Panevėžio apygardos teismo nutartis, e2A-594-589/2026

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2026-10-27
Bylos Nr.: e2A-594-589/2026
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-03189-2025-9
Bylos rūšis: Civilinė byla

Teisėjai: Ramunė Čeknienė, Rita Dambrauskaitė, Laimantas Misiūnas
Ieškovas: T. M.
Atsakovas: L. J., S. B.

Kategorijos

2.1.2.4.2.7Dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo, taip pat dėl šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi ar dėl susidėjusių sunkių aplinkybių sudarytas sandoris
2.6.8.11.3Sutarties ar jos dalies negaliojimas
3.2.4.11Įrodymų vertinimas
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.1.19.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
3.3.1.21Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-594-589/2026Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03189-2025-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.2.7; 2.6.8.11.3; 3.2.4.11; 3.3.1.14; 3.3.1.19.1; 3.3.1.21 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 27 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Ritos Dambrauskaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Laimanto Misiūno,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-522-994/2026 pagal ieškovo T. M. ieškinį dėl sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo atsakovams L. J. ir S. B..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Vilniaus apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Panevėžio apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Vilniaus apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

Ieškovas T. M. (toliau – ir ieškovas) patikslintu ieškiniu prašė 2023 m. rugpjūčio mėn. sudarytą tarp ieškovo ir abiejų atsakovų L. J. ir S. B. (toliau – ir atsakovai) monetos pirkimo – pardavimo sutartį negaliojančia bei priteisti iš atsakovų solidariai 16 500 Eur, grąžinant atsakovams įgytą monetą.

Patikslintame ieškinyje nurodė, kad pažįstamas L. J., kurį sutikdavo Vilniaus kolekcininkų klube, 2023 m. rugpjūčio 21-23 dienų laikotarpyje (tikslios dienos nepamena) pasiūlė įsigyti iš jo 1758 m. Raudonosios monetų kalyklos 10 Rusijos rublių nominalo auksinę monetą su Rusijos imperatorienės Jelizavetos Petrovnos portretu bei kalyklos ženklu MMD (kirilica) (toliau – ir moneta) už 16 500 Eur. L. J. pranešė, jog prie monetos pridedama ir Ekspertinė išvada Nr. 255/14 (toliau – ir Ekspertinė išvada). Netrukus po to jis atsiuntė per VIBER programėlę dvi fotonuotraukas: monetos aversą, reversą ir Ekspertinę išvadą. Paaiškino, kad Ekspertinę išvadą išdavė Bičiulių draugija, t. y. autonominė, ne pelno siekianti organizacija, remianti ir plėtojanti Rusijos valstybinį istorijos muziejų. L. J. informavo, jog Ekspertinę išvadą parengė Bičiulių draugijos Kultūros vertybių ekspertas S. I. V., nurodęs Ekspertinėje išvadoje, kad moneta tikra. Tada L. J. pranešė, kad moneta yra pas jo draugą S. B., kuris sekančią dieną išvyksta (išskrenda) iš Kauno miesto oro uosto į užsienį (Ispaniją). Jei nori įsigyti monetą su Ekspertine išvada, prieš atsiimant monetą, turi sumokėti L. J. visą monetos kainą – 16 500 Eur, po ko prieš nurodytą skrydį monetą galima bus atsiimti. Ieškovas yra Lietuvos numizmatų draugijos ilgametis narys ir domisi įvairiomis numizmatinėmis monetomis, jų istorija, jas kolekcionuoja. Su pasiūlymu sutiko, tačiau iškėlė sąlygas: jei moneta iš ties tikra, nupirks už nurodytą kainą ir monetos pirkimo – pardavimo sutartį patvirtins notariškai, kuomet turės nešališką, objektyvų įrodymą, jog moneta iš ties tikra. Monetos autentiškumą tikrins Jungtinių Amerikos Valstijų organizacijoje Numismatic Guaranty Corporation (toliau – ir NGC). Paaiškėjus, jog moneta netikra, moneta bus grąžinta. Dėl nurodytų priežasčių pirkimo – pardavimo dokumentų tada nerengė. Kelionės metu perdavė L. J. visą jų sutartą pinigų sumą – 16 500 Eur grynaisiais. Kauno oro uoste L. J. pranešė S. B., kad už monetą su Ekspertine išvada jis iš ieškovo gavo 16 500 Eur grynaisiais. S. B. įteikė ieškovui dėžutėje supakuotą monetą ir rusų kalba parengtą Ekspertinę išvadą. Kadangi apžiūrėjus per padidinamąjį stiklą viskas atitiko, todėl nutarė monetą su Ekspertine išvada pasiimti. Įdėjo monetą ir Ekspertinę išvadą į savo portfelį ir sugrįžo prie juos vežusio automobilio. Netrukus po to atėjo L. J. ir trise tą dieną sugrįžo į Vilnių. Nedelsdamas, t. y., artimiausiomis dienomis po minėto įvykio, perdavė monetą Vilniuje esančiai Internetinių aukcionų įmonei „Numisbalt“, kad moneta būtų išsiųsta į Jungtinių Amerikos Valstijų organizaciją NGC, siekiant ištirti bei nustatyti monetos autentiškumą (tikrumą / netikrumą). Šis procesas užtruko ne vieną mėnesį. 2023 m. gruodžio 4 d. Numisbalt darbuotojas p. A. S. pateikė informaciją, kad Jungtinių Amerikos Valstijų organizacijos NGC padalinio Vokietijoje atlikta ekspertizė nustatė, jog pateikta ekspertizei moneta netikra, padirbta. Gavęs minėtą informaciją, nedelsdamas paskambino telefonu (Nr.: duomenys neskelbtini) L. J., kuriam pranešė šią žinią, pasiūlė paruošti grąžinimui pinigus. Susitikimo su L. J. metu jis pradėjo kalbėti, kad reikia skambinti S. B. ir būtent iš jo reikalauti pinigu grąžinimo. 2024 m. sausio pradžioje kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūrą su skundu pradėti ikiteisminį tyrimą L. J. atžvilgiu dėl įvykdytos nusikalstamos veikos – sukčiavimo, 2024 m. gruodžio 17 d. gautas Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros 2024 m. lapkričio 20 d. nutarimas ikiteisminį tyrimą nutraukti. Abu atsakovai žinojo, kad tiek moneta yra netikra, tiek jos tikrumą patvirtinanti Ekspertinė išvada netikra, bet siekdami sau didelės turtinės naudos, ši faktą nuo ieškovo nuslėpė. Atsakovai nepagristai ir neteisėtai įgijo labai didelę pinigų sumą už daiktą (monetą), kuri netikra, kaip ir jos tariamą tikrumą patvirtinanti Ekspertinė išvada. Šios įvykdytos apgaulės, kurią padarė abu atsakovai pagal jų sugalvotą ir sukurtą scenarijų, rezultate, patirtos išlaidos, kurias visas prašo iš atsakovų taip pat solidariai priteisti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. kovo 31 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo T. M. atsakovui L. J. 500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei 30,50 Eur valstybei pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ikiteisminio tyrimo 2024 m. lapkričio 20 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą, šalių ir liudytojo V. D. paaiškinimų teismas nustatė, kad ieškovas, numizmatų klubo Vilniuje dalyvis, buvo senai pažįstamas su atsakovu L. J., atvykstančiu į numizmatų klubą, kuris papasakojo, kad yra parduodama auksinė carinės Rusijos su imperatorienės Jelizavetos Petrovnos portretu 10 rublių moneta. Kadangi atsakovas L. J. pažinojo iš prieš tai turėtų pirkimo – pardavimo santykių monetos pardavėją S. B. ir monetą žadėjo atvežti į Kauno oro uostą, ieškovas, atsakovas L. J. ir byloje dalyvavęs liudytojas V. D. 2023 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje nuvyko į Kauno oro uostą monetos įsigijimui. Kaip nurodė ieškovas 2026 m. sausio 14 d. teismo posėdžio metu, jis, važiuodamas į Kauno oro uostą, atsakovui L. J. mašinoje perdavė grynaisiais pinigais 16 000 Eur už įsigyjamą monetą ir dar davė 500 Eur už monetos pardavėjo suradimą bei jų suvedimą. Tiek ieškovas, tiek ir atsakovas S. B. teismo posėdžių metu paaiškino, kad moneta ir kartu pateikta iš Rusijos gauta ekspertinė išvada Nr. 255/14 buvo apžiūrėta ieškovo būnant Kauno oro uoste su padidinamuoju stiklu (lūpa). S. B. perdavus monetą ir gavus pinigus, jokia sutartis, joks pakvitavimas ar kitokio pobūdžio raštelis tarp šalių pasirašytas nebuvo. Atsakovas S. B., parduotos monetos savininkas, kaip nurodė teismo posėdyje, paveldėjęs ją iš mamos, nurodė, kad su atsakovu L. J. buvo sutarę monetos pardavimo kainą – 15 000 Eur. Kauno oro uoste atsakovui S. B., anot jo paaiškinimų, buvo perduota 12 500 Eur suma už monetą grynais pinigais, o 2 500 Eur suma pervesta į jo sūnaus sąskaitą po kelių dienų. Atsakovas S. B. paaiškino, kad ne tik turėjo Ekspertinę išvadą iš Rusijos dėl monetos tikrumo, bet buvo kreipęsis į „Florinus“ Klaipėdoje, kur buvo patvirtinta, kad moneta yra pagaminta iš aukštos prabos aukso. Atsakovas S. B. yra įsitikinęs, kad parduota moneta yra tikra, o Jungtinių Amerikos Valstijų organizacijos Numismatic Guaranty Corporation išvada dėl monetos netikrumo nėra patikima ir pagrįsta.

Teismas nurodė, kaip kad nustatyta byloje iš šalių paaiškinimų, nesant tarp šalių sudarytos rašytinės monetos pirkimo – pardavimo sutarties, monetos savininkas ir pardavėjas buvo S. B.. Atsakovas S. B., duodamus paaiškinimus 2026 m. vasario 12 d. teismo posėdyje, aiškiai ir vienareikšmiškai paaiškino, kad jis buvo ginčo monetos savininkas, ją paveldėjęs po savo mamos mirties, kuri monetą buvo gavusi iš savo mamos, t. y. S. B. močiutės. Tai, kad monetos pardavėjas buvo S. B. neginčijo ir pats ieškovas, tiek ikiteisminio tyrimo metu monetos pardavėju nurodydamas S. B., tiek ir civiliniame procese paaiškindamas, kad vyko į Kauno oro uostą įsigyti monetos iš S. B., padedant atsakovui L. J., kadangi jis pažinojo S. B.. Ieškovas, teikdamas paaiškinimus 2026 m. sausio 14 d. teismo posėdžio metu, aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad vykstant į Kauno oro uostą susitikti su monetos pardavėju S. B., ieškovas automobilyje perdavė 16 000 Eur monetos kainą atsakovui L. J. ir dar davė 500 Eur sumą papildomai kaip uždarbį jam, kad surado monetos pardavėją. Teismas vertino, kad toks ieškovo veikimas taip pat leidžia teigti, kad monetos pardavėju buvo laikomas S. B., o L. J. veikė kaip tarpininkas tarp pirkėjo ir pardavėjo, suvesdamas pirkimo – pardavimo šalis monetos įsigijimui / pardavimui. Akivaizdu, kad jeigu monetos savininkas ir pardavėjas būtų buvęs L. J., nebūtų jokios logiškos priežasties L. J. kartu su ieškovu vykti į Kauno oro uostą drauge monetos įsigijimui. Disponuojant moneta kaip jos savininkui ir pardavėjui, L. J. galėjo monetą atiduoti ieškovui Vilniuje, kur ieškovas bei L. J. ir gyveno.

Teismas sprendė, kad šių byloje nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog ginčo monetos pardavėjas buvo S. B., kas nepaneigta byloje, o priešingai patvirtinta šalių nuosekliais paaiškinimais apie susiklosčiusias aplinkybes, jų visuma. Kai tuo tarpu monetos pirkėjas, sumokėjęs monetos kainą buvo ieškovas, dėl ko ginčo byloje nekyla, ginčijant pirkėjui pirkimo – pardavimo sutartį. Byloje išaiškėjusios faktinės aplinkybės, kad pardavėjas S. B. susitikimą Kauno oro uoste monetai įsigyti, jos kainą derino tik su atsakovu L. J., nepažįstant ieškovo bei monetos kainą tiek grynaisiais pinigais, tiek ir pavedimu gavo iš atsakovo L. J. rankų, nesuponuoja teismo vertinimo, kad monetos pirkėjas buvo L. J.. Be to, byloje neginčytinai, tapačiai tiek ieškovui, tiek ir atsakovui L. J. paaiškinus, kad ieškovo prašymu įgyti monetą L. J. vyko kartu į Kauno oro uostą susitikti su monetos pardavėju S. B., nes jį pažinojo ir su juo dėl monetos kontaktavo, nėra jokio faktinio pagrįsto pagrindo teigti, kad monetos ieškovui pardavėjas buvo L. J., kadangi pastarasis monetos nevaldė nuosavybės teise ir nebuvo įgijęs iš S. B. prieš vykstant į susitikimą Kauno oro uoste.

Šių nustatytų aplinkybių kontekste teismas darė išvadą, kad ieškovo reikalavimas pareikštas solidariam atsakovui L. J., kaip galimam monetos savininkui ir / ar jos pardavėjui, ką nurodė ieškovo atstovė teismo posėdžių metu, atmestinas, kaip pareikštas netinkamam atsakovui, ginčijant monetos pirkimo – pardavimo sutartį ir reiškiant reikalavimą dėl dvišalės restitucijos taikymo solidariems dviem atsakovams.

Teismas pažymėjo, kad ieškovo atstovė, teikdama paaiškinimus dėl solidarios atsakomybės, nurodė, jog solidarią atsakovų prievolę grindžia tikėtina aplinkybe, kad monetos pardavėjai buvo abu atsakovai, galimai susitarę parduoti ne autentišką monetą ieškovui, tačiau po S. B. paaiškinimų teismo posėdyje dėl monetos savininko ir pardavėjo statuso, ieškovas savo pozicijos bei faktinio ieškinio pagrindo solidariai atsakovo L. J. atsakomybei kilti nekeitė, įrodinėdamas abiejų atsakovų solidarią pareigą grąžinti gautą pinigų sumą už monetą. Byloje konstatavus, kad ieškovo ir atsakovo L. J. nesiejo pirkimo – pardavimo santykiai, tad ir reikalavimas įpareigoti solidariai abu atsakovus grąžinti ieškovui (pirkėjui) gautą kainą už monetą atmestinas atsakovo L. J. atžvilgiu, neįrodžius byloje fakto atsakovui L. J. buvus monetos pardavėju ir gavus prašomą grąžinti pinigų sumą iš ieškovo už įgytą prekę.

Teismas vertino, kad atsakovo L. J. vaidmuo šiame teisiniame santykyje buvo kaip tarpininko, suradus parduodamą monetą (šalių susirašinėjimai prieš parduodant monetą), nuvežus ieškovą jos įsigyti, susitinkant su pardavėju Kauno oro uoste bei, kaip nurodė ieškovas 2026 m. sausio 14 d. teismo posėdyje, L. J. iš ieškovo gavus 500 Eur uždarbį už monetos pardavėjo suradimą bei šalių suvedimą. Pats ieškovas teismo posėdyje patvirtino ir įvardijo, kad L. J. veikimas buvo kaip tarpininko, sudarant monetos pirkimo – pardavimo sutartį, dėl ko buvo sumokama L. J. ne monetos kaina, bet 500 Eur uždarbis. Tai, kad tiek ieškovas, tiek jo kviestas liudytojas V. D. paaiškino, kad važiuojant automobiliu į Kauno oro uostą ieškovas davė atsakovui L. J. galimai 16 500 Eur sumą jos perskaičiavimui nesuponuoja vertinimo, kad L. J. buvo monetos pardavėjas, jos neturėdamas ir nevaldydamas nuosavybės teise važiuojant į Kauno oro uostą.

Spręsdamas dėl pirkimo – pardavimo sandorio (ne)galiojimo pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.91 straipsnį, teismas nurodė, kad kaip nustatyta byloje iš šalių paaiškinimų bei pateiktų rašytinių įrodymų, ieškovui dar iki pirkimo – pardavimo sandorio sudarymo buvo elektroninėmis ryšio priemonėmis atsiųsta monetos nuotrauka ir kartu su monetos nuotrauka iš Rusijos gauta Ekspertinė išvada. Gavus šiuos duomenis, būsimas monetos pirkėjas (ieškovas) jokių veiksmų, siekiant išsiaiškinti monetos autentiškumą ar galimą netikrumą neatliko ir į jokias įstaigas pats asmeniškai nesikreipė. Atsakovas S. B., teikdamas paaiškinimus 2026 m. vasario 12 d. teismo posėdyje, nurodė, kad jokios apgavystės, parduodamas carinės Rusijos monetą, neatliko, nes ginčo moneta buvo jo pati vertingiausia, kadangi vienintelė turėjo Rusijos Ekspertinę išvadą. Dar daugiau, tiek teikdamas paaiškinimus teisme, tiek ir susirašinėdamas po sandorio su L. J., reikalaujant spręsti pinigų grąžinimo klausimą, S. B. nurodė, kad įmonės „Florinus“ atstovas taip pat patvirtino, kad moneta iš tikro aukso, originali, autentiška, kas leido pagrįstai manyti monetai esant autentiškai ir vertingai.

Dėl ieškovo argumentų, kuriais teigiama, kad pardavėjas nuslėpė (neatskleidė) esminę informaciją, turėjusią lemiamą reikšmę priimti sprendimą sudaryti ginčijamą sandorį, teismas akcentavo, jog byloje neįrodytas faktas, kad pardavėjas S. B. žinojo ar galėjo ir turėjo žinoti, jog ginčo moneta yra ne autentiška, ne numizmatinė, ką nustatė Jungtinių Amerikos Valstijų organizacijos Numismatic Guaranty Corporation padalinys Vokietijoje. Kaip matyti iš bylos duomenų pardavėjas S. B. pardavė monetą su Rusijoje atlikta Ekspertine išvada, o tai, kad ši ekspertinė išvada nėra tiksli autentiškumui nustatyti ar, kaip nurodė ieškovas, galimai buvo suklastotas Rusijos įstaigos firminis blankas, nesuponuoja vertinimo, jog tokie faktai buvo žinomi pačiam pardavėjui S. B., kuris ir teismo posėdžio metu prisiekdamas teigė, kad jis ir šiai dienai netiki, jog jo paveldėta ir 2023 m. parduota moneta yra netikra. Kaip matyti iš bylos duomenų, tik įvykus pirkimo – pardavimo sandoriui, pirkėjas (ieškovas) kreipėsi per Vilniuje esančią UAB „Ateities bankas“ (Numisbalt e-live auctions) į autentiškumo nustatymo Jungtinių Amerikos Valstijų organizacijos Numismatic Guaranty Corporation padalinį Vokietijoje iš kurios buvo gautas atsakymas, kad moneta yra netikra. Šie duomenys buvo gauti jau po įvykusio žodinio pirkimo – pardavimo sandorio, pirkėjui pasikreipus į minėtą įmonę po sandorio sudarymo.

Teismas sprendė, kad šių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog ieškovas neįrodė, ir byloje nenustatyta, kad atsakovas S. B., sudarydamas žodinę pirkimo – pardavimo sutartį, veikė nesąžiningai, tyčia siekė suklaidinti ieškovą ar nutylėjo sandorių sudarymui reikšmingą informaciją apie monetos tikrumą, kurią žinodamas ieškovas nebūtų sutikęs sudaryti sutarties. Ieškovas neįrodė ir nepagrindė byloje, kad monetos pardavėjas turėjo žinių dėl galimo monetos netikrumo. Ieškovo atstovės teiginiai teismo posėdžių metu dėl pardavėjo tikėtino žinojimo apie 2014 – 2015 m. Rusijoje pavogtus ekspertinės įstaigos blankus, kurie po to ir buvo panaudoti netikrų monetų įvertinimui, vertintini kaip spėliojimai, nepagrįsti objektyviais duomenimis byloje ir nelaikytini svariais argumentais įrodinėjant tyčią apgauti. Taip pat nėra pagrindo teigti, kad ieškovas, sudarydamas pirkimo – padavimo sutartį, būtų neteisingai suvokęs sandorio turinį arba neteisingai išreiškęs valią sudaryti tokio pobūdžio sandorį, siekiant įgyti auksinę monetą su Rusijoje išduota Ekspertine išvada.

Teismas pažymėjo, kad ieškovas buvo ilgametis numizmatų klubo Vilniuje dalyvis, pažinojo asmenis iš numizmatų klubo, dalyvaudavo įvairiuose monetų pirkimuose, kaip pats nurodė, žinojo ir numizmatų klubo nerašytas taisykles. Tai nebuvo pirmas kartas ieškovui įsigyjant retą ir vertingą monetą. Tad pirkėjo, veikusio šioje specifinėje srityje, valinis elgesys įsigyti monetą su Rusijoje surašyta Ekspertine išvada dėl monetos tikrumo, patikrinus monetą prieš įsigyjant Kauno oro uoste su padidinamuoju stiklu bei ten pačiam įvertinus Ekspertinę išvadą, leidžia daryti išvadą, kad pirkimo pardavimo sandoris buvo sudarytas laisva valia, niekam neverčiant priimti sprendimą dėl tokio pobūdžio su rusiška ekspertize monetos įgijimo. Teismas vertino, kad ieškovui reikšmingos (esminės) informacijos, kuri po sandorio sudarymo jam tapo pačiam prieinama, išsiuntus monetą autentiškumui nustatyti, neatskleidimas parodo jo paties nepakankamą atidumą ir rūpestingumą, lengvabūdišką veikimą, tačiau nesuponuoja išvados dėl pardavėjo kryptingos tyčios apgauti ar nutylėti svarbią informaciją dėl monetos autentiškumo, byloje ieškovui neįrodžius, kad tokia informacija pardavėjas disponavo. Kaip matyti iš bylos duomenų, monetos autentiškumą paneigė tik po įsigijimo atliktas tyrimas, kurio patikimumas įvertintas pačių numizmatų, užsiimančių šia veikla. Duomenų, kad toks tyrimas buvo atliktas pardavėjo S. B. iki monetos pardavimo ir nuslėptas nuo pirkėjo, byloje nėra. Priešingai, S. B. teismo posėdžio metu ne kartą kartojo, kad kreipėsi į „Florinus“ įmonę Klaipėdoje, kur buvo patvirtinta aukšta aukso praba bei tikėtinas autentiškumas, juolab kartu buvo turima ir pirkėjui pateikta Rusijos Ekspertinė išvada.

Šiame kontekste teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ginčams dėl sandorio nuginčijimo nagrinėjamu pagrindu taikoma bendroji įrodinėjimo naštos taisyklė – aplinkybes, sudarančias pagrindą nuginčyti sandorį dėl apgaulės, turi įrodyti to siekianti šalis – nagrinėjamu atveju ieškovas. Tokių aplinkybių ieškovas neįrodė ir nepagrindė patikimais, objektyviais įrodymais. Tad šiuo atveju nėra pagrindo ginčijamą žodinę pirkimo – pardavimo sutartį pripažinti negaliojančia pagal CK 1.91 straipsnį bei taikyti sandorio negaliojimo pasekmes – dvišalę restituciją. Kiekviena šalis turi teisę pasirinkti savo teisių tinkamą gynimo būdą. Pasirinkus sandorio nuginčijimą dėl tyčinės atsakovų apgaulės ir tyčios byloje neįrodžius, ieškinys atmetamas kaip neįrodytas.

Teismas taip pat darė išvadą, jog ieškinį atmetus, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovų nepriteisiamos, tuo tarpu atsakovui L. J. priteisiamos visos jo patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti ir valstybei – pašto išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Ieškovas T. M. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. kovo 31 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį tenkinti, taip pat prašo priteisti iš atsakovų L. J. bei S. B. solidariai visas jo abejose teismų instancijose patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Apeliaciniame skunde jis nurodo, kad su teismo sprendimu nesutinka, nes mano, kad teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Pabrėžia, kad sprendimo aprašomojoje dalyje yra nutylėta apie tai, jog jo skundas buvo patenkintas – Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariate beveik vienerius metus buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalyje. Ikiteisminiame tyrime jis yra pripažintas nukentėjusiuoju, o S. B. – įtariamuoju.

Atkreipia dėmesį į tai, kad teismas sprendime tinkamai neįvertino jo nurodytų reikšmingų faktų ir logiškai nepaaiškino, kodėl atsakovo L. J. pateiktus abejotino pagrįstumo duomenis įvertino teigiamai. Mano, kad teismas turėjo vertinti juos kritiškai dėl jų neatitikimo, o ir prieštaringumo paties L. J. atliktiems veiksmams, prieštaringumo ieškovo ir liudytojo V. D. pateiktiems paaiškinimams. Be to, skundžiamame sprendime nurodyto liudytojo duoti žodiniai paaiškinimai surašyti ne visai taip, kaip jis paliudijo teismui. Būtent atsakovo S. B. paaiškinimai patvirtina ieškovo pateiktą teismui informaciją, jog įvykusių faktų pagrindu ieškovas teisingai nusprendė, kad monetos pardavėjas yra L. J., kuris monetą su rusiška išvada faktiškai už ieškovo pinigus įsigijo iš S. B.. Pastarasis atsiuntė teismui šešis el. laiškus, kuriuose pateikė paaiškinimus, reikšmingus šiai bylai, kurie buvo prijungti prie šios bylos medžiagos, tačiau skundžiamame sprendime analizės šios korespondencijos turinio nėra jokios.

Pažymi, kad teismas ieškovo gauto iš NUMISBALT e-Live Auctions atsakymo, pateikto į šią bylą, svarbą faktiškai ignoravo. CK nustato, jog sandorio šalys privalo veikti sąžiningai ir rūpestingai, bendradarbiauti ir kooperuotis, maža to, būtent pardavėjas turi aiškias pareigas dėl parduodamo daikto kokybės, ir privalo užtikrinti, kad jo parduodamas daiktas tikrai atitinka daiktui keliamus reikalavimus, neperkelti neproporcingos rizikos pirkėjui. Savo ruožtu pirkimo – pardavimo sutarties šalis (pirkėjas) neprivalo būti ekspertas, ypač jei pardavėjas deklaruoja parduodamos monetos autentiškumą, kurį, kaip vėliau parodė atlikta profesionali ekspertizė, yra suklastota. Jei iš ties atsakovai nebūtų turėję žinių dėl galimo monetos netikrumo, būtų tikrai sąžiningi monetos pardavėjai, ikiteisminis tyrimas šiuo atveju nebūtų vykęs net visus vienerius metus, nebūtų pareikšti įtarimai S. B. dėl sukčiavimo, o ieškovas nebūtų buvęs pripažintas nukentėjusiuoju. Vien šie įvykę faktai vienareikšmiškai parodo, kad minėtos teismo sprendimo išvados neatlaiko net menkiausios kritikos.

Pažymi ir tai, kad jei atsakovai nesiekė sau jokios nesąžiningos naudos iš šio sandorio, nebūtų turėję jokio noro / tikslo apgauti ir / ar veikti nepagrįstai ir neteisėtai ieškovo atžvilgiu, prieš siūlydami monetą bet kuriam potencialiam pirkėjui, pradžioje būtų pasirūpinę teisingos, pagristos ir profesionalios išvados gavimu, kurią ir gautų atlikę būtinas procedūras ir sumokėję atitinkamo dydžio mokestį už tai.

Atsiliepimas

Atsakovas L. J. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, taip pat prašo priteisti atsakovo naudai visas bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

Nurodo, kad nesutinka su pateiktu apeliaciniu skundu. Ieškovas ne tik neįrodė aplinkybių, kuriomis remiasi (ieškinio pagrindo), bet ir pats visa bylos nagrinėjimą buvo nenuoseklus, keitė savo paaiškinimus, kėlė vis naujas versijas bei buvo akivaizdžiai nesąžiningas. Teismas išsamiai ir argumentuotai konstatavo, kad ieškovo ir atsakovo L. J. nesiejo pirkimo – pardavimo santykiai. Apeliantas nepagrįstai kvestionuoja teismo sprendimą ir dalyje dėl CK 1.91 straipsnio netinkamo taikymo.

Atsakovas S. B. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

Nurodo, kad su L. J. jokių susitarimų dėl tarpininkavimo, atstovavimo ar kokios apgaulės neturėjo. Niekad nesiuntė monetų sertifikavimui. Jo parduota moneta L. J. buvo tikro aukštos prabos aukso ir sertifikato blankas originalus, todėl tvirtai neigia apie mano monetos ir sertifikato klastotę. Mano, kad buvo atvirkščiai, buvo susitarimai tarp ieškovo ir atsakovo L. J., nes tie vyrai labai gerai vienas kitą pažinojo ir yra vieno numizmatų klubo nariai, kas kelia didelių abejonių visos šitos bylos nagrinėjime ir mestus kaltinimus jam, bandant bet kokiu būdu išreikalauti nuostolius ieškovui. Nežino, kokie jų susitarimai vyko tarpusavyje, bet nori pastebėti, kad ieškovas Kauno oro uosto salėje vykdė monetos ir sertifikato (ekspertizės) apžiūrą ir davė komandą atsakovui L. J., po ko šis perdavė jam voką, kuriame, perskaičiavus jų abiejų akivaizdoje, buvo 12 500 Eur. Vėliau galimai monetos buvo specialiai sukeistos siunčiant sertifikatui gauti į Vokietiją.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų

Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal ieškovo T. M. apeliaciniame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.

Apeliacijos dalyką pagal apeliacinio skundo ribas sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuria ieškinys dėl sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių ir ginčo esmės

Nagrinėjamu atveju ieškovas T. M. pareiškė solidarų reikalavimą dviem atsakovams L. J. ir S. B. dėl monetos pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia CK 1.91 straipsnio pagrindu ir dvišalės restitucijos taikymo – piniginių lėšų ir monetos šalims grąžinimo. Ieškovas byloje įrodinėjo, kad tarp šalių sudaryta žodinė pirkimo – pardavimo sutartis monetai įgyti pripažintina negaliojanti, nes pirkėjas (ieškovas) buvo apgautas dėl monetos autentiškumo, nuslepiant faktą, kad moneta yra netikra ir galimai Ekspertinė išvada yra suklastota. Ieškovas laikėsi pozicijos, kad pardavėjai (atsakovai), turėdami suteikti pirkėjui teisingą informaciją apie monetos autentiškumą, ir suprasdami šios informacijos svarbą, jos neatskleidė ir taip apgaulingais veiksmais įtakojo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymą, nes žinodamas apie monetos netikrumą, ieškovas nebūtų sudaręs šio sandorio.

Atsakovai su pareikštais reikalavimais nesutiko ir prašė juos atmesti. Atsakovas L. J., gindamasis nuo jo atžvilgiu pareikšto reikalavimo, argumentavo, kad jis nebuvo ginčo monetos pardavėjas ieškovui, todėl ieškinys dėl sutarties pripažinimo negaliojančia be pagrindo pareikštas jam, kaip solidariam atsakovui. Atsakovas S. B. tvirtino, kad ginčo monetą Kauno oro uoste pardavė L. J. už 15 000 Eur, tuomet manė, kad ieškovas yra kartu su L. J. kaip ekspertas, nes jis padidinamuoju stiklu apžiūrėjo ginčo monetą. Kauno oro uoste L. J. jam perdavė 12 500 Eur grynais, o likusius 2 500 Eur pervedė į sūnaus sąskaitą po dviejų dieną, nes sakė dar patikrins ginčo monetą. Po kurio laiko L. J. ėmė prašyti, kad šis grąžintų 16 500 Eur, nes moneta netikra. Amerikos kompanijos išvadą gal ir pripažįsta, bet neaišku, ar tikrai ta pati moneta buvo jiems nusiųsta ir vertinta.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovo ieškinį atmetė, konstatavęs, kad ieškovas neįrodė, o byloje ir nenustatyta, kad atsakovas S. B., sudarydamas žodinę pirkimo – pardavimo sutartį, veikė nesąžiningai, tyčia siekė suklaidinti ieškovą ar nutylėjo sandorių sudarymui reikšmingą informaciją apie monetos tikrumą, kurią žinodamas ieškovas nebūtų sutikęs sudaryti sutarties. Pirmosios instancijos teismas taip pat vertino, kad ieškovo ir atsakovo L. J. nesiejo pirkimo – pardavimo santykiai ir jo vaidmuo šiame teisiniame santykyje buvo kaip tarpininko, suradus parduodamą monetą, nuvežus ieškovą jos įsigyti, susitinkant su pardavėju Kauno oro uoste bei iš ieškovo gavus 500 Eur uždarbį už monetos pardavėjo suradimą bei šalių suvedimą. Šių išvadų pagrindu pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimas pareikštas solidariam atsakovui L. J., kaip galimam monetos savininkui ir / ar jos pardavėjui, atmestinas kaip pareikštas netinkamam atsakovui.

Ieškovas, apeliaciniu skundu reikšdamas nesutikimą dėl pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, iš esmės jas kvestionuoja netinkamu įrodymų vertinimu, sprendžiant dėl ieškovo reikalavimo tarp ieškovo ir abiejų atsakovų L. J. ir S. B. sudarytos pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia bei 16 500 Eur iš atsakovų solidariai priteisimo, grąžinant atsakovams įgytą monetą, (ne)pagrįstumo, kas, ieškovo manymu, lėmė nepagrįsto ir neteisėto sprendimo priėmimą.

Dėl įrodymų vertinimo

Ieškovas apeliaciniame skunde argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nepagrįstai rėmėsi atsakovo L. J. paaiškinimais, nes jie prieštaravo ieškovo ir atsakovo S. B. paaiškinimams, liudytojo V. D. parodymams apie įvykusius faktus. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus tokius apeliacinio skundo argumentus.

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad ginčams dėl sandorio nuginčijimo nagrinėjamu pagrindu taikoma bendroji įrodinėjimo naštos taisyklė – aplinkybes, sudarančias pagrindą nuginčyti sandorį dėl apgaulės, turi įrodyti to siekianti šalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-163-469/2021). Solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė reiškia, kad galioja priešinga prezumpcija – jog prievolė yra dalinė, jeigu neįrodyta priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-215-421/2024). Taigi, šioje byloje ieškovas turėjo pareigą įrodyti aplinkybes, sudarančias pagrindą nuginčyti sandorį dėl apgaulės, taip pat prievolės solidarumą.

Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad vertinant šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimus ir liudytojų parodymus turi būti remiamasi įrodymų patikimumo principu. Parodymai ir paaiškinimai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; 2023 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-701/2023). Vertinant liudytojų parodymus, pagal CPK 185 straipsnio reikalavimus, reikia atsižvelgti, be kita ko, į jų subjektyvų pobūdį. Liudytojo parodymų turiniui gali turėti įtakos tokios subjektyvios aplinkybės, kaip, pvz., liudytojo santykiai su asmenimis, apie kurių elgesį, veiksmus ar su jais susijusias aplinkybes jis duoda parodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-781/2024). Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimą, labai svarbu išsiaiškinti, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios rūšies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-85-701/2024). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019, 30 punktas). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002; kt.).

Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2013).

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi apskųsto sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog ją nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, nustatydamas fakto aplinkybes ir jų pagrindu darydamas išvadą, jog ieškovas neįrodė aplinkybių, kuriomis grindė savo ieškinį (aplinkybių, sudarančias pagrindą nuginčyti sandorį dėl apgaulės bei prievolės solidarumo), pažeidė procesines įrodymų vertinimo taisykles ar nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos (CPK 12, 176-178, 185 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas priėmė skundžiamą sprendimą išsamiai ištyręs ir įvertinęs visas bylai teisingai išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, remdamasis visų byloje esančių įrodymų visuma, vadovaudamasis bendrosiomis įrodymų vertinimo taisyklėmis. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia tokios išvados teisingumo.

Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad nagrinėjamu atveju, nesant tarp šalių sudarytos rašytinės monetos pirkimo – pardavimo sutarties, monetos savininkas ir pardavėjas buvo atsakovas S. B., tuo tarpu ieškovo ir atsakovo L. J. nesiejo pirkimo – pardavimo santykiai, atsakovas L. J. šiame teisiniame santykyje veikė kaip tarpininkas, suradęs parduodamą monetą, nuvežęs ieškovą jos įsigyti, susitikęs su pardavėju S. B. Kauno oro uoste bei už tai iš ieškovo gavęs 500 Eur uždarbį. Tokia išvada, be atsakovo L. J. paaiškinimų, pagrįsta žemiau aptarta įrodymų visuma.

Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pats atsakovas S. B., 2026 m. vasario 12 d. teismo posėdyje duodamas paaiškinimus, patvirtino, kad jis buvo ginčo monetos savininkas, monetą paveldėjęs po savo mamos mirties, kuri monetą buvo gavusi iš savo mamos, t. y. S. B. močiutės. Atsakovas S. B. taip pat nurodė, kad atsakovas L. J. jam gal ir minėjo, kad ne jis yra monetos pirkėjas, tačiau neatkreipė dėmesio į tai.

Iš atsakovo L. J. į bylą pateikto šalių susirašinėjimo (DOK-37474) matyti, jog atsakovas S. B. patvirtino atsakovui L. J., kad monetą pardavimui turi, jis derėjosi su atsakovu L. J. dėl kainos suprasdamas, kad pirkėjas nėra atsakovas L. J. (pastarasis jam rašė, kad „žiūrėkit, dabar yra klientas, ryt gali ir nebūti“), taip pat patvirtino, kad 15 000 Eur už parduotą monetą jam perdavė atsakovas L. J..

Ieškovas, teikdamas paaiškinimus 2026 m. sausio 14 d. teismo posėdžio metu, nurodė, kad pats vykti į Kauno oro uostą be atsakovo L. J. negalėjo, nes nepažinojo atsakovo S. B.; vykstant į Kauno oro uostą automobilyje jis perdavė 16 000 Eur monetos kainą atsakovui L. J. ir dar davė 500 Eur sumą papildomai kaip uždarbį jam, kad surado monetos pardavėją, nes tada manė, kad moneta priklauso atsakovui S. B.; kad tik po atsakovo S. B. apklausos policijoje ėmė manyti, jog ginčo moneta priklauso abiem atsakovams ar kad jie veikė kartu, nes atsakovas S. B. ikiteisminio tyrimo metu teikė paaiškinimus, kad pardavė monetą atsakovui L. J., o ne ieškovui, kad viso to iniciatorius buvo atsakovas L. J.; kad būtent jis (ieškovas) Kauno oro uoste iš atsakovo S. B. gavo monetą ir sertifikatą į rankas apžiūrėti ir įvertinti.

Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, leidžiančių teigti, atsakovas L. J. monetą valdė nuosavybės teise ar ją buvo įgijęs iš atsakovo S. B. prieš ieškovui įgijant monetą Kauno oro uoste. Aplinkybės, kad atsakovas S. B., nepažinodamas ieškovo, susitikimą Kauno oro uoste monetai parduoti, jos kainą derino tik su atsakovu L. J., bei monetos kainą tiek grynaisiais pinigais, tiek ir pavedimu gavo iš atsakovo L. J. rankų, savaime nėra pakankamos pripažinti, kad monetą iš atsakovo S. B. įsigijo atsakovas L. J..

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros 2024 m. lapkričio 20 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą 01-1-03840-24 taip pat konstatuota, jog ikiteisminio tyrimo duomenimis nustatyta, kad 2023 m. rugpjūčio 21 – 23 d. Kauno oro uoste, oro uosto laukimo salėje T. M. iš S. B., tarpininkaujant L. J. įgijo 1758 m. 10 Rusijos rublių nominalo monetą su Rusijos imperatorienės Jelizavetos portretu bei kalyklos ženklu MMD (kirilica); pinigus, galimai 16 500 Eur, už monetą S. B. perdavė L. J., kuris juos gavo iš T. M..

Išklausiusi 2025 m. sausio 14 d. teismo posėdžio garso įrašą, teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas liudytojo V. D. parodymus vertino pažeisdamas teisės aktų nuostatas ar nukrypdamas nuo pirmiau nurodytos kasacinio teismo suformuluotos teisės aiškinimo praktikos. Šio liudytojo parodymai yra netiesioginiai, šalutiniai duomenys ir nėra pakankamai išsamūs, tikslūs ir patikimi, kad galėtų patvirtinti bylai reikšmingas aplinkybes dėl monetos pirkimo – pardavimo sandorio sudarymo ir atsakovo L. J. vaidmens ginčo teisiniame santykyje. Jo parodymų (kad ieškovas norėjo įsigyti monetą iš atsakovo L. J., kuri turėjo būti perduota Kauno oro uoste, nes tą monetą turėjo atsakovo L. J. draugas, kuris kažkur išskrenda, po to važiuojant automobilyje į Kauno oro uostą atsakovas L. J. gavo iš ieškovo visą už įsigijamą monetą pinigų sumą, kurią turėjo perduoti draugui, ir pastarasis dalį jų grąžino) bent iš dalies nepatvirtino jokie kiti byloje esantys įrodymai, jie netgi prieštaravo pirmiau aptartiems įrodymams. Liudytojas patvirtino, kad, nuvykus į Kauno oro uostą, liko automobilyje ir paties ieškovo bei atsakovų susitikimo nematė. Byloje nebuvo pateikta duomenų, leidžiančių spręsti, kad liudytojas buvo tiesioginis viso proceso dėl monetos pirkimo – pardavimo dalyvis.

Kadangi ieškovas neįrodė byloje fakto, kad atsakovas L. J. buvo monetos pardavėjas ir gavo prašomą grąžinti pinigų sumą iš ieškovo už įgytą monetą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovo ir atsakovo L. J. nesiejo pirkimo – pardavimo santykiai, bei reikalavimą įpareigoti solidariai abu atsakovus grąžinti ieškovui (pirkėjui) gautą kainą už monetą atmetė atsakovo L. J. atžvilgiu taip pat pagrįstai.

Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad ieškovas neįrodė, ir byloje nebuvo nustatyta, kad atsakovas S. B., sudarydamas žodinę pirkimo – pardavimo sutartį, veikė nesąžiningai, tyčia siekė suklaidinti ieškovą ar nutylėjo sandorių sudarymui reikšmingą informaciją apie monetos tikrumą, kurią žinodamas ieškovas nebūtų sutikęs sudaryti sutarties. Ieškovas neįrodė ir nepagrindė byloje, kad monetos pardavėjas S. B. turėjo žinių dėl galimo monetos netikrumo.

Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, byloje šalių teikti paaiškinimai bei rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovui dar iki monetos pirkimo – pardavimo sandorio sudarymo buvo elektroninėmis ryšio priemonėmis atsiųsta monetos nuotrauka ir kartu su monetos nuotrauka iš Rusijos gauta ekspertinė išvada (ieškinio priedas Nr. 1 ir DOK-37474). Ieškovas neneigia pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad gavęs šiuos duomenis, jis jokių veiksmų, siekiant išsiaiškinti monetos autentiškumą, iki monetos pirkimo – pardavimo sandorio sudarymo neatliko ir į jokias įstaigas pats asmeniškai nesikreipė. Bylos duomenys patvirtina, kad tik įvykus monetos pirkimo – pardavimo sandoriui, ieškovas kreipėsi per Vilniuje esančią UAB „Ateities bankas“ (Numisbalt e-live auctions) į autentiškumo nustatymo firmos NGC padalinį Vokietijoje, iš kurios buvo gautas atsakymas, kad moneta yra netikra (DOK-182778).

Byloje nėra pateikta duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad pardavėjas S. B. žinojo ar galėjo ir turėjo žinoti, jog ginčo moneta yra ne autentiška. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad ieškovo ir jo atstovės teiginiai teismo posėdžių metu dėl pardavėjo S. B. tikėtino žinojimo apie 2014 m. Rusijoje pavogtus ekspertinės įstaigos blankus, kurie po to ir buvo panaudoti netikrų monetų įvertinimui, yra tik spėliojimai, nepagrįsti objektyviais duomenimis byloje ir nelaikytini svariais argumentais įrodinėjant tyčią apgauti. Pats ieškovas 2025 m. sausio 14 d. teismo posėdyje tvirtino apie tai sužinojęs jau po monetos pirkimo – pardavimo sandorio sudarymo ir atsakymo iš NGC padalinio Vokietijoje, kad moneta yra netikra, gavimo.

Kadangi ieškovas tinkamai neįvykdė jam tekusios įrodinėjimo pareigos leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti aplinkybės, kuriomis grindė savo ieškinį (aplinkybes, sudarančias pagrindą nuginčyti sandorį dėl apgaulės bei prievolės solidarumo), pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo įrodinėtas aplinkybes pripažino neįrodytomis (CPK 178 straipsnis) ir, tuo remdamasis, ieškovo ieškinį atmetė.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

Apibendrindama nurodytus argumentus ir motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos nenukrypo, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo sprendimą prielaidų nesudaro. Dėl nurodyto skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o ieškovo apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kiti apeliaciniame skunde bei atsiliepimuose į jį nurodyti argumentai neturi jokios esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl dėl jų plačiau teisėjų kolegija nepasisako. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Apeliacinio skundo netenkinus, ieškovo apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovas L. J. pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą jam buvo išrašyta 2026 m. birželio 26 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 2026-27, 400 Eur sumai, tačiau pagal minėtą sąskaitą jis 2026 m. liepos 23 d. jis atliko mokėjimo pavedimą tik 200 Eur. Šių išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 ir Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatyto maksimalaus dydžio (maksimali suma apskaičiuojama taip: 1,3 (8.11 punktas) × 2 554,20 Eur (2026 m. I ketv. (7 punktas)) = 3 320,46 Eur), todėl apeliacinio skundo netenkinus, atsakovui L. J. iš ieškovo priteisiama 200 Eur šių išlaidų atlyginimo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo T. M., gimusio 1959 m. lapkričio 28 d., atsakovui L. J., gimusiam 1969 m. kovo 15 d. 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese atlyginimo.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos..

Teisėjai Ramunė ČeknienėRita DambrauskaitėLaimantas Misiūnas