- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-06-16
- Bylos Nr.
- e2-2747-1263/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-21546-2025-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Teisėjas
- Žygimantas Leškys (pirm.)
- Ieškovas
- D. K.
- Atsakovas
- E. U.
Kauno apyLINKĖs teismas SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. K. ieškinį atsakovei E. U. dėl be teisinio pagrindo gautų lėšų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė D. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės E. U. 8 000 Eur nepagrįstai gautas lėšas, 1 004,38 Eur palūkanas, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 8 000 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad atsakovė E. U., pasinaudodama ieškovės D. K. elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenimis ir generatoriumi 2023 m. gegužės 26-31 dienomis iš ieškovės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė savo sugyventiniui A. S. 8 000 Eur sumą, mokėjimo paskirtyje įrašydama „dovana“. Ieškovė buvo davusi prieigą prie banko sąskaitos atsakovei, nes ji yra ieškovės krikšto dukra, šalis siejo pasitikėjimo santykiai. Atsakovė pasakė ieškovei, kad ji padės ieškovės pinigus saugiai, kad ieškovė jų niekam nepaskolintų, nes ieškovė mėgsta skolinti savo pinigus jai brangiems žmonėms.
Ieškovė manė, kad jos pinigai bus apsaugoti jos pačios sąskaitoje, tačiau sužinojo apie atliktus pervedimus A. S., kam nebuvo davusi sutikimo. Sužinojusi apie šį įvykį, ieškovė banke užblokavo elektroninės bankininkystės generatoriaus galiojimą, kad nuo jos sąskaitos nebūtų nuskaičiuota dar daugiau lėšų. Ieškovė sulaukė atsakovės apsilankymo Lietuvoje, kad išsiaiškintų kodėl pinigai buvo pervesti į A. S. sąskaitą. Atsakovė pasakė, kad tai jos ir A. S. bendra sąskaitą ir ji šiuos pinigus grąžins, tačiau nepasakė kada ir ėmė ieškovės vengti. Ieškovė rašė atsakovei žinutes, reikalaudama grąžinti 8 000 Eur, tačiau atsakovė ėmė ignoruoti ieškovę, neatsakinėti, neperskambinti, slapstytis, daugiau pas ieškovę nebesilankė. Ieškovė ne kartą skambino atsakovei, tačiau ji su ja kalbėti nenorėjo. Negaudama atsakymų ir siekdama atgauti savo pinigus, atsakovė turėjo imtis aktyvių veiksmų jiems atgauti. 2024 m. balandžio 5 d. pretenzija ieškovė per advokatę kreipėsi į atsakovę dėl lėšų grąžinimo. Atsakovė pripažino, kad pinigines lėšas ji persivedė ir nurodė nelogiškus paaiškinimus, kad iš piniginių lėšų siekia gauti finansinę naudą sudarydama terminuoto indėlio sutartį, t. y. siekdama gauti indėlio palūkanų pelną, dėl ko nesutinka grąžinti lėšų iki 2025 m. birželio mėnesio, kuomet kaip ji teigė turėjo baigtis terminuoto indėlio sutartis. Nepaisant pažadų, net ir po 2025 m. birželio mėn. atsakovė iki šiol minėtos sumos ieškovei negrąžino.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ginčo suma (8 000 Eur) buvo pervesta ieškovės iniciatyva ir jos valia. Ieškovė pati padiktavo atsakovei PIN generatoriaus sugeneruotus kodus, reikalingus pavedimui atlikti. Atsakovė neturėjo ir neturi jokios savarankiškos prieigos prie ieškovės elektroninės bankininkystės priemonių, todėl pavedimo atlikimas galėjo įvykti tik ieškovės iniciatyva ir su jos patvirtinimu. Ginčo lėšos buvo pervestos iš ieškovės sąskaitos į A. S. sąskaitą. Atsakovė nėra nuolatinė Lietuvos gyventoja ir neturi Lietuvos banko sąskaitos, todėl pavedimas buvo atliktas į atsakovės sugyventinio A. S. sąskaitą, kurią naudoja atsakovė.
Atsakovė kategoriškai neigia bet kokį neteisėtą prisijungimą prie ieškovės elektroninės bankininkystės ar jos prisijungimo duomenų naudojimą be ieškovės valios. Nurodė, kad ieškovė yra garbingo amžiaus ir nesinaudoja kompiuteriu bei elektroninės bankininkystės paslaugomis, todėl dažnai prašydavo atsakovės pagalbos atliekant pavedimus. Ieškovė pati diktuodavo PIN generatoriaus sugeneruotus kodus, o atsakovė atlikdavo pavedimus ieškovės nurodytomis sąlygomis. Ieškovė turėjo galimybę stebėti atliktus pavedimus savo mobiliojoje bankininkystės programėlėje, taip pat lankydavosi banko filiale ir gaudavo banko išrašus. PIN generatoriaus kodai yra vienkartiniai ir be ieškovės žinios bei sutikimo pavedimų atlikti negalėjo.
Pažymėjo, kad ieškovė 2022 m. apsigyveno senelių namuose „(duomenys neskelbtini)“ dėl sveikatos ir buities tvarkymo sunkumų. Ten ji dažnai susidurdavo su prašymais skolinti pinigus iš trečiųjų asmenų. Atsakovė kelis kartus įspėjo ieškovę apie riziką. Atsižvelgdama į aplinkybes ir siekdama apsaugoti savo lėšas nuo galimo panaudojimo kitų asmenų reikmėms, ieškovė priėmė sprendimą padovanoti atsakovei 8 000 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovės manymu, lėšos buvo pervestos sąmoningai ir savanoriškai, pavedimo paskirtis nurodyta kaip „dovana“, todėl nepagrįsto praturtėjimo sąlygų visuma neegzistuoja.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas visiškai
Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2023 m. gegužės 26 d., 27 d., 30 d., 31 d. iš ieškovės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į liudytojo A. S. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) keturiais pavedimais pervestos po 2 000 Eur dydžio sumos (iš viso 8 000 Eur), mokėjimo paskirtyje nurodant „dovana“.
2024 m. balandžio 25 d. ieškovę atstovavęs advokatas A. Z. kreipėsi su rašytine pretenzija į atsakovę, prašydamas ne vėliau kaip per 3 dienas nuo pretenzijos gavimo grąžinti ieškovei prieš jos valią į A. S. banko sąskaitą atsakovės pervestą sumą – 8 000 Eur.
2024 m. balandžio 25 d. el. paštu išsiųstame atsakyme į pretenziją atsakovė nurodė, kad lėšų pervedimai buvo atlikti ieškovės valia; ieškovė neprieštaravo, kad ši pinigų suma būtų padėta į banką terminuotai 2 m. sutarčiai, kuri baigsis 2025 m. birželio mėn.; nurodė, kad pasižada grąžinti ieškovei 8 000 Eur sumą pasibaigus terminuoto indėlio laikotarpiui.
2024 m. gegužės 17 d. atsakovė el. paštu kreipėsi į ieškovę atstovavusį advokatą ir nurodė, kad neatsisako grąžinti piniginių lėšų ieškovei, tačiau ieškovė piniginių lėšų neatgaus ankščiau nei iki 2025 m. birželio mėn.
Duomenų, kad atsakovė 2025 m. birželio mėn. ar iki šiol būtų grąžinusi ieškovei 8 000 sumą, kuri laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 26 d. iki 2023 m. gegužės 31 d. buvo pervesta į A. S. banko sąskaitą, byloje nėra (CPK 178 straipsnis).
Dėl ieškinio reikalavimų (ne)pagrįstumo
Ieškovė ieškinio pagrindiniu reikalavimu prašo priteisti iš atsakovės 8 000 Eur sumą kaip nepagrįstai gautas lėšas, kadangi, ieškovės manymu, tokias lėšas atsakovė įgijo be teisinio pagrindo. Pasak ieškovės, teisinio pagrindo atsakovei gauti iš ieškovės 8 000 Eur sumą nebuvo, kadangi ieškovė, kuri disponavo tokiomis lėšomis, nebuvo išreiškusi valios šią sumą perleisti (padovanoti) atsakovei. Ieškovės teigimu, atsakovė tokią sumą persivedė sau, nepaisydama ieškovės valios, kadangi turėjo prieigą prie ieškovės banko sąskaitos, t. y. turėjo ieškovės PIN generatorių ir žinojo ieškovės prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenis.
Atsakovė su tokiais ieškovės teiginiais nesutinka, nurodydama, kad 8 000 Eur pervedimas atsakovei yra pagrįstas ir teisėtas, kadangi jis atitiko ieškovės valią.
Visų pirma, pažymėtina, kad kaip nustatyta byloje, laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 26 d. iki 2023 m. gegužės 31 d. 8 000 Eur suma iš ieškovės banko sąskaitos buvo pervesta ne į pačios atsakovės banko sąskaitą, tačiau į A. S. banko sąskaitą. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad A. S. yra jos sugyventinis, turintis banko sąskaitą Lietuvoje (atsakovė nurodė banko sąskaitos Lietuvoje neturinti), todėl nors suma buvo pervesta į A. S. banko sąskaitą, ji buvo skirta atsakovei ir būtent atsakovė ją faktiškai gavo. Byloje nėra ginčo dėl to, kad minėtais mokėjimo pavedimais pervedus 8 000 Eur į A. S. banko sąskaitą, šią sumą faktiškai gavo atsakovė, taigi būtent jos, o ne A. S., turimos piniginės lėšos padidėjo 8 000 Eur suma.
Nepagrįsto praturtėjimo ir turto gavimo be pagrindo institutas reglamentuotas CK 6.237–6.242 straipsniuose. CK 6.237 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą – nustatyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus CK nustatytas išimtis. CK 6.242 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas.
Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2014; 2014 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014; 2020 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-523-248/2020, 19 punktas).
Kasacinio teismo praktikoje skiriamos šios nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos: 1) turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; 2) turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); 3) turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; 4) atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); 5) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; 6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; 7) ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-611/2016 67 punktą).
Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog tam, kad atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, asmuo visų pirma turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Jeigu turto įgijimas gali būti pagrindžiamas teisės aktu, sandoriu ar kitokiu civilinių teisių atsiradimo pagrindu (CK 1.136 straipsnis), preziumuotina, kad toks turtas įgytas teisėtai, ir remiantis aptariamu civilinės teisės institutu turto išreikalauti negalima. Tačiau jeigu turto įgijimo pagrindas buvo, o po turto įgijimo jis išnyko, tai tokiu atveju įgijusiam turtą asmeniui atsiranda pareiga grąžinti įgytą turtą kaip įgytą be pagrindo. Be to, tam, kad atsirastų pareiga grąžinti turtą, jis turi būti asmens realiai gautas, o jo išreikalauti kitais civilinių teisių gynimo būdais (pvz., taikant restituciją, vindikaciją, priteisiant atlyginti nuostolius, įpareigojant prievolę įvykdyti natūra, taikant kitus sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės nustatytus gynybos būdus) nėra teisinio pagrindo arba tokius būdus taikant pažeistos asmens teisės būtų apgintos nevisiškai. Savo ruožtu tai reiškia, kad be pagrindo įgyto turto grąžinimas yra subsidiarus pažeistos teisės gynimo būdas. Pareigos grąžinti be pagrindo įgytą turtą neeliminuoja nei turtą įgijusio asmens sąžiningumas, nei atliktų veiksmų pobūdis (tyčia ar neatsargumas). Pareigos grąžinti be pagrindo įgytą turtą institutas yra bendrojo teisės principo „iš neteisės teisė nekyla“ (lot. ex iniuria ius non oritur) išraiška (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2011; 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-611/2019, 21 punktas).
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įrodinėjimas nepagrįsto praturtėjimo bylose pasižymi tam tikra specifika – ieškovas turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita, o pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-381/2021, 20 punktas; 2021 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-421/2021, 36 punktas). Ieškovui teigiant, kad atsakovas gavo lėšas ar turtą be pagrindo, atsakovas, atsikirsdamas į ieškinį, turi įrodyti konkretų turto gavimo pagrindą. Teismas pagal ieškinyje ir atsiliepime į ieškinį nurodytus argumentus ir pateiktus įrodymus turi kvalifikuoti šalių teisinius santykius, nustatyti, kokiu pagrindu gautas turtas ir ar kyla prievolė jį grąžinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-611/2019, 27 punktas).
Nagrinėjamu atveju, ieškovei teigiant, kad atsakovė 8 000 Eur sumą iš ieškovės įgijo nesant tam teisinio pagrindo, vertintina, ar nurodytai sumai atsakovei įgyti egzistavo teisinis pagrindas.
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad nebuvo išreiškusi valios padovanoti 8 000 Eur atsakovei, todėl ieškovei nebuvo teisinio pagrindo 8 000 Eur sumai iš ieškovės įgyti. Šiame kontekste pažymėtina, kad, kaip yra nurodęs kasacinis teismas, neigiamų aplinkybių (pagrindo gauti turtą nebuvimo) įrodinėjimas yra sudėtingesnis nei teisę sukuriančių aplinkybių. Reikalavimas įrodyti, kad atsakovas gavo turtą be teisinio pagrindo, reikštų reikalavimą įrodyti, kad kažko nėra, tačiau teisinis pagrindas gauti turtą gali būti labai įvairus, taigi tai reikštų reikalavimą ieškovui paneigti bet kokį įmanomą atsakovo turto gavimo pagrindą, t. y. įrodyti neįmanomas įrodyti aplinkybes (lot. probatio diabolica). Asmuo negali būti įpareigotas įrodyti tokias faktines aplinkybes, kurių jis objektyviai negali įrodyti arba kurių įrodinėjimas yra maksimaliai apsunkintas, be to, asmeniui negali būti priskirta neproporcingai didelės apimties įrodinėjimo našta. Priešingas aiškinimas suponuotų asmens teisės į teisingą teismą paneigimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013; 2019 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-969/2019 107 punktą; 2019 m. lapkričio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-701/2019 40 punktą). Priešingai, jei atsakovas mano, kad gavo turtą esant teisiniam pagrindui, jis turi būti pajėgus įrodyti konkretaus pagrindo buvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-1075/2018 24 punktą; 2026 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-25-933/2026, 31 punktą).
Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė teigė esant teisiniam pagrindui jai įgyti iš ieškovės 8 000 Eur sumą, būtent atsakovė turėjo procesinę pareigą įrodyti konkretaus teisinio pagrindo aptartai pinigų sumai įgyti buvimą (CPK 12, 178 straipsniai). Tuo tarpu ieškovė šios bylos kontekste negali būti įpareigota įrodyti aplinkybes, kurių nebuvo (t. y. kad ji nebuvo išreiškusi valios padovanoti atsakovei 8 000 Eur sumą ir teisinio pagrindo atsakovei įgyti tokia sumą nebuvo).
Atsakovės teigimu, teisinis pagrindas atsakovei nurodytai sumai įgyti buvo ieškovės išreikšta valia šią sumą padovanoti atsakovei. Atsakovės teigimu, ieškovės valią aptartą sumą padovanoti atsakovei patvirtina tai, kad: 1) mokėjimo pavedimų paskirtyje nurodyta, jog pavedimais atsakovei pervedama „dovana“; 2) laikotarpiu, kai atsakovei buvo pervestos sumos, šalys bendravo telefono ryšiu ir per interneto pokalbių programas; 3) ieškovė savo valią pervesti atsakovei 8 000 Eur sumą patvirtino kiekvieno ginčo pavedimo atlikimo metu telefonu padiktuodama atsakovei PIN generatoriaus kodus; 4) ieškovė turėjo galimybę stebėti atliktus pavedimus savo mobilioje bankininkystės programėlėje, lankydamasi banko filialuose, tačiau atliktiems pavedimams neprieštaravo.
Kadangi byloje ginčas kilo iš esmės dėl to, ar atsakovė įrodė teisinio pagrindo įgyti iš ieškovės 8 000 Eur sumą, egzistavimą, nagrinėjamu atveju aktuali kasacinio teismo praktika, suformuota aiškinant įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas.
Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Kasacinio teismo nurodyta, kad reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą. Išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktas).
Kasacinio teismo išaiškinta, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. CPK 178 straipsnyje įtvirtinta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Našta įrodyti faktines aplinkybes, t. y. faktinį šalies reikalavimo ar atsikirtimo pagrindą, tenka ne teismui, o šaliai, turinčiai įrodinėjimo pareigą. Šis reikalavimas tiesiogiai kildinamas iš CPK 12 straipsnyje įtvirtinto rungimosi principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 26 punktas).
Kasacinio teismo taip pat pasisakyta tokiu aspektu, kad įrodinėjimo naštą sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Įrodinėjimo našta pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Pagal įrodinėjimo civiliniame procese taisykles teismo procesinis sprendimas negali būti grindžiamas spėjimu ar prielaidomis, o tais atvejais, kai byloje nepakanka įrodymų patvirtinti šalies nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-916/2024, 34 punktas).
Teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visų abejonių dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 28 punktas; 2024 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-916/2024, 33–34 punktai).
Teismas vertina, ar pirmiau nurodyti atsakovės teiginiai yra pagrįsti ir patvirtina ginčo mokėjimo pavedimų metu buvus teisiniam pagrindui atsakovei įgyti iš ieškovės 8 000 Eur sumą.
Kaip minėta, visų pirma, atsakovės manymu, ieškovės valią aptartą sumą padovanoti atsakovei patvirtina tai, kad mokėjimo pavedimų paskirtyje nurodyta, jog pavedimais atsakovei pervedama „dovana“. Vertinant šio teiginio pagrįstumą pažymėtina, kad tiek ieškovė, tiek atsakovė procesiniuose dokumentuose ir 2026 m. balandžio 23 d. vykusio teismo posėdžio metu pripažino faktines aplinkybes, kad atliekant ginčo pavedimus prie el. bankininkystės prisijungdavo atsakovė ir atlikdavo atitinkamus pavedimus. Kadangi atliekant ginčo pavedimus prie el. bankininkystės prisijungdavo atsakovė ir atlikdavo atitinkamus pavedimus, akivaizdu, kad būtent atsakovė (o ne ieškovė) el. bankininkystėje turėdavo pati faktiškai įvesti mokėjimo paskirtį. Taigi, vien aplinkybė, kad atsakovė, faktiškai atlikdama ginčo mokėjimo pavedimus, mokėjimo paskirtyje nurodydavo, kad pavedimais atsakovei pervedama „dovana“ nepatvirtina ieškovės valios tokias sumas atsakovei perversti ir jas laikyti dovana atsakovei. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė žodžiu, raštu ar kitokiomis priemonėmis būtų nurodžiusi atsakovei atlikti tokius mokėjimo pavedimus ir jų paskirtį nurodyti „dovana“ (CPK 178 straipsnis).
Pažymėtina ir tai, kad pagal CK 6.469 straipsnio 1 dalį dovanojimo sutartis, kai dovanojama didesnė kaip vieno tūkstančio penkių šimtų eurų suma, turi būti rašytinės formos. Nors nagrinėjamu atveju atsakovė nurodė, kad jai ieškovės buvo padovanota 8 000 Eur suma, jokių įrodymų apie rašytinės dovanojimo sutarties sudarymą tarp šalių nėra. Į bylą nėra pateikta ir įrodymų apie tokio pobūdžio žodinį susitarimą tarp šalių.
Atsižvelgiant į išdėstytą, byloje nesant duomenų nei apie ieškovės ketinimus padovanoti atsakovei 8 000 Eur, nei apie dovanojimo sutarties dėl tokios sumos padovanojimo atsakovei sudarymą, skirtingai nei nurodė atsakovė, ginčo mokėjimo pavedimuose nurodyta pavedimų paskirtis „dovana“ (kurią, kaip minėta, elektroninėje bankininkystėje įvedė atsakovė) nepatvirtina ieškovės valios padovanoti ginčo sumą atsakovei.
Atkreiptinas dėmesys ir į atsakovės pozicijos dėl ginčo sumos paskirties nenuoseklumą. Iš atsakovės 2024 m. balandžio 25 d. ir 2024 m. gegužės 17 d. ieškovės atstovui el. paštu išsiųstų atsakymų matyti, kad pati atsakovė nurodė, jog ji su ieškove susitarė dėl 8 000 Eur sumos investavimo, įnešant šią sumą į banką kaip indėlį, atsakovei pažadant šią sumą grąžinti ieškovei pasibaigus terminuoto indėlio laikotarpiui (2025 m. birželio mėn.). Tačiau ginčui persikėlus į teismą atsakovė pradėjo teigti, kad 8 000 Eur sumą ieškovė padovanojo atsakovei ir ieškovė neturi teisės reikalauti atsakovės ją grąžinti. 2026 m. balandžio 23 d. vykusio teismo posėdžio metu atsakovė paaiškino, kad ji savo poziciją dėl ginčo sumos paskirties pakeitė pasikonsultavusi su teisininku bei supratusi, kad neturi pareigos ginčo sumos grąžinti; nurodė, kad, skirtingai nei teigė 2024 m. balandžio 25 d. ir 2024 m. gegužės 17 d. atsakymuose, ginčo sumos ji nebuvo laikiusi ir šiuo metu nelaiko banke kaip indėlio. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad 2024 m. balandžio 25 d. ir 2024 m. gegužės 17 d. atsakymuose atsakovė nurodė ieškovei (ieškovės atstovui) tikrovės neatitinkančias faktines aplinkybes apie ginčo sumos investavimą, siekdama išvengti sumos grąžinimo ieškovei.
Teismas kritiškai vertina atsakovės paaiškinimus, kuriais ji grindžia savo pozicijos dėl ginčo sumos paskirties pasikeitimą. Pažymėtina, kad pinigų dovanojimo ir jų investavimo sandoriai yra skirtingi, kadangi sukuria iš esmės skirtingas teisines pasekmes tiek pinigus perdavusiam, tiek ir pinigus gavusiam asmeniui. Teismui nekyla abejonių, kad atsakovė, nors ir neturėdama teisinio išsilavinimo, turėjo ir galėjo suprasti bent jau tokias faktines aplinkybes, ar ieškovė išreiškė valią dėl ginčo sumos neatlygintinio perleidimo atsakovės nuosavybėn (t. y. dovanojimo), ar ginčo sumos neperleido atsakovės nuosavybėn ir (ar) tikėjosi vėliau ją atgauti. Tokioms faktinėms aplinkybėms suprasti, teismo vertinimu, atsakovei nebuvo reikalingas teisinis išsilavinimas ar teisinė konsultacija. Atsakovė civiliniame procese leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė aplinkybių, kad ji negalėjo tinkamai suprasti ieškovės valios dėl ginčo sumos paskirties ginčo mokėjimo pavedimų atlikimo metu (CPK 178 straipsnis).
Sekantis argumentas, kuriuo atsakovė grindžia ieškovės valią aptartą sumą padovanoti atsakovei, yra toks, kad, atsakovės manymu, tokią ieškovės valią patvirtina aplinkybė, jog laikotarpiu, kai atsakovei buvo pervestos sumos, šalys bendravo telefono ryšiu ir per interneto pokalbių programas. Iš atsakovės į bylą pateiktų įrodymų matyti, kad 2023 m. gegužės 26 d., 27 d., 30 d. tarp ieškovės ir atsakovės vyko pokalbiai per interneto pokalbių programą, tačiau, skirtingai nei nurodė atsakovė, tokie įrodymai nepatvirtina, kad ieškovė pokalbių metu išreikšdavo valią dėl ginčo pavedimų atlikimo. Byloje nėra įrodymų, kuriuose atsispindėtų ieškovės valia dėl ginčo pavedimų atlikimo.
Pažymėtina ir tai, kad liudytojas A. S. 2026 m. gegužės 28 d. vykusio teismo posėdžio metu nurodė, kad nei ieškovė, nei atsakovė nebuvo užsiminę jam apie tai, kad ieškovė ketina padovanoti atsakovei 8 000 Eur, taigi ir liudytojo parodymai nepatvirtinta ieškovės valios padovanoti atsakovei minėtą sumą.
Atsakovė nurodė ir tai, kad ieškovės pokalbių su atsakove telefonu metu ieškovė padiktuodavo atsakovei PIN generatoriaus kodus, reikalingus mokėjimo operacijoms užbaigti, todėl atsakovė ir atliko ginčo pavedimus. Pažymėtina, kad nors atsakovė procesiniuose dokumentuose ir 2026 m. balandžio 23 d. vykusio teismo posėdžio metu nurodė, jog ginčo pavedimų atlikimo metu PIN generatorių turėjo ieškovė ir telefonu padiktuodavo PIN generatoriaus kodus atsakovei, byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, kad aptartu metu ieškovė faktiškai turėjo PIN generatorių. 2026 m. balandžio 23 d. vykusio teismo posėdžio ieškovė nurodė, kad iki ginčo pavedimų atlikimų ieškovė buvo perdavusi PIN generatorių atsakovei ir iki šiol nėra jo atgavusi. Vertinant aplinkybes, ar ginčo pavedimų atlikimo metu ieškovė turėjo PIN generatorių, aktualūs ieškovės į bylą pateikti įrodymai – šalių tarpusavio susirašinėjimas ir informacija apie šalių tarpusavio pokalbius telefonu interneto pokalbių programoje laikotarpiu nuo 2023 m. lapkričio 6 d. iki 2023 m. lapkričio 23 d.
Iš minėto susirašinėjimo matyti, kad 2023 m. lapkričio 6 d. 17:39 val. ieškovė paprašė atsakovės jai paskambinti, kai atsakovė grįš iš darbo; tą pačią dieną 18:53 val. tarp šalių vyko pokalbis, trukęs 01:11 min.; tą pačią dieną 19:52 val. atsakovė parašė ieškovei, kad „pinigai nepervesti“. Taigi, iš aptarto 2023 m. lapkričio 6 d. šalių susirašinėjimo ir informacijos apie tarpusavio pokalbius matyti, kad nuo šalių tarpusavio pokalbio telefonu (18:53 val.) iki momento, kai atsakovė pranešė ieškovei, kad „pinigai nepervesti“ (19:52 val.) praėjo beveik viena valanda. Duomenų, kad šiuo laiko tarpu šalys bendravo kitomis ryšio priemonėmis (ir ieškovė perdavė atsakovei PIN generatoriaus sugeneruotą PIN kodą, skirtą prisijungti prie ieškovės el. bankininkystės ir patikrinti atitinkamos pinigų sumos pervedimo į ieškovės sąskaitą faktą), byloje nėra (CPK 178 straipsnis). Be to, nors atsakovė 2026 m. balandžio 23 d. vykusio teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškove bendraudavo ir pokalbius atlikdavo naudodamasi skirtingomis pokalbių programomis, todėl iš ieškovės informaciją apie PIN generatoriaus kodus ji galėjo gauti per kitą pokalbių programą, nepagrindė, kodėl atsakovei kilo poreikis su ieškove dėl atitinkamo ieškovės prašymo bendrauti per skirtingą pokalbių programą nei bendravo iki tol, spręsdamos atitinkamą klausimą (pvz. dėl duomenų apie ieškovės sąskaitą).
Atsižvelgiant į tai, kad, kaip visuotinai žinoma, PIN generatoriaus sugeneruotas PIN kodas, skirtas prisijungti prie el. bankininkystės (ar atlikti atitinkamus mokėjimo pavedimus), galioja trumpą laiko tarpą, ir byloje nėra duomenų, kad trumpu laiko tarpu iki 2023 m. lapkričio 6 d. 19:52 val. šalys bendravo ryšio priemonėmis (iš šio bendravimo metu ieškovė būtų galėjusi perduoti informaciją atsakovei apie PIN generatoriaus sugeneruotą PIN kodą), teismo vertinimu, tokios faktinės aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad informacijai apie ieškovės sąskaitą sužinoti atsakovė nesikreipė į ieškovę dėl PIN generatoriaus sugeneruoto PIN kodo. Kadangi nustatyta, kad informacijai apie ieškovės sąskaitą sužinoti atsakovė nesikreipė į ieškovę dėl PIN generatoriaus sugeneruoto PIN kodo, tačiau 2023 m. lapkričio 6 d. 19:52 val. pranešė informaciją ieškovei apie jos sąskaitos duomenis (t. y. apie tai, kad „pinigai nepervesti“), teismo vertinimu, tokios faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad veiksmams su ieškovės sąskaita atlikti atsakovė su savimi turėjo reikalingus prisijungimo duomenis ir (ar) įrangą (t. y. PIN generatorių). Tokias faktines aplinkybes patvirtina ir tolimesnė šalių tarpusavio bendravimo istorija.
O būtent, bylos duomenys patvirtina, kad 2023 m. lapkričio 10 d. atsakovė 2 kartus skambino ieškovei, tačiau atsakovė neatsiliepė (paskutinis 2023 m. lapkričio 10 d. atsakovės skambutis ieškovei atliktas 16:33 val.). Nepaisant to, kad ieškovė neatsiliepė į atsakovės skambučius, 2023 m. lapkričio 10 d. 16:34 val., t. y. praėjus vienai minutei po paskutinio skambučio, į kurį ieškovė neatsiliepė, ir byloje nėra duomenų, kad laiko tarpu tarp 2023 m. lapkričio 10 d. 16:33 val. ir 16:34 val. šalys bendravo kitomis ryšio priemonėmis (ir ieškovė perdavė atsakovei PIN generatoriaus sugeneruotą PIN kodą, skirtą prisijungti prie ieškovės el. bankininkystės ir patikrinti atitinkamos pinigų sumos pervedimo į ieškovės sąskaitą faktą) atsakovė pateikė ieškovei informaciją apie jos banko sąskaitą, nurodydama „Labas, neprisiskambinu jums. Pinigų Lakota nepervedė“.
Bylos duomenys patvirtina ir tai, kad 2023 m. lapkričio 13 d. 16:27 val. ieškovė per interneto pokalbių programą paprašė atsakovės patikrinti, ar Lakota pervedė ieškovei pinigus. 2023 m. lapkričio 14 d. 11:12 val. atsakovė atrašė ieškovei, kad „Lakota vakar pervedė pinigus už 2 mėn.“. Byloje nėra duomenų, kad laiko tarpu tarp 2023 m. lapkričio 13 d. 16:27 val. ir 2023 m. lapkričio 14 d. 11:12 val. šalys bendravo kitomis ryšio priemonėmis (ir ieškovė perdavė atsakovei PIN generatoriaus sugeneruotą PIN kodą, skirtą prisijungti prie ieškovės el. bankininkystės ir patikrinti atitinkamos pinigų sumos pervedimo į ieškovės sąskaitą faktą), tačiau atsakovė pateikė ieškovei informaciją apie į ieškovės banko sąskaitą Lakota pervestas lėšas.
Iš bylos duomenų matyti ir tai, kad 2023 m. lapkričio 30 d. 19:15 val. ieškovė per interneto pokalbių programą paprašė atsakovės, kad ši sumokėtų Tele2 3,16 Eur; 2023 m. gruodžio 22 d. 8:17 val. ieškovė per interneto pokalbių programą paprašė atsakovės, kad ši sumokėtų Tele2 16,59 Eur. Įrodymų, kad prieš atliekant tokius mokėjimo pavedimus, atsakovė būtų kreipusis į ieškovę dėl PIN generatoriaus duomenų, byloje nėra (CPK 178 straipsnius).
Apibendrinant išdėstytą, darytina išvada, kad veiksmams su ieškovės sąskaita atlikti atsakovė su savimi turėjo reikalingus prisijungimo duomenis ir (ar) įrangą. Atsižvelgiant į išdėstytą, pripažintina, kad ginčo mokėjimo pavedimams atlikti atsakovei nebuvo reikalinga informacija iš ieškovės apie PIN generatoriaus sugeneruotus duomenis. Taigi, ginčo mokėjimo pavedimų atlikimas, atsižvelgiant į tai, kad tokius pavedimus atsakovė turėjo technines galimybes atlikti savarankiškai, be papildomos informacijos iš ieškovės, nepatvirtina ieškovės pritarimo tokiems pavedimams.
Atsakovės teigimu, ieškovės pritarimą ginčo pavedimams patvirtinta ir tai, kad ieškovė turėjo galimybę stebėti atliktus pavedimus savo mobilioje bankininkystės programėlėje, lankydamasi banko filialuose, tačiau atliktiems pavedimams neprieštaravo. Su šiuo atsakovės teiginiu taip pat nėra pagrindo sutikti. Pirma, 2026 m. balandžio 23 d. vykusio teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad neturėjo galimybės stebėti atliktus pavedimus savo mobilioje bankininkystės programėlėje, apie atliktus ginčo pavedimus sužinojo ne iš karto, tačiau tik vėliau. Antra, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad po sužinojimo apie ginčo pavedimus, ieškovė atsakovei nurodė su jais sutinkanti ar nepagrįstai ilgai delsė imtis veiksmų dėl jų išreikalavimo iš atsakovės. Priešingai, ieškovė nurodė, kad sužinojusi apie ginčo pavedimus, užblokavo PIN generatoriaus galiojimą, per atstovą kreipėsi į atsakovę su pretenziją dėl ginčo sumos grąžinimo bei kreipėsi į teismą dėl sumos priteisimo.
Apibendrinant išdėstytą, teismas, vadovaudamasis pirmiau aptartomis įrodinėjimą civiliniame procese reglamentuojančiomis teisės normomis, paminėta kasacinio teismo praktika, pagal kurią tais atvejais, kai byloje nepakanka įrodymų patvirtinti šalies nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta, ir nagrinėjamu atveju, procesinė pareiga įrodyti faktines aplinkybes, kad ginčo pavedimai atitiko ieškovės valią kilo atsakovei, tačiau atsakovė tokių faktinių aplinkybių neįrodė, daro išvadą, kad atsakovė neįrodė, kad ginčo sumų pervedimui egzistavo teisinis pagrindas. Nurodytų motyvų pagrindu pripažintina, kad ieškovė įrodė būtinąją nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygą, t. y. kad atsakovės praturtėjimui ieškovės sąskaita nebuvo teisinio pagrindo.
Teismo vertinimu, byloje yra įrodytos ir kitos būtinosios nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos, kadangi: 1) atsakovė praturtėjo dėl savo atliktų veiksmų ieškovės banko sąskaitos atžvilgiu (nors ginčo suma buvo pervesta ne tiesiogiai atsakovei, tačiau liudytojui A. S., byloje nėra ginčo, kad iš tokių pavedimų visą turtinę naudą faktiškai gavo atsakovė); 2) atsakovės praturtėjimą 8 000 Eur suma atitinka ieškovės piniginių lėšų, buvusių jos banko sąskaitoje, sumažėjimas 8 000 Eur suma; 3) ieškovės piniginių lėšų sumažėjimą 8 000 Eur suma ir atsakovės praturtėjimą 8 000 Eur suma sieja priežastinis ryšys, kadangi ieškovė neteko, o atsakovė atitinkamai įgijo 8 000 Eur sumą iš ieškovės sąskaitos būtent dėl atsakovės atliktų ginčo pavedimų; 4) nepagrįstas praturtėjimas egzistuoja pareiškiant ieškinį, kadangi atsakovė pripažino, kad ginčo sumos ieškovei nėra grąžinusi; 5) ieškovė, kurios piniginės lėšos sumažėjo 8 000 Eur suma, nebuvo prisiėmusi tokios sumos praradimo rizikos (t. y. nebuvo išreiškusi valios jos padovanoti atsakovei); 6) ieškovė negali apginti savo pažeistų teisės kitais teisių gynybos būdais.
Atsižvelgiant į išdėstytą, nustačius, kad ieškovė įrodė visas būtinąsias nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo atsakovės atžvilgiu sąlygas, teismas nusprendžia pagrindinį ieškinio reikalavimą patenkinti ir priteisti iš atsakovės ieškovei 8 000 Eur be pagrindo gautą sumą (CK 6.237 straipsnio 1 dalis).
Vadovaujantis CK 6.240 straipsnio 1 dalimi, be teisinio pagrindo įgijęs turto asmuo privalo grąžinti ar atlyginti visas pajamas, kurias jis gavo ar turėjo gauti iš šio turto, nuo to laiko, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie turto įgijimo nepagrįstumą. Už be pagrindo įgytą pinigų sumą skaičiuojamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos. Šios palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo to momento, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie nepagrįstą pinigų gavimą ar sutaupymą.
Ieškovė prašo iš atsakovės priteisti 1 004,38 Eur kompensacines palūkanas, apskaičiuotas nuo atitinkamų ginčo pavedimų sumų už laikotarpį nuo pavedimų atlikimo iki kreipimosi į teismą dienos (2025 m. gruodžio 2 d.), taikant 5 proc. metinę palūkanų normą.
Nustačius, kad atsakovė neturėjo teisinio pagrindo persivesti sau iš ieškovės sąskaitos 8 000 Eur sumos, taigi nuo kiekvieno iš ginčo pavedimų atlikimo momentų (atitinkamai 2025 m. gegužės 26 d., 27 d., 30 d., 31 d.) žinojo apie atitinkamų sumų gavimo nepagrįstumą, ieškovės prašymas dėl kompensacinių palūkanų priteisimo tenkinamas ir ieškovei iš atsakovės priteisiamos 1 004,38 Eur kompensacinės palūkanos.
Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.
Kadangi atsakovė praleido prievolės grąžinti nepagrįstai gautas sumas terminus, ieškovei iš atsakovės priteisiamos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo ieškovės nurodytos priteistos pagrindinės sumos (8 000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. gruodžio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Nagrinėjamu atveju, ieškinys patenkintas visiškai, todėl atsakovės bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Kadangi ieškovė už šioje civilinėje byloje pareikštą ieškinį yra atleista nuo 100 proc. jos patirtų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo ir buvo atstovaujama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirto advokato, tačiau atstovavimo išlaidų dydį patvirtinantys dokumentai nebuvo pateikti iki teismo sprendimo priėmimo, tokio pobūdžio bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas. Ieškinį patenkinus visiškai, valstybei iš atsakovės priteisiamas už ieškinį mokėtinas 203 Eur žyminis mokestis.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 8,00 Eur (įsakymo redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.). Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 6,93 Eur, taigi nesiekia minimalios valstybei priteistinos sumos, todėl iš šalių nepriteisiamos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 385 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį patenkinti.
Priteisti iš atsakovės E. U., gimusios (duomenys neskelbtini), ieškovei D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 8 000 Eur nepagrįstai gautų lėšų sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. gruodžio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo,
Priteisti iš atsakovės E. U., gimusios (duomenys neskelbtini), 203 Eur (du šimtus tris eurus) žyminio mokesčio išlaidas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.