Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis, 1A-273-870/2026

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2026-09-22
Bylos Nr.: 1A-273-870/2026
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-25364-2024-1
Bylos rūšis: Baudžiamoji byla
Instancija: Apeliacinė instancija

Teisėjai: Jolanta Čepukėnienė, Virginija Liudvinavičienė, Vitalija Norkūnaitė
Nuteistasis: P. B., V. M.

Kategorijos

1.1.4.1Rengimasis padaryti nusikaltimą (BK 21 str.)
1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
1.1.8.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
1.1.8.7.1Veika padaryta bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.)
1.1.9.7Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
1.2.23.2.2.2Neteisėtas disponavimas labai dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu arba jų platinimas (BK 260 str. 3 d.)
1.2.23.3.5Labai didelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų kontrabanda turint tikslą jas platinti (BK 2601 str. 5 d.)
2.4.6.4.1Jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 328 str. 1 p.)
2.4.6.4.2Jeigu neteisingai paskirta bausmė (BPK 328 str. 2 p.)
2.4.6.4.4Jeigu netinkamai išspręsti kiti nuosprendžio klausimai (BPK 328 str. 4 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-273-870/2026 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25364-2024-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.1; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.2; 1.1.8.7.1; 1.1.9.7; 1.2.23.2.2.2; 1.2.23.3.5; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.2; 2.4.6.4.4 (S)

LIETUVOS Apeliacinis teismasNUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. rugsėjo 22 d. Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Vitalijos Norkūnaitės,

sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei,dalyvaujant prokurorui Šarūnui Astrauskui,nuteistojo P. B. gynėjui advokatui Mariui Zabitai,nuteistojo V. M. (V. M.) gynėjui advokatui Dainiui Dargevičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. B. gynėjo advokato Mariaus Zabitos ir nuteistojo V. M. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2026 m. sausio 26 d. nuosprendžio, kuriuo P. B. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kokdekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta 11 (vienuolikos) metų laisvės atėmimo bausmė;

pagal BK 21 straipsnio 1 dalį, 260¹ straipsnio 5 dalį jam paskirta 10 (dešimties) metų 6 (šešių) (mėnesių) laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šios bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirta galutinė subendrinta 11 (vienuolikos) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, į paskirtą bausmės laiką įskaitytas kardomajame kalinime ir laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024 m. liepos 3 d. iki 2025 m. sausio 30 d.

Pradėjus vykdyti nuosprendį nuspręsta 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų), įmokėtų į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinti užstatą sumokėjusiems asmenims – M. B. ir R. B..

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, nuspręsta iš P. B. valstybės naudai išieškoti konfiskuotino turto (vilkiko Mercedes Benz Actros, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vertę atitinkančią sumą – 20 590 Eur (dvidešimt tūkstančių penkis šimtus devyniasdešimt eurų).

V. M. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta 11 (vienuolikos) metų laisvės atėmimo bausmė;

pagal BK 21 straipsnio 1 dalį, 260¹ straipsnio 5 dalį jam paskirta 10 (dešimties) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šios bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirta galutinė subendrinta 11 (vienuolikos) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, į paskirtą bausmės laiką įskaitytas kardomajame kalinime ir laikina me sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024 m. liepos 3 d. iki 2026 m. sausio 26 d.

Transporto priemones – vilkiką „DAF-XF-440“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), puspriekabę „Lamberet SR“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), puspriekabę „Lamberet SR2L-5T8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugomus UAB „A.“ automobilių saugojimo aikštelėje, (duomenys neskelbtini), nuspręsta konfiskuoti kaip nusikalstamos veikos padarymo įrankius (BK 72 straipsnio 2, 3 dalys, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

Skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatyta, kad P. B. ir V. M., veikdami bendrai su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, neteisėtai laikė, gabeno labai didelį kiekį narkotinės medžiagos kanapių dervos ir rengėsi, nepateikiant muitinės kontrolei ir kitaip jos išvengiant, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos kanapių dervos, o būtent:

P. B., turėdamas tikslą, kad labai didelis kiekis narkotinės medžiagos kanapių dervos būtų neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną išgabentas į Rusijos Federaciją, 2024 m. liepos 3 d. apie 16 val. 30 min., iš Panevėžio, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos vietos, vilkiku „Mercedes Benz Actros“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir prie jo prikabinta puspriekabe „Lamberet“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios identifikacinis numeris yra pakeistas perkalant, jos dugne įrengtoje slėptuvėje laikė ir gabeno labai didelį kiekį – 391 986,293 g (391,986293 kg) narkotinės medžiagos kanapių dervos Lietuvos Respublikos teritorija, keliu A8 „Panevėžys - Kaunas“, keliu A5 „Kaunas-Marijampolė-Kalvarija“, keliu A7 „Marijampolė-Vilkaviškis-Kybartai“ iki Vilkaviškio r., Rūdos k., Marijampolės g. 8, esančios degalinės „Olerex“ aikštelės, kurioje jis, 2024 m. liepos 3 d. apie 19.01 val., puspriekabę „Lamberet“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su slėptuvėje paslėptomis narkotinėmis medžiagomis atkabino nuo vilkiko „Mercedes Benz Actros“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir išvyko iš degalinės.

Tęsdamas nusikalstamą veiką V. M. vilkiku „DAF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Lamberet“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios identifikacinis numeris yra pakeistas perkalant ir identiškas P. B. paliktos puspriekabės „Lamberet“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), perkaltam identifikaciniam numeriui, atvykęs į Vilkaviškio r., Rūdos k., Marijampolės g. 8, esančią degalinės „Olerex“ aikštelę, 2024 m. liepos 3 d. apie 19 val. 15 min., prie savo vilkiko „DAF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prikabino P. B. paliktą puspriekabę „Lamberet“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su jos dugne įrengtoje slėptuvėje paslėptu labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos – 391 986,293 g (391,986293 kg) kanapių dervos ir ją laikė iki 2024 m. liepos 3 d., 20.12 val., turėdamas tikslą neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Rusijos Federaciją gabenti šį labai didelį kiekį narkotinės medžiagos kanapių dervos.

Rengiantis įvykdyti šios narkotinės medžiagos kontrabandą iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federaciją, V. M. pasitelkė A. M. (kuris nėra kaltas dėl šios padarytos nusikalstamos veikos), kuris 2024 m. liepos 3 d., 20.07 val. iš anksto užregistravo V. M. transporto priemonių, laukiančių kirsti Lietuvos Respublikos valstybės sieną, eilių valdymo informacinėje sistemoje laikui – 2024 m. liepos 4 d., 5.00 val. atvykti į Kybartų sienos kirtimo punktą.

2024 m. liepos 3 d. apie 19 val. 15 min., V. M. apžiūrėjus puspriekabę „Lamberet“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir pamačius, kad narkotinės medžiagos nėra tinkamai paslėptos, laikotarpiu nuo 19 val. 31 min. iki 19 val. 53 min., vykusių telefoninių pokalbių metu, V. M. su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, vardu „Vasia“ aptarė nusikalstamos veikos veikimo planą dėl tinkamo narkotinių medžiagų paslėpimo šioje puspriekabėje esančioje slėptuvėje ir susitarė, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, vardu „Vasia“ organizuos slėptuvės sutvarkymą, po ko V. M. narkotines medžiagas gabens per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Rusijos Federaciją. Po to V. M. vilkiku „DAF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvykus iš Vilkaviškio r., Rūdos k., Marijampolės g. 8 esančios degalinės „Olerex“ aikštelės, P. B., tęsdamas nusikalstamą veiką, vilkiku „Mercedes Benz Actros“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvykęs į degalinės „Olerex“, adresu Vilkaviškio r., Rūdos k., Marijampolės g. 8 aikštelę, 2024 m. liepos 3 d., apie 20.12 val. prikabino prie vilkiko „Mercedes Benz Actros“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), puspriekabę „Lamberet“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su jos dugne įrengtoje slėptuvėje esančiu labai dideliu kiekiu 391 986,293 g (391,986293 kg) narkotinės medžiagos – kanapių dervos ir laikė iki 2024 m. liepos 3 d., 20.30 val., kol buvo sulaikytas policijos pareigūnų, o narkotinės medžiagos kratos metu surastos ir paimtos. Tokie nuteistųjų P. B. ir V. M. nusikalstami veiksmai kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, BK 21 straipsnio 1 dalį, 260¹ straipsnio 5 dalį.

Apeliacinių skundų argumentai ir prašymai

Apeliaciniame skunde nuteistojo P. B. gynėjas advokatas Marius Zabita prašo Kauno apygardos teismo 2026 m. sausio 26 d. nuosprendžio dalį dėl P. B. nuteisimo panaikinti ir priimti naują nuosprendį: P. B. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, BK 21 straipsnio 1 dalį, 260¹ straipsnio 5 dalį išteisinti jam nepadarius nusikalstamų veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino nuosprendyje išdėstytų įrodymų, neanalizavo, nepalygino jų tarpusavyje bei su nuteistojo P. B. gynybine versija, o vertino juos atskirai, nesusiedamas jų į vientisą loginę grandinę, todėl padarė nepagrįstą išvadą dėl P. B. kaltės, taip pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies, BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas.

Anot gynėjo, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad P. B. bent bendrais bruožais suvokė apie puspriekabėje paslėptas narkotines medžiagas ir jų kiekį, ar tai, kad nepateikiant muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengiant, šias medžiagas jis, bendrininkų grupe, rengėsi gabenti per Lietuvos Respublikos sieną.

Apeliaciniame skunde pažymima, kad P. B. nuosekliai neigia jam inkriminuojamų veikų aplinkybes, kartu pateikdamas savo veiksmų išsamią versiją, kurią pagrindžia surinkti bei skundžiamame teismo nuosprendyje išdėstyti įrodymai ir kuri skundžiamu nuosprendžiu nebuvo paneigta. Pasak gynėjo, nuteistojo parodymus apie jo darbą Latvijos Respublikos įmonėje SIA „Av.“, reisus po Europos Sąjungą, uždarbį, šios įmonės veiklos stabdymą bei planus įsigyti įmonei priklausiusį vilkiką ir pan., patvirtina informacija gauta pagal Europos tyrimo orderį Latvijos Respublikai, Latvijos verslo rūmų duomenys bei nustatyta vilkiko rinkos kaina.

Apelianto teigimu, nuteistojo P. B. nuoseklius parodymus, susijusius su puspriekabės gabenimu Lietuvos Respublikos teritorijoje, pagrindžia kassavaitinė diagrama iš transporto saugos administracijos atsakymo, kuriame fiksuoti tiek P. B. vairuotojo kortelės duomenys, tiek ir vilkiko duomenys bei iš dalies 2024 m. rugpjūčio 19 d. apžiūros protokolas. Aptarti duomenys patvirtina, kad P. B. tiesiog vykdė jam duotą nurodymą dėl puspriekabės pertempimo iš vienos vietos į kitą. Tai jis darė be jokio supratimo ar suvokimo apie tai, kad šioje puspriekabėje galėjo būti neteisėtai paslėptas krovinys. Apeliaciniame skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas kaltu P. B., akcentavo jo neapdairumą, tačiau sprendžiant dėl asmens kaltės turi būti vertinamas ne neapdairus elgesys, tačiau turi būti nustatyta tiesioginė tyčia disponuoti narkotine medžiaga.

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad kriminalinės žvalgybos veiksmų 2024 m. gruodžio 20 d. protokole užfiksuotos aplinkybės nėra visiškai teisingos. Iš protokolo turinio matyti, kad P. B. degalinėje „Saviečiai“ pylėsi dyzeliną į plastikinį indą ir, neva šiuo skysčiu, apipurškė puspriekabės rėmą. Gynėjo teigimu, P. B. apipurškė aplinkui puspriekabę matomas rūdžių vietas. Ši aplinkybė negali būti vertinama kaip nuteistojo P. B. kaltės įrodymas, nes tokie veiksmai yra įprasti sunkvežimių vairuotojams, kurie purškia transporto dalis dyzelinu ar tepalu nuo rūdžių bei užšalimo. Be to, dyzelinas naudojamas ir movoms sujungti. Atlikta ekspertizė patvirtino, kad skystis purkštuve buvo dyzelinas, o ne kokia nors medžiaga, skirta slėptuvėms užmaskuoti ar naikinti kvapus. Be to, puspriekabės krovinių skyriuje išardžius grindis ir ištraukus paketus buvo nustatyta, kad ant jų yra ne tik dyzelino, bet ir tepalo pėdsakai, tačiau P. B. tepalo nenaudojo. Tai, anot gynėjo, patvirtina, kad kaltinimo interpretacija šiems P. B. veiksmams nepagrįstai suteikė kriminalinį atspalvį.

Nors P. B. buvo pareikšti įtarimai ir dėl puspriekabės identifikacijos numerio ir kitų duomenų suklastojimo, tačiau šis ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Gynėjo nuomone, minėto ikiteisminio tyrimo metu buvo gauti reikšmingi duomenys: 2024 m. liepos 4 d. atliktos kratos metu nebuvo rasti padirbtos puspriekabės, kurios VIN kodas Nr. (duomenys neskelbtini), dokumentai. Tai, kad rėmo ir kėbulo spalvos nebuvo pakeistos, patvirtina, jog vizualiai P. B. negalėjo matyti, kad kažkas buvo remontuojama. Šie duomenys taip pat patvirtina, kad puspriekabės VIN kodas ir identifikacinės lentelės, buvo suklastoti ne pagal P. B. sąstato duomenis. Puspriekabė yra ne „Lamberet“ modelio, o Rusijoje gaminamo „Steelbear“ modelio. Jos VIN kodas atitinka kitos puspriekabės, kuri buvo prikabinta prie V. M. vilkiko „DAF“, duomenis. Jų VIN kodai ir lentelės sutampa. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad nuteistasis P. B. neturėjo Rusijos Federacijos vizos, joje niekada nebuvo buvęs – jo reisai apėmė išskirtinai Europos Sąjungą.

Pažymima, kad pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti P. B. psichinį santykį su gabentomis narkotinėmis medžiagomis – turėjo nustatyti ir pripažinti įrodytu tai, jog P. B. pagal rusakalbio asmens prašymą už 300 Eur atlygį dienai (kas tikrai nėra didelė suma), vilkdamas vizualiai tuščią puspriekabę iš vienos degalinės į kitą, nutempdamas ją į Panevėžį ir partempdamas ją atgal į tą pačią degalinę, ne vieną kartą laukdamas kol bus pašalinti techniniai nesklandumai, bent bendrais bruožais suvokė, kad disponuoja labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, kurias bus bandoma išvežti per Lietuvos Respublikos sieną į Rusijos Federaciją. Tokios aplinkybės šioje byloje nebuvo nustatytos ir įrodytos. Pirmosios instancijos teismas tiesiog preziumavo P. B. žinojimą apie narkotinių medžiagų labai didelio kiekio buvimą puspriekabės slėptuvėje, taip pažeisdamas nekaltumo prezumpciją ir įrodinėjimo pareigos paskirstymo principą, o kartu ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnį bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį.

Vien tas faktas, kad asmuo, vykdydamas užsakymą pagal jam įprastą darbo specifiką ir už atlygį vairuodamas transporto priemonę, ja gabeno tuščią puspriekabę, savaime neįrodo, jog jis žinojo apie slėptuvę ir (ar) jos turinį. Pagal bylos duomenis, puspriekabė „Lamberet” priklausė ne nuteistajam, jis puspriekabę gavo jau su įrengta slėptuve. Byloje nenustatyta, kad P. B. būtų dalyvavęs įrengiant slėptuvę, pakavęs ar į slėptuvę sudėjęs narkotines medžiagas. Byloje nėra susirašinėjimo, telefoninių pokalbių ar kitų ryšių ne tik su nuteistajam inkriminuotų nusikaltimų organizatoriumi, bet ir nuteistuoju V. M., kurie leistų spręsti dėl P. B. suvokimo apie konkrečią nusikalstamą veiką. Abu nuteistieji nuosekliai teigė, kad vienas kito nepažįsta, nėra susitikę, nebendravo ir neorganizavo jokios bendros veikos. Todėl teigti, kad P. B. veikė bendrai su V. M., nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo. Taip pat nenustatyta ir jokių aplinkybių, rodančių jo dalyvavimo kitose nusikalstamose veikose, susijusiose su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis ir (ar) jų kontrabanda.

Byloje nėra aišku, kas bendravo su V. M., o kas su P. B., ar tai buvo vienas ir tas pats asmuo. Todėl nenustačius asmens, su kuriuo bendravo nuteistasis P. B., nenustačius, ar jis atitinka BK 24 straipsnyje bendrininkui nustatytus kriterijus, pagal byloje surinktus įrodymus negalima daryti išvados dėl bendrininkavimo formos ir kartu dėl P. B. inkriminuotos atsakomybę sunkinančios aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, kad iš nuotraukų, kurias V. M. siuntė asmeniui, vadinamam „Vasia“, aiškiai matyti, jog tarp puspriekabės dugno ir šonų yra plyšiai, pro kuriuos matosi pilka izoliacija, t. y. matyti, kad ten yra kažkoks krovinys, tačiau apygardos teisme ištirti įrodymai patvirtina, jog V. M. buvo palindęs po priekaba ir apžiūrinėjo vidines konstrukcijas. Tokių duomenų, kad P. B. atliko analogiškus veiksmus byloje nėra. Tą paneigia tiek 2024 m. liepos 3 d. vaizdo įrašai iš degalinių, tiek ir sugaištas laikas įvažiuojant į Panevėžį bei išvažiuojant iš jo.

Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad nuteistasis P. B. neturėjo ketinimo puspriekabę vilkti už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų. Be to, jis neturėjo Rusijos Federacijos vizos, todėl neturėjo galimybės kirsti sieną. Net ir ta aplinkybė, kad P. B. iš pradžių nuvilko priekabą į degalines „Viada“ ir „Circle K”, o po to pervilko į degalinę „Orelex”, rodo, kad jis nežinojo, kur ta priekaba turėjo būti velkama. Nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad P. B. žinojo ar galėjo žinoti, jog puspriekabę rengiamasi vilkti į Rusijos Federaciją. Taigi jam nebuvo žinomi kitų asmenų nusikalstami tikslai. Todėl, esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad P. B. kontrabandos veikoje nedalyvavo.

Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismo P. B. paskirta laisvės atėmimo bausmė už kiekvieną iš jam inkriminuotų nusikaltimų, o kartu ir subendrinta bausmė, nors ir straipsnių sankcijos ribose, tačiau yra aiškiai per griežtos, neatitinka teisingumo, proporcingumo ir bausmės individualizavimo principų. Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad nuteistasis P. B. būtų sistemingai daręs nusikalstamas veikas, jog jo elgesys rodytų padidintą pavojingumą ar kad bausmės tikslai negalėtų būti pasiekti švelnesnėmis priemonėmis. Priešingai, P. B. neteistas, į nusikalstamą veiklą buvo įtrauktas ne savo iniciatyva, pasitelktas atsitiktinai dėl puspriekabėje kilusių nuolatinių techninių kliūčių. Jis narkotines medžiagas, kurios nežinia kieno ir kada buvo paslėptas puspriekabės slėptuvėje, pergabeno iš vienos vietos į kitą Lietuvos Respublikos teritorijoje. Nei vienas gramas iš šių draudžiamų medžiagų nepapuolė į apyvartą – jos buvo rastos ir išimtos policijos pareigūnų. P. B. turi šeimą, augina tris nepilnamečius vaikus, dirba vairuotoju. Žmona dirba medicinos srityje radiologe. Vaikai mokosi mokykloje, lanko darželį. Su žmona jie kartu yra paėmę paskolą būstui statyti, kurį statosi savo rankomis. Nuteistasis neturi turto, kuris rodytų jo sąsajas su nusikalstamumu. P. B. asmenybė, jo socialiniai ryšiai, užimtumas, elgesys iki bei po inkriminuojamų nusikalstamų veikų, leidžia daryti išvadą, kad, net ir hipotetiškai pripažinus P. B. inkriminuojamų veikų sudėčių buvimą, bausmės tikslai galėtų būti pasiekti jam neskiriant realios laisvės atėmimo bausmės arba skiriant ženkliai mažesnę už baudžiamojo įstatymo sankcijoje nustatytą minimalią bausmę. Apygardos teismas apeliaciniame skunde išdėstytų aplinkybių nevertino ir dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo išsamesnių argumentų nepateikė.

Apeliaciniame skunde nesutinkama su iš P. B. konfiskuota vilkiko „Mercedes Benz“ vertę atitinkančia pinigų suma. Nors VšĮ „Emprekis“ duomenimis, vidutinė transporto priemonės vilkiko „Mercedes Benz 1845 LS“ kaina Lietuvoje su PVM yra 20 590 Eur, tačiau vilkiko kaina be PVM yra 16 266 Eur. Pagal P. B. parodymus bei gautus Europos tyrimo orderio duomenis, nuteistasis šį vilkiką ketino įsigyti už 16 000 Eur neremontuotą, o suremontuotą už 18 000 Eur. Nors remontas buvo atliktas 2024 m. liepos 2 d., tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad tai problemos neišsprendė. Taigi vilkiko vertė nepakilo ir liko 16 000 Eur, kurių P. B. darbdaviui SIA „Av.“ nesumokėjo. Nėra aišku, kokiu pagrindu pirmosios instancijos teismas į vilkiko vertę įskaičiavo PVM dalį, kai vilkikas priklauso Latvijos Respublikos ūkio subjektui, kuris vilkiką įsigijo be PVM. Atsižvelgiant į tai, gynyba mano, kad vilkiko vertė negalėjo būti nustatyta didesnė nei sutarta su SIA „Av.“, t. y. 16 000 Eur.

Anot apelianto, skundžiamame nuosprendyje teismas, grąžindamas užstatą jį sumokėjusiems asmenims – M. B. ir R. B., padarė apsirikimo klaidą, nurodydamas, kad grąžintina suma yra 10 000 Eur, nes už P. B. buvo įmokėtas 20 000 Eur dydžio užstatas, todėl nuosprendžiui įsiteisėjus užstato davėjams turėtų būti grąžinta visa suma.

Apeliaciniame skunde nuteistojo V. M. gynėjas advokatas Dainius Dargevičius prašo: 1) Kauno apygardos teismo 2026 m. sausio 26 d. nuosprendžio dalį dėl V. M. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, BK 21 straipsnio 1 dalį, 260¹ straipsnio 5 dalį panaikinti ir jį dėl šių nusikalstamų veikų išteisinti; 2) arba nuteistajam V. M. paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 4 metų; 3) panaikinti nuosprendžio dalį, kuria konfiskuotas vilkikas „DAF XF440“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį grąžinti savininkui.

Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad V. M. nuo pat pirmos apklausos nurodė visas jam žinomas aplinkybes, jo parodymai nekito viso proceso metu. Apeliaciniame skunde aptariami nuteistojo V. M. parodymai dėl jam apklausų metu parodytų susirašinėjimų ir pažymima, kad nuteistasis davė teisingus paaiškinimus. Be to, nuteistojo V. M. telefonai nebuvo apsaugoti kodais ir policijos pareigūnams visada buvo prieinami, o susirašinėjimai neištrinti. Tai, anot gynėjo, patvirtina, kad V. M. nesuvokė, jog daro kažką neteisėto ar nusikalstamo ir nebandė nieko nuslėpti. Iš susirašinėjimo matyti, kad telefoną parvežti ir jį perduoti paprašė nenustatytas asmuo, o V. M., neįtardamas nieko blogo, sutiko tai padaryti.

Apelianto teigimu, tai, kad nuteistasis V. M. nesuvokė, jog puspriekabėje galėjo būti narkotinė medžiaga, patvirtina ta aplinkybė, kad jis pats du kartus nenustatytam asmeniui siuntė fotonuotraukas ir nurodė (galimai klausdamas), jog kažkas yra puspriekabės rėme t. y. leido suprasti, kad su puspriekabės rėmu yra kažkas ne taip. Nuteistasis V. M. pats bandė tvarkyti priekabą bei pamatęs, jog priekabos techninis stovis prastas, o nenustatytam asmeniui pradėjus siūlyti kažką sukeisti, savo iniciatyva nusprendė puspriekabės neprikabinti ir ją palikti. Be to, narkotinė medžiaga buvo rasta puspriekabės dugne, todėl priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, V. M. niekaip negalėjo narkotinių medžiagų matyti ar per trumpą laiką (būnant prie puspriekabės) suvokti, jog jis tuo metu laiko labai didelį kiekį narkotinių medžiagų.

Pirmosios instancijos teismui pateiktos fotonuotraukos, iš grąžinto V. M. mobiliojo ryšio telefono, patvirtina, kad vilkikas iš tiesų buvo tvarkomas servise. Liudytojas A. M. patvirtino, kad užrašė V. M. vairuojamą vilkiką į „DAF“ servisą, kur ir buvo atliktas vilkiko remontas ir sumokėti grynieji pinigai. Gynėjo teigimu, taip pat teisingi yra Lietuvos transporto saugos administracijos Kelių transporto departamento pateikti transporto priemonių tachografo ir vairuotojų tachografo kortelių duomenys. Visa tai patvirtina, kad V. M. nebandė nieko maskuoti, slėpti, koduoti ar imtis kažkokių aktyvių veiksmų, kurie patvirtintų, jog jis trumpą laiką būdamas prie puspriekabės, žinojo bei suvokė, jog su P. B. laiko labai didelį kiekį narkotinės medžiagos, kuri buvo paslėpta puspriekabės dugne.

Anot apelianto, iš skundžiamo nuosprendžio nėra aišku, kaip V. M. prisikabino puspriekabę, nes, peržiūrėjus vaizdo įrašą, nustatyta, kad jis puspriekabės su narkotinėmis medžiagomis prie savo vilkiko nebuvo prikabinęs. Dar daugiau, nuteistajam V. M. inkriminuota, kad narkotines medžiagas laikė nuo 2024 m. liepos 3 d., tačiau iš vaizdo medžiagos akivaizdu, jog laikyti savo žinioje narkotines medžiagas nuteistasis objektyviai galėjo tik tol, kol jis buvo prie puspriekabės ir ją apžiūrinėjo (15–20 min.). Iki atvykimo į degalinę „Olerex“ arba po išvykimo iš degalinės V. M. jokios objektyvios galimybės laikyti narkotines medžiagas savo žinioje turėjo, nes jis nežinojo, iš kur puspriekabė buvo atgabenta į degalinę. Nuteistasis V. M. nuteistojo P. B. nepažįsta, niekada jo nebuvo matęs. Akivaizdu, kad V. M. veikti bendrai su P. B. negalėjo, nes jie nesitarė bei nesuvokė, jog veikia bendrai.

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad V. M. iš degalinės išvyko savo noru, nors turėjo visas galimybes prisikabinti puspriekabę bei ją tempti į Rusijos Federaciją, tačiau to nepadarė. Apžiūrėjus priekabą, ji jam pasirodė įtartina, dėl to jis nusprendė priekabos neprisikabinti ir niekur jos netempti. Esant šioms aplinkybėms, apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas V. M. turėjo išteisinti pagal BK 21 straipsnio 1 dalį, 260¹ straipsnio 5 dalį, nes jis savanoriškai atsisakė daryti nusikalstamą veiką. V. M. nesuvokė, kad jis laikė ir rengėsi gabenti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos, todėl jis turi būti išteisintas ir pagal BK 260 straipsnio 3 dalį.

Apeliaciniame skunde dėl nuteistajam V. M. paskirtos bausmės pažymima, kad jis anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, saistomas socialiniais ryšiais, dirba, charakterizuojamas itin teigiamai, yra vyresnio amžiaus. Esant šioms aplinkybėms, gynėjo nuomone, nuteistajam V. M. paskirta laisvės atėmimo bausmė yra neproporcinga ir nebūtina BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų pasiekimui bei neteisinga, nes neatitinka nei nuteistojo asmenybės, nei padarytos veikos pavojingumo. Kaip nustatyta bylos medžiagoje, narkotinė medžiaga į rinką nepateko, o atsižvelgiant į veikos aplinkybes ir negalėjo patekti, nes turėjo būti išgabenta, todėl ne tik nesukėlė jokių neigiamų padarinių įstatymo saugomam gėriui – visuomenės sveikatai – tačiau ir negalėjo sukelti. Nors apygardos teismas formaliai nurodė, kad skirdamas V. M. bausmę, atsižvelgė į visas aplinkybes, numatytas baudžiamajame įstatyme, ir jas išvardijo nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje, vis dėlto tinkamai neįvertino nuteistojo amžiaus, vaidmens vykdant nusikalstamą veiką, jo žinioje trumpą laiką laikytas medžiagas, įvykdytos veikos pavojingumo laipsnio, nuteistojo šeiminių aplinkybių bei paskirtos bausmės įtakos jo socialiniams, ekonominiams ryšiams. Įvertinus tai, kad narkotines medžiagas V. M. savo žinioje laikė labai trumpą laiką – 15– 20 min. bei atsisakė jas gabenti į Rusijos Federaciją, o rastos narkotinės medžiagos nebuvo išplatintos, yra pagrindas V. M., vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, paskirti švelnesnę laisvės atėmimo bausmę.

Apeliaciniame skunde aptariama teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-479-222/2015, Nr. 2K-436-489/2016, Nr. 2K-312-222/2019, Nr. 2K-316-788/2019, Nr. 2K-179-693/2019, Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-382-1076/2018, Nr. 1A-407-579/2022, Nr. 1A-4-487/2026) ir pažymima, kad teismų praktikoje gausu pavyzdžių, kai už labai sunkų nusikaltimą, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, tačiau tinkamai įvertinus tiek veikos pavojingumą (ypatingai esant faktui, kad narkotinės ar psichotropinės medžiagos yra paimamos ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir nepatenka į rinką), taip pat kaltininko pavojingumą ir bausmės tikslų pasiekimą, pripažįstama, jog net BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyta laisvės atėmimo bausmė yra per griežta ir nedera su bausmės tikslais, jos paskirtimi ir neatitinka teisingumo principo reikalavimų, dėl ko yra taikomos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos. Tačiau apygardos teismas, nagrinėdamas šią baudžiamąją bylą, nepagrįstai nesivadovavo aptarta teismine praktika ir paskyrė aiškiai per griežtą laisvės atėmimo bausmę.

Apeliantas nesutinka su nuosprendžio dalimi, kuria, vadovaujantis BK 72 straipsnio nuostatomis, buvo konfiskuotas vilkikas „DAF XF440“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nes juo nebuvo gabenamos narkotinės medžiagos. Ši transporto priemonė nebuvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar rezultatas, todėl ji turi būti grąžinta savininkui.

Teismo posėdžio metu nuteistojo P. B. gynėjas bei nuteistojo V. M. gynėjas prašė apeliacinius skundus tenkinti, o prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti, tačiau pataisyti sumą (ne 10 000, o 20 000 Eur) dėl užstato grąžinimo, kuris sumokėtas už P. B..

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo P. B. gynėjo advokato Mariaus Zabitos ir nuteistojo V. M. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliacinių skundų argumentais ir baudžiamosios bylos medžiaga, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje, daro išvadą, kad priešingai, nei skunduose nurodo apeliantai, pirmosios instancijos teismas bylos įrodymus ištyrė nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies, BPK 301 straipsnio reikalavimų, ir jais remdamasis teisingai nustatė nuteistiesiems P. B. ir V. M. inkriminuotų nusikaltimų padarymo aplinkybes bei teisingai jų veiksmus kvalifikavo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, BK 21 straipsnio 1 dalį, 260¹ straipsnio 5 dalį. Tačiau apygardos teismas nepagrįstai nustatė, kad yra nuteistųjų P. B. ir V. M. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte, todėl ji iš skundžiamo nuosprendžio šalintina (BPK 328 straipsnio 1 punktas), dėl to atitinkamai trumpinama nuteistiesiems P. B. ir V. M. paskirtų bausmių trukmė, taip pat mažinama iš nuteistojo P. B. valstybės naudai išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (BPK 328 straipsnio 1, 2. 4 punktai). Taip pat keistina teismo nuosprendžio dalis dėl už nuteistąjį P. B. sumokėtos sumos, kaip užstato, grąžinimo (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Dėl P. B. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, BK 21 straipsnio 1 dalį, 260¹ straipsnio 5 dalį

Iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos viršininko 2024 m. liepos 4 d. tarnybinio pranešimo dėl gautos informacijos matyti, kad Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdyboje buvo disponuojama informacija, jog 2024 m. liepos 3 d. vilkiku, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (registruotas Latvijos Respublikoje), gali būti gabenamos narkotinės ar psichotropinės medžiagos. 2024 m. liepos 3 d. apie 23 val. Kybartų pasienio punkte rentgeno aparatu patikrinus minėtą vilkiką, prie kurio buvo prikabinta puspriekabė, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (registruota Latvijos Respublikoje), puspriekabėje įrengtose slėptuvėse buvo rasta galimai labai didelis kiekis narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Vilkiką vairavo Lietuvos Respublikos pilietis P. B.. Pareigūnai turėjo duomenų, kad galimai su nusikalstama veika yra susijęs Rusijos Federacijos pilietis V. M. (t. 1, b. l. 31).

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2024 m. liepos 5 d. tarnybiniame pranešime dėl kratos metu rastų kaip įtariama narkotinių ar psichotropinių medžiagų nustatyta, kad 2024 m. liepos 4 d. atliekant krovininio automobilio „Mercedes Benz actros“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prie kurio buvo prikabinta puspriekabė „Lamberet“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kratą, puspriekabės dugne įrengtose ertmėse, buvo rasti paketai, kurių viduje matėsi tamsios spalvos augalinė medžiaga, nuo paketų sklido aitrus specifinis kvapas. Pasvėrus paketus nustatyta, kad jų svoris apie 410 kg (t. 1, b. l. 67–68).

Iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 4-ojo skyriaus 2024 m. rugpjūčio 21 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta vilkiko „Mercedes Benz Actros“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) puspriekabė „Lamberet“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), puspriekabėje rasta įrengta slėptuvė. Apžiūros metu buvo nustatyta, kad puspriekabės grindyse buvo rastos dvi lygiagrečiai, viena nuo kitos 1,20 m atstumu išpjautos ertmės, į kurias buvo sudėti iš keturbriaunių metalinių konstrukcijų, plokščių, kurios nėra puspriekabės konstrukcijos gamyklinės dalys, padaryti loviai, į kuriuos buvo sudėti paketai su narkotine medžiaga. Tuščios slėptuvės ertmės gylis yra apie 16 cm, o plotis – apie 19 cm. Apžiūros metu buvo nustatyta, kad metalinių konstrukcijų dalys – slėptuvės loviai, kurių ilgiai buvo nuo 2 – 2,60 m., plotis – 16,3 m., o gylis – 12,5 m. (t. 1, b. l. 69–72).

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos pateiktomis išvadomis nustatyta, kad tyrimui pateiktuose visuose briketuose, rastuose ir paimtuose 2024 m. liepos 3 d. degalinėje „Olerex“ sustabdyto vilkiko puspriekabėje „Lamberet“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), esanti rusvos spalvos augalinės kilmės medžiaga yra narkotinė medžiaga – kanapių derva, kurios iš viso bendroji masė – 391 986,293 g (391,986293 kg), o būtent: 1) 2024 m. rugpjūčio 1 d. specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-2095818-24 nustatyta kanapių dervos bendroji masė – 977,008 g (t. 2, b. l. 5–8); 2) 2025 m. sausio 15 d. specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-128150-25 nustatyta kanapių dervos bendroji masė – 22 945 g (t. 2, b. l. 25–29); 3) 2025 m. sausio 15 d. specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-129896-25 nustatyta kanapių dervos bendroji masė – 28 751,37 g (t. 2, b. l. 50–53); 4) 2025 m. vasario 3 d. specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-319477-25 nustatyta kanapių dervos bendroji masė – 28 520,31 g (t. 2, b. l. 69–73); 5) 2025 m. sausio 30 d. specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-293342-25 nustatyta kanapių dervos bendroji masė – 28 615,60 g (t. 2, b. l. 92–96); 6) 2025 m. vasario 3 d. specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-320113-25 nustatyta kanapių dervos bendroji masė – 28 246,55 g (t. 2, b. l. 115–119); 7) 2025 m. sausio 14 d. specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-119850-25 nustatyta kanapių dervos bendroji masė – 5 702,711 g; 5 788,547 g; 5 789,010 g; 5 719,607 g; 5 834,354 g; viso – 28 834,229 g (t. 2, b. l. 135–140); 8) 2025 m. sausio 16 d. specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-141825-25 nustatyta kanapių dervos bendroji masė – 28 789,36 g (t. 2, b. l. 156–161); 9) 2025 m. vasario 3 d. specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-320100-25 nustatyta kanapių dervos bendroji masė – 28 456,92 g (t. 2, b. l. 176–181); 10) 2025 m. sausio 29 d. specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-275638-25 nustatyta kanapių dervos bendroji masė – 28 879,62 g (t. 3, b. l. 1–6); 11) 2025 m. sausio 14 d. specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-116433-25 nustatyta kanapių dervos bendroji masė – 5 718 g, 5 759 g, 5 816 g, 5 794 g, 5 746 g, viso – 28 833 g (t. 3, b. l. 26–34); 12) 2025 m. sausio 29 d. specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-284899-25 nustatyta kanapių dervos bendroji masė – 28 871,57 g (t. 3, b. l. 66–71); 13) 2025 m. sausio 15 d. specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-133366-25 nustatyta kanapių dervos bendroji masė – 5 705,872 g, 5 708,726 g, 5 697,548 g, 5 735,984 g, 5 744,044 g, viso – 28 592,174 g (t. 3, b. l. 87–92); 14) 2025 m. sausio 15 d. specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-133529-25 nustatyta kanapių dervos bendroji masė – 28 687,24 g (t. 3, b. l. 109–112); 15) 2025 m. sausio 30 d. specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-301589-25 nustatyta kanapių dervos bendroji masė – 11 528,19 g (t. 3, b. l. 129–133); 16) 2025 m. sausio 15 d. specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-135682-25 nustatyta kanapių dervos bendroji masė – 6 702,483 g (t. 3, b. l. 151–156); 17) 2025 m. sausio 8 d. specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-62237-25 nustatyta kanapių dervos bendroji masė – 5 755,669 g (t. 3, b. l. 173–176).

Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nuteistasis P. B. kaltės dėl jam inkriminuotų nusikaltimų nepripažino, tvirtino, kad nežinojo apie puspriekabėje paslėptas narkotines medžiagas ir aiškino, jog jis pasiūlymą pertempti puspriekabę gavo iš asmens, kurį žinojo iš matymo. Su tuo asmeniu jis susitiko 2024 m. birželio pradžioje Latvijos Respublikoje esančiame autoservise, kai atvyko dėl vilkiko, kurį vairuodavo ir kurį norėjo įsigyti iš veiklą nutraukiančios įmonės, diagnostikos. Jis, laukdamas, kol vilkikas bus patikrintas, su minėtu asmeniu kalbėjosi, jam papasakojo, kad jo įmonė nutraukia veiklą, todėl jis pats ketina vykdyti individualią veiklą. Minėtas asmuo P. B. dėl tokio jo apsisprendimo padrąsino, pasiėmė jo kontaktą ir žadėjo susisiekti, jei atsirastų kokių nors krovinių. 2024 m. birželio mėnesio pabaigoje jis ir vėl vyko į autoservisą, nes norėjo vilkiką pasiimti ir jį susiremontuoti Kaune. Jam vykstant į Lietuvą, su juo susisiekė minėtas asmuo, su kuriuo jis susitiko Latvijos Respublikoje degalinėje. Šis asmuo P. B. pasiūlė iš Marijampolės nutempti puspriekabę į kitą vietą. P. B. pasiteiravus, koks bus užmokestis, minėtas asmuo atsakė, jog atlygis – 300 Eur. Kadangi nuteistasis apie tokį darbo pobūdį, pertempiant puspriekabę iš vienos vietos į kitą, buvo girdėjęs, nieko blogo nepagalvojo ir su pasiūlymu sutiko. Minėtas asmuo P. B. atsiuntė vietos, kurioje buvo puspriekabė, koordinates. Nuvykęs į nurodytą vietą jis rado puspriekabę be registracijos numerių. Jis užsidėjo turėtus numerius ir puspriekabę nutempė į nurodytą degalinę. Kai jis nutempė puspriekabę į nurodytą vietą ir apie tai informavo savo pažįstamą asmenį, pastarasis pranešė, kad iškilo techninių nesklandumų, todėl P. B. teks palaukti. Jie sutarė, kad P. B. bus sumokėta už kiekvieną pralauktą dieną. Jis gavo žinutę su prašymu puspriekabę nutempti į Panevėžį. Kadangi P. B. savo vilkiką 2024 m. liepos 1 d. buvo užregistravęs Latvijos Respublikos autoservise greičių dėžės remontui, su prašymu sutiko ir pakeliui puspriekabę paliko Panevėžyje. Jis vilkiką iš autoserviso atsiėmė liepos 3 d. ir apie tai informavo asmenį, su kuriuo bendravo dėl puspriekabės nutempimo bei pasiteiravo, ar nereikia jos nutempti. Minėtas asmuo patvirtino, kad reikia. Jis nuvyko į vietą, kurioje buvo palikęs puspriekabę, ir nutempė į degalinę Vilkaviškio rajone. Betempiant puspriekabę jį dar sustabdė policijos pareigūnai, patikrino blaivumą, ar jis turi teisę vairuoti, ir leido vykti toliau. Atvykęs į degalinę, jis paliko puspriekabę ir išvyko toliau. Nuvažiavus link Kauno minėtas asmuo jam vėl parašė žinutę, kad iškilo techniniai nesklandumai ir paprašė puspriekabę nutempti į tą vietą Marijampolėje, iš kur P. B. ją paėmė pirmą kartą. P. B. tai padaryti sutiko. Atvažiavus pasiimti puspriekabę ir ją prisikabinus, atvyko policijos pareigūnai ir jį sulaikė. Pareigūnai, apžiūrėję puspriekabę, nieko nepastebėjo, todėl jam sakė, kad reikės ją detaliai apžiūrėti angare, kur buvo rastos narkotinės medžiagos. P. B. ir pats, kiekvieną kartą pasiimdamas puspriekabę, ją apžiūrėdavo, tačiau puspriekabė būdavo tuščia (t. 13, b. l. 64–69). Nuteistojo P. B. gynėjas akcentuoja, kad jo ginamojo parodymai sutampa su byloje esančiais tachografo duomenimis. Tačiau, teisėjų kolegija pažymi, kad vien tai, jog P. B. nurodė teisingas aplinkybes dėl faktinio puspriekabės paėmimo ir jos tempimo laiko ir vietos, nepaneigia aplinkybės, kad jis žinojo apie gabenamą draudžiamą medžiagą. Teisėjų kolegija nuteistojo P. B. aiškinimą, kad jis buvo įsitikinęs, jog tempia tuščią puspriekabę, vertina kaip jo gynybinę poziciją, kurią paneigia byloje esančių įrodymų visuma.

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad paprastai, darant nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis ir jų kontrabanda, imamasi visų įmanomų galimybių, kad nebūtų sužinoma apie jų padarymą ir bandoma visais įmanomais būdais nuslėpti savo indėlį tokių nusikalstamų veikų daryme. Dėl šių priežasčių retais atvejais būna nustatomi tiesioginiai įrodymai, kurių pagrindu galima asmenį pripažinti kaltu. Tačiau pagal suformuotą teismų praktiką netiesioginiai įrodymai taip pat turi įrodomąją vertę, nes tokie įrodymai iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-155-1073/2020, 22 p.).

Iš tiesų byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad P. B. prisidėjo prie narkotinės medžiagos – kanapių dervos pakavimo ar paslėpimo puspriekabės ertmėse (nebuvo rasta jo DNR pėdsakų, pirštų atspaudų), nėra duomenų apie jo vykimą į Rusijos Federaciją, tačiau, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, tai, jog nuteistasis vykdė tik nurodymus dėl puspriekabės pertempimo Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaneigia, kad jis žinojo apie puspriekabėje paslėptas draudžiamas medžiagas. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl nuteistojo P. B. nurodytų aplinkybių apie jo darbą Latvijos Respublikos įmonėje SIA „Av.“, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis minėtai bendrovei nutraukus veiklą, pasinaudodamas šios įmonės vilkiku, siekdamas finansinės naudos, veikė neteisėtai.

Pirma, byloje nustatyta, kad, sulaikius P. B., pas jį buvo rastas telefonas (aparatas), kurį, kaip paaiškino nuteistasis, jam davė asmuo, su kuriuo jis bendravo dėl puspriekabės pertempimo. Nuteistasis P. B. tvirtino, kad jis neįsivaizduoja, kada šį telefoną būtų grąžinęs minėtam asmeniui. Nors jam telefonas buvo duotas būtent dėl bendravimo, susijusio su P. B. paskirta užduotimi, tačiau matyti, kad P. B. veiksmai, pertempiant puspriekabę, neturėjo užtrukti, t. y. jis su minėtu asmeniu susitarė tik dėl puspriekabės pertempimo iš vieno vietos į kitą Lietuvos Respublikos teritorijoje. Taigi akivaizdu, kad P. B. suvokė, jog su asmeniu, davusiu jam nurodymą pertempti puspriekabę su paslėpta narkotine medžiaga – kanapių derva, jis bendravo ne savo asmeniniu, o pastarojo jam duotu kitu telefonu ne dėl tarp jų susiklosčiusių darbinių santykių, tačiau laikantis konspiracijos, t. y. tam, kad nebūtų nustatytas jų bendravimas ir išaiškintas daromas nusikaltimas.

Antra, byloje užfiksuoti nuteistojo P. B. veiksmai patvirtina jo siekį apsunkinti puspriekabėje paslėptos narkotinės medžiagos – kanapių dervos aptikimą. Iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 2-ojo vyriausiojo tyrėjo 2024 m. liepos 5 d. (sekimo) suvestinės Nr. 50-8(DS)-583-RN nustatyta, kad 17.17 val. automobilis „Mercedes Benz Actros“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe, kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į degalinę, adresu Kėdainių r., Saviečiai. 17.20 val. automobilio vairuotojas iš kuro užpylimo kolonėlės į plastikinį butelį pylėsi geltonos spalvos skystį. 17.22 val. automobilio vairuotojas skystį supylė į baltos spalvos purkštuvą. 17.25 val. minėtas asmuo, nešinas purkštuvu, vaikščiojo aplink krovininio automobilio puspriekabę ir purškė puspriekabės rėmą. 17.29 val. automobilis „Mercedes Benz Actros“ su puspriekabe išvažiavo iš degalinės teritorijos (t. 5, b. l. 67). Šios aplinkybės užfiksuotos ir Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiojo turėjo 2025 m. vasario 27 d, tarnybiniame pranešime Dėl kriminalinės žvalgybos protokolų paaiškinimo (t. 5, b. l. 77–79). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nuteistasis P. B. teigė, kad jis tokį mažą kiekį degalų įsigijo, nes jo prašė apipurkšti puspriekabės rūdis. P. B. nesigilino dėl ko, jis nemanė, kad tai yra kažkas nelegalaus ir neteisėto (t. 13, b. l. 66). Vertinant tokius nuteistojo P. B. parodymus, atkreipiamas dėmesys į tai, kad tiek jis pats, tiek nuteistasis V. M. aiškino, jog puspriekabė negalėjo būti pertransportuojama dėl kilusių techninių nesklandumų, todėl turėjo būti tempiama į servisą remontui. Būtent dėl to, nuteistojo P. B. teigimu, jis puspriekabę nutempė ir paliko Panevėžyje prie autoserviso, kur techniniai nesklandumai turėjo būti pašalinti. Todėl tikėti nuteistojo P. B. aiškinimu, kad jis, tempdamas puspriekabę į jos palikimo vietą, po to, kai, pasak nuteistųjų, ji buvo remontuojama servise, pats savarankiškai turėjo įvykdyti atskirą nurodymą dėl puspriekabės apsaugojimo nuo rūdžių, naudojant ne tam skirtas specialiai pritaikytas priemones, kurių panaudojimas yra paprastesnis ir efektyvesnis, o aitraus kvapo dyzelino kurą, nėra pagrindo. Tai, kad iš tiesų puspriekabės ertmėse paslėpta narkotinė medžiaga – kanapių derva skleidė aitrų specifinį kvapą, patvirtina Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2024 m. liepos 5 d. tarnybinis pranešimas (t. 1, b. l. 67–68). Svarbu pažymėti ir tai, kad P. B., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, aplinkybės, kad jis įsigijo dyzelino kuro, kuriuo apipurškė puspriekabę, nenurodė, o tvirtino, jog jis purkštuvo su dyzelino kuru nenaudojo, nežinojo, kodėl šis daiktas buvo vilkike (t. 10, b. l. 95). Taigi nuteistojo P. B. aiškinimas apie jo veiksmus apipurškiant puspriekabę dyzelino kuru, nebuvo nuoseklus ir kito priklausomai nuo vykstančio proceso eigos.

Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2024 m. rugsėjo 2 d. specialisto išvados Nr. 11-2200 (24) matyti, kad ant lipnių juostų dalių, audeklo skiautės su nuoplova, grindų dalies ir metalinių konstrukcijos dalių, kurios buvo paimtos 2024 m. rugpjūčio 21 d. puspriekabės „Lamberet“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros metu, apžiūrint įrengtas slėptuves, yra naftos produktų – dyzelino ir alyvos pėdsakų (t. 4, b. l. 103–104). Ši aplinkybė akcentuojama ir apeliaciniame skunde. Tačiau atkreipiamas dėmesys į tai, kad P. B. slėptuvių įrengimas, narkotinės medžiagos kanapių dervos paslėpimas vilkiko puspriekabėje, neinkriminuoti. Priešingai tai, kad apžiūrint įrengtas slėptuves buvo rasti dyzelino ir alyvos pėdsakai, patvirtina, jog naftos produktai galėjo būti naudoti, siekiant užmaskuoti specifinį narkotinės medžiagos kvapą, ir tuo metu, kai narkotinės medžiagos buvo slepiamos arba paslėptos puspriekabės ertmėse, t. y. dar iki tol, kol P. B. paėmė puspriekabę iš jam nurodytos vietos, o vėliau, iškilus techniniams trukdžiams dėl puspriekabėje įrengtų slėptuvių tinkamumo ir puspriekabės suplanuotam išgabenimui iš Lietuvos Respublikos užtrukus ilgesniam laikui nei buvo planuota, todėl prireikus neteisėtai gabenamo krovinio specifinį kvapą neutralizuoti dar kartą, toks nurodymas buvo duotas nuteistajam P. B.. Pirmiau aptarti P. B. veiksmai, priešingai nei tvirtina nuteistojo gynėjas, patvirtina pastarojo indėlį, siekiant bendro nusikalstamo tikslo – išgabenti puspriekabėje paslėptą draudžiamą medžiagą į Rusijos Federaciją.

Trečia, nuteistasis P. B. patvirtino, kad jis sutiko pertempti puspriekabę, kuri buvo be valstybinių numerių ir prie kurios jis pritvirtino savo naudotos puspriekabės numerius. Nuteistasis paaiškino, kad tai nėra įprasta praktika, kai priekabos tempiamos be valstybinių numerių. Nekyla jokių abejonių dėl to, kad P. B., turintis ilgametę vilkiko vairuotojo patirtį, žinojo, jog valstybiniai numeriai yra priskiriami konkrečiai transporto priemonei, o ne jos savininkui ir yra išduodami juos susiejant su konkrečios puspriekabės VIN kodu. Nors nuteistojo gynėjas akcentavo, kad P. B. buvo įsitikinęs, jog nutems (perstatys) puspriekabę „Lamberet“, o ne „Steelbear“, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, ši aplinkybė neturi esminės reikšmės, sprendžiant dėl P. B. žinojimo apie gabenamą narkotinę medžiagą, paslėptą puspriekabėje. Be to, iš byloje esančio vaizdo įrašo Nr. 20240703 matyti, kad nuteistasis P. B., prieš įlipdamas į vilkiką, apžiūrėjo ir puspriekabės dugną (0.11.41 val., 0.14.21 val.). Toks nuteistojo P. B. elgesys patvirtina jo turėtą tikslą sėkmingai pergabenti puspriekabėje paslėptas draudžiamas medžiagas, imantis visų tai galinčių užtikrinti veiksmų.

Kaip ne kartą pažymėta kasacinio teismo praktikoje, įrodinėjimas ir sprendimas dėl įrodymų pakankamumo ir dėl jais grindžiamų išvadų tikrumo yra sudėtingesnis ir reikalaujantis daugiau kruopštumo, nuoseklumo, tikslumo įtikinamai susiejant esamus įrodymus į loginę seką, jeigu teismo išvados grindžiamos ir netiesioginiais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-214-976/2017, 11.10 papunktis). Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-110-1073/2020, 7.5 papunktis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-175-942/2021, 22 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiau aptarti nuteistojo P. B. veiksmai paneigia apeliaciniame skunde nurodytą argumentą, kad jį nusikaltimo organizatoriai pasitelkė tik kaip asmenį, nežinojusį apie daromą nusikalstamą veiką. Priešingai, byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog P. B., turėdamas bendrą tikslą su kitais nusikaltimo daryme dalyvavusiais asmenimis, vykdė jam duotus nurodymus – puspriekabę su joje paslėpta draudžiama medžiaga nugabenti į vietą, iš kurios ją perims ir toliau į Rusijos Federaciją gabens kitas asmuo (V. M.). Pirmiau aptartų byloje esančių įrodymų visetas patvirtina, kad P. B. žinojo apie puspriekabėje paslėptą narkotinę medžiagą – kanapių dervą ir ėmėsi atsargumo priemonių tam, jog draudžiama medžiaga nebūtų surasta. Taigi šioje byloje protingas nustatytų nusikaltimų padarymo aplinkybių vertinimas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad nuteistasis, būdamas suaugęs, išsilavinęs ir pakankamai gyvenimiškos bei darbinės patirties turintis asmuo, turėjo suvokti ir suvokė savo nusikalstamų veiksmų pavojingumą, suprato kilsiančias pasekmes ir jų siekė. Byloje esantys objektyvūs duomenys vieni kitus papildo, jungiasi į nuoseklią ir logišką grandinę ir neabejotinai patvirtina, kad P. B., veikdamas bendrai su V. M. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, vykdydami bendroje nusikalstamoje veiksmų grandinėje jiems duodamas nurodymus, neteisėtai laikė, gabeno labai didelį kiekį narkotinės medžiagos kanapių dervos ir rengėsi, nepateikiant muitinės kontrolei ir kitaip jos išvengiant, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos kanapių dervos.

Dėl V. M. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, BK 21 straipsnio 1 dalį, 260¹ straipsnio 5 dalį

Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nuteistasis V. M. aiškino, kad jis nežinojo apie puspriekabėje paslėptą narkotinę medžiagą – kanapių dervą. Jis tvirtino, kad į Lietuvos Respubliką iš Maskvos atvyko su prikabinta puspriekabe, priklausiusia A. I., kurią turėjo sukeisti su puspriekabe Lietuvoje ir su ja nuvažiuoti į Kaliningradą. A. I. V. M. davė asmens, vadinamo „Vasia“, latvišką telefono numerį ir nurodė su pastaruoju susisiekti įvažiavus į Lietuvą. Susisiekus su minėtu asmeniu, pastarasis nurodė, kad nuteistasis V. M. apie pietus turi būti nurodytoje vietoje. Ten nuvykęs, jis apžiūrėjo puspriekabę, pamatė, kad puspriekabė techniškai netvarkinga: stabdžių sistema leido orą net jai stovint, buvo matyti, jog krovininė dalis buvo nuimta nuo priekabos, nes visi varžtai buvo atsukti, trūko dalių, tarpinių, tvirtinimo varžtų, apšiltinimo, jis matė kažkokį blizgantį metalą. Todėl V. M. viską nufotografavo, nusiuntė „Vasiai“ ir pastarojo paklausė, kaip su tokia priekaba važiuoti toliau. Trūkumams pašalinti reikėjo specialių įrankių. V. M. susitarė su „Vasia“, kad kitą dieną nuteistasis pasiims jau sutaisytą priekabą. 2024 m. liepos 3 d. apie 15 val. „Vasia“ parašė, kad apie 17–18 val. jis priekabą galės pasiimti iš tos pačios degalinės. Atvykęs į degalinę jis pamatė, kad puspriekabės stovis nepakitęs. V. M. ir vėl nufotografavo puspriekabę, nusiuntė nuotraukas „Vasiai“ ir pasakė, kad tokios puspriekabės neims, nes gali iškilti techninės problemos. Nuteistojo V. M. teigimu, tuo metu, kai jis fotografavo puspriekabę, tikrai nematė jokių slėptuvių ir apie puspriekabėje paslėptas narkotines medžiagas nieko nežinojo (t. 13, b. l. 103–105, 181). Tokį nuteistojo V. M. aiškinimą paneigia byloje esančių įrodymų visuma.

Nors nuteistasis V. M. aiškino, kad jis, prieš apsispręsdamas tempti puspriekabę, ją apžiūrėjo ir suprato, jog su tokia puspriekabe važiuoti nėra saugu, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad puspriekabės techninė būklė nesutrukdė P. B. ją tempti didesnį nei 150 km atstumą į Panevėžį. P. B. aiškino, kad nors, kai jis prisikabino puspriekabę, degė ABS klaida, buvo nesklandumų su stabdžiais, tačiau tai važiuoti netrukdė. Nuteistasis teigė, kad jis atidžiai puspriekabės neapžiūrėjo, tačiau, einant aplinkui, užkabinant ją ir atkabinant, jis pakitimų nepastebėjo (t. 13, b. l. 67). Taigi nors puspriekabę tempti turėjo tiek nuteistasis P. B., tiek V. M., tačiau jie puspriekabės techninę būklę ir galimybe ja naudotis, vertino skirtingai.

Iš byloje esančių nuteistojo V. M. asmeniui, vadinamam „Vasia“, siųstų foto nuotraukų matyti, kad, priešingai nei tvirtina nuteistasis, jose buvo užfiksuoti iš konstrukcijų besimatantys sidabrinės spalvos paketai (foto nuotraukos Nr. 5, Nr. 10, Nr. 11, Nr. 12) bei tarpai tarp konstrukcijų, galintys sukelti įtarimą dėl puspriekabės perdarymo (foto nuotraukos Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, Nr. 6, Nr. 7, Nr. 8, Nr. 9). Nors nuteistasis V. M. teigė, kad jis su tokia puspriekabe atsisakė važiuoti dėl jos prastos techninės būklės, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, jog nuteistasis baiminosi dėl netinkamo narkotinių medžiagų paslėpimo, galinčio sukelti įtarimą pasienio pareigūnams.

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 4-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2024 m. rugsėjo 24 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad, atlikus 2024 m. rugsėjo 12 d. apžiūros protokolo priedo Nr. 3 susirašinėjimo rusų kalba vertimą bei atlikus šių pokalbių stenogramą, matyti, jog mobiliojo ryšio telefone „Oppo A17“, kuris buvo paimtas iš V. M. asmens kratos metu, Signal bendravimo programėlėje buvo rastas šios Signal programėlės naudotojo, kuris įvestas kaip „(duomenys neskelbtini)“, ir asmens, įvardinto „Vasia“, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), susirašinėjimas bei vartotojui „Vasia“ išsiųstos nuotraukos, kuriose matyti, kad V. M. fotografavo puspriekabės dugną, kuris buvo blogai prisuktas varžtu, matėsi plyšys, pro kurį buvo matomi pilkos spalvos lipnių juostų (izoliacijos) kraštai (t. 6, b. l. 76–81). Iš nuteistojo V. M. susirašinėjimo su asmeniu, vadinamu „Vasia“, matyti, kad V. M., paėmęs puspriekabę, 2024 m. liepos 1 d. 10:29:04 pastarąjį informavo, jog puspriekabė neprisukta, išsiuntė nuotrauką. Kai asmuo, vadinamas „Vasia“, paprašė, kad V. M. pats pataisytų padėtį ir užsuktų varžtus, pažadėjo jam papildomai skirti pinigų už kilusius nepatogumus, nuteistasis V. M. išsiuntė fotonuotraukas, nurodydamas, jog jis pats puspriekabės nesutvarkys. Pirmiau aptarti duomenys patvirtina, kad V. M. puspriekabės į Rusijos Federaciją netempė ne dėl jos netinkamos techninės būklės, kuri, pasak nuteistojo V. M., nebuvo pagerinta jam pirmą kartą apie tai informavus asmenį, vadinamą „Vasią“, tačiau dėl netinkamo narkotinės medžiagos paslėpimo puspriekabėje.

Nuteistojo V. M. gynėjas tvirtina, kad jo ginamasis neatliko jokių aktyvių veiksmų – narkotinės medžiagos puspriekabėje nepaslėpė, jos prie savo vilkiko neprisikabino ir netempė, tačiau pirmiau aptarti nuteistojo veiksmai, kruopščiai apžiūrint puspriekabės konstrukcijas, patvirtina, jog jis buvo atsakingas už narkotinių medžiagų sėkmingą kontrabandą, kertant Lietuvos Respublikos sieną, dėl to jis informavo „Vasią“ apie netinkamai paslėptą narkotinę medžiagą ir su juo derino tolimesnius veiksmus.

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad 2024 m. liepos 17 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateikta informacija patvirtina, jog 2024 m. liepos 1 d. 5.22 val., V. M. atvyko į Lietuvos Respubliką per Medininkų pasienio kontrolės punktą su transporto priemone, kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pateikė Rusijos Federacijos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Supaprastinto tranzito dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini). Tranzitas per Lietuvos Respublikos teritoriją su Supaprastinto tranzito dokumentu yra daugkartinis, bet kiekvieną kartą neturi viršyti 24 valandų. V. M. 2024 m. liepos 3 d. 21.30 val. jau turėjo būti išvykęs iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį (t. 12, b. l. 88–92).

Iš V. M. susirašinėjimo su asmeniu, vadinamu „Vasia“, matyti, kad prireikus puspriekabėje atlikti techninius pataisymus tam, jog nesimatytų ertmėse paslėpta narkotinė medžiaga – kanapių derva, V. M. informavo „Vasią“, kad jis pasirūpino jo užtrukimą Lietuvos Respublikoje pateisinančiais dokumentais: „Aš paėmiau Kaune servise popierių dėl remonto, galvoju praslys, tuo pačiu kai ką pakeičiau“. Į tai „Vasia“: atsakė: „Gražuolis“ (t. 6, b. l. 78). Akivaizdu, kad abu asmenys buvo suinteresuoti tuo, jog V. M. galėtų pabūti Lietuvos Respublikoje tol, kol puspriekabė su narkotinėmis medžiagomis bus tinkamai paruošta – vizualiai nesimatys, kad puspriekabės ertmėse padaryti pakeitimai ir paslėpta narkotinė medžiaga. UAB „C.“ Regiono serviso vadovo/Kauno atstovybės direktoriaus 2024 m. rugpjūčio 14 d. rašte nurodyta, kad į UAB „C.“ teritoriją 2024 m. liepos 2 d. 15.05 val. atvyko vilkiko „DAF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas, kuris skundėsi vilkiko trauka, skydelyje degančiais įvairiais pranešimais apie degimus, todėl buvo padarytas gedimams pašalinti reikalingų detalių sąrašas. UAB „C.“ neatliko remonto darbų ir detalių nepardavė. Apmokėjimas nebuvo atliktas. Iš UAB „C.“ teritorijos vilkikas išvyko 2024 m. liepos 2 d. 18.38 val. (t. 5, b. l. 43).

Nuteistasis V. M. paaiškino, kad jį į „DAF“ servisą dėl kuro sistemos trūkumų užregistravo draugas A. M.. Jis tai padaryti turėjo 2024 m. liepos 1 d., tačiau kažkas nepavyko, todėl užregistravo 2024 m. liepos 2 d. Pasak nuteistojo, buvo pakeistas vilkiko kuro siurblys, kuro filtras, oro filtras ir oro įsiurbimas. Už suteiktas paslaugas jis atsiskaitė grynaisiais (t. 13, b. l. 105). Nors bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme liudytojas A. M., kuris su nuteistuoju V. M. palaikė draugiškus santykius, patvirtino, kad jis užregistravo V. M. vilkiką į „DAF“ servisą, iš kurio išvažiavęs pastarasis patvirtino, jog vilkikas sutvarkytas, tačiau paaiškino, kad jis nesigilino į tai, kokie buvo V. M. vilkiko gedimai. Liudytojas taip pat patvirtino, kad V. M. buvo reikalingi dokumentai, pagrindžiantys, jog servise jo vilkikui buvo atlikti darbai ir paaiškino, jog, turint tokius dokumentus, pareigūnai nelaikytų pažeidimu aplinkybės, kad Lietuvos Respublikoje vairuotojas užtruko ilgiau nei 24 val. (t. 13, b. l. 122, 123). Taigi, tokius liudytojo parodymus vertinti, kaip patvirtinančius, kad V. M. servise iš tiesų lankėsi dėl būtinybės remontuoti savo vilkiką, nėra pagrindo. Byloje esanti UAB „C.“ 2024 m. liepos 2 d. pažyma patvirtina, kad vilkikui „DAF“, kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), valst Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atlikta kompiuterinė diagnostika ir nustatytas kalnų stabdžio (retarderio) gedimas (t. 13, b. l. 52–61). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ši aplinkybė nepaneigia, jog V. M. vilkiko patikrą atliko ne tik dėl iškilusių techninių nesklandumų, tačiau ir tam, kad jis galėtų pateisinti savo ilgesnį nei 24 val. buvimą Lietuvos Respublikoje.

Nuteistojo V. M. gynėjo teigimu, tai, kad nuteistasis nežinojo apie puspriekabės rėme paslėptą narkotinę medžiagą patvirtina aplinkybė, jog jis, susirašinėdamas su asmeniu, vardu „Vasia“, atvirai kalbėjo apie puspriekabės rėmą, ko, anot gynėjo, nebūtų daręs, žinodamas apie jame paslėptą draudžiamą medžiagą. Tačiau iš nuteistojo V. M. susirašinėjimo su asmeniu, vadinamu „Vasia“, turinio akivaizdu, kad nors jie bendraudami neįvardino, jog kalbasi apie narkotinės medžiagos – kanapių dervos gabenimą į Rusijos Federaciją, susirašinėjo užmaskuotai, neatskleisdami tikrojo puspriekabės perėmimo tikslo, tačiau abu stengėsi, jog pagal iš anksto suderintą planą pavyktų puspriekabę su tinkamai paslėpta narkotine medžiaga – kanapių derva išvežti į Rusijos Federaciją. 2024 m. liepos 1 d. 12.01.11 val. „Vasia“ V. M. rašė: „Kaip ten bebūtų tik neišvažiuok, maža kas ar ten eilė greičiau, ar ką, sugalvok ką nors, reikia žūt būt baigti klausimą, mes viską darome“, į ką V. M. atrašė: „Gerai“. Kai 2024 m. liepos 3 d. V. M., apžiūrėjęs puspriekabę, asmeniui, vadinamam „Vasia“, vėl nusiuntė nuotraukas, kuriose matėsi sidabrinės spalvos paketai ir informavo, kad pasieniečiai ten žiūri, asmuo „Vasia“ pradėjo siūlyti variantus, kokiu būdu būtų galima išgabenti draudžiamas medžiagas: „Ką atšaukimas?“; „Žiūrėk, tada dar būdas, jeigu aš paimu abi ir tavo ir tą ir iš tos į tavo permesiu?“; „Arba tada ratą darom? Tai tariamės“ (t. 6, b. l. 79).

Nuteistojo V. M. gynėjas skunde akcentuoja, kad jo ginamojo veiksmai, atsisakius į Rusijos Federaciją tempti puspriekabę, turėtų būti vertinami kaip savanoriškas atsisakymas pabaigti nusikalstamą veiką (BK 23 straipsnis). Sutikti su šiuo apeliacinio skundo argumentu nėra pagrindo. BK 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savanoriškas atsisakymas pabaigti nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą yra tada, kai asmuo savo noru nutraukia pradėtą nusikalstamą veiką suvokdamas, kad gali ją pabaigti. Tokia išvada gali būti padaryta, kai sprendimą atsisakyti pabaigti nusikalstamą veiką asmuo priėmė savanoriškai, o ne susidūręs su neįveikiamomis ar sunkiai įveikiamomis aplinkybėmis (kliūtimis), neleidžiančiomis pabaigti pradėtos veikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. birželio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-135-648/2021, 23 punktas). Nors nuteistasis V. M. tvirtino, kad jis, įsitikinęs, jog puspriekabė yra techniškai netvarkinga, nusprendė jos nevežti, o toliau su asmeniu, vadinamu „Vasia“, susirašinėjo tik tam, jog pastarasis atstotų, tačiau iš susirašinėjimo turinio matyti, kad V. M. sutiko su vienu iš minėto asmens pateiktų pasiūlymų: „daryti ratą“, nurodė, jog tai užtruks 2 savaites. Asmuo, vadinamas „Vasia“, nurodė, kaip V. M. pasielgti su telefonu: „Žiūrėk, tu šį tel. tada neišmesk“; „Palik kitam kartui!“; „Tai žiūrėk, neišmesk tu tą tel. ir kai būsi namuose susiek!“ „Perduosi ten tel. savo draugam ir mes pagalvosime kaip geriau daryti, gerai?“ (t. 6, b. l. 76–81). Aptartos aplinkybės patvirtina, kad bendras nuteistųjų ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens nusikalstamas sumanymas nebuvo realizuotas ne dėl V. M. savanoriško atsisakymo pabaigti nusikalstamą veiką, o dėl nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, nes laiku neužtikrinus tinkamo narkotinės medžiagos paslėpimo transporto priemonėje, puspriekabė „Lamberet“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su jos dugne įrengtoje slėptuvėje esančiu labai dideliu kiekiu 391 986,293 g (391,986293 kg) narkotinės medžiagos – kanapių dervos buvo sulaikyta policijos pareigūnų.

Teisėjų kolegijos vertinimu, minėti duomenys, priešingai nei teigia nuteistasis V. M., patvirtina tiek jo paties, tiek nurodymus jam susirašinėjant davusio asmens, suinteresuotumą įvykdyti nusikalstamą sumanymą – gabenti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių dervos į Rusijos Federaciją. Būtent dėl turėto bendro tikslo – padaryti suplanuotą nusikaltimą, nuteistasis V. M. kruopščiai apžiūrėjo puspriekabę tam, kad įsitikintų, jog draudžiama medžiaga nebus surasta pareigūnų bei ėmėsi veiksmų, kad pateisintų užtrukimą Lietuvos Respublikoje, laukiant, kol puspriekabė bus tinkamai paruošta. Be to, iš 2024 m. liepos 10 d.–11 d. kratos protokolo matyti, kad atlikus kratą V. M. naudojamame vilkike „DAF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Lamberet“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), puspriekabės dugne buvo rasta įrengta tuščia, analogišku būdu padaryta slėptuvė, tai yra, buvo rastos dvi lygiagrečiai, viena nuo kitos 1,20 m atstumu išpjautos grindyse ertmės, į kurias buvo sudėti iš keturbriaunių metalinių konstrukcijų, plokščių, kurios nėra puspriekabės konstrukcijos gamyklinės dalys, padaryti loviai. Slėptuvių gylis apie 14 cm, plotis – apie 17 cm. Vilkike buvo rastos ir paimtos SIM kortelės, vairuotojo kortelė ir kiti daiktai (t. 1, b. l. 108–113).

Taigi byloje esantys duomenys patvirtina, kad tiek puspriekabė, su kuria nuteistasis V. M. atvyko į Lietuvos Respubliką, tiek P. B. degalinėje „Orelex“ palikta puspriekabė, buvo su įrengtomis slėptuvėmis. Be to, Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 4-ojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2024 m. rugsėjo 11 d. tarnybiniame pranešime dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo nustatyta, kad puspriekabės „Lamberet“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurią vairavo V. M., kurių identifikacinis numeris vienodas: (duomenys neskelbtini), yra pakeisti perkalant. Pirminis identifikacinis numeris puspriekabės „Lamberet“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini), o puspriekabės „Lamberet“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirminis identifikacinis numeris yra (duomenys neskelbtini), tai gamintojo „Steelbear“ gamybos puspriekabės (t. 1, b. l. 13–15). Nuteistasis V. M. negalėjo paaiškinti, kodėl abiejų puspriekabių VIN numeriai buvo vienodi (t. 13, b. l. 105). Akivaizdu, kad tiek puspriekabė, su kuria V. M. atvyko į Lietuvos Respubliką, tiek puspriekabė, kurią „Olerex“ degalinėje paliko nuteistasis P. B., buvo specialiai pritaikytos draudžiamų medžiagų gabenimui ir tai nuteistasis V. M. neabejotinai žinojo.

Iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 2024 m. gruodžio 20 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad nuteistasis V. M. 2024 m. liepos 3 d. apie 19:15 val. prie savo vilkiko „DAF XF440“ prikabino P. B. paliktą puspriekabę „Lamberet“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Užkabinęs puspriekabę, vairuotojas atsisėdo į savo vilkiką, kiek vėliau išlipo iš krovininio automobilio kabinos, atkabino prikabintą puspriekabę „Lamberet“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užkabino puspriekabę, „Lamberet“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurią prisikabinęs prieš tai atvyko į įvykio vietą, įsėdo į vilkiką ir išvažiavo iš degalinės teritorijos (t. 5, b. l. 74–76). Šie duomenys užfiksuoti ir Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2025 m. vasario 27 d. tarnybiniame pranešime (t. 5, b. l. 77–79). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad šią laiko atkarpą (nuo puspriekabės prikabinimo prie vilkiko „DAF XF440“ iki jos atkabinimo) puspriekabė su joje paslėpta narkotine medžiaga – kanapių derva buvo nuteistojo V. M. žinioje, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam V. M. inkriminavo narkotinės medžiagos – kanapių dervos laikymą. Jis neabejotinai suprato, kad nuo jo asmeniui, vadinamam „Vasia“, pateikiamos informacijos, priklausys jo tolimesni veiksmai. Nuteistasis V. M. žinojo, kad disponuoja draudžiamomis medžiagomis ir dalyvauja sprendimų dėl tolesnių jų laikymo ar gabenimo į Rusijos Federaciją priėmime.

Byloje esančių įrodymų visetas patvirtina, kad V. M. puspriekabę, kurioje buvo paslėpta labai didelis kiekis narkotinių medžiagų, turėjo išgabenti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Rusijos Federaciją. Iš 2024 m. liepos 23 d. Pasienio kontrolės punktų direkcijos prie Susisiekimo ministerijos pateiktos informacijos matyti, kad transporto priemonių, laukiančių kirsti Lietuvos Respublikos valstybės sieną, eilių valdymo informacinėje sistemoje 2024 m. liepos 3 d., 20:07 val. buvo sukurta išankstinė rezervacija, kurioje nurodoma, kad 2024 m. liepos 4 d., 05:00 val., V. M. su transporto priemone, kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvyks į Kybartų laukimo aikštelę (t. 4, b. l. 140–144 ). 2024 m. rugpjūčio 19 d. Pasienio kontrolės punktų direkcijos prie Susisiekimo ministerijos pateiktos sąskaitos faktūros ir banko pervedimo išrašu nustatyta, kad dėl 2024 m. liepos 4 d. išankstinės V. M. rezervacijos transporto priemonių, laukiančių kirsti Lietuvos Respublikos valstybės sieną, eilių valdymo informacinėje sistemoje kreipėsi ir rezervaciją internetu atliko UAB „S.“ (įmonės savininkas yra A. M.) (t. 4, b. l. 147–150). Liudytojas A. M. patvirtino, kad kadangi eilė trečiųjų šalių piliečiams pasienio poste yra ilgesnė, gali užtrukti iki 2–3 parų, jis V. M. vilkiką, pastarojo prašymu, užregistravo į laukimo eilę savo įmonės vardu (t. 13, b. l. 121–122). Šios aplinkybės patvirtina, kad V. M. buvo svarbu neuždelsti kertant Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sieną. Tačiau nusikalstama veika nutrūko pasirengimo stadijoje dėl nuo nuteistųjų valios nepriklausančių aplinkybių – paaiškėjus, kad gabenama narkotinė medžiaga nebuvo tinkamai paslėpta.

Sutiktina su apeliacinių skundų argumentu, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog nuteistieji P. B. ir V. M. vienas kitą pažinojo ir bendravo. Tačiau faktinių duomenų visuma susieta į loginę grandinę patvirtina, kad nuteistųjų veiksmai buvo suderinti, kiekvienas iš jų turėjo aiškią užduotį ir vaidmenį, kuriuos įgyvendindami siekė bendro tikslo – disponuoti labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos kanapių dervos ir ją išgabenti į Rusijos Federaciją: P. B. į nurodytą vietą pristatė puspriekabę su joje paslėptu labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos – kanapių dervos, o V. M., savo puspriekabę pakeitęs į P. B. paliktą puspriekabę, vilkiku ją su draudžiama medžiaga turėjo išgabenti į Rusijos Federaciją, vykdydami jiems duodamus ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens nurodymus. Nors byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad nuteistieji P. B. ir V. M. žinojo tikslų gabenamos narkotinės medžiagos kiekį, tačiau akivaizdu, jog jie, suvokdami, kad draudžiama medžiaga paslėpta puspriekabės konstrukcijose, suprato, jog disponuoja labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos – kanapių dervos, turėjo bendrą tikslą, kad draudžiama medžiaga būtų išgabenta į Rusijos Federaciją, ir norėjo taip veikti.

Iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2025 m. kovo 14 d. tarnybinio pranešimo dėl nenustatyto asmens matyti, kad atliekamo ikiteisminio tyrimo metu buvo gauti duomenys, jog P. B. ir V. M. neteisėtai laikė, gabeno labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių dervos ir rengėsi, nepateikdami muitinės kontrolei ir kitaip jos išvengdami, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos kanapių dervos, t. y. bendrai veikė su Latvijos Respublikos gyvenančiu asmeniu, kurio ikiteisminio tyrimo metu nustatyti nepavyko (t. 1, b. l. 29–30).

Apeliaciniuose skunduose pažymima, kad nors abiem nuteistiesiems inkriminuojama, jog jie nusikalto, veikdami bendrai su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, tačiau byloje nėra aišku, kad tiek P. B., tiek V. M. bendravo su tuo pačiu asmeniu. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši aplinkybė nepaneigia, kad tiek nuteistasis P. B., tiek nuteistasis V. M. vykdė ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens nurodymus, kuris koordinavo abiejų nuteistųjų veiksmus. Nors byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad P. B. palaikė ryšį (bendravo) su tuo pačiu asmeniu, su kuriuo dėl puspriekabės perėmimo bendravo ir V. M., tačiau abu nuteistieji patvirtino, jog jie veikė ne savarankiškai, tačiau nurodymus dėl puspriekabės telefonu gavo iš kito asmens. Nuteistieji P. B. ir V. M. su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu veikė turėdami bendrą tikslą vykdyti narkotinės medžiagos – kanapių dervos kontrabandą. Akivaizdu, kad be ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens veiksmų nebūtų galimi ir nuteistųjų P. B. ir V. M. veiksmai. Taigi nuteistųjų tarpusavio susitarimas su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, jungiamas tyčios veikti bendrai, lėmė ir palengvino nusikalstamos veikos darymą, sustiprino jų pasiryžimą veikti nusikalstamai. Todėl, net ir nenustačius asmens, su kuriuo bendrais veiksmais nusikalto P. B. ir V. M., pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad jie nusikalto veikdami bendrai su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu. Jie suvokė, kad veikia bendrai su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kartu siekė bendro rezultato ir neabejotinai suprato savo vaidmenį (kokius veiksmus turi atlikti) darant nusikalstamą veiką bei norėjo taip veikti.

Aptarti duomenys patvirtina, kad nuteistieji P. B. ir V. M. nusikalto veikdami tiesiogine tyčia. Nors nutiestieji vienas kito nepažinojo, jų veiksmai buvo atliekami koordinuotai, kryptingai, siekiant bendro tikslo ir kiekvienam iš jų savo veiksmais reikšmingai prisidedant prie bendro sumanymo įgyvendinimo, t. y. sudarant sąlygas narkotikų kontrabandos įvykdymui. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nuteistųjų nusikalstama veika nutrūko rengimosi stadijoje, nes paaiškėjo, kad slėptuvė puspriekabėje yra lengvai pastebima, vėliau jie buvo sulaikyti policijos pareigūnų. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas teisingai nuteistųjų P. B. ir V. M. veiksmus kvalifikavo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, BK 21 straipsnio 1 dalį, 260¹ straipsnio 5 dalį.

Dėl BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkto taikymo

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nustatė nuteistųjų P. B. ir V. M. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jie nusikalto veikdami bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pažymėtina, kad pagal BK 25 straipsnio 2 dalį bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai.

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog vien nusikalstamos veikos aprašyme vartojama formuluotė „veikdami kartu tarpusavyje“ nesuponuoja, kad kaltinamajam yra inkriminuojamas veikimo bendrininkų grupe požymis. Asmens baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė turi būti arba eksplicitiškai nurodyta jam pareikštame kaltinime, arba būti akivaizdi iš formuojamo kaltinimo turinio, taip pat turi būti konstatuota apkaltinamajame nuosprendyje. Veikimo bendrininkų grupe požymis turi būti konstatuotas aiškiai ir vartojant būtent tą gramatinės išraiškos formą, kuri įtvirtinta baudžiamajame įstatyme. Jokie kiti pasakymai, pavyzdžiui, „veikdami kartu tarpusavyje“, „veikdami kartu“, „išvien“ ir kt., nėra vertinami kaip veikimo bendrininkų grupe konstatavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-116-697/2021, 19 punktas).

Nuteistieji P. B. ir V. M. pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad jie nusikalto veikdami bendrai, t. y. kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu. Nei kaltinamajame akte, nei pirmosios instancijos teismo nuosprendyje (BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punktas) nėra nustatyta, kad nuteistasis P. B. ir V. M., veikdami bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniui, neteisėtai laikė, gabeno labai didelį kiekį narkotinės medžiagos kanapių dervos ir rengėsi, nepateikiant muitinės kontrolei ir kitaip jos išvengiant, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos kanapių dervos.

Be to, BK 219 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kaltinamajame akte turi būti nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; duomenys apie nukentėjusįjį; įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Kaltinamajame akte nurodyta, kad P. B. ir V. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Tokios aplinkybės, kaip nuteistųjų atsakomybę sunkinančios, pripažinti neprašė ir prokurorė baigiamųjų kalbų metu. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ši atsakomybę sunkinanti aplinkybė nuteistiesiems nustatyta nepagrįstai, todėl naikinama apygardos teismo nuteistiesiems P. B. ir V. M. nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte, kad jie nusikalto, veikdami bendrininkų grupe.

Dėl paskirtų bausmių ir BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo

Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia: į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Įvertinus visas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, motyvuotai parenkama švelnesnė ar griežtesnė bausmės rūšis, taip pat skiriamos bausmės dydis, (BK 61 straipsnio 2 dalis). Visų šių aplinkybių įvertinimas leidžia parinkti bausmę, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Už nusikaltimo numatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje padarymą baudžiama laisvės atėmimu nuo 10 iki 15 metų. Nusikaltimo, numatyto BK 260¹ straipsnio 5 dalyje, padarymas užtraukia laisvės atėmimo bausmę nuo 4 iki 12 metų. Nuteistojo P. B. gynėjo manymu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę jo ginamajam, nepagrįstai netaikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų ir jam paskyrė bausmes, kurios yra per griežtos. Nuteistojo V. M. gynėjo teigimu, jo ginamajam pirmosios instancijos teismo paskirta galutinė bausmė yra neteisinga, nes neatitinka nei nuteistojo asmenybės, nei padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo. Sutikti su tokiais apeliacinių skundų argumentais nėra pagrindo.

Sprendžiant dėl galimybės nuteistiesiems P. B. ir V. M. taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, pažymima, kad paprastai turi būti nustatyta, jog padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadiją, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2014 m. kovo 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-169-458/2020, 17 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-125-689/2021, 8 punktas).

Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo P. B. ir V. M. padarytų nusikaltimų pavojingumą, atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų stadiją, būdą, vertinti kaip žymiai mažesnį, negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas. Paminėtina, kad nuteistieji pripažinti kaltais už tai, kad V. M. laikė, o P. B. laikė ir gabeno bei abu pasikėsino gabenti į Rusijos Federacijos Respubliką labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių dervos (beveik 392 kg). Nors nuteistieji disponavo augalinės kilmės narkotine medžiaga, tačiau tai labai stipri augalinė medžiaga. Be to, vertinant šios draudžiamos narkotinės medžiagos pavojingumą, svarbu vadovautis Lietuvos Respublikos Seimo 2023 m. gegužės 23 d. nutarimu dėl nacionalinės darbotvarkės narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės, vartojimo prevencijos ir žalos mažinimo klausimais iki 2035 metų patvirtinimo Nr. XIV-1982, iš kurio matyti, kad Lietuva, kaip Europos Sąjungos pasienio zona, yra viena iš aktyvių narkotikų ir jų pirmtakų (prekursorių) tranzito šalių, per kurią gabenama narkotikų (kanapių dervos (hašišo) iš Pietų – į Šiaurės šalis kontrabanda. Taip pat numatytos priemonės ir veiksmai tokiai nusikalstamai veikai užkardyti (valstybės sienos kontrolės priemonių stiprinimas, pasienio kontrolės procedūrų tobulinimas ir modernizavimas, žmogiškųjų išteklių stiprinimas, ir techninis aprūpinimas, reikalingas gabenamoms medžiagoms identifikuoti, taip pat nacionalinis ir tarptautinis institucijų bendradarbiavimo stiprinimas ir plėtojimas). Nuteistieji iš viso disponavo net 391 986,293 gramais (391,986293 kg) narkotinės medžiagos kanapių dervos. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintose „Dėl Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose“ numatyta, kad labai dideliu kiekiu kanapių dervos laikoma daugiau kaip 125 g šios medžiagos. Taigi gabentos kanapių dervos kiekis minimalią didelio kiekio ribą viršija daugiau kaip 3 135 kartų. Be to, narkotinė medžiaga buvo paslėpta iš anksto parengtoje slėptuvėje. Puspriekabė, kurioje slėptuvė buvo įrengta, buvo su netikrais VIN numeriais, abu nuteistieji nusikalstamos veikos darymo metu naudojosi jiems suteiktais mobiliojo ryšio telefonais. Kaip jau minėta, analogiška slėptuvė buvo įrengta ir prie V. M. naudoto vilkiko „DAF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prikabintoje puspriekabėje „Lamberet“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės patvirtina, kad nuteistųjų P. B. ir V. M. veiksmai nebuvo atsitiktinai, o priešingai, buvo iš anksto suplanuoti, jiems buvo ruošiamasi. Nuteistieji nusikalto iš savanaudiškų paskatų, siekdami finansinės naudos. Nors, kaip pagrįstai pažymima apeliaciniuose skunduose, narkotinė medžiaga buvo sulaikyta ir į neteisėtą apyvartą nepakliuvo, tačiau vertinti nuteistųjų P. B. ir V. M. nusikalstamus veiksmus, gabenant labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių dervos, turint tikslą šią narkotinę medžiagą kontrabandos būdu išgabenti į Rusijos Federaciją, kaip mažiau pavojingus, nėra pagrindo.

Be to, BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymui taip pat labai svarbi yra kaltininko asmenybė, kurios vertinimas gali suponuoti išvadą, kad net minimalios įstatymo sankcijoje nurodytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisingas; vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį atlieka kaltininko nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 1 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-348/2013). BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas tiesiogiai susijęs su vidiniu teismo įsitikinimu dėl kaltinamojo asmenybės pavojingumo, o šį įsitikinimą formuoja ne tik objektyvi bylos medžiaga, bet ir įrodymų tyrimas, asmenų apklausos, tiesioginis teisiamojo elgesio ir laikysenos stebėjimas, jo parodymų ir atsakymų į patikslinančius klausimus išklausymas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-316-788/2019, 7.4 papunktis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-187-976/2023, 20 punktas).

P. B. nusikalto Lietuvos Respublikoje būdamas neteistas. Jis buvo teisiamas 2009 m. balandžio 9 d. Suomijoje už mokesčių slėpimą sunkinančiomis aplinkybėmis. 2013 m. rugpjūčio 6 d. Vokietijoje už nusikaltimus mokesčių tvarkai ir muitų teisės aktų pažeidimus (t. 11, b. l. 65–72). P. B. yra baustas administracine tvarka Lietuvoje dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų (t. 11, b. l. 76–80) bei Lenkijos Respublikoje dėl to, kad tikrinamos transporto priemonės junginio masė viršijo 120 t (t. 9, b. l. 60–61), taip pat už maksimalaus transporto priemonės vairavimo dienos laiko viršijimą (t. 9, b. l. 52–53, 54–55, 56–57). Nuteistasis P. B. turi 3 nepilnamečius vaikus, dirba UAB „Z.“ vairuotoju-ekpeditoriumi (t. 13, b. l. 171). V. M. nusikalto Lietuvoje būdamas neteistas (t. 12, b. l. 95–96), nebaustas administracine tvarka (t. 12, b. l. 97). Jis yra susituokęs, turi sūnų. Nors nuteistasis V. M. yra sukūręs šeimą, P. B. rūpinasi trimis nepilnamečiais vaikais, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad nuteistieji, jausdami atsakomybę prieš savo šeimos narius, ignoravo dėl jų nusikalstamų veiksmų galimą kilti itin griežtą atsakomybę (gresiančias ilgalaikes laisvės atėmimo bausmes), rodo jų pakankamai lengvabūdišką požiūrį į nusikalstamų veiksmų pavojingumą, dėl jų kilsiančias pasekmes bei poveikį ne tik savo ateičiai, bet ir artimiesiems. Nors tiek nuteistasis P. B., tiek V. M. nėra charakterizuojami kaip linkę nusikalsti asmenys, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nenustatyta išskirtinių aplinkybių, leidžiančių nuteistuosius P. B. ar V. M. charakterizuoti išimtinai teigiamai ir spręsti, kad baudžiamojo įstatymo sankcijoje nustatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už nusikaltimus, padarytus byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisingas. Todėl taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir švelninti nuteistiesiems P. B. ar V. M. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes ar galutinę subendrintą bausmę nėra pagrindo.

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad teismas, skirdamas bausmę, privalo įvertinti, jog baudžiamajame įstatyme įstatymo leidėjas numatė itin griežtas bausmes už nusikalstamas veikas, sietinas su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, taip siekdamas sumažinti tokių medžiagų prieinamumą visuomenei, jų vartojimą. Taikomos teisinės priemonės negali būti formalios, neturinčios reikšmingo poveikio kaltininkui, nes taip nebūtų pasiekti visi BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžti bausmės tikslai, tarp jų ir prevenciniai (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. vasario 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-47-843/2025).

Tiek nuteistojo V. M. gynėjas, tiek nuteistojo P. B. gynėjas, nesutikdami su jo ginamiesiems paskirtų bausmių dydžiais, remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-479-222/2015, Nr. 2K-436-489/2016, Nr. 2K-249-895/2017, Nr. 2K-296-788/2017, Nr. 2K-312-222/2019, Nr. 2K-316-788/2019, Nr. 2K-179-693/2019, Lietuvos apeliacinio teismo nutartimis baudžiamosiose bylose Nr. 1A-103-307/2018, Nr. 1A-382-1076/2018, Nr. 1A-407-579/2022, Nr. 1A-4-487/2026, ir nurodo, kad teismų praktikoje gausu pavyzdžių, kai už labai sunkų nusikaltimą, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, tačiau tinkamai įvertinus tiek veikos pavojingumą, ypač kai narkotinės ar psichotropinės medžiagos nepatenka į apyvartą, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, skiriama švelnesnė nei baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta bausmė. Tačiau, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliaciniame skunde nurodytuose teismų sprendimuose buvo vertinamos skirtingos aplinkybės, turinčios reikšmės bausmės individualizavimui. Pavyzdžiui, be aplinkybės, kad narkotinės ar psichotropinės medžiagos nepateko į apyvartą, taip pat nustatomos kaltininkų atsakomybę lengvinančios aplinkybės (prisipažino padarę baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi, padėjo išaiškinti šią veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-479-222/2015, Nr. 2K-179-693/2019, Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-103-307/2018, Nr. 1A-407-579/2022); jiems inkriminuojamas disponavimas labai dideliu kiekiu įvairių narkotinių ir psichotropinių medžiagų, kurių kiekis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintose „Dėl Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose“ nustatytą minimalią labai didelio kiekio ribą viršijo ženkliai mažiau nei nagrinėjamu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-436-489/2016, Nr. 2K-249-895/2017, Nr. 2K-312-222/2019, Nr. 2K-179-693/2019, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-382-1076/2018); teismai dėl nuteistojo veiksmų priėmė skirtingus sprendimus, sukuriant netikrumo jausmą dėl proceso baigties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-296-788/2017); atsižvelgiama į kaltininko sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-316-788/2019, Nr. 2K-179-693/2019) bei ilgą baudžiamojo proceso trukmę (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-4-487/2026). Todėl nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismai, esant panašioms aplinkybėms, minėtose bylose skyrė bausmes, mažesnes nei skundžiamu nuosprendžiu V. M. paskirtos bausmės.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė nuteistųjų P. B. ir V. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Kaip jau minėta, naikinama nuteistųjų atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad jie nusikalto, veikdami bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taip pat, sprendžiant dėl P. B. paskirtos bausmės, svarbu atsižvelgti į jo vaidmenį nusikaltimų padaryme. Byloje nustatyta, kad jo užduotis apėmė puspriekabės su paslėpta narkotine medžiaga pergabenimą Lietuvos Respublikos teritorijoje. Taigi, P. B. veiksmų apimtis, teisėjų kolegijos vertinimu, yra mažesnė už nuteistojo V. M.. Todėl, teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau aptartas aplinkybes, ir atsižvelgusi į tai, kad nėra P. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jis nusikalto Lietuvos Respublikoje būdamas neteistas, daugiau nusikalstamų veikų nepadarė, šiuo metu deda pastangas, jog įrodytų, kad yra pasiryžęs tolesnių gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, sprendžia, jog yra pagrindas jam už nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymą paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 10 metų 3 mėnesių, o už nusikaltimo, numatyto BK 21 straipsnio 1 dalyje, 260¹ straipsnio 5 dalyje, padarymą, paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 10 metų. Įvertinus tai, kad šios nusikalstamos veikos sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bendrinamos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir P. B. skiriama galutinė subendrinta 10 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Tokios P. B. skiriamos bausmės ir subendrinta bausmė neprieštarauja teisingumo, proporcingumo principams ir bausmės paskirčiai.

Nors nuteistojo V. M. gynėjas skunde akcentuoja ginamojo nusikalstamų veiksmų epizodiškumą nusikaltimų padaryme, tačiau atkreipiamas dėmesys į tai, kad V. M. turėjo tiesiogiai įvykdyti labai didelio kiekio draudžiamų medžiagų kontrabandą. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo V. M. vaidmenį nusikaltimų padaryme bei jo veiksmų apimtį tai, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jis nusikalto Lietuvos Respublikoje būdamas neteistas, nėra charakterizuojamas kaip linkęs nusikalsti asmuo, sprendžia, jog yra pagrindas V. M. už nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymą paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 10 metų 6 mėnesių, o už nusikaltimo, numatyto BK 21 straipsnio 1 dalyje, 260¹ straipsnio 5 dalyje, padarymą, paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 10 metų. Įvertinus tai, kad šios nusikalstamos veikos sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bendrinamos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir V. M. skiriama galutinė subendrinta 10 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Tokios V. M. skiriamos bausmės ir subendrinta bausmė yra teisingos ir proporcingos jo nusikalstamiems veiksmams.

Kaip pagrįstai pažymima nuteistojo P. B. gynėjo apeliaciniame skunde, iš bylos medžiagos matyti, kad už nuteistąjį P. B. buvo įmokėtas iš viso 20 000 Eur dydžio užstatas. 2024 m. lapkričio 27 d. M. B. į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) įmokėjo 10 000 Eur (t. 10, b. l. 103) bei R. B. 2025 m. sausio 9 d. į šią sąskaitą įmokėjo 10 000 Eur (t. 10, b. l. 105). Įvertinus tai, kad teismas skundžiamu nuosprendžiu sprendė tik dėl 10 000 Eur dydžio užstato grąžinimo, Kauno apygardos teismo 2026 m. sausio 26 d. rezoliucinė dalis keičiama, nurodant, jog nuosprendžio dalį dėl P. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės pradėjus vykdyti, M. B. ir R. B. grąžinama 20 000 Eur dydžio užstato suma, įmokėta į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Dėl BK 72 straipsnio taikymo

Nuteistojo V. M. gynėjas apeliaciniame skunde nesutinka su nuosprendžio dalimi, kuria, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3 dalimis, BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, konfiskuotas vilkikas „DAF-XF-440“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nes, pasak apelianto, juo nebuvo gabentos narkotinės medžiagos. Sutikti su šiuo skundo argumentu nėra pagrindo.

BK 42 straipsnio 6 dalyje, BK 67 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nuteistam asmeniui turto konfiskavimas kaip baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriamas kartu su bausme. BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kasacinės instancijos teismo praktikoje, aiškinant BK 72 straipsnio nuostatas, pažymėta, kad turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2025 m. balandžio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-489/2025, 93 punktas). Spręsdamas, ar turtas laikytinas nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone, teismas įvertina šio turto panaudojimo reikšmę nusikalstamos veikos sudėties požymiams realizuoti.

Sprendžiant dėl vilkiko „DAF-XF-440“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio nuteistajam V. M., konfiskavimo pagrįstumo, pažymima, kad V. M. su vilkiku „DAF-XF-440“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvyko į įvykio vietą – Vilkaviškio r., Rūdos k., Marijampolės g. 8, esančią degalinės „Olerex“ aikštelę. Prie minėto vilkiko prikabino P. B. paliktą puspriekabę „Lamberet“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su jos dugne įrengtoje slėptuvėje paslėptu labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos – 391 986,293 gramų (391,986293 kg) kanapių dervos. Tačiau jis nusikalstamos veikos, numatytos BK 260¹ straipsnio 5 dalyje, nebaigė dėl aplinkybių nepriklausiusių nuo jo valios, nes laiku neužtikrinus tinkamo narkotinės medžiagos paslėpimo transporto priemonėje, puspriekabė „Lamberet“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su jos dugne įrengtoje slėptuvėje esančiu labai dideliu kiekiu 391 986,293 g (391,986293 kg) narkotinės medžiagos – kanapių dervos buvo sulaikyta policijos pareigūnų. Byloje nekyla abejonių dėl to, kad narkotinės medžiagos, paslėptos puspriekabėje „Lamberet“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), per Lietuvos Respublikos sieną į Rusijos Federaciją turėjo būti gabenamos vilkiku „DAF-XF-440“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Būtent ši transporto priemonė buvo registruota transporto priemonių, laukiančių kirsti Lietuvos Respublikos valstybės sieną, eilių valdymo informacinėje sistemoje (t. 4, b. l. 140–144 ), o V. M. su asmeniu, vadinamu „Vasia“ susitarė, kad „padaręs ratą“, ir vėl atvyks paimti puspriekabės su joje tinkamai paslėptu draudžiamu kroviniu. Akivaizdu, kad be minėto vilkiko V. M. nebūtų galėjęs tęsti suplanuotų veiksmų. Taigi, nors narkotinių medžiagų kontrabanda nutrūko rengimosi stadijoje, tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, siekdamas užtikrinti turto konfiskavimo paskirtį – užkirsti kelią toliau naudoti turtą nusikalstamais tikslais, pagrįstai vilkiką „DAF-XF-440“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pripažino pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu. Tokios praktikos, kai transporto priemonė pripažįstama nusikaltimo padarymo priemone rengimosi daryti nusikalstamą veiką stadijoje ir yra konfiskuojama, laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-199-719/2022, 37–41 punktai).

Iš skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, kad apygardos teismas, vilkiką „DAF-XF-440“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei puspriekabę „Lamberet SR“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), puspriekabę „Lamberet SR2L-5T8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavo, kaip nusikalstamos veikos padarymo įrankius. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad nusikalstamos veikos įrankiais pripažįstami daiktai, kuriais, siekdamas sumažinti pastangas ar koncentruoti jėgas, kaltininkas tiesiogiai daro poveikį nusikalstamos veikos dalykui ar nukentėjusiam asmeniui ir taip padaro žalą baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-271-628/2018, 9 punktas). Nusikalstamos veikos priemonėmis paprastai pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-80-511/2018, 5.2 papunktis). Taigi paprastai teismų praktikoje transporto priemonės, naudojamos nusikalstamai veikai daryti, įvardijamos ne kaip nusikalstamos veikos padarymo įrankis, bet priemonė. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju, byloje konfiskuojamų vilkiko bei puspriekabių pripažinimas nusikalstamos veikos padarymo įrankiais, nekeičia pagrįsto ir teisingo sprendimo konfiskuoti minėtą turtą esmės.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad vilkiku „Mercedes Benz Actros“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo tempiama puspriekabė „Lamberet“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje buvo paslėptos narkotinės medžiagos ir pagrįstai minėtą vilkiką pripažinęs nusikalstamų veikų padarymo priemone, įvertinęs tai, jog minėtos transporto priemonės savininkas yra juridinis asmuo SIA „Av.“, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (tretysis asmuo), iš nuteistojo P. B. konfiskavo vilkiko vertę atitinkančią pinigų sumą – 20 590 Eur (su PVM). Nuteistojo P. B. gynėjas su šia nuosprendžio dalimi nesutinka ir nurodo, kad įvertinus tai, kad vilkikas nebuvo įgytas Lietuvoje, iš jo turėtų būti išieškota vilkiko vertę atitinkanti pinigų suma be PVM.

Pagal BK 72 straipsnio 5 dalį, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų įstatyme nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Teismų praktikoje pažymėta, kad trečiųjų asmenų, kurių turtas buvo panaudotas nusikalstamai veikai padaryti jiems nežinant ir neturint bei negalint žinoti, teisės apsaugomos taikant BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą turto vertės išieškojimą. Toks teisinis reguliavimas užkerta kelią atvejams, kai kaltininkas sąmoningai daro nusikalstamas veikas su svetimu naudojamu turtu, žinodamas, kad toks turtas negali būti konfiskuojamas, ir kartu užtikrinamos teisės asmenų, kurie su savo turtu elgėsi apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. vasario 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-3-976/2025, 80 punktas).

Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas konfiskuotino turto vertę, vadovavosi VšĮ „Emprekis“ duomenimis, iš kurių matyti, kad vidutinė transporto priemonės „Mercedes Benz 1845 LS“ kaina be PVM 16 266,10 Eur, kaina su PVM – 20 590 Eur (t. 1, b. l. 91). Atkreipiamas dėmesys į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tiek rinkos kaina, tiek rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, už kurią galėtų būti parduodamas turtas (kurią mokėtų pirkėjas). Todėl, konfiskuotinos transporto priemonės (automobilio) vertei apskaičiuoti taikant šį rinkos vertės kriterijų, automobilio vertę atitinka pinigų suma (kaina), už kurią galėtų būti įsigytas (parduotas) analogiškas automobilis rinkoje. Automobilio rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, kurią už analogišką automobilį realiai mokėtų pirkėjas (pirkėjo mokama reali automobilio pardavimo kaina rinkoje), o į pirkėjo mokamą kainą yra įskaičiuotas ir PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020, 14 punktas), nepriklausomai nuo to, kad nagrinėjamu atveju P. B. transporto priemonę būtų įsigijęs iš Latvijos Respublikoje veikiančios įmonės.

Svarbu pažymėti, kad įgyvendinant šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslus, svarbu, jog automobilio rinkos vertė ir išieškotina pinigų suma sutaptų, užtikrinant asmenų lygybės prieš įstatymą principą, t. y. kad asmenys, iš kurių išieškoma turto vertė, neatsidurtų blogesnėje pozicijoje nei asmenys, kurių turtas konfiskuojamas, ir atvirkščiai. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nuteistasis P. B. aiškino, kad jis buvo susitaręs su įmonės SIA „Av.“ direktoriumi dėl vilkiko „Mercedes Benz 1845 LS“ įsigijimo. Kadangi vilkikas turėjo greičių dėžės defektą, jie susitarė dėl vilkiko remonto. Suremontuotą vilkiką P. B. būtų pirkęs už apytikriai 18 000 Eur. Nepavykus pašalinti gedimo, jis vilkiką būtų įsigijęs už mažesnę kainą. Nuteistasis P. B. patvirtino, kad jis vilkiką Latvijos Respublikoje esančiame autoservise paliko 2024 m. liepos 1 d., kurį suremontuotą pasiėmė 2024 m. liepos 3 d. (t. 13, b. l. 64–67). Taigi vilkiko gedimai buvo pašalinti.

Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra duomenų, paneigiančių nuteistojo P. B. aiškinimą, kad įmonės SIA „Av.“ direktoriui nusprendus stabdyti bendrovės veiklą, jie susitarė dėl vilkiko „Mercedes Benz 1845 LS“ pardavimo P. B., kurį pastarasis dėl transporto techninės būklės būtų įsigijęs už 18 000 Eur. Esant šioms aplinkybėms, įvertinusi tai, kad nuteistajam P. B. už padarytus nusikaltimus paskirta pakankamai griežta laisvės atėmimo bausmė, teisėjų kolegija sprendžia, jog yra pagrindas iš P. B. valstybės naudai išieškomą konfiskuotino turto (vilkiko „Mercedes Benz Actros“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vertę atitinkančią sumą – 20 590 Eur sumažinti iki 18 000 Eur. Tokia iš P. B. išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma, užtikrina teisingumo bei proporcingumo principų įgyvendinimą ir atitinka nuteistojo asmenybę.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2, 4 punktais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pakeisti Kauno apygardos teismo 2026 m. sausio 26 d. nuosprendžio dalį dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių, P. B. paskirto užstato, baudžiamojo poveikio priemonės, panaikinti Kauno apygardos teismo 2026 m. sausio 26 d. nuosprendžio dalį dėl nuteistųjų atsakomybę sunkinančios aplinkybės, nuteistiesiems paskirtų bausmių subendrinimo.

Panaikinti nuteistiesiems P. B. ir V. M. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jie nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte).

P. B., pripažintam kaltu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, paskirtą 11 (vienuolikos) metų laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 10 (dešimties) metų 3 (trijų) mėnesių.

P. B., pripažintam kaltu pagal BK 21 straipsnio 1 dalį, 260¹ straipsnio 5 dalį, paskirtą 10 (dešimties) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 10 (dešimties) metų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šias bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir P. B. paskirti galutinę subendrintą 10 (dešimties) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš nuteistojo P. B. valstybės naudai išieškomą konfiskuotino turto (vilkiko „Mercedes Benz Actros“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vertę atitinkančią sumą – 20 590 Eur sumažinti iki 18 000 Eur.

V. M., pripažintam kaltu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, paskirtą 11 (vienuolikos) metų laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 10 (dešimties) metų 6 (šešių) mėnesių.

V. M., pripažintam kaltu pagal BK 21 straipsnio 1 dalį, 260¹ straipsnio 5 dalį, paskirtą 10 (dešimties) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 10 (dešimties) metų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šias bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir V. M. paskirti galutinę subendrintą 10 (dešimties) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Pradėjus vykdyti nuosprendį dalyje dėl P. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės, M. B. ir R. B. grąžinti 20 000 Eur dydžio užstato sumą, įmokėtą į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Teisėjos Jolanta ČepukėnienėVirginija LiudvinavičienėVitalija Norkūnaitė