- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-10-07
- Bylos Nr.
- e2S-595-544/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-01283-2025-7
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Čeknienė
- Atsakovas
- Evorema, uždarajai akcinei bendrovei „Evorema“
- Ieškovas
- „ARRO“
- Trečiasis asmuo
- Telšių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Evorema“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų Kelmėje 2026 m. balandžio 29 d. nutarties, kuria išdėstytas sprendimo vykdymas civilinėje byloje civilinėje byloje Nr. e2-241-471/2026 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ARRO ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Evorema“, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, Ž. B., Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl skolos priteisimo. Teismas n u s t a t ė :
Aprašomoji dalis
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Šiaulių apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Panevėžio apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Šiaulių apygardos teismo vardu.
Ginčo esmė
Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ARRO (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Evorema“ (toliau – ir atsakovė) 8615,20 Eur už vilkiko „DAF“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) ir puspriekabės „Berger“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), priverstinį nuvežimą ir saugojimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų Kelmėje 2026 m. sausio 12 d. sprendimu patikslintas ieškinys tenkintas iš dalies ir iš atsakovės ieškovei priteistos 4800 Eur priverstinio transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo išlaidos, 6 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 105,45 Eur bylinėjimosi išlaidos. Laikinosios apsaugos priemonės panaikintos teismo sprendimui įsiteisėjus.
Šalies argumentai
Atsakovė UAB „Evorema“ prašymu dėl sprendimo vykdymo išdėstymo prašė neišduoti vykdomojo rašto pagal Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų Kelmėje 2026 m. sausio 12 d. sprendimą dėl priteistų sumų priverstinio išieškojimo iš atsakovės, o teismo sprendimo vykdymą išdėstyti lygiomis dalimis per 6 mėnesius, pradedant nuo 2026 m. rugpjūčio 1 d. Nurodė, kad ieškovė pasirinko savo teisių gynimo būdą solidariosios prievolės vykdymo reikalauti tik iš atsakovės, taip susiaurindama galimybę gauti reikalavimo įvykdymą, ir sulaikyti transporto priemones, nepaisant tiek baudžiamojoje byloje priimtų sprendimų jas perduoti atsakovei, tiek civilinėje byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Dėl transporto priemonės sulaikymo atsakovė, kuri yra maža pervežimo paslaugas teikianti įmonė, savo veikloje naudojusi du vilkikus, iš kurių vieną sulaikė ieškovė, neteko pusės savo pajamų. Be to, atsakovė turi įsipareigojimus akcinei bendrovei (toliau – AB) „Artea“ bankas, kuriuos baigs vykdyti 2026 m. liepos mėnesį ir nuo tada galės pradėti mokėti įmokas ieškovei.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų Kelmėje 2026 m. balandžio 29 d. nutartimi atsakovės prašymas dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo ir išdėstymo tenkintas iš dalies ir Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų Kelmėje 2026 m. sausio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-241-471/2026 iš atsakovės UAB „Evorema“ ieškovei UAB ARRO priteistų sumų sumokėjimas išdėstytas per tris mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos nustatant, kad atsakovė ieškovei privalo kiekvieną mėnesį sumokėti po 1600 Eur skolos, paskutinį mėnesį papildomai sumokant procesines palūkanas. Teismas nustatė, kad, atsakovei nesumokėjus bent vienos išdėstytos sumos nustatytu terminu, ieškovei suteikiama teisė reikalauti sumokėti visą nesumokėtą skolą, neatsižvelgiant į jos išdėstymą dalimis.
Teismas pažymėjo, kad atsakovės pareiga apmokėti transporto priemonės gabenimo ir saugojimo išlaidas atsirado dar 2025 m. birželio mėnesį, tačiau atsakovė beveik metus laiko nėra sumokėjusi ieškovei net dalies skolos.
Svarbia aplinkybe laikė tai, kad atsakovė atstovavimo išlaidoms šioje byloje yra išleidusi beveik 3000 Eur, o dar apie 1200 Eur tokių išlaidų iš esmės tame pačiame ginče yra patyrusi baudžiamojoje byloje. Šios realiai patirtos išlaidos tik nežymiai nesiekia ieškovei priteistos skolos, kas patvirtina, kad per ginčo laikotarpį atsakovė tikrai turėjo galimybę su ieškove atsiskaityti, tačiau to nedarė tikrai ne dėl sunkios finansinės padėties.
Byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovė pasirinko poziciją iš principo reikalauti grąžinti transporto priemones ir ginčyti pareigą atsiskaityti su ieškove, todėl turi priimti tokio pasirinkimo pasekmes.
Teismas argumentus, kad atsakovė negauna pajamų dėl negrąžintos transporto priemonės, vertintino kaip aiškiai nepagrįstus, nes negrąžinimas yra nulemtas išimtinai pačios atsakovės sąmoningos pozicijos.
Sutiko su ieškovės argumentu, kad atsakovės prioritetinis įsipareigojimų vykdymas kitam kreditoriui (bankui) nepaneigia pareigos atsiskaityti ir su ieškove.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu atsakovės UAB „Evorema“ vardu atstovė advokatė Daiva Balčiūnienė (toliau – ir apeliantė) atskirajame skunde prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų Kelmėje 2026 m. balandžio 29 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti atsakovės prašymą ir Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų Kelmėje 2026 m. sausio 12 d. sprendimo vykdymą išdėstyti lygiomis dalimis 6 mėnesiams, pradedant 2026 m. rugpjūčio 1 d. Apeliantė atskirąjį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
Ieškovė pati pasirinko transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo išlaidų reikalauti tik iš vienos solidarios atsakovės, tokio reikalavimo nereikšdama solidariai atsakingam asmeniui transporto priemonės vairuotojui Ž. B., taip sąmoningai susisiaurindama galimybes gauti išlaidų atlyginimą.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas klaidingai nurodė jos patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį, kadangi dalies šių išlaidų ji nėra realiai patyrusi, nes dalies sąskaitų (1694 Eur už apeliacinio skundo surašymą, už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą surašymą) apmokėjimas yra atidėtas, o baudžiamojoje byloje bylinėjimosi išlaidos yra priteistos iš nuteistojo Ž. B..
Nurodė, kad ginčija ieškovės reikalavimus, nes yra įsitikinusi, jog transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo išlaidų atlyginimo klausimas turėjo būti sprendžiamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 103, 105 straipsnius, išlaidos turėjo būti priteistos baudžiamojoje byloje tik iš nuteistojo Ž. B..
Ieškovės interesai negali būti iškeliami aukščiau už apeliantės, nes kitaip būtų pažeista proceso šalių interesų pusiausvyra. Ieškovė nuo 2025 m. birželio 27 d. negrąžina transporto priemonių, todėl nuo tada apeliantė netenka pusės savo pajamų ir yra sunkioje finansinėje padėtyje. Be to, turi grąžinti kreditą bankui, neturi papildomų finansų vykdyti ir ieškovės reikalavimą. Kadangi paskutinė įmoka bankui turi būti sumokėta 2026 m. liepos mėnesį, nuo tada turės galimybę per 6 mėnesius įvykdyti teismo sprendimą, nes dalį pajamų galės panaudoti ieškovės reikalavimui dengti.
Atsiliepimas
Ieškovė UAB ARRO atsiliepimu prašė atskirąjį skundą atmesti, nes apeliantė tik siekia vilkinti teismo sprendimo vykdymo procesą, ji nepateikė teismui duomenų, jog jai susidaro labai nepalankios sąlygos vykdyti teismo sprendimą. Apeliantės argumentai dėl kaltės neturi jokios teisinės svarbos, nes apeliantė byloje įtraukta atsakove kaip viena iš solidarių ieškovės skolininkų. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ir išdėstymo būtinumą. Tai, kad kasacinis skundas priimtas, nėra pagrindas nevykdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatyta (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
Nagrinėjamos bylos apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria CPK 284 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu teismo sprendimo vykdymas išdėstytas trijų mėnesių laikotarpiui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Byloje nustatytos teisiškai reikšmingos faktinės bylos aplinkybės
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai Kelmėje 2026 m. sausio 12 d. sprendimu Nr. e2-241-471/2026 iš dalies patenkino patikslintą ieškovės ieškinį ir iš atsakovės ieškovei priteisė 4800 Eur priverstinio transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo išlaidas, 6 procentų dydžio metines procesinės palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2025 m. liepos 24 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 105,45 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Kauno apygardos teismas 2026 m. balandžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-996-924/2026 Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų Kelmėje 2026 m. sausio 12 d. sprendimą paliko nepakeistą ir jis įsiteisėjo.
Atsakovė UAB „Evorema“ 2026 balandžio 15 d. prašymu prašė išdėstyti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai Kelmėje 2026 m. sausio 12 d. sprendimo vykdymą, nustatant, kad iš jos priteistos skolos sumokėjimas būtų išdėstytas, ją sumokant lygiomis dalimis per 6 mėnesiams, pradedant nuo 2026 m. rugpjūčio 1 d.
Iš UAB „Evorema“ pardavimo sąskaitų matyti, kad jos pardavimo pajamos nuo 2024 m. liepos 1 d. iki 2024 m. liepos 31 d. buvo 15 980,07 Eur (su PVM), nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d. iki 2024 m. rugpjūčio 31 d. - 17 920,10 Eur (su PVM), nuo 2025 m. gegužės 1 d. iki 2025 m. gegužės 31 d. - 12 814,05 Eur (su PVM), nuo 2025 m. birželio 1 d. iki 2025 m. birželio 30 d. - 14 137,64 Eur (su PVM), nuo 2025 m. rugpjūčio 1 d. iki 2025 m. rugpjūčio 31 d. - 7623,00 Eur (su PVM).
Pagal Kreditavimo sutartį Nr. K-20-134349-COV AB „Artea“ bankas atsakovei buvo suteikęs 61 200 Eur kreditą, kurio galutinis kredito gražinimo terminas 2026 m. liepos 13 d., paskutinė 927,98 Eur įmoka turėjo būti sumokėta 2026 m. liepos 5 d..
Atsakovė 2026 m. balandžio 22 d. turėjo 494,92 Eur įsiskolinimą valstybinio socialinio draudimo biudžetui ir 1 586,86 Eur įsiskolinimą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Dėl teismo nutarties išdėstyti teismo sprendimo vykdymą (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo
CPK 18 straipsnyje įtvirtinta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, sprendimas gali būti vykdomas priverstinai.
CPK 7 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas ir proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principas, kuris reiškia, kad teismas turi siekti kuo trumpiausio ir kuo ekonomiškiausio įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo. Tačiau tam tikrais atvejais, kai dėl objektyvių susiklosčiusių aplinkybių teismo sprendimas negali būti įvykdytas nedelsiant po jo įsiteisėjimo, teismas, vadovaudamasis CPK 284 straipsnio 1 dalimi bei atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas svarbias aplinkybes, dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, gali sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką. Tačiau CPK 284 straipsnyje išdėstytų nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, o teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti arba išdėstyti tik išimtiniais atvejais. Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai, kurie reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar, atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai, ar ji nepatirs nepagrįstų nuostolių, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis, pažeisti bendrieji teisės principai – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011); 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015; 2016 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-260-313/2016; 2018 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-117-464/2018 ir kt.). Išimtines sąlygas, būtinas teismo procesinio sprendimo vykdymui išdėstyti, turi pagrįsti bei įrodyti tokio vykdymo išdėstymo prašanti šalis (CPK 12, 178 straipsniai).
Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs pirmosios instancijos teismo nutarties turinį, įvertinęs apeliantės atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, faktinius bylos duomenis, konstatuoja, jog apeliantė neįrodė išimtinių sąlygų, itin nepalankių aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas išdėstyti teismo procesinio sprendimo vykdymą lygiomis dalimis šešiems mėnesiams, vykdymą pradedant nuo 2026 m. rugpjūčio 1 d.
Žemesnės instancijos teismas
Bylos duomenys rodo, kad pirmosios instancijos teismas įvertino atsakovės 2026 m. balandžio 15 d. prašyme dėl sprendimo išdėstymo nurodytus argumentus ir vadovaudamasis CPK 284 straipsnyje nustatytu reglamentavimu ir pirmiau aptarta formuojama teismų praktika pagrįstai pripažino, kad nėra pagrindo visiškai tenkinti atsakovės prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, nes: atsakovė nėra apmokėjusi net dalies skolos; atstovavimo išlaidoms yra išleidusi tik nežymiai mažesnę nei skola sumą, kas patvirtina, jog atsakovė turėjo realią galimybę atsiskaityti ir to nedarė ne dėl sunkios finansinės padėties; pačios atsakovės pasirinktas elgesio variantas nemokėti už transporto priemonės saugojimą ir dėl to negalint jos atsiimti lėmė tai, kad ji dalies pajamų, kurias gautų naudodama transporto priemonę veikloje, negauna; atsakovės siekis atsiskaityti su AB „Artea“ banku negali laikomas prioritetiniu ieškovės atžvilgiu.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į aukščiau nurodytas aplinkybes, pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo visa apimtimi tenkinti pareiškėjos prašymo ir teismo procesinio sprendimo įvykdymą lygiomis dalimis išdėstyti 6 mėnesiams, vykdymą pradedant nuo 2026 m. rugpjūčio 1 d., nes atsakovė ilgą laiką nevykdo prievolės, sąmoningai nukreipia finansinius išteklius į bylinėjimąsi, taip pažeisdama ieškovės interesus ir nėra patikimų duomenų apie realias geresnes finansines galimybes įvykdyti prievolę ateityje.
Apeliantė, prašydama išdėstyti teismo procesinių sprendimų vykdymą 6 mėnesiams nuo 2026 m. rugpjūčio 1 d., remiasi aplinkybėmis, susijusiomis su ieškovės reikalavimo nukreipimu tik į atsakovę, nereiškiant reikalavimo nuteistam baudžiamojoje byloje solidariam skolininkui transporto priemonės vairuotojui Ž. B., taip sumažindama galimybę gauti savo reikalavimo patenkinimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis argumentas nesudaro pagrindo atidėti ir /ar išdėstyti teismo sprendimo vykdymą taip, kaip prašo apeliantė. Minėtas prašymas nagrinėjamas įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo skola priteista tik iš atsakovės UAB „Evorema“. Sprendžiant dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ir / ar išdėstymo negali būti sprendžiama dėl ginčo esmės, nes ji nustatyta ir dėl jos išvados padarytos išnagrinėjus bylą iš esmės įsiteisėjusiame pirmosios instancijos teismo sprendime. CPK 284 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo institutas nėra skirtas įsiteisėjusiam teismo sprendimui peržiūrėti. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-91-701/2019). Remiantis tuo, apeliantės argumentas atmestinas kaip teisiškai nereikšmingas CPK 284 straipsnio nuostatų taikymui.
Apeliacinės instancijos teismas kaip nepagrįstą atmeta ir atskirojo skundo argumentą apie tai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su ginčo nagrinėjimu, dydį, nes 1694 Eur išlaidų už apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą ji nėra patyrusi realiai, kadangi jų apmokėjimas yra atidėtas. Teismų praktikoje realumo kriterijų atitinkančiomis šalies išlaidomis pripažįstamos ne tik jau patirtos išlaidos, bet ir išlaidos, kurios neišvengiamai bus patirtos pagal jas atlyginti prašančios šalies teisinius ar sutartinius įsipareigojimus. Toks bylinėjimosi išlaidų realumo kriterijaus aiškinimas atitinka ir bylinėjimosi išlaidų, kaip nuostolių, susijusių su civiliniu procesu, rūšies, sampratą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-61-823/2023 108 punktas). Todėl PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimo atidėjimas nėra kliūtis pripažinti patirtų bylinėjimosi išlaidų realumą, jei įrodymai apie jas yra pateikiami iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Todėl pirmosios instancijos teismo išvados atitiko kasacinio teismo išaiškinimus bei galiojantį teisinį reglamentavimą, todėl apeliacinės instancijos teismas minėtoms išvadoms pritaria ir atmeta šį atskirojo skundo argumentą.
CPK 5 straipsnis nustato kiekvieno suinteresuoto asmens teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apeliantė turi pagrindą ginti savo pažeistas teises ir pasirinkti tokią gynybinę poziciją, kuri patenkintų jos interesus. Tačiau tai nesudaro pagrindo naikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį, kadangi pagal byloje pateiktus duomenis apeliantė nėra sumokėjusi net dalies ieškovei priteisto įsiskolinimo, nors teismo sprendimas, kurio vykdymo išdėstymo ir atidėjimo prašoma, įsiteisėjo dar 2026 m. balandžio 14 d..
Procesiniuose dokumentuose apeliantė nurodė, jog AB „Artea“ bankui įmokas mokėti baigs 2026 m. liepos mėnesį, todėl 2026 m. rugpjūčio mėnesį jau galės atlikti mokėjimus ieškovei. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad ši nutartis priimama praėjus 2 mėnesiams nuo apeliantės nurodyto termino (2026 m. rugpjūčio 1 d.), tačiau apeliantė nepateikė įrodymų, kad dalį skolos ieškovei yra sumokėjusi tais terminais, kokius pati buvo nurodžiusi prašydama teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ir išdėstymo. Tai iš esmės patvirtina ieškovės atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentą, kad atsakovė priteistos skolos nemoka ne dėl itin blogos savo finansinės padėties, o dėl to, kad laukia bylos baigties rezultato kasaciniame teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla Nr. e3K-3-128-943/2026).
Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad vien turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino atidėjimo ar išdėstymo. Teismas taip pat turi nustatyti, ar atidėjus (išdėsčius) teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą yra tik tuo atveju, jei yra duomenų, leidžiančių tikėtis, kad skolininko finansinė padėtis ateityje pagerės (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-978-407/2015).
Nagrinėjamu atveju pagal byloje pateiktus įrodymus nėra objektyvus ir realus pagrindo tikėtis, kad apeliantės finansinė padėtis ateityje iš esmės pagerės. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad sunkią finansinę padėtį, dėl kurios negali iš karto sumokėti priteistos skolos ieškovei, apeliantė įrodinėjo tik pardavimų sąskaitų duomenimis, kurie tėra vienas iš įrodymų apie įmonės turtinę padėtį, tačiau tikrosios jos turtinės padėties objektyviai nepatvirtina. Galimą atsakovės itin sunkią finansinę padėtį išsamiau ir objektyviau galėtų patvirtintų finansinės atskaitomybės, balanso duomenys, duomenys įmonės apie turtą, debitorius, kreditorius, tačiau tokie duomenys nebuvo pateikti. Todėl vertinama, kad atsakovės pozicija dėl sunkios įmonės finansinės padėties nepagrįsta įrodymais, todėl atmestina (CPK 178 straipsnis).
Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog įstatyme numatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010; 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-701/2016, 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-466-403/2018 ir kt.). Kadangi į esminius atskiruoju skundu keliamus bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, apeliacinės instancijos teismas dėl kitų argumentų išsamiau nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties
Įvertinęs tai, kas aukščiau išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas įvertino byloje esančius klausimo išsprendimui aktualius įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias teismo sprendimo vykdymo ir atidėjimo klausimus (CPK 284 straipsnio 1 dalis), nenukrypo nuo aktualios teismų praktikos, procesinį sprendimą tinkamai motyvavo ir argumentavo, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar keisti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis). Dėl to atskirasis skundas atmetamas, o Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų Kelmėje 2026 m. balandžio 29 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų Kelmėje 2026 m. balandžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą. Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.