Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rentopa“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. gegužės 11 d. nutarties, kuria ji įpareigota sumokėti užstatą atsakovių bylinėjimosi išlaidoms užtikrinti civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rentopa“ ieškinį atsakovėms N. R. ir Rusijoje registruotai bendrovei „OOO Kartblansh“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Finiens“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Lupra“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Aplinkybė, kad ieškovė nepateikė teismui duomenų, jog yra pajėgi atlyginti atsakovių patirtas bylinėjimosi išlaidas, negali būti laikoma ieškovės piktnaudžiavimu, pareiškiant atsakovėms netiesioginį ieškinį.

Teismas įvertino, kad atsakovių argumentų nepakanka konstatuoti ieškovės nesąžiningumą ir piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, t. y. teismas nurodė, jog nėra vienos iš kumuliatyvių (privalomų) sąlygų užstatui taikyti – tikėtino ieškovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis.

Atsakovės nepateikė duomenų, kad ieškovė pateikdama ieškinį, naudojosi procesinėmis teisėmis ne pagal paskirtį. Argumentai apie ieškovės veiklą nesusiję su nagrinėjama byla.

Procesinės priemonės negali būti pagrindas nepagrįstai riboti asmens teisę į teisingą procesą ir teisminę gynybą. Apskųsta nutartimi formuojama ydinga praktika, kai dėl ieškovo tikėtinų finansinių sunkumų, nustatomas didelis užstatas ir taip sudaromos dirbtinės kliūtys bankrutuojančios bendrovės kreditoriams teikti ieškinius prieš nesąžiningus bankrutuojančios bendrovės valdymo organus, iš jų reikalauti padarytos žalos atlyginimo.

Teismas neteisingai aiškino aplinkybes, teigdamas, kad ieškovė nieko nerizikuoja, nes būsimų reikalavimo teisių perleidimo sutartimi perėmė reikalavimo teises į atsakoves. Ieškovė neperėmė būsimų reikalavimo teisių į atsakoves. Ieškovė yra BUAB „Finiens“ kreditorė, jos reikalavimas patvirtintas bankroto byloje teismo nutartimi. Dėl to ji, neatsižvelgiant į finansinio reikalavimo dydį, turi teisę teikti netiesioginį ieškinį atsakovėms.

Atsakovės – Rusijos subjektai, savo tyčiniais veiksmais padarę didelės žalos Lietuvoje. Šiaulių apygardos teismas ieškinį paliko nenagrinėtą ir nesprendė žalos atlyginimo iš atsakovių klausimo iš esmės (civilinė byla Nr. e2-76-372/2024). Atsakovės siekia išvengti civilinės atsakomybės. Inicijuotas teismo procesas nereiškia piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis.

Atsakovės nepagrindė bylinėjimosi išlaidų dydžio. Prašymą taikyti užstatą jos grindžia prielaida, kad ieškovė nekompensuos atsakovėms bylinėjimosi išlaidų. Advokato išlaidų pagrįstumui patvirtinti, atsakovės nepateikė dokumentų. Lietuvoje draudžiama priimti mokėjimus iš Rusijos. Tikėtina, kad advokatas Justas Vilys teikia atsakovėms nemokamas teisines paslaugas. Atsakovės turėjo pagrįsti, kokiais būdais jos atsiskaitys su atstovu. Atsakovių advokato atstovavimo paslaugų įkainiai rinkoje nėra dideli, todėl, tikėtina, kad jo suteiktos paslaugos neviršys 2 500 Eur. Atsakovės nepagrindė, kokio dydžio išlaidas galėtų patirti.

Ieškovė siekia įtikinti, kad užstatas pritaikytas tik dėl jos sunkios finansinės padėties. Ji pirmosios instancijos teismui nurodė, kad turi 337 784,19 Eur finansinį reikalavimą, nors jos reikalavimas yra apie 200 Eur, nes kitą dalį ji perleido UAB „Estero“. Kreditorės, pareiškusios netiesioginį ieškinį, reikalavimo dydis yra esminė aplinkybė, nes juo grindžiamas ieškovės materialusis suinteresuotumas, būtinybė ginti savo teises ir jos procesinis aktyvumas. Ieškovės procesinis aktyvumas, neatskleidžiant tikrosios reikalavimo apimties, kelia pagrįstų abejonių dėl proceso tikslo ir sąžiningumo.

Nustatyta ne tik ieškovės sunki finansinė padėtis, bet ir objektyvūs nesąžiningo procesinio elgesio požymiai – neteisingas finansinio reikalavimo dydžio nurodymas, jos ekonominio intereso neatitinkantis ieškinio mastas, analogiško ginčo inicijavimas pasitelkiant kitą juridinį asmenį ir ankstesnio užstato nesumokėjimas. Ieškovės finansinė padėtis yra tik viena iš aplinkybių, patvirtinančių riziką, kad atsakovėms bylinėjimosi išlaidos nebus atlygintos.

Ieškovė, žinodama apie reikalavimo teisių perleidimą ir likusį finansinio reikalavimo dydį, procesiniuose dokumentuose nesąžiningai nurodė 337 784,19 Eur reikalavimo teisę. Tokia aplinkybė yra reikšminga vertinant ieškovės sąžiningumą.

Užstato paskirtis – užtikrinti galimas, bet ne faktiškai patirtas išlaidas. Ieškovė neteisingai reikalauja, kad atsakovės šioje proceso stadijoje įrodytų tikslų ir galutinį bylinėjimosi išlaidų dydį. Nagrinėjama byla dėl nuomos sutarties nutraukimo yra sudėtinga, susijusi su bankroto procesu, kreditorių reikalavimų perleidimu, juridinių asmenų tarpusavio ryšiais ir galbūt piktnaudžiavimu procesu. Atsakovių būsimos bylinėjimosi išlaidos yra objektyviai tikėtinos bei pagrįstos. Kitoje byloje ieškovės UAB „Globersa“ ieškinys paliktas nenagrinėtas, nes ši nesumokėjo teismo nustatyto užstato (civilinė byla Nr. e2-76- 372/2024). Nagrinėjamoje byloje pareikštas iš esmės toks pat reikalavimas pasitelkus kitą juridinį asmenį, kuris nesąžiningai nurodo turintis 337 784,19 Eur reikalavimo teisę. Toks procesinių veiksmų modelis vertintinas kaip bandymas apeiti ankstesnio proceso padarinius ir perkelti atsakovėms nepagrįstą bylinėjimosi išlaidų riziką.

Ieškovių argumentai, kad atsakovės sukėlė didelės žalos, nepreziumuojami sprendžiant užstato klausimą. Atskirojo skundo teiginiai apie atsakovių atstovo tariamai neaukštą kategoriją ir atsiskaitymą už suteiktas teisines paslaugas pagal neteisėtą schemą peržengia dalykinio procesinio ginčo bei geros moralės ribas. Ieškovių atstovė nurodė nesąžiningus teiginius, nepaisė geros moralės, pateikė nepagrįstą atskirąjį skundą, todėl atsakovės prašo paskirti ieškovei 5 000 Eur baudą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalys). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Apskųstų pirmosios instancijos teismo nutarčių absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas, įpareigodamas apeliantę sumokėti užstatą, teisingai pritaikė CPK 95 straipsnio 3 dalį.

Dėl įpareigojimo sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti (CPK 95 straipsnio 3 dalis)

Vienas iš CPK 2 straipsnyje įtvirtintų civilinio proceso tikslų yra ginti asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, taip pat kuo greičiau atkurti ginčo šalių teisinę taiką. Dėl to procesinės šalių teisės kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įgyvendinamos nepažeidžiant proceso tikslų ir jomis turi būti naudojamasi pagal paskirtį. Civilinis procesas, be kitų principų, yra grindžiamas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis). CPK 7 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. Pagal CPK 95 straipsnio 3 dalį, kai yra pagrindas manyti, kad ieškinį (pradinį ar priešieškinį), apeliacinį, atskirąjį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pareiškimą ar prašymą ypatingosios teisenos tvarka pateikęs asmuo gali piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ir neatlyginti bylinėjimosi išlaidų, teismas turi teisę įpareigoti šį asmenį sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti. Užstato per nustatytą terminą nesumokėjus, teismas procesinį dokumentą palieka nenagrinėtą.

Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog nėra pakankamo pagrindo konstatuoti apeliantės tikėtiną nesąžiningumą, įpareigojo ją sumokėti užstatą atsakovių bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti. Apeliantės finansinę padėtį pagrindžiančių duomenų nepateikimas negali būti laikomas piktnaudžiavimu, pareiškiant atsakovėms netiesioginį ieškinį.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad CPK 95 straipsnio 3 dalies normai taikyti teismų praktikoje išskiriamos dvi būtinosios sąlygos: 1) atsiradęs pagrindas manyti, kad procesinį dokumentą pateikęs asmuo gali piktnaudžiauti jam suteiktomis procesinėmis teisėmis; 2) procesinėmis teisėmis galintis piktnaudžiauti asmuo, išnagrinėjus bylą, gali neatlyginti kitai šaliai priteistų bylinėjimosi išlaidų (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-181-178/2018, 23 punktas). Taigi, neįrodžius bent vienos sąlygos, CPK 95 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas institutas negali būti taikomas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas, jog nėra pakankamo pagrindo konstatuoti apeliantės tikėtiną nesąžiningumą ir piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nurodė, kad ieškinio pagrįstumas (akivaizdus nepagrįstumas) bus nustatytas tik teismui išnagrinėjus bylą iš esmės, t. y. ištyrus įrodymus, šalių argumentus bei nustačius teisiškai reikšmingas aplinkybes. Taigi, apeliantė neteisingai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų, jog įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; 2025 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-176-916/2025, 81 punktas). Tokia pirmosios instancijos teismo išvada nepaneigia kitų apskųstoje nutartyje nurodytų argumentų ir aplinkybių, dėl kurių teismas nusprendė, kad apeliantė gali piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis.

Siekiant nustatyti, ar asmuo veikė piktnaudžiaudamas suteikta teise, vertintini ne tik konkrečiame procese asmens atlikti veiksmai, bet ir asmenį apibūdinančios aplinkybės, jo veiksmų motyvacija ir kt.; duomenys apie tai gali būti ne tik nagrinėjamoje byloje, bet ir kitose bylose, kuriose dalyvauja asmuo, kurio veiksmai, manoma, gali būti įvertinti kaip piktnaudžiavimas procesu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256-406/2007; Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-25-1097/2026, 31 punktas). Proceso įstatymo nuostatos, kuriose reglamentuoti piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis padariniai, neapibrėžia objektyvių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti ir spręsti, ar atitinkamas šalies ar kito dalyvaujančio byloje asmens procesinis elgesys gali būti kvalifikuotas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Vadinasi, kiekvienu konkrečiu atveju, pasitelkus individualių aplinkybių vertinimą, turi būti sprendžiama dėl asmens elgesio atitikties piktnaudžiavimo požymiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019, 18 punktas; 2025 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-421/2025, 37 punktas). Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis taip pat apibūdinamas kaip objektyvus elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais išoriniais jo pasireiškimo požymiais; piktnaudžiavimas yra ne tik tada, kai veiksmas sukelia turtinę žalą, bet ir tada, kai kenkia teisinei sistemai, objektyviai neatitinka sąžiningo elgesio standartų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-915/2016, 32 punktas; 2025 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-916/2025, 27 punktas). Piktnaudžiavimas procesine teise pasireiškia konkrečios subjektinės teisės įgyvendinimo sąlygų pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013, 19 punktas; 2023 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-15-421/2023, 29 punktas).

Kasacinis teismas išaiškino, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnio prasme yra siejamas su nesąžiningu nepagrįsto ieškinio ar kito procesinio dokumento pateikimu ir sąmoningu veikimu prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Šie piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pripažinimo pagrindai yra savarankiški, jie nėra būtinoji vienas kito taikymo sąlyga – piktnaudžiavimui konstatuoti pakanka vieno ar kito pagrindo. Proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, neapibrėžia objektyvių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti ir spręsti, ar atitinkamas šalies ar kito dalyvaujančio byloje asmens procesinis elgesys gali būti kvalifikuotas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Vadinasi, kiekvienu konkrečiu atveju, pasitelkus individualių aplinkybių vertinimą, turi būti sprendžiama dėl asmens elgesio atitikties piktnaudžiavimo požymiams, išskirtiems CPK 95 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019, 18 punktas; 2025 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-421/2025, 37 punktas).

Apskųstoje nutartyje teismas padarė išvadą, kad apeliantės elgesys kelia abejonių dėl naudojimosi procesinėmis teisėmis sąžiningumo ir yra tikimybė, jog ji gali vengti atlyginti atsakovių bylinėjimosi išlaidas. Grįsdamas nurodytą išvadą, teismas pažymėjo, kad apeliantei Vilniaus apygardos teismo 2026 m. balandžio 8 d. nutartimi nustatytas septynių dienų terminas atsiliepimui į atsakovių prašymą pateikti ir aktualius finansinius duomenis. Apeliantė su atsiliepimu į atsakovių prašymą pateikė papildomus paaiškinimus raštu ir prašė pratęsti terminą iki 2026 m. balandžio 29 d. finansiniams dokumentams pateikti. Pasibaigus nurodytam terminui, apeliantė nepateikė aktualiausių finansinės atskaitomybės dokumentų, duomenų apie jai nuosavybes teise priklausantį privalomą registruoti kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, lėšas kredito įstaigų sąskaitose. Vertindamas tokį apeliantės elgesį, taip pat atsakovių nurodytas aplinkybes, kad ji nevykdo veiklos, negauna pajamų ir neturi turto, nurodė neteisingą finansinį reikalavimą į trečiąjį asmenį BUAB „Finiens“, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad yra pakankamas pagrindas spręsti, jog apeliantė gali piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ir neatlyginti atsakovėms bylinėjimosi išlaidų.

Akcentuotina tai, kad negalėjimas atlyginti bylinėjimosi išlaidų dėl sunkios finansinės padėties ir vengimas tokias išlaidas atlyginti – skirtingos situacijos. Situacija, kai asmuo negali atlyginti bylinėjimosi išlaidų dėl sunkios finansinės padėties, savaime negali būti įvertinta kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis ir laikoma pagrindu įpareigoti asmenį sumokėti užstatą priešingos šalies bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Nagrinėjamoje byloje apeliantė nepasinaudojo galimybe pateikti finansinę padėtį pagrindžiančius duomenis. Atsakovių nurodytos aplinkybės, kad apeliantė, kreipdamasi į teismą nurodė neteisingą turimą finansinio reikalavimo dydį, t. y. vietoje 200 Eur nurodė 337 784,19 Eur, turėta reikalavimo teisė į trečiąjį asmenį BUAB „Finiens“ ir jos perleidimas UAB „Estero“ neužfiksuotas apeliantės finansiniuose dokumentuose galbūt siekiant paslėpti turimą turtą nuo kreditorių.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantė neteisingai tvirtina, jog atsakovės, prašydamos įpareigoti apeliantę sumokėti užstatą bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, turėjo pagrįsti bylinėjimosi išlaidų dydį. Nustatydamas užstato dydį teismas gali tik preliminariai įvertinti pareikštą ieškinį, jo sudėtingumą, proceso trukmę. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į ieškinio sumą ir į tai, kad bylinėjimosi išlaidos turi būti protingo dydžio bei į tai, kad užstato dydis negali užkirsti apeliantei galimybės naudotis teise į teisminę gynybą, sumažino mokėtino užstato dydį nuo atsakovių prašyto 15 000 Eur iki 10 000 Eur. Apeliantės teiginiai, kad atsakovių atstovo teisinių paslaugų įkainiai turėtų būti mažesni ir neviršyti 2 500 Eur, yra įrodymais nepagrįstos prielaidos, kurios nėra pagrindas užstato dydžiui sumažinti. Įvertinus pirmiau nustatytas aplinkybes, ieškinio sumą (ieškovė prašo priteisti 1 246 720,56 Eur žalos atlyginimą), procesinių veiksmų apimtį bei intensyvumą, apeliacinės instancijos teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nustatytas užstato dydis galėtų būti įvertintas kaip neproporcingas ar neprotingas.

Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 2 dalis)

Atsakovės prašo spręsti baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskyrimo apeliantei klausimą. Atsakovės nurodo, kad atskirojo skundo teiginiai apie atsakovių atstovo įkainius ir atsiskaitymą už suteiktas teisines paslaugas pagal neteisėtą schemą peržengia dalykinio procesinio ginčo bei geros moralės ribas. Apeliantės atstovė nurodė nesąžiningus teiginius, nepaisė geros moralės, pateikė nepagrįstą atskirąjį skundą, todėl atsakovės prašo paskirti apeliantei 5 000 Eur baudą.

Teismas, nustatęs, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą, iki 50 proc. iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 1, 2 dalys).

Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013; 2025 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-176-916/2025, 81 punktas). CPK 95 straipsnis yra skirtas teisingo ir greito bylos išnagrinėjimo ir išsprendimo procesui užtikrinti ribojant dalyvaujančio byloje asmens nesąžiningą elgesį, kai savanaudiškai, piktnaudžiaujant gali būti veikiama prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-15-421/2023, 28 punktas; 2025 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-684/2025, 48 punktas).

Nagrinėjamoje byloje apeliantė pateikė atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ji įpareigota sumokėti užstatą atsakovių bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Sutiktina su atsakovėmis, kad apeliantės atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su jas atstovaujančio advokato paslaugų įkainiais, teiginiai apie neteisėtą atsakovių atsiskaitymą su jas atstovaujančiu advokatu, neatitinka geros moralės ir pagarbaus dalykinio elgesio. Tokie teiginiai nesusiję su nagrinėjama byla, bet yra orientuoti į atsakoves atstovaujantį advokatą. Vis dėlto toks vienkartinis veiksmas nelaikytinas piktnaudžiaujančiu veikimu prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Dėl to nėra pagrindo nagrinėjamoje byloje skirti apeliantui baudą CPK 95 straipsnio pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad teismo procesas privalo vykti korektiškai, o bylos šalių diskusija turi apsiriboti dalykiniais ir teisiniais argumentais. Pakartotinis nekorektiškas elgesys gali būti įvertintas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, veikiant prieš teisingą bylos išnagrinėjimą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2026 m. gegužės 11 d. nutartį palikti nepakeistą.