Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės O. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 26 d. nutarties, kuria atmestas prašymas priimti papildomą sprendimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas prašymas priimti papildomą sprendimą, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais ir patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, o civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria netenkintas prašymas skirti baudą, peržiūrėjimo apeliacine tvarka

9. Atskirajame skunde kvestionuojamas Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 26 d. nutarties dalies, kuria netenkintas prašymas skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

10. Vadovaujantis CPK 334 straipsnio 1 dalimi, pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo dviem atvejais – kai tokia galimybė yra tiesiogiai nurodyta konkrečiame CPK straipsnyje arba tuo atveju, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 straipsnio 3 dalis). Atskirasis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiama teismo nutartis, kuri pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

11. Nagrinėjamu atveju atsakovė skundžia teismo nutarties dalį, kuria netenkintas jos prašymas paskirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Sprendžiant šį klausimą, pirmiausia reikia nustatyti, ar teismo nutarties dalis, kuria netenkintas prašymas paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui baudą, yra apeliacinio apskundimo objektas, t. y. ar tokios nutarties apskundimo galimybė yra nustatyta atitinkamoje CPK normoje, ar ši nutartis neužkerta kelio tolesnei bylos eigai.

12. CPK 106 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas baudas skiria šiame kodekse nustatytais atvejais ir jame nustatyto dydžio. Vadovaujantis CPK 95 straipsnio 2 dalimi, teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje nustatytus piktnaudžiavimo atvejus (dalyvaujantis byloje asmuo nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą), gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. CPK 107 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kuriam paskirta bauda, per keturiolika dienų nuo nutarties priėmimo gali prašyti teismą, paskyrusį baudą, ją panaikinti ar sumažinti. Teismas tokį pareiškimą nagrinėja rašytinio proceso tvarka. Pagal aptariamo straipsnio 2 dalį, dėl teismo nutarties, kuria pareiškimas panaikinti ar sumažinti baudą atmetamas, gali būti duodamas atskirasis skundas. Atskirąjį skundą gali paduoti tik asmuo, kuriam bauda paskirta. Skundo padavimas sustabdo nutarties vykdymą (CPK 107 straipsnio 3 dalis).

13. Taigi CPK nuostatose, reglamentuojančiose baudų civiliniame procese skyrimo, panaikinimo ar sumažinimo tvarką, nėra tiesiogiai nurodyta, kad teismo nutartis, kuria dalyvaujančiam byloje asmeniui skiriama bauda arba atsisakoma ją skirti, yra skundžiama atskiruoju skundu. Nei CPK 95 straipsnyje, nei CPK 107 straipsnyje nėra numatyta galimybė skųsti teismo nutartį, kuria atsisakyta tenkinti prašymą skirti kitai bylos šaliai baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nutartis, kuria atsisakyta skirti byloje dalyvaujančiam asmeniui baudą už piktnaudžiavimą procesu, taip pat nėra priskiriama prie nutarčių, kuriomis užkertama galimybė tolesnei bylos eigai (CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

14. Pirmiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad teismo nutartis, kuria yra atsisakoma skirti dalyvaujančiam byloje asmeniui baudą dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, nėra apeliacinio apskundimo objektas. Pažymėtina, kad analogiškos pozicijos dėl tokio pobūdžio nutarčių apskundimo yra laikomasi ir teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-517/2014, 2020 m. vasario 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-151-516/2020 ir kt.).

15. Kaip matyti iš atsakovės atskirojo skundo dalyko bei turinio, apeliantė, be kita ko, prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2022 m. liepos 26 d. nutarties dalį, kuria buvo atsisakyta paskirti baudą ieškovui, ir šioje dalyje klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti atsakovės prašymą dėl baudos ieškovui paskyrimo. Taigi atskiruoju skundu apeliantė skundžia apeliacijos objektu negalinčią būti nutarties dalį.

16. Vadovaujantis CPK 338 straipsniu, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Pagal to paties straipsnio 5 dalį, jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas.

17. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamos nutarties dalis, kuria atmestas prašymas skirti baudą, negali būti apeliacijos objektu. Tokia aplinkybė nustatyta apeliacinės instancijos teisme, todėl apeliacinis procesas šioje bylos dalyje nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis).

Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria netenkintas prašymas priimti papildomą sprendimą

18. Vadovaujantis CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo arba paskirstymo klausimo.

19. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

20. Papildomas sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų turi būti priimtas tais atvejais, kai prašymas dėl jų atlyginimo priteisimo ir jų dydį patvirtinantys įrodymai buvo pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, tačiau teismas šio reikalavimo neišsprendė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-378/2021 18 punktą).

21. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, jog būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą. Dėl to CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad advokato ar advokato padėjėjo pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, gali būti netaikomos, nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016 22 punktas).

22. Pirmosios instancijos teismas ieškovo A. P. pareiškimo dėl ieškinio atsisakymo priėmimo klausimą išsprendė ir bylą nutraukė rašytinio proceso tvarka, nepranešęs šalims apie teismo posėdį. Nurodytos aplinkybės yra reikšmingos ir sudaro pagrindą konstatuoti, jog atsakovė neturėjo galimybės pateikti bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų iki teismo nutarties priimti ieškinio atsisakymą priėmimo, todėl pagal nurodytą kasacinio teismo praktiką tokiu atveju papildomo sprendimo priėmimas yra galimas.

23. CPK 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

24. Apeliantės teigimu, bylinėjimosi išlaidos buvo patirtos dėl ieškovo apsisprendimo reikšti ieškinį inicijuojant savarankišką civilinę bylą, todėl ji turi teisę į jų atlyginimą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo šio argumento pripažinti pagrįstu.

25. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad O. J. ieškiniu Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1516-934/2021 prašė priteisti iš atsakovo A. P. 43 443 Eur skolą, argumentuodama, jog 2011 m. balandžio 14 d. atsakovas bankiniu pavedimu grąžino dalį paskolos – 150 000 Lt, o likusi suma negrąžinta. Minėtoje byloje atsakovas įrodinėjo, kad likusi 150 000 Lt suma buvo grąžinta šalims 2011 m. spalio 20 d. sudarius pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2-4920, kurios pagrindu atsakovas pardavė ieškovei 1/2 dalį buto ir 1/65 dalį automobilių stovėjimo aikštelės. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. vasario 4 d. sprendimu priteisė iš atsakovo A. P. 43 443 Eur skolą. Ieškovas A. P. 2021 m. liepos 14 d., t. y. po jam nepalankaus pirmosios instancijos teismo 2021 m. vasario 4 d. sprendimo priėmimo, pareiškė ieškinį atsakovei O. J., prašydamas pripažinti negaliojančia 2011 m. spalio 20 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2-4920 2 punkte nurodytą sąlygą „šalys pareiškė, jog tarpusavyje visiškai atsiskaitė“ bei priteisti iš atsakovės 43 443 Eur skolą. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. sausio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-36-302/2022 panaikino pirmosios instancijos teismo 2021 m. vasario 4 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškovės O. J. ieškinį dėl skolos priteisimo iš atsakovo atmetė.

26. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas A. P. teismui ieškinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančia 2011 m. spalio 20 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2-4920 2 punkte nurodytą sąlygą „šalys pareiškė, jog tarpusavyje visiškai atsiskaitė“ bei priteisti iš atsakovės 43 443 Eur skolą, pateikė tik po jam nepalankaus pirmosios instancijos teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1516-934/2021 priėmimo, sprendžia, jog šis ieškinio pareiškimas vertintinas kaip A. P. siekis apsidrausti nuo nepalankios jam situacijos, kuomet jis teismo sprendimu būtų įpareigotas grąžinti ieškovei skolą, o ieškovė liktų neatsiskaičiusi su juo už įsigytą nekilnojamojo turto dalį, kadangi 2011 m. spalio 20 d. pirkimo–pardavimo sutarties 2 punkte buvo nurodyta, kad šalys tarpusavyje visiškai atsiskaitė. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo motyvu, kad ieškinys, kuriuo ginčijama sutarties nuostata dėl atsiskaitymo, buvo pateiktas nebaigus nagrinėti O. J. inicijuotos bylos dėl skolos priteisimo ir dėl tos priežasties, jog 2021 m. spalio 20 d. būtų pasibaigęs bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas ginčyti sutarties sąlygas.

27. Priešingai nei teigia apeliantė, konstatuotina, kad ieškovo A. P. savarankiškos bylos inicijavimas sietinas ne su ieškovo nesąžiningu naudojimusi procesinėmis teisėmis, bet su atsakovės nepagrįstai pareikštu ieškiniu civilinėje byloje Nr. 2-1516-934/2021 dėl skolos priteisimo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovės O. J. patirtos bylinėjimosi išlaidos pagrįstai nepriteistos iš ieškovo.

Dėl procesinės bylos baigties

28. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir remdamasis nurodytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas formuluoja išvadą, kad nėra pagrindo naikinti ar keisti pagrįstą ir teisėtą Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 26 d. nutarties dalį, kuria atmestas prašymas priimti papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kaip jau išdėstyta pirmiau, skundžiamos nutarties dalis, kuria atmestas prašymas skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, negali būti apeliacijos objektu, todėl apeliacinis procesas šioje bylos dalyje nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovės O. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 26 d. nutarties dalies, kuria atmestas prašymas skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 26 d. nutarties dalį, kuria atmestas prašymas priimti papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, palikti nepakeistą.