- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-03
- Bylos Nr.
- e2S-2556-936/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15108-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Urmila Valiukienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“
- Atsakovas
- G. G.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Urmila Valiukienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (apeliantės) uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. nutarties, kurioje išnagrinėtas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ prašymas dėl ieškinio atsisakymo, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ ieškinį atsakovei G. G. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Juris LT“ dokumentinio proceso tvarka kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės G. G. 6,13 Eur skolą, 18,96 Eur delspinigius, 6 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimo išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. liepos 18 d. preliminariu sprendimu ieškovės UAB Juris LT“ ieškinį tenkinto visiškai, t. y. priteisė iš atsakovės G. G., 6,13 Eur skolą, 18,96 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (25,09 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. liepos 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 309,00 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei.
Šalies argumentai
3. Atsakovė G. G. teismui pateikė prieštaravimus dėl ieškinio ir preliminaraus sprendimo dalies, prašė ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas sumažinti iki 40 Eur. Nurodė, kad dalį 2022 m. rugpjūčio 6 d. preliminaraus sprendimo įvykdė, t. y. 2022 m. rugpjūčio 12 d. sumokėjo 34,20 Eur (6,13 Eur skolos, 18,96 Eur delspinigių, 9,00 Eur žyminio mokesčio ir 0,11 Eur procesinių palūkanų). Prašyta sumažinti bylinėjimosi išlaidas, kadangi: 1) 2022 m. birželio 16 d. ir 2022 m. birželio 23 d. sumokėta 130 Eur skola, tačiau likutis – 6,13 Eur pasimiršo, o ieškovės siųsti priminimai buvo nepastebėti dėl jų patekimo į SPAM dėžutę; 2) advokato išlaidos daugiau kaip 11 kartų viršija pačios priteistos skolos dydį; 3) išlaidos už teisinę pagalbą patirtos jau po to, kai buvo sumokėta pagrindinė skolos dalis, o likutis buvo tik 6,13 Eur; 4) kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendžiant, ar bylos šalies prašomų atlyginti advokato atstovavimo išlaidų dydis nėra per didelis, atsižvelgtina ir į bylos dalyką; 5) ginčas nėra sudėtingas, ieškinio parengimas nereikalavo ypatingų pastangų, specialių žinių ar gilios teisinės analizės, atsakovė niekada neginčijo skolos; 6) ieškovė yra juridinis asmuo, kurios veikla yra teisinės paslaugos, ji verčiasi ūkine – komercine veikla, kuri yra reikalavimo teisių supirkimas ir jų teikimas teismui; 5) ieškovė dalyvauja ne viename tapataus pobūdžio ginče, ją atstovauja tas pats atstovas ir kitose bylose.
Atsiliepimas
4. Ieškovė UAB „Juris Lt“ pateikė teismui atsiliepimą į prieštaravimus ir pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo, kuriuo prašė: priimti ieškovės ieškinio ir dalies patirtų bylinėjimosi išlaidų (9,00 Eur) atsisakymą ir šioje dalyje civilinę bylą nutraukti; išspręsti žyminio grąžinimo klausimą; ir priteisti 293,25 Eur bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė laiko, kad jos procesinis elgesys byloje buvo tinkamas, o atsakovė padengė ieškinio reikalavimus tik tuomet, kai gavo ieškovės ieškinį, t. y. civilinei bylai esant iškeltai teisme. Ieškovė bandė ginčą spręsti ir ikiteisminiu keliu, siųsdama pranešimą dėl kreditoriaus pasikeitimo, tačiau atsakovė ikiteismine tvarka su ieškove neatsiskaitė, todėl ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą su ieškiniu ir pagrįstai patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurias šiuo atveju privalo atlyginti atsakovė. Atsakovės argumentai dėl ieškovės vykdomos veiklos nėra pagrindas mažinti bylinėjimosi išlaidas. Pažymėta, kad ieškovės teisė samdytis advokatą kvalifikuotoms teisinėms paslaugoms gauti niekaip ir jokiais būdais negali būti apribota. Ieškovės atstovas atliko dokumentų analizę, teisinių galimybių dėl skolos prisiteisimo įvertinimą, konsultavo klientą ir parengė ieškinį, kas savaime suponuoja, jog buvo sugaištas laikas ne tik kreipiantis į teismą, t. y. rengiant ieškinį, tačiau pirmiausia atliekant kompleksinę dokumentų ir pateiktų duomenų analizę ir kitus susijusius veiksmus. Pažymėta, kad pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 8.2 punktą, maksimalus užmokestis vien už ieškinį gali būti 4 198,25 Eur (2,5 x 1 679,30 Eur), tačiau teisinės paslaugos išlaidos įvertintos tik 300 Eur – 14 kartų mažesne suma nei leistina maksimali suma.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 6 d. nutartimi priėmė ieškovės UAB „Juris LT“ ieškinio atsisakymą ir civilinę bylą Nr. e2-19843-820/2022 nutraukė, panaikino 2022 m. liepos 18 d. preliminarų sprendimą, priteisė iš atsakovės G. G. ieškovei 150,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir grąžino ieškovei 6,75 Eur žyminio mokesčio.
5.1. Kadangi ieškovė atsisakė pareikšto ieškinio ir atsisakymas neprieštarauja viešajam interesui ar imperatyvioms įstatymo nuostatoms, ieškovės ieškinio atsisakymas priimtas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 18 d. preliminarus sprendimas panaikintas ir byla nutraukta.
5.2. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nėra ginčo dėl to, kad ieškovė patyrė 293,25 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato suteiktas paslaugas. Ieškovės prašoma priteisti 293,25 Eur suma už ieškinio parengimą neviršija už tokį darbą nustatyto maksimalaus užmokesčio dydžio ir yra žymiai mažesnė. Atsakovė skolą padengė po civilinės bylos iškėlimo, t. y. 2022 m. rugpjūčio 12 d., kas leidžia daryti išvadą, jog ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų susidarymą lėmė atsakovės neatsiskaitymas laiku. Jeigu atsakovė būtų laiku apmokėjusi skolą, ieškovė nebūtų kreipusis į teismą dėl skolos priteisimo ir nebūtų patyrusi bylinėjimosi išlaidų.
5.3. Teismas atsižvelgė, jog skola buvo ypatingai maža – 6,75 Eur, skola susidarė dėl atsakovės klaidos, nes ji prievoles iš esmės įvykdė, kad nagrinėjama byla visiškai nesudėtinga, ieškinys paduotas dokumentinio proceso tvarka, mažos apimties, ieškinio surašymas nereikalavo specialių žinių, advokato didelių laiko sąnaudų renkant ir aprašant įrodymus, pagrindžiančius faktinį ieškinio pagrindą, išdėstant teisinį ieškinio pagrindą ar renkant ir cituojant teismų praktiką. Be to, tiek pradinis kreditorius, tiek reikalavimą perėmęs kreditorius lyginant su atsakove yra žymiai stipresnė teisinio santykio šalis. Reikalavimą perėmusio kreditoriaus verslas yra skolų išieškojimas, todėl tokios mažos skolos, kurios atsakovė neginčijo, bet priešingai, iš esmės įvykdė geranoriškai, rodo ieškovės ne tiek tikslą skolą atgauti minimaliomis sąnaudomis, kiek pasinaudojant silpnesne santykio šalimi nesąžiningai uždirbti. Be to, ieškovei, kaip profesionaliai skolų išieškotojai, turinčiai teisinį išsilavinimą turinčius darbuotojus, nebuvo būtinybės samdyti advokatą ir patirti papildomas išlaidas neginčijamai, mažai skolai prisiteisti.
5.4. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, sprendė, kad bylinėjimosi išlaidos neatitinka proporcingumo principo, advokato darbo sąnaudų rengiant ieškinį, todėl mažino jas iki 150 Eur. Kadangi byla iš esmės išnagrinėta ne atsakovės naudai, todėl bylinėjimosi išlaidos negali būti priteistos atsakovei iš ieškovės.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Ieškovė UAB „Juris LT“ atskiruoju skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. nutartį dalyje dėl ieškovės bylinėjimosi išlaidų priteisimo sumažinimo, ir ieškovės naudai priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą iš atsakovės G. G. padidinti nuo 150 Eur iki 293,25 Eur. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teismų praktiką. Šioje byloje ieškovės prašomos bylinėjimosi išlaidos žymiai mažesnės nei nustatyti maksimalūs bylinėjimosi išlaidų dydžiai, ką pripažino ir pats teismas, tad nėra ir pagrindo mažinti bylinėjimosi išlaidas. Be to, bylos, kurioje priimtą nutartį cituoja teismas, aplinkybės skiriasi nuo šios bylos aplinkybių ir nėra pagrindo ja vadovautis. Paminėjo, kad teisės aktuose nenustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos turi būti siejamos su ieškinio suma, todėl vien ieškinio suma negali būti pagrindas mažinti bylinėjimosi išlaidas.
6.2. Byloje nėra jokių įrodymų, kad skola susidarė dėl atsakovės klaidos. Atsakovė nėra pateikusi į bylą įrodymų ir neįrodžiusi fakto, kad skola susidarė dėl klaidos – atsakovė tik deklaratyviai nurodė, kad neva per klaidą nesumokėjo skolos. Teismo argumentai, kad tiek pradinis kreditorius, tiek reikalavimą perėmęs kreditorius lyginant su atsakove yra žymiai stipresnė teisinio santykio šalis, yra visiškai nepagrįsti ir prieštaraujantys byloje esantiems įrodymams. Ieškovė pabrėžia, jog atsakovė sutartį sudarė ne asmeniniais, namų ar šeimos poreikiams tenkinti, o verslo tikslais – naudoti kūrinius kirpyklose, grožio salonuose, soliariumuose ir veikdama pagal individualios veiklos pažymą. Taigi atsakovė yra verslininkė ir negali būti laikoma silpnesne sutartinių santykių šalimi. Paminėjo, kad ieškovė bandė prašomą priteisti sumą išieškoti ir ikiteismine tvarka, t. y. siuntė pranešimą atsakovei ir tik nepavykus skolos išieškoti ikiteismine tvarka ir nežinant ar skolininkė ginčys skolą, buvo pateiktas ieškinys teismui.
6.3. Teismo argumentai dėl ieškovo veiklos nėra išimtys Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalyje, 98 straipsnio 1 dalyje nustatytam reglamentavimui, t. y. nėra numatyta, kad remiantis tokiomis aplinkybėmis būtų galima mažinti ar visai nepriteisti bylinėjimosi išlaidų šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas. Ieškovės teisė samdytis advokatą kvalifikuotoms teisinėms paslaugoms teikti niekaip ir jokiais būdais negali būti apribota. Kiekvienas asmuo įstatymų nustatyta tvarka turi teisę pasirinkti advokatą, kuris patartų, jam atstovautų ar gintų jo interesus. Joks teisės aktas nenumato išimčių, draudžiančių juridiniam asmeniui turėti atstovą teisme, nepaisant to, ar juridinio asmens darbuotojai turi ar neturi teisinę kvalifikaciją surašyti konkretų procesinį dokumentą.
6.4. Šio ginčo atveju ieškovės atstovas atliko dokumentų analizę, teisinių galimybių dėl skolos prisiteisimo įvertinimą, konsultavo klientą ir parengė ieškinį, kas savaime suponuoja, jog buvo sugaištas laikas ne tik kreipiantis į teismą, t. y. rengiant ieškinį, tačiau pirmiausia atliekant kompleksinę dokumentų ir pateiktų duomenų analizę ir kitus susijusius veiksmus. Šios aplinkybės teismas neįvertino ir todėl visiškai nepagrįstai sumažino priteistinų išlaidų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti dydį nuo 293,25 Eur iki 150 Eur. Teismas, sumažindamas bylinėjimosi išlaidas, pažeidė ir ieškovės teisę samdyti advokatą bei apskritai teisę kreiptis į teismą, nes faktiškai sprendimu paliko ieškovę blogesnėje finansinėje padėtyje nei prieš kreipiantis į teismą, nors kreipimasis į teismą buvo sąlygotas būtent atsakovės veiksmų – atsakovė net ir raginama neįvykdė prievolių.
6.5. Teismui sumažinus priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį už ieškinio parengimą iki 150 Eur, nors net už pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo klientas advokatui turėtų sumokėti 419,83 Eur, yra jau vien dėl šios aplinkybės neteisėtas. Teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos sudaro tik 6,99 procentų skaičiuojant nuo maksimalaus priteistino dydžio už ieškinio parengimą, todėl toks priteistas bylinėjimosi išlaidų dydis visiškai neatitinka suteiktų teisinių paslaugų apimties ir iš esmės yra nuostolingas ieškovei.
Atsiliepimas
7. Atsakovė G. G. atsiliepimu į ieškovės UAB „Juris LT“ atskirąjį skundą prašė atskirąjį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. nutartį. Atsiliepimas grindžiamas tais pačiais argumentais kaip ir nurodytais prieštaravimuose, šios nutarties 3 punktas. Papildomai nurodoma, kad Rekomendacijose yra nustatyti maksimalūs, o ne vidutiniai rekomenduotini dydžiai už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą. Šie dydžiai gali būti mažinami atsižvelgiant į Rekomendacijose nurodomus kriterijus. Paminėjo, kad nagrinėjama byla nėra sudėtinga, byloje nebuvo keliami nauji teisės aiškinimo ar taikymo klausimai, procesiniai dokumentai nėra didelės apimties, ieškinio suma yra maža, o bylinėjimosi išlaidos daugiau nei 11 kartų viršija skolos sumą, nevyko nė vienas teismo posėdis, kuriame turėjo dalyvauti ieškovės advokatas.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas.
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
9. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas.
10. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. nutarties dalies, kuria teismas ieškovei iš dalies priteisė bylinėjimosi išlaidas, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl bylinėjimo išlaidų už advokato teisinę pagalbą priteisimo
11. Nagrinėjamu atveju ieškovė skundžia pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria iš atsakovės ieškovei priteistas 150 Eur teisinės pagalbos išlaidų atlyginimas. Ieškovė teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino priteistiną advokato teisinės pagalbos išlaidų sumą nuo 293,25 Eur iki 150 Eur. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės argumentai yra pagrįsti, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino priteisiamų bylinėjimosi išlaidų dydį.
12. Byla nutraukta ieškovei atsisakius ieškinio, kadangi atsakovė po bylos iškėlimo grąžino skolą, todėl paskirstant bylinėjimosi išlaidas vadovaujamasi CPK 94 straipsniu, reglamentuojančiu bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad bylos ar jos dalies nutraukimas vertinamas kaip bylos (jos dalies) užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Tokiu atveju, sprendžiant dėl priteistino bylinėjimosi išlaidų dydžio, taikytinos CPK 93 straipsnio 4 dalies, 94 straipsnio 1 dalies bei 98 straipsnio 2 dalies nuostatos, t. y. turi būti atsižvelgiama tiek į šalių procesinio elgesio tinkamumą bei priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, tiek ir į bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015; 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-212-469/2021, 53 punktas, 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-701/2021).
14. Šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Jei šalis šių reikalavimų nesilaiko, jos elgesys gali būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 1 dalis).
15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, išaiškinta, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Turi būti atsižvelgta į tai, kad pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018, 29 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad, vertinant reikalavimo pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastis, svarbu tai, ar jo atsisakyta dėl svarbių priežasčių, ar jų nenurodant, ar dėl to, kad kita šalis reikalavimą patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-403/2020).
17. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė atsisakė ieškinio ir byla nutraukta, kadangi atsakovė patenkino ieškinio reikalavimus. Taigi ieškinio atsisakyta, esant svarbiai priežasčiai, be to, nenustatyta, kad ieškovė ieškinį pareiškė nepagrįstai, kadangi skolą atsakovė padengė tik po 2022 m. liepos 18 d. preliminaraus sprendimo priėmimo, t. y. 2022 m. rugpjūčio 12 d. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai padaręs išvadą, kad ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų susidarymą lėmė atsakovės neatsiskaitymas laiku, bei paminėjęs, jeigu atsakovė būtų laiku apmokėjusi skolą, ieškovė nebūtų kreipusis į teismą dėl skolos priteisimo ir nebūtų patyrusi bylinėjimosi išlaidų, nepagrįstai sprendė, kad yra pagrindas mažinti išlaidų už advokato teisinę pagalbą atlyginimą, netinkamai įvertino atsakovės elgesį dėl susidariusios situacijos.
18. Paminėtina, kad ieškovė 2022 m. gegužės 10 d. elektroniniu paštu bei kartu išsiųstu pranešimu dėl kreditoriaus pasikeitimo atsakovei nurodė, kokią skolą atsakovė privalo padengti, t. y. 187,02 Eur, ir ragino šią skolą sumokėti iki 2022 m. gegužės 17 d. M. D. už atsakovę 2022 m. birželio 16 d. pervedė ieškovei 80,00 Eur, o 2022 m. birželio 23 d. – 50,00 Eur, viso pervedė 130,00 Eur. Tačiau likusios dalies atsakovė neapmokėjo. Atsakovė teigia, kad pamiršo 6,13 Eur skolos likutį, o ieškovės priminimai buvo nepastebėti dėl jų patekimo į elektroninio pašto SPAM dėžutę. Nors atsakovė nurodo tokias aplinkybes, tačiau jokių įrodymų savo teiginiams pagrįsti nepateikia (CPK 178 straipsnis). Paminėtina, kad 2022 m. gegužės 10 d. pranešimas dėl kreditoriaus pasikeitimo taip pat siųstas registruotu laišku, siuntos Nr. (duomenys neskelbtini), kuri pagal viešai prieinamus duomenis (https://www.post.lt/siuntu-sekimas) nebuvo įteikta ir buvo grąžinta ieškovei. Atsakovė pati teigia, kad vieną priminimą gavo, o iš aukščiau nurodytų aplinkybių, galima daryti išvadą, kad gavo elektroniniu paštu, kas rodo atsakovės prieštaringus paaiškinimus, bei niekaip nepagrindžia, kad vienu atveju gavo elektroniniu paštu priminimą, o kitu atveju jau priminimo nepastebėjo dėl tariamo patekimo į elektroninio pašto SPAM dėžutę. Be to, atsakovė buvo informuota ir žinojo, kokią skolą ji turi sumokėti, tačiau buvo sumokėta tik 130,00 Eur, o likusi skolos dalis bei netesybos už prievolės neįvykdymą laiku nebuvo sumokėtos. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad skola susidarė dėl atsakovės klaidos. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų kreipusis į ieškovę ir informavusi apie savo ketinimą skolą kažkuriuo metu ateityje pilnai apmokėti ar prašant pratęsti pranešime nustatytą skolos padengimo terminą. Šiuo atveju nustatytas pačios atsakovės aplaidus elgesys negali būti pagrindu sumažinti ieškovei priteisiamų bylinėjimosi išlaidų dydį.
19. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad tiek pradinis kreditorius, tiek reikalavimą perėmęs kreditorius lyginant su atsakove yra žymiai stipresnė teisinio santykio šalis. Pažymėtina, kad pradinė kreditorė Asociacija LATGA sudarė su atsakove G. G., veikiančia pagal individualios veiklos pažymą, 2018 m. rugsėjo 17 d. Licencinę sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią suteikė atsakovei neišimtinę teisę (licenciją) į kūrinių naudojimą. Taigi pirminės kreditorės ir atsakovės sudaryta sutartis nėra vartojimo sutartis, dėl ko būtų galima teigti, kad atsakovė yra silpnesnioji sandorio šalis. Atsakovė sudarė sutartį dėl savo ūkinės – komercinės veiklos vykdymo, o ne savo ar šeimos poreikių tenkinimui (CK 6.228¹ straipsnio 1–3 dalys). Be to, nėra pagrindo daryti išvadai apie esminę sutarties šalių nelygybę (CK 6.228 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas iš esmės neargumentavo, kodėl atsakovė yra silpnesnė teisinio santykio šalis. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo teigti, kad atsakovė yra silpnesnioji šalis.
20. Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimą reglamentuoja CPK 98 straipsnis. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
21. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų taryba 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas).
22. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikant Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus reikėtų vadovautis jų visuma ir nesant pakankamo pagrindo neišskirti kaip reikšmingų vieno ar keleto iš jų. Reikia įvertinti, kurie kriterijai gali būti pagrindas padidinti, o kurie – sumažinti priteisiamas išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015, 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022). Nors ginčo sumos dydis yra neabejotinai reikšmingas, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, tačiau vien jis negali lemti priteistino išlaidų atlyginimo dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190-611/2019).
23. Paminėtina, kad apeliantė turėjo šias bylinėjimosi išlaidas: 300,00 Eur advokato teisinės pagalbai apmokėti ir 2,25 Eur žyminio mokesčio, kadangi 6,75 Eur žyminio mokesčio pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi grąžino (CPK 87 straipsnio 2 dalis). Atsakovei sumokėjus apeliantei 9,00 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų, liko neapmokėta 293,25 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų. Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą nurodytas rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokestis už ieškinio parengimą civilinėse bylose paslaugų suteikimo metu, t. y. 2022 m. birželio mėn. (ieškinio rengimo metu), sudarė 4 198,25 Eur. Akivaizdu, kad apeliantės prašomas šioje byloje priteisti atlyginimas advokatui ne tik neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, bet ir yra 14 kartų mažesnis nei rekomenduotinų priteisti sumų maksimumas.
24. Vertindamas, ar ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos buvo būtinos, teismas pažymi, kad civilinio proceso teisės normos nenumato draudimo juridiniams asmenims, tame tarpe ir skolų išieškojimo veiklą vykdantiems juridiniams asmenims, naudotis ir advokato pagalba. Šiuo atveju pastebėtina, jog kasacinis teismas yra nurodęs, kad galimybės priteisti už advokato ir advokato padėjėjo pagalbą turėtas išlaidas nebuvimas laikytinas teisę į atstovavimą ribojančia priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog ieškovė, nors ir besiversdama skolų išieškojimo veikla, neturi jokių apribojimų kreiptis į advokatą dėl teisinės pagalbos.
25. Nors, viena vertus, sutiktina pirmosios instancijos teismo argumentais, kad byla nėra sudėtinga, paruoštas ieškinys yra tipinis, byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, tačiau, kita vertus, ginčo situacijos faktinių aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų analizė ir įvertinimas, jų kvalifikavimas, ieškinio parengimas ir pan. pareikalavo atitinkamų advokato laiko ir darbo sąnaudų. Ieškovė ieškiniui parengti sudarė atstovavimo sutartį su šios srities profesionalu – advokatu, o advokatas, rengdamas ieškinį, patyrė darbo ir laiko sąnaudas, kurios nepriklauso nuo ginčo sumos. Nagrinėjamu atveju advokato nurodytos trys valandos (vienos valandos kaina 100 Eur) ieškiniui parengti nėra neprotingos, atsižvelgiant į advokato atliekamų veiksmų apimtį. Taigi apeliantės patirtos išlaidos yra realios, t. y. patvirtintos tai pagrindžiančiais įrodymais. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog 293,25 Eur suma už advokato teisinę pagalbą nėra per didelė ar neadekvati, todėl nėra pagrindo ją sumažinti. Be to, pažymėtina, kad visą susiklosčiusią situaciją ir bylinėjimosi išlaidų susidarymą nulėmė pačios atsakovės elgesys, ignoruojant ieškovės reikalavimą padengti susidariusį įsiskolinimą – tik po ieškinio byloje pareiškimo buvo patenkinti ieškovės turtiniai reikalavimai dėl skolos ir delspinigių, t. y. savo pačios neveikimu, savalaikiu prievolių kreditoriui nevykdymu atsakovė lėmė teisminio proceso būtinybę. Nors atsakovė teisme ieškinio reikalavimų neginčijo ir su jais sutiko, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, dar iki ieškovės pranešime dėl kreditoriaus pasikeitimo nurodyto termino pabaigos atsakovė privalėjo į jį atsakyti ir jau tada išdėstyti šią savo poziciją, tokiu būdu šalims bendradarbiaujant ir, tikėtina, išvengiant ginčo sprendimo teisme. Taigi, vadovaujantis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pačios atsakovės veiksmai sąlygojo bylinėjimosi išlaidų atsiradimą, tuo tarpu spręsti kad ieškovė, pareiškusi ieškinį dokumentinio proceso tvarka, nepagrįstai ir sąmoningai brangintų procesą, pagrindo nėra.
26. Nurodytų aplinkybių pagrindu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis (293,25 Eur) yra pagrįstas, adekvatus ir proporcingas, atitinkantis Rekomendacijose įtvirtintus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus, neprieštarauja protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams, todėl šiomis aplinkybėmis ieškovė turi teisę į visų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Ieškovės prašymas priteisti nurodyto dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti buvo pagrįstas ir turėjo būti tenkintas visiškai. Priešingu atveju, būtų pažeista ieškovės teisė ginti savo teises ir turėti byloje atstovą, nepriklausomai nuo vykdomos veiklos, kartu toks patirtų bylinėjimosi išlaidų ribojimas prieštarautų bendriesiems teisės principams ir iškreiptų atstovavimo teisme esmę (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnio 1 dalis, 51 straipsnio 1 dalis).
27. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo nutarties turinį, atskirojo skundo ir atsiliepimo į skundą argumentus, nustatytus faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų priteisimą, ir teismų praktiką šiuo klausimu, nepagrįstai sumažino apeliantės turėtų bylinėjimosi išlaidų dydį, todėl atskirasis skundas tenkinamas, o skundžiama nutartis dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų pakeistina, iš atsakovės apeliantei priteisiant 293,25 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
28. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.). Todėl į esminius atskirojo skundo argumentus atsakius, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniai, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų pakeisti – ieškovei UAB „Juris LT“, juridinio asmens kodas 303262509, iš atsakovės G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteistas 150,00 Eur bylinėjimosi išlaidas padidinti iki 293,25 Eur (dviejų šimtų devyniasdešimt trijų eurų 25 ct).
Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.