Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2-682-866/2026

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2026-08-25
Bylos Nr.: e2-682-866/2026
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-00752-2023-6
Bylos rūšis: civilinė byla
Instancija: Apeliacinė instancija

Teisėjai: Asta Pikelienė, Neringa Švedienė, Žilvinas Terebeiza
Atsakovas: „PAYRNET“
Kreditorius: S. C., MIR LIMITED UK, "MIR LITHUANIA"
Trečiasis asmuo: M.F.TEL

Kategorijos

3.4.4.5.1Kreditorių reikalavimai ir jų tvirtinimas

Civilinė byla Nr. e2-682-866/2026 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00752-2023-6 Procesinio sprendimo kategorija 3.4.4.5.1

(S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. rugpjūčio 25 d. Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Pikelienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Neringos Švedienės ir Žilvino Terebeizos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „PAYRNET“ buvusio vadovo ir kreditoriaus S. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. birželio 9 d. nutarties, kuria patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „PAYRNET“ bankroto byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 13 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „PAYRNET“ (toliau – ir bendrovė) iškelta bankroto byla, bendrovės nemokumo administratoriumi paskirtas Vaidas Verenius.

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 22 d. nutartimi patvirtintas bendrovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas pagal nemokumo administratoriaus pateiktus duomenis. Teismas į atskirą bylą išskyrė UAB „MIR LITHUANIA“ galutinių vartotojų (toliau – ir kreditoriai) finansinių reikalavimų patvirtinimo klausimo nagrinėjimą.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2025 m. spalio 23 d. nutartimi patvirtino dalį nemokumo administratoriaus pateiktų UAB „MIR LITHUANIA“ galutinių vartotojų finansinių reikalavimų. Dėl kitos dalies nemokumo administratoriaus pateiktų kreditorių finansinių reikalavimų teismas įpareigojo nemokumo administratorių patikrinti informaciją, susijusią su kreditorių finansinių reikalavimų dydžiais, ir pakartotinai pateikti nuomonę dėl šių reikalavimų (dydžio) pagrįstumo.

Vilniaus apygardos teismas 2026 m. vasario 10 d. nutartimi išnagrinėjo kitos dalies UAB „MIR LITHUANIA“ galutinių vartotojų pareikštų finansinių reikalavimų pagrįstumo klausimą, taip pat įtraukė į bendrovės kreditorių sąrašą naują kreditorių „MIR Limited UK Ltd,“ perėmusį dalies bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų teises, su bendru 595 058,34 Eur reikalavimu.

Lietuvos apeliacinis teismas 2026 m. kovo 31 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2026 m. vasario 10 d. nutartį ir bendrovės tarpininkės UAB „MIR LITHUANIA“ galutinių vartotojų (ir teisių perėmėjo) finansinių reikalavimų patvirtinimo klausimą bendrovės bankroto byloje perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Lietuvos apeliacinis teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė, kokiais argumentais buvo ginčijami kreditorių (galutinių vartotojų) finansiniai reikalavimai, neaptarė byloje dalyvaujančių asmenų pozicijos dėl kilusio ginčo, nepasisakė dėl S. C. rašytiniuose paaiškinimuose nurodytų argumentų, nepasisakė dėl finansinių reikalavimų pagrindo, tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių, neatliko byloje esančių įrodymų vertinimo.

Vilniaus apygardos teismas 2026 m. balandžio 29 d. nutartimi nustatė byloje dalyvaujantiems asmenims terminą pateikti teismui galutinai suformuotas pozicijas (argumentuotus paaiškinimus ir (ar) įrodymus) dėl šioje byloje iš naujo vertinamų bendrovės tarpininkės UAB „MIR LITHUANIA“ galutinių vartotojų ir jų teisių perėmėjo finansinių reikalavimų pagrįstumo.

Bendrovės nemokumo administratorius V. Verenius nurodė, kad neturi objektyvių duomenų, kurie galėtų paneigti kreditorių reikalavimų pagrįstumą. Paaiškino, kad UAB „MIR LITHUANIA“ buvo įrašyta į Lietuvos banko administruojamą likviduojamos dėl bankroto (toliau – UAB) „PAYRNET“ tarpininkų sąrašą. Galiojantis teisinis reguliavimas nustato, kad elektroninių pinigų įstaigos tarpininkas mokėjimo paslaugas teikia elektroninių pinigų įstaigos vardu. Tuo tarpu pareiga apsaugoti iš elektroninių pinigų turėtojų už leistus elektroninius pinigus gautas lėšas pagal įstatymą tenka elektroninių pinigų įstaigai. „MIR Limited UK Ltd“ 2024 m. liepos 1 d. teiktuose paaiškinimuose nurodė, kad į LUAB „PAYRNET“ sąskaitą Estijos LHV banke buvo pervesta 2021 m. 7 000 000 Eur, 2022 m. papildomai 2 000 000 Eur klientų lėšų. Lietuvos bankas yra konstatavęs, kad LUAB „PAYRNET“ negali nustatyti tikslios saugotinų klientų (galutinių vartotojų) lėšų sumos, įsipareigojimų klientams ir tarpininkams bei realios bendrovės finansinės padėties. Dėl šių aplinkybių, panaikinus LUAB „PAYRNET“ veiklos licenciją, Lietuvos bankas leido pinigines lėšas galutiniams vartotojams grąžinti per tarpininkus, kadangi LUAB „PAYRNET“ nedisponavo galutinių vartotojų duomenimis.

Buvęs bendrovės vadovas S. C. prašė netvirtinti visų bendrovės tarpininkės UAB „MIR LITHUANIA“ galutinių vartotojų finansinių reikalavimų, kurie buvo patvirtinti 2025 m. spalio 23 d. nutartimi (panaikinta 2026 m. balandžio 28 d. nutartimi) ir 2026 m. vasario 10 d. nutartimi (panaikinta 2026 m. kovo 31 d. nutartimi); netvirtinti „MIR Limited UK Ltd“, kaip tariamai perleistų galutinių vartotojų reikalavimų teisių perėmėjo, finansinių reikalavimų. Teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose S. C. nurodė tokius argumentus:

Iki licencijos panaikinimo 2023 m. birželio mėn. LUAB „PAYRNET“ buvo:

1) elektroninė pinigų įstaiga, turinti teisę išleisti, platinti klientams bei išpirkti elektroninius pinigus, taip pat teikti mokėjimo paslaugas; ir 2) MasterCard mokėjimo kortelių schemos dalyvis, galintis išduoti klientams mokėjimo korteles bei apdoroti atsiskaitymus per „MasterCard“ infrastruktūrą. Kaip mokėjimo kortelių schemos dalyvis, LUAB „PAYRNET“ galėjo priimti ir kitus dalyvius „sublicencijos“ pagrindu, tai yra leisti kitiems subjektams pasinaudoti LUAB „PAYRNET“ licencija kortelių leidimui. Šiuo atveju „MIR Limited UK Ltd“ susitarė su LUAB „PAYRNET“ dėl galimybės pasinaudoti jos turima „MasterCard“ licencija. Tai, kad LUAB „PAYRNET“ suteikė UAB „MIR LITHUANIA“ teisę platinti korteles pasinaudojant licencija, nereiškia, kad LUAB „PAYRNET“ į su UAB „MIR LITHUANIA“ išplatintomis mokėjimo kortelėmis susietas galutinių vartotojų mokėjimo sąskaitas įkraudavo elektroninius pinigus. LUAB „PAYRNET“ galutiniams vartotojams: 1) neatidarė mokėjimo sąskaitų; ir 2) juo labiau į tas sąskaitas neįkraudavo elektroninių pinigų (toliua – (duomenys neskelbtini)“) atskiroje kredito įstaigoje pagal Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo (toliau – ir EPĮ) imperatyvus;

Elektroninius pinigus galutiniams vartotojams išleisdavo „MIR Limited UK Ltd“, o ne LUAB „PAYRNET“. Siekdama aptarnauti savo klientus, „MIR Limited UK Ltd“ sukūrė mobiliąją programėlę „MuchBetter“, kurioje klientai galėjo užsiregistruoti ir atsidaryti mokėjimo sąskaitą (skaitmeninę piniginę), į ją įnešti pinigines lėšas ir jas išleisti naudodamiesi mokėjimo kortelėmis. Galutiniai vartotojai savo sąskaitas ir lėšas turėjo „MIR Limited UK Ltd“, o ne LUAB „PAYRNET“. „MuchBetter“ klientai (galutiniai vartotojai) įnešdavo lėšas į „MIR Limited UK Ltd“ valdomą skaitmeninę piniginę, MIR Limited UK Ltd saugodavo lėšas „saugojimo“ sąskaitose savo bankuose, „MIR Limited UK Ltd“ pervesdavo avansus LUAB „PAYRNET“ „prefunding“ sąskaitai, LUAB „PAYRNET“ vykdydavo atsiskaitymus „MasterCard“ tinkle, o galutinių vartotojų ir LUAB „PAYRNET“ tarpusavio finansinių santykių šiame modelyje nebuvo;

Jei LUAB „PAYRNET“ būtų atidarinėjusi galutiniams vartotojams mokėjimo sąskaitas Europos Sąjungoje (toliau – ES) ir leidusi jiems elektroninius pinigus, ji privalėjo suteikti kiekvienai galutinio vartotojo sąskaitai individualų IBAN numerį, kaip numato ES SEPA reglamento (2012 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 260/2012) 5 straipsnio 1 dalies (a) ir Priedo 1 (a) punktai. Iš galutinių vartotojų į bylą pateiktų sąskaitų išrašų matyti, kad IBAN numerių nėra – formatai yra kitokie. Tikėtina, kad tai buvo Jungtinės Karalystės standartas, nes Jungtinės Karalystės jurisdikcijoje sąskaitą galima atidaryti pagal vardą, pavardę, elektroninį paštą (toliau - (duomenys neskelbtini)), o ne LUAB „PAYRNET“ (Lietuva / ES);

LUAB „PAYRNET“ neleido galutiniams vartotojams elektroninių pinigų ir nesaugojo jų lėšų – tai darė“ MIR Limited UK Ltd“. Galutinių vartotojų teisiniai santykiai buvo išimtinai su „MIR Limited UK Ltd“ (kaip elektroninių pinigų leidėja) ir per UAB „MIR LITHUANIA“ (kaip „MIR Limited UK Ltd“ agentu Lietuvoje). LUAB „PAYRNET“ įsipareigojimai buvo „MasterCard“ tinklui (kaip kortelių leidėjui), o ne galutiniams vartotojams. Todėl galutiniai vartotojai reikalavimus dėl jiems priklausančių, bet neprieinamų, lėšų turi reikšti bendrovei „MIR Limited UK Ltd“, o ne LUAB „PAYRNET“;

„MIR Limited UK Ltd“ pati prisiėmusi pareigą saugoti savo klientų lėšas, bando šią pareigą nesąžiningai „perkelti“ LUAB „PAYRNET“, kai jos vadovai patys aiškiai komunikavo, kad lėšų saugojimo pareigą jie ne tik prisiima, bet realiai ją vykdo. Iš to išplaukia ir tai, kad galutiniai vartotojai negalėjo ir negali perleisti tokio reikalavimo, kurio apskritai neturėjo. Tariamas reikalavimų perleidimas „MIR Limited UK Ltd“ neturėtų jokio teisinio pagrindo, nes perleidžiamas reikalavimas turi egzistuoti perleidimo metu. Tai liečia visą 595 058,34 Eur reikalavimą, kurį „MIR Limited UK Ltd“ pretenduoja turėti kaip esą perleistų reikalavimų perėmėja.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismo 2026 m. birželio 9 d. nutartimi nutarė:

Įtraukti į LUAB „PAYRNET“ pirmosios eilės kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą kreditorius: (duomenys neskelbtini), nurodant, kad šie kreditorių reikalavimai tenkinami pirmuoju etapu.

Atsisakyti patvirtinti kreditorių KRE186 , KRE166 , KRE183 , KRE197 mfinansinius reikalavimus.

Įtraukti į LUAB „PAYRNET“ pirmosios eilės kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą kreditorių „MIR Limited UK Ltd“ su bendru 595 058,34 Eur finansiniu reikalavimu, kuris susidarė perėmus šių kreditorių finansinius reikalavimus: (duomenys neskelbtini), nurodant, kad šis perimtas (595 058,34 Eur) finansinis reikalavimas tenkinamas pirmuoju etapu.

Teismas nurodė, kad byloje kilo ginčas dėl bendrovės, „MIR Limited UK Ltd“ bei UAB „MIR LITHUANIA“ (tarpininkės) tarpusavio sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir atsakomybės paskirstymo bei kreditorių finansinių reikalavimų (ne)tvirtinimo bendrovės bankroto byloje.

Nemokumo administratorius, tarpininkė UAB „MIR LITHUANIA“ ir kreditoriai (galutiniai vartotojai) bei jų teisių perėmėja „MIR Limited UK Ltd“ laikosi pozicijos, kad už įsipareigojimus kreditoriams yra atsakinga bendrovė, kadangi ji yra elektroninių pinigų įstaiga, vykdžiusi elektroninių pinigų išleidimą, išpirkimą, teikusi mokėjimo paslaugas. Buvęs bendrovės vadovas S. C., prieštaraujantis kreditorių (galutinių vartotojų) ir jų teisių perėmėjos finansinių reikalavimų tvirtinimui, teigia, kad galutiniai vartotojai neturėjo jokio savarankiško finansinio reikalavimo LUAB „PAYRNET“ atžvilgiu, nes LUAB „PAYRNET“ neleido galutiniams vartotojams elektroninių pinigų ir nesaugojo jų lėšų, teigia, jog tai darė „MIR Limited UK Ltd“.

2020 m. gruodžio 23 d. LUAB „PAYRNET“, kuriai Lietuvos bankas buvo išdavęs elektroninių pinigų įstaigos licenciją, ir UAB „MIR LITHUANIA“, kaip elektroninių pinigų įstaigos tarpininkas, sudarė tarpininkavimo sutartį (toliau – Tarpininkavimo sutartis), kurios pagrindu UAB „MIR LITHUANIA“, veikdama LUAB „PAYRNET“ vardu, teikė mokėjimo paslaugas:

a) elektroninių pinigų platinimas ir išpirkimas; b) mokėjimo operacijų (kai lėšos nėra suteiktos pagal kredito liniją) atlikimas; c) mokėjimo priemonių išleidimas ir (arba) gaunamų mokėjimų apdorojimas (sutarties 1 priedo A dalis – leidžiama veikla). Nuo 2020 m. gruodžio 23 d. UAB „MIR LITHUANIA“ buvo įtraukta į Lietuvos banko viešai skelbiamą LUAB „PAYRNET“ tarpininkų sąrašą ir veikė kaip registruotas bendrovės tarpininkas.

2020 m. lapkričio 23 d. UAB „MIR LITHUANIA“ (užsakovas) ir „MIR Limited UK Ltd“ (paslaugų teikėjas) sudarė užsakomųjų paslaugų sutartį pagal kurią buvo įforminti užsakovo ir paslaugų teikėjo susitarimai dėl paslaugų teikėjo užsakovui teikiamų mokėjimo paslaugų (sutarties 2.1 punktas). Sutartyje nurodyta, kad paslaugų teikėjas teikia užsakovui paslaugas, kurių tiksli specifikacija pateikta A priede (sutarties 4.1 punktas), tai yra: 1) grynųjų pinigų išėmimas (paslaugos leidžiančios išimti grynuosius pinigus iš mokėjimo sąskaitos, taip pat visos operacijos, reikalingos mokėjimo sąskaitai tvarkyti); 2) tiesioginis debetas (tiesioginio debeto operacijų vykdymas, įskaitant vienkartines tiesioginio debeto operacijas); 3) operacijos kortelėmis (mokėjimo operacijų vykdymas naudojant mokėjimo kortelę ar panašią priemonę); 4) operacijų vykdymas (kreditinių pervedimų vykdymas, įskaitant periodinius mokėjimus); 5) išleidimas (mokėjimo priemonių išleidimas).

Iš byloje esančių MIR Limited UK Ltd sąskaitos išrašų (pateikti kartu su 2024 m. liepos 1 d. „MIR Limited UK Ltd“ (duomenys neskelbtini)Estonia“, adresas Tartu mnt 2, 10145 Talinas, Estija.

LUAB „PAYRNET“ klientai, pasikreipę į UAB „MIR LITHUANIA“ kaip bendrovės paslaugų platinimo tarpininką, atsidarydavo mokėjimo sąskaitą pas LUAB „PAYRNET“, kuri, turėdama teisę pagal Lietuvos banko išduotą elektroninių pinigų įstaigos licenciją, savo vardu atidarydavo visas sąskaitas ir savo vardu išduodavo korteles klientams. Atidaręs sąskaitą pas LUAB „PAYRNET“, klientas, pageidaujantis naudotis atitinkamomis LUAB „PAYRNET“, kaip elektroninių pinigų įstaigos, paslaugomis (pvz., atsiskaityti už prekes ar paslaugas LUAB „PAYRNET“ išduota kortele, susieta su LUAB „PAYRNET“ atidaryta mokėjimo sąskaita), papildydavo sąskaitą savo lėšomis. Mokėjimo sąskaita buvo papildoma LUAB „PAYRNET“ klientui pervedant savo lėšas iš banko mokėjimo sąskaitos, atidarytos kitoje kredito ar elektroninių pinigų įstaigoje, į savo mokėjimo sąskaitą, atidarytą pas LUAB „PAYRNET“, per „MuchBetter“ mobiliąją aplikaciją, kurią techniškai aptarnaudavo „MIR Limited UK Ltd“. MIR įmonių grupei ir LUAB „PAYRNET“ pradėjus bendradarbiauti, „MIR Limited UK Ltd“ visų buvusių Europos ekonominės erdvės klientų lėšas (tai yra įsipareigojimų klientams išpirkti jų elektroninius pinigus dydžio sumą) pervedė LUAB „PAYRNET“, kuri buvo licencijuota elektroninių pinigų įstaiga, migruojant (perkeliant) šiuos klientus: buvę Europos ekonominės erdvės klientai tapo LUAB „PAYRNET“ klientais, todėl LUAB „PAYRNET“ kartu tapo atsakinga ir už klientų lėšų apsaugą. Lygiai taip pat LUAB „PAYRNET“ klientų, UAB „MIR LITHUANIA“ pradėtų aptarnauti, kai pradėta bendradarbiauti su LUAB „PAYRNET“, lėšos taip pat buvo pervestos LUAB „PAYRNET“.

Iš byloje esančių „MIR Limited UK Ltd“ sąskaitos išrašų (pateikti kartu su 2024 m. liepos 1 d. „MIR Limited UK Ltd“ paaiškinimais – priedai Nr. 6, 7) matyti, jog nuo 2021 m. kovo 9 d. iki 2021 m. rugpjūčio 17 d. „MIR Limited UK Ltd“ į specialią LUAB „PAYRNET“ vardu atidarytą sąskaitą Estijoje pervedė saugoti iš viso 7 000 000 Eur skolininko klientų (galutinių vartotojų) lėšų. 2022 m. kovo 30 d. papildomai pervesta 2 000 000 Eur klientų (galutinių vartotojų lėšų).

2023 m. birželio 22 d. Lietuvos bankas savo interneto svetainėje paskelbė pranešimą, jog Lietuvos bankas už šiurkščius, sisteminius ir daugybinius teisės aktų pažeidimus panaikino LUAB „PAYRNET“ elektroninių pinigų įstaigos licenciją.

(duomenys neskelbtini) kartu su 2024 m. rugsėjo 8 d. rašytiniais paaiškinimais (dok. reg. Nr. DOK-30614) pateiktus įrodymus (2020 m. liepos 8 d. susitarimo 1 priedą – informaciją apie programą; MIR grupės struktūrą; I. K. LinkedIn (duomenys neskelbtini)Limited UK Ltd“ raštą; 2020 m. lapkričio 11 d. „AS RIETUMU BANKA“ raštą; sąskaitos išrašus; mokėjimo srautų schemą; 2024 m. rugsėjo 8 d. „Embedded Finance Limited“ raštą), teismas nusprendė, kad buvusio bendrovės vadovo pateikti įrodymai iš esmės negali būti pripažįstami patikimais. S. C. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini),bendrovės ir MIR įmonių grupės sudarytos bendradarbiavimo sutartys, „MuchBetter“ taisyklės ir sąlygos. Atsižvelgiant į tai, buvusio bendrovės vadovo pateikti įrodymai negali būti pripažįstami objektyviais ir teisingais, atitinkamai, jais teismas nesirėmė.

Teismas nusprendė, kad šiuo atveju atsakomybė atsiskaityti su kreditoriais tenka būtent bendrovei, kaip elektroninių pinigų įstaigai, pasitelkusiai tarpininkę, kuri veikė bendrovės vardu, ir įsipareigojusiai viso naudojimosi bendrovės ar tarpininko paslaugomis laikotarpiu saugoti vartotojų (kreditorių) pinigines lėšas. Kreditoriai buvo bendrovės klientai per UAB „MIR LITHUANIA“. Vien tai, kad kreditoriai nepervedė lėšų tiesiogiai bendrovei nepanaikina jų reikalavimo bendrovės atžvilgiu. MIR įmonių grupė nurodė, jog kilus įtarimams (dar iki bankroto bylos bendrovei iškėlimo), kad klientai (kreditoriai) gali neatgauti savo lėšų, jiems buvo pasiūlyta galimybė operatyviai susigrąžinti ir atgauti galimybę disponuoti savo pinigais, nelaukiant kol juos grąžins LUAB „PAYRNET“.

Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes nusprendė, jog egzistuoja pagrindas patvirtinti kreditoriaus „MIR Limited UK Ltd“, perėmusio dalies bendrovės kreditorių finansinius reikalavimus, reikalavimą bendrovės bankroto byloje.

Iš nemokumo administratoriaus teismui pateiktos 2026 m. sausio 30 d. nuomonės dėl kreditorių finansinių reikalavimų pagrįstumo ir tvirtinimo teismas nustatė, kad kreditorių: A. B. N. (650 Eur); KRE106 (709,58 Eur); H. M. (2 827,18 Eur); J. T. T. (488,02 Eur); K. S. (494,34 Eur); M. I. M. (19,44 Eur); M. M. (7 429,57 Eur); R. M. (7 153,49 Eur); Y. G. (312,53 Eur) reikalavimai buvo patvirtinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 23 d. nutartimi, todėl šia nutartimi minėtų kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinimo klausimas nesprendžiamas (teismo 2025 m. spalio 23 d. nutartimi patvirtintų/atsisakytų patvirtinti kreditorių finansinių reikalavimų (ne)pagrįstumą teismas iš naujo nagrinės kitoje civilinėje byloje Nr. eB2-2176-603/2026).

Nemokumo administratorius 2020 m. sausio 30 d. taip pat pateikė kitų kreditorių sąrašą bei jų reikalaujamas sumas, kurias palygino su UAB „MIR LITHUANIA“ pateiktais duomenimis. Teismas, susipažinęs su nemokumo administratoriaus pateikta šių kreditorių ir jų reikalaujamų sumų lentele, pažymėjo, kad kai kurių kreditorių nurodytos reikalaujamos sumos nesutampa su UAB „MIR LITHUANIA“ pateiktais duomenimis, t. y. yra didesnės arba mažesnės, arba suma yra lygi nuliui. Atsižvelgiant į tai, kad kreditorių T. G., M. V. C. reikalaujamos patvirtini sumos yra mažesnės negu nurodytos UAB „MIR LITHUANIA“, šie reikalavimai tvirtinami: T. G. – 10 415,29 Eur, M. V. C. – 1 281,83 Eur. Kitų kreditorių finansinius reikalavimus, kurių prašomos sumos yra didesnės, teismas tvirtina pagal UAB „MIR LITHUANIA“ pateiktus duomenis: A. H. H. – 41,24 Eur, M. B. – 100,55 Eur, T. L. M. – 140,04 Eur, D. L. (H.) – 421,65 Eur. Kreditorių KRE186 , R. D. sumų teismas netvirtino, kadangi, remiantis UAB „MIR LITHUANIA“ duomenimis, jos yra lygios nuliui.

Nemokumo administratorius nurodė, kad kreditorių BR Elina, KRE166 , KRE183 , KRE197 , J. V., M.L.G.O.H. reikalaujamos sumos nenustatytos. Nemokumo administratorius minėtus kreditorius informavo apie bankroto procesą ir jų teisę pareikšti reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kad nurodyti kreditoriai reikalavimų nemokumo administratoriui nepareiškė, teismas šių kreditorių finansinių reikalavimų netvirtino.

Likusioje dalyje teismas pripažino, kad kreditorių reikalavimai yra pagrįsti, todėl nusprendė juos patvirtinti.

Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atsakovės LUAB „PAYRNET“ buvęs vadovas ir kreditorius S. C. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. birželio 9 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – kreditorių prašymą patvirtinti jų finansinius reikalavimus atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

LUAB „PAYRNET“ sąskaitose buvo laikomi išimtinai „MIR Limited UK Ltd“ agreguoti „prefunding“ (išankstinio finansavimo) pervedimai, skirti „MasterCard“ atsiskaitymams dengti (tai yra atsiskaitymams su prekybininkais, kai klientas atsiskaito kortele, vykdyti). Vadinasi, Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo (toliau – EPEPĮĮ) 6 straipsnyje numatyta elektroninių pinigų leidimo ir su juo susijusios saugojimo pareigos atsiradimo prielaida – lėšų gavimas iš konkretaus turėtojo – šioje byloje nebuvo įvykdyta.

„MuchBetter“ sąskaitų išrašai fiksuoja likutį „MIR Limited UK Ltd“ valdomoje skaitmeninėje sistemoje – ne LUAB „PAYRNET“ sąskaitoje. Tai yra „MIR Limited UK Ltd“ pareigos galutiniam vartotojui įrodymas, o ne LUAB „PAYRNET“ pareigos. Šių dviejų atskirų subjektų painiojimas yra esminis šios bylos klausimas, ir vien „MuchBetter“ skaitmeninio likučio išrašu LUAB „PAYRNET“ atsakomybės neįmanoma pagrįsti. Nei viename iš pateiktų išrašų nėra nurodytas joks LUAB „PAYRNET“ IBAN ar kitas LUAB „PAYRNET“ banko sąskaitos identifikatorius. Nė viena transakcija nėra adresuota LUAB „PAYRNET“ – nėra jokio LUAB „PAYRNET“ identifikatoriaus nurodyta gavėju, nėra jokio patvirtinimo, kad lėšos kada nors pasiekė LUAB „PAYRNET“ sąskaitą.

Galutinių vartotojų pateiktų „MuchBetter“ sąskaitų išrašų autentiškumas ir patikimumas kelia papildomų abejonių. Šių dokumentų metaduomenys atskleidžia, kad išrašai buvo sukurti naudojant „Microsoft Word for Microsoft 365“

(duomenys neskelbtini)galutinių vartotojų reikalavimai apskritai yra pagrįsti, teismas prieš bet kokį sprendimą dėl reikalavimų eilės privalėjo pirmiau nustatyti esminį faktą – ar LUAB „PAYRNET“ išleido galutiniams vartotojams elektroninius pinigus ir ar jų lėšos apskritai buvo laikomos LUAB „PAYRNET“ sąskaitose. Šio klausimo neišnagrinėjus iš esmės, jokios išvados neįmanomos.

Norint teisingai įvertinti galutinių vartotojų finansinių reikalavimų pagrįstumą, pirmiausia teismas turėjo išsiaiškinti LUAB „PAYRNET“ ir MIR įmonių grupės bendradarbiavimo modelio esmę. Šios bylos kontekste itin svarbu pažymėti, kad LUAB „PAYRNET“ turėjo dvi skirtingas veiklos kryptis. Pirmuoju atveju LUAB „PAYRNET“ leido elektroninius pinigus ir teikė mokėjimo paslaugas tarpininkų atvestiems klientams – tokiais atvejais klientai tapdavo tiesiogiai LUAB „PAYRNET“ klientais. Antruoju atveju LUAB „PAYRNET“ teikė kortelių išleidimo paslaugas „tik atsiskaitymų mokėjimo kortelėmis“ (angl. „settlement only“) principu, t. y. neatidarydama sąskaitų galutiniams vartotojams ir neleisdama jiems elektroninių pinigų. Būtent antroji veiklos kryptis taikyta su MIR įmonių grupe.

Apskųstoje nutartyje padarytas esminis materialiosios teisės taikymo pažeidimas: teismas klaidingai kvalifikavo LUAB „PAYRNET“ kaip galutinių vartotojų lėšų saugotoją vien formaliu pagrindu, neatsižvelgdamas į faktinį LUAB „PAYRNET“ ir MIR bendradarbiavimo modelį ir nevertindamas byloje esančių dokumentinių įrodymų.

Iš byloje esančio sąskaitos „Payrnet UAB MIR Wallets“ (IBAN (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad 9 000 000 Eur buvo pervesti keturiais atskirais pervedimais: 1 250 000 Eur (2021 m. kovo 9 d.), 3 750 000 Eur (2021 m. liepos 1 d.), 2 000 000 Eur (2021 m. rugpjūčio 17 d.) ir 2 000 000 Eur (2022 m. kovo 30 d.). Pirmus tris pervedimus atliko „MIR Limited UK Ltd“, ketvirtą – UAB „MIR LITHUANIA“. Visuose pavedimuose yra nurodyta „funding“ (finansavimas). Nė viename įraše nenurodyta nė vieno individualaus galutinio vartotojo tapatybė. Sumos buvo stambios ir apvalios, kas yra būdinga „prefunding“ pervedimams, o ne klientų lėšų srautui. Todėl tai nepatvirtina, jog lėšos buvo elektroninių pinigų turėtojų.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nepagrįstai vadovavosi argumentais dėl perleisto galutinių vartotojų „MIR Limited UK Ltd“ per „MuchBetter” programėlę paspaudimu „I agree” (liet. „aš sutinku“). Byloje nėra jokių sisteminių žurnalų (logų) iš „MuchBetter" platformos, patvirtinančių, kad kiekvienas sąraše esantis asmuo faktiškai paspaudė perleidimo mygtuką; nėra jokio nepriklausomo patvirtinimo, kad kiekvienas vartotojas matė ir suprato perleidimo sąlygas; nėra individualių perleidimo aktų ar bet kokio kito nepriklausomo šaltinio, patvirtinančio individualų sutikimą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atsakovės LUAB „PAYRNET“ buvusio vadovo ir kreditoriaus S. C. atskirąjį skundą trečiasis asmuo (kreditorius) Prancūzijos bendrovė M.F.TEL prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo UAB „MIR LITHUANIA“ galutinių vartotojų ir jų dalies teisių perėmėjo „MIR Limited UK Ltd“ finansinių reikalavimų tvirtinimo / netvirtinimo klausimą bei įvertino visus visų byloje dalyvaujančių asmenų, taip pat ir trečiojo asmens S. C., teismui pateiktus įrodymus.

(duomenys neskelbtini) reikalavimo teisę į saugomas lėšas. Kreditorių reikalavimai grąžinti jiems nuosavybės teise priklausančias lėšas turi būti vykdomi ne iš elektroninių pinigų įstaigos lėšų, o iš pačių elektroninių pinigų turėtojų turimų lėšų, kurias saugo (turi saugoti) elektroninių pinigų įstaiga. Elektroninių pinigų įstaigai tų lėšų neturint – kreditorių reikalavimo teisės patvirtintos kaip finansiniai reikalavimai.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atsakovės LUAB „PAYRNET“ buvusio vadovo ir kreditoriaus S. C. atskirąjį skundą kreditoriai KRE150 , J. F. T., KRE10 , KRE158 , I. V., A. H. H., M. H., I. J. H., KRE97 , M. G., P. K., KRE206 , G. H., H. P. G. prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Atskirajame skunde iš esmės nėra paneigiami konkretūs pirmosios instancijos teismo nustatyti faktai ir jų pagrindu padarytos teisinės išvados.

Šalies argumentai

S. C. nepagrįstai teigia, kad kreditoriai turėjo įrodyti tiesioginį kiekvieno kreditoriaus lėšų pervedimą LUAB „PAYRNET“, kad šiai bendrovei galėtų kilti EPEPĮĮ nustatytos elektroninių pinigų leidėjo ir klientų lėšų apsaugos pareigos. Tokia pozicija grindžiama izoliuotu EPEPĮĮ 6 straipsnio aiškinimu, neatsižvelgiant į visą elektroninių pinigų reguliavimo sistemą, tarpininko institutą, elektroninių pinigų įstaigos atsakomybės modelį ir imperatyvų klientų lėšų apsaugos reguliavimą.

Elektroninių pinigų įstaigos pareiga išpirkti elektroninius pinigus ir apsaugoti klientų lėšas kyla ne iš pasirinkto komercinio veiklos modelio, bet tiesiogiai iš imperatyvių įstatymo nuostatų bei išduotos elektroninių pinigų įstaigos licencijos. Ši pareiga negali būti eliminuota pasirinktu veiklos modeliu.

Tarpininkas neveikia savo vardu, neveikia savo rizika ar savo atsakomybe. Jis veikia elektroninių pinigų įstaigos vardu ir jos atsakomybe. Lėšų priėmimo organizavimas per tarpininką savaime negali perkelti elektroninių pinigų įstaigos atsakomybės tarpininkui. S. C. siūlomas aiškinimas reikštų, kad elektroninių pinigų įstaiga, pasitelkusi tarpininką, galėtų išvengti EPEPĮĮ nustatytų pareigų vien todėl, kad galutinis vartotojas lėšas techniškai pervedė ne tiesiogiai licencijuotai įstaigai.

Nepagrįsti S. C. argumentai, kad „MuchBetter“ sąskaitų išrašai nepatvirtina kreditorių reikalavimų LUAB „PAYRNET“ atžvilgiu bei yra tariamai nepatikimi. Individualaus pavedimo LUAB „PAYRNET“ nebuvimas kiekvieno kreditoriaus išraše negali paneigti kreditorių reikalavimo LUAB „PAYRNET“ atžvilgiu. Priešinga pozicija lemtų elektroninių pinigų įstaigos apskaitos pareigų nevykdymo pasekmių perkėlimą galutiniams vartotojams. Elektroninių pinigų įstaiga privalo užtikrinti klientų lėšų apskaitą ir jų atsekamumą. Todėl aplinkybė, kad bankroto procese neįmanoma identifikuoti kiekvieno konkretaus lėšų judėjimo, negali būti aiškinama vartotojų nenaudai.

„MuchBetter“ išrašų paskirtis šioje byloje yra ne įrodyti visą lėšų judėjimo grandinę tarp kreditorių, UAB „MIR LITHUANIA“ ir LUAB „PAYRNET“, o patvirtinti kiekvieno kreditoriaus „MuchBetter“ paskyroje buvusį lėšų likutį LUAB „PAYRNET“ licencijos panaikinimo momentu. Būtent šis likutis ir sudaro kreditorių finansinių reikalavimų dydį. „MuchBetter“ išrašai patvirtina ne visą lėšų judėjimo grandinę, bet aplinkybę, kuri šioje byloje yra reikšminga – konkretaus elektroninių pinigų turėtojo elektroninių pinigų likutį licencijos panaikinimo dieną.

Nepagrįstas S. C. argumentas, kad „MuchBetter“ paskyros išrašuose nenurodytas LUAB „PAYRNET“ IBAN ar kitas LUAB „PAYRNET“ banko sąskaitos identifikatorius neva paneigia kreditorių reikalavimus. Toks argumentas grindžiamas klaidinga prielaida, jog elektroninių pinigų leidėjas gali būti identifikuojamas tik pagal paskyros išraše nurodytą banko sąskaitos numerį, nors toks reikalavimas neišplaukia nei iš EPEPĮĮ, nei iš elektroninių pinigų teisinės prigimties.

S. C. taip pat nepagrįstai kelia abejones dėl „MuchBetter“ išrašų patikimumo, remdamasis jų kilme, metaduomenimis ir tuo, kad jie nėra patvirtinti nepriklausomo šaltinio. Tačiau S. C. nepateikia nė vieno konkretaus įrodymo, kad bent vieno kreditoriaus išraše nurodytas likutis būtų neteisingas, pakeistas ar suklastotas. Vien abstrakčios abejonės bei prielaidos dėl dokumentų formato ar jų sugeneravimo būdo negali paneigti jų turinio, juolab kad šie duomenys dera su kitais byloje esančiais įrodymais.

S. C. nepagrįstai remiasi Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. sausio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-103-577/2025, nes joje buvo sprendžiamas kitoks ginčo objektas, vertinami kitokie teisiniai santykiai ir sprendžiami kitokie teisės klausimai negu nagrinėjamoje byloje. Todėl šioje byloje padarytos išvados negali būti taikomos vertinant kreditorių reikalavimus.

Nepagrįstas ir byloje esantiems įrodymams prieštaraujantis yra ir S. C. argumentas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai atribojo kortelių atsiskaitymų vykdymo (angl. settlement) ir elektroninių pinigų išleidimo bei klientų lėšų apsaugos (angl. safeguarding) modelius, ir kad LUAB „PAYRNET“ veikė tik atsiskaitymo mokėjimo kortelėmis principu, todėl neva negalėjo būti laikoma elektroninių pinigų leidėja konkrečių Europos ekonominės erdvės naudotojų atžvilgiu ir jai nekilo EPEPĮĮ nustatytos klientų lėšų apsaugos pareigos. S. C. aiškinimas, be kita ko, yra nesuderinamas ir su EPEPĮĮ 25 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatomis. Įstatymas pripažįsta, kad elektroninių pinigų turėtojų lėšos gali būti naudojamos mokėjimo operacijoms vykdyti ir kartu išlikti EPEPĮĮ saugomomis lėšomis.

Nepagrįsti S. C. argumentai, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai kvalifikavo LUAB „PAYRNET“ kaip galutinių vartotojų lėšų saugotoją. S. C. nepagrįstai remiasi ir „MuchBetter“ taisyklių nuostata, kad sąskaitos likutį atitinkančios lėšos yra laikomos atskiroje sąskaitoje. Ši bendro pobūdžio nuostata negali būti aiškinama izoliuotai. Tose pačiose taisyklėse LUAB „PAYRNET“ buvo nurodyta kaip licencijuota elektroninių pinigų įstaiga. Todėl formuluotė apie lėšų laikymą atskiroje sąskaitoje negali būti aiškinama kaip įrodymas, kad šias pareigas kreditorių atžvilgiu vykdė išimtinai „MIR Limited UK Ltd“. Priešingas aiškinimas reikštų, kad tos pačios taisyklės vienu metu nurodo vieną elektroninių pinigų leidėją (LUAB „PAYRNET“), tačiau visas jo įstatymines pareigas priskiria kitam subjektui („MIR Limited UK Ltd“), nors tokio aiškaus reglamentavimo taisyklėse nėra.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas 9 000 000 Eur pervedimus vertino ne izoliuotai, bet visų byloje esančių įrodymų kontekste – kartu su „MIR Limited UK Ltd“ ir UAB „MIR LITHUANIA“ paaiškinimais, 2020 m. gruodžio 23 d. tarpininkavimo sutartimi, „MuchBetter“ taisyklėmis ir sąlygomis, Lietuvos banko nustatytomis aplinkybėmis, LHV banko sąskaitos paskirtimi bei kitais byloje esančiais įrodymais. Todėl S. C. argumentas iš esmės grindžiamas ne skundžiamos nutarties motyvų paneigimu, o bandymu vieną įrodymą – banko išrašą – vertinti izoliuotai nuo visos bylos medžiagos. Aplinkybės, kad pavedimų paskirtyje buvo naudojamas žodis „funding“, kad pervedimai buvo atliekami stambiomis sumomis ar tam tikrais intervalais, įvertinus kitus byloje esančius įrodymus, neleidžia spręsti apie kitokią jų teisinę prigimtį nei tą, kurią nustatė teismas.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atsakovės LUAB „PAYRNET“ buvusio vadovo ir kreditoriaus S. C. atskirąjį skundą kreditorės „MIR Limited UK Ltd“ ir UAB „MIR LITHUANIA“ prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pagrįstai (duomenys neskelbtini).

Buvusio LUAB „PAYRNET“ vadovo S. C. (duomenys neskelbtini)“ santykių aplinkybių visumai.

Sąmoningai (duomenys neskelbtini) S. C., atlikti šiurkštūs, sistemingi ir daugybiniai elektroninių pinigų įstaigos veiklą reglamentuojančios viešosios teisės pažeidimai, įskaitant (a) EPEPĮĮ (duomenys neskelbtini)L (duomenys neskelbtini).

Nei tarpininkui UAB „MIR LITHUANIA“, nei kreditoriui „MIR Limited UK Ltd“ (duomenys neskelbtini).

(duomenys neskelbtini)MIR Limited UK Ltd“ (duomenys neskelbtini)Lietuvos banko kreipimąsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo LUAB „PAYRNET“, ir bankroto regimybės keliamos milžiniškos reputacinės žalos MIR grupės bendrovėms finansų rinkose, savo diskrecija bei neturėdama jokios teisės aktų, ar sutarčių nustatytos prievolės pagal galimybes – dėl tam tikrose valstybėse galiojančio teisinio reglamentavimo – sudarė galimybes daliai L (duomenys neskelbtini)“, perleisti savo finansinius reikalavimus LUAB „PAYRNET“ atžvilgiu.

Analogiškose ir (ar) itin panašiose LUAB „PAYRNET“ kreditorių reikalavimų tvirtinimo bylose S. C. identiškai šioje (duomenys neskelbtini).

Iš visumos LUAB „PAYRNET“ nemokumo proceso aplinkybių spręstina, jog vietoje to, kad vykdytų Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) jam priskirtas pareigas ir leistų JANĮ nustatyta tvarka teismo paskirtam nemokumo administratoriui efektyviai atlikti savo funkcijas, S. C. bando perimti išimtinai nemokumo administratoriui priskirstas funkcijas ir savavališkai, kaip šališkas asmuo, spręsti dėl kitų LUAB „PAYRNET“ kreditorių reikalavimų (ne)tvirtinimo. Juolab kad S. C. su nemokumo administratoriumi nebendradarbiauja ir neperduoda visų reikšmingų dokumentų, trukdo nemokumo procesui.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atsakovės LUAB „PAYRNET“ buvusio vadovo ir kreditoriaus S. C. atskirąjį skundą atsakovė LUAB „PAYRNET“, atstovaujama nemokumo administratoriaus V. Vereniaus, prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nemokumo administratorius nurodė sutinkantis su kreditorių atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Šios taisyklės taikomos ir nagrinėjant bylas pagal atskiruosius skundus (CPK 338 straipsnis). Šiuo atveju pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas ar absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.

Šios apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas – skundžiamos Vilniaus apygardos teismo 2026 m. birželio 9 d. nutarties, kuria patvirtinti kreditorių, UAB „MIR LITHUANIA“ galutinių vartotojų (ir teisių perėmėjo), finansiniai reikalavimai atsakovės LUAB „PAYRNET“ bankroto byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl kreditorių finansinių reikalavimų (ne)pagrįstumo

Kreditorių reikalavimų pateikimo ir tvirtinimo tvarka reglamentuojama JANĮ 41–42 straipsniuose. Tais atvejais, kai dėl konkrečių kreditorių reikalavimų kyla ginčas, teismas tokių kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimą nagrinėja pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles ir atlieka išsamų įrodymų tyrimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1004-934/2023; 2023 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1106-910/2023). Reikšmingos byloje aplinkybės nustatomos ir įvertinamos, vadovaujantis CPK įtvirtintomis įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklėmis ir jų aiškinimo bei taikymo klausimais suformuota kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013).

Teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jeigu iš byloje esančių duomenų galima išvada, kad šis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009). Neįrodyto reikalavimo patvirtinimas neatitiktų bankroto proceso tikslų bei pažeistų kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių, pagrindusių savo reikalavimus ir turinčių teisėtą interesą į savo reikalavimo patenkinimą kuo didesne apimtimi, teisėtus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-435-910/2022). Ar reikalavimas pagrįstas, teismas sprendžia įvertinęs tokio reikalavimo pagrindą – sandorius, ūkines operacijas, apskaitos, mokėjimo dokumentus, kitus esančius įrodymus, kuriais grindžiamas kreditoriaus būtent nurodyto dydžio reikalavimas bankrutuojančiai įmonei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012; 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).

Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netiksliai suformulavo ginčo esmę, t. y. spręsdamas dėl galutinių vartotojų elektroninių pinigų nuosavybės teisės, netinkamai nustatė atsakomybės paskirstymą tarp tarpininko ir atsakovės, klaidingai interpretavo atsakovės (elektroninių pinigų įstaigos) ir MIR grupės (elektroninių pinigų įstaigos tarpininko), galutinių vartotojų teisinius santykius. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie apelianto argumentai yra nepagrįsti.

Elektroniniai pinigai – elektroninių pinigų leidėjams gavus lėšų iš fizinių arba juridinių asmenų į apyvartą išleidžiama piniginė vertė, išreikšta kaip reikalavimas jos leidėjui ir turinti šiuos požymius: 1) yra laikoma elektroninėse, įskaitant magnetines, laikmenose; 2) skirta mokėjimo operacijoms atlikti; 3) priimama asmenų, kurie nėra tų elektroninių pinigų leidėjai (EPEPĮĮ 2 straipsnio 1 dalis).

Pagal EPEPĮĮ 2 straipsnio 2 dalį, elektroninių pinigų įstaiga – akcinė bendrovė arba uždaroji akcinė bendrovė, kuriai išduota elektroninių pinigų įstaigos licencija ar elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licencija, kuria suteikiama teisė leisti elektroninius pinigus, įskaitant elektroninių pinigų žetonus, kaip jie apibrėžti Reglamento (ES) 2023/1114 3 straipsnio 1 dalies 7 punkte, Lietuvos Respublikoje ir (ar) kitose valstybėse narėse.

Elektroninių pinigų įstaigos tarpininkas – fizinis arba juridinis asmuo, kita organizacija arba jos padalinys, teikiantys mokėjimo paslaugas elektroninių pinigų įstaigos vardu (EPEPĮĮ 2 straipsnio 5 dalis ).

EPEPĮĮ 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad elektroninių pinigų leidėjai, gavę lėšų iš fizinių arba juridinių asmenų, išleidžia elektroninius pinigus nominaliąja pinigine verte. Elektroninių pinigų leidėjai, gavę elektroninių pinigų turėtojų prašymą, privalo išpirkti jų turimus elektroninius pinigus nominaliąja pinigine verte (EPEPĮĮ 6 straipsnio 2 dalis). Pagal šio straipsnio 3 dalį, elektroninių pinigų išpirkimo sąlygos, laikotarpis ir visos su tuo susijusios papildomo atlygio sumos turi būti numatytos elektroninių pinigų leidėjo ir elektroninių pinigų turėtojo sudarytoje sutartyje.

EPEPĮĮ 25 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad elektroninių pinigų įstaiga privalo apsaugoti iš elektroninių pinigų turėtojų už leistus elektroninius pinigus gautas lėšas vienu iš šių būdų: 1) atskirdama šias lėšas nuo kitų fizinių arba juridinių asmenų, kurie nėra elektroninių pinigų turėtojai, lėšų. Jeigu gautas lėšas kitos darbo dienos pabaigoje vis dar turi elektroninių pinigų įstaiga, šios lėšos turi būti laikomos atskiroje sąskaitoje, atidarytoje Lietuvos Respublikos arba kitos valstybės narės kredito įstaigoje (įskaitant užsienio valstybės kredito įstaigos filialą, įsteigtą Lietuvos Respublikoje arba kitoje valstybėje narėje), Lietuvos banke arba kitos valstybės narės centriniame banke ar investuojamos į saugų, likvidų ir mažos rizikos turtą priežiūros institucijos teisės aktų nustatyta tvarka. Elektroninių pinigų įstaiga, šiame punkte nustatytu būdu saugodama iš elektroninių pinigų turėtojų gautas lėšas, privalo imtis priemonių, užtikrinančių elektroninių pinigų turėtojų nuosavybės teisių apsaugą, ypač jeigu ji yra nemoki. Elektroninių pinigų turėtojų lėšos, perduotos elektroninių pinigų įstaigai, yra jų nuosavybė ir į jas negali būti nukreiptas išieškojimas pagal elektroninių pinigų įstaigos skolas; 2) apdrausdama šias lėšas draudimo sutartimi arba gaudama dėl jų garantiją ar laidavimo raštą, išduotą Lietuvos Respublikos draudimo įmonės ar kredito įstaigos arba kitos valstybės narės draudimo įmonės ar kredito įstaigos, nepriklausančios tai pačiai kaip elektroninių pinigų įstaiga įmonių grupei, tokiai elektroninių pinigų įstaigai negalint įvykdyti savo įsipareigojimų dėl išmokamos sumos, kuri turėtų būti atskirta, jeigu būtų taikomas šios dalies 1 punkte nurodytas būdas.

Anot apelianto nagrinėjamo ginčo atveju EPEPĮĮ 6 straipsnyje numatyta elektroninių pinigų leidimo ir su juo susijusios saugojimo pareigos atsiradimo prielaida – lėšų gavimas iš konkretaus turėtojo – nebuvo įvykdyta.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kadangi byloje nustatyta, kad 2020 m. gruodžio 23 d. LUAB „PAYRNET“, kuriai Lietuvos bankas buvo išdavęs elektroninių pinigų įstaigos licenciją, ir UAB „MIR LITHUANIA“, kaip elektroninių pinigų įstaigos tarpininkas, sudarė tarpininkavimo sutartį, kurios pagrindu UAB „MIR LITHUANIA“, veikdama LUAB „PAYRNET“ vardu, teikė mokėjimo paslaugas: a) elektroninių pinigų platinimas ir išpirkimas; b) mokėjimo operacijų (kai lėšos nėra suteiktos pagal kredito liniją) atlikimas; c) mokėjimo priemonių išleidimas ir (arba) gaunamų mokėjimų apdorojimas (sutarties 1 priedo A dalis – leidžiama veikla).

Pažymėtina, kad eilėje nutarčių, priimtų LUAB „PAYRNET“ bankroto byloje, yra konstatuota, jog LUAB „PAYRNET“, kaip elektroninių pinigų įstaigos licenciją turintis subjektas, privalėjo veikti taip, kad visada privalėjo savo klientų lėšų apsaugai ir atskyrimui dedikuotose sąskaitoje, įskaitant jos atidarytoje sąskaitoje, turėti tokią piniginių lėšų sumą, kurios pakaktų atsiskaityti su visais LUAB „PAYRNET“ klientais. Kitaip sakant, atsakomybė atsiskaityti su kreditoriais tenka būtent atsakovei LUAB „PAYRNET“, kaip elektroninių pinigų įstaigai, o ne UAB „MIR LITHUANIA“, kaip elektroninių pinigų įstaigos tarpininkui.

Buvusio atsakovės LUAB „PAYRNET“ vadovo S. C. deklaratyvūs svarstymai apie tai, kad UAB „MIR LITHUANIA“, kaip elektroninių pinigų įstaigos tarpininkui, tenka visa atsakomybė dėl susidariusių finansinių reikalavimų, kuri privalo tą atsakomybę prisiimti, prieštarauja pirmiau išdėstytam teisniam reglamentavimui bei Lietuvos banko, kaip finansų rinkų priežiūrą užtikrinančios institucijos, išvadoms. Teisėjų kolegija turi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo nutarties argumentu, kad buvusio atsakovės vadovo pateikti įrodymai (duomenys neskelbtini) bando įrodinėti bendrovės atsakomybės nebuvimą, yra atrinkti selektyviai ir patys savaime nepaneigia atsakovei kaip elektroninių pinigų įstaigai taikomo teisinio reglamentavimo.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme nustatyta elektroninių pinigų įstaigos pareiga bet kada, gavus elektroninių pinigų turėtojo prašymą, grąžinti mainais už elektroninius pinigus gautas lėšas, išperkant jo turimus elektroninius pinigus, lemia elektroninių pinigų įstaigos pareigą apsaugoti iš elektroninių pinigų turėtojų gautas lėšas kaip išpirkimo garantą. Elektroninių pinigų turėtojų lėšos, perduotos elektroninių pinigų įstaigai, yra jų nuosavybė. Dėl šios priežasties elektroninių pinigų įstaiga, saugodama iš elektroninių pinigų turėtojų gautas lėšas, privalo imtis priemonių, užtikrinančių elektroninių pinigų turėtojų nuosavybės teisių apsaugą. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokios priemonės pirmiausia yra klientų lėšų atskyrimas ir aiškus lėšų nuosavybės teisinio statuso apibrėžimas, t. y. nurodymas, kad konkrečios lėšos yra klientų, o ne pačios elektroninių pinigų įstaigos nuosavybė. Tai ypač svarbu atsižvelgiant į tai, kad elektroninių pinigų įstaigos turimos lėšos neapsiriboja vien tik iš klientų už išleistus elektroninius pinigus gaunamomis lėšomis (minėta įstaiga paprastai turi ir kitų lėšų, kurios jai priklauso nuosavybės teise). Įstatyme įtvirtintas lėšų atskyrimo principas skirtas elektroninių pinigų įstaigos ir jos klientų santykiams reguliuoti, taip pat elektroninių pinigų įstaigos klientams elektroninių pinigų įstaigos bankroto atveju apsaugoti, kad nebūtų nukreipti išieškojimai pagal elektroninių pinigų įstaigos prievoles į elektroninių pinigų įstaigos klientų lėšas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-512-687/2018, 30, 35 punktai).

Lietuvos banko valdybos 2023 m. birželio 19 d. nutarime „Dėl poveikio priemonės taikymo UAB „PAYRNET“ Nr. 03-109“ (pateiktame kartu su pareiškimu dėl bankroto bylos LUAB „PAYRNET“ iškėlimo) nurodyta, jog atsakovė yra pasirinkusi EPEPĮĮ 25 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą lėšų, kurios turi būti apsaugotos vadovaujantis EPEPĮĮ 25 straipsnio 1 dalimi, apsaugos būdą, tai yra bendrovė turi atskirti gautas klientų (galutinių vartotojų) lėšas nuo kitų fizinių arba juridinių asmenų, kurie nėra elektroninių pinigų turėtojai, lėšų, pervesdama saugotinas klientų (galutinių vartotojų) lėšas į specialiąją sąskaitą. Šiuo tikslu atsakovė turėjo atidariusi kelias specialiąsias sąskaitas.

2026 m. birželio 19 d. Lietuvos banko valdybos nutarimo Nr. 03-109, kuriuo LUAB „PAYRNET“ panaikinta elektroninių pinigų įstaigos licencija, buvo nurodyta, kad atsakovė šiurkščiai pažeidė finansų bei elektroninių pinigų įstaigų veiklą reglamentuojančius teisės aktus. Be kita ko paminėtame nutarime yra konstatuota, kad LUAB „PAYRNET“ netinkamai vykdė elektroninių pinigų turėtojų lėšų apsaugos reikalavimus, o gavusi klientų prašymus nedelsiant grąžinti lėšas, be jokio teisėto pagrindo nevykdė pareigos išpirkti jos išleistų elektroninių pinigų turėtojų elektroninius pinigus.

Atskirajame skunde yra nurodoma, kad iš byloje esančio sąskaitos „Payrnet UAB MIR Wallets“ (IBAN (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad 9 000 000 Eur buvo pervesti keturiais atskirais pervedimais: 1 250 000 Eur (2021 m. kovo 9 d.), 3 750 000 Eur (2021 m. liepos 1 d.), 2 000 000 Eur (2021 m. rugpjūčio 17 d.) ir 2 000 000 Eur (2022 m. kovo 30 d.). Pirmus tris pervedimus atliko „MIR Limited UK Ltd“, ketvirtą – UAB „MIR LITHUANIA“. Visuose pavedimuose yra nurodyta „funding“ (finansavimas). Nė viename įraše nenurodyta nė vieno individualaus galutinio vartotojo tapatybė. Sumos buvo stambios ir apvalios, kas yra būdinga „prefunding“ pervedimams, o ne klientų lėšų srautui. Todėl tai nepatvirtina, jog lėšos buvo elektroninių pinigų turėtojų.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nors sąskaitos išrašai klientų lėšų mokėjimų gavėju nurodo „Payrnet UAB MIR Wallets“, tačiau tai dedikuotas sąskaitai pačios elektroninių pinigų įstaigos LUAB „PAYRNET“ suteiktas pavadinimas LHV banke, atspindintis sąskaitos paskirtį – laikyti LUAB „PAYRNET“ elektroninių pinigų turėtojų, aptarnautų per tarpininką UAB „MIR LITHUANIA“, lėšas.

Atsiliepime į apeliantės atskirąjį skundą „MIR Limited UK Ltd“ ir UAB „MIR LITHUANIA“ paaiškino, kad prieigos prie šios sąskaitos neturėjo ir ji buvo išimtinai valdoma LUAB „PAYRNET“. Tokiu atveju yra suprantama, kodėl nei „MIR Limited UK Ltd“, nei UAB „MIR LITHUANIA“ nėra žinoma, koks buvo tolesnis pinigų likimas paminėtoje sąskaitoje. Buvusiam LUAB „PAYRNET“ vadovui (apeliantui) nebendradarbiaujant su nemokumo administratoriumi, neperduodant visų bendrovės dokumentų, nėra įmanoma sutikti su apelianto skunde dėstomais argumentais apie tai, kad tokie pavedimai yra būdingi „prefunding“ pervedimams, o ne klientų lėšų srautui. Juolab kad „MIR Limited UK Ltd“ ir UAB „MIR LITHUANIA“ dėsto priešingas aplinkybes, nurodydamos, kad LUAB „PAYRNET“ kliento mokėjimo (pavedimo) duomenų, pagrindžiančių lėšų pervedimą iš UAB „MIR LITHUANIA“ į LUAB „PAYRNET“ atidarytą sąskaitą negalima pateikti, nes jų objektyviai nėra. Klientų lėšos buvo pervedamos ne individualiai kiekvieną kartą, vos tik klientas atliko atitinkamą operaciją mokėjimo sąskaitoje, o agreguotomis sumomis (angl. in bulk) būtent kaip tai yra atspindėta atliktuose mokėjimuose LUAB „PAYRNET“.

Atsiliepime į apeliantės skundą „MIR Limited UK Ltd“ ir UAB „MIR LITHUANIA“ nurodo, kad atmetant apelianto argumentus dėl LUAB „PAYRNET“ atsakomybės neegzistavimo, teismas turėtų vadovautis Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. sausio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-667-1070/2026 dėl elektroninių pinigų įstaigos LUAB „PAYRNET“ tarpininko Prancūzijos bendrovė M.F.TEL finansinio reikalavimo patvirtinimo ir Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. balandžio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-356-577/2026 dėl elektroninių pinigų įstaigos LUAB „PAYRNET“ elektroninių pinigų turėtojų, aptarnautų per tarpininką „Colletra Finance Limited“, finansinių reikalavimų tvirtinimo, kaip suformuotais precedentais.

Kasacinio teismo ne kartą yra pažymėta, kad nagrinėdami bylą, teismai turi pareigą laikytis savo pačių ar aukštesnės instancijos teismų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose sukurtų precedentų, taip užtikrinant teismų praktikos nuoseklumą ir nuspėjamumą. Teismo precedento horizontalusis poveikis lemia teismo pareigą laikytis būtent tos pačios pakopos teismo pirmiau išnagrinėtoje analogiškoje ar iš esmės panašioje byloje suformuluotų teisės taikymo ir aiškinimo taisyklių tiek, kiek bylose nagrinėjami santykiai yra tapatūs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-313/2019, 35 punktas).

Nagrinėjamu atveju nesutiktina, kad Vilniaus apygardos teismo procesiniai sprendimai, priimti civilinėse bylose Nr. eB2-667-1070/2026 ir Nr. e2-356-577/2026, turi šioje byloje precedento galią, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad teismai turi teisę remtis nagrinėjamose bylose nustatytomis aplinkybėmis tiek, kiek tai yra aktualu šiai nagrinėjamai bylai. Tą padarė tiek pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tiek šioje nutartyje ir apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apelianto atskirąjį skundą.

Atskirajame skunde yra nurodoma, kad galutinių vartotojų pateiktų „MuchBetter“ sąskaitų išrašų autentiškumas ir patikimumas kelia papildomų abejonių. Šių dokumentų metaduomenys atskleidžia, kad išrašai buvo sukurti naudojant „Microsoft Word“, o dokumento autorius identifikuojamas pagal privatų elektroninio pašto adresą.

Pirmiausia teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad byloje lieka nepaneigta aplinkybė, jog MIR grupė, įtarusi LUAB „PAYRNET“ veiklos riziką, pasiūlė klientams galimybę perleisti reikalavimo teises „MIR Limited UK Ltd“ ir išsirinkti naują elektroninių pinigų įstaigą (pateikiant sutikimą per „MuchBetter“ aplikaciją). Kaip numatyta reikalavimo teisių į LUAB „PAYRNET“ perleidimo „MIR Limited UK Ltd“ sąlygose, atsakovės klientai, išreiškę valią perleisti „MIR Limited UK Ltd“ reikalavimo teises į LUAB „PAYRNET“, perleido „MIR Limited UK Ltd“ savo reikalavimo teises į LUAB „PAYRNET“ ir įgijo teisę savo nuožiūra disponuoti atitinkama lėšų suma per naujos elektroninių pinigų įstaigos atidarytą mokėjimo sąskaitą. Kita dalis klientų išsiėmė lėšas per naują elektroninių pinigų įstaigą, persivesdami šias lėšas į kitas savo banko ar mokėjimo sąskaitas. Likusi dalis klientų pasirinko toliau naudotis elektroninių pinigų įstaigos teikiamomis paslaugomis. „MIR Limited UK Ltd“ į bylą pateikė sąrašą, kuriame nurodytas kiekvieno kliento (kreditoriaus), pasinaudojusio šia galimybe, balansas. Taigi, „MIR Limited UK Ltd“ perėmusi iš LUAB „PAYRNET“ klientų, kurie pasinaudojo nurodyta galimybe, finansinius reikalavimus, prisiėmė riziką, susijusią su lėšų atgavimu iš LUAB „PAYRNET“.

Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamoje byloje S. C. nepateikė pakankamų įrodymų, kad galima būtų spręsti, jog kreditorių sąraše nurodyti kreditorių turimi pinigų likučiai buvo neteisingi. Deklaratyvios abejonės dėl dokumentų formato ar jų sugeneravimo būdo negali paneigti jų turinio, juolab kad šie duomenys dera su kitais byloje esančiais įrodymais. „MuchBetter“ išrašuose nurodyti likučiai pateikti iš sistemos, per kurią kreditoriai faktiškai naudojosi paslaugomis. Aplinkybė, kad išrašas buvo sugeneruotas „Microsoft Word“ formatu prieš pakeičiant į „pdf“, savaime neįrodo, jog jame nurodyti duomenys yra neteisingi, pakeisti ar suklastoti. Pats apeliantas S. C. nepateikia duomenų, kad išrašų turinys būtų koreguotas ar neatitiktų „MuchBetter“ sistemoje buvusių likučių.

Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas privalo tirti kiekvieną byloje priimtą įrodymą ir įvertinti jų sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę. Teismas turi įvertinti įrodymų visetą ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-701/2021, 80 punktas; 2025 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-701/2025, 32 punktas).

Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas išsamiai aptarė įrodymus, kuriais pagrindė nustatytą pareiškėjų finansinio reikalavimo dydį, rėmėsi ne tik tarpininkės UAB „MIR LITHUANIA“ pateiktais įrodymais, tačiau vadovavosi kasacinio teismo pateiktais išaiškinimais, įvertino į bylą pateiktų įrodymų visumą, atskleidė, kodėl nesirėmė apelianto pateiktais dokumentais ir jo dėstomais argumentais. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismas tvirtina kreditoriaus reikalavimą tik tokiu atveju, jei jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Šiuo atveju nėra pagrindo padaryti išvadą, kad apelianto nurodyti argumentai bei įrodymai paneigia įrodymus, kurie detaliai aptarti apskųstoje nutartyje.

Atsižvelgdamas į pirmiau nustatytas faktines aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi CPK 185 straipsnyje įtvirtintomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, tinkamai nustatė faktines aplinkybes bei kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, todėl pagrįstai ir teisėtai patvirtino dalies UAB „MIR LITHUANIA“ galutinių vartotojų finansinius reikalavimus (dėl kurių apeliantas pateikė atskirąjį skundą) atsakovės bankroto byloje, o atskirojo skundo argumentai šios išvados nepaneigia.

Teisėjų kolegija pažymi, kad jeigu, bendrovės nuomone, tarpininkės veiksmai neatitiko šalių bendradarbiavimo sąlygų ir sukėlė atitinkamus nuostolius bendrovei, savo galimai pažeistas teises bendrovė gali ginti įstatymų nustatyta tvarka.

Trečiasis asmuo (kreditorius) Prancūzijos bendrovė M.F.TEL pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriame iš apelianto S. C. priteisti 3 360 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. To paties straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

Rekomendacijų 1 punkte nurodyta, kad šios Rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį. Remiantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą; specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikant Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus, reikėtų vadovautis jų visuma ir nesant pakankamo pagrindo neišskirti kaip reikšmingų vieno ar keleto iš jų. Reikia įvertinti, kurie kriterijai gali būti pagrindas padidinti, o kurie – sumažinti priteisiamas išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015).

Nagrinėjamu atveju trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos viršija Rekomendacijų 8.16 papunktyje nustatytą dydį, teisėjų kolegija nenustatė pagrindo nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, todėl trečiajam asmeniui iš apelianto priteisiama 1 021,68 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2026 m. birželio 9 d. nutartį palikti nepakeistą. Priteisti iš apelianto S. C. (gim. (duomenys neskelbtini) ) trečiajam asmeniui kreditorei Prancūzijos bendrovei „M.F.TEL“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 021,68 Eur (vieną tūkstantį dvidešimt vieną eurą ir 68 euro centus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Teisėjai Asta PikelienėNeringa ŠvedienėŽilvinas Terebeiza