Panevėžio apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ritos Dambrauskaitės ir Laimanto Misiūno,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės (apeliantės) uždarosios akcinės bendrovės „Estetika 7“ vardu atstovo advokato Pauliaus Alšausko pateiktą apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. vasario 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-744-1210/2026 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „MOKAM“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Estetika 7“ dėl baudos, turtinės žalos ir procesinių palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Kauno apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Panevėžio apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Kauno apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „MOKAM“ (toliau – ir ieškovė) prašė priteisti iš atsakovės UAB „Estetika 7“ (toliau – ir atsakovė): 1) 10 000 Eur baudą, 2) 726 Eur turtinę žalą, 3) 8 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, kad tarp jos ir atsakovės buvo sudaryta neterminuota Apskaitos vedimo sutartis Nr. 2021/04/07/M468 (toliau – ir Sutartis), pagal kurią ieškovė teikė atsakovei apskaitos paslaugas. Šalys susitarė, kad apie Sutarties nutraukimą atsakovė praneš prieš 30 dienų ir kad ji neteiks ieškovės darbuotojams jokių darbo pasiūlymų, bet kokia forma nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nevilios ieškovės darbuotojų įsidarbinti kitur arba teikti paslaugas pagal bet kokią civilinę sutartį atsakovei ir (ar) kitam trečiajam asmeniui tiek šios Sutarties galiojimo metu, tiek tol, kol galioja ieškovės ir jos darbuotojo darbo ir (ar) kiti paslaugų teikimo santykiai (Sutarties 7.7. punktas). Pažeidus šią sąlygą atsakovė įsipareigojo paslaugų teikėjui sumokėti 10 000 Eur baudą bei atlyginti kitus nuostolius. Ieškovė su D. D. darbo sutartį, pagal kurią ji buvo priimta į buhalterės pareigas, sudarė 2021 m. liepos 12 d.. 2024 m. gegužės 23 d. D. D. pateikė ieškovei prašymą atleisti iš darbo nuo 2024 m. liepos 5 d., kuris buvo patenkintas. 2024 m. liepos 2 d. el. laišku atsakovė informavo ieškovę, kad nori nutraukti Sutartį. 2024 m. liepos 19 d. atsakovė atsiuntė į ieškovei pranešimą su 2024 m. liepos 8 d. susitarimu/patvirtinimu nutraukti Sutartį, kurį ieškovė pasirašė 2024 m. liepos 16 d.. Sutarties galiojimo termino paskutinė diena – 2024 m. liepos 31 d.. Po 2024 m. liepos 5 d. paaiškėjo, kad darbuotoja D. D. dar darbo santykių pas ieškovę metu, po prašymo ją atleisti iš darbo pateikimo į jai priklausančius asmeninius el. paštus persisiuntė atsakovės duomenis. Ieškovė gavo duomenis, kad minėta darbuotoja 2024 m. liepos 18 d. kreipėsi į UAB „Optimum Software“ su klausimu, ar ši gavo ieškovės sutikimą perleisti atsakovės duomenų bazę. 2024 m. liepos 22 d. el. Valstybinės mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie LR FM) pranešė, kad buvo pakoreguotos atsakovės D. D. suteiktos mokesčių mokėtojo atstovavimo teisės išmaniojoje mokesčių administravimo sistemoje. 2024 m. rugsėjo 20 d. į D. D. pas ieškovę buvusį darbinį el. pašto adresą (duomenys neskelbtini) atėjo atsakovės laiškas su į buhalterinę apskaitą norima įtraukti sąskaita, todėl atsakovė akivaizdžiai pažeidė Sutarties 7.7. punktą.

Atsakovė prašė ieškinį atmesti, o nustačius galimai neteisėtus atsakovės veiksmus – mažinti baudą. Nurodė, kad jos vykdoma veikla yra visiškai nesusijusi su ieškovės, todėl šalys nėra tarpusavyje konkuruojantys juridiniai asmenys. Atsakovei nėra poreikio samdyti atskiro darbuotojo buhalterinės apskaitos tvarkymui, nes verslas nedidelės apimties, apyvarta nedidelė. 2024 m. birželio mėnesį ieškovės paskirta atsakovės apskaitai tvarkyti nauja buhalterė su atsakove nesusisiekė, nekontaktavo, todėl nutarė atsakovė nutarė su ieškove sutartinių santykių dėl apskaitos tvarkymo nebetęsti, o šias paslaugas pirkti iš UAB „Konin“, J. Š.. Atsakovė kreipėsi į D. D. su prašymu perduoti įmonės apskaitos duomenis bei suteikti visą būtiną informaciją naujajai buhalterei. Naujoji buhalterė prašė prieigos prie įmonės apskaitos programos, bet ieškovė informacijos nesuteikė. Sužinojus, kad D. D. UAB „MOKAM“ nebedirba, jos paprašė padėti išspręsti duomenų bazės perdavimo klausimą. D. D. geranoriškai pasiūlė pateikti atsakovės nulines deklaracijas už birželį, kad formaliai būtų laikomasi apskaitos vedimo tvarkos ir terminų, taip pat nurodė, kad, gavus pilną medžiagą bei „Optimum Software“ prisijungimą, pateiktas ataskaitas bus galima tikslinti. Kiek žino, po buhalterinės apskaitos duomenų perdavimo nauja įmonės buhalterė į D. D. kreipėsi tik vieną ar du kartus ir tik prašydama patikslinti apskaitos duomenis už ankstesnius laikotarpius. 2024 m. gruodžio mėnesį priėmė sprendimą nutraukti bendradarbiavimą su UAB „Konin“ ir atnaujinti bendradarbiavimą su D. D.. Atsakovė jokia forma negalėjo daryti įtakos jos sprendimams, neturėjo ketinimų ar interesų siūlyti jai darbo vietą, kadangi įmonės finansinės galimybės to neleidžia. Pažymėjo, kad po D. D. ir ieškovės darbo santykių pabaigos darbuotoja buvo laisva pasirinkti klientus, kuriems teiks buhalterinės apskaitos paslaugas. Žalos dydžio skaičiavimai nepateikti, jų atsiradimo faktas nepagrįstas įrodymais, todėl vertino, kad ieškovė, reikšdama neadekvatų ir neproporcingą reikalavimą priteisti 10 000 Eur, siekia nepagrįstai praturtėti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2026 m. vasario 10 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir priteisė ieškovei iš atsakovės 10 000 Eur baudą, 726 Eur turtinę žalą, 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 6 259,96 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, liudytojų D. D., L. V., I. K. parodymus, šalių atstovų paaiškinimus, padarė išvadas, kad ieškovės darbuotoja D. D. žinojo apie atsakovės ketinimus nutraukti Sutartį su ieškove dar iki apie tai sužinant pačiai ieškovei, o atsakovė žinojo apie minėtos darbuotojos darbo sutartis nutraukimą dar iki jos darbo santykių pabaigos. Nustatė, kad D. D. iš savo darbinio elektroninio pašto pas ieškovę 2024 m. birželio mėnesį ir po darbo santykių nutraukimo su ieškove 2024 m. liepos 8 d. persisiuntė į savo įmonės elektroninį paštą atsakovės finansinės apskaitos dokumentus, nors tam nebuvo pagrindo, nes atsakovė juos turėjo, teikė atsakovės ataskaitas ir deklaracijas institucijoms už 2024 m. birželio – liepos mėnesius nepasibaigus Sutarčiai, 2024 m. liepos 18 d. rūpinosi atsakovės duomenų bazės perdavimu, 2024 m. liepos 22 d. koregavo savo atstovavimo atsakovei teises mokesčių administravimo sistemoje, 2024 m. rugsėjo 20 d. į buvusį darbinį paštą gavo atsakovės į buhalterinę apskaitą trauktiną sąskaitą. Vertino, kad byloje nėra patikimų įrodymų, jog atsakovė 2024 m. birželio mėnesį buvo sudariusi sutartį su UAB „Konin“ dėl buhalterinių paslaugų teikimo ir kad atsakovei nebuvo jokio pagrindo nutraukti Sutartį su ieškove dėl apskaitos tvarkymo. Todėl teismas sprendė, kad nuo 2024 m. birželio mėnesio atsakovės buhalterinę apskaitą tvarkė ne kita (nauja) buhalterė iš UAB „Konin“, bet buvusi ieškovės darbuotoja D. D., kurios susitarimas dėl buhalterinių apskaitos tvarkymo paslaugų teikimo atsakovei buvo sudarytas dar jai dirbant pas ieškovę ir galiojant tarp šalių sudarytai Sutarčiai.

Teismo vertinimu, šalis, siekdama įrodyti jos darbuotojo viliojimo veiksmus, praktiškai neturi galimybių pateikti tiesioginių įrodymų, nes kita sutarties šalis, žinodama apie gresiančią didelę baudą, yra ypatingai suinteresuota slėpti tokius savo veiksmus. Nurodė, kad byloje duomenų apie tai, kada tiksliai ir kokiu būdu atsakovė pasiūlė D. D. sudaryti sutartį dėl buhalterinių paslaugų teikimo, nėra, tačiau visų aplinkybių analizė leidžia daryti išvadą, kad atsakovė D. D. tokį pasiūlymą buvo pateikusi dar nepasibaigus darbo santykiams su ieškove ir tebegaliojant šalių sudarytai Sutarčiai dėl apskaitos vedimo. Tokius atsakovės veiksmus teismas vertino kaip atitinkančius Sutarties 7.7 punkte numatytus darbuotojo viliojimo veiksmus siūlant teikti buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas, kurių atlikimas lemia sutartinės atsakomybės atsakovės atžvilgiu taikymą CK 6.246 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Pabrėžė, kad ieškovės reikalavimas priteisti 10 000 Eur baudą yra kildinamas ne iš konkurencinių teisinių santykių, todėl tai, kad nebuvo konkurencijos pažeidimo, neturi teisinės reikšmės. Teismas sprendė, kad atsakovė esant tiesioginei tyčiai pažeidė Sutarties 7.7. punktą, dėl ko ieškovė patyrė nuostolius. Šalys laisva valia Sutartyje iš anksto sutarė dėl baudos ir jos dydžio už kiekvieną pažeidimo atvejį. Sprendė, kad ieškovė turi teisę reikalauti sutartinių netesybų, kurias teismas laikė minimaliais ieškovės nuostoliais, kurių įrodinėti nereikia. Pažymėjo, kad kvalifikuoto darbuotojo netekimas ieškovei turėjo neigiamą įtaką, sumažino jos gebėjimą konkurencingai veikti rinkoje. Ieškovės darbuotojai D. D. pradėjus tiesiogiai teikti buhalterines paslaugas atsakovei, ieškovė neteko pajamų, kurias gaudavo už buhalterinės apskaitos tvarkymą. Be to, ieškovė buvo patyrusi tiesioginių išlaidų, susijusių su darbuotojų kvalifikacijos kėlimu ir mokymu.

Teismas vertino, kad šalių sutartyje nustatytas baudos dydis yra proporcingas atsakovės padarytam Sutarties pažeidimui, įvertinus gautų pajamų iš atsakovės dydį, duomenis apie darbuotojai išmokėtą darbo užmokestį, į išlaidas darbuotojų apmokymams ir pan. Nurodė, kad atsakovė, sudarydama Sutartį, turėjo įvertinti jos sąlygas, savo finansines galimybes ją vykdyti ir galimas Sutarties nevykdymo pasekmes.

Nurodė, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 726 Eur turtinę žalą už advokato parengtą 2024 m. rugpjūčio 1 d. pretenziją ginčą sprendžiant ne teismine tvarka atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktą ir teismų praktikos išaiškinimus dėl tokių išlaidų priskyrimo prie turtinės žalos.

Sprendė, kad, vadovaujantis CK 6. 37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatas, yra pagrindas 8 procentų dydžio procesinių palūkanų priteisimui, nes atsakovė pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus.

Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Estetika 7“ (toliau - ir apeliantė) prašo: 1) panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; 2) jei apeliacinės instancijos teismas spręstų, kad nėra procesinių pagrindų pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimui – taikyti protingumo ir teisingumo principus, atsižvelgiant į aplinkybę, kad ieškovė realių nuostolių dėl atsakovės veiksmų nepatyrė, baudos dydį sumažinti iki protingos sumos, kuri atsakovei netaptų nepakeliama našta; 3) nustačius, jog bylos nagrinėjimo metu buvo padaryta procesinių pažeidimų – grąžinti bylą nagrinėti iš naujo; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo darbuotojos viliojimo faktą, netinkamai įvertino įrodymus juos atrinkdamas selektyviai ir išimtinai tik ieškovės pozicijai pagrįsti, galimai pažeidė proceso taisykles vertindamas D. D. veiksmus ir dėl jų pasisakydamas.

Nurodė, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog atsakovė siūlė D. D. sudaryti sutartį dėl buhalterinių paslaugų teikimo anksčiau, nei atsakovė sužinojo apie jos sprendimą nutraukti darbo santykius su ieškove. Būtent minėtos ieškovės darbuotojos apsisprendimas nutraukti darbo santykius su ieškove lėmė atsakovės sprendimą nutraukti Sutartį su ieškove, todėl teismas, netinkamai įvertinęs priežastinį ryšį, padarė klaidingą išvadą, kad dėl ieškovei kilusios žalos atsakomybė tenka atsakovei.

Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovė pažeidė Sutarties 7.7 punktą, nes viliojo ieškovės darbuotoją, kadangi byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovė darė įtaką darbuotojai, dalyvavo jai priimant sprendimus ar inicijavo darbuotojos darbo santykių nutraukimą su ieškove, siūlė darbą ar bendradarbiavimą iki 2024 m. gegužės 23 d. darbuotojos pateikto prašymo ieškovei nutraukti darbo sutartį. Bylos duomenys rodo priešingai, t. y. kad D. D. darbo santykius su ieškove nutraukė savo iniciatyva dėl krūvio ir įtemptų santykių, kad tuo pačiu metu ji buhaltere dirbo ir kitoje įmonėje, todėl derinti darbus pasidarė sudėtinga, turėjo asmeninių klientų, kuriems teikė buhalterinės apskaitos paslaugas, dėl ko įsteigė mažąją bendriją (toliau – MB) „Fin pin“. Teismas šių aplinkybių nevertino, nors jos yra esminės nustatant tariamo ieškovės darbuotojos perviliojimo faktą.

Teismo išvada apie darbuotojos viliojimo faktą ne tik neįrodyta, bet ir nelogiška ekonominiu požiūriu, nes atsakovė yra maža įmonė (picerija), joje 5-6 darbuotojai dirba už minimalų darbo užmokestį, niekada nebuvo ir neketino steigti buhalterio etato, neturėjo finansinių galimybių vilioti darbuotoją suteikiant jai ekonomiškai naudingesnį pasiūlymą ir pasiūlyti geresnes darbo sąlygas, negu jos buvo pas ieškovę.

Nurodė, kad nutraukus Sutartį su ieškove nebuvo apsisprendusi, kas toliau tvarkys buhalterinę apskaitą ir ieškojo ekonomiškai naudingiausio varianto. Kadangi buhalterę J. Š. pažinojo nuo studijų laikų, su ja anksčiau turėjo darbinių santykių, todėl žodinės sutarties pagrindu ją įdarbino, su ja atsiskaitė ir jos įkainiai buvo mažesni nei ieškovės, jokių kitų paslaugų, išskyrus apskaitos tvarkymo paslaugas, iš jos nepirko. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nėra duomenų, jog J. Š. tvarkė atsakovės buhalterinę apskaitą, tačiau nėra ir duomenų, kad tą darė D. D..

Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad šalys slėpė savo veiksmus. Bylos įrodymai patvirtina priešingas aplinkybes, nes D. D. atvirai siuntėsi pas ieškovę turėtą darbinę informaciją iš darbinio kompiuterio, šių laiškų neištrynė, jokia forma nebandė savo atliekamų veiksmų slėpti nuo ieškovės, atvirai teikė užklausas UAB „Optimum Software“, žinodama, jog informacija pasieks darbdavį, nes būtent ieškovė turėjo pateikti ir patvirtinti prašymą dėl buhalterinės medžiagos perdavimo atsakovei. Tai rodo, kad darbuotoja savo tokių veiksmų nevertino kaip nukreiptų prieš ieškovę ir neatliko jų slapta. Liko nenustatyta, kam darbuotojos parsisiųsta informacija pasitarnavo ir kur ji buvo panaudota, nes prie visų atsakovės sąskaitų ir kitos apskaitos informacijos ji ir taip turėjo prieigą. Be to, darbuotoja darbo santykių metu ir iš karto po jų pasibaigimo parsisiuntė ne tik ieškovės, bet ir kitų įmonių dokumentus, asmeninio pobūdžio failus, bet teismas selektyviai atrinko tik tuos duomenis, kurie tiko sprendimui pagrįsti.

Apeliantė nurodo, jog ieškovės naujai paskirta tvarkyti atsakovės apskaitą buhalterė L. V. su įmone nesusisiekė, dėl ko atsakovė ir nutarė nebetęsti Sutarties su ieškove. Toks argumentas negali būti vertinamas kritiškai, nes pati liudytoja L. V. tai patvirtino. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino apeliantės pateiktų ankstesnių susirašinėjimų su kitomis ieškovės darbuotojomis. Neneigia, jog žinojo apie buhalterės D. D. prašymą nutraukti darbo sutartį su ieškove dar iki jos nutraukimo, tačiau apie tai sužinojo iš pačios ieškovės direktorės.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl liudytojos N. B. (ieškovės direktorės) parodymų apie tai, kad niekada neperdavė atsakovės apskaitos dokumentų atsakovės darbuotojams, nevertino duomenų, kad, praėjus metams po darbo santykių pabaigos, D. D. ir toliau turėjo suteiktas atstovavimo teises tvarkyti ieškovės klientų duomenis ir selektyviai atrinko tik ieškovės pozicijai naudingus duomenis. Byloje liko nepasisakyta ir dėl to, už ką buvo mokama J. Š., jei iš jos paslaugos nebuvo gautos, ir kokios vertės paslaugas suteikė D. D., kas galėtų būti laikoma realiais ieškovės nuostoliais.

Pirmosios instancijos teismo priteista 10 000 Eur bauda nesąžininga, neproporcinga, neatitinka CK 1.5 straipsnyje nurodytų principų ir yra nustatyta neatlikus netesybų kontrolės, be pagrindo netaikius CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6. 258 straipsnių nuostatų dėl netesybų mažinimo joms esant aiškiai per didelėms, nes nebuvo atsižvelgta į tai, kad: realiai žalą ieškovė galėjo patirti tik vieną mėnesį, kol formaliai tęsėsi šalių Sutartis; nenustatyta realių ieškovės patirtų nuostolių, kurie būtų artimi priteistos baudos dydžiui; šalių veiklos pobūdis nėra konkuruojantis, o tariamas pažeidimas susijęs tik su vieno asmens epizodine pagalba; D. D. su ieškove darbo santykius nutraukė ne dėl atsakovės poveikio; po darbo santykių nutraukimo ieškovės darbuotoja atsakovei nesukūrė jokios pridėtinės vertės, ekonominės naudos; nustatytas baudos dydis, atsižvelgiant į atsakovės turtinę padėtį, lemtų įmonės bankrotą. Todėl, net ir konstatavus Sutarties 7.7 punkto pažeidimą, baudos dydis turi būti ženkliai sumažintas.

Be to, teisme ieškovė iškėlė D. D. kitą civilinę bylą dėl ieškovės konfidencialios informacijos apsaugos pažeidimo bei turtinės žalos priteisimo, kurioje pateiktas priešingas tų pačių aplinkybių vertinimas. Ieškovė nepagrindė ir nedetalizavo, kaip už to paties jos įrodinėjamo viliojimo veiksmo atlikimą gali būti atsakingi du subjektai.

Be to, teismas galimai padarė procesinės teisės pažeidimą, nes sprendime pasisakė dėl D. D. veiksmų ir jų teisėtumo, kas gali turėti reikšmės jos civilinei atsakomybei kitoje minėtoje byloje dėl konfidencialios informacijos apsaugos ir tos bylos baigčiai, nors ji nebuvo įtraukta į šios bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Skundžiamame sprendime pasisakoma dėl minėtos darbuotojos atsakovei teiktų paslaugų, ar jos veiksmai pažeidė ieškovės interesus, tačiau jai nebuvo suteikta teisė pateikti paaiškinimus, įrodymus ir naudotis kitomis trečiojo asmens procesinėmis teisėmis.

Ieškovė UAB „MOKAM“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliantės skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. vasario 10 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

Apeliantės apeliacinio skundo argumentai patvirtina, jog atsakovė pažeidė Sutarties 7.7. punktą, nes ji pateikė pasiūlymą ieškovės darbuotojai D. D. dėl tolesnio bendradarbiavimo dar jai dirbant pas ieškovę ir dar galiojant ieškovės bei atsakovės Sutarčiai, o sprendimą nutraukti su ieškove Sutartį ir toliau bendradarbiauti su D. D. atsakovė priėmė nedelsiant sužinojusi apie jos išėjimą iš darbo dar 2024 m. gegužės 27 d.

Argumentai, jog atsakovė Sutartį nutraukė, nes naujoji buhalterė L. V. su ja nesusisiekė, yra nepagrįsti ir prieštaraujantys byloje apklaustų liudytojų parodymams. Nutraukdama Sutartį atsakovė jokių pretenzijų dėl netinkamo Sutarties vykdymo nereiškė, todėl iš esmės pagrindo ją nutraukti nebuvo. Sutartis buvo nutraukta vien dėl to, kad D. D. išėjo iš darbo pas ieškovę.

Paaiškino, kad UAB „Optimum Software“ bazė atsakovei buvo perduota 2024 m. liepos 31 d. (paskutinę Sutarties galiojimo dieną), todėl apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovė iki šiol nėra perdavusi atsakovei buhalterinės apskaitos dokumentų, nepagrįsti.

Atsakovės nurodoma naujoji buhalterė J. Š. 2024 m. liepos mėnesį neperdavė jokių atsakovės finansinių dokumentų. Aplinkybė, kad UAB „Optimum Software“ sistema buvo perduota 2024 m. liepos 31 d., neužkirto kelio minėtai naujajai buhalterei tęsti atsakovės buhalterinės apskaitos tvarkymą. Tuo tarpu D. D. atsakovės prašymu atsakovės vardu teikė institucijoms nulines deklaracijas, taip toliau teikdama atsakovei buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas. Pati D. D. nurodė, kad ji paslaugas atsakovei teikė kelis mėnesius po išėjimo iš darbo pas ieškovę, ko neneigė ir apeliantė. Pateiktos deklaracijos nebuvo nulinės, tai patvirtina byloje esantys įrodymai. Taigi 2024 m. liepos mėnesį atsakovės buhalterinę apskaitą tvarkė būtent D. D..

Vertina, kad apeliantės susitarimas dėl buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo su J. Š. buvo fiktyvus, nes atsakovė nėra pateikusi jokios su ja ar UAB „Konin“ sudarytos sutartis, kuri būtų datuota 2024 m. birželio 17 d. Jokie įrodymai nepatvirtina apie jų bendradarbiavimą 2024 m. birželio – liepos mėnesiais ar sudarytą žodinę sutartį nuo 2024 m. birželio iki gruodžio mėnesio. Tarp J. Š. ir atsakovės 2024 m. gruodžio 18 d. sudaryta finansinių konsultacijų teikimo sutarties dalykas neapima buhalterinės apskaitos tvarkymo. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad D. D. nuo darbo sutarties nutraukimo su ieškove iki teismo sprendimo priėmimo tęsė bendradarbiavimą su atsakove, o atsakovės buhalterinę apskaitą tvarkė iki 2024 m. spalio 15 d... Be to, ji į savo el. paštą siuntėsi buhalterinės apskaitos tvarkymui reikalingus duomenis jau nuo 2024 m. birželio 27 d., o 2024 m. liepos 8 d. neteisėtai iš savo buvusio darbinio el. pašto persisiuntė atsakovės sąskaitas. Akivaizdu, kad tarp atsakovės ir D. D. susitarimas dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugų buvo sudarytas dar iki atsakovei pranešant apie Sutarties nutraukimą ir darbo sutarties nutraukimą su minėta darbuotoja. Susitarimas tarp šalių dėl Sutarties nutraukimo buvo pasirašytas tik 2024 m. liepos 16 d., todėl atsakovė laikotarpiu nuo 2025 m. birželio 27 d. iki 2027 m. liepos 16 d. neturėjo jokio pagrindo prašyti ieškovės buvusios darbuotojos pagalbos. Be to, į savo darbinį paštą 2024 m. rugsėjo 20 d. D. D. persisiuntė sąskaitą, kurią norėjo įtraukti į atsakovės apskaitą. Taigi, atsakovė nesilaikė Sutarties 7.7. punkto reikalavimų, jį pažeidė tiesiogine tyčia, todėl turi atlyginti sutartimi sulygtą baudą. Atsakovės padarytas pažeidimas atitinka visas civilinės atsakomybės taikymo sąlygas.

Ieškovė pateikė įrodymus, kurie pagrindžia, jog jos realiai patirtų nuostolių dydis dėl Sutarties 7.7. punkto pažeidimo sudaro net 86 050,93 Eur: ieškovės gautos pajamos už paslaugų teikimą – 21 245,53 Eur; buvo investuota į darbuotoją, dėl to nutraukus darbo sutartį patirti nuostoliai. Todėl 10 000 Eur dydžio bauda yra tik minimalūs nuostoliai, kurių mažinti pagrindo nėra, atsakovė yra finansiškai pajėgi sumokėti tokią sumą.

Atkreipė dėmesį, kad šioje byloje pareikšti reikalavimai ir atsakovei D. D. pareikšti reikalavimai kitoje civilinėje byloje Nr. e2-1219-1162/2026 yra skirtingi, todėl minėta byla šios bylos nagrinėjimui reikšmės neturi. Be to, nei atsakovė, nei D. D. nebuvo pateikusios į bylą prašymo įtraukti darbuotoją į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, o proceso metu D. D. buvo apklausta kaip liudytoja.

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas atsakovės apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apeliantės nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo patenkintas ieškovės ieškinys atsakovei dėl baudos už sutarties pažeidimą ir turtinės žalos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

Atsakovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė 2023 – 2005 metų pelno ataskaitas.

CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytą išimtį ir spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

Taigi naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas, o asmuo, siekdamas pasinaudoti CPK 314 straipsnyje įtvirtinta išimtimi, apeliacinės instancijos teismui turi pateikti atitinkamą prašymą ir jį pagrįsti svariais argumentais, dėl ko jam turėtų būti taikytina ši išimtis iš bendrosios taisyklės.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde atsakovė nepateikė prašymo pridėti prie bylos naujus įrodymus, nepagrindė, jog naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo tik po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo ir neargumentavo, kodėl jų pateikimas pagal CPK 314 straipsnio reikalavimus teisėtas ir pagrįstas, todėl kartu su apeliaciniu skundu pateikiami nauji įrodymai nepriimami.

Byloje nustatytos teisiškai reikšmingos faktinės bylos aplinkybės

Ieškovė UAB „MOKAM“ yra įmonė, kurios pagrindinės veiklos sritys – buhalterinės apskaitos vedimo, apskaitos revizijos, mokestinių patikrinimų, darbo užmokesčio apskaitos veikla, konsultacijos mokesčių ir apskaitos klausimais.

Ieškovė UAB „MOKAM“ ir atsakovė UAB „Estetika 7“ sudarė 2021 m. balandžio 7 d. apskaitos vedimo sutartį Nr. 2021/04/07/M468, pagal kurią UAB „MOKAM“ įsipareigojo teikti šias paslaugas: pirminių dokumentų (ar jų kopijų) įtraukimas į apskaitą ir apskaitymas; sąskaitų plano tvarkymas ir buhalterinių registrų sudarymas; darbo užmokesčio ir tuo susijusių mokesčių apskaičiavimas; finansinės atskaitomybės sudarymas ir pateikimas; buhalterinių ataskaitų pateikimas; reikalingų buhalterinių apskaitos ataskaitų ir/ar deklaracijų sudarymas bei pateikimas VMI, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – SODRA), Statistikos departamentui; atstovavimas VMI, SODRA ir Statistikos departamente dėl klausimų, susijusių su buhalterine apskaita; atitinkamai sudaryti ir pristatyti teritorinei muitinei Intrastat ataskaitą; kitos paslaugos.

Sutarties 7.7. punkte šalys buvo susitarusios, kad atsakovė UAB „Estetika 7“ įsipareigoja neteikti ieškovės UAB „MOKAM“ darbuotojams jokių darbo pasiūlymų, bet kokia forma nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nevilioti ieškovės UAB „MOKAM“ darbuotojų įsidarbinti kitur arba teikti paslaugas pagal bet kokią civilinę sutartį atsakovei UAB „Estetika 7“ ir/ar kitam trečiajam asmeniui, tiek šios Sutarties galiojimo metu, tiek tol, kol galioja ieškovės UAB „MOKAM“ ir jos darbuotojo darbo ir/ar kiti paslaugų teikimo santykiai. Atsakovei UAB „Estetika 7“ pažeidus šiame Sutarties punkte nustatytą įsipareigojimą, ieškovė UAB „MOKAM“ turi teisę reikalauti, atsakovė UAB „Estetika 7“ privalo sumokėti Paslaugų teikėjui 10 000 Eur baudą už kiekvieną tokio pažeidimo atvejį bei atlyginti kitus nuostolius, kurių nepadengia numatyta bauda per 5 darbo dienas nuo Paslaugų teikėjo reikalavimo gavimo. Šalys susitaria, kad šiame Sutarties punkte nustatyta bauda yra protinga bei sąžininga ir nepažeidžia Kliento interesų.

2021 m. liepos 12 d. tarp ieškovės UAB „MOKAM“ (darbdavio) ir atsakovės D. D. (darbuotojos) buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 72, kurios pagrindu darbuotoja pas ieškovę ėjo buhalterės pareigas. 2021 m. liepos 13 d. tarp ieškovės ir minėtos darbuotojos buvo sudarytas susitarimas dėl konfidencialios informacijos apsaugos, kuriuo nustatytomis sąlygomis ir tvarka šalys susitarė dėl ieškovės konfidencialios informacijos apsaugos darbo sutarties galiojimo metu ir jai pasibaigus.

2024 m. gegužės 23 d. darbuotoja D. D. pateikė ieškovei UAB „MOKAM“ prašymą atleisti iš darbo jos iniciatyva nuo 2024 m. liepos 5 d..

Ieškovė, gavusi iš darbuotojos D. D. 2024 m. gegužės 23 d. prašymą dėl atleidimo iš darbo, 2024 m. gegužės 27 d. elektroniniu paštu informavo atsakovę, kad nuo 2024 m. birželio 1 d. pasikeičia įmonę aptarnavusi buhalterė D., kad „būtų lengviau susikalbėti“ parinko atsakovei kompetentingą buhalterę L. V., kad „visa informacija apie Jūsų įmonę bus perduota ir einamieji darbai vyks sklandžiai. Iš Jūsų pusės reikės padaryti įgaliojimus prie Sodros, VMI ir RC“.

D. D. 2024 m. gegužės 27 d. iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) į elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) persisiuntė I. K. (atsakovei) siųstas ataskaitas (kasos aparato kasos operacijų duomenys).

Iš VĮ Registrų centro juridinių asmenų registro duomenų matyti, kad D. D. 2024 m. birželio 26 d. įsteigė mažąją bendriją (toliau – MB) „Fin pin“ (juridinio asmens kodas 306879743), kurios veiklos tiksli yra apskaitos, buhalterijos, audito veikla, konsultacijos mokesčių klausimais, ji yra šios bendrijos steigėja, narė ir vadovė.

2024 m. birželio 27 d. D. D. į MB „Fin pin“ elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) persisiuntė ieškovės klientės atsakovės UAB „Estetika 7“ ataskaitas (kasos knygas).

Atsakovė UAB „Estetika 7“ 2024 m. liepos 2 d. elektroniniu laišku informavo ieškovę, kad nori su ja nutraukti Sutartį, kad birželio mėnesio kvitus perdavė kitai buhalterei ir kad nori atgauti savo „Optimum“ duomenų bazę.

2024 m. liepos 3 d. ieškovės darbuotoja D. D. iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) į MB „Fin pin“ (duomenys neskelbtini) elektroninį paštą persisiuntė atsakovės UAB „Estetika 7“ duomenis apie nedeklaruotas „WOLT“ sąskaitas (PVM sąskaitas faktūras, pardavimų ataskaitą), UAB „Carttara“ siųstas sąskaitas (PVM sąskaitas faktūras).

Ieškovė 2024 m. liepos 5 d. patenkino darbuotojos D. D. prašymą ir atleido ją iš darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 55 straipsnį.

Po atleidimo iš darbo pas ieškovę 2024 m. liepos 8 d. D. D. pasijungė prie pas ieškovę buvusio darbinio elektroninio pašto adresu: (duomenys neskelbtini) ir iš jo į elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) persiuntė ieškovės klientės atsakovės UAB „Estetika 7“ „WOLT“ siųstas sąskaitas (PVM sąskaitas faktūras, pardavimų ataskaitą).

2024 m. liepos 19 d. atsakovė atsiuntė ieškovei pranešimą pavadinimu „Sutarties nutraukimas“, kuriam, be kita ko, nurodė, kad birželio mėnesio dokumentus perdavė kitai buhalterei, kad ieškovei nieko daryti nereikia, kad realiai darbas nutrūko birželio pradžioje, taip pat pridėjo 2024 m. liepos 8 d. susitarimą/patvirtinimą „Dėl apskaitos paslaugų sutarties Nr. 2021/04/07/M468 nutraukimo bendru šalių susitarimu“.

Ieškovė susitarimą/patvirtinimą „Dėl apskaitos paslaugų sutarties Nr. 2021/04/07/M468 nutraukimo bendru šalių susitarimu“ pasirašė 2024 m. liepos 16 d.. Jame nurodyta, kad šalys susitarė nutraukti apskaitos paslaugų sutartį Nr. 2021/04/07/M468 nuo 2024 m. liepos 31 d. pagal Sutarties 6.2 punktą, fiksavo, kad paskutinė diena, iki kurios sutvarkyta UAB „Estetika 7“ apskaita, yra 2024 m. gegužės 31 d. ir kad visi apskaitos dokumentai (registrai, pirminiai dokumentai, deklaracijos ir kt.) paruošti perdavimui. Perdavimo metu atsakovė patvirtino, kad paslaugos buvo atliktos kokybiškai ir pretenzijų neturi.

2024 m. liepos 22 d. į pas ieškovę buvusį darbuotojos D. D. elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) atėjo VMI prie LR FM pranešimas, informuojantis apie tai, kad D. D. yra pakoreguotos suteiktos UAB „Estetika 7“, kaip mokesčių mokėtojo, atstovavimo teisės išmaniojoje mokesčių administravimo sistemoje: mokesčių mokėtojas – UAB „Estetika 7“, įgaliojimo laikotarpis 2022 m. balandžio 15 d. iki 2025 m. balandžio 15 d.

Kauno apskrities VMI 2025 m. spalio 29 d. pranešime Nr. (7.1 Mr) K-13840, 2025 m. lapkričio 13 d. pranešime Nr. (7.1 Mr) K-14565 ir 2025 m. gruodžio 8 d. pranešime Nr. (7.1 Mr) K-15782 nurodoma, kad: per EDS UAB „Estetika 7“ mėnesinę pajamų mokesčio deklaraciją už laikotarpį nuo 2024 m. birželio 1 d. iki 2024 m. birželio 30 d. 2024 m. liepos 15 d. ir pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją 2024 m. liepos 25 d. pateikė D. D.; nuo 2024 m. liepos 1 d. iki 2025 m. spalio 28 d. į išmaniosios mokesčių administravimo sistemos (i.MAS) Elektroninių sąskaitų faktūrų posistemį (i.SAF) duomenis teikė išoriniai vartotojai Z. K. ir D. D.; i.MAS sistemoje D. D. teisių koregavimą atliko ji pati.

Pagal pateiktą mokesčių mokėtojos UAB „Estetika 7“ i.Mas atstovų sąrašą jos atstovai buvo: D. D. nuo 2022 m. balandžio 15 d. iki 2024 m. rugpjūčio 8 d. ir nuo 2024 m. rugsėjo 25 d. iki 2024 m. spalio 15 d. (įgaliojimai negaliojantys).

2024 m. rugsėjo 20 d. į pas ieškovę buvusį D. D. darbinį elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) atėjo atsakovės UAB „Estetika 7“ laiškas su į buhalterinę apskaitą norima įtraukti sąskaita.

2024 m. liepos 31 d. elektroniniu laišku UAB “Optimum Software“ pranešė ieškovei, kad „Optimum“ serveryje panaikinta DB Estetika7, o ieškovė UAB „MOKAM“tą pačią dieną informavo atsakovę (duomenys neskelbtini), jog „Optimum Sofrware“ sutikimas parašytas, bazė perduodama atsakovei.

2024 m. gruodžio 14 d. sąskaitoje faktūroje Nr. ISAF-00001 nurodoma, kad UAB „Estetika 7“ už finansines konsultacijas J. Š. apskaičiavo 1200 Eur, kuriuos sumokėjo 2024 m. gruodžio 21 d. ir 2025 m. sausio 27 d..

2024 m. gruodžio 18 d. finansinių konsultacijų teikimo sutartyje tarp J. Š. (konsultantės) ir UAB „Estetika 7“ (kliento) nurodoma, kad konsultantė teikia klientui finansines konsultacijas, susijusias su įmonės mokesčių administravimu, balanso analizavimu, verslo procesų gerinimu; bendrąja veiklos konsultacija. Sutartis pasirašyta 2025 m. sausio 31 d.

Iš ieškovės buhalterės L. V. 2025 m. sausio 21 d. rašto dėl UAB „Estetika 7“ apskaitos matyti, kad ji buvo įgaliota nuo 2024 m. birželio 1 d. perimti UAB „Estetika 7“ įmonės apskaitą iš D. D.. Už 2024 m. gegužės mėnesio apskaitą turėjo būti atsakinga, bet bendru sutarimu su D. D. ji, iki savo išėjimo iš darbo, apsiėmė užbaigti ir sutvarkyti apskaitą už einamąjį mėnesį, nes jau buvo pradėjusi vesti UAB „Estetika 7“ duomenis. Dar iki susitarimo prašė perduoti UAB „Estetika 7“ informaciją, kad klientas jai suteiktų įgaliojimus, bet D. D. patikino, kad visas deklaracijas pateiks ji ir kad klientė apie tai informuota. Bet buvo uždelsta, nes D. D. sakė, kad tais klausimais nesirūpinčiau, nes ji viską sutvarkys ir įsitrauks į savo apskaitą. D. D. neįgyvendino savo įpareigojimo ir į įmonės veiklą jos neįvedė, o vėliau tikino, kad jai rūpintis niekuo nebereikia, nes UAB „Estetika 7“ nebetęs sutarties su UAB „MOKAM“.

Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pateiktų duomenų matyti, kad socialinio draudimo pranešimus, kurie įrašyti į Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą, teikė: laikotarpiu nuo 2024 m. liepos 1 d. iki 22 d. - įgaliotas asmuo D. D., nuo 2024 m. rugpjūčio 19 d. - Z. K.; D. D. pateikė atsakovės elektroniniu parašu pasirašytą 2024 m. liepos 18 d. pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį ir 2024 m. liepos 22 d. pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią.

Iš UAB „MOKAM“ PVM sąskaitų faktūrų Nr. 202007554, 202007721, 202007858, 202008064, 202008222, 202008391, 202008556, 202008693, 202008843, 202009018, 202009195, 202009350, 202009497, 202009627, 202009784, 202009895, 202010099, 202010241, 202010365, 202010512, 202010682, 202010745, 202010914, 202011131, 202011257, 202011381, 202011520, 202011676, 202011820, 202011927, 202012080, 202012198, 202012340, 202012460, 202012593, 202012732, 202012745, 202012882, 202013020, 202013134 UAB „Estetika 7“ matyti, kad ieškovė suteikė atsakovei paslaugų už 21 245,53 Eur.

Iš UAB „MOKAM“ 2025 m. rugsėjo 30 d. pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas matyti, kad D. D. nuo 2021 m. liepos mėn. iki 2024 m. liepos mėn. buvo išmokėti iš viso 62 426,08 Eur (13 743,46 Eur socialinio draudimo išmokoms; 13 743,46 Eur privalomajam sveikatos draudimui, 38 064,19 Eur - išmokamai sumai).

Dėl asmens neįtraukimo į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, nepareikšiančiu savarankiškų reikalavimų

Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas galimai padarė procesinės teisės pažeidimą, nes sprendime pasisakė dėl D. D. veiksmų teisinio vertinimo, kuris gali turėti reikšmės jos civilinei atsakomybei kitoje civilinėje byloje dėl konfidencialios informacijos apsaugos ir tos bylos baigčiai, nors ji nebuvo įtraukta į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.

CPK 47 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva. CPK 266 straipsnyje numatyta, kad teismas neturi teisės spręsti klausimo dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų. CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta, kad absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindais yra tada, pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu (nutartimi) turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai. Sprendimu CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme turi būti paveiktos nedalyvaujančio byloje asmens materialiosios teisės ir pareigos, be to, įtaka šioms teisėms ir pareigoms turi būti tiesioginė – sprendimu turi būti modifikuota asmens teisinė padėtis, t. y. nustatytos, pripažintos, pakeistos, panaikintos (ir pan.) materialiosios teisės ar pareigos. Tik kartu egzistuojant šioms dviem sąlygoms, gali būti konstatuotas aptariamas sprendimo negaliojimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-313/2021). Tai, jog teismo sprendime asmuo nurodomas kaip tam tikro santykio subjektas, nekeičiant jo padėties, nesukuriant šiuo konstatavimu jam teisių ir pareigų, negali būti pripažįstama absoliučiu pagrindu naikinti teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2010; 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2012). Aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kokią konkrečiai įtaką teismo sprendimas turėjo neįtraukto į procesą asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas sukėlė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197-611/2015).

Bylos duomenys rodo, kad šioje byloje sprendžiamas ginčas tarp ieškovės ir atsakovės dėl to, ar atsakovė pažeidė Sutarties 7.7 punktą teikdama ieškovės darbuotojai D. D. darbo pasiūlymą, ar bet kokia forma jos neviliojo įsidarbinti kitur arba teikti paslaugas pagal bet kokią civilinę sutartį atsakovei ir/ar kitam trečiajam asmeniui tiek šalių Sutarties galiojimo metu, tiek tol, kol galiojo ieškovės ir darbuotojos D. D. darbo sutartis.

Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad atsakovė pažeidė minėtą Sutarties sąlygą, nes atliko ieškovės darbuotojos D. D. viliojimo veiksmus, kurių pasekoje darbuotoja pradėjo teikti atsakovei tokias pat apskaitos paslaugas, taip pat įrodė kitas atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas, todėl ieškinį patenkino. Šioje byloje nustatytų aplinkybių kontekste D. D. dalyvavo tarp šalių susiklosčiusiame sutartiniame teisiniame santykyje tik kaip pas ieškovę pagal darbo sutartį dirbęs asmuo, kuris, kaip įrodinėjo ieškovė, buvo nuviliotas atsakovės veiksmais pas atsakovę teikti tas pačias paslaugas, kurias teikė dirbdamas pas ieškovę. Tačiau pirmosios instancijos teismas niekaip nepasisakė dėl kokių nors pareigų nustatymo, pripažinimo, pakeitimo ar panaikinimo D. D., taip pat nepadarė ir kitų sprendimų, kurie turi įtakos jos teisinei padėčiai. Pažymėtina, kad minėta darbuotoja byloje buvo apklausta liudytoja apie jai žinomas aplinkybes, todėl turėjo galimybę išdėstyti savo poziciją, ir, jei vertino, kad bylos išsprendimas gali turėti įtakos jos materialiosioms teisėms ir pareigoms, turėjo galimybę įstoti į bylą trečiuoju asmeniu.

Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose yra nagrinėjama civilinė byloje Nr. e2-1219-1162/2026 pagal ieškovės ieškinį atsakovei D. D., MB „Fin pin“ dėl darbo sutarties 5.2 punkto ir 2021 m. liepos 13 d. susitarimo dėl konfidencialios informacijos apsaugos 2.4., 2.5., 2.7., 2.8. punktų pažeidimo. Šioje byloje ieškovė įrodinėja, kad atsakovė D. D. per naujai įsteigta savo įmonę MB „Fin pin“ teikė atsakovei UAB „Estetika 7“ buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas dar galiojant šalis saistančiai darbo sutarčiai, 2021 m. balandžio 7 d. apskaitos vedimo sutarčiai Nr. 2021/04/07/M468, sudarytai tarp ieškovės ir atsakovės. Kadangi minėtoje byloje D. D. dalyvauja atsakove, ji turi visas atsakovės procesines teises ir procesines galimybes pasisakyti dėl visų su jai prašoma taikyti atsakomybe susijusių aplinkybių, pateikti įrodymus ir naudotis visos kitomis atsakovei suteiktomis teisėmis. Šios bylos baigtis neturės prejudicinės reikšmės minėtos bylos baigčiai, nes ginčai kilę iš skirtingų teisinių santykių, ieškinių dalykas ir teisiniai bei faktiniai pagrindai yra skirtingi. Todėl apeliantės argumentas dėl galimo minėtų civilinio proceso kodekso normų pažeidimo nepagrįstas ir atmestinas.

Dėl atsakovės apskaitos vedimo sutarties Nr. 2021/04/07/M468 7.7. punkto (ne)pažeidimo ir civilinės atsakomybės sąlygų

CK 6.145 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę.

Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Civilinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos šios sąlygos: atsakovo neteisėti veiksmai, pasireiškiantys sutartinės prievolės nevykdymu ar netinkamu vykdymu, dėl to atsiradę nuostoliai ir priežastinis jų ryšys (CK 6.246–6.249, 6.256 straipsniai). Sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį, skolininko kaltė – preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Priežastinis ryšys, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, reglamentuojamas CK 6.247 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

Sutartinės prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas, kaip sutartinės atsakomybės sąlyga, nėra preziumuojamas (CK 6.246, 6.256 straipsniai), todėl ginčo atveju jį privalo įrodyti ieškovas, reikalaujantis taikyti sutartinę civilinę atsakomybę (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015). Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė pagrįstai nurodo, kad ieškovė neįrodė, o pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertinęs įrodymus, padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovė pažeidė Sutarties 7.7 punktą, todėl turi atlyginti joje šalių sutartus nuostolius. Ši išvada daroma vadovaujantis šiais motyvais.

Minėta, kad pagal Sutarties 7.7. punktą atsakovė UAB „Estetika 7“ įsipareigojo neteikti ieškovės UAB „MOKAM“ darbuotojams jokių darbo pasiūlymų, bet kokia forma nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nevilioti ieškovės darbuotojų įsidarbinti kitur arba teikti paslaugas pagal bet kokią civilinę sutartį atsakovei UAB „Estetika 7“ ir/ar kitam trečiajam asmeniui, tiek šios Sutarties galiojimo metu, tiek tol, kol galioja ieškovės UAB „MOKAM“ ir jos darbuotojo darbo ir/ar kiti paslaugų teikimo santykiai.

Apeliaciniame skunde apeliantė pagrįstai nurodo, kad ieškovės darbuotojai D. D. jos darbo pas ieškovę laikotarpiu ir Sutarties galiojimo laikotarpiu dirbti UAB „Estetika 7“ nesiūlė, nes duomenų apie tokio pasiūlymo tiesioginį ar netiesioginį teikimą byloje nėra.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog konkretus laikas, kada ieškovės darbuotojai buvo pasiūlyta dirbti atsakovės įmonėje nežinomas. Su šiuo argumentu sutinka ir apeliacinės instancijos teismas, papildomai nurodydamas, kad 2021 m. liepos 12 d. darbo sutarties Nr. 72 pagrindu D. D. dirbo UAB „MOKAM“ iki 2024 m. liepos 5 d. D. D., kaip pati nurodė, UAB „Estetika 7“ paslaugas teikė apie 3 metus. Prašymą atleisti iš darbo D. D. ieškovei pateikė 2024 m. gegužės 23 d. Tuo tarpu 2024 m. gegužės 27 d. UAB „MOKAM“ el. laišku pranešė atsakovei, kad nuo 2024 m. birželio 1 d. keičiasi buhalterė, taigi, pati ieškovė pranešė atsakovei, kad darbuotoja D. D. jai nebeteiks paslaugų, o naująja buhaltere paskirta L. V.. 2024 m. liepos 19 d. el. laiške atsakovė nurodė, jog įmonės buhalterinius dokumentus už birželio mėnesį perdavė kitai buhalterei, todėl darbas su ieškove realiai nutrūko jau birželio mėnesį, nurodė, jog 2021 m. balandžio 7 d. apskaitos vedimo sutartį Nr. 2021/04/07/M468 nutraukia nuo 2024 m. liepos 31 d., apskaita sutvarkyta iki 2024 m. gegužės 31 d. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovės sutartiniai santykiai su ieškove nutrūko 2024 m. liepos 31 d. šalių susitarimu, o ieškovės su D. D. - 2024 m. liepos 5 d.. Nuo 2024 m. birželio 1 d. UAB „Estetika 7“ apskaitai atlikti buvo paskirta kita buhalterė, tačiau pagal bylos duomenis jai dar nebuvo suteikta prieiga prisijungti prie atsakovės Sodros, VMI prie LR FM, Registrų centro duomenų. Kaip nurodė atsakovė, buhalterines paslaugas jau suteikinėjo kita buhalterė. Liudytoja L. V. paaiškino ir 2025 m. sausio 21 d. rašte nurodė, kad pagal jų susitarimą iki išėjimo iš darbo D. D. sutiko užbaigti atsakovės apskaitos tvarkymą už gegužės mėnesį ir sutvarkyti apskaitą už einamąjį mėnesį, nes jau buvo pradėjusi vesti atsakovės apskaitos duomenis. Byloje nėra duomenų, jog atsakovės buhalterinę apskaitą aptartu laikotarpiu būtų tvarkiusi atsakovės apskaitai tvarkyti paskirta buhalterė L. V., o ieškovę ir darbuotoją D. D. tebesiejo darbo sutartis ir ja suteikti įgaliojimai atstovauti klientus institucijoje nebuvo panaikinti.

Kaip ir minėta, ieškovė laikėsi pozicijos, kad UAB „Estetika 7“ perviliojo jos darbuotoją buhalterę D. D. teikti jai paslaugas, tuo pažeidė šalių Sutarties 7.7 punktą.

Nesąžiningos konkurencijos veiksmai perviliojant darbuotojus nustatomi atsižvelgiant į darbuotojų elgesį iki ir po darbo sutarčių nutraukimo, darbo sutarčių nutraukimo priežastis, darbuotojų motyvaciją dirbti buvusioje ir naujoje darbovietėje. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad darbo sutarties šalių ketinimai gali būti nustatyti pagal tai, kaip šalys elgėsi iki ir po sutarties nutraukimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2011).

Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „MOKAM“ įsipareigojo teikti UAB „Estetika 7“ teikti šias paslaugas: pirminių dokumentų (ar jų kopijų) įtraukimas į apskaitą ir apskaitymas; sąskaitų plano tvarkymas ir buhalterinių registrų sudarymas; darbo užmokesčio ir tuo susijusių mokesčių apskaičiavimas; finansinės atskaitomybės sudarymas ir pateikimas; buhalterinių ataskaitų pateikimas; reikalingų buhalterinių apskaitos ataskaitų ir/ar deklaracijų sudarymas bei pateikimas VMI, SODRA, Statistikos departamentui; atstovavimas VMI, SODRA ir Statistikos departamente dėl klausimų, susijusių su buhalterine apskaita; atitinkamai sudaryti ir pristatyti teritorinei muitinei Intrastat ataskaitą; kitos paslaugos (1 punktas).

Aukščiau nutartyje nurodyti įrodymai nepatvirtina, jog UAB „Estetika 7“ siūlė D. D. teikti jai Sutarties 1 punkte nurodytos apimties paslaugas pagal sutartį ar kita teisine forma geresnėmis sąlygomis, kad sudarė su ja kokią nors sutartį nurodytos apimties paslaugoms teikti ir kad mokėjo minėtai darbuotojai atlygį. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina tik tai, kad ieškovės darbuotoja D. D. jos darbo sutarties su ieškove metu ir šalių Sutarties galiojimo metu tik epizodiškai baigė tvarkyti savo aptarnautos atsakovės apskaitą pagal susitarimą su bendradarbe L. V., o ne tai atliko minėtame Sutarties 1 punkte numatytų paslaugų apimtyje ir atsakovės viliojama šiai pažeidžiant Sutarties 7.7 punkto sąlygas.

Pagal liudytojos L. V. paaiškinimus, D. D. pagal jų susitarimą pažadėjo sutvarkyti atsakovės apskaitos dokumentus iki jos išėjimo pas ieškovę, o ne pagal susitarimą su atsakove ar kitu teisiniu pagrindu. Atsakovė UAB „Estetika 7“ laikėsi pozicijos, jog D. D. pagalba buvo iki tol, kol atsakovė apsispręs kas ateityje tvarkys jos finansinę apskaitą, jos pagalba buvo laikina, epizodinė ir kad ji, būdama maža įmone (picerija), teikiančia visai kitokias paslaugas nei ieškovė ir turinčia nedidelę apyvartą, neviliojo ieškovės darbuotojos dirbti pas atsakovę, neteikė jai jokių darbo pasiūlymų. Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais iš esmės sutinka, nes byloje nėra nei tiesioginių, nei bent patikimesnių netiesioginių įrodymų apie tai, kad iki D. D. darbo santykių su ieškove pabaigos (2025 m. liepos 5 d.) ar iki šalių Sutarties pasibaigimo šalių susitarimu (2025 m. liepos 31 d.) atsakovė būtų atlikusi minėtos darbuotojos atžvilgiu veiksmus, atitinkančius šalių sudarytos Sutarties 7.7 punkto turinį.

Bylos duomenys rodo, kad ieškovė savo reikalavimą atsakovei dėl nuostolių atlyginimo kildina iš būtent iš 2021 m. balandžio 7 d. apskaitos vedimo sutarties Nr. 2021/04/07/M468 7.7. punkto pažeidimo, nurodydama, jog atsakovė pažeisdama šį punktą perviliojo jos darbuotoją D. D. teikti apskaitos tvarkymo paslaugas UAB „Estetika 7“. Su šia pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir nurodo, jog byloje nenustatyti jokie nei tiesioginiai, nei netiesioginiai UAB „Estetika 7“ viliojimo veiksmai, kuriais remiantis būtų pagrindas pripažinti, jog buvo pažeistas minėtos Sutarties 7.7. punktas. Tai, kad atsakovės darbuotoja D. D. 2024 m. birželio 26 d. įsteigė MB „Fin pin“ ir pradėjo savarankišką veiklą minėtoje bendrijoje teikdama apskaitos, buhalterijos, audito, konsultacijų mokesčių klausimais veiklą, niekaip nepatvirtina, kad tai padarė įtakota (viliota) atsakovės, nes vienintelė bendrijos steigėja, narė ir vadovė yra D. D.. Aplinkybės, kad 2024 m. liepos 3 d. ir 2024 m. liepos 8 d. D. D. iš pas ieškovę turėto el. pašto (duomenys neskelbtini) į savo įkurtos bendrijos el. paštą (duomenys neskelbtini) persisiuntė tam tikrus atsakovės apskaitos dokumentus nepatvirtina, kad tai padarė dėl atsakovės atliktų jos viliojimo veiksmų, kad ji kokiu nors teisiniu pagrindu buvo atsakovės įdarbinta, nes, minėta, sutvarkyti dokumentus iki išėjimo iš darbo pas ieškovę ji buvo pažadėjusi bendradarbei L. V.. Tai, kad ieškovės ir D. D. darbo sutarties pasibaigimo liko aktyvus jos pas ieškovę turėtas elektroninis paštas (duomenys neskelbtini), kuriuo ji eksportavo tam tikrus dokumentus, taip pat nėra atsakinga atsakovė UAB „Estetika 7“.

Tai, kad: 2024 m. liepos 18 d. el. laiške (duomenys neskelbtini) D. D. klausė, ar UAB „Optimum“ gavo sutikimą atiduoti atsakovės duomenų bazę; 2024 m. liepos 22 d. į el. paštą (duomenys neskelbtini) buvo gautas VMI prie LR FM pranešimas, jog D. D. pati pakoregavo mokesčių mokėtojas UAB „Estetika 7“ jai suteiktas atstovavimo teisės su įgaliojimo laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 15 d. iki 2025 m. balandžio 15 d.; i.Mas sistemoje UAB „Estetika 7“ nuo 2022 m. balandžio 15 d. iki 2024 m. rugpjūčio 8 d. ir nuo 2024 m. rugsėjo 25 d. iki 2024 m. spalio 15 d. atstovavo D. D., kuri 2024 m. liepos 18 d. domėjosi ar UAB „Optimum“ gavo sutikimą atiduoti atsakovės duomenų bazę, per EDS 2024 m. liepos 15 d. pateikė atsakovės pajamų mokesčio deklaraciją, 2024 m. liepos 25 d. - pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją; su J. Š. finansinių konsultacijų teikimo sutartis buvo pasirašyta 2025 m. sausio 31 d.; Estetika 7“ mėnesinę; Sodrai 2024 m. liepos 18 d. pateikė pranešimą apie apdraustuosius ir 2024 m. liepos 22 d. apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią, - taip pat nepatvirtina, kad būtent atsakovė UAB „Estetika7“ pažeidė Sutarties 7.7. punktą iki 2025 m. liepos 31 d. teikdama darbo pasiūlymus ar atlikdama kitus kryptingus minėtos darbuotojos viliojimo veiksmus. Pati ieškovė procesiniame dokumente nurodo, kad „įgaliojimų įvairiose institucijose turėjimas pats savaime neįrodo fakto, jog įgaliotasis asmuo tvarko tų įmonių buhalterinę apskaitą“ (DOK-117223). Aptartus veiksmus atliko D. D., jie atlikti bendro sutarimo dėl apskaitos tvarkymo pas atsakovę pabaigimo su ieškovės naujai paskirta buhaltere metu, taip pat ir pasibaigus jos ir ieškovės darbo sutarčiai. Nėra duomenų, kad darbo sutartis buvo nutraukta dėl to, kad D. D. aktyviais atsakovės buvo viliota įsidarbinti pas ją, kuri, be to, nėra su ieškove konkuruojanti įmonė.

Sutarties 7.7. punktu šalys susitarė, kad UAB „Estetika 7“ pažeidus šiame sutarties punkte nustatytą įsipareigojimą, UAB „MOKAM“ turi teisę reikalauti, o UAB „Estetika 7“ privalo sumokėti paslaugų teikėjui 10 000 Eur baudą už kiekvieną tokio pažeidimo atvejį bei atlyginti kitus nuostolius, kurių nepadengia numatyta bauda per 5 darbo dienas nuo paslaugų teikėjo reikalavimo gavimo. Šalys susitaria, kad šiame sutarties punkte nustatyta bauda yra protinga bei sąžininga ir nepažeidžia kliento interesų.

Šioje byloje nenustačius civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėtų atsakovės veiksmų (neveikimo) dėl šalių apskaitos vedimo sutarties Nr. 2021/04/07/M468 7.7. punkto pažeidimo - ieškinys atmetamas dėl visų sąlygų civilinei atsakomybei taikyti nebuvimo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija apeliacinio skundo argumentus, susijusius per dideliu 10 000 Eur baudos dydžiu, vertina kaip neturinčius reikšmės bylos baigčiai.

Tačiau, atsakydama į apeliantės argumentus dėl aiškiai per didelių sutartinių netesybų ir jų mažinimo galimybės CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies pagrindais, jei jas būtų pagrindas taikyti nustačius kitas būtinas civilinės atsakomybės sąlygas, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė nepateikė įrodymų, patvirtinančių baudos neproporcingumą atsakovės finansinėms galimybėms ją (baudą) sumokėti (CPK 178 straipsnis). Pagal byloje pateiktus duomenis, nors atsakovė yra ūkinę komercinę veiklą vykdanti įmonė, neturi ilgalaikių mokumo problemų ir, nors jos pelnas 2024 metais buvo minimalus (sudarė 31 Eur), tačiau pardavimo pajamos sudarė 19 6458 Eur, nuosavas kapitalas – 27 945 Eur, ilgalaikis turtas – 55 054 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagal byloje pateiktus duomenis Sutartimi numatyta 10 000 Eur bauda nėra aiškiai per didelė, neprotinga, neproporcinga ar nesąžiningai, kaip kad tvirtina apeliantė. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovė atsakovei bendradarbiavimo laikotarpiu suteikė paslaugų už 21 245,53 Eur, darbuotojos D. D. socialinio draudimo įmokoms sumokėjo 13 743,46 Eur, privalomajam sveikatos draudimui – 13 743,46 Eur, išleido apie 2400 Eur kvalifikacijos kėlimo mokymams. Dėl netesybų dydžio šalys susitarė Sutarties 7.7 punkte, nes jame patvirtino, kad netesybų dydis protingas, sąžiningas ir nepažeidžia atsakovės interesų. Abi sutarties yra verslininkės, lygiavertės sutarties partnerės, turinčios sutartinių derybų patirties. Todėl CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 3 dalyje numatytų pagrindų netesybas sumažinti, jei, minėta, būtų kitos sąlygos jas taikyti, nėra.

Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad, jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2011 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2011; kt.). Nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias konkrečios individualios bylos aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis, tačiau, atsižvelgiant į šalių autonomiją komerciniuose teisiniuose santykiuose, sutarties laisvės ir privalomumo principus, užtikrinančius profesionalių subjektų galimybę laisvai veikti ir patiems matuoti savo riziką, teismo ir valstybės kišimasis į šalių suderėtas netesybas galimas tuo atveju, kai netesybų dydžio neprotingumas yra akivaizdus, kai siekiama apsaugoti silpnesnės šalies, visuomenės, kreditoriaus interesus ar viešą tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2011 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2011;z2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2013; 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-313/2017; 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018).

Dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1219-1162/2026 reikšmės

Apeliantė taip pat nurodė, kad D. D. atžvilgiu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla, kurioje remiamasi tomis pačiomis aplinkybėmis, tačiau yra pateiktas visiškai kitoks aplinkybių vertinimas ir ieškovė nėra detalizavusi kaip, jos vertinimu, už to paties – viliojimo - veiksmo atlikimą tuo pačiu metu gali būti atsakingi du subjektai.

Teisėjų kolegija iš teismų informacinės sistemos duomenų Liteko nustatė, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1219-1162/2026 pagal ieškovės UAB „MOKAM“ ieškinį atsakovėms D. D., MB „Fin pin“, kuriuo ieškovė prašo pripažinti, kad atsakovė D. D. pažeidė 2021 m. liepos 13 d. susitarimą dėl konfidencialios informacijos apsaugos ir priteisti solidariai iš atsakovių 2 048,28 Eur turtinės žalos atlyginimą dėl negautų pajamų už laikotarpį nuo 2024 m. liepos 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d., 341,38 Eur turtinei žalai atlyginti dėl negautų pajamų nuo 2025-01-01 iki teismo sprendimo priėmimo dienos, 5 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Iš ieškinio pagrindo nustatyta, jog ieškovė minėtoje byloje įrodinėja, kad atsakovė D. D., veikdama per naujai įsteigta savo įmonę MB „Fin pin“, iškart pradėjo teikti UAB „Estetika 7“ buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas, dar galiojant šalis saistančiai darbo sutarčiai, ir 2021m . balandžio 7 d. apskaitos vedimo sutarčiai Nr. 2021/04/07/M468, sudarytai tarp ieškovės ir atsakovės, kad atsakovė 2024 m. liepos 2 d., 19 d. elektroniniuose laiškuose ieškovei patvirtino, kad jau 2024 m. birželio mėnesį dokumentus perdavė kitai buhalterei, o iš VMI prie LR FM duomenų matyti, kad ta kita buhalterė buvo atsakovė D. D., kuri veikė per savo naujai įsteigta įmonę MB „Fin pin“ bei kad buhalterinių paslaugų teikimą patvirtina atsakovės 2024 m. rugsėjo 20 d. persiųstas elektroninis laiškas į atsakovės D. D. buvusį darbinį elektroninį paštą adresu: (duomenys neskelbtini), tokiu būdu atsakovė D. D. perviliojo ieškovės klientę atsakovę ir pažeidė darbo sutarties 5.2. punktą ir 2021 m. liepos 13 d. susitarimo dėl konfidencialios informacijos apsaugos 2.4., 2.5., 2.7., 2.8. punktus.

Taigi iš šios bylos ir šio sprendimo 65-66 punktuose nurodytų duomenų nustatyta, kad bylose ieškinys pareikštas skirtingiems atsakovams, prašoma priteisti skirtingą sumą nuostoliams atlyginti ir remiamasi skirtingais faktiniais ir teisiniais ieškinio pagrindais ( šioje byloje dėl UAB „MOKAM“ ir UAB „Estetika7“ sudarytos Sutarties 7.7 punkto pažeidimo, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjamoje civilinė byla Nr. e2-1219-1162/2026 - dėl ieškovės ir D. D. darbo sutarties 5.2 punkto ir 2021 m. liepos 13 d. susitarimo dėl konfidencialios informacijos apsaugos pažeidimo). Minėtu nekonkuravimo susitarimu atsakovė D. D., o ne atsakovė UAB „Estetika7“, buvo įsipareigojusi, pasibaigus darbo sutarčiai, tam tikrą laikotarpį nustatytomis sąlygomis nekonkuruoti su buvusia darbdave ieškove. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjamoje civilinė byla Nr. e2-1219-1162/2026 procesinis sprendimas nepriimtas, jokie reikšmingi šiai bylai faktai įsiteisėjusiu procesiniu sprendimu nekonstatuoti. Remiantis tuo, šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas.

Dėl bylos procesinės baigties

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančių įrodymų visumą, neteisingai nustatė bylos išnagrinėjimui teisiškai reikšmingas aplinkybes, netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, todėl priėmė neteisingą ir nepagrįstą sprendimą, kurį panaikinus apeliaciniame skunde nurodytais ir aukščiau teismo sprendime nurodytais motyvais, priimamas naujas sprendimas ieškinį atmesti (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyti argumentai, vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neturi esminės teisinės reikšmės, todėl dėl jų atskirai nepasisakoma. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019; 2023 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-46-701/2023).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio. Nustatant priteistino užmokesčio dydį, atsižvelgtina į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes.

Kadangi priimamas sprendimas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti, teisę į byinėjimosi išlaidų atlyginimą įgijo atsakovė. Byloje nustatyta, kad atsakovė pirmosios instancijos teisme patyrė 1980 Eur bylinėjimosi išlaidų (240 Eur už susipažinimą su bylos medžiaga + 400 Eur už atsiliepimo parengimą ir pateikimą + 240 tripliko parengimą pateikimą teismui + 240 Eur pasiruošimą bylos nagrinėjimui, atstovavimą teismo posėdyje (3 val.) + 560 Eur už pasiruošimą ir atstovavimą 09-18, 10-01, 10-15 teismo posėdžiuose (2 val.vnt. 10-15 posėdis – 3 val.) (7 valandos) + 40 Eur už papildomų dokumentų teismui teikimą + 240 Eur už pasiruošimą ir atstovavimą 01-21 teismo posėdyje + 40 Eur papildomų paaiškinimų teismui teikimą + 242 Eur žyminį mokestį (sąskaita už teisines paslaugas Nr. 250320-01, Nr. 20250625-01, 20251014-01)). Už apeliacinį skundą atsakovė sumokėjo 242 Eur žyminį mokestį, kitų duomenų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą, atsižvelgdamas į patirtas išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti rengiant procesinius dokumentus, jų skaičių, dalyvavimą teismo posėdžiuose, konstatuoja, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos atitinka (neviršija) nurodytose Rekomendacijų 7, 8.2., 8.3.,8.9., 8.16., 8.17 punktuose nustatytus dydžius, teisingumo, protingumo bei proporcingumo reikalavimus, todėl jos atsakovei priteisiamos iš ieškovės UAB „MOKAM“.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. vasario 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Ieškovės UAB „MOKAM“ ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei UAB „Estetika 7“, juridinio asmens kodas 304893121, iš ieškovės UAB „MOKAM“, juridinio asmens kodas 301731979, 1980 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus aštuoniasdešimt eurų) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme.

Priteisti atsakovei UAB „Estetika 7“, juridinio asmens kodas 304893121, iš ieškovės UAB „MOKAM“, juridinio asmens kodas 301731979, 242 (du šimtus keturiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Šis Panevėžio apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.