesinių dokumentų įteikimo formą.

Apibendrindama 19-24 punktuose nurodytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog apelianto teisė gauti procesinius dokumentus, įskaitant ir pranešimą apie bylos nagrinėjimą, nebuvo pažeista. Nustačius, kad atsakovas buvo informuotas apie teismo posėdį bei nesant pirmosios instancijos teismui pateikto jo prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, nebuvo procesinių kliūčių bylai išnagrinėti iš esmės (CPK 246 straipsnio 2 dalis).

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.201 straipsnis reglamentuoja išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus. Teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Tai turi būti esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė reikalavimą pakeisti trims nepilnamečiams vaikams teikiamo išlaikymo dydį, jį padidinat nuo 200 Eur iki 500 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Šį reikalavimą ieškovė D. G. grindė tiek esminiu tėvo turtinės padėties pasikeitimu (pagerėjimu), tiek vaikų poreikių pasikeitimu (padidėjimu).

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas netinkamai įvertino atsakovo turtinę padėtį. Parduota buto dalis Airijoje buvo nuomojamas turtas, teikęs stabilias pajamas, todėl jos pardavimas reiškė ne turtinės padėties pagerėjimą, o nuolatinių pajamų šaltinio praradimą. Gautos lėšos skirtos būtino būsto ir darbo vietos įsigijimui, o ne vartojimui. 2026 m. vasario 19 d. atsakovas įsigijo dalį pastato (duomenys neskelbtini), kur planuoja gyventi ir vykdyti profesinę veiklą. Didžioji dalis lėšų panaudota šiam turtui įsigyti, o likusios bus skirtos būtinam įrengimui. Apeliacinės instancijos teismas turi pagrindą pritarti tokiems atsakovo argumentams.

Ieškovės patikslintame ieškinyje byloje Nr. 2YT-4002-1018/2024 buvo pateikti duomenys, kad patikslinto ieškinio teikimo metu ieškovei ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso turtinės teisės į turtą, esantį Airijoje, žinomą kaip (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) miesto žemėse ir (duomenys neskelbtini). Šio turto įsigijimo (pirkimo) kaina – 235 000 Eur. Nurodė, jog ši nuosavybė traktuotina kaip kiekvieno sutuoktinio asmeninės nuosavybės teisė bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Sutuoktiniai apmokėjo lygiomis dalimis, todėl preziumuojama, kad įgytų turtinių teisių dalys yra lygios. Vadovaujantis ikivedybinės sutarties 4.1 punktu, nutraukus santuoką, turtas, būsimųjų sutuoktinių įsigytas asmeninės nuosavybės teise bendrojoje dalinėje nuosavybėje (sutarties 2.3 punktas), ir toliau priklausys būsimiesiems sutuoktiniams nustatytomis dalimis. Vadovaujantis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis ir teisinėmis nuostatomis, turtinės teisės į turtą, esantį Airijoje, žinomą kaip (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) miesto žemėse ir (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise bendrojoje dalinėje nuosavybėje lygiomis dalimis priklauso ieškovei ir atsakovui.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė esminį atsakovo turtinės padėties pagerėjimą iš esmės grindė aplinkybe, jog atsakovas pardavė jam priklausiusią nekilnojamojo turto, esančio Airijoje, dalį. Ieškovės teigimu, nekilnojamojo turto pardavimo pajamų (125 124,86 Eur) gavimas iš esmės pakeičia (pagerina) atsakovo turtinę padėtį.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju ieškovė nepagrindė ir neįrodė, jog po teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas vaikams, priėmimo atsakovo turtinė padėtis iš esmės pagerėjo. Ginčo buto dalis Airijoje atsakovui priklausė priimant teismo sprendimą dėl išlaikymo vaikams priteisimo. Nagrinėjamo ginčo atveju aplinkybė, kad atsakovas šį turtą pardavė, vertintina tik kaip atsakovo turimo turto formos transformavimasis iš nekilnojamojo daikto į pinigines lėšas, o ne jo turimo turto pagausėjimas. Tokią išvadą patvirtina ir apelianto kartu su apeliaciniu skundu pateiktas valstybės įmonės „Registrų centras“ 2026 m. vasario 23 d. išrašas, iš kurio matyti, kad atsakovas 2026 m. vasario 19 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigijo dalį pastato-gamybinio pastato, adresu (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis įrodymas patvirtina atsakovo teiginius, kad jis pardavus Airijoje turėtą turtą gautas lėšas panaudojo įsigyti turtą, reikalingą jo gyvenimui bei darbinei veiklai.

Minėta, jog nagrinėjamu atveju ieškinys buvo reiškiamas ir antruoju CK 3.201 straipsnyje numatytu pagrindu, t. y. dėl iš esmės padidėjusių nepilnamečių vaikų poreikių. Šiuos padidėjusius poreikius sūnui D. B. A. ieškovė grindė ortodontinio gydymo poreikiu, o sūnums J. ir V. Ą. B. – padidėjusiais berniukų ugdymo ir lavinimo poreikiais.

Sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Vadovaudamasi 33 punkte nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais, teisėjų kolegija kaip nepagrįstus atmeta apelianto teiginius, kuriais jis ginčija ieškovės įrodinėjamą privačių korepetitorių, būrelių, sporto užsiėmimų išlaidų poreikį, vertindamas jas nebūtinomis išlaidomis. Pažymėtina, kad atsakovas iš esmės neneigia, jog vaikams teikiamas ugdymas yra reikalingas, be to, jis nepateikė jokių objektyvių duomenų apie egzistuojančias ekonomiškesnes vaikams teikiamo ugdymo alternatyvas (CPK 12, 178 straipsniai).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius vaiko poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).

Lietuvos Respublikoje nuo 2026 m. sausio 1 d. Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga yra 1 153,00 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2025 m. spalio 16 d. nutarimas Nr. 700), atskaičius mokesčius – 846 Eur. Todėl orientacinis išlaikymo dydis tenkantis vienam iš tėvų, jų turtinei padėčiai esant lygiavertei yra apie 423 Eur neatskaičius vaiko universalios išmokos, o atskaičius išmoką – 358,25 Eur per mėnesį.

Ieškovė vaikų poreikių dydį, be kita ko, įrodinėjo sudaryta vaikų poreikių lentele. Lentelėje nurodyta, kad sūnaus D. B. A. poreikiai sudaro 1 147,39 Eur (777,39 Eur minimalių poreikių tenkinimui ir 370 Eur ortodontiniam gydymui), sūnaus J. B. – 1 265,39 Eur (777,39 Eur minimalių poreikių tenkinimui ir 488 Eur anglų korepetitoriui ir baseinui), o sūnaus V. Ą. B. – 1 441,39 Eur (777,39 Eur minimalių poreikių tenkinimui ir 664 Eur lietuvių korepetitoriui, baseinui, bokso treniruotėms, „(duomenys neskelbtini)“ kursui).

Apeliantas neginčija aplinkybės, kad sūnui D. B. A. yra reikalingas ortodontinis gydymas. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad atsakovui teigiant, jog vaikui šios sveikatos paslaugos gali būti suteiktos nemokamai valstybinėse sveikatos priežiūros įstaigose, būtent jam teko pareiga tokią aplinkybę pagrįsti objektyviais duomenimis. Ginčydamas mokamų medicininių paslaugų poreikį, apeliantas nepateikė duomenų, kad šalių vaikas atitinkamas paslaugas galėtų gauti nemokamai, todėl šioje dalyje šalių sūnaus poreikių dydžio nepaneigė (CPK 12, 178 straipsniai).

Teisėjų kolegija, susipažinusi su į bylą pateikta ieškovės su mažąja bendrija „(duomenys neskelbtini)“ 2025 m. spalio 11 d. sudaryta neformalaus ugdymo teikimo sutartimi, nustatė, kad šia sutartimi už 450 Eur mokestį buvo apmokėtas 3 mėnesių trukmės kursas. Atsižvelgiant į nurodytą, spręstina nesant pagrindo šias išlaidas laikyti nevienkartinėmis.

Vaikų poreikių lentelėje bendrai nurodoma, kad kiekvieno iš vaikų minimalių poreikių (maitinimas, rūbai, higienos prekės ir k.) tenkinimui patiriamos išlaidos atitinka MMA dydį – 777,39 Eur, teigiama, jog šios išlaidos atspindėtos vaikų poreikiams išleistų pinigų ataskaitose.

Apeliacinės instancijos teismas susipažinęs su 2025 m. rugpjūčio, rugsėjo ir spalio mėnesiais vaikų poreikiams išleistų pinigų ataskaitų (dokumento numeris DOK-175583 priedas 27) turiniu, nustatė, kad jose nurodytų vaikų poreikių išlaidų sumos vienam vaikui vidurkis sudaro 989,10 Eur (2025 m. rugpjūtį vienam vaikui tenkanti suma yra 951,21 Eur (2 853,64/3); 2025 m. rugsėjį vienam vaikui tenkanti suma yra 973,74 Eur (2 921,22/3); 2025 m. spalį vienam vaikui tenkanti suma yra 1 042,35 Eur (3 127,05 Eur/3); (951,21 Eur+973,74 Eur+1 042,35 Eur/ 3 mėnesių). Teisėjų kolegija vaikų poreikiams išleistų pinigų ataskaitų duomenis laiko konkretizuojančiais Vaikų poreikių lentelę ir jais vadovaujasi, nustatydama, jog kiekvieno iš vaikų poreikių dydis sudaro ne daugiau, nei 989,10 Eur/mėn.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020).

Nuo 2026 m. šalių vaikams mokėtina išmoka vaikui sudaro 205,70 Eur (129,50 Eur universali išmoka vaikui ir 76,20 Eur papildoma išmoka gausiai šeimai). Iš kiekvieno vaiko poreikių sumos minusavus išmoką vaikui susidaro 783,40 Eur (989,10 Eur - 205,70 Eur). Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas 35-42 punktuose nurodytus argumentus, sprendžia, kad atsakovui tenkanti mokėti išlaikymo kiekvienam iš vaikų suma sudaro 390 Eur (783,40 Eur/2). Nurodyti argumentai sudaro pagrindą pakeisti teismo sprendimą, sumažinant iš atsakovo kiekvienam iš vaikų priteistiną išlaikymo dydį nuo 500 Eur iki 390 Eur.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad priteistas išlaikymo dydis neatitinka atsakovo finansinių galimybių. Atsakovo pajamos iš individualios veiklos sudaro apie 800 Eur per mėnesį po mokesčių. Teismo priteistas išlaikymo dydis neatitinka CK 3.192 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo ir objektyviai negali būti vykdomas. Su tokiais atsakovo argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti.

Šalių turtinė padėtis vertintina sprendžiant dėl šalių galimybės teikti nustatytą vaikams reikalingo išlaikymo dydį bei kokią dalį iš vaikams reikalingo išlaikymo dydžio turi teikti kiekvienas iš tėvų.

Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 29 punktas; 2018 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018 21 punktas; 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-916/2021).

Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).

Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

Atsakovas į bylą nėra pateikęs objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog jam dėl pablogėjusios sveikatos būklės yra nustatytas dalyvumo lygis (iki 2024 m. sausio 1 d. galiojusi sąvoka „darbingumo lygis“).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovas byloje nėra pateikęs jokių objektyvių duomenų, kurie neginčijamai patvirtintų, jog jis neturi objektyvių galimybių gauti didesnes pajamas. Priešingai, kaip nurodo apeliantas, jis verčiasi rinkoje paklausia programavimo profesine veikla, teikia korepetitoriaus paslaugas.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 29 punktas; 2018 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018 21 punktas; 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-916/2021). Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015). Vadovaudamasi aptarta kasacinio teismo praktika, teisėjų kolegija sprendžia, kad M. B. turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti, kad gautų pajamas, pakankamas nepilnamečių vaikų išlaikymui.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nepakankamai įvertino ieškovės turtinę padėtį. Ieškovė turi nekilnojamojo turto, gauna pajamas, motinystės ir vaikų išmokas. Šios aplinkybės vertinant tėvų galimybes išlaikyti vaikus nebuvo pakankamai įvertintos, o nepagrįstai akcentuotos tik atsakovo vienkartinės gautos lėšos. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti tokiems atsakovo argumentams.

Remiantis Juridinių asmenų registro duomenimis, ieškovė yra mažosios bendrijos (duomenys neskelbtini) ir VšĮ (duomenys neskelbtini) vadovė. Iš valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazės išrašo matyti, kad ieškovė teismo sprendimo priėmimo metu nedirbo. Laikotarpiu nuo 2025 m. gegužės 1 d. iki 2025 m. rugsėjo 30 d. ieškovė gavo nuo 586 Eur iki 8 490 Eur atlyginimą už darbą VŠĮ (duomenys neskelbtini). Laikotarpiu nuo 2025 m. spalio 3 d. iki 2026 m. vasario 5 d. ieškovei buvo numatyta išmokėti nuo 988,21 Eur iki 5 188,11 Eur motinystės išmoką. Iš valstybės įmonės „Registrų Centras“ Nekilnojamojo turto registro išrašų matyti, kad ieškovė asmeninės nuosavybės teise turi šį nekilnojamąjį turtą: 1) negyvenamąją patalpą – poilsio patalpas, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini); 2) butą, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini); 3) negyvenamąją patalpą – garažą (boksą), unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini); adresas: (duomenys neskelbtini) (patalpai nesuteiktas pilnas adresas); 4) 1/321 dalį kitų statinių, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini). 2025 m. pabaigos duomenimis ieškovė mokėjo apie 937,26 Eur pagal sudarytas kredito sutartis.

Remiantis Juridinių asmenų registro duomenimis, atsakovas yra mažosios bendrijos (duomenys neskelbtini) vadovas. Iš valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų išrašo matyti, kad atsakovas teismo sprendimo priėmimo metu nedirbo. Laikotarpiu nuo 2025 m. gegužės 1 d. iki 2025 m. rugsėjo 30 d., atsakovas vertėsi individualia veikla ne pagal verslo liudijimą, gaudavo nuo 35 Eur iki 907,27 Eur per mėnesį atlyginimą. Apelianto kartu su apeliaciniu skundu pateiktas valstybės įmonės „Registrų centras“ 2026 m. vasario 23 d. išrašas patvirtina, kad atsakovas 2026 m. vasario 19 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigijo 336799/56012600 dalį pastato-gamybinio pastato, adresu (duomenys neskelbtini). Iš Kelių transporto priemonių registro išrašo matyti, kad atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso automobilis NISSAN LEAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Teisėjų kolegija vertina, kad ieškovės turtinė padėtis yra šiek tiek geresnė, nei atsakovo. Kita vertus, spręsdamas nagrinėjamu atveju nesant pagrindo nukrypti nuo tėvų lygių dalių principo, apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi kasacinio teismo išaiškinimu, jog tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka gyventi vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis 55 punkte nurodyta kasacinio teismo praktika, vertina, kad nagrinėjamu atveju ieškovei, su kuria gyvena net trys šalių nepilnamečiai vaikai, teks didesnė vaikų auklėjimo, priežiūros, rūpinimosi vaikais našta, dėl ko jos galimybės gauti daugiau darbinių pajamų yra ribotos. Ieškovei gyvenant kartu su trimis nepilnamečiais vaikais, galimai atsiras ir nenumatytų papildomų vaikų išlaikymo išlaidų, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Akivaizdu, kad būtent atsakovas, su kuriuo vaikai negyvena, todėl jam netenka kasdienio rūpinimosi vaikais našta, turi palankesnes sąlygas pasididinti gaunamas pajamas.

Dėl bylos procesinės baigties

Atsižvelgdamas į šioje nutartyje nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai taikė CK 3.201 straipsnio 1 dalies, reglamentuojančios išlaikymo dydžio pakeitimą iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai, bei CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, nuostatas, todėl yra pagrindas apeliacinį skundą patenkinus iš dalies pakeisti sprendimą, sumažinant iš apelianto priteistą išlaikymą nepilnamečiams vaikams nuo 500 Eur iki 390 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Apeliantas kvestionuoja pirmosios instancijos teismo iš jo ieškovei priteistų advokato pagalbos išlaidų pagrįstumą, teigdamas, kad jų būtinumas ir dydis nebuvo tinkamai įvertinti, atsižvelgiant į bylos pobūdį bei ieškovės galimybes dalį procesinių dokumentų parengti pačiai. Apelianto teigimu, ieškovė, turėdama teisinį išsilavinimą ir vadovavimo juridiniams asmenims patirtį, faktiškai galėjo parengti reikiamus dokumentus pati arba su minimalia teisine pagalba, teismas nepagrįstai atleido ieškovę nuo žyminio mokesčio. Teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Pažymėtina, kad įstatymas asmens teisės pasirinkti vesti savo bylą teisme pačiam ar per atstovą nesieja su aplinkybe dėl teisinio išsilavinimo (ne)turėjimo (CPK 51 straipsnio 1 dalis).

Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose teisingumo ministro 2004 balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau – Rekomendacijos).

Pagal Rekomendacijų 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (toliau – VDU). Užpraėjęs ketvirtis, kurio metu galiojęs šalies ūkio VDU yra aktualus nustatant atlygintiną atstovavimo išlaidų dalį, skaičiuojamas nuo tada, kada buvo apmokėtos atstovavimo paslaugos (pagal atsiskaitymo už konkrečias paslaugas datą), t. y. kada realiai buvo patirtos išlaidos.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patyrė 900 Eur advokato pagalbos išlaidas. Ieškovė 2025 m. lapkričio 3 d. Teisinių paslaugų sutarties Nr. RF2025/12 pagrindu buvo atstovaujama advokatų kontoros G. P. ir partneriai advokato G. P., kuriam ieškovė 2025 m. lapkričio 18 d. Mokėjimo nurodymu Nr. 157 sumokėjo 900 Eur už ieškinio parengimą (reg. Nr. DOK-175583, priedai Nr. 25 ir 26). Ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumas ir realumas patvirtintas rašytiniais įrodymais.

Ieškovės sumokėta advokatui 900 Eur suma už ieškinio parengimą neviršija Rekomendacijų 8.2 punkte nustatyto maksimalaus advokato atlyginimo dydžio už ieškinio parengimą - 5 967,50 Eur (2,5x2387), kur 2 387 Eur yra 2025 m. II ketvirčio VDU, t. y. užpraėjusio ketvirčio nuo ieškinio parengimo išlaidų apmokėjimo datos - 2025 m. lapkričio 18 d.

Apeliacinės instancijos teismui iš atsakovo priteistą išlaikymą kiekvienam vaikui nuo 500 Eur sumažinus iki 390 Eur, laikytina, kad yra patenkinta 63 procentai ((390-200)x3/(500-200)x3x100) ieškinio reikalavimų, atmesta 37 procentai (100-63) ieškinio reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, ieškovė turi teisę į 567 Eur (900x63/100) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Byloje nėra įrodymų apie atsakovo pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Už ieškinį, pateiktą elektroninių ryšių priemonėmis, mokėtinas žyminis mokestis yra 243 Eur (500-200)x3x12x3/100x75/100) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Ieškovė nuo žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimo yra atleista CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, kuriame nustatyta, kad bylose dėl išlaikymo priteisimo ieškovai yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Valstybei iš atsakovo priteistina 153,09 Eur (243x63/100) žyminiam mokesčiui atlyginti.

Atsižvelgiant į išdėstytą, skundžiamo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų keistina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas), iš atsakovo ieškovei priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nuo 900 Eur sumažintinas iki 567 Eur, o iš atsakovo valstybei priteistas žyminis mokestis nuo 243 Eur sumažintinas iki 153,09 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Apeliacinės instancijos teisme atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 243,09 Eur (153,09+90) žyminis mokestis, sumokėtas 2026 m. vasario 23 d. ir 2026 m. kovo 3 d. mokėjimo nurodymais (reg. Nr. DOK-32747). Ieškovė patyrė 640 Eur advokato pagalbos išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, kurias patvirtina rašytiniai įrodymai: 2026 m. kovo 6 d. Teisinių paslaugų sutartis Nr. RF2026/02, 2026 m. kovo 12 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 2026/08 ir 2026 m. kovo 13 d. Mokėjimo nurodymas Nr. 1133 (reg. Nr. DOK-38540).

Ieškovės sumokėta 640 Eur suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto maksimalaus advokato atlyginimo už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą - 3 155,88 Eur (1,3x2427,60), kur 2 427,60 Eur yra 2025 m. III ketvirčio VDU, t. y. užpraėjusio ketvirčio nuo atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo išlaidų apmokėjimo datos - 2026 m. kovo 13 d.

Atsakovo apeliacinis skundas yra patenkintas 37 procentais (500-390)x3/(500-200)x3x100), atmesta 63 procentai (100-37) apeliacinio skundo reikalavimų, todėl atsakovas turi teisę į 89,94 Eur (243,09x37/100), o ieškovė į 403,20 Eur (640x63/100) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Po šalių vienarūšių priešpriešinių reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų įskaitymo, ieškovei iš atsakovo priteistina 313,26 Eur (403,20-89,94) apeliacinės instancijos teisme patirtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsakovo M. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 28 d. sprendimą pakeisti.

„Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-4002-1018/2024 priteisto išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų D. B. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. Ą. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai išlaikymą periodinėmis išmokomis, kiekvienam po 390 Eur (tris šimtus devyniasdešimt eurų) per mėnesį nuo patikslinto ieškinio priėmimo teisme dienos (nuo 2025 m. lapkričio 28 d.) iki vaikų pilnametystės. Išlaikymo dydį kasmet indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją“.

Iš atsakovo M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai priteistas bylinėjimosi išlaidas nuo 900 Eur (devynių šimtų eurų) sumažinti iki 567 Eur (penkių šimtų šešiasdešimt septynių eurų).

Iš atsakovo M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei priteistą žyminį mokestį nuo 243 Eur (dviejų šimtų keturiasdešimt trijų eurų) sumažinti iki 153,09 Eur (vieno šimto penkiasdešimt trijų eurų 9 centų).

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 313,26 Eur (tris šimtus trylika eurų 26 centus) apeliacinės instancijos teisme patirtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.