- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-20
- Bylos Nr.
- e2-121-516/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01826-2016-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Gudžiūnienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Birštono mineraliniai vandenys“, Ko, N. P., A. P., G. P.
- Ieškovas
- akcinės bendrovės Luminor Bank
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Birštono mineraliniai vandenys“ ir Ko atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-438-580/2020 pagal ieškovės akcinės bendrovės Luminor Bank ieškinį atsakovams N. P., A. P., G. P. ir uždarajai akcinei bendrovei „Birštono mineraliniai vandenys“ ir Ko dėl neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimų panaikinimo bei akcijų pasirašymo sutarties ginčijimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovė Luminor Bank (teisių perėmėjas – Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Birštono mineraliniai vandenys“ ir Ko 2016 m. rugpjūčio 16 d. visuotinio akcininkų susirinkimo priimtus nutarimus (visais darbotvarkės klausimais) dėl įstatinio kapitalo didinimo; pripažinti negaliojančia sutartį dėl naujai išleistų (iš viso – 249 982 vnt.) akcijų pasirašymo, sudarytą UAB „Birštono mineraliniai vandenys“ ir Ko ir A. P. arba ex officio išspręsti klausimą ir sumažinti įstatinį kapitalą, anuliuojant 249 982 vnt. akcijų; taip pat priteisti ieškovui solidariai iš visų atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartimi byloje buvo paskirta ekspertizė. Atsakovė UAB „Birštono mineraliniai vandenys“ ir Ko prašė teismo pratęsti terminą pateikti ekspertės reikalaujamą medžiagą bei dokumentus ne trumpesniam kaip 3 mėnesių laikotarpiui arba iki 2018 m. gruodžio 31 d. Prašymas 2018 m. rugpjūčio 30 d. rezoliucija buvo patenkintas. 2018 m. gruodžio 21 d. teisme gautas dar vienas UAB „Birštono mineraliniai vandenys“ ir Ko prašymas pratęsti terminą ekspertės reikalaujamai medžiagai bei dokumentams pateikti ne trumpesniam kaip 3 mėnesių laikotarpiui arba iki 2019 m. kovo 31 d. Teismas 2019 m. sausio 2 d. nutartimi atsakovės prašymą pratęsti terminą atmetė, nustatydamas atsakovei UAB „Birštono mineraliniai vandenys“ ir Ko galutinį terminą pateikti ekspertei reikalaujamą medžiagą ir informaciją iki 2019 m. sausio 10 d. įskaitytinai. 2019 m. sausio 21 d. nutartimi teismas paskyrė atsakovės UAB „Birštono mineraliniai vandenys“ ir Ko vadovui 300 Eur baudą už reikalaujamų dokumentų ir informacijos nepateikimą bei nustatė atsakovei terminą pateikti reikalaujamą medžiagą ir informaciją tiesiogiai teismui paštu arba elektroninių ryšių priemonėmis iki 2019 m. sausio 27 d. įskaitytinai. 2019 m. vasario 20 d. Vilniaus apygardos teisme gautas UAB „Birštono mineraliniai vandenys“ ir Ko vadovo prašymas nustatyti papildomą terminą iki 2019 m. kovo 12 d. dokumentams pateikti. 2019 m. vasario 21 d. nutarta pakartotinai paskirti atsakovės UAB „Birštono mineraliniai vandenys“ ir Ko vadovui 300 Eur baudą už dokumentų ir informacijos nepateikimą, taip pat nustatytas terminas iki 2019 m. kovo 4 d. dokumentams ir informacijai pateikti. 2019 m. kovo 4 d. teisme gautas UAB „Birštono mineraliniai vandenys“ ir Ko prašymas pratęsti terminą dokumentams ir informacijai pateikti per 1 mėnesį nuo buhalterės nedarbingumo pabaigos, bet ne anksčiau kaip 2019 m. balandžio 12 d. 2019 m. kovo 7 d. nutarta pakartotinai paskirti atsakovės vadovui 300 Eur baudą už dokumentų ir informacijos nepateikimą, o terminas dokumentams ir informacijai pateikti nustatytas iki 2019 m. kovo 12 d. įskaitytinai.
3. 2019 m. kovo 7 d. teisme buvo gautas UAB „Birštono mineraliniai vandenys“ ir Ko vadovo prašymas panaikinti UAB „Birštono mineraliniai vandenys“ ir Ko 2019 m. sausio 21 d. ir 2019 m. vasario 21 d. nutartimis paskirtas baudas, o tuo atveju, jei teismas vertintų, kad buvo praleisti procesiniai terminai – juos atnaujinti. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 18 d. nutartimi pirmiau nurodytas prašymas netenkintas. 2019 m. kovo 21 d. teisme gautas atsakovės UAB „Birštono mineraliniai vandenys“ ir Ko vadovo prašymas panaikinti 2019 m. kovo 7 d. paskirtą baudą, kuris buvo atmestas 2019 m. kovo 25 d. nutartimi.
4. 2019 m. kovo 21 d. teisme gautas atsakovės UAB „Birštono mineraliniai vandenys“ ir Ko prašymas atnaujinti terminą dokumentams ir informacijai pateikti ir nustatyti ne trumpesnį kaip 1 mėnesio terminą dokumentams pateikti nuo buhalterės nedarbingumo pabaigos, bet ne anksčiau kaip 2019 m. balandžio 29 d. Atsakovė nurodė, kad jos buhalterė serga, todėl atsakovė neturi galimybės laiku pateikti reikalaujamų dokumentų ir informacijos. Buhalterės nedarbingumo pažymėjimas pratęstas iki 2019 m. kovo 28 d, o jai grįžus į darbą reikės laiko dokumentams suruošti. Šis prašymas taip pat buvo atmestas pirmosios instancijos teismo 2019 m. kovo 25 d. nutartimi. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 25 d. nutartį, kuria buvo atmesti atsakovės vadovo prašymai atnaujinti procesinį terminą ir nustatyti naują procesinį terminą, paliko nepakeistą. Taip pat Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 25 d. nutartį, kuria netenkintas prašymas panaikinti 2019 m. kovo 7 d. juridinio asmens vadovui paskirtą baudą.
5. 2019 m. rugpjūčio 5 d. atsakovė UAB „Birštono mineraliniai vandenys“ ir Ko pateikė į bylą dalį dokumentų, reikalingų ekspertizei atlikti. Atsakovė taip pat prašė pripažinti į bylą pateiktus finansinės atskaitomybės dokumentus (išskyrus informaciją, atitinkančią viešą finansinę atskaitomybę) bei ekspertizės aktą (išskyrus jo išvadą) nevieša bylos medžiaga, teikiama išimtinai tik ekspertui ir (ar) teismui ir (ar) atsakovei, šių dokumentų neteikiant susipažinti ar kopijoms padaryti nei kitoms bylos šalims, nei kitiems asmenims, ir kitoms bylos šalims teikiant tik ekspertizės akto išvadas. Atsakovė nurodė, kad finansinės atskaitomybės dokumentuose bei Juridinių asmenų registro duomenyse yra pateikiama susisteminta visa ekspertės prašoma informacija, kuri yra visiškai pakankama ekspertizei atlikti ir atsakovės akcijų vertei nustatyti. Ekspertės prašomi pateikti kiti dokumentai yra perteklinė ir konfidenciali informacija, kurios atskleidimas tretiesiems asmenims yra draudžiamas pačių sutarčių nuostatomis. Atsakovė taip pat nurodė, kad pateikta medžiaga yra konfidenciali ir nevieša, atitinkanti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 10 straipsnyje nurodytos kitos įstatymų saugomos informacijos apibrėžimą, o ieškovas yra vienas iš kelių Lietuvoje veiklą vykdančių komercinių bankų, neabejotinai turintis tiesioginių santykių su atsakovės konkurentais.
Žemesnės instancijos teismas
6. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi UAB ,,Birštono mineraliniai vandenys“ ir Ko prašymą dėl įrodymų prijungimo tenkino, o prašymą pripažinti prijungiamus dokumentus ir atliktos ekspertizės aktą nevieša bylos medžiaga atmetė. Taip pat minėta nutartimi teismas paskyrė atsakovei UAB „Birštono mineraliniai vandenys“ ir Ko 5 000 Eur baudą, pusę šios baudos (2 500 Eur) paskirdamas ieškovui, bei nustatė atsakovei terminą pateikti tiesiogiai teismui paštu arba elektroninių ryšių priemonėmis visą reikalaujamą medžiagą ir informaciją iki 2019 m. rugpjūčio 23 d.
7. 2019 m. rugpjūčio 23 d. Vilniaus apygardos teisme buvo priimtas atsakovės UAB ,,Birštono mineraliniai vandenys“ ir Ko pareiškimas, kuriuo ji prašė: 1) atšaukti teismo ekspertės J. B. paskyrimą ir šioje byloje paskirtai ekspertizei atlikti paskirti teismo ekspertą V. Č.; 2) tuo atveju, jei teismo ekspertas V. Č. nurodytų, kad kokie nors papildomi dokumentai dar būtų reikalingi, pratęsti dokumentų ekspertui pateikimo terminą bei nustatyti ekspertizės vykdymo tvarką, kad dokumentai yra teikiami tik tiesiogiai teismo ekspertui; 3) pripažinti ekspertizei atlikti į bylą pateiktus finansinės atskaitomybės dokumentus (išskyrus informaciją, atitinkančią viešą finansinę atskaitomybę) bei ekspertizės aktą (išskyrus jo išvadą) nevieša bylos medžiaga, teikiama išimtinai tik ekspertui ir (ar) teismui, ir (ar) atsakovei, šių dokumentų neteikiant susipažinti ar daryti kopijas nei kitoms bylos šalims, nei kitiems asmenims; 4) pripažinti, kad byloje parengtas ekspertizės aktas yra nevieša bylos medžiaga, teikiama tik teismui ir atsakovei, kitoms šalims teiktinos tik ekspertizės akto išvados; 5) netenkinti banko prašymų kreiptis dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo; 6) panaikinti 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi atsakovei paskirtą baudą už tariamą piktnaudžiavimą procesu; 7) skirti bankui maksimalią 5 792 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę šios baudos paskiriant atsakovei. Atsakovė nurodė, kad ekspertė J. B. prašo pateikti ir išviešinti konfidencialią informaciją, kuri yra nevieša (suteiktos paskolos ir investicijos, terminuoti indėliai, reikalaujant pačių paskolos sutarčių kopijų, atskleidžiant visas jų sąlygas, nurodant terminus, palūkanų normas, sumas; investicijos į įmonę, kapitaliniai įdėjimai, kt.). Nurodyta informacija yra nevieša, netgi neteikiama bendrovių akcininkams, nepriklausomai nuo jų turimų akcijų kiekio, saugoma sutarčių (paskolų, kredito, tiekimo, kitų ekspertės prašomų sutarčių nuostatuose yra aiškiai įtvirtintas šių dokumentų konfidencialumas). Atsakovė į bylą jau pateikė išsamius finansinės atskaitomybės bei registro dokumentus, kuriuose yra pateikiama susisteminta visa ekspertės prašoma informacija, kuri visiškai pakankama ekspertizei atlikti ir atsakovės akcijų vertei nustatyti. Atsakovės teigimu, teismo ekspertas V. Č. specializuojasi verslo (akcijų) vertinime. Jis pateikė pakartotinį sutikimą atlikti ekspertizę pagal teismo pateiktus klausimus šioje byloje. Be to, nuo 2019 m. balandžio 25 d. jis yra Turto ir verslo vertintojų garbės teismo narys, yra nuolatinis kvalifikacinių verslo vertintojų egzaminų narys, ilgametis dėstytojas, ne kartą dalyvavo su verslo vertinimu susijusių teisės aktų rengimo darbo grupėse; ekspertizę atliktų per 2 mėnesius ir dvigubai pigiau nei J. B.. Atsakovė akcentavo, kad V. Č. aiškiai nurodė, jog ekspertizei atlikti pakaktų teismui pateiktos informacijos, taip pat galimai būtų reikalinga papildoma, tačiau nebūtų atskleista šalims jautri ar konfidenciali informacija. Atsakovės tvirtinimu, ji nepiktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, teismas buvo suklaidintas banko neteisėtų veiksmų ir nepagrįstų prašymų, todėl atsakovės prašymai buvo klaidingai interpretuoti kaip piktnaudžiavimas, nors prašymai buvo teikti dėl objektyvių priežasčių. Atsakovės įsitikinimu, būtent bankas piktnaudžiauja procesu, siekia kitų, nei deklaruoja, tikslų ir vilkina bylos nagrinėjimą, nes kategoriškai prieštarauja visiems atsakovės prašymams, susijusiems su procedūriniais ekspertizės atlikimo klausimais, kurie turėtų būti visiškai nesusiję su banko interesu byloje.
Atsiliepimas
8. Ieškovas atsiliepime prašė UAB ,,Birštono mineraliniai vandenys“ ir Ko prašymus atmesti kaip nepagrįstus. Tuo atveju, jeigu teismas tenkintų prašymą atšaukti teismo ekspertę J. B. ir paskirtų ekspertą V. Č., prašymą pratęsti terminą papildomiems dokumentams gauti, taip pat prašymą, kad dokumentai būtų teikiami tik tiesiogiai teismo ekspertui – atmesti. Ieškovas taip pat prašė atmesti prašymą panaikinti paskirtą baudą už piktnaudžiavimą procesu ir svarstyti naujos baudos atsakovei skyrimą, pusę šios baudos skiriant bankui. Bankas, be kita ko, taip pat prašė išsireikalauti papildomus dokumentus, kuriuos atsakovė atsisakė pateikti ekspertei.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
9. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartimi atsakovės UAB ,,Birštono mineraliniai vandenys“ ir Ko prašymus atmetė, nustatydamas atsakovei terminą pateikti tiesiogiai teismui paštu arba elektroninių ryšių priemonėmis reikalaujamą medžiagą ir informaciją iki 2019 m. spalio 10 d. įskaitytinai, bei nurodydamas, kad skundžiama tik nutarties dalis, kuria netenkintas prašymas panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi atsakovei paskirtą baudą už piktnaudžiavimą procesu.
Atsiliepimas
10. Teismas sutiko su ieškovo atsiliepime nurodyta pozicija, kad atsakovės prašymo pripažinti teikiamą informaciją nevieša argumentai iš esmės analogiški, kaip ir 2019 m. sausio 21 d. bei 2019 m. rugpjūčio 5 d. teiktuose teismui prašymuose. Teismas pažymėjo, kad nors atsakovė teikiamus finansinės atskaitomybės dokumentus vertina kaip komercinę paslaptį, vien toks nurodymas, nepagrindžiant nei įstatyme įtvirtintų, nei praktikoje suformuotų požymių, būtinų tokiai informacijai pripažinti komercine paslaptimi, savaime jos tokia nepadaro. Teismas pripažino nepagrįstais atsakovės teiginius, kad bankas gali informaciją atskleisti atsakovės konkurentams, nes bankas nėra atsakovės konkurentas ar panašų verslą vykdantis subjektas, todėl jokio intereso neteisėtais tikslais pasinaudoti bendrovės informacija, esančia dokumentuose ar atskleisti tokią informaciją hipotetiniams bendrovės konkurentams, bankas neturi.
Žemesnės instancijos teismas
11. Teismas nurodė, kad iš Turto ir verslo vertinimo metodikos nuostatos, kuria remiasi atsakovė, negalima daryti išvados, jog turto vertintojas privalo naudotis išimtinai tik finansinėmis ataskaitomis, nes kiekvienas atvejis yra individualus ir pats ekspertas yra kompetentingas spręsti, kokių duomenų reikia konkrečiam turtui įvertinti. Teismo vertinimu, byloje nėra jokių duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, kad paskirta ekspertė reikalauja pateikti perteklinę informaciją, ir, tuo labiau, spręsti klausimą dėl paskirtos ekspertės kompetencijos ribų peržengimo. Teismas pažymėjo, kad ekspertė J. B. turi reikiamą kvalifikaciją, yra įrašyta į teismo ekspertų sąrašą.
12. Teismas laikė nepagrįstais ir atsakovės argumentus, kad teismas buvo suklaidintas banko neteisėtais veiksmais ir nepagrįstais prašymais. Teismas sutiko su ieškovu, kad bendrovė negali veikti be buhalterės ir tokiais atvejais skiriamas kitas atsakingas, pavaduojantis laikinai nedarbingumą turinčią buhalterę, asmuo. Atsižvelgdamas į Buhalterinės apskaitos įstatyme nurodytą teisinį reglamentavimą, teismas konstatavo, kad bendrovės atsakingi asmenys turėjo pasirūpinti veiklos nepertraukiamumu ir užtikrinti, jog būtų paskirtas pavaduojantis asmuo, kuris pateiktų teismo reikalaujamus dokumentus. Be to, teismas akcentavo ir tai, kad iki bendrovės buhalterės ligos reikalaujami dokumentai taip pat nebuvo teikiami ilgą laiką (nuo 2018 m. birželio 15 d. iki 2019 m. gegužės 2 d.). Net dalies dokumentų 2019 m. rugpjūčio 5 d. pateikimas, teismo vertinimu, niekaip nepateisina bendrovės delsimo vykdyti teismo įpareigojimą. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo tenkinti atsakovės prašymo panaikinti paskirtą baudą.
13. Teismas nesutiko su atsakovės argumentais, kad bankas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Visų pirma, bankas nėra bendrovės konkurentas ir nėra duomenų, jog siekia neteisėtais tikslais pasinaudoti bendrovės informacija, esančia dokumentuose, ar ją atskleisti. Antra, bankas pateikė teismui tik vieną prašymą (dėl kreipimosi į teisėsaugos institucijas dėl galimos nusikalstamos veikos padarymo ir baudos pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį skyrimo bendrovei), tačiau posėdžio metu atsakovės atstovei nurodžius, jog visi dokumentai bus pateikti buhalterei sugrįžus į darbą, banko pateikti prašymai nebuvo svarstomi, todėl bankas 2019 m. rugpjūčio 12 d. atsiliepime prašė teismo įvertinti aplinkybes, kurios per teismo posėdį nebuvo svarstytos. Teismas sutiko su banko argumentais, kad ieškovas kaip tik stengiasi, jog byla būtų nagrinėjama operatyviai ir nėra pagrindo konstatuoti banko piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
14. Atsakovė UAB „Birštono mineraliniai vandenys“ ir Ko atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartį ir priimti naują nutartį – panaikinti 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi atsakovei paskirtą baudą už tariamą piktnaudžiavimą procesu bei skirti bankui maksimalią 5 792 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę šios baudos paskiriant atsakovei. Atskirajame skunde nurodyti šie pagrindiniai argumentai:
14.1. Teismas visiškai nemotyvuotai netenkino atsakovės prašymo panaikinti paskirtą baudą, nepasisakydamas dėl atsakovės argumentų, pagrindžiančių, jog nėra CPK 95 straipsnyje nustatytų pagrindų baudai paskirti. Atsakovė siekia rasti balansą tarp ieškovo teikiamais prašymais keliamos grėsmės atsakovės veiklai ir jos tęstinumui, o teismui jos prašymus nemotyvuotai atmetant, atsakovė tarsi įspaudžiama į situaciją atsisakyti teikti duomenis ekspertizei atlikti bei kartu taip verčiama prarasti teisę į tinkamą ir proporcingą gynybą byloje bei būti visiškai nepagrįstai demonizuotai teismo akyse. Atsakovė anksčiau objektyviai neturėjo galimybių pateikti dokumentų ekspertizei (tarp kurių yra ir dokumentai specifinėmis datomis, paprastai bendrovėse nesudaromi, kuriems sudaryti reikalingas buhalterinis išsilavinimas), nes bendrovėje vyko vadovybės pokyčiai ir darbuotojai buvo orientuoti į bendrovės veiklos nepertraukiamumą, o nuo 2019 m. vasario 4 d. iki gegužės 2 d. atsakovės buhalterei buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Siekdama apsaugoti konfidencialią informaciją ir bendrovės veiklą, apeliantė komunikavo su eksperte ir kvietė ekspertizę atlikti bendrovėje dar 2019 m. sausio 11 d., tačiau ekspertė atsisakė. Buhalterei grįžus iš nedarbingumo buvo paruošti ir 2019 m. rugpjūčio 5 d. pateikti ekspertės prašomi specifinių datų finansinės atskaitomybės dokumentai. Taigi, visi apeliantės prašymai pratęsti terminą buvo pagrįsti objektyviomis aplinkybėmis ir negali būti laikomi piktnaudžiavimu procesu.
14.2. Dėl nežymių terminų praleidimų atsakovės vadovui buvo paskirta 300 Eur bauda, todėl dėl nurodytų tariamų pažeidimų atsakovė negali būti baudžiama antrą kartą. Be to, apeliantė pasinaudojo CPK 77 straipsnyje suteikta teise prašyti teismo pratęsti terminą, o asmuo teisėtai ir pagrįstai besinaudojantis CPK nustatytomis teisėmis negali būti baudžiamas.
14.3. Į bylą buvo pateikti išsamus finansinės atskaitomybės dokumentai ir registro duomenys, kurie yra visiškai pakankami ekspertizei atlikti. Tai patvirtino ir teismo ekspertas V. Č., todėl tariamai nepateikta informacija, dėl kurios nepateikimo apeliantei skirta bauda, yra perteklinė. Apeliantė ieškojo sprendimų, kad būtų operatyviai bei teisingai išnagrinėta byla, bet kartu apsaugota jos veikla, neišviešinus konfidencialios informacijos, todėl prašė paskirti ekspertą V. Č., nurodžiusį, kad pateiktos informacijos pakanka. Būtent bankas, iš esmės šantažuodamas atsakovę ir siekdamas, kad ji atskleistų bankui visą savo konfidencialią informaciją, kategoriškai prieštarauja bendrovės konfidencialios informacijos apsaugai. Pagal kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį. Šiuo atveju dokumentai teismui tam tikrą laiką nebuvo pateikti dėl teismui nurodytų ir įrodymais pagrįstų objektyvių priežasčių, o ne iš piktavališkų paskatų. Apeliantė nesiekia vilkinti bylos, nes tam neturi jokio motyvo, kadangi neabejoja, kad ieškinys yra visiškai nepagrįstas ir bus atmestas.
14.4. Teismas visiškai nemotyvuotai atsisakė paskirti bankui baudą už piktnaudžiavimą procesu. Teismas nemotyvavo nutarties, nurodęs tik tai, kad bankas stengiasi, jog byla būtų nagrinėjama operatyviai. Tai kelia abejones ne tik dėl nutarties teisėtumo, bet ir objektyvumo. Būtent bankas piktnaudžiauja procesu, siekia kitų, nei deklaruoja, tikslų ir vilkina nagrinėjimą. Pirma, bankas kategoriškai prieštarauja visiems atsakovės prašymams, susijusiems su procedūriniais ekspertizės atlikimo klausimais, kurie turėtų būti visiškai nesusiję su banko interesu byloje. Ieškovas yra vienas iš kelių Lietuvoje veiklą vykdančių komercinių bankų, neabejotinai turintis tiesioginių santykių su atsakovės konkurentais. Bankas ypač priešinasi atsakovės informacijos neviešumui, todėl pagrįsta teigti, kad pateikta medžiaga galimai bus perduota atsakovės konkurentams. Juo labiau, neabejotina, kad bankas suinteresuotas susipažinti su lyderiaujančios rinkoje apeliantės kredito sutartimis, sudarytomis su kitais bankais, kredito sąlygomis, ir šią informaciją panaudoti prieš atsakovę. Antra, bankas teikia nepagrįstus prašymus inicijuoti ikiteisminį tyrimą dėl tariamo teismo sprendimų nevykdymo, kai sprendimai nebuvo nevykdomi, bet buvo pasinaudota CPK 77 straipsnyje nurodytomis teisėmis prašyti pratęsti terminus dėl objektyvių priežasčių, o dėl kai kurių nutarčių pagrįstumo buvo sprendžiama apeliacinės instancijos teisme. Ieškovas taip pat teikė prašymus inicijuoti tyrimą dėl tariamo netinkamo apskaitos tvarkymo, motyvuodamas tokį prašymą realybės neatitinančiomis aplinkybėmis. Galiausiai, bankas pateikė nepagrįstą ieškinį, kurį ne kartą tikslino ir kurio pagrindu buvo pritaikytos atsakovės veiklai trukdančios ir nuostolius keliančios laikinosios apsaugos priemonės. Banko veiksmai byloje yra ne tariamas pažeistų teisių gynimas, bet apeliantei ir jos akcininkams daromas nepagrįstas spaudimas. Todėl yra pagrindas bankui skirti maksimalią 5 792 Eur dydžio baudą, pusė jos sumokant atsakovei.
Atsiliepimas
15. Ieškovas Luminor Bank AS Lietuvos skyrius atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atsakovės prašymą panaikinti 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi paskirtą baudą atmesti ir svarstyti dėl naujos baudos bendrovei pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį paskyrimo, o taip pat atmesti atsakovės prašymą skirti bankui baudą už piktnaudžiavimą procesu. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
15.1. Teismas pagrįstai skyrė bendrovei baudą, nes jos elgesys yra akivaizdus piktnaudžiavimas procesu. Iš bylos eigos aplinkybių matyti, kad bendrovė teikia teismui analogiškus prašymus, tačiau jokių naujų faktinių aplinkybių nenurodo. Pati apeliantė teigia, kad yra didelė bendrovė, turinti daugiau nei 50 darbuotojų, orientuota užtikrinti veiklos tęstinumą, nepertraukiamumą ir pan., todėl labai neįtikinamai skamba argumentai, jog dėl buhalterės ligos ji neturėjo objektyvių galimybių pateikti ekspertės prašomų dokumentų. Pirma, bendrovė negali veikti be buhalterės, antra, tokiais atvejais skiriamas kitas atsakingas, pavaduojantis laikiną nedarbingumą turinčią buhalterę, asmuo. Tokios bendrovės „objektyvios aplinkybės“ kaip tik rodo, kad jos vadovas ir kiti atsakingi asmenys neužtikrina bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimo ir tvarkymo, kuris privalo būti nepertraukiamas nepriklausomai nuo konkrečių asmenų nedarbingumo. Teismo įpareigojimai yra privalomi ir nesvarbu, vyko ar nevyko vadovybės pokyčiai – tai neturi jokios įtakos, nes naujiems vadovams lygiai taip pat privaloma vykdyti jų vadovaujamai bendrovei nustatytus įpareigojimus. Trečia, dar iki buhalterės ligos, dokumentai nebuvo teikiami labai ilgą laiką – beveik 8 mėnesius. Ketvirta, net ir tai, kad buhalterei grįžus ir paruošus dokumentus, jie buvo pateikti, nepateisina bendrovės delsimo vykdyti teismo įpareigojimą, nes bendrai nuo teismo įpareigojimo pateikti dokumentus praėjo beveik 14 mėnesių. Be to, iki šiol ne visi ekspertės prašyti dokumentai yra pateikti, taigi, šiuo metu jau daugiau nei 16 mėnesių negali vykti pagrindinis procesas, nes apeliantė neteikia reikalingų dokumentų ekspertizei atlikti.
15.2. Nepagrįstas apeliantės argumentas, kad kadangi bendrovės vadovui jau buvo paskirta 300 Eur bauda, bendrovė negali būti baudžiama antrą kartą. Bendrovei taikomos civilinio proceso įstatyme numatytos priemonės, kurių paskirtis užkirsti kelią šalies piktnaudžiavimui, proceso vilkinimui. Nutartimis apeliantė vis iš naujo įpareigojama per nustatytą naują terminą pateikti reikalaujamus dokumentus ir informaciją, tačiau atsakovė ir toliau jų nepateikia, t. y. nevykdo naujai nustatytam terminui paskirtų įpareigojimų, todėl, akivaizdu, yra pagrindas skirti baudas.
15.3. Nors bendrovė nurodo, kad teikdama prašymus, ji naudojasi savo procesinėmis teisėmis, tačiau atsakovės teikiami prašymai yra analogiški, jokių naujų aplinkybių juose nenurodoma, prašymai grindžiami vien deklaratyvaus pobūdžio teiginiais. Tokie prašymai laikytini akivaizdžia piktnaudžiavimo priemone ir desperatišku siekiu nukreipti teismo dėmesį nuo bylos esmės. Eikvojamas teismo ir kitų bylos šalių laikas, darbo sąnaudos. Nors CPK suteikia šalims teisę reikšti prašymus, tokia teisė negali būti absoliutinama tiek, kad pateisintų šalies piktnaudžiavimą.
15.4. Bendrovės argumentas, kad nėra pagrindo skirti jai baudą dar ir dėl to, jog ji kvietė ekspertizę atlikti bendrovėje, tačiau ekspertė atsisakė, nepagrindžia bendrovės pareigos nevykdymo. Ekspertės atsisakymas atvykti į bendrovę ir joje atlikinėti ekspertizę net negali būti naudojamas prieš banką, kaip argumentas, pateisinantis vilkinimą ir ekspertės prašomų dokumentų nepateikimą, nes tai visiškai nesusiję – teismas įpareigojo būtent apeliantę pateikti dokumentus ir ji privalėjo tą padaryti, nepriklausomai nuo ekspertės atvykimo ar neatvykimo į bendrovę.
15.5. Iš apeliantės minimos Turto vertinimo metodikos negalima daryti išvados, kad turto vertintojas išimtinai privalo naudotis tik finansinėmis ataskaitomis. Tokios metodikos nurodo bendras gaires, minimumą, kuris būtinas ekspertizei atlikti. Tačiau kiekvienas atvejis yra individualus ir pats ekspertas yra kompetentingas spręsti, kokių duomenų reikia konkrečiam turtui įvertinti. Kitaip tariant, ekspertizių apimtys kiekvienoje byloje skiriasi. Bendrovės pateiktos finansinės ataskaitos, jų rinkiniai yra apibendrinimai, kuriuose gali neatsispindėti konkrečios sumos, reikalingos ekspertizės išvadai pateikti, todėl visiškai nepagrįstas teiginys, kad ekspertei pateikti dokumentai yra pakankami o informacija, kurios prašo ekspertė, yra perteklinė. Šiuo atveju ekspertė J. B., įvertinusi visą turimą medžiagą, padarė išvadą, kad jos trūksta ir ji nepakankama, todėl pasinaudojo CPK nustatyta teise prašyti pateikti papildomus duomenis. Byloje jokio procesinio statuso neturinčio eksperto V. Č. pasisakymai, kad ekspertizei pateikta medžiaga pakankama, negalėjo suformuoti apeliantės teisės atsisakyti vykdyti teismo nutartį ir šią medžiagą pateikti, tuo labiau kad šis ekspertas nėra susipažinęs su visa ekspertizei pateikta medžiaga, o jei ir yra, tuomet visiškai nesuprantama, kodėl apskritai bendrovė teikia prašymus dėl informacijos pripažinimo konfidencialia, nevieša ir t. t., jeigu pati bendrovė tretiesiems asmenims, neturintiems jokio ryšio su byla, duoda tokią informaciją susipažinti ir vertinti.
Žemesnės instancijos teismas
15.6. Teismas nurodė argumentus, kodėl nesutinka su atsakovės teiginiais dėl baudos bankui skyrimo. Bendrovė, ištraukdama iš konteksto atskirą sakinio dalį, iškreipia realią situaciją dėl nutarties motyvavimo. Realiai bankas pateikė teismui tik vieną prašymą – 2019 m. gegužės 23 d. Dėl kreipimosi į teisėsaugos institucijas dėl galimos nusikalstamos veikos padarymo ir baudos pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį skyrimo bendrovei. Posėdžio metu atsakovės atstovė (advokatė) pasižadėjo pateikti visus dokumentus, argumentuodama tuo, jog bendrovės buhalterė pasveiko, todėl teismas patikėjo advokatės žodžiais ir banko prašymo net nesvarstė ir nekonstatavo, jog prašymas nepagrįstas. Kadangi ir po to bendrovė delsė pateikti dokumentus, o kai kurių apskritai nepateikė, bankas 2019 m. rugpjūčio 12 d. atsiliepime prašė teismo įvertinti aplinkybes, kurių tą kartą per posėdį nesvarstė, ir spręsti dėl kreipimosi į teisėsaugos institucijas. Taigi, banko prašymas nelaikytinas nei pakartotiniu, nei rodančiu jo piktnaudžiavimą procesu. Banko, kaip finansinės įstaigos, veikla griežtai reglamentuota įstatymais ir jam keliami aukšti konfidencialumo reikalavimai. Bankas nėra atsakovės konkurentas ir neturi jokio intereso neteisėtais tikslais pasinaudoti jos informacija, esančia dokumentuose, ar ją atskleisti, todėl apeliantės argumentai dėl ieškovo suinteresuotumo pakenkti bendrovei yra visiškai nepagrįsti. Galiausiai, jeigu apeliantė, kaip kad ji teigia, net neabejoja, jog banko ieškinys yra absoliučiai nepagrįstas ir bus atmestas, tokiu atveju ji neturėtų ieškoti būdų, kaip kuo ilgiau delsti pateikti teismo reikalaujamus dokumentus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
17. 2019 m. gruodžio 16 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gauti papildomi rašytiniai apeliantės UAB „Birštono mineraliniai vandenys“ ir Ko paaiškinimai, kuriuose atsakovė nurodo, kad 2019 m. spalio 14 d. nutartimi bylą pirmosios instancijos teisme nagrinėjusi teisėja, be kita ko, priėmusi ir skundžiamą 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartį, kuria atsisakyta panaikinti apeliantei paskirtą baudą, nusišalino nuo bylos nagrinėjimo. Kadangi pasikeitus teismo sudėčiai, byla nagrinėjama iš naujo (CPK 16 straipsnio 2 dalis), nusišalinusios teisėjos nutartys, apeliantės įsitikinimu, negalioja, nes šališkos teisėjos procesinių sprendimų palikimas galioti lemtų konstitucinių ir Europos Žmogaus Teisių Konvencijos garantuojamų teisių pažeidimą.
18. Nesutikdamas su apeliantės argumentu dėl savaiminio visų nusišalinusios teisėjos priimtų nutarčių negaliojimo, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, kaip matyti iš 2019 m. spalio 14 d. nutarties, kuria teisėja L. B. nusišalino nuo civilinės bylos Nr. e2-298-603/2019, iškeltos dar 2016 m. rugsėjo mėnesį, nagrinėjimo, teisėja, priešingai nei interpretuoja apeliantė rašytiniuose paaiškinimuose, nepripažino savo šališkumo ir (ar) suinteresuotumo ieškovui palankiu bylos išnagrinėjimo rezultatu, bet tik, atsižvelgdama į tai, kad teisėja buvo sudariusi teisinio atstovavimo sutartį su ieškovą atstovaujančia advokatų kontora, nusprendė eliminuoti bet kokių abejonių kitiems tretiesiems asmenims (objektyviam stebėtojui) dėl teismo, išnagrinėjusio bylą, nešališkumo atsiradimą, todėl nusprendė nusišalinti CPK 66 straipsnio pagrindu.
19. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, kaip matyti iš bylos medžiagos, 2019 m. spalio 29 d. pirmosios instancijos teisme vykusio teismo posėdžio metu, net ir pasikeitus teismo sudėčiai, byla buvo nagrinėjama toliau nuo to procesinio veiksmo, kurį atlikus ji buvo atidėta, o atsakovai, taip pat ir apeliantė, tam neprieštaravo bei neišreiškė noro bylą nagrinėti iš naujo, kaip tai numatyta apeliantės akcentuojamoje CPK 16 straipsnio 2 dalyje. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra jokio pagrindo laikyti, kad iki teismo sudėties pasikeitimo priimtos pirmosios instancijos teismo nutartys yra savaime negaliojančios, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl atskirojo skundo argumentų iš esmės.
20. Apeliantė UAB „Birštono mineraliniai vandenys“ ir Ko atskiruoju skundu (dalimi, kuri buvo priimta 2019 m. spalio 7 d. nutartimi) skundžia Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta panaikinti atsakovei 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi paskirtą baudą už piktnaudžiavimą procesu, o taip pat dalį, kuria atmestas atsakovės prašymas paskirti CPK 95 straipsnio pagrindu baudą bankui.
Dėl 2019 m. rugsėjo 25 d. nutarties dalies, kuria netenkintas prašymas paskirti baudą ieškovui
21. Nei CPK 95 straipsnyje, nei CPK 107 straipsnyje, nėra numatyta galimybė skųsti teismo nutartį, kuria atsisakyta tenkinti prašymą skirti kitai bylos šaliai baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nutartis, kuria atsisakyta skirti byloje dalyvaujančiam asmeniui baudą už piktnaudžiavimą procesu, taip pat nėra priskiriama prie nutarčių, kuriomis užkertama galimybė tolesnei bylos eigai (CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
22. Kaip matyti iš atsakovės 2019 m. spalio 2 d. atskirojo skundo dalyko bei turinio, apeliantė ne pareiškė naują prašymą paskirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis apeliacinės instancijos teisme, bet būtent prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. nutarties dalį, kuria buvo atsisakyta paskirti baudą bankui, ir šioje dalyje priimti naują nutartį – atsakovės prašymą paskirti ieškovui baudą tenkinti. Taigi, atskiruoju skundu apeliantė skundžia apeliacijos objektu negalinčia būti nutarties dalį.
23. Pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas 2019 m. rugsėjo 25 d. nutarties rezoliucinėje dalyje buvo teisingai nurodęs, jog skundžiama tik šios nutarties dalis, kuria netenkintas prašymas panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi atsakovei paskirtą baudą už piktnaudžiavimą procesu, tačiau 2019 m. spalio 7 d. neapskųsta nutarties dalimi priėmė apeliantės atskirojo skundo dalį ir dėl baudos bankui nepaskyrimo.
24. Vadovaujantis CPK 338 straipsniu, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Pagal to paties straipsnio 5 dalį, jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas.
25. Kadangi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai 2019 m. spalio 7 d. nutartimi priėmė UAB „Birštono mineraliniai vandenys“ ir Ko 2019 m. spalio 2 d. atskirojo skundo dalį, kuria skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. nutarties dalis atmesti atsakovės prašymą skirti bankui baudą, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis pirmiau nurodytu teisiniu reguliavimu, apeliacinį procesą dėl šios 2019 m. rugsėjo 25 d. nutarties dalies nutraukia.
Dėl 2019 m. rugsėjo 25 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta panaikinti atsakovei paskirtą baudą
26. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nemotyvuotai ir nepagrįstai atsisakė panaikinti UAB „Birštono mineraliniai vandenys“ ir Ko Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi paskirtą baudą.
27. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. To paties straipsnio 2 dalyje pažymėta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.
28. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi, konstatavęs, kad UAB „Birštono mineraliniai vandenys“ ir Ko vilkina bylos procesą, teigdama, kad ekspertės prašoma pateikti informacija yra perteklinė ir ilgą laiką nepateikdama visų reikalaujamų duomenų ekspertizei atlikti, nors ekspertizė paskirta daugiau nei prieš metus, paskyrė atsakovei 5 000 Eur baudą, pusę šios baudos nurodydamas sumokėti ieškovui.
29. 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovės prašymą panaikinti jai CPK 95 straipsnio pagrindu paskirtą baudą. Teismas nesutiko su atsakovės pozicija, kad teismas buvo suklaidintas banko neteisėtų veiksmų, o į apeliantės argumentus apie jos buhalterės nedarbingumą, nulėmusį negalėjimą pateikti prašomų dokumentų, pasisakė, kad bendrovė negali veikti be buhalterės ir tokiais atvejais turi būti skiriamas kitas atsakingas, pavaduojantis laikinai nedarbingumą turinčią buhalterę, asmuo. Teismas taip pat akcentavo, kad net ir iki bendrovės buhalterės ligos reikalaujami dokumentai nebuvo teikiami ilgą laiką (nuo 2018 m. birželio 15 d. iki 2019 m. gegužės 2 d.).
30. Taigi, priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas motyvavo prašymo panaikinti atsakovei paskirtą baudą netenkinimą, o vien tik atsakovės nesutikimas su teismo motyvais savaime nereiškia šios nutarties dalies nepagrįstumo ir (ar) neteisėtumo.
31. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo ir ieškovo pozicija, kad apeliantės buhalterės užsitęsęs nedarbingumas savaime neatleido atsakovės nuo pareigos laiku ir tinkamai vykdyti teismo įpareigojimus. Bendrovė negali ilgą laiką veikti be buhalterės, todėl tokiu atveju bendrovės vadovas ir (ar) kiti atsakingi asmenys, siekdami užtikrinti nepertraukiamą ir tinkamą bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymą, turėjo skirti kitą atsakingą, pavaduojantį laikiną nedarbingumą turinčią buhalterę, asmenį. Kita vertus, kaip pagrįstai akcentavo pirmosios instancijos teismas, ekspertės prašomi dokumentai ekspertizei atlikti nebuvo teikiami daugiau nei pusę metų ir iki atsakovės buhalterės nedarbingumo pradžios, o buhalterei grįžus, buvo pateikta tik dalis reikalaujamos medžiagos, apeliantei laikantis pozicijos, neva kita ekspertės reikalaujama medžiaga konfidenciali ir apskritai perteklinė, t. y. nebūtina ekspertizei atlikti. Taigi, faktiškai dėl įvairiomis priežastimis motyvuojamo atsakovės sąmoningo delsimo pateikti į bylą ekspertės nurodytus dokumentus, ekspertizė, skundžiamos nutarties priėmimo dieną, nebuvo pradėta atlikti, nors nuo jos paskyrimo praėjo daugiau nei metai. Daugiau nei metus trunkančio teismo įpareigojimų pateikti visus ekspertės prašomus dokumentus, reikalingus ekspertizei atlikti, nevykdymo nepateisina ir bendrovėje vykę vadovybės pasikeitimai, nes, kaip pagrįstai pastebėjo ieškovas, naujiems vadovams lygiai taip pat privaloma vykdyti jų vadovaujamai bendrovei teismo nustatytus įpareigojimus laiku ir tinkamai.
32. Nesutiktina ir su apeliantės argumentais, kad 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi jai negalėjo būti paskirta bauda, nes bendrovės vadovui ankstesnėmis nutartimis jau buvo skirta 300 Eur bauda, be to, atsakovė naudojosi CPK 77 straipsnyje jai suteikta teise prašyti teismo pratęsti terminą, o CPK įtvirtintomis teisėmis teisėtai besinaudojantis asmuo negali būti baudžiamas.
33. Bet kokiomis CPK numatytomis procesinėmis teisėmis, be kita ko, ir teise prašyti pratęsti ar atnaujinti terminą, byloje dalyvaujantis asmuo privalo naudotis sąžiningai. Pirmiau jau išdėstyta, kad apeliantė itin ilgą laiką nevykdė teismo įpareigojimų pateikti ekspertės prašomus dokumentus, savo prašymuose pratęsti ar atnaujinti terminą nurodydama priežastis, kurios nėra pripažintos pakankamai svarbiomis pateisinti tokį ilgą įpareigojimų nevykdymo terminą, todėl šiuo atveju nuolatinis besikartojančiais deklaratyviais argumentais grindžiamų prašymų teikimas teismui, taip vengiant vykdyti teismo prieš metus suformuluotą įpareigojimą, negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu naudojimusi procesinėmis teisėmis. Taigi, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai tokį apeliantės elgesį pripažino piktnaudžiavimu procesu. Be to, kaip teisingai nurodo bankas, apeliantei nevykdant teismo įpareigojimo pateikti ekspertės prašomus duomenis, teismas buvo priverstas nutartimis nustatinėti apeliantei vis naują terminą informacijai ir dokumentams pateikti, todėl šiuo atveju 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi paskirta bauda negali būti laikoma pakartotiniu baudimu už tą patį.
34. Galiausiai, pagrindo panaikinti atsakovei paskirtą baudą nesudaro ir apeliantės nuomonė, kad į bylą pateiktų dokumentų pakanka ekspertizei atlikti ir kita ekspertės reikalaujama medžiaga yra perteklinė, o taip pat aplinkybė, jog ekspertė atsisakė atvykti atlikti ekspertizę į pačią bendrovę.
35. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, Turto ir verslo vertinimo metodikoje nėra nustatyta, kad turto vertintojas gali naudotis išimtinai tik finansinėmis ataskaitomis. Būtent ekspertas, turintis atitinkamą kvalifikaciją ir patirtį, įvertinęs individualų atvejį, kompetentingas spręsti, kokių duomenų reikia konkrečiam turtui įvertinti, o apeliantės nesutikimas su byloje paskirto eksperto nuomone dėl reikalingos ekspertizei atlikti medžiagos apimties savaime nesuteikia apeliantei teisės savo nuožiūra pasirinkti vykdyti teismo įpareigojimus ar ne.
36. Ekspertės atsisakymas atvykti į bendrovę ir jos patalpose atlikti ekspertizę taip pat nesudaro atsakovei teisėto pagrindo atsisakyti vykdyti teismo įpareigojimą pateikti į bylą ekspertizei atlikti būtiną medžiagą, nes teisės aktuose nėra numatyta nei teismo eksperto pareiga atlikti ekspertizę vertinamos bendrovės patalpose, nei vertinamos bendrovės teisė savo nuožiūra rinktis teismo paskirtos ekspertizės atlikimo tvarką, vietą ir pan.
37. Apibendrindamas tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad UAB „Birštono mineraliniai vandenys“ ir Ko atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti 2019 m. rugsėjo 25 d. nutarties dalį, kuria atmestas prašymas panaikinti atsakovei paskirtą 5 000 Eur baudą, todėl ši nutarties dalis paliktina nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. nutarties dalį, kuria atmestas atsakovės UAB „Birštono mineraliniai vandenys“ ir Ko prašymas panaikinti atsakovei 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi paskirtą baudą, palikti nepakeistą.
Nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovės UAB „Birštono mineraliniai vandenys“ ir Ko 2019 m. spalio 2 d. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. nutarties dalies, kuria atmestas atsakovės prašymas paskirti ieškovui Luminor Bank AS Lietuvos skyriui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.