Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas Ernestas Rimšelis, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo kaltinamojo P. B. gynėjo advokato Mariaus Zabitos skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 29 d. nutarties, kuria kaltinamajam P. B. kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. balandžio 30 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Kauno apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje P. B. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 21 straipsnio 1 dalį, 260¹ straipsnio 5 dalį, 260 straipsnio 3 dalį tuo, kad jis, veikdamas bendrai su V. M. (V. M.) bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, neteisėtai laikė ir gabeno labai didelį narkotinės medžiagos – kanapių dervos kiekį ir rengėsi jas gabenti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, nepateikdamas jos muitinės kontrolei ir kitaip jos išvengdamas: turėdamas tikslą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną neteisėtai išgabenti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių dervos į Rusijos Federaciją, 2024 m. liepos 3 d., apie 16.30 val., iš Panevėžio miesto, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos vietos, vilkiku „Mercedes Benz Actros“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir prie jo prikabinta puspriekabe „Lamberet“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurios identifikacinis numeris yra pakeistas, jį perkalant, jos dugne įrengtoje slėptuvėje laikė ir gabeno labai didelį kiekį – 391 986,293 g (391,986293 kg) narkotinės medžiagos – kanapių dervos Lietuvos Respublikos teritorija – keliais A8 „Panevėžys-Kaunas“, A5 „Kaunas-Marijampolė-Kalvarija“ bei A7 „Marijampolė-Vilkaviškis-Kybartai“ iki (duomenys neskelbtini), esančios degalinės „O.“ aikštelės, kurioje, 2024 m. liepos 3 d., apie 19.01 val., puspriekabę su slėptuvėje paslėptomis narkotinėmis medžiagomis atkabino nuo vilkiko ir išvyko iš degalinės. Tęsiant nusikalstamą veiką, V. M., vilkiku „DAF“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Lamberet“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurios identifikacinis numeris yra pakeistas, jį perkalant, ir yra identiškas P. B. paliktos puspriekabės Lamberet“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), perkaltam identifikaciniam numeriui, atvykęs į (duomenys neskelbtini), esančią degalinės „O.“ aikštelę, 2024 m. liepos 3 d., apie 19.15 val., V. M. prie savo vilkiko „DAF“ prikabino P. B. paliktą puspriekabę „Lamberet“, su jos dugne įrengtoje slėptuvėje paslėptu labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos – 391 986,293 g (391,986293 kg) kanapių dervos, tokiu būdu įgijo šią narkotinę medžiagą, turėdamas tikslą šį labai didelį narkotinės medžiagos kiekį gabenti į Rusijos Federaciją per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Rengiantis įvykdyti šios narkotinės medžiagos kontrabandą iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federaciją, V. M. pasitelkė A. M. (nėra kaltas dėl šios padarytos nusikalstamos veikos), kuris 2024 m. liepos 3 d., 20.07 val. iš anksto užregistravo V. M. transporto priemonių, laukiančių kirsti Lietuvos Respublikos valstybės sieną, eilių valdymo informacinėje sistemoje 2024 m. liepos 4 d., 5.00 val. atvykti į (duomenys neskelbtini) sienos kirtimo punktą. 2024 m. liepos 3 d., apie 19.15 val., V. M. apžiūrėjus puspriekabę „Lamberet“ ir pamačius, kad narkotinės medžiagos nėra tinkamai paslėptos, nuo 19.31 val. iki 19.53 val. vykusių telefoninių pokalbių metu V. M. su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, vardu „V.“, aptarė veikimo planą dėl tinkamo narkotinių medžiagų paslėpimo puspriekabėje esančioje slėptuvėje ir susitarė, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, vardu „V.“, organizuos slėptuvės sutvarkymą, po ko V. M. narkotines medžiagas gabens per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Rusijos Federaciją. V. M. vilkiku „DAF“ išvykus iš (duomenys neskelbtini) esančios degalinės „O.“ aikštelės, P. B., tęsdamas nusikalstamą veiką, vilkiku „Mercedes Benz Actros“ atvykęs į degalinės „O.“, esančios (duomenys neskelbtini), aikštelę, 2024 m. liepos 3 d., apie 20.12 val., prikabino prie vilkiko „Mercedes Benz Actros“ puspriekabę „Lamberet“ su jos dugne įrengtoje slėptuvėje esančiu labai dideliu kiekiu – 391 986,293 g (391,986293 kg) narkotinės medžiagos – kanapių dervos ir laikė iki 2024 m. liepos 3 d., 20.30 val., kol buvo sulaikytas policijos pareigūnų, o narkotinės medžiagos kratos metu surastos ir paimtos.

2. P. B. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas 2024 m. liepos 4 d. Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. liepos 5 d. nutartimi P. B. paskirta kardomoji – suėmimas. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. sausio 29 d. nutartimi P. B. taikyta kardomoji priemonė – suėmimas pakeista į intensyvią priežiūrą, nustatant trijų mėnesių jos taikymo terminą, skaičiuojamą nuo 2025 m. sausio 30 d., įpareigojant P. B.: dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą; nei tiesiogiai, nei per trečiuosius asmenis ir bet kokia forma (raštu, žodžiu bet kokiomis komunikavimo priemonėmis) nebendrauti ir neieškoti ryšių su V. M., neišeiti iš namų, esančių (duomenys neskelbtini), nuo 22.00 val. iki 6.00 val. Be to, 2025 m. sausio 30 d. prokuroro nutarimu P. B. paskirtos ir kitos kardomosios priemonės – užstatas, dokumentų paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

3. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 29 d. nutartimi kaltinamajam P. B. kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. balandžio 30 d., įpareigojant P. B.: dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą; nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini); nei tiesiogiai, nei per trečiuosius asmenis ir bet kokia forma (raštu, žodžiu bet kokiomis komunikavimo priemonėmis) nebendrauti ir neieškoti ryšių su V. M.. Apygardos teismas sprendė, kad kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros taikymo pagrindai nepakito, o jos terminas pratęstinas, kadangi tokia kardomoji priemonė garantuos ne tik kaltinamojo dalyvavimą procese ir netrukdomą bei įmanomai greitą baudžiamosios bylos išnagrinėjimą, bet ir užkirs kelią naujų nusikalstamų veikų darymui.

II. Skundo argumentai ir prašymai

4. Kaltinamojo P. B. gynėjas advokatas M. Zabita skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 29 d. nutartimi kaltinamajam pratęstą kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą, arba ją pakeisti, nustatant įpareigojimą kaltinamajam nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), išskyrus atvejus, jei tai susiję su būtinumu bet kuriuo metu išvykti į gydymo įstaigą, tai pagrindžiant medicininiais dokumentais; darbu (mokymusi), bei kitus iš anksto suderintus atvejus ir gavus atitinkamą leidimą išvykti.

4.1. Kaltinamojo gynėjo teigimu, tolesnis kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros taikymas kaltinamajam P. B. yra perteklinis. Vertinant šias aplinkybes, skundžiamoje nutartyje klaidingai nurodyta, kad kaltinamasis dirba SIA „A.“. Apygardos teismui kaltinamojo gynėjo pateikti duomenys patvirtina, kad P. B. nuo 2025 m. balandžio 16 d. dirba UAB „V.“ vilkiko vairuotoju. Iki įsidarbinimo šioje įmonėje kaltinamasis buvo registruotas Užimtumo tarnyboje. Žemesnysis teismas suklydo nurodydamas ir tai, kad P. B. kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu. Kaltinamojo gynėjas pažymi, kad ikiteisminis tyrimas dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo P. B. atžvilgiu buvo nutrauktas, todėl nagrinėjamu atveju jis kaltinamas tik vieno labai sunkaus nusikaltimo padarymu ir pasikėsinimu padaryti dar vieną labai sunkų nusikaltimą. Be to, priešingai nei sprendė apygardos teismas, P. B. pareikštų kaltinimų sunkumas neturėtų būti esminė aplinkybė, lemianti tolesnį intensyvios priežiūros taikymą, nes už kaltinamąjį yra sumokėtas užstatas, o intensyvios priežiūros panaikinimas šiuo atveju būtų susijęs tik su tinkamu kaltinamojo darbo funkcijų atlikimu.

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo P. B. gynėjo advokato M. Zabitos skundas atmetamas.

6. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su baudžiamosios bylos duomenimis, išnagrinėjęs kaltinamojo P. B. gynėjo skundo ir prokurorės atsiliepime nurodytus argumentus dėl apygardos teismo nutarties, sprendžia, kad intensyvios priežiūros terminas P. B. pratęstas nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų šios kardomosios priemonės taikymo pagrindų, intensyvios priežiūros sąlygos ir skirti įpareigojimai iš esmės yra teisingi, tačiau gali būti patikslinti, nutartyje numatant išimtis dėl kaltinamojo galimybės gauti būtinas sveikatos priežiūros bei gydymo paslaugas.

7. Kaip matyti iš kaltinamojo gynėjo skundo, jame suformuluoti du alternatyvūs prašymai – panaikinti kaltinamojo P. B. atžvilgiu taikomą intensyvią priežiūrą arba pakeisti jos sąlygas.

8. Neįžvelgdamas pagrindo panaikinti kaltinamajam taikomą intensyvią priežiūrą, aukštesnysis teismas visų pirma pažymi, kad intensyvi priežiūra (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 131¹ straipsnis), kaip ir kitos kardomosios priemonės, skiriama (jos terminas pratęsiamas), siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio vykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis).

9. Pagal BPK 121 straipsnio 2 dalį kardomosios priemonės gali būti skiriamos ar jų taikymo terminas pratęsiamas tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamas veikas. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateiktos baudžiamosios bylos bei Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (toliau – LITEKO) esančiais duomenimis, neturi pagrindo nesutikti su skundžiamos nutarties išvada, kad bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis P. B. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

10. Šie duomenys skundžiamoje nutartyje išsamiau neaptarti, tačiau tokie duomenys yra užfiksuoti kaltinamajame akte ir kaltinamojo gynėjo skunde dėl kardomosios priemonės iš esmės neginčijami, todėl plačiau neaptariami.

11. Sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės taikymo (termino pratęsimo) pagrįstumo vertinamas ne tik į duomenų, leidžiančių manyti, kad asmuo galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumo kriterijus, bet ir atsižvelgiama į kaltinamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos sunkumą, kaltinamojo asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, į kaltinamojo amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant dėl kardomosios priemonės (BPK 121 straipsnio 4 dalis).

12. P. B. kaltinamas vieno labai sunkaus nusikaltimo padarymu (BK 260 straipsnio 3 dalis) ir pasikėsinimu padaryti dar vieną labai sunkų nusikaltimą (BK 21 straipsnio 1 dalis, 260¹ straipsnio 5 dalis). Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad be šių nusikalstamų veikų P. B. taip pat kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, tačiau kaltinimai dėl tokio nusikaltimo P. B. pareikšti nebuvo. Jokių duomenų apie juos nėra nei Kauno apygardos teismui perduotame kaltinamajame akte, nei Kauno apygardos teismo 2025 m. gegužės 7 d. nutartyje, kuria baudžiamoji byla buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Vis tik, įvertinus kaltinamajam P. B. pareikštų kaltinimų apimtį ir pavojingumą, pagrįstai spręstina, kad šis skundžiamos nutarties netikslumas jokios reikšmės sprendžiant kaltinamajam taikomos intensyvios priežiūros pratęsimo klausimą neturėjo ir žemesniojo teismo išvadų dėl vis dar egzistuojančių šios kardomosios priemonės taikymo pagrindų, kuriuos įžvelgia ir aukštesnysis teismas, nekeičia.

13. Neįžvelgdamas pagrindo panaikinti kaltinamajam taikomą intensyvią priežiūrą, aukštesnysis teismas pažymi, kad P. B. inkriminuojamos nusikalstamos veikos susijusios su labai dideliu narkotinės medžiagos – kanapių dervos kiekiu (beveik 392 kg, kai pagal aktualios redakcijos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintas Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas, 125 g kanapių dervos laikoma labai dideliu kiekiu). Nusikalstamos veikos pasižymi tarptautiniu elementu – narkotines medžiagas galimai buvo ketinama išvežti į Rusijos Federaciją, o pagal kaltinimą kartu su P. B. veikęs V. M. yra Rusijos Federacijos pilietis, gyvenantis Kaliningrado srityje. Be to, nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės, priešingai, iš anksto suplanuotos bei gerai organizuotos (narkotinės medžiagos buvo paslėptos iš anksto parengtoje slėptuvėje; prie P. B. vairuoto vilkiko prikabinta puspriekabė buvo su netikrais VIN numeriais (perkalti)). Toks veikos pobūdis ir narkotinių medžiagų kiekis paprastai liudija apie organizuotą nusikalstamumą ir galimas sąsajas su nusikalstamu pasauliu.

14. Iš bylos duomenų žinoma, kad praeityje kaltinamasis nebuvo teistas, tačiau jis buvo baustas administracine tvarka, be kita ko, ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio valstybėse – Suomijoje ir Vokietijoje. Visa tai, įvertinus ir nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje P. B. pareikštus kaltinimus, patvirtina ne tik galimus kaltinamojo ryšius skirtingose užsienio valstybėse, taip pat tose, su kuriomis Lietuvos Respublikos teisinis bendradarbiavimas komplikuotas (Rusijos Federacija), bet ir leidžia pagrįstai spręsti, kad kaltinamojo veikimas praeityje ne visuomet atitiko įstatymų reikalavimus. Nors skunde apygardos teismui kaltinamojo gynėjas kategoriškai neigia žemesniojo teismo išvadas dėl kaltinamojo galimybių išvykti į Rusijos Federaciją, teigdamas, kad jokių pažinčių šioje valstybėje P. B. neturi, tačiau įvertinus galimą kaltinamojo veikimą su Rusijos Federacijos piliečiu ir galimą narkotinių medžiagų gabenimą į Rusijos Federaciją, tokia galimybė negali būti atmesta ir turi būti vertinama. Priešingos išvados šioje proceso stadijoje neleidžia daryti ir kaltinamojo gynėjo teiginiai, kad kaltinamasis P. B. nepažinojo V. M., nes byloje nėra atskleisti visi galimai bendrininkavę ir tokio didelio kiekio narkotinės medžiagos gabenimą organizavę asmenys. Be to, kaltinamojo gynėjo motyvai apie galimų bendrininkų pažintį ir tarpusavio ryšius galės būti nustatyti tik išnagrinėjus baudžiamąją bylą iš esmės.

15. Skundžiamoje nutartyje taip pat glaustai nurodyta, jog P. B. turi gyvenamąją vietą ir šeimą (gyvena faktinėje santuokoje, kurioje augina tris vaikus), iki sulaikymo dirbo. Kaip teisingai sprendė žemesnysis teismas, šios aplinkybės patvirtina pakankamai tvirtus kaltinamojo socialinius ryšius Lietuvos Respublikoje, tačiau niekaip nepaneigia P. B. taikomos kardomosios priemonės pagrįstumo (akivaizdu, kad tokie ryšiai šioje byloje vertinti, kaltinamajam nėra paskirta pati griežčiausia kardomoji priemonė, vietoje jos taikant socialinių ryšių iš esmės neribojančią intensyvią priežiūrą). Be to, jo galimai padarytos nusikalstamos veikos buvo tiesiogiai susijusios su jo darbo pobūdžiu (vilkiko vairuotojas), t. y. narkotinės medžiagos buvo paslėptos puspriekabėje įrengtoje slėptuvėje, šią puspriekabę (pakeistu VIN kodu), prikabintą prie kaltinamojo vairuoto vilkiko, P. B. galimai atgabeno į iš anksto numatytą vietą, joje puspriekabę su narkotinėmis medžiagomis paliko, todėl vien tai, kad pagal kaltinamojo gynėjo pateiktą 2025 m. balandžio 16 d. darbo sutartį, nuo 2025 m. balandžio 17 d. P. B. pradėjo dirbti UAB „V.“ vairuotoju, apie ką skundžiamoje nutartyje neužsiminta, žemesniojo teismo išvadų dėl vis dar egzistuojančių intensyvios priežiūros taikymo pagrindų nekeičia.

16. Tokiu būdu, kaltinamojo socialiniai ryšiai, vertinant juos P. B. inkriminuojamų nusikalstamų veikų pavojingumo, jam gresiančios itin griežtos laisvės atėmimo bausmės ir kaltinamojo ryšių skirtingose užsienio valstybėse kontekste, apygardos teismui leido daryti pagrįstą išvadą, jog siekiant BPK 119 straipsnyje nustatytų tikslų būtina riboti, stebėti ir kontroliuoti kaltinamojo judėjimą bei jo buvimo vietą taikant intensyvią priežiūrą. Tai, kad kaltinamajam taikomos dar ir kitos kardomosios priemonės, nereiškia, jog taikoma intensyvi priežiūra yra perteklinė. Taikomų kardomųjų priemonių kompleksas yra proporcingas kaltinamojo galimai padarytų nusikalstamų veikų sunkumui, kaltinamojo asmenybei, kardomosios priemonės, taip pat intensyvi priežiūra, pritaikytos tinkamai, siekiant BPK nustatytų tikslų.

17. Šios išvados kontekste aukštesnysis teismas pažymi, kad kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra kaltinamajam yra taikoma vos keturis mėnesius, didžiąją paros laiko dalį, t. y. nuo 6.00 val. iki 22.00 val. asmeniui yra leidžiama išvykti iš savo gyvenamosios vietos ir užsiimti sau įprasta veikla, todėl nesutiktina su kaltinamojo gynėjo argumentu, kad kaltinamajam taikoma kardomoji priemonė jo teises riboja labiau nei tai būtina tinkamam BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimui. Konstatuojant šią išvadą, svarbu įvertinti ir tai, kad nagrinėjamoje byloje kaltinamasis buvo sulaikytas 2024 m. liepos 4 d., 2025 m. balandžio 22 d. baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu jau buvo perduota pirmosios instancijos teismui, 2025 m. gegužės 7 d. baudžiamoji byla buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Baudžiamosios bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme yra pradinėje stadijoje (vyko tik vienas teismo posėdis 2025 m. gegužės 22 d.), baudžiamoji byla nagrinėjama pagal iš anksto numatytą teismo posėdžių grafiką, pagal kurį teismo posėdžiai numatyti iki 2025 m. rugpjūčio 19 d. Toks baudžiamasis procesas byloje, kurio trukmę lemia pareikštų kaltinimų pobūdis bei kitos objektyvios priežastys, aukštesniajam leidžia pagrįstai spręsti, kad kaltinamajam taikoma kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra ir jo patiriami suvaržymai, siekiant apriboti galimą pakartotinį itin pavojingą jo veikimą, yra proporcingi ir netruks neribotą laiką.

18. Sprendžiant klausimą dėl kaltinamajam taikomos intensyvios priežiūros sąlygų proporcingumo, aukštesnysis teismas nesutinka su kaltinamojo gynėjo teiginiais, kad P. B. taikomas įpareigojimas būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. trukdo jam tinkamai vykdyti savo tiesiogines darbo funkcijas ir pažeidžia kaltinamojo konstitucinę teisę dirbti. Kaltinamasis, įvertinant visą jo atžvilgiu taikomų kardomųjų priemonių apimtį, turi tiek teisę, tiek galimybes susirasti darbą ir dirbti Lietuvoje, laikantis nustatytų intensyvios priežiūros ir kitų kardomųjų priemonių sąlygų. Pažymėtina, kad 2025 m. balandžio 16 d. sudarytoje P. B. ir UAB „V.“ darbo sutartyje tiesioginės P. B., kaip darbuotojo, funkcijos ir pareigos nenurodytos, lakoniškai pažymint, kad jis užims vairuotojo pareigas ir dirbs 8 darbo valandas per dieną. Tokį darbą kaltinamasis iš esmės dirbti gali, tačiau negali pažeisti pagal bylos aplinkybes visiškai pagrįstai nustatyto draudimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. Taigi kaltinamojo gynėjo teiginiai, jog negalėdamas išvykti iš Lietuvos Respublikos bei esant su jo darbo funkcijomis nesuderinamoms darbo valandoms, kaltinamasis gali būti atleistas iš darbo, nesudaro pagrindo spręsti, kad jam taikomas įpareigojimas būti namuose nustatytu laiku pažeidžia jo konstitucinę teisę dirbti. Kaltinamajam taikoma intensyvi priežiūra ir kitos nustatytos sąlygos nėra savitikslės, jos parinktos siekiant stebėti ir kontroliuoti kaltinamąjį, todėl, natūralu, kad dėl jos taikymo asmeniui kyla tam tikrų nepatogumų. Kaltinamasis, būdamas atsakingas ir siekdamas suderinti jam taikomų kardomųjų priemonių sąlygas su savo darbine veikla, gali arba pasikoreguoti savo darbo sąlygas (pvz. šiuo atveju dirbti pagal iš anksto nustatytą darbo grafiką, atitinkantį kaltinamajam taikomą įpareigojimą būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., apsiribojant darbu Lietuvos Respublikos teritorijoje), arba, būdamas jaunas ir darbingas, ieškoti kitų įsidarbinimo galimybių, atitinkančių jam taikomos kardomosios priemonės sąlygas.

19. Kaltinamojo gynėjas teigia, kad apygardos teismas nustatydamas intensyvios priežiūros sąlygas nenumatė jokių išimčių dėl kaltinamojo galimybės dirbti ar vykti į sveikatos priežiūros įstaigas, kas pažeidžia kaltinamojo konstitucines teises. Dėl kaltinamojo galimybių dirbti teismas jau pasisakė ir pripažino, kad kaltinamasis turi teisę dirbti laikydamasis nustatytų kardomųjų priemonių sąlygų. Vertinant skundo argumentus dėl neva nepagrįstai ribojamų kaltinamojo galimybių vykti į sveikatos priežiūros įstaigas pastebėtina, kad kaltinamasis, kaip jau minėta, didžiąją paros laiko dalį, t. y. nuo 6.00 val. iki 22.00 val. turi galimybes išvykti iš savo gyvenamosios vietos ir užsiimti sau įprasta veikla. Jam, priešingai nei kitais teismų praktikoje pasitaikančiais atvejais, kai paprastai nustatoma galimybė vykti į medicinos įstaigas, nėra nustatytas ribojimas nenutolti nuo namų tam tikru labai ribotu atstumu, kas iš tiesų galėtų apsunkinti kaltinamojo nuvykimą į medicinos įstaigas (jis negali išvykti iš Lietuvos Respublikos), todėl su skundo argumentu būtų galima sutikti tik nedidele apimtimi, tai yra susiklosčius aplinkybėms, kai kaltinamajam iškiltų neatidėliotinas poreikis išvykti į gydymo įstaigą naktį, medikams neturint galimybės atvykti į jo namus ir pan. Vertinant tokias aplinkybes, taip pat ir tai, kad skunde nėra nurodomos jokios kaltinamojo sveikatos problemos, kad būtinybė išvykti į gydymo įstaigą įvardijama tik abstrakčiai ir hipotetiškai, keisti skundžiamos nutarties ar ją tikslinti aukštesnysis teismas neįžvelgia poreikio. Tokios išvados kontekste pastebėtina, jog taikant intensyvią priežiūrą, kaltinamasis, susiklosčius ypatingoms aplinkybėms dėl staiga atsiradusios būtinybės naktį palikti namus ir išvykti pas medikus, visada gali susisiekti su pareigūnais, kontroliuojančiais intensyvios priežiūros laikymosi sąlygas, pranešti apie staiga susiklosčiusias aplinkybes, kad pareigūnai galėtų kontroliuoti jo buvimo vietą ir pan. Be to, tokiu atveju, teismas turėtų galimybę svarstyti, ar vykimas į gydymo įstaigą buvo būtinas ir neišvengiamas, ar tokį kaltinamojo elgesį pripažinti kaip kardomosios priemonės sąlygų pažeidimą, ar visgi vertinti kaip pateisinamą ir pan. Taigi, ir šiuo aspektu keisti ar tikslinti skundžiamą nutartį teismas neįžvelgia būtinybės. Toks sprendimas neužkerta galimybės kreiptis į bylą nagrinėjantį teismą ir, nurodant ne hipotetiškus, bet konkrečius argumentus dėl būtinybės kreiptis į gydymo įstaigas nakties metu, prašyti patikslinti intensyvios priežiūros sąlygas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 308¹ straipsniu,

nutaria:

kaltinamojo P. B. gynėjo advokato Mariaus Zabitos skundą atmesti.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.