- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-06-10
- Bylos Nr.
- e2S-369-544/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-27502-2024-3
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Čeknienė
- Atsakovas
- J. U.
- Ieškovas
- BUAB „OSA“
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „OSA“, atstovaujamos uždarosios akcinės bendrovės „Bankrovinga“, advokato Kornelijaus Pivoriūno ir atsakovo J. U. atstovės advokatės Reginos Pališkienės atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-447-808/2026 pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „OSA“, atstovaujamos uždarosios akcinės bendrovės „Bankrovinga“, ieškinį atsakovui J. U. dėl žalos atlyginimo. Teismas
Aprašomoji dalis
nustatė:
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Vilniaus apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Panevėžio apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Vilniaus apygardos teismo vardu.
I. Ginčo esmė
Ieškovė likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinės bendrovė (toliau – LBUAB) „OSA“ (toliau – ir ieškovė, bendrovė), atstovaujama uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Bankrovinga“ (toliau – ir nemokumo administratorė), patikslintu ieškiniu prašė taikyti atsakovui J. U. (toliau – ir atsakovas) deliktinę atsakomybę už juridinio asmens vadovo pareigų, numatytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio 1, 7 dalyse, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1, 11 punktuose, pažeidimą ir iš jo ieškovei priteisti 13 156,28 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodė, kad 2022 m. lapkričio 15 d. LBUAB „OSA“ kreditorių susirinkime buvo priimtas nutarimas vykdyti bendrovės bankroto procesą ne teismo tvarka. 2023 m. balandžio 6 d. bendrovės nemokumo administratore paskirta UAB „Bankrovinga“. Atsakovas J. U., būdamas ieškovės UAB „OSA“ vadovu, iš bendrovės banko sąskaitų mokėjimo pavedimais bei išgrynindamas pinigines lėšas neteisėtai ir be pagrindo gavo 13 156,28 Eur, kuriuos prašė priteisti.
Atsiliepimas
Atsakovas J. U. su pareikštais reikalavimais nesutiko ir 2026 m. sausio 9 d. pateikė prašymą nutraukti civilinę bylą, nes jis, būdamas vieninteliu bendrovės kreditoriumi, atsisakė 58,59 Eur kreditorinio reikalavimo ir prašė išbraukti jį iš kreditorių sąrašo. 2025 m. lapkričio 28 d. kreditorių susirinkime šiam prašymui buvo pritarta. Nelikus kreditorių nemokumo administratorė nebeturi objektyvaus pagrindo toliau vykdyti bankroto procedūrą, todėl bankroto byla nutrauktina pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 78 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 12 straipsnio 1 dalį. Bendrovės bankroto likvidavimo terminas baigėsi 2025 m. lapkričio 30 d., bankroto byla nutraukta 2025 m. lapkričio 28 d. Nutraukus bankroto procesą baigėsi ir nemokumo administratorės įgaliojimai, ji neteko teisės reikšti ieškinius bendrovės vardu. UAB „Bankrovinga“ nesutikimas su bylos nutraukimu susijęs tik su administravimo išlaidų sąmata ir administravimo išlaidomis. Nemokumo administratorė bendrovės vardu teikė net keturis ieškinius 41 630,80 Eur, kai vienintelio kreditoriaus reikalavimas buvo tik 58,59 Eur. Pareikšti ieškiniai nenaudingi ir žalingi kreditoriams ir bendrovei, nes pareikšti tik nemokumo administratorės ir advokato finansinei naudai gauti. Atsakovas už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis nemokumo administratorei prašė skirti baudą ir iš atsakingų asmenų priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškovė su pateiktu prašymu nesutiko, kadangi kreditoriaus, kuris nebeturėjo kreditoriaus teisių, 2025 m. lapkričio 28 d. sprendimas nutraukti bendrovės bankroto bylą apskųstas teismui. Bankroto bylose egzistuoja viešasis interesas, o nemokumo administratorius gina ne tik kreditorių, bet ir bendrovės interesus. Nepaisant to, jog atsakovas atsisakė savo kreditorinio reikalavimo, bendrovė nėra pajėgi atsiskaityti su nemokumo administratore. LBUAB „Osa“ bankroto byloje teismas įsiteisėjusiame procesiniame sprendime yra konstatavęs, kad kreditorių susirinkimas negali priimti sprendimų, kurie ribotų teismo paskirto administratoriaus pareigų vykdymą ir įpareigoti administratorių atsisakyti ieškinio, sudaryti taikos sutartį ir pan. Papildomai nurodė, kad bankroto bylos (ne)nutraukimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir neturi teisinės reikšmės šioje byloje.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. vasario 10 d. nutartimi nutraukė civilinę bylą Nr. e2-447-808/2026 ir iš ieškovės atsakovui priteisė 3 000 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas atsakovo prašymo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis nemokumo administratorei skirti baudą netenkino. Pagrindiniai skundžiamos nutarties argumentai:
Pareikštas ieškinys yra tiesiogiai susijęs su nemokumo administratorės administravimo išlaidomis, kurių nepagrįstumas faktiškai konstatuotas ir aptartas Vilniaus apygardos teismo 2026 m. vasario 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. eB2-1346-863/2026. Nelikus ieškovės teisių ir pareigų, teismas bylą nutraukė pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 293 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus.
Atmesdamas atsakovo prašymą skirti 5000 Eur baudą (50 proc. šios baudos skiriant atsakovui), pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje dalyvaujantys asmenys turi teisę teikti leistinus įrodymus, kuriais grindžia savo poziciją. Tačiau atsakovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo teiginius, kad nemokumo administratorė kreipėsi į teismą išimtinai jos pačios ir advokato interesais siekiant gauti finansinės naudos, dirbtinai generuoti išlaidas per teisines paslaugas ir imituojant administravimo išlaidas. Atsižvelgiant į tai teismas sprendė, jog pagrindo skirti ieškovei baudą nėra.
Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 94 straipsnio nuostatomis ir atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas pateikė tik dalį bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų, jo naudai iš ieškovės priteisė 3 000 Eur bylinėjimosi išlaidų.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė LBUAB „OSA“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Bankrovinga“ (toliau – ir apeliantė), prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 10 d. nutartį ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas civilinę bylą, vadovavosi neįsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2026 m. vasario 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1346-863/2026, kuria buvo nutraukta LBUAB „OSA“ bankroto byla.
Teismas nepagrįstai konstatavo, jog šioje byloje pareikšti reikalavimai yra susiję su nemokumo administratorės administravimo išlaidomis, nes nemokumo administratorė, vadovaudamasi JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 3 punktu, ieškiniu gynė ne tik kreditorių, bet ir juridinio asmens teises ir teisėtus interesus. Nemokumo administratorės teisinis santykis su administruojama bendrove nėra susijęs su juridinio asmens pareikštais reikalavimais kitiems asmenims. Teikdama ieškinį nemokumo administratorė veikė juridinio asmens interesais.
Teismas priteisė iš bankrutavusios bendrovės bylinėjimosi išlaidas atsakovui, kuris kartu buvo ir bendrovės kreditorius. Byloje susidarė situacija, kuomet kreditorius, siekdamas išvengti atsakomybės, atsisakė savo kreditorinio reikalavimo ir išvengė atsakomybės už jo, kaip bendrovės vadovo, pareigų nevykdymą, o teismui tai sudarė pagrindą priteisti jam bylinėjimosi išlaidas.
Pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo nutraukti bylos, nes dėl paties kreditoriaus veiksmų nėra aiški bendrovės turto bei įsipareigojimų struktūra, kadangi buvęs bendrovės vadovas neperdavė jokių bendrovės finansinės apskaitos duomenų, o tai nėra susiję su kreditoriaus atsisakymu nuo savo reikalavimų.
Atsiliepimas
Atsakovas J. U. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė atskirąjį skundą palikti nenagrinėtą, o jį pateikusiam asmeniui pagal CPK 95 straipsnį skirti baudą, pusę jos priteisiant atsakovui. Atsiliepimą grindė šiais argumentais:
Nemokumo administratorė neginčijo 2025 m. lapkričio 28 d. kreditorių susirinkimo 5-ojo darbotvarkės klausimo, kuriuo jis atsisakė savo kreditorinio reikalavimo, o tai reiškia, kad neginčijo ir bankroto bylos nutraukimo. Taigi 2025 m. lapkričio 28 d. įsigaliojus kreditorių susirinkimo nutarimui, įsigaliojo ir bankroto bylos nutraukimas pagal JANĮ 78 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kai visi kreditoriai atsisako savo reikalavimų. Bankroto procesas laikomas pasibaigusiu dėl kreditorių nebuvimo.
Šalies argumentai
Apeliantės teiginys, jog teismas rėmėsi neįsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2026 m. vasario 4 d. teismo nutartimi, kuria nutraukta LBUAB „OSA“ bankroto byla, yra neteisingas ir klaidinantis, kadangi bankroto byla nutraukta ne minėta teismo nutartimi, bet 2025 m. lapkričio 28 d. kreditorių susirinkimo nutarimu.
Nutraukus bankroto bylą, tiek BUAB „OSA“ nemokumo administratorės, tiek išvestiniai advokato įgaliojimai pasibaigė, o bendrovės valdymas grįžo juridinio asmens valdymo organams. Nepaisant to, buvo pateiktas atskirasis skundas dėl skundžiamos nutarties prašant ją panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui, nors nei bankroto administratorė, nei jos atstovas advokatas nebeturi teisės inicijuoti bylos bendrovės vardu. Mano, kad tokiais veiksmais yra piktnaudžiaujama siekiant paneigti, kad bankroto byla jau nutraukta.
Atskiruoju skundu atsakovas J. U. (toliau – ir apeliantas) prašo: pakeisti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl 3 000 Eur bylinėjimosi išlaidų jam priteisimo iš ieškovės LBUAB „OSA“ ir 3 000 Eur bylinėjimosi išlaidas priteisti solidariai iš nemokumo administratorės UAB „Bankrovinga“ ir jos atstovo, bankroto procesą administravusio asmens Petro Basijoko; panaikinti nutarties dalį, kuria atmestas prašymas taikyti CPK 95 straipsnį ir skirti nemokumo administratorei baudą, ir šį klausimą išspręsti iš naujo; pasisakyti dėl atsakovo pareikštų, tačiau pirmosios instancijos teismo neįvertintų, prašymų (įvertinti, kad nemokumo administratorė, nors ieškinį pareiškė bendrovės vardu, tačiau faktiškai jis buvo pareikštas nemokumo administratorės, o ne bendrovės ir jos kreditorių interesais; priteisti bylinėjimosi išlaidas solidariai iš nemokumo administratorės ir jo įgalioto asmens). Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl dalies atsakovo argumentų ir prašymų. Apeliantas ne kartą teikė prašymus dėl bylos nutraukimo, buvo motyvuotai argumentavęs, kad ieškinys civilinėje byloje pareikštas nemokumo administratorės, o ne bendrovės interesais. Byloje pateikti 2025 m. kovo 18 d., 2025 m. gegužės 8 d., 2025 m. lapkričio 28 d. kreditorių susirinkimų protokolai, pagrindžiantys apelianto argumentus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažeidė CPK 265 straipsnio reikalavimą pasisakyti dėl visų pareikštų reikalavimų ir argumentų, nes nepasisakė dėl jo įvairiuose procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų, kad nemokumo administratorė ieškinį pareiškė savo, o ne bendrovės ir jos kreditorių interesais, taip pat dėl jo prašymo solidariai priteisti bylinėjimosi išlaidas iš nemokumo administratorės UAB „Bankrovinga“ ir jos vadovo bei bankroto byloje administravimą vykdžiusio įgalioto asmens Petro Basijoko. Tokį reikalavimą teikė, kad bylinėjimosi išlaidų išieškojimas būtų realiai įvykdomas, nes bendrovė neturi nei turto, nei lėšų jas atlyginti.
Teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, nes jas apeliantui priteisė iš bankrutavusios UAB „OSA“, kuri neturi turto. Kreditoriai, o vėliau vienintelis kreditorius J. U. buvo pareiškę, jog ieškiniai, tame tarpe ir šis, yra nenaudingi ir žalingi bendrovei bei kreditoriams, tačiau nemokumo administratorė toliau tęsė teisminį procesą. Bankroto procesas buvo nutrauktas tik vieninteliam kreditoriui atsisakius kreditorinio reikalavimo. Taigi realiu teisminį procesą prieš kreditorių valią inicijavusiu subjektu buvo nemokumo administratorė. Formalus bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš nemokios bendrovės paneigia CPK 93 straipsnio tikslą, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus. Teismas turėjo įvertinti tikrąjį procesinį elgesį ir spręsti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą atsižvelgiant į faktines aplinkybes.
Byloje nustatytos aplinkybės sudarė pagrindą vertinti, kad nemokumo administratorė piktnaudžiavo procesu, tačiau teismas tik formaliai nurodė, kad nepateikti tai patvirtinantys įrodymai ir nepateikė motyvuoto vertinimo. Nurodo, kad nemokumo administratorė bendrovės vardu pareiškė keturis bendros 41 630,80 Eur vertės ieškinius, kai jo kreditorinis reikalavimas buvo tik 58,59 Eur, kas rodo piktnaudžiavimą teise bei neteisėtus siekius. Piktnaudžiavimą atskleidžia ir tai, kad nėra teisėto tikslo ir ekonominio tikslingumo kreditorių atžvilgiu; pareikšti ieškiniai nenaudingi kreditoriams, bet ir bendrovei; byloje buvo pateikti įrodymai, patvirtinantys tokių nemokumo administratorės veiksmų žalingumą; nemokumo administratorė negalėjo paaiškinti, kokias pažeistas teises ji gina; procesas tęsiamas prieš kreditorių valią.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą ieškovė LBUAB „OSA“, atstovaujama UAB „Bankrovinga“ atstovo advokato, prašė apelianto atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimą grindė šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, priteisdamas atsakovui bylinėjimosi išlaidas tik iš ieškovės, teisės normų nepažeidė, nes Petras Basijokas yra ieškovo atstovas pagal įstatymą, jis į procesą nebuvo įtrauktas nei šalimi, nei suinteresuotu asmeniu, todėl atsakovo reikalavimas priteisti bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo atstovo, kuris net nebuvo įtrauktas į procesą kaip savarankiškas proceso dalyvis, yra akivaizdžiai nepagrįstas.
Nemokumo administratorės teisinis santykis su administruojama bendrove nėra susijęs su juridinio asmens pareikštais reikalavimais kitiems asmenims. Nutraukus bankroto bylą, būtų paskirtas naujas bendrovės vadovas, kuris toliau atstovautų juridinį asmenį ginčuose su tokiais asmenimis Nemokumo administratorė vykdė savo pareigas veikdama juridinio asmens interesais, todėl nepagrįsta išvada, jog nemokumo administratorės reikalavimai administruojamam asmeniui yra teisiškai susiję su administruojamo asmens reikalavimais kitiems asmenims.
Nurodė, kad teismas iš ieškovės atsakovui priteisė net 3 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, nors byloje atlikta itin mažai procesinių veiksmų, todėl vertina, kad priteistos išlaidos pernelyg didelės.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas.
Nagrinėjamoje byloje apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos nutarties dalies, kuria teismas nutraukė civilinę bylą CPK 293 straipsnio 1 dalies 8,9 punktuose nurodytais pagrindais, netenkino atsakovo prašymo dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo ieškovės nemokumo administratorei ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl ieškovės apeliacinio skundo
Iš informacinės teismų sistemos Liteko duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2026 m. vasario 4 d. nutartimi nutarė: pareiškėjos LBUAB „OSA“ nemokumo administratorės UAB „Bankrovinga“ skundą tenkinti iš dalies ir panaikinti LBUAB „OSA“ 2025 m. lapkričio 28 d. kreditorių susirinkimo nutarimus 3-iuoju ir 7-uoju darbotvarkės klausimais, o kitą skundo dalį atmetė; nutraukti LBUAB „OSA“ bankroto bylą; nustatyti, kad nemokumo administratorei UAB „Bankrovinga“ priklauso 140 Eur dydžio kintamasis atlygis už LBUAB „OSA“ bankroto proceso administravimą.
Lietuvos apeliacinis teismas 2026 m. kovo 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-286-577/2026 priėmė kreditoriaus J. U. atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. vasario 4 d. nutarties atsisakymą ir apeliacinį procesą nutraukė; nutraukė apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovės LBUAB „OSA“ nemokumo administratorės UAB „Bankrovinga“ atskirojo skundo dalį dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. vasario 4 d. nutarties dalies, kuria panaikintas 2025 m. lapkričio 28 d. kreditorių susirinkimo 3-iuoju darbotvarkės klausimu priimtas nutarimas dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo; Vilniaus apygardos teismo 2026 m. vasario 4 d. nutarties dalį, kuria nutarta atmesti atsakovės LBUAB „OSA“ nemokumo administratorės UAB „Bankrovinga“ skundą dėl 2025 m. lapkričio 28 d. kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto darbotvarkės 6-uoju klausimu, paliko nepakeistą; priteisė kreditoriui J. U. iš atsakovės LBUAB „OSA“ nemokumo administratorės UAB „Bankrovinga“, 600 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.
Iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija matyti, kad pagal Vilniaus apygardos teismo 2026 m. vasario 4 d. nutartį dėl bankroto bylos nutraukimo, UAB „OSA“ teisinis statusas – likviduojamas dėl bankroto, buvo išregistruotas 2026 m. kovo 17 d. (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas teismo sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Šios nuostatos taikomos ir atskirųjų skundų nagrinėjimui (CPK 338 straipsnis).
Šios nutarties 14-16 punktuose nustatytos aplinkybės rodo, kad LBUAB „Osa“ bankroto byla nutraukta Vilniaus apygardos teismo 2026 m. vasario 4 d. nutartimi, kurios dalis dėl bankroto bylos nutraukimo palikta nepakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. kovo 17 d. nutartimi ir įsiteisėjo. Tai reiškia, kad pasibaigė ir paskirtos nemokumo administratorės UAB „Bankrovinga“ įgaliojimai atstovauti UAB „OSA“. Apeliantės BUAB „OSA“ vardu atskirąjį skundą pareiškė advokatas Kornelijus Pivoriūnas, su kuriuo 2025 m. kovo 3 d. atstovavimo sutartį sudarė LBUAB „OSA“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Bankrovinga“. Taigi, ir advokato įgaliojimai pasibaigė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, įsiteisėjus teismo nutarčiai nutraukti UAB „OSA“ bankroto bylą nebeliko teisinio pagrindo apeliacine tvarka nagrinėti BUAB „OSA“ atskirojo skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 10 d. skundžiamos nutarties dalies, kadangi jo nagrinėjimas ir vertinimas nesukels byloje dalyvaujantiems byloje asmenims teisinių pasekmių. Kadangi skundžiama nutarties dalis nebegali būti apeliacijos objektu, apeliacinis procesas, pradėtas pagal LBUAB „OSA“, atstovaujamą nemokumo administratorės UAB „Bankrovinga“, atskirąjį skundą, nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis). Dėl atsakovo atskirojo skundo Atskiruoju skundu atsakovas J. U. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl 3 000 Eur bylinėjimosi išlaidų jam priteisimo iš ieškovės LBUAB „OSA“ ir šias išlaidas priteisti solidariai iš nemokumo administratorės UAB „Bankrovinga“ ir jos atstovo, vadovo ir bankroto procesą vykdžiusio asmens Petro Basijoko; panaikinti nutarties dalį, kuria atmestas prašymas taikyti nemokumo administratorei CPK 95 straipsnį, ir šį klausimą išspręsti iš naujo; pasisakyti dėl atsakovo pareikštų, tačiau pirmosios instancijos teismo neįvertintų ir neišspręstų prašymų.
Apeliantas atskiruoju skundu prašo pakeisti nutarties dalį, kuria pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovo prašymą CPK 95 straipsnio pagrindu skirti baudą nemokumo administratorei, šią baudą jai paskirti, nes administratorė pareiškė ieškinį piktnaudžiaudama procesinėmis teisėmis, nesąžiningai, prieš kreditorių valią, gindama savo, o ne kreditorių ir bankrutuojančios bendrovės interesus.
CPK 95 straipsnio 1 dalis numato, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Kai pareiškiamas šio straipsnio 1 dalyje numatytas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, dalyvaujančio byloje asmens naudai paskirta baudos dalis įskaitoma į priteistiną nuostolių sumą (CPK 95 straipsnio 2 dalis).
CPK 334 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo: 1) šio kodekso numatytais atvejais ir 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Minėto straipsnio trečioje dalyje nurodyta, kad dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą.
Nutarties, kuria atsisakyta skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis, apskundimo galimybė tiesiogiai CPK nenumatyta, o antrasis nutarties apskundimo atvejis galimas tik tada, kai nutartis užkerta kelią tolesnei bylos eigai (CPK 334 straipsnio 1 dalis). Skundžiamoji teismo nutarties dalis netenkinti prašymo skirti baudą neužkirto kelio tolesnei proceso eigai, todėl negalėjo būti skundžiama atskiruoju skundu. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuomonės, kad nutartys, kuriomis atsisakoma skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, apeliacine tvarka neskundžiamos (Lietuvos apeliacinio teismo civilinės bylos Nr. 2-2376/2013, Nr. 2-517/2014, Nr. e2-121-516/2020, Nr. e2-1132-790/2020, Nr. e2-1650-241/2020, e2-933-330/2022).
Nurodytų argumentų pagrindu darytina išvada, kad skundžiamos nutarties dalis, kuria teismas netenkino prašymo skirti baudą pagal CPK 95 straipsnį, negali būti apeliacijos objektas, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo atsakovo atskirąjį skundą šioje dalyje atsisakyti priimti. Kadangi šis trūkumas nustatytas nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas dėl aptartos nutarties dalies taip pat nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis (CPK 338 straipsnis).
Pirmosios instancijos teismas priteisė atsakovui J. U. 3 000 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti iš ieškovės LBUAB „OSA“. Apeliantas, neginčydamas priteistų išlaidų dydžio ir jų (ne)atitikimo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimaliems dydžiams, atskirajame skunde nurodo, jog teismas nepagrįstai bylinėjimosi išlaidas priteisė iš ieškovės LBUAB „OSA“, nors jis prašė jas priteisti solidariai iš LBUAB „OSA“ nemokumo administratorės UAB „Bankrovinga“ ir jos direktoriaus, bankroto procesą vykdžiusio Petro Basijoko.
CPK 94 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad bylą užbaigus nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas bei įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad, sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tuo atveju, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, reikia įvertinti: i) priežastis, kodėl byla buvo baigta nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės; ii) tai, kokioje bylos nagrinėjimo stadijoje buvo priimtas procesinis sprendimas, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės; iii) tai, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas, kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, spręstinas vadovaujantis ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4, 3 dalys, CPK 3 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant, kam ir (ar) kokia apimtimi turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta, svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo susidarymo nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir inicijuojant patį bylos procesą – paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145-403/2021, 29 punktas; 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-684/2023, 116 punktas; 2025 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-933/2025).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad LBUAB „OSA“ 2025 m. lapkričio 28 d. kreditorių susirinkime buvo priimtas sprendimas atsakovą išbraukti iš kreditorių sąrašo, nelikus kreditorių bankroto bylą nutraukti ir jos nebetęsti. Šioje byloje LBUAB „OSA“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Bankrovinga“, su ieškiniu atsakovui dėl žalos atlyginimo kreipėsi dar 2024 m. gruodžio 30 d.. BUAB „OSA“ bankroto bylą Vilniaus apygardos teismas nutraukė 2026 m. vasario 4 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2026 m. kovo 17 d. Todėl niekaip nepaneigta, kad ieškinys pateiktas vykstant bendrovės bankroto procesui ne teismo tvarka, nemokumo administratorei turint kreditorių ir JANĮ suteiktus įgaliojimus reikšti ieškinius atsakingiems asmenims ginant bendrovės ir jos kreditorių teises (66 straipsnio 1 dalies 3 punktas), prie ieškinio pridėjus įrodymus, jos vertinimu, patvirtinančius teikiamo ieškinio pagrįstumą. Taigi, nenustatyta, kad ieškovės procesinis elgesys buvo netinkamas ar kad ieškinys pareikštas nesąžiningai. Tačiau, nepaisant to, dėl ieškovės pareikšto ieškinio vykdydamas atsakovo pareigą pateikti atsiliepimą, teikti prašymus įrodymus, prašymus ir dėl kitų byloje atliktų procesinių veiksmų atsakovas patyrė išlaidas advokato pagalbai apmokėti, kurias, nenustačius ir atsakovo netinkamo procesinio elgesio, turi apmokėti tos bylos ieškovė UAB „OSA“.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas nepagrįstai nurodo, kad jo byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos turėjo būti priteistos solidariai ir nemokumo administratorės UAB „Bankrovinga“ ir jos vadovo, kuris vykdė ir bankroto administravimą. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimą reglamentuojančios teisės normos numato, kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš bylos šalies (CPK 41 straipsnis), o ne iš jos atstovo ar atstovo įgalioto atstovo (CPK 51 straipsnio 1 dalis, 55 straipsnis, 56 straipsnio 2 dalis), šiuo atveju – ne iš bylos šalies UAB „OSA“ atstovės nemokumo administratorės UAB „Bankrovinga“ ir jos įgalioto asmens bei įmonės vadovo (CPK 93 straipsnio 1 d., 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-447-808/2026 UAB „Bankrovinga“ ir Petras Basijokas savarankiškais dalyvaujančiais byloje asmenimis nebuvo įtraukti, byloje dalyvavo kaip šalies atstovas ir atstovo įgaliotas asmuo, o CPK 266 straipsnis numato, kad teismas neturi teisės spręsti klausimų dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų. CPK normose, reglamentuojančiose bylinėjimosi išlaidų paskirstymą tarp bylos šalių, nėra numatyta, kad bylos šalies byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos iš priešingos (kitos) bylos šalies gali būti nepriteistos dėl sunkios finansinės padėties, turto ir / ar pajamų neturėjimo (CPK VIII skyrius).
Kadangi apeliantas atskiruoju skundu neskundžia nutarties dalies, kuria civilinė byla nutraukta, o apeliacinis procesas pagal kitos apeliantės atskirąjį skundą, kuriuo buvo ginčijamas bylos nutraukimas, nutraukiamas (18 nutarties punktas), apeliacinės instancijos teismas vertina, kad apelianto argumentai, susiję CPK 265 straipsnio reikalavimų pažeidimais ir su tuo, kad teismas nepasisakė dėl visų jo argumentų apie nemokumo administratorės turėtus tikslus reiškiant ieškinį, neturi teisinės reikšmės, todėl dėl jų vertinimo nepasisakoma. Dėl procesinės bylos baigties Taigi apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino klausimui dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovės atsakovui išsprendimui svarbias aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, todėl priėmė pagrįstą skundžiamos nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kurią keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pagal kitas abiejų apeliantų atskirojo skundo dalis apeliacinis procesas nutraukiamas dėl aukščiau nurodytų pagrindų (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalimi,
n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 10 d. nutarties dalį, pagal kurią iš ieškovės BUAB „OSA“ atsakovui J. U. priteista 3 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, palikti nepakeistą. Apeliacinį procesą, pradėtą pagal ieškovės LBUAB „OSA“, atstovaujamos nemokumo administratorės UAB „Bankrovinga“, atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 10 d. nutarties, nutraukti. Apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovo J. U. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 10 d. nutarties, kuria atsisakyta skirti baudą ieškovei BUAB „OSA“ už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nutraukti. Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.