Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų teisėja Rita Dambrauskaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2026 m. vasario 10 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1136-1246/2026 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ ieškinį atsakovui S. R. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Vilniaus apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Panevėžio apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Vilniaus apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų

Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo galutinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal ieškovės UAB „Juris LT“ apeliaciniame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus. Nagrinėjamos bylos apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo galutinio sprendimo dalies, kuria buvo sumažintos ieškovei priteistinos teisinių paslaugų išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

Atsakovas S. R. kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė 2026 m. kovo 10 d. mokėjimo nurodymo Nr. 189105333 patvirtinimo kopiją, atsakovo teigimu, patvirtinančią geranorišką teismo sprendimo įvykdymą, atsakovo sąžiningą elgesį bei siekį kuo greičiau užbaigti ginčą. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. CPK 180 straipsnyje nustatyta, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad šioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui, kartu nustatytos ribojimo išlygos. Kasacinio teismo ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą). Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su į bylą pateiktu nauju rašytiniu įrodymu, daro išvadą, jog teikiamas dokumentas neturi esminės reikšmės nagrinėjant ieškovės apeliacinį skundą, byloje nėra sprendžiami su teismo sprendimo vykdymu susiję klausimai, todėl atsakovo byloje pateiktą naują rašytinį įrodymą atsisakoma priimti.

Dėl bylos faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

Skundžiamu Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų galutiniu sprendimu buvo patenkintas iš dalies ieškovės UAB „Juris LT“ ieškinys ir iš atsakovo S. R. ieškovės naudai priteista 80,95 Eur skolos, 2,78 Eur delspinigių, 5 procentai metinių palūkanų už priteistą 83,73 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. lapkričio 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 93,24 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovė pirmosios instancijos teismui buvo pateikusi prašymą priteisti jai iš atsakovo 363 Eur teisinių paslaugų išlaidų atlyginimą. Iš ieškovės pateiktos 2025 m. lapkričio 7 d. PVM sąskaitos faktūros AKĮ Nr. 00322, ieškovei buvo suteiktos šios teisinės paslaugos: kliento pateiktų dokumentų teisinė analizė, ieškinio dėl skolos priteisimo parengimas ir pateikimas teismui; teisinės paslaugos buvo teiktos 3 val. už 100 Eur valandinį įkainį. Įvertinęs ieškovės pateiktą prašymą dėl teisinių paslaugų išlaidų priteisimo, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės prašomos priteisti 363 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti neatitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijų, kadangi ieškinio turinys iš esmės standartinis ir pasikartojantis, teikiamiems kitose bylose, jo apimtis nedidelė, inicijuotas ginčo pobūdis nesudėtingas (nepamokėtos kelios sąskaitos) ir rengiant procesinius dokumentus neprireikė specialių žinių, advokato teisinės paslaugos nagrinėjamu atveju susijusios tik su ieškinio šablono parengimu (byla išnagrinėta dokumentinio proceso tvarka, nesurengiant nė vieno teismo posėdžio, ir ieškovei neteikiant jokių papildomų procesinių dokumentų (pvz., atsiliepimo į prieštaravimus ir pan.)), ieškovės ir jos advokato teisinių paslaugų sutartis sudaryta 2018 m. gruodžio 20 d., iš pateiktų duomenų matyti, kad ieškovę su advokatu sieja tęstiniai sutartiniai santykiai, be to, ieškovė yra juridinis asmuo, vykdanti ūkinę – komercinę veiklą skolų išieškojimo paslaugų srityje ir ieškovės internetinėje svetainėje (www.skoluisieskojimas.pro) skelbiama, kad bendrovėje paslaugas teikia kvalifikuoti teisės specialistai, todėl atlygintinos teisinės pagalbos išlaidos turi būti sumažintos iki 100 Eur sumos ir priteistina bylinėjimosi išlaidų suma pagal patenkintų reikalavimų proporciją (84 proc.) sudaro 93,24 Eur (111 Eur (100 Eur teisinės paslaugos + 11 Eur žyminis mokestis) x 84 proc.).

Dėl apeliacinio skundo argumentų

Apeliaciniame skunde ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo galutinio sprendimo dalimi, kuria buvo išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, iš esmės tvirtindama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino nagrinėtoje byloje advokato suteiktų teisinių paslaugų apimtį bei visiškai nepagrįstai, nelogiškai ir prieštaraudamas Rekomendacijose nustatytiems dydžiams sumažino priteistinų išlaidų advokato teisinėms paslaugoms dydį nuo 363 Eur iki 100 Eur.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šios nuostatos prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje. Materialinio teisinio pobūdžio ginčo išsprendimo rezultatas lemia procesinio teisinio pobūdžio reikalavimo pagrįstumą, t. y. laimėjusiai šaliai atlyginamos jos turėtos išlaidos, kurių ji turėjo siekdama apginti pažeistą teisę. Tokiai proceso šaliai pagal aptariamą teisės normą pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021).

CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose (toliau – ir Rekomendacijos) dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Rekomendacijų 2 punkte reglamentuojama, kad teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų atlyginimo nepriteisia. Taigi kaip išlaidavimo nuostoliai jie liktų neatlyginti juos padariusiai šaliai. Išvadą dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies pagrįstumo teismas turi. Spręsdamas dėl jų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į: 1) teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017; 2023 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-167-684/2023).

Nagrinėjamu atveju maksimalus už ieškinio parengimą priteistinas teisinių paslaugų išlaidų dydis 2025 m. lapkričio 27 d. (kai buvo apmokėta PVM sąskaita faktūra AKĮ Nr. 00322) buvo 5 967,50 Eur (maksimali suma apskaičiuojama taip: 2,5 (8.2 punktas) × 2 387 Eur (2025 m. II ketv. (7 punktas)). Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovės prašomas priteisti 363 Eur teisinių paslaugų išlaidų už ieškinio parengimą ir pateikimą teismui dydis neviršija Rekomendacijose nurodytos sumos, vis dėl to ši aplinkybė pati savaime nereiškia, kad ieškovės prašomas priteisti teisinių paslaugų išlaidų dydis šiuo konkrečiu atveju yra pagrįstas.

Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų, ta pati ieškovė per 2023 – 2025 m. buvo pateikusi daug iš esmės identiško turinio ieškinių dėl skolos priteisimo, jos pateiktuose ieškiniuose skiriasi tik pradinių kreditorių, iš kurių ieškovė įgijo reikalavimo teisę, ir skolininkų (atsakovų) identifikaciniai duomenys, skolos dydžiai ir duomenys apie sutartis, kurių pagrindu ieškovė reiškia reikalavimą. Pastebėtina, kad bylose ieškovę įprastai atstovauja tie patys advokatai, ieškiniai grindžiami iš esmės tokiu pat faktiniu (skolos nesumokėjimu) ir teisiniu (prievolių neįvykdymo teisinius padarinius nustatančiomis teisės normomis) pagrindu, jų turinys nesudėtingas ir lakoniškas (ieškinio motyvai įprastai sudaro ne daugiau nei vieną lapą), reikalavimams pagrįsti teikiami iš esmės analogiško turinio dokumentai, taip pat ieškiniuose yra analizuojami iš esmės tie patys teisiniai klausimai. Dėl nurodytų priežasčių matyti, kad tokiems ieškiniams, kaip kad buvo pateiktas ir šioje byloje, parengti neturėtų prireikti daug advokato darbo laiko sąnaudų, juolab, kad, kaip matyti iš ieškovės pateiktos 2018 m. gruodžio 20 d. ieškovės ir jos advokato sudarytos teisinių paslaugų sutarties, ieškovę ir jos atstovus sieja tęstiniai sutartiniai santykiai dėl paslaugų teikimo, kurių pobūdis lemia iš esmės nuolatinį analogiškų ieškinių dėl skolos priteisimo rengimą. Be to, šiuo atveju turi būti įvertinta ir ieškinio suma (95,95 Eur), kuri yra daugiau nei tris kartus mažesnė už prašomą priteisti teisinių paslaugų išlaidų dydį. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 363 Eur ieškovės prašomas priteisti teisinių paslaugų išlaidų dydis, įvertinus ieškovei nuolat teikiamas tokio pat pobūdžio teisines paslaugas ir nesudėtingą, pasikartojantį ieškovės teikiamų ieškinių turinį panašiose situacijose, taip pat mažą ieškinyje pareikšto reikalavimo sumą, šiuo atveju neatitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijų, todėl vertintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteistiną teisinių paslaugų išlaidų dydį sumažino iki 100 Eur.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė (apeliantė) yra juridinis asmuo, kuris pats teikia tam tikras teisines paslaugas (kaip matyti iš viešai skelbiamų duomenų ieškovės interneto svetainėje (www.skoluisieskojimas.pro), ieškovė teikia ikiteisminio skolų išieškojimo ir kitas paslaugas), nurodo šių paslaugų teikime turinti didelę patirtį. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad ikiteisminio ginčo nagrinėjimo stadijoje 2025 m. liepos 18 d. raginimą sumokėti skolą kartu su skolos apskaičiavimu ir informaciją dėl kreditorės pasikeitimo atsakovui siuntė ne ieškovę atstovaujantys advokatai, o pati ieškovė. Taigi, apeliacinio skundo argumentams apie advokato suteiktas kompleksines ginčo analizės paslaugas ir ieškovės konsultavimą šiuo individualiu atveju trūksta pagrįstumo, kadangi iš pačios ieškovės teikiamų teisinių paslaugų pobūdžio matyti, kad ieškinio pareiškimo dėl skolos išieškojimo tikslingumą įvairiose situacijose gali įvertinti ir pati ieškovė. Be to, apeliaciniame skunde nurodomos teisinės paslaugos (dokumentų ir situacijos analizė ir kt.) nėra laikomos savarankiškomis teisinėmis paslaugomis, jos patenka į konkretaus procesinio dokumento rengimo apimtį, ir už tokias paslaugas atskirai bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-701/2016, 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-466-403/2018).

Nepagrįstais laikytini ir apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, sumažindamas priteistinų teisinių paslaugų išlaidų dydį, nukrypo nuo teismų praktikos panašiose bylose. Apeliaciniame skunde akcentuojama Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2556-936/2022, kurioje apeliacinės instancijos teismas vertino, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino ieškovės prašomas priteisti advokato pagalbos išlaidas nuo 293,25 Eur iki 150 Eur, nelaikytina naujausia suformuota apygardos teismų praktika. Priešingai, vėlesnėje apygardos teismų praktikoje panašiose bylose dažniausiai laikoma, kad mažesnių nei 200 Eur teisinių paslaugų išlaidų priteisimas už iš esmės tokio pat kaip ginčo situacijoje sudėtingumo ieškinio parengimą labiau atitinka sąžiningumo ir proporcingumo principus (pavyzdžiui, Kauno apygardos teismas 2024 m. lapkričio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1474-1041/2024 vertino, kad ieškovei turėtų būti atlyginamos ne didesnės kaip 100 Eur teisinių paslaugų išlaidos; Kauno apygardos teismo 2025 m. kovo 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-553-480/2025 konstatuota, kad ieškovei priteistas 120 Eur teisinės pagalbos išlaidų atlyginimas palaiko pusiausvyrą tarp ieškovės teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir pareigos neperkelti kitai šaliai (atsakovei) atsakomybės už nepagrįstą išlaidavimą teisinėms paslaugoms; Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1291-967/2025 konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteistiną teisinių paslaugų išlaidų dydį sumažino iki 100 Eur, įvertinus ieškovei nuolat teikiamas tokio pat pobūdžio teisines paslaugas ir nesudėtingą, pasikartojantį ieškovės teikiamų ieškinių turinį panašiose situacijose, taip pat mažą ieškinyje pareikšto reikalavimo sumą). Taigi, pirmosios instancijos teismo sprendimas sumažinti ieškovei priteistinų teisinių paslaugų išlaidų dydį nuo 363 Eur iki 100 Eur iš esmės atitinka formuojamą teismų praktiką.

Dėl bylos procesinės baigties

Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančias teisės normas ir nenukrypo nuo teismų praktikos, suformuotos sprendžiant panašaus pobūdžio ginčus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurio pakeisti, remiantis ieškovės apeliaciniame skunde pateiktais argumentais, nėra pagrindo. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas ieškovės apeliacinį skundą atmeta, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, o dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2026 m. vasario 10 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą. Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.