Panevėžio apygardos teismo nutartis, e2A-258-589/2026

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2026-06-11
Bylos Nr.: e2A-258-589/2026
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-08935-2025-5
Bylos rūšis: Civilinė byla

Teisėjai: Ramunė Čeknienė, Rita Dambrauskaitė, Laimantas Misiūnas
Ieškovas: "Delamode Baltics"
Atsakovas: R. G.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-258-589/2026 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-08935-2025-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.2.1.7; 1.4.2.3; 3.2.4.11; 3.3.1.14; 3.3.1.19.1; 3.3.1.21 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. birželio 11 d. Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Ritos Dambrauskaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Laimanto Misiūno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ⹂Delamode Baltics” apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. gruodžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-22886-901/2025 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Delamode Baltics“ ieškinį atsakovui R. G. dėl netesybų už konfidencialumo sutarties pažeidimą, nesąžiningą naudojimąsi konfidencialia informacija ir jos atskleidimą priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Klaipėdos apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Panevėžio apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Klaipėdos apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) ⹂Delamode Baltics” (toliau – ir ieškovė) prašė priteisti iš atsakovo R. G. (toliau – ir atsakovas) 10 000 Eur netesybų (minimalių nuostolių) už konfidencialumo sutarties pažeidimą, nesąžiningą naudojimąsi konfidencialia informacija ir jos atskleidimą, taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 25 d. ieškovė ir atsakovas sudarė neterminuotą darbo sutartį ir tą pačią dieną 2020 m. rugsėjo 27 d. pasirašė konfidencialumo sutartį bei 2020 m. rugsėjo 25 d. nekonkuravimo susitarimą. Po darbo sutarties su ieškove nutraukimo atsakovas įsidarbino kitoje konkuruojančioje įmonėje. Atsakovas dirbdamas pas savo naująjį darbdavį savo ir naujojo darbdavio naudai naudojasi ieškovės konfidencialia informacija – klientų, tiekėjų, partnerių sąrašais ir jų kontaktiniais duomenimis, skambindamas ir siųsdamas ieškovės klientams ir partneriams naujojo savo darbdavio pasiūlymus, tuo pažeisdamas savo įsipareigojimą ieškovei. Pagal konfidencialumo sutartį atsakovas turi atlyginti nuostolius. Taikytinas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai 2025 m. gruodžio 16 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė atsakovui R. G. iš ieškovės UAB „Delamode Baltics” 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Spręsdamas dėl senaties termino, teismas nurodė, kad tarp šalių kilęs darbo ginčas ir netesybų priteisimo iš buvusio darbuotojo reikalauja darbdavys. Laikantis teismų praktikoje suformuotos teisės taikymo taisyklės teismui yra pagrindas spręsti, kad ieškovės reikalavimui dėl netesybų už nesąžiningą darbdavio konfidencialios informacijos naudojimą (Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 39 straipsnis) taikytinas bendrasis trejų metų ieškinio senaties terminas (DK 15 straipsnio 2 dalis), o ne sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 5 dalis).

Teismas vertino, kad šis terminas šiuo atveju nėra praleistas. Apie ieškovės nurodytą pažeidimą dėl jos kliento Bhuvaneswari Lines And Logistics Pte Ltd ieškovė sužinojo iš 2024 m. lapkričio 24 d. el. laiško, o apie pažeidimą dėl ieškovės kliento UAB „Topenerga“ – iš 2025 m. kovo 7 d. el. laiško. Nuo tų datų skaičiuotinas senaties terminas dėl ieškovės nurodomo konfidencialumo pažeidimo. Kadangi senaties terminas nepraleistas, nėra pagrindo jo taikyti.

Spręsdamas dėl konfidencialios informacijos teismas nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 25 d. ieškovė ir atsakovas sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 586, pagal kurią atsakovas nuo 2023 m. rugsėjo 28 d. pradėjo dirbti pas ieškovę ekspedicijos vadybininku. Darbo sutartis su atsakovu nutraukta 2024 m. spalio 18 d. atsakovo prašymu pagal DK 55 straipsnio 1 dalį. Bylos duomenimis, nuo 2024 m. spalio 28 d. atsakovas pradėjo dirbti UAB „Gelna“ pardavimų vadybininko pareigose. Prieš atsakovui pradedant dirbti atsakovas ir ieškovė buvo sudarę konfidencialumo sutartį Nr. 586 (2020 m. rugsėjo 27 d.) ir nekonkuravimo susitarimą Nr. 586 (2020 m. rugsėjo 25 d.). Atsakovas nurodo, kad nutraukiant darbo sutartį su juo ieškovė taip pat tą pačią dieną savo iniciatyva nutraukė nekonkuravimo susitarimą su juo. Ieškovės atstovė šių aplinkybių neginčija. Ieškovė nurodo, kad atsakovas prieš pradėdamas eiti pareigas ieškovės įmonėje buvo pasirašytinai supažindintas su sąrašu, kas yra laikoma jos komercine paslaptimi ir konfidencialia informacija (įskaitant informaciją apie bendrovės klientus, partnerius, kainodarą ir kt.) ir įsipareigojo tokios informacijos neatskleisti jokiems kitiems asmenims. Be to, dirbdamas ieškovės įmonėje atsakovas betarpiškai dirbo su klientais ir sužinojo nemažą kiekį konfidencialios ir komercinę paslaptį sudarančios informacijos apie ieškovę, jos klientus, partnerius, kainodarą bei jos principus, pardavimų specifiką ir kt., kadangi darbo sutarties galiojimo laikotarpiu atsakovui buvo prieinama ieškovės konfidenciali informacija ir komercinės paslaptys, kaupiamos ir saugomos duomenų sistemoje MARKUS XSPED 4, Microsoft Outlook, Skype, kurios apsaugotos slaptažodžiais, t. y. ieškovės klientų ir partnerių sąrašai, klientų ir partnerių kontaktiniai duomenys, paslaugų teikimo sąlygos ir paslaugų įkainiai ir kainodara, paslaugų teikėjų, kuriuos pasitelkia ieškovė, sąrašai, jų atstovų kontaktiniai duomenys, paslaugų įkainiai, ieškovo kainodara teikiant krovinių vežimo ir ekspedijavimo paslaugas ir kt. Po darbo sutarties su ieškove nutraukimo atsakovas įsidarbino UAB „Gelna”, kur Sodros duomenimis atsakovas tebedirba. Iš ginčo šalių atstovų paaiškinimų, bylos medžiagos matyti, kad tiek ieškovė, tiek atsakovo naujasis darbdavys yra krovinių pervežimo tarptautiniais maršrutais paslaugas teikiančios įmonės, t. y. jos tarpusavyje konkuruoja pervežimų rinkoje. 2024 m. lapkričio 27 d. atsakovas iš ieškovės gavo rašytinį reikalavimą dėl konfidencialios informacijos naudojimo, neteisėtų veiksmų nutraukimo ir baudos sumokėjimo. 2025 m. kovo 19 d. atsakovas iš ieškovės gavo pakartotinį reikalavimą nutraukti ieškovės interesus pažeidžiančius veiksmus bei sumokėti ieškovei reikalavime nurodytas netesybas už konfidencialumo sutarties pažeidimą.

Teismas nustatė, kad ginčo šalys 2020 m. rugsėjo 27 d. konfidencialumo sutarties Nr. 586 2.1 punkte numatė, jog konfidencialia informacija šalys laiko šios sutarties priede Nr. 1 nurodytą informaciją, kurią sužinojo darbuotojas (atsakovas) dirbdamas pas darbdavį (ieškovę), kuri turi vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir negali būti laisvai jiems prieinama (apimant, bet neapsiribojant, bet kokią informaciją apie teikiamas paslaugas, paslaugų kainas, darbuotojų sukurtus intelektinės veiklos produktus ar jų dalis, apie atliekamus tyrimus ir (ar) jų rezultatus, esamų ar potencialių klientų, tiekėjų ar kontrahentų sąrašus, darbuotojų atlyginimus ir darbo sąlygas, šios sutarties sąlygas, taip pat bet kokius kitus duomenis, susijusius su darbdavio vykdoma veikla, bei informaciją, kurią darbdavys laiko gamybine, komercine ar technologine paslaptimi nepriklausomai nuo to, ar tokia informacija yra tiesiogiai įtraukta į darbdavio komercinių, gamybinių ar technologinių paslapčių sąrašą). Tokios informacijos atsakovas įsipareigojo neatskleisti, nenaudoti ir neplatinti penkerius metus pasibaigus darbo santykiams (Sutarties 2.10 punktas), o už kiekvieną tokį įsipareigojimų dėl konfidencialios informacijos atskleidimo ar kitokio pažeidimo numatyta 10 000 Eur bauda, laikoma minimaliais darbdavio nuostoliais, kurių dydžio nereikia įrodinėti (Sutarties 3.3. punktas). Taip pat buvęs ieškovės darbuotojas (atsakovas) įsipareigojo atlyginti darbdaviui (ieškovei) visus tokiu pažeidimu padarytus nuostolius (įskaitant ir negautas pajamas) tiek, kiek jų nepadengia Sutarties 3.3. punkte nurodyta suma (Sutarties 3.4. punktas).

Susipažinęs su ieškovės pateiktu el. susirašinėjimu su ieškovės klientais Bhuvaneswari Lines And Logistics Pte Ltd ir UAB „Topenerga“, atsakovo pateiktais dokumentais, Darbo ginčų komisijos (toliau – ir DGK) medžiaga ir 2025 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu, kuriuo ieškovės prašymo atsakovui (dėl konfidencialumo sutarties pažeidimo) pateikimo DGK praleisto termino nutarta neatnaujinti ir ieškovės prašymą atsakovui atsisakyti nagrinėti, taip pat susipažinęs su proceso dalyvių paaiškinimais, argumentais dėl ieškovės konfidencialios informacijos, teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovas pažeidė 2020 m. rugsėjo 27 d. šalių sudarytą konfidencialumo sutartį Nr. 586 (atsakovui kreipiantis į ieškovės nurodomus jos klientus). Ieškovės ieškinyje nurodyta informacija apie jos partneres yra vieša, lengvai prieinama internete, todėl jokiais būdais negali būti laikytina konfidencialia informacija. Teismas pažymėjo ir tai, kad ieškovės atstovės nurodomas tariamas konfidencialumo pažeidimas jokių teisinių pasekmių, nuostolių, reputacijos pablogėjimo ieškovei nesukėlė, ieškovė dėl atsakovo kreipimosi jos nurodytų klientų neprarado. To ieškovės atstovė neneigia. Visą nurodytą įvertinęs teismas ieškinį atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą.

Teismas nurodė, kad atmetus ieškinį, atsakovui iš ieškovės priteistinos jo šioje civilinėje byloje turėtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 1 210 Eur atstovavimo išlaidos, kurios įvertinus šios bylos sudėtingumą, atsakovo atstovo ruoštą procesinį dokumentą (atsiliepimą į ieškinį), atsakovo atstovavimo teisme laiką, yra pagrįstos, protingos ir neviršija rekomenduojamų priteisti dydžių.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Ieškovė UAB ⹂Delamode Baltics” apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. gruodžio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti iš atsakovo ieškovės naudai visas byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodo, kad nesutinka su teismo sprendimu, nes teismas padarė nepagrįstas ir neteisėtas išvadas, kad atsakovas nepažeidė jam keliamų konfidencialumo įsipareigojimų, objektyviai ir išsamiai neištyrė byloje esančių įrodymų, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir aukštesnės instancijos teismų formuojamos praktikos tokio pobūdžio bylose. Ieškovės manymu, civilinėje byloje esantys įrodymai aiškiai patvirtina, kad ieškovė informaciją apie klientų ir partnerių sąrašus, klientų ir partnerių kontaktinius duomenis, paslaugų teikimo sąlygas ir paslaugų įkainius ir kainodarą, paslaugų teikėjų, kuriuos pasitelkia ieškovė, sąrašus, jų atstovų kontaktinius duomenis, paslaugų įkainius, ieškovės ir partnerių kainodarą teikiant krovinių vežimo ir ekspedijavimo paslaugas laikė konfidenciali informacija ir ją saugojo, ir tokia informacija atitinka visas konfidencialiai informacijai keliamas sąlygas, tuo tarpu teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, nevertino visų įrodymų visumos, nepagrįstai vadovavosi tik atsakovo deklaratyviais paaiškinimais ir nepagrįstai atmetė ieškovės pateiktus įrodymus.

Argumentuoja, kad teismas visiškai nevertino fakto, jog informacija apie klientę UAB „Topenerga“, jos paslaugų poreikius ir apimtis ieškovės buvo surinkta dėl ilgalaikių komercinių santykių su šia kliente, visiškai nevertino byloje esančių įrodymų, kad būtent atsakovui buvo žinoma apie šiai klientei taikomus įkainius ir šios klientės poreikius bei finansinius išteklius, kuriuos ji gali skirti tokio tipo paslaugų pirkimui, nes atsakovas buvo tas asmuo, kuris betarpiškai organizavo šios klientės krovinių gabenimą, dirbdamas pas ieškovę. Teismas taip pat visiškai nevertino ieškovės į bylą pateikto ieškovės ir partnerės Indijoje susirašinėjimo, kuriame partnerė patvirtino, kad Lietuvoje dirba išimtinai tik su ieškove, nes laikosi pozicijos dirbti tik su vienu agentu vienoje šalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Pažymi ir tai, kad teismas skundžiamame sprendime visiškai nevertino ir neanalizavo atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų, o apsiribojo vien tik konfidencialios informacijos apibrėžimo aiškinimu. Teismas visiškai neanalizavo ir nevertino, kad atsakovas naudojosi jo pas ieškovę darbo metu gauta konfidencialia informacija apie klientę ir partnerę bei jų kontaktinius asmenis. Taip pat teisiškai nepagrįsti teismo argumentai, kad, prašydama priteisti netesybas už konfidencialumo sutarties pažeidimą, ieškovė privalėjo įrodyti patirtų nuostolių dydį.

Atsiliepimas

Atsakovas R. G. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, netenkinus tokio reikalavimo, atsakovas reiškia alternatyvų reikalavimą, t. y. sumažinti ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo 10 000 Eur netesybas ir priteisti ieškovės naudai iš atsakovo 100 Eur dydžio netesybas, taip pat prašo priteisti iš ieškovės atsakovui apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas, įrodymai dėl kurių bus pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės.

Atsakovas nurodo, kad su ieškovės apeliaciniu skundu nesutinka. Mano, kad teismas, bylos nagrinėjimo metu atlikęs tinkamą, išsamų įrodymų tyrimą ir vertinimą, priėmė motyvuotą, pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kadangi ieškovė bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių kitų įrodymų, kurių nebūtų paneigęs atsakovas, ir neįrodė, kad atsakovas pažeidė konfidencialumo sutartį.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų

Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal ieškovės UAB ⹂Delamode Baltics” apeliaciniame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus. Apeliacijos dalyką pagal ieškovės apeliacinio skundo ribas sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmestas ieškinys dėl netesybų už konfidencialumo sutarties pažeidimą, nesąžiningą naudojimąsi konfidencialia informacija ir jos atskleidimą priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių ir ginčo esmės

Nagrinėjamu atveju ieškovė UAB ⹂Delamode Baltics” prašė priteisti iš atsakovo R. G. 10 000 Eur netesybų (minimalių nuostolių) už konfidencialumo sutarties pažeidimą, nesąžiningą naudojimąsi konfidencialia informacija ir jos atskleidimą. Ieškovė ieškinio pagrindu nurodė tai, kad atsakovas, dirbdamas pas savo naująją darbdavę UAB „Gelna”, savo ir naujosios darbdavės naudai naudojasi ieškovės konfidencialia informacija – klientų, tiekėjų, partnerių sąrašais ir jų kontaktiniais duomenimis, skambindamas ir siųsdamas ieškovės klientams ir partneriams naujosios darbdavės pasiūlymus. Ieškovė kaip konfidencialumo sutarties (priedo Nr. 1 5.7, 6.2, 6.5 ir 6.7 punktų) pažeidimus nurodė du atvejus 2024 m. – 2025 m., kai atsakovas kreipėsi į ieškovės partnerę Bhuvaneswari Lines And Logistics Pte Ltd ir klientą UAB „Topenerga“, teikdamas užsakymus naujosios darbdavės UAB „Gelna” vardu, taip siekdamas nuvilioti šiuos klientus. Savo teiginius ieškovė grindė prie ieškinio pateiktu el. susirašinėjimu ir šio partnerės bei klientės atstovų informavimu ieškovę, kad atsakovas kreipėsi į jas, prašant patikslinti kieno vardu atsakovas veikia. Ieškovė taip pat tvirtino, kad atsakovas kreipėsi į minėtų bendrovių konkrečius asmenis (P., A. M.), o tokie duomenys buvo saugomi ieškovės duomenų bazėje MARKUS XSPED 4, apsaugotoje slaptažodžiu), o ne bendru tokių bendrovių el. paštu, siekiant užmegzti kontaktą.

Atsakovas su ieškinio reikalavimais nesutiko, nurodydamas, kad informacija (minėtos partnerės ir klientės kontaktiniai duomenys) yra viešai prieinami (pateikė internetinės svetainės www.google.com ekrano nuotrauką apie Bhuvaneswari Lines And Logistics PVT LTD atstovo P. viešai prieinamą el. paštą interneto svetainėje www.scribd.com), be to, tvirtindamas, kad UAB „Gelna” su UAB „Topenerga“ dirbo ir anksčiau (nuo 2021 m., kai atsakovas UAB „Gelna“ dar net nedirbo), o atsakovas į šią bendrovę kreipėsi vietoj tose pačiose pareigose anksčiau dirbusio UAB „Gelna” darbuotojo, taip tęsdamas šių bendrovių bendradarbiavimą dėl užsakymų dėl pervežimo pateikimo. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad dėl atsakovo veiksmų ieškovės klientai nenutraukė bendradarbiavimo su ieškove ir užsakymų neperėmė UAB „Gelna”, dėl atsakovo vykdant savo pareigas kreipimosi į šias bendroves ieškovė jokių realių nuostolių nepatyrė. Ieškovės nurodyta informacija – minėtos ieškovės partnerės ir klientės kontaktiniai duomenys nėra konfidenciali informacija, yra viešai prieinama, o tai, kad atsakovas kreipėsi į konkrečius bendrovių darbuotojus taip pat nesudaro pagrindo teigti priešingai.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, konstatavęs, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovas pažeidė 2020 m. rugsėjo 27 d. šalių sudarytą konfidencialumo sutartį Nr. 586 (atsakovui kreipiantis į ieškovės nurodomą jos partnerę ir klientę). Pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieškovės ieškinyje nurodyta informacija apie jos partneres yra vieša, lengvai prieinama internete, todėl jokiais būdais negali būti laikytina konfidencialia informacija. Taip pat pažymėjo ir tai, kad ieškovės nurodomas tariamas konfidencialumo pažeidimas jokių teisinių pasekmių, nuostolių, reputacijos pablogėjimo ieškovei nesukėlė, ieškovė dėl atsakovo kreipimosi jos nurodytos partnerės ir klientės neprarado.

Ieškovė apeliaciniu skundu reiškia nesutikimą su teismo sprendimu, motyvuodama tuo, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai ir išsamiai neištyrė byloje esančių įrodymų, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir aukštesnės instancijos teismų formuojamos praktikos tokio pobūdžio bylose, todėl padarė nepagrįstas ir neteisėtas išvadas, kad atsakovas nepažeidė jam keliamų konfidencialumo įsipareigojimų, visiškai neanalizavo ir nevertino, kad atsakovas naudojosi jo pas ieškovę darbo metu gauta konfidencialia informacija apie klientę ir partnerę bei jų kontaktinius asmenis, taip pat nepagrįstai sprendė, kad prašydama priteisti netesybas už konfidencialumo sutarties pažeidimą, ieškovė privalėjo įrodyti patirtų nuostolių dydį, kas, ieškovės manymu, lėmė nepagrįsto ir neteisėto sprendimo priėmimą.

Dėl pirmosios instancijos teismo (ne)tinkamo įrodymų vertinimo

Ieškovė apeliaciniame skunde argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas ir neteisėtas išvadas, kad atsakovas nepažeidė jam keliamų konfidencialumo įsipareigojimų. Ieškovės manymu, civilinėje byloje esantys įrodymai aiškiai patvirtina, kad ieškovė informaciją apie klientus ir partnerius (klientų ir partnerių sąrašus, klientų ir partnerių kontaktinius duomenis, paslaugų teikimo sąlygas ir paslaugų įkainius ir kainodarą, paslaugų teikėjų, kuriuos pasitelkia ieškovas, sąrašus, jų atstovų kontaktinius duomenis, paslaugų įkainius, ieškovo ir partnerių kainodarą teikiant krovinių vežimo ir ekspedijavimo paslaugas) laikė konfidencialia informacija ir ją saugojo, tokia informacija atitinka visas konfidencialiai informacijai keliamas sąlygas, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, nevertino visų įrodymų visumos, nepagrįstai vadovavosi tik atsakovo deklaratyviais paaiškinimais ir nepagrįstai atmetė ieškovės pateiktus įrodymus.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad duomenys apie klientus saugotini kaip komercinė paslaptis, jeigu tai yra informacija, kur, be klientų pavadinimo, esama kitokios informacijos, viešai neprieinamos, kaip, pvz., kontaktiniai asmenys, sprendimus priimantys asmenys, susiklostę verslo papročiai, techninė informacija, padedanti vykdyti veiklą, paslaugų ir jų kokybės reikalavimai, planuojami projektai, mokumas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016, 45 punktas). Informacija apie klientus susideda iš įvairiausių duomenų, kurie gaunami per ilgamečius veiklos ryšius, t. y. kokie konkretūs kiekvieno kliento poreikiai, koks jo mokumas, finansinė būklė, patikimumas, koks paslaugų komplektas ir kokiomis sąlygomis teikiamas, už kokią kainą tai daroma. Tokia informacija nėra skelbiama ir prieinama viešai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524/2014). Kitaip tariant, duomenys apie ieškovo klientus gali būti pripažinti komercine paslaptimi, jei ieškovas įrodo, kad konkretūs duomenys buvo jo sukaupti dedant atitinkamas pastangas, dėl ilgamečių ryšių su atitinkamu klientu (klientais), turi komercinę vertę, o konkurentui būtų sunku gauti tokią informaciją pačiam neinvestavus pakankamai laiko ir pastangų. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad tam tikra su klientais susijusi informacija (pvz., darbo su klientais metodai, derybų vedimo būdai, geroji praktika) gali tapti neatsiejama su klientais tiesiogiai dirbusių darbuotojų gebėjimų, įgūdžių bei žinių dalimi ir dėl šios priežasties nepripažįstama komercine paslaptimi pagal CK 1.116 straipsnio 2 dalies 3 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-823/2023, 67 punktas).

Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad, nustatant civilinės atsakomybės sąlygas bylose dėl komercinės paslapties neteisėto gavimo, atskleidimo ar panaudojimo, taikoma bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo civilinės atsakomybės bylose taisyklė: ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Teismui nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) ir pareiga paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, tenka atsakovui (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-676/2013). Vis dėlto efektyvios teisinės gynybos principas ir nesąžiningos konkurencijos santykių specifika, be kita ko, jų latentiškumas, lemia materialiuosius ir procesinius civilinės atsakomybės instituto taikymo ypatumus šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-490-469/2018, 31 punktas). Bylose dėl komercinių paslapčių įrodinėjimas turi savitą specifiką, nes jose iš esmės daugiausia tenka remtis netiesioginiais įrodymais. Į įrodinėjimo specifiką būtina atsižvelgti nagrinėjant šios kategorijos bylas, priešingu atveju (dėl per aukšto ir neatsižvelgiant į šios kategorijos bylų specifiką keliamo įrodinėjimo standarto, netinkamo įrodinėjimo pareigos tarp šalių paskirstymo) dažnai būtų neįmanoma įrodyti pasinaudojimo komercine paslaptimi, siekiant nesąžiningai konkuruoti ir iš to gaunant pelną. Paprastai tokios kategorijos bylose nebus tiesioginių įrodymų, tiesioginiu priežastiniu ryšiu siejančių atsakovo (fizinio asmens) veiksmus, atsakovo bendrovės (juridinio asmens) veiklą ir iš tos veiklos gautą naudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-238-378/2018, 72 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2013).

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, nenustatė, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas būtų pažeidęs procesines įrodymų vertinimo taisykles ar nukrypęs nuo pirmiau nurodytos kasacinio teismo suformuluotos teisės aiškinimo praktikos (CPK 12, 176-178, 182, 185 straipsniai). Skundžiamo sprendimo turinys nesudaro pagrindo pritarti ieškovės argumentui, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių ir pateiktų įrodymų visumos – ieškovės apeliaciniame skunde akcentuojamos faktinės aplinkybės ir jas pagrindžiantys įrodymai pirmosios instancijos teismo sprendime buvo analizuoti ir vertinti, o vien tai, kad ieškovė nesutinka su atitinkamomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, nereiškia įrodinėjimo taisyklių pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-63-403/2023, 54 punktas).

Įvertinusi byloje pateiktus rašytinius įrodymus, šalių ir jų atstovų paaiškinimus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovė neįrodė, kad atsakovas pažeidė 2020 m. rugsėjo 27 d. šalių sudarytą konfidencialumo sutartį Nr. 586 (atsakovui kreipiantis į ieškovės nurodomą jos klientę ir partnerę). Teisėjų kolegija visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo atliktam įrodymų vertinimui ir išdėstytiems argumentams, kurių pagrindu padaryta minėta išvada, ir visų jų papildomai nekartoja. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytos išvados pagrįstumo.

Papildomai pažymėtina, kad pagal DK 39 straipsnį darbo sutarties šalių teisė susitarti dėl konfidencialios informacijos apsaugos nėra absoliuti, todėl vien ta aplinkybė, kad tam tikra informacija konfidencialumo susitarime darbdavio yra nurodyta kaip konfidenciali, nėra pakankama spręsti dėl šios informacijos atitikties visiems komercinės paslapties ar kitos saugomos konfidencialios informacijos požymiams. Kadangi konfidencialumo susitarimas yra viena iš priemonių komercinėms paslaptims ir kitai konfidencialiai informacijai apsaugoti, tokio susitarimo sudarymas gali patvirtinti tik ieškovo pastangas apsaugoti tam tikrą informaciją, kaip vieną iš komercinės paslapties požymių, tačiau savaime nepatvirtina susitarime nurodytos informacijos slaptumo ir komercinės vertės. Dėl nurodytų priežasčių darytina išvada, kad vien tai, jog ieškovė tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde teigia apsaugojusi konfidencialią informaciją pagal konfidencialumo sutartį, t. y. naudodama MARKUS XSPED 4, Microsoft Outlook, Skype duomenų sistemas, kurios yra apsaugotos slaptažodžiais, savaime nereiškia, kad tokia informacija yra ir gali būti laikytina konfidencialia.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė nei anksčiau bylos nagrinėjimo metu, nei apeliaciniame skunde neįvardijo, kokie konkrečiai vertingi duomenys apie ieškinyje nurodytą klientę ar partnerę, kurie nėra vieši ir negali būti lengvai gaunami, jos buvo kaupiami, saugomi ir atsakovo galėjo būti neteisėtai panaudoti, apsiribodama abstrakčia nuoroda, kad atsakovas naudojo ieškovės klientų, tiekėjų, partnerių sąrašus ir jų kontaktinius duomenis, paslaugų įkainius (ieškinyje), jų veiklą, sprendimus priimančius asmenis, paslaugų poreikius (apeliaciniame skunde). Nors tokio pobūdžio duomenys išties gali būti pripažinti konfidencialia informacija, tačiau vien faktas, kad ieškovė yra teikusi paslaugas tam tikriems klientams ar dirbusi su tam tikrais partneriais, pats savaime negali būti laikomas pakankamu konfidencialios apie šiuos klientus ir partnerius sudarančios informacijos turėjimo patvirtinimu. Priešingas aiškinimas ne tik neatitiktų konfidencialios informacijos teisinės apsaugos tikslų (saugoti tik tą ūkio subjekto informaciją, kuri yra jo įdėtų pastangų rezultatas), bet ir lemtų, kad bet koks bendradarbiavimas su kito ūkio subjekto klientais, jei tokį bendradarbiavimą vykdo buvęs ūkio subjekto darbuotojas, būtų prilyginamas neteisėtam konfidencialios informacijos panaudojimui, taip nepagrįstai pažeidžiant draudimą riboti konstitucinę teisę pasirinkti darbą ar verslą kitaip nei įstatymų nustatyta tvarka (sudarius nekonkuravimo susitarimą).

Atsakovas bylos nagrinėjimo metu pateikė įrodymus apie tai, kad ieškovės nurodoma informacija apie jos partnerės Bhuvaneswari Lines And Logistics PVT LTD atstovą P. (el. pašto adresas (duomenys neskelbtini)) yra vieša, lengvai prieinama internete, o atsakovo naujoji darbdavė UAB „Gelna” su ieškovės kliente UAB „Topenerga“ dirbo ir anksčiau (nuo 2021 m., kai atsakovas UAB „Gelna“ dar nedirbo). Iš UAB „Gelna“ ekspedijuojamų klientų valdymo-kuravimo sistemos ekrano nuotraukos matyti, kad UAB „Gelna“ darbuotojai A. S., M., K. G. fiksavo bendravę su UAB „Topenerga“ darbuotoju A., turėjo savo žinioje el. pašto adresą gamyba@topenerga.lt, telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuris el. susirašinėjime nurodomas kaip A. M. kontaktinis numeris. Atsakovas 2025 m. lapkričio 6 d. teismo posėdyje, duodamas paaiškinimus, nurodė, kad į šią bendrovę kreipėsi vietoj tose pačiose pareigose anksčiau dirbusio UAB „Gelna” darbuotojo, taip tęsdamas šių bendrovių bendradarbiavimą dėl užsakymų dėl pervežimo pateikimo. Aplinkybė, kad galbūt ieškovės partnerė Bhuvaneswari Lines And Logistics Pte Ltd laikosi pozicijos dirbti tik su vienu agentu vienoje šalyje ir el. susirašinėjime nurodo, kad Lietuvoje dirba išimtinai tik su ieškove, taip pat nepatvirtina nei informacijos slaptumo, nei būtent slaptumo nulemto tokios informacijos vertingumo.

Teisėjų kolegijos manymu, ieškovės klientų ir partnerių ratas bei jų poreikiai, atsižvelgiant ieškovės vykdomos veiklos pobūdį, yra lengvai nuspėjamas kitiems toje pat rinkoje veikiantiems ūkio sujektams. Apeliaciniame skunde nepateikta pagrįstų argumentų, paneigiančių tokią išvadą. Bylos iš esmės nagrinėjimo metu ieškovė ir neįrodinėjo, kad atsakovas panaudojo žinias apie ieškovės ar ieškovei taikomus įkainius, poreikius, finansinius išteklius ir pan. Ieškovė nepagrindė, kad jos klientams ar partnerių ieškovei taikyta kainodara buvo specifinė, besiskirianti nuo kitų toje pat rinkoje veikiančių subjektų taikomos kainodaros. Ieškovės darbo sutartis su atsakovu nutraukta 2024 m. spalio 18 d., o atsakovas siuntė ieškovės nurodomai klientei el. laišką 2025 m. sausio 22 d. (partnerei – nenustatyta data), t. y. praėjus trims mėnesiams po darbo santykių su ieškove pasibaigimo, todėl atsakovas galėjo ir nežinoti aktualių įkainų, juolab, kad ieškovė nepaneigė atsakovo ir jo atstovo 2025 m. lapkričio 6 d. teismo posėdyje nurodytų argumentų, jog įkainiai keisdavosi mažiausiai kartą per mėnesį ir priklausydavo nuo įvairiausių aplinkybių. Be to, kaip patvirtino 2025 m. lapkričio 6 d. teismo posėdyje ir baigiamųjų kalbų 2025 m. gruodžio 2 d. teismo posėdyje metu ieškovės atstovė, ieškovei nėra žinomas atsakovo bendravimo su ieškovės įvardijama kliente ir partnere susirašinėjimo turinys, ji negali pateikti duomenų apie tai, ar buvo teikiami joms konkretūs pasiūlymai.

Nurodytų duomenų pagrindu sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės ieškinio pagrindu nurodoma informacija DK 39 straipsnio aiškinimo ir taikymo prasme negali būti laikoma konfidencialia informacija.

Kadangi ieškovė bylos nagrinėjimo metu nepateikė įrodymų, pagrindžiančių disponavimą konkrečia vertinga informacija apie klientus, partnerius ir jų poreikius, kuri atitinkamoje rinkoje veikiantiems asmenims nėra visuotinai žinoma ar lengvai prieinama ir kurią galima atskirti nuo ieškovės buvusio darbuotojo (atsakovo) darbo su klientais ir partneriais metu sąžiningai įgytų žinių ar įgūdžių, pirmosios instancijos teismas, nepripažindamas ieškovės nurodytos informacijos konfidencialia, pagrįstai ieškovę pripažino tinkamai neįvykdžiusia jai tekusios įrodinėjimo pareigos. Ieškovės netiesioginių įrodymų visuma nebuvo pakankama padaryti priešingas išvadas.

Konstatavęs, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovas greta ankstesnio darbo pas ieškovę metu įgytos darbo su klientais bei partneriais patirties, įgūdžių ir gebėjimų bei viešai prieinamos ar atitinkamoje rinkoje lengvai gaunamos informacijos būtų pasinaudojęs ieškovės konfidencialią informaciją, pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos papildomai vertinti, ar atsakovo veiksmai, naudojant tą pačią ieškovės nurodytą informaciją, nereiškia neteisėto ieškovės konfidencialios informacijos panaudojimo (kadangi nei viešai prieinami duomenys, nei darbuotojo ankstesnėje darbovietėje sąžiningai įgyta patirtis, įgūdžiai, gebėjimai ar žinios nepatenka į saugomos konfidencialios informacijos kategoriją), taip pat vertinti ir tai, ar ieškovė šiuo atveju pareiškė reikalavimą dėl netesybų ar nuostolių priteisimo.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

Apibendrindama nurodytus argumentus ir motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą, sprendžia, kad jį panaikinti ar pakeisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisinių argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes arba apie juos pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė ir teisėjų kolegija pritaria jo išdėstytiems argumentams, arba jie neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Ieškovės apeliacinio skundo netenkinus, ieškovės apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovas bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliaciniame procese, dydį patvirtinančių įrodymų nepateikė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, todėl klausimas dėl tokių išlaidų priteisimo nesprendžiamas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. gruodžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą. Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Ramunė ČeknienėRita DambrauskaitėLaimantas Misiūnas