Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Žygimantas Leškys, sekretoriaujant Juditai Bejadinovič, dalyvaujant pareiškėjui D. V., jos atstovei advokatei Rasai Vaičekauskytei, suinteresuotam asmeniui L. K., jos atstovui advokatui Sauliui Brazauskui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. V. pareiškimą dėl civilinės būklės akto įrašo pakeitimo, suinteresuoti asmenys byloje L. K., Kauno miesto savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas netenkinamas.

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių

Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėja (tuometinis pareiškėjos vardas ir pavardė M. K.) su V. K. sudarė santuoką, santuokos sudarymo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) pareiškėjai ir V. K. gimė dukra – suinteresuotas asmuo L. K. (tuometinė pavardė (duomenys neskelbtini)), gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini).

V. K. 2023 m. rugsėjo 29 d. testamentu, notarinio registro Nr. 8346, visą savo turtą, kuris jam priklausys mirties dieną, paliko suinteresuotam asmeniui L. K., kuri 2025 m. sausio 2 d. palikimą priėmė.

Kauno apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 7 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje pagal pareiškėjų M. K. ir V. K. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu Nr. e2YT-9998-1192/2024, kuriuo nusprendė prašymą patenkinti, pareiškėjų M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti, po santuokos nutraukimo pareiškėjams paliekant pavardes – „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ bei patvirtinti sutartį tarp pareiškėjų dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

(duomenys neskelbtini) mirė V. K.. Kauno apylinkė teismas 2024 m. gruodžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-9998-1192/2024 panaikino 2024 m. lapkričio 7 d. sprendimą ir nutraukė civilinę bylą Nr. e2YT-9998-1192/2024.

2024 m. gruodžio 16 d. pareiškėjos vardas ir pavardė pakeisti iš „M. K.“ į „D. V.“.

Pareiškėjos D. V. ir jo sūnus P. V. iniciatyva KSMA CMP 2025 m. liepos 29 d. atliko Civilinės būklės akto įrašo papildymo ar pakeitimo įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo P. V. gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) atliko pakeitimą, nurodant, kad P. V. motinos vardas ir pavardė pakeisti iš „M. K.“ į „D. V.“.

KSMA CMP 2025 m. rugpjūčio 13 d. grąžino prašymą trūkumams šalinti, nurodant, kad turi būti pateiktas pilnamečio asmens (t. y. L. K.) raštiškas sutikimas; nurodė, kad nepašalinus trūkumų per 20 darbo dienų, prašymas bus atmestas.

2025 m. rugpjūčio 13 d. pareiškėja parašė L. K. el. laišką, kuriame nurodė: „Labas, tavo gimimo liudijimas nebegalioja, nes keitėsi mano, kaip motinos, asmens duomenys, taip pat iki dabar nėra įrašyti tėvų asmens kodai, kas šiais laikais būtinai nurodoma. Yra užvestas vykdymas dėl duomenų patikslinimo tavo gimimo įraše. Tavo dabartinis gimimo liudijimas nebegaliojantis, jis turės būti išmuštas skylėmis. Kuo skubiau susisiek su vykdytoja“.

2025 m. lapkričio 10 d. pareiškėjos atstovė išsiuntė suinteresuotam asmeniui L. K. el. paštu prašymo dėl civilinės būklės akto įrašo pakeitimo, ištaisymo ar papildymo projektą, kuriame nurodoma, kad L. K.: 1) prašo pakeisti ir papildyti savo, L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) civilinės būklės akto įrašą – (duomenys neskelbtini) gimimo įrašą Nr. (duomenys neskelbtini); 2) įraše Nr. (duomenys neskelbtini) pakeisti duomenis apie motiną, t. y. pakeisti motinos vardą ir pavardę – vietoje M. K. į D. V.; 3) (duomenys neskelbtini) savo, L. K., buvusi pavardė – (duomenys neskelbtini), gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyti motinos asmens kodą – (duomenys neskelbtini) ir tėvo asmens kodą – (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) savo, L. K., buvusi pavardė – (duomenys neskelbtini), gimimo įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) pakeisti ir papildyti dėl pasikeitusių duomenų apie motiną, t. y. vardo ir pavardės.

2025 m. lapkričio 20 d. suinteresuotas L. K. išsiuntė pareiškėjos atstovei el. paštu atsakymą į 2025 m. lapkričio 10 d. prašymą, kuriame nurodė nesutinkanti duoti sutikimo dėl jos gimimo įrašo pakeitimo; pažymėjo, kad L. K., kaip suaugusio asmens, gimimo liudijimas yra istorinis dokumentas, fiksuojantis faktus, kurie buvo L. K. gimimo metu. Jame nurodyta, kas buvo L. K. mama tada, o ne kas ji yra dabar; Lietuvos teisinėje praktikoje nėra reikalavimo, kad suaugusio asmens gimimo liudijimas turi būti atnaujintas, kai vienas iš jo tėvų keičia savo vardą ar pavardę; gimimo liudijimas nėra dokumentas, patvirtinantis dabartinę tėvų tapatybę, o yra įrodymas apie gimimo faktą ir asmenis, kurie tuo metu buvo nurodyti kaip tėvai; jei pareiškėjai reikia dokumento, patvirtinančio jos ryšį su L. K. su jos naujais asmens duomenimis, rekomenduoja kreiptis dėl giminystės ryšio liudijimo išdavimo į Civilinės metrikacijos tarnybą, kuris gali atspindėti ir dabartinius, ir buvusius asmens duomenis.

2026 m. sausio 20 d. teisme gautas pareiškėjos pareiškimas, kuris ir nagrinėjamas šioje civilinėje byloje.

Dėl pagrindo nutraukti bylą (ne)egzistavimo

Teismas pažymi, kad 514 straipsnio 4 įtvirtinta bylos nagrinėjimo teisme subjektų atžvilgiu taisyklė išreiškia bendrąjį CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisės į teisminę gynybą principą, pagal kurį kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Taigi, būtinoji sąlyga, kurią turi atitikti pareiškimą (prašymą, ieškinį) paduodantis subjektas, yra jo suinteresuotumas bylos baigtimi.

Asmens teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi gali būti materialusis ir procesinis arba tik procesinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175-1075/2020, 19 punktas). Kitaip nei materialusis teisinis suinteresuotumas, reiškiantis, kad byloje priimtas teismo procesinis sprendimas turės tiesioginę įtaką byloje dalyvaujančio asmens materialiosioms teisėms ir pareigoms, procesinis teisinis suinteresuotumas reiškia, kad priimtas byloje sprendimas tiesiogiai neveiks konkretaus asmens materialiųjų subjektinių teisių ir pareigų, tačiau jo procesinė padėtis lemia suinteresuotumą vienokia ar kitokia bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-36-823/2025, 16 punktas).

Teismų praktikoje asmens suinteresuotumas yra aiškinamas kaip subjekto materialusis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuotą suinteresuotumą apginti materialiosios teisės normų saugomą teisę ar interesą, kitaip tariant, asmuo turi turėti savarankišką teisinį interesą ir poreikį jį ginti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-20-381/2024 63 punkte nurodytą kasacinio teismo praktiką). Paprastai bylą inicijuojantys asmenys yra tikėtini materialiųjų teisinių santykių dalyviai, o ar jie turi reikalavimo teisę ir ar įrodo reikalavimą, paaiškėja bylą išnagrinėjus iš esmės, nustačius visas reikšmingas aplinkybes ir joms pritaikius materialiosios teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-163-933/2025).

Kasacinio teismo konstatuota, kad, pagal CPK 2 ir 5 straipsnius, teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, jog jų teisės ir (ar) teisėti interesai pažeidžiami. Tačiau jeigu jie neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį dėl to, kad jis pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, jog jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-421/2019 21 punktą; 2024 m. spalio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-701/2024 42 punktą).

Asmens teisė į teisminę gynybą materialiąja prasme yra subjektinė teisė, priklausanti nuo materialiojo teisinio pobūdžio faktų. Atsakyti, ar asmuo turi šią teisę, galima tik nustačius visas bylos aplinkybes, ištyrus ir įvertinus bylos įrodymus, nustačius taikytiną teisės normą. Teismas į šį klausimą atsako priimdamas sprendimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-49-701/2024, 34–35 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika).

Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas priklausomai nuo procesinės situacijos turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu, jeigu ji jau iškelta (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-823/2020, 30–31 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika).

Plėtodamas šią praktiką kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisė į teisminę gynybą, įtvirtinta CPK 5 straipsnyje, sietina tiek su materialiojo teisinio, tiek su procesinio teisinio pobūdžio aplinkybėmis (procesine teise pareikšti ieškinį ir teise į pareikšto reikalavimo patenkinimą, priklausančia nuo materialiojo teisinio pobūdžio faktų), o teismo procesiniai veiksmai nustačius, kad ieškovas negali būti laikomas suinteresuotu asmeniu pagal CPK 5 straipsnį, priklauso nuo to, su kokiomis aplinkybėmis (materialiojo teisinio ar procesinio teisinio pobūdžio) konkrečiu atveju sietinas ieškovo teisinio intereso nebuvimas. CPK 293 straipsnyje įtvirtinti bylos nutraukimo pagrindai reiškia procesinio pobūdžio kliūtis tęsti bylos nagrinėjimą iš esmės. Įstatymas draudžia atsisakyti priimti ieškinį ar nutraukti bylą dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų. Tai svarbu teisei į ieškinio patenkinimą, o ne procesinei teisei į ieškinio pareiškimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018, 25 punktas). Jei ieškovo teisinio suinteresuotumo neturėjimas (išnykimas) konkrečiu atveju sietinas su materialiojo teisinio pobūdžio motyvais (ieškovas neįrodo, kad jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, arba ieškovo teisės pažeidimas išnyksta iki teismo sprendimo priėmimo), teismas turi nagrinėti bylą iš esmės ir ieškinį atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-305-611/2023, 47–48 punktai).

Teismo vertinimu, teisinį suinteresuotumą dėl dokumento, kuriuo fiksuojamas tarpusavio giminystės ryšys tarp dviejų asmenų, turi abu tame dokumente nurodyti asmenys. Todėl nagrinėjamu atveju dėl L. K. giminystės ryšį su pareiškėja fiksuojančio dokumento (L. K. gimimo įraše) duomenų pakeitimo teisinį suinteresuotumą turi tiek L. K., tiek ir pareiškėja. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas neturi pagrindo nutraukti bylą CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu, tačiau nagrinėja bylą iš esmės ir pasisako dėl pareiškimo (ne)pagrįstumo.

Dėl prašymo (ne)pagrįstumo

Iš pareiškimo turinio matyti, kad pareiškėja siekia jos dukters – suinteresuoto asmens L. K. – gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo, įrašant į jį duomenis, kurie nebuvo nurodyti L. K. gimimo metu ((duomenys neskelbtini)), gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) nurodant: 1) L. K. motinos vardą ir pavardę „D. V.“; 2) pareiškėjos ir V. K. asmens kodus; 3) pilietybes – Lietuvos. Tokio pakeitimo būtinumą pareiškėja grindžia noru turėti savo dukters, L. K., pataisytą ir išsamų (duomenys neskelbtini) gimimo įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame būtų nurodyti aktualūs pareiškėjos D. V. bei L. K. tėvo, V. K., vardas, pavardė, asmens kodai ir pilietybės.

Vadovaujantis CK 3.138 straipsnio nuostatomis, vaiko kilmę (jo tėvus) patvirtina gimimo įrašas, sudarytas civilinės būklės aktų registravimą reglamentuojančio įstatymo nustatyta tvarka. Pagal CK 3.139 straipsnio 1 dalį gimimo įraše vaiko motina įrašoma moteris, nurodyta vaiko gimimo pažymėjime.

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad L. K. gimimo metu pareiškėjos vardas ir pavardė buvo M. K. ir būtent tokie pareiškėjos duomenys buvo įrašyti L. K. gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, galiojančiame gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys apie L. K. atitiko tuo metu egzistavusią faktinę ir teisinę situaciją.

Pareiškėjos manymu, aplinkybė, kad 2024 m. gruodžio 16 d. ji pasikeitė savo vardą ir pavardę iš „M. K.“ į „D. V.“ lemia tai, kad ir jos dukters gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys apie motiną turi būti pakeisti, nurodant L. K. gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) naują pareiškėjos vardą ir pavardę. Pareiškėjos teigimu, gimimo įrašas taip pat turi būti papildytas duomenimis apie L. K. tėvų asmens kodus ir pilietybes, kadangi tokie duomenys gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo nurodyti. Su aptartu pareiškėjos pateiktu situacijos vertinimu nėra pagrindo sutikti.

Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad aplinkybės, jog L. K. gimimo įraše nenurodyti L. K. tėvų asmens kodai ar pilietybės, gimimo įrašo nedaro negaliojančiu ar neteisingu. Galiojančiame gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyti visi tuo metu būtini tokiam įrašui duomenys.

Pažymėtina ir tai, kad suinteresuotas asmuo L. K. yra pilnametė, taigi pati savo nuožiūra sprendžia kokias civilines teises ir pareigas įgyti, kokių veiksmų imtis dėl jai išduotų dokumentų papildymo ir pakeitimo, įskaitant jos kilmę patvirtinančius dokumentus (gimimo įrašą) (CK 2.5 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, jog ir Taisyklių 124.1 punkte įtvirtinta bendroji taisyklė, pagal kurią civilinės metrikacijos įstaiga civilinės būklės aktų įrašus keičia, taiso, papildo, atkuria ar anuliuoja asmens, kurio civilinės būklės aktas įregistruotas, prašymu. Taigi, esminę reikšmę keičiant, pildant civilinės būklės akto duomenis turi asmens, kurio civilinės būklės aktas įregistruotas, valia.

Taisyklių 124.2 punkte įtvirtinta, kad suinteresuoto asmens prašymu civilinės būklės aktų įrašai keičiami, taisomi ar pildomi, jeigu tai pakankamai pagrįsta ir tarp suinteresuotų asmenų nėra ginčo. Taisyklių 125 punkte įtvirtinta, kad suinteresuoto asmens prašymu civilinės būklės aktų įrašai keičiami, taisomi ar pildomi, jeigu tai pakankamai pagrįsta ir tarp suinteresuotų asmenų nėra ginčo. Jeigu tarp suinteresuotų asmenų kyla ginčas, įrašų keitimo, taisymo ar papildymo klausimai sprendžiami teismo tvarka.

Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, pareiškėja nepagrindė, kodėl, suinteresuotam asmeniui L. K., kuriai ir išduotas gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), nesutinkant, prieš jos valią, turėtų būti pakeisti jos gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys, įrašant į juos papildomus duomenis ir pakeičiant gimimo įraše nurodytus pareiškėjos vardą ir pavardę. Pareiškėja neturi teisės prieš pilnametės L. K., turinčios visišką teisinį subjektiškumą (CK 2.1 straipsnis, 2.5 straipsnio 1 dalis), valią nuspręsti dėl poreikio, pareiškėjos teigimu, L. K. naudai, keisti jos gimimo įrašo duomenis.

Vien pareiškėjos noras, kad tokie duomenys būtų pakeisti, negali būti laikomas pakankamu pagrindu pareiškimui patenkinti. Kitokios išvados neleidžia daryti ir pareiškėjos 2025 m. rugsėjo 10 d. el. laiške nurodytas prašymo pagrindimas, t. y. kad atitinkami L. K. gimimo įrašo pakeitimai yra reikalingi tam, kad L. K. nereikėtų ateityje įrodinėti jos ir pareiškėjos tarpusavio giminystės ryšio kreipiantis ateityje dėl paveldėjimo, taip pat dėl galimybės pareiškėjai senatvėje siekti L. K. globos.

Teismas pažymi, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad po to, kai pareiškėja pasikeitė vardą ir pavardę, pareiškėjai (ar suinteresuotam asmeniui L. K.) iš esmės pasunkėjo galimybės įrodyti tarpusavio giminystės ryšį. Pareiškėja nepaneigė ir suinteresuoto asmens Kauno miesto savivaldybės administracijos teiginio, kad pareiškėjai siekiant įrodyti jos giminystės ryšį su suinteresuotu asmens L. K., pareiškėjai nereikalingas didelis dokumentų keikis, tačiau pakanka pateikti pareiškėjos gimimo įrašą su ankstesniais pareiškėjos vardu ir pavarde bei dokumentą, patvirtinantį pareiškėjos vardo ir pavardės keitimą. Taigi, byloje neįrodyta esant faktinėms ar teisinėms kliūtims, nepakeitus L. K. gimimo įrašo pareiškėjos nurodytu būdu, pareiškėjai ar L. K. įrodyti jų tarpusavio giminystės ryšį. Atsižvelgiant į išdėstytą, pirmiau aptarti pareiškėjos motyvai taip pat nesudaro pagrindo pripažinti, kad egzistuoja pagrindas gimimo įrašo papildymui (pakeitimui). Šiame kontekste aktualu ir tai, kad ne pareiškėja, o tik L. K. gali nuspręsti ar, jos manymu, jai egzistuoja atitinkamos kliūtys įrodinėjant tarpusavio giminystės ryšį galiojant tokio turinio, kaip šiuo metu, gimimo įrašo liudijimui. Tokių aplinkybių suinteresuotas asmuo L. K. nenurodė.

Vertinant tai, ar L. K. gimimo įrašo nepapildžius, nepakeitus bus pažeistos pareiškėjos teisės ar įstatymų saugomi interesai arba dėl to jai atsiras tam tikros pareigos (CPK 514 straipsnio 4 dalis), aktualu tai, kad pareiškėja nenurodė ir nepagrindė, kaip konkrečiai bus pažeistos jos teisės ar įstatymų saugomi interesai arba jai atsiras tam tikros pareigos, jei suinteresuoto asmens L. K. gimimo įrašo aktas nebus pakeistas ir papildytas (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad pareiškėja neįrodė, kad prašymas yra pagrįstas ir pareiškėja juo siekia savo teisių ir ar teisėtų interesų gynybos (užtikrinimo).

Teismo vertinimu, aplinkybes, kad pareiškėja pareiškimu iš tikrųjų siekia ne geranoriškai palengvinti tarpusavio giminystės ryšio su L. K. įrodinėjimą ateityje, tačiau siekia kitų tikslų, patvirtinta į bylą pateiktas pareiškėjos ir L. K. tarpusavio susirašinėjimas po V. K. mirties (kurio autentiškumo pareiškėja neginčijo 2026 m. gegužės 19 d. vykusio teismo posėdžio metu), kuris leidžia daryti išvadą apie itin konfliktiškus pareiškėjos ir suinteresuoto asmens L. K. tarpusavio santykius ir pareiškėjos neigiamas nuostatas L. K. atžvilgiu, nulemtas, be kita ko, faktinių aplinkybių, kad L. K. priėmė mirusio tėvo V. K. palikimą. Iš nurodyto susirašinėjimo matyti, kad pareiškėja yra siuntusi L. K. žinutes su tekstu: „esi perduota į teismą. Aš kaip trečias asmuo liudysiu prieš tave“, „žinok, kad <...> vanosiu tave iki kraujų“. „Lįsi prie svetimo turto – tavęs nepagailėsiu!!!”, „dabar aš tave nudiržuosiu, kad maža nepasirodys“, „tu tokia pat tūpa, kaip ir tavo tėvas <...> ir taip pat tūpai baigsi kaip ir jis (liūdna = džiugi realybė“). „priėmei testamentą, vadinas stojai į jo vietą planktono lygmeny prieš mane. Jis dar turėjo kažkokių teisių, tu – jokių“, „tau rašau – nebrisk į dumblą, nes būsi įtraukta“.

Aktualu ir tai, kad nors 2026 m. gegužės 15 d. teisme gautuose rašytinuose paaiškinimuose pareiškėja nurodė, kad, jei prašymas bus patenkintas, ji neketina daugiau keisti savo vardo ir pavardės, tačiau iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad 2026 m. gegužės 7 d. pareiškėja kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su prašymu dėl civilinės būklės akto pakeitimo (civilinės bylos Nr. e2YT-19505-1087/2026), kuriuo prašė, be kita ko, įpareigoti civilinės metrikacijos įstaigą pakeisti pareiškėjos Dorynos Vaišvilės (duomenys neskelbtini) gimimo akto įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje, atkuriant pareiškėjos D. V. vardą „D. B.“, atkuriant pareiškėjos D. V. pavardę „(duomenys neskelbtini)“ (Lietuvos Respublikos gyventojų registre paliekant galioti dabartinius pareiškėjos D. V. asmenvardžius „D. V.“, kurie yra nurodyti pareiškėjos D. V. (duomenys neskelbtini) santuokos sudarymo įraše Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytame Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje), taigi aptarta pareiškėjos pozicija dėl neketinimo keisti dar kartą savo vardo ir pavardės neatitinka tikrovės. Nors 2026 m. gegužės 19 d. vykusio teismo posėdžio metu pareiškėja nurodė nesupratusi, kad pareiškimo, pateikto į civilinę bylą Nr. e2YT-19505-1087/2026, patenkinimo atveju, bus faktiškai pakeisti jos vardas ir pavardė, teismas tokių pareiškėjos paaiškinimų nelaiko patikimais, kadangi iš pirmiau pacituotos minėto prašymo rezoliucinės dalies akivaizdu, kad prašymo patenkinimas nulemtų atsakovės vardo ir pavardės pasikeitimą. Tokioms prašymo patenkinimo pasekmėms suprasti, teismo vertinimu, pareiškėjai nebuvo būtinas teisinis išsilavinimas.

Šiame kontekste atkreiptinas pareiškėjos dėmesys į tai, kad įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (CK 1.137 straipsnio 1–2 dalys). Pareiškėjai išaiškintina, kad subjektinė teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos skirta apginti atitinkamas į teismą besikreipiančio asmens materialines subjektines teisės ar įstatymų saugomus teisėtus interesus, tačiau ne siekiant kitų, su išvardytais nesuderinamų, tikslų (CPK 2 straipsnis, 5 straipsnio 1 dalis).

Pritartina ir suinteresuoto asmens Kauno miesto savivaldybės administracijos pozicijai, kad tenkinus pareiškėjos pareiškimą ir pakeitus L. K. gimimo įrašo duomenis, L. K. turimas popierinis gimimo liudijimas turėtų būti paimtas ir pažymėtas kaip negaliojantis (Taisyklių 128 punktas), taigi, tokiu dokumentu ji niekur remtis negalėtų ir turėtų teikti savo gimimo įrašą su skirtingomis tėvų pavardėmis, o tai galėtų neatitikti L. K. interesų dėl jos tėvų šeiminių santykių jos gimimo metu.

Apibendrinant išdėstytą, pripažintina, kad pareiškėja neįrodė, jog egzistuoja pareiškėjos pagrįstas ir teisėtas interesas L. K. gimimo įrašo pakeitimu ir papildymu pareiškėjos nurodytu būdu, nepagrindė, kad nepakeitus ir nepapildžius L. K. gimimo įrašo bus pažeistos pareiškėjos teisės ar teisėti interesai, pareiškėjai bus sukurtos atitinkamos pareigos. Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškimas atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Suinteresuotas asmuo L. K. prašo priteisti jai iš pareiškėjos 900 Eur teisinių paslaugų išlaidas. Kartu su prašymu pateikti nurodyto dydžio bylinėjimosi išlaidų patyrimą patvirtinantys duomenys.

Pagal bendrąją taisyklę ypatingosios teisenos bylose bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Tačiau jeigu dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas turi diskreciją spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims arba priteisti jas iš asmens, kurio pareiškimas atmestas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-695/2019).

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos ir suinteresuoto asmens L. K. interesai šioje byloje yra priešingi (pareiškėja prašė pareiškimą tenkinti, o suinteresuotas asmuo L. K. su prašymu nesutiko ir prašė jį atmesti), ir pareiškimas atmestas visa apimtimi, 900 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurios neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo nurodytų sumų, yra pagrįstos rašytiniais įrodymais, priteisiamos suinteresuotam asmeniui L. K. iš pareiškėjos.

Byloje susidariusios procesinių dokumentų išlaidos neviršija 8,00 Eur, todėl iš bylos šalių nepriteisiamos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsniu, 448 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsniu, 5.51 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimo netenkinti. Priteisti suinteresuotam asmeniui L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš pareiškėjos D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 900 Eur (devynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų. Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.