Kauno apygardos teismo nutartis

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „ARRO“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės UAB „Evorema“ (toliau – ir atsakovė) 8 615,20 Eur už vilkiko (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir puspriekabės (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priverstinį nuvežimą ir saugojimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad pagal 2022 m. gruodžio 1 d. sutartį su Telšių apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu (toliau – Telšių AVPK) dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo ieškovė 2025 m. birželio 27 d. iš policijos gavo nurodymą priverstinai nuvežti saugojimui vilkiką su puspriekabe iš Tytuvėnų miestelio, kuriuos vairavo galimai neblaivus vairuotojas. Ieškovė pati šių paslaugų neatlieka, joms samdo įvairius vietinius partnerius, todėl ir šiuo atveju transporto priemonę priverstinai nuvežė (duomenys neskelbtini) darbuotojas ir ji iki šiol saugoma UAB „Assula“ aikštelėje Kelmėje, nėra apgadinta. Partnerio darbuotojas minėjo, kad nuvykus įvykio vietoje buvo kažkoks vairuotojas, bet policija jam neleido vairuoti. Tokiais atvejais vilkikas ir puspriekabė velkami atskirais vilkikais. Gavus prokurorės nutarimą, kuriuo leista transporto priemonę grąžinti atsakovei, ieškovės vadovas atsakovės vadovui išsiuntė sąskaitą apmokėjimui už paslaugas (nuvežimą ir saugojimą), bet šis atsisakė apmokėti, tik atsiuntė netinkamą garantinį raštą, kuriuo garantavo apmokėjimą už save ir dar su papildomomis sąlygomis. Patikrinus atsakovės mokumą ir kitus viešai prieinamus duomenis taip pat nuspręsta, kad toks garantinis raštas neužtikrina apmokėjimo, nes įmonė nėra patikima. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidas iki 2025 m. rugsėjo 22 d. Po prokurorės nutarimo priėmimo atsakovė galėjo pateikti tinkamą kitos įmonės (o ne savo pačios) garantiją, atsiimti bent vieną transporto priemonę, už ją apmokėdama, taip ženkliai sumažindama tolesnio saugojimo išlaidas, tačiau neieškojo priimtinų variantų, o pasirinko ginčą. Kadangi kiekvienas saugojimo mėnuo kainuoja apie 1 500 Eur, neatsiimdama transporto priemonės atsakovė savo rizika didina išlaidas, kurių ieškovė reikalaus papildomai (ne šioje byloje) iki galutinės saugojimo dienos. Policijos nurodymus nuvežti transporto priemones ieškovė gauna telefonu ir privalo reaguoti sutartyje nustatytais terminais. Kad dėl įvykio yra baudžiamoji byla, ieškovės vadovas sužinojo tik gavęs prokurorės nutarimą, tačiau tai neturi įtakos, nes ieškovė baudžiamosiose bylose niekada nedalyvauja, kadangi teikia paslaugas civilinių santykių pagrindu. PVM sąskaita atsakovei nėra išrašyta, nes ji išrašoma paslaugai pasibaigus, t. y. apmokant, ką atsakovė atsisakė padaryti. Atsiimti transporto priemonę atsakovės atstovai buvo atvykę bent du kartus. Sutartyje su policija kainos yra pagal viešųjų pirkimų pasiūlymus ir būtent ieškovės kaina buvo tinkamiausia (mažiausia), nes su ja sudaryta sutartis. Nuveždama ir saugodama transporto priemonę ieškovė vykdė policijos nurodymą pagal sutartį ir niekaip nesusijusi su tokiu policijos sprendimu. Šiuo atveju savininkė yra tinkama atsakovė pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą (toliau – SEAKĮ). Konkrečiais sutartyje numatytais atvejais už tokias paslaugas privalo apmokėti ne policija, bet savininkas, tačiau taikomi tie patys įkainiai. Prokurorei nutarus transporto priemonę grąžinti atsakovei, kuri atsisakė apmokėti už paslaugą, kilus ginčui policija 2025 m. liepos 4 d. raštu nurodė, kad apmokės ne policija, o savininkas, todėl neapmokėjus transporto priemonė ir nebuvo grąžinta. Taip atsakovė prisiėmė atsakomybę už tolesnį skolos didėjimą. Skolos reikalaujama ne dėl nusikaltimu padarytos žalos, o pagal suteiktą paslaugą. Baudžiamojoje byloje atsakovė pripažįsta, kad turi būti apmokėta, bet to nori iš kaltininko Ž. B.. Atsakovės atstovės argumentai dėl veiksmų baudžiamojoje byloje laiko neaktualūs, nes ieškovė nėra šio proceso dalyvė.

3. Atsakovė UAB „Evorema“ su patikslintu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, siūlė ieškovei pakeisti atsakovą byloje į Telšių AVPK, o ieškovės procesinį elgesį atsakovės atžvilgiu pripažinti piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, taikant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 95 straipsnio 2 dalyje numatytas sankcijas, bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.