- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-06-10
- Bylos Nr.
- e2A-1291-967/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-02307-2024-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Juris LT“
- Atsakovas
- A. N. B.
- Kategorijos
- 2.6.1.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.7.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.19.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Juris LT“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Juris LT“ ieškinį atsakovei A. N. B. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Juris LT“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei A. N. B. (toliau – atsakovė), prašydama priteisti ieškovei iš atsakovės 60,09 Eur skolą už sunaudotą geriamąjį vandenį, tiektą objektui, esančiam (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2022 m. liepos mėn. iki 2024 m. sausio mėn., 4,33 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodyta, kad 2024 m. kovo 18 d. ieškovė ir UAB „Telšių vandenys“ sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė, kaip naujoji kreditorė, perėmė, o UAB „Telšių vandenys“ (pradinė kreditorė) perleido reikalavimo teisę į skolą už paslaugas, suteiktas adresu (duomenys neskelbtini). Namas, esantis nurodytu adresu, nuosavybės teise priklauso atsakovei A. N. B.. Pradinė kreditorė UAB „Telšių vandenys“ su atsakove A. N. B. 2013 m. rugsėjo 24 d. sudarė Geriamojo vandens tiekimo sutartį Nr. 15759, pagal kurią UAB „Telšių vandenys“ atsakovei įsipareigojo tiekti šaltą geriamąjį vandenį, o atsakovė įsipareigojo atsiskaityti su UAB „Telšių vandenys“ už geriamąjį vandenį bei suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas iki kito mėnesio, einančio po ataskaitinio laikotarpio, priešpaskutinės kalendorinės dienos. Atsakovė už pradinės kreditorės UAB „Telšių vandenys“ suteiktas paslaugas laiku neatsiskaitė, todėl susidarė 380,09 Eur įsiskolinimas (už laikotarpį nuo 2022 m. liepos mėn. iki 2024 m. sausio mėn. suteiktas paslaugas). Esant atsakovės įsiskolinimui, pradinė kreditorė UAB „Telšių vandenys“ perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovę. Po Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo, atsakovė pradinei kreditorei sumokėjo 320 Eur, todėl ieškovė pareiškė atsakovei reikalavimą dėl 60,09 Eur pagrindinės skolos ir delspinigių priteisimo.
3. Pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo, taip pat ieškinio ir jo priedų kopijos buvo išsiųsti ieškinyje nurodytu atsakovės gyvenamosios vietos adresu ir įteikti atsakovei asmeniškai pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalį. Atsakovė teismo nustatytu terminu atsiliepimo į jai pareikštą ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. vasario 12 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino ir priteisė ieškovei iš atsakovės 60,09 Eur skolą, 4,33 Eur delspinigius, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir 122 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 22 Eur sumokėtas žyminis mokestis ir 100 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti.
5. Teismas nurodė, kad tarp atsakovės ir UAB „Telšių vandenys“ buvo susiklostę sutartiniai vandens pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.383 straipsnis). Teismas nurodė, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Teismas pažymėjo, kad atsakovei su pradine kreditore sudarytos sutarties pagrindu buvo tiekiamas vanduo, todėl jai kyla pareiga už paslaugas atsiskaityti. Atsakovė už paslaugas neatsiskaitė, todėl ieškovei, įsigijusiai pradinės kreditorės reikalavimo teisę, iš atsakovės priteistina 60,09 Eur skola (CK 6.2, 6.38, 6.59, 6.63, 6.351, 6.383 straipsniai, 6.384 straipsnio 1 dalis, 6.388, 6.391 straipsnis), 4,33 Eur delspinigiai ir 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos.
6. Spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, teismas nurodė, kad ieškovė prašo priteisti 200 Eur išlaidų, patirtų advokato teisinei pagalbai apmokėti už ieškinio parengimą ir pateikimą teismui. Teismas nustatė, kad advokatas surašė ir išsiuntė teismui ieškinį per Elektroninių paslaugų portalo (EPP) sistemą, o teismui buvo pateikta sąskaita už teisines paslaugas Nr. 2024-06-27-2 už advokato darbą, kurioje nurodyta, kad advokatas, ruošdamas ieškinį, sugaišo dvi valandas, ir už tai prašo priteisti 200 Eur atlyginimą. Teismas pažymėjo, kad vadovaujantis CPK 93 straipsnio, 98 straipsnio nuostatomis bei atsižvelgus į šios civilinės bylos nesudėtingumą ir reikalavimo sumą, ieškovės prašomos priteisti 200 Eur advokato pagalbai apmokėti išlaidos yra ženkliai per didelės ir neatitinka protingumo bei sąžiningumo principų, įvertinus nesudėtingo, nekeliant didelių teisės klausimų ieškinio parengimą bei prašomos priteisti skolos dydį. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad atlygintinos advokato išlaidos yra mažintinos iki 100 Eur sumos, vertinant, kad tokio pobūdžio ieškinio surašymui nėra būtinas dviejų valandų laikas.
III. Apeliacinio skundo argumentai
7. Ieškovė UAB ,,Juris LT“ (toliau – apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, prašydama pakeisti 2025 m. vasario 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą dalyje dėl ieškovės išlaidų advokato teisinėms paslaugoms priteisimo sumažinimo ir ieškovės naudai priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą advokato teisinėms paslaugoms iš atsakovės padidinti nuo 100 Eur iki 200 Eur. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Iš bylos dokumentų akivaizdu, kad ieškovė kreipiasi į teismą su ieškiniu tik tada, kai ikiteismine tvarka skolininkė neapmokėjo skolos (nagrinėjamu atveju skolininkė buvo raginama skolą padengti ikiteismine tvarka). Ieškiniai dėl skolų priteisimo ar kitokio pobūdžio ieškiniai yra rengiami tik advokatui atlikus kliento pateiktų dokumentų teisinį įvertinimą t. y. galimybių prisiteisti skolą įvertinimą, nustatymą, ar pateiktų dokumentų pakanka skolai įrodyti, ir pan. Tokios teisinės paslaugos taip pat turi būti įvertinamos, kadangi kiekvienu atskiru atveju skiriasi dokumentų apimtis ir jų turinys. Nagrinėjamu atveju buvo nagrinėjami dokumentai ir jų pagrindu buvo nuspręsta teikti ieškinį teismui. Buvo sugaištas laikas ne tik kreipiantis į teismą, t. y. rengiant ieškinį, tačiau pirmiausia atliekant kompleksinę dokumentų ir pateiktų duomenų analizę ir kitus susijusius veiksmus.
7.2. Teismas, sumažindamas bylinėjimosi išlaidas tokia apimtimi, iš esmės pažeidė ir ieškovės teisę samdyti advokatą bei apskritai teisę kreiptis į teismą, nes faktiškai sprendimu paliko ieškovę blogesnėje finansinėje padėtyje nei prieš kreipiantis į teismą, nors kreipimasis į teismą buvo sąlygotas būtent atsakovės veiksmų – atsakovė net ir raginama neįvykdė prievolių.
7.3. Teismo sprendimas sumažinti priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį už ieškinio parengimą iki 100 Eur, nors net už pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo klientas advokatui turėtų sumokėti 527,58 Eur, yra jau vien dėl šios aplinkybės neteisėtas. Nagrinėjamu atveju ieškovė patyrė 200 Eur išlaidų advokato paslaugoms: teisiniam dokumentui įvertinimui ir ieškinio dėl skolos priteisimo parengimui bei pateikimui teismui. Teismas sumažino šias išlaidas ir priteisė ieškovei tik 100 Eur, kas sudaro tik pusę prašytų priteisti bylinėjimosi išlaidų. Teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos sudaro vos apie 1,90 proc. skaičiuojant nuo maksimalaus priteistino dydžio už ieškinio parengimą.
7.4. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį. Ieškovė bandė prašomą priteisti sumą išieškoti ir ikiteismine tvarka, t. y. siuntė pranešimą atsakovei, tačiau nepavykus skolos išieškoti ikiteismine tvarka buvo pateiktas ieškinys teismui.
Šalies argumentai
7.5. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad atsakovė pažeidė sutartinę prievolę ieškovei, gera valia skolos nesumokėjo. Taigi tokia atsakovės pozicija lėmė ieškovės kreipimąsi į teismą teisminės gynybos ir bylinėjimosi išlaidų susidarymą bei paskirstymą, atsižvelgiant į procesinį bylos išnagrinėjimo rezultatą.
7.6. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo aukštesnės instancijos teismų formuojamos teismų praktikos panašiose bylose. Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. vasario 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje bylos Nr. e2A-114-460/2024, pažymėjo, kad „<...> prašoma priteisti 200 Eur suma už ieškinio parengimą savaime nelaikytina didele, juolab, kad, kaip pagrįstai nurodė ieškovė, Rekomendacijose įtvirtintą maksimalų priteistiną bylinėjimosi išlaidų dydį už ieškinio parengimą sudaro gerokai didesnė suma (teisinės paslaugos buvo teikiamos 2023 m. liepos 30 d.; pagal Rekomendacijas ieškinio parengimas – 4 898,75 Eur; pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo – 489,88 Eur). Nors byloje iš tiesų nebuvo keliamas sudėtingas teisinis ginčas, tačiau ieškovė, nepriklausomai nuo ginčo sudėtingumo, turėjo rengti įstatymo reikalavimus atitinkantį procesinį dokumentą – ieškinį, ir dėl to patyrė išlaidas už teisines paslaugas. Taigi nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pritaria ieškovei, kad jos prašomos priteisti išlaidos yra žymiai mažesnės, nei numatytos Rekomendacijose ir kad jos atitinka realiai advokato suteiktų paslaugų kiekį ir kokybę“.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
9. Teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
10. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 12 d. sprendimo dalies, kurioje buvo sumažintos ieškovei priteistinos teisinių paslaugų išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
11. Skundžiamu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 12 d. sprendimu buvo patenkintas ieškovės ieškinys ir iš atsakovės ieškovės naudai priteista 60,09 Eur skolą, susidariusi už pradinės kreditorės atsakovei suteiktas vandens tiekimo paslaugas, 4,33 Eur delspinigiai, 5 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo priteistos sumos (64,42 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. gruodžio 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 122 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 22 Eur ieškovės sumokėtas žyminis mokestis ir 100 Eur teisinių paslaugų išlaidos.
12. Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovė pirmosios instancijos teismui buvo pateikusi prašymą priteisti jai iš atsakovės 200 Eur teisinių paslaugų išlaidų atlyginimą. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismui ieškovės pateiktos 2024 m. birželio 27 d. sąskaitos Nr. 2024-06-27-2, ieškovei buvo suteiktos šios teisinės paslaugos: kliento pateiktų dokumentų analizė ir vertinimas, ieškinio dėl skolos priteisimo iš atsakovės parengimas ir pateikimas; teisinės paslaugos buvo teiktos 2 val. už 100 Eur valandinį įkainį.
13. Įvertinęs ieškovės pateiktą prašymą dėl teisinių paslaugų išlaidų priteisimo, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovės prašomos priteisti 200 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra ženkliai per didelės ir neatitinka protingumo bei sąžiningumo principų, kadangi ieškinys nesudėtingas, prašomos priteisti skolos dydis yra mažas, todėl atlygintinos teisinės pagalbos išlaidos turi būti sumažintos iki 100 Eur sumos, vertinant, kad tokio pobūdžio ieškinio surašymui nėra būtinas dviejų valandų laikas.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
14. Apeliaciniame skunde ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kurioje buvo sumažintos ieškovei priteistinos teisinių paslaugų išlaidos, nurodo, kad įvertinus šios bylos išnagrinėjimo rezultatą, atsakovės procesinį elgesį, ieškovės atstovo darbo laiko sąnaudas ir kitas aplinkybes, 100 Eur atlygintinų išlaidų suma yra neproporcingai maža.
15. CPK 93 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šios nuostatos prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje. Materialinio teisinio pobūdžio ginčo išsprendimo rezultatas lemia procesinio teisinio pobūdžio reikalavimo pagrįstumą, t. y. laimėjusiai šaliai atlyginamos jos turėtos išlaidos, kurių ji turėjo siekdama apginti pažeistą teisę. Tokiai proceso šaliai pagal aptariamą teisės normą pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021).
16. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose (toliau – Rekomendacijos) dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
17. Rekomendacijų 2 punkte reglamentuojama, kad teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.
18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą. Priešingu atveju būtų pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo principai bei CPK 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017). Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad sprendžiant dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo priteisimo šaliai, turi būti atsižvelgiama tiek į bendrąsias bylinėjimosi išlaidų nustatymo taisykles, tiek ir į konkrečios jų rūšies – išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai atlyginti – dydžio nustatymo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022).
19. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų atlyginimo nepriteisia. Taigi kaip išlaidavimo nuostoliai jie liktų neatlyginti juos padariusiai šaliai. Išvadą dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies pagrįstumo teismas turi. Spręsdamas dėl jų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į: 1) teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017; 2023 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-167-684/2023).
20. Nagrinėjamu atveju maksimalus už ieškinio parengimą priteistinas teisinių paslaugų išlaidų dydis 2024 m. birželio 27 d. (kai buvo išrašyta sąskaita) buvo 5 275,75 Eur. Akivaizdu, kad ieškovės prašomas priteisti 200 Eur teisinių paslaugų išlaidų už ieškinio parengimą ir pateikimą teismui dydis yra ženkliai mažesnis nei Rekomendacijose nustatytas maksimalus dydis. Vis dėl to ši aplinkybė pati savaime nereiškia, kad ieškovės prašomas priteisti teisinių paslaugų išlaidų dydis šiuo konkrečiu atveju yra pagrįstas. Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų, ta pati ieškovė per 2024 m. buvo pateikusi daug iš esmės identiško turinio ieškinių dėl skolos priteisimo, jos pateiktuose ieškiniuose skiriasi tik pradinių kreditorių, iš kurių ieškovė įgijo reikalavimo teisę, ir skolininkų (atsakovų) identifikaciniai duomenys, skolos dydžiai ir duomenys apie sutartis, kurių pagrindu ieškovė reiškia reikalavimą. Pastebėtina, kad bylose ieškovę įprastai atstovauja tie patys advokatai, ieškiniai grindžiami iš esmės tokiu pat faktiniu (skolos nesumokėjimu) ir teisiniu (prievolių neįvykdymo teisinius padarinius nustatančiomis CK nuostatomis) pagrindu, jų turinys nesudėtingas ir lakoniškas (ieškinio motyvai įprastai sudaro ne daugiau nei vieną lapą). Dėl nurodytų priežasčių matyti, kad tokiems ieškiniams, kaip kad buvo pateiktas ir šioje byloje, parengti neturėtų prireikti daug advokato darbo laiko sąnaudų, juolab, kad, kaip matyti iš ieškovės pateiktos 2024 m. birželio 27 d. sąskaitos, ieškovę ir jos atstovus sieja tęstiniai sutartiniai santykiai dėl paslaugų teikimo, kurių pobūdis lemia iš esmės nuolatinį analogiškų ieškinių dėl skolos priteisimo rengimą. Be to, šiuo atveju turi būti įvertinta ir ieškinio suma (64,42 Eur), kuri yra daugiau nei tris kartus mažesnė už prašomą priteisti teisinių paslaugų išlaidų dydį. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 200 Eur ieškovės prašomas priteisti teisinių paslaugų išlaidų dydis, įvertinus ieškovei nuolat teikiamas tokio pat pobūdžio teisines paslaugas ir nesudėtingą, pasikartojantį ieškovės teikiamų ieškinių turinį panašiose situacijose, taip pat mažą ieškinyje pareikšto reikalavimo sumą, šiuo atveju neatitinka protingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principų, todėl vertintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteistiną teisinių paslaugų išlaidų dydį sumažino iki 100 Eur.
21. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovė (apeliantė) yra juridinis asmuo, kuris pats teikia tam tikras teisines paslaugas (kaip matyti iš viešai skelbiamų duomenų ieškovės interneto svetainėje (duomenys neskelbtini) , ieškovė teikia ikiteisminio skolų išieškojimo ir kitas paslaugas), nurodo šių paslaugų teikime turinti didelę patirtį. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad ikiteisminio ginčo nagrinėjimo stadijoje 2024 m. balandžio 5 d. raginimą sumokėti skolą kartu su skolos apskaičiavimu ir informaciją dėl kreditorės pasikeitimo atsakovei siuntė ne ją atstovaujantys advokatai, o pati ieškovė. Taigi apeliacinio skundo argumentams apie advokato suteiktas kompleksines ginčo analizės paslaugas ir ieškovės konsultavimą šiuo individualiu atveju trūksta pagrįstumo, kadangi iš pačios ieškovės teikiamų teisinių paslaugų pobūdžio matyti, kad ieškinio pareiškimo dėl skolos išieškojimo tikslingumą įvairiose situacijose gali įvertinti ir pati ieškovė.
22. Nepagrįstais laikytini ir apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, sumažindamas priteistinų teisinių paslaugų išlaidų dydį, nukrypo nuo teismų praktikos panašiose bylose. Nors apeliaciniame skunde remiamasi Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. vasario 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-114-460/2024, kurioje teismas vertino, jog 200 Eur teisinių paslaugų išlaidų dydis panašioje situacijoje yra pagrįstas, apygardos teismų praktikoje panašiose bylose dažniausiai laikoma, kad mažesnių nei 200 Eur teisinių paslaugų išlaidų priteisimas už iš esmės tokio pat kaip ginčo situacijoje sudėtingumo ieškinio parengimą labiau atitinka sąžiningumo ir proporcingumo principus (pavyzdžiui, Kauno apygardos teismas 2024 m. lapkričio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1474-1041/2024 vertino, kad ieškovei turėtų būti atlyginamos ne didesnės kaip 100 Eur teisinių paslaugų išlaidos; Kauno apygardos teismo 2025 m. kovo 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-553-480/2025 konstatuota, kad ieškovei priteistas 120 Eur teisinės pagalbos išlaidų atlyginimas palaiko pusiausvyrą tarp ieškovės teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir pareigos neperkelti kitai šaliai (atsakovei) atsakomybės už nepagrįstą išlaidavimą teisinėms paslaugoms). Taigi pirmosios instancijos teismo sprendimas sumažinti ieškovei priteistinų teisinių paslaugų išlaidų dydį nuo 200 Eur iki 100 Eur iš esmės atitinka formuojamą teismų praktiką.
Dėl bylos procesinės baigties
23. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančias teisės normas ir nenukrypo nuo teismų praktikos, suformuotos sprendžiant panašaus pobūdžio ginčus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurio pakeisti, remiantis ieškovės apeliaciniame skunde pateiktais argumentais, nėra pagrindo. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas ieškovės apeliacinį skundą atmeta, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
24. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, o dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022).
25. Atmetus apeliacinį skundą, ieškovei apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.