Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-258-1097/2026

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2026-06-18
Bylos Nr.: e2A-258-1097/2026
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-00011-2025-6
Bylos rūšis: civilinė byla
Instancija: Apeliacinė instancija

Teisėjai: Aldona Tilindienė, Asta Pikelienė, Rūta Latvelė
Atsakovas: Biudžetinė įstaiga Lietuvos kalėjimų tarnyba
Išvadą teikia: Viešųjų pirkimų tarnyba
Ieškovas: UAB „Būsto projektai SPV“
Trečiasis asmuo: "Spi1"

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-258-1097/2026 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00011-2025-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.4.1; 2.6.11.4.5 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. birželio 18 d. Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Latvelės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Astos Pikelienės ir Aldonos Tilindienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Būsto projektai SPV“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. balandžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Būsto projektai SPV“ ieškinį atsakovei biudžetinei įstaigai Lietuvos kalėjimų tarnybai dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje uždaroji akcinė bendrovė „Spi 1“, išvadą byloje teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Būsto projektai SPV“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei biudžetinei įstaigai Lietuvos kalėjimų tarnybai dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, kurį patikslinusi, prašė: panaikinti 2024 m. gruodžio 3 d. perkančiosios organizacijos sprendimo dalis dėl ieškovės galutinio pasiūlymo vertinimo, pasiūlymo eilės ir laimėtojo nustatymo, kuriomis: 1) sudaryta tiekėjų pasiūlymų eilė bei atliktas ekonominio naudingumo vertinimas ir suteikti balai, susiję su kriterijaus T parametro P2 rodiklio R1 įvertinimo rezultatais ir vertinimo kriterijaus C balais, suteiktais ieškovei ir UAB „Spi 1“ (toliau – ir laimėjusi tiekėja), ir įpareigoti perkančiąją organizaciją iš naujo atlikti ekonominio naudingumo vertinimą, suteikti balus, susijusius su kriterijaus T parametro P2 rodikliu R1 ir vertinimo kriterijumi C bei nustatyti naują pasiūlymų eilę; 2) laimėjusiai tiekėjai buvo skirti 3 balai pagal pirkimo sąlygų 18 priedo 2.3 papunktyje nustatytą kriterijaus T parametrą P3; 3) sudaryta pasiūlymų eilė ir laimėtoja paskirta UAB ,,Spi 1“, kuriai skirti balai pagal pirkimo sąlygų 18 priedo vertinimo kriterijaus T parametro P1 subparametrus K1 ir K2; iš naujo atlikti pasiūlymų vertinimą pagal vertinimo kriterijaus T parametrą P1; panaikinti 2024 m. gruodžio 3 d. perkančiosios organizacijos paskelbtą sprendimą dėl ieškovės galutinio pasiūlymo vertinimo, pasiūlymo eilės ir laimėtojo pirkime nustatymo ta dalimi, kuria sudaryta pasiūlymų eilė ir pirkimo laimėtoja paskelbta UAB „Spi 1“, atmesti UAB „Spi 1“ pasiūlymą pirkime kaip neatitinkantį konkurso sąlygų reikalavimų; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Ieškovė nurodė, kad konkursas vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymu (toliau – ir VPAGSSĮ). Konkursu siekta atrinkti privatų partnerį, kuris viešosios ir privačios partnerystės būdu suprojektuos, pastatys ir įrengs Šiaulių tardymo izoliatorių ir teiks jo priežiūros paslaugas. Ieškovė, pateikusi paraišką, tenkino kvalifikacijos sąlygas, pateikė techninį sprendinį, dalyvavo konkurenciniame dialoge ir po jo 2024 m. rugsėjo 23 d. pateikė pasiūlymą. Perkančioji organizacija 2024 m. gruodžio 3 d. paskelbė sprendimą dėl ieškovės galutinio pasiūlymo vertinimo, pasiūlymų konkurse eilės ir laimėtojo nustatymo, kuriuo nustatyta gautų tiekėjų pasiūlymų eilė: 1 vieta – UAB „Spi 1“ (37,93 balo); 2 vieta – UAB „Amberola“ (23,95 balo); 3 vieta – UAB „Būsto projektai SPV“ (20,59 balo); 4 vieta – UAB „DG VPP vystymas“ (13,69 balo). Ieškovės teigimu, perkančiosios organizacijos 2024 m. gruodžio 3 d. sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Ieškovė argumentavo, kad atsakovė netinkamai įvertino ieškovės pasiūlymo ekonominį naudingumą pagal kriterijų C (metinis atlyginimas (per visą sutarties laikotarpį), pagal kriterijaus T (pasiūlymo kokybė ir efektyvumas) parametro P2 (energinis efektyvumas) rodiklį R1 (šilumos energijos patalpų šildymui suvartojimas), už kurį ieškovei skirta 0 balų, o laimėtojai UAB „Spi 1“ skirti 7,5 balai. Ieškovės teigimu, apskaičiuodama aptariamus balus, atsakovė nesivadovavo konkurso sąlygų 18 priedo „Energijos efektyvumas“ (P2) vertinime nustatyta rodiklio R1 apskaičiavimo tvarka (formule). Atsakovė pažeidė konkurso sąlygų 18 priedo „Energijos efektyvumas“ (P2) nuostatą, kad vertinamas objekto energijos suvartojamas kiekis per metus. Sprendime atsakovė nurodė, kad ieškovei skiriama 0 šio kriterijaus balų, atsižvelgus į argumentus, susijusius su elektros poreikio šilumos energijos patalpų šildymui užtikrinimu. Šie argumentai susiję su ieškovės siūlytame sprendinyje nurodytų 200 kW saulės elektrinės objekte ir nutolusios 1 240 kWh saulės elektrinės galios vertinimu, tačiau pagal konkurso sąlygas nebuvo prašyta pateikti nutolusios saulės elektrinės numatomos galios, t. y. jos duomenų bendrovė iš viso neturėjo pateikti su galutiniu pasiūlymu, o jos preliminarius duomenis ieškovė pateikė atsakovei jai jų papildomai paprašius 2024 m. lapkričio 19 d. pranešimu. Atsakovė, siekdama ne pagal konkurso sąlygas atlikti pasiūlymo vertinimą, paprašė papildomų duomenų, susijusių su nutolusio atsinaujinančio energetikos šaltinio planuojama įrengtąja galia, o, gavusi šiuos duomenis, pagal juos įvertino pasiūlymą ir rėmėsi išimtinai prielaidomis. Konkurso sąlygų 17 punkte nustatyta, kad konsultuoti konkurso komisiją klausimais, kuriems reikės specialių žinių, ar juos įvertinti, valdžios subjektas turi teisę pakviesti teisinės, techninės ir finansinės srities ekspertus, tačiau atsakovė rėmėsi ne ekspertų vertinimu, o nepatikima viešai publikuota vienos privačios įmonės nuomone. Atsakovės nurodyti argumentai dėl saulės elektrinės sprendinio nepagrįsti.

Šalies argumentai

Ieškovės teigimu, atsakovė netinkamai, akivaizdžiai nelygiateisiškai ir nevienodai įvertino trečiojo asmens ir ieškovės pasiūlymą pagal kriterijaus T (pasiūlymo kokybė ir efektyvumas) parametro P1 (pastatų tvarumo vertinimo sistema) subparametrus K1 (objekto teritorijos funkcionalumas ir kokybė) ir K2 (statinių funkcionalumas ir kokybė). Nėra aišku, kiek balų atsakovė skyrė ieškovei ir (ar) UAB „Spi 1“ pagal šiuos kriterijus. Atsakovė nebuvo objektyvi, nepagrindė ir nesilaikė savo nustatytų reikalavimų, vertindama tokius kriterijus kaip „racionalus funkcinis zonavimas ir teritorijos erdvių sprendiniai“, „atsižvelgiant į skirtingų interesų srautus, poreikius bei saugumo režimą“, „siūloma zonavimo dermė“, „teritorijos erdvės ir statiniai lengvai randami ir pasiekiami naudotojams bei saugūs eksploatuoti“, ir kt. Atsakydama į 1.4 klausimą laimėtoja nurodė aikštelių dangos spalvą, kuri vėliau buvo įvertinta ir išskirta kaip vienas iš trečiojo asmens pasiūlymo pranašumų, tačiau nurodytą informaciją laimėtoja pateikė jau po pasiūlymų pateikimo termino. Be to, atsakydama į šį klausimą, nurodė naują, pasiūlyme nesančią informaciją apie bendravimo ribojimo tarp nuteistųjų techninius sprendinius, kurie vėliau buvo atsakovės įvertinti, tačiau kurių nėra pateiktame pasiūlyme. Trečiasis asmuo patvirtino, kad jo pateikti sprendiniai neatitiko konkurso sąlygų reikalavimų.

Ieškovė nurodė, kad atsakovė netinkamai įvertino trečiojo asmens pasiūlymą pagal kriterijaus T (pasiūlymo kokybė ir efektyvumas) parametrą P3 (pastatų tvarumo vertinimo sistema), nepagrįstai pagal šį kriterijų skyrė trečiajam asmeniui 3 balus. UAB „Spi 1“ su pasiūlymu nepateikė konkurso sąlygų 20 priedo A dalyje nustatyto techninio pasiūlymo formos, kurioje yra nurodomas pastatų siūlomas tvarumo standartas, už ką galėjo būti skirti balai. Trečiojo asmens pateiktame dokumente „Sprendinio techninė dalis“ nebuvo pateikta jokios informacijos apie pastatams taikomą tvarumo standartą. Pasiūlymo formą su įsipareigota pasiekti pastatų tvarumo vertinimo sistema UAB „Spi 1“ pateikė tik pasiūlymo vertinimo metu, t. y. 2024 m. spalio 17 d. Taigi, atsakovė 3 balus laimėtojai skyrė įvertinusi informaciją, pateiktą po galutinio pasiūlymo pateikimo termino, jau vykstant ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimui. Atsakovė sudarė trečiajam asmeniui išskirtinę galimybę gerinti savo pasiūlymo duomenis ir už tai gauti papildomus ekonominio naudingumo vertinimo balus.

Ieškovės teigimu, konkurso laimėtojo trečiojo asmens pasiūlymas neatitiko konkurso sąlygų reikalavimų ir negalėjo būti pripažintas tinkamu. Konkurso sąlygų 78 punkte numatyta, kokie dokumentai turi būti pateikti kartu su pasiūlymu. Nagrinėjamu atveju po 2024 m. spalio 10 d. atsakovės prašymo trečiasis asmuo 2024 m. spalio 17 d., jau po galutinių pasiūlymų pateikimo, pateikė papildomus dokumentus. Atsakovei leidus trečiajam asmeniui pateikti papildomus duomenis ir dokumentus, trečiasis asmuo jau po galutinio pasiūlymų pateikimo iš esmės pateikė naują pasiūlymą, kurį atsakovė neteisėtai priėmė. Kai kurie trečiojo asmens pateikti dokumentai neatitiko tikrovės. Trečiojo asmens pateiktas pasiūlymas nebuvo užtikrintas finansavimu visam sutarties laikotarpiui, taigi, neatitiko konkurso sąlygų 15 priedo 1, 3 punktų reikalavimų, trečiasis asmuo nepateikė konkurso sąlygų 15 priedo 1.4, 3.1, 3.2, 4.1, 4.4 papunkčiuose numatytų dokumentų arba pateikė netikslius duomenis, nepateikė konkurso sąlygų 20 priedo A dalies „Techninis pasiūlymas“.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2026 m. balandžio 10 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės UAB „Būsto projektai SPV“ atsakovei Lietuvos kalėjimų tarnybai 22 486,43 Eur bylinėjimosi išlaidų, trečiajam asmeniui UAB „Spi1“ – 24 289 Eur bylinėjimosi išlaidų, pripažino trečiojo asmens UAB „Spi 1“ 2025 m. vasario 19 d. pateiktus dokumentus (DOK-2211) nevieša bylos medžiaga.

Teismas nustatė, kad 2023 m. balandžio 15 d. atsakovė BĮ Lietuvos kalėjimų tarnyba paskelbė viešąjį tarptautinį konkursą „Šiaulių tardymo izoliatoriaus iškėlimas iš miesto centrinės dalies į Šiaulių r. sav. Ginkūnų sen., Malavėniukų k.“ (pirkimo Nr. 652650). Pirkimas vyko iki 2024 m. gruodžio 3 d. Pirkimu buvo siekiama atrinkti privatų partnerį, kuris viešosios ir privačios partnerystės būdu suprojektuos, pastatys ir įrengs Šiaulių tardymo izoliatorių ir teiks jo priežiūros paslaugas. Teismas pažymėjo, kad konkurso vykdymas konkurencinio dialogo būdu pasirinktas atsižvelgiant į tai, kad dėl specifinių aplinkybių, susijusių su paslaugų ir darbų pobūdžiu, sudėtingumu, teisine ir finansine prigimtimi bei tenkančia rizika, sutartis negali būti sudaryta nepravedus dialogo, be to, valdžios subjektas negali tiksliai apibrėžti perkamo objekto techninės specifikacijos (pirkimo sąlygų 15 punktas). Pirkimo sąlygų 5 punkte nurodyta, kad pirkimą vykdo atsakovė, kaip valdžios subjektas, tačiau pagal pirkimo sąlygų 17 punktą pirkimo procedūras vykdo komisija, pasitelkdama ekspertus bei kviesdama stebėtojus. Pirkimo sąlygų 18 priedo „Sprendinių (pasiūlymų) vertinimo tvarka ir kriterijai“ II skyriuje „Pasiūlymų vertinimo kriterijai“ nustatyta, kad pasiūlymų ekonominis naudingumas bus vertinamas taikant du kriterijus: 1) „Metinis atlyginimas per visą sutarties laikotarpį (C)“, 2) „Pasiūlymo kokybė ir efektyvumas (T)“. Pastarąjį kriterijų T sudaro subkriterijai: „Objekto sukūrimo tinkamumas, funkcionalumas ir kokybė (P1)“, „Energinis efektyvumas (P2)“, „Pastatų tvarumo vertinimo sistema (P3)“. Kriterijaus P1 parametrai – objekto teritorijos funkcionalumas ir kokybė (K1) ir statinių funkcionalumas ir kokybė (K2). Kriterijaus P2 parametrai – „Šilumos energijos patalpų šildymui suvartojimas (R1)“ ir „Elektros energijos suvartojimas (R2)“; bendras kriterijaus P2 lyginamasis svoris – 15. Pirkimo sąlygų 14 priedo „Reikalavimai techninei–inžinerinei informacijai“ 1 priedėlio formoje, kurią pirkimo dalyviai turėjo užpildyti, nurodyta, kad bus vertinama: mažiausias pasiūlytas suvartoti šiluminės energijos patalpų šildymui kiekis (kWh) per vienus metus „Energijos kiekių poreikiai, perkami pagal sutartis iš centralizuotų miesto tinklų“ (R1 parametras); mažiausias pasiūlytas suvartoti elektros energijos kiekis (kWh) per vienus metus, suvartojamas objekto pastatuose ir teritorijoje bendrai „Energijos kiekių poreikiai, perkami pagal sutartis iš centralizuotų miesto tinklų“ (R2 parametras).

Teismas nustatė, kad ieškovė 2024 m. rugsėjo 23 d. pateikė finansinį pasiūlymą pirkime. 2024 m. lapkričio 7 d. vyko atsakovės ir ieškovės derybos (dialogas), kurio metu buvo pateiktas atnaujintas pasiūlymas, kuriame (Techninės specifikacijos 3.1 priedėlio 2.2 skiltyje „komunalinės paslaugos“ bei 14 priedo 1 priedėlyje) buvo nurodytas tiek šiluminės elektros energijos poreikis, tiek iš centralizuotų tinklų perkamas šiluminės elektros energijos kiekis – 2 298 055 kWh. Atsakovė kreipėsi į ieškovę, prašydama pateikti skaičiavimus, koks energijos kiekis bus suvartotas, kurio nepadengs atsinaujinantys energijos šaltiniai pavasario, vasaros, rudens ir žiemos mėnesiais ir kurį bus būtina įsigyti iš valstybinių tinklų (elektros, dujų ar kt.), taip pat nurodyti, kaip planuojama pastatą aprūpinti šilumos energija, objekte sugedus (nutrūkus) tiekimui iš atsinaujinančių energijos šaltinių, ir nurodyti, kokios galios siūloma nutolusi saulės elektrinė. Po atnaujintų pasiūlymų atsakovė nustatė pabaigianti derybų etapą ir pakvietė visus dalyvius pateikti galutinius pasiūlymus. 2024 m. lapkričio 13 d. ieškovė perkančiajai organizacijai nurodė, kad: „pagal turimus duomenis (kuriuos tikslins techninio darbo projekto metu), objekte numatoma 200 kW vietinė saulės elektrinė ir kitų AEI panaudojimas (nutolusi AEI) užtikrins visą reikiamą suvartoti energijos kiekį.“ 2024 m. lapkričio 19 d. atsakovė kreipėsi į ieškovę, prašydama iki 2024 m. lapkričio 20 d. 13.30 val. tiksliai nurodyti pasiūlyme planuojamos įsigyti nutolusios saulės elektrinės įrengtosios galios dydį. 2024 m. lapkričio 20 d. ieškovė informavo atsakovę, kad: „pasiūlymo metu įvertinta nutolusios saulės elektrinės galia apie 1,24 MW (galima AEI alternatyva 0,6 MW vėjo elektrinė ar pan.). Techninio darbo projekto apimtyje, galimai keičiant technologijas į iš dalies (ar pilnai) į geotermą, elektros poreikis šildymui ir vėsinimui sumažės, taigi sumažėtų ir elektros galia iš nutolusių parkų. Projekto techniniams inžineriniams sprendimams reikalingi detalūs tyrinėjimai (grunto ir pan.), projekto analizė, išsamūs skaičiavimai ir techniniai – ekonominiai palyginimai.“ Atsakovė 2024 m. gruodžio 3 d. paskelbė sprendimą, kuriuo sudarė pasiūlymų eilę ekonominio naudingumo mažėjimo tvarka: 1 vieta – UAB „Spi 1“ (37,93 balo); 2 vieta – UAB „Amberola“ (23,95 balo); 3 vieta – UAB ,,Būsto projektai SPV“ (20,59 balo); 4 vieta – UAB „DG VPP vystymas“ (13,69 balo).

Atmesdamas ieškovės argumentus dėl netinkamo jos pasiūlymo įvertinimo pagal kriterijų C, teismas konstatavo, kad ieškovės teiginiai deklaratyvūs ir neatitinka faktinių aplinkybių; ieškovė nepagrindė, jog jos pasiūlymo įvertinimas pagal kriterijaus T (pasiūlymo kokybė ir efektyvumas) subkriterijaus P2 (energinis efektyvumas) parametrą R1 (šilumos energijos patalpų šildymui suvartojimas) būtų netinkamas. Teismas nurodė, jog teiginius dėl netinkamai atlikto vertinimo ieškovė grindė tuo, kad atsakovė, apskaičiuodama parametrą R1, vertino ieškovės atsinaujinančių išteklių energijos pajėgumus elektros gamybai, nors tokie duomenys, ieškovės vertinimu, nebuvo prašomi pateikti pagal pirkimo sąlygas. Tačiau, teismo teigimu, pirkimo sąlygose buvo nustatyta, kad kuo dalyvis nurodo mažesnį metinį elektros energijos kiekį, įsigyjamą iš centralizuotų tinklų (šilumos tinklai, akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – ESO), kt.), tuo gauna didesnį balą už P2 subkrtierijaus R1 parametrą (pirkimo sąlygų 14 priedo 1 priedelis, 8 punktas, 18 priedo dalis dėl 1 240 kW nutolusios saulės elektrinės pajėgumo vertinimo). Teismas nustatė, kad ieškovė, pasiūlyme pateikdama P2 subkriterijaus parametrą R1, nurodė, jog bendras objekto elektros energijos poreikis per metus – 1 440 441 kWh, o iš tinklų bus perkama 0 kWh. Atsakovei prašant pagrįsti, kaip bus sugeneruotas reikiamas 1 440 441 kWh elektros energijos kiekis, ieškovė nurodė, kad visas elektros energijos kiekis bus įsigyjamas iš atsinaujinančių šaltinių ir atsakovei visiškai nereikės įsigyti elektros energijos iš centralizuotų tinklų. Tokį teiginį ieškovė grindė tuo, kad objekte bus įrengiama 200 kW galingumo saulės elektrinė ir naudojama 1 240 kW galingumo nutolusi saulės elektrinė. Teismo vertinimu, ieškovei nurodžius, jog bendras objekto elektros energijos poreikis per metus – 1 440 441 kWh, tačiau iš tinklų bus perkama 0 kWh, bei tai, kad ieškovė naudosis alternatyviais energijos šaltiniais – saulės elektrine, nutolusia saulės elektrine ar kt., pvz., vėjo jėgaine, atsakovė turėjo pagrindą analizuoti, iš kokių alternatyvių energijos šaltinių ieškovė sugebės sugeneruoti jos nurodomą elektros energijos kiekį, siekiant įsitikinti, kad ieškovė iš centralizuotų elektros tinklų pirks 0 kWh. Teismas sutiko su atsakove, kad šiuo atveju tiekėja privalėjo pagrįsti, jog skaičiavimai atlikti teisingai, o atitinkamas ieškovės sprendinys bus realiai įgyvendinamas (šiuo atveju būtent tai, kad iš centralizuotų tinklų perkamas elektros energijos kiekis bus lygus 0 kWh).

Teismas pažymėjo, kad pirkimo sąlygų 50, 63, 68, 77 punktuose nustatyta, jog dialogą sudarys trys pakopos, kurios gali susidėti iš keleto susitikimų ir kuriose atskirai su kiekvienu kandidatu bus aptariamas pasiūlytas sprendinys (sprendinio dalys), siekiant jį detalizuoti, optimizuoti ir užtikrinti kuo geresnį valdžios subjekto poreikių įgyvendinimą ir pasiekti, kad kandidatas sprendinio ir dialogo rezultatų pagrindu galėtų pateikti išsamų ir parengtą įgyvendinti pasiūlymą. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad ieškovė iki galutinio pasiūlymo turėjo pateikti, suderinti sprendinio įgyvendinamumą, išsamumą, tačiau to neįvykdė: ieškovės galutiniame pasiūlyme buvo nurodyta tik tai, jog ant stogo numatoma 200 kW saulės elektrinė, o likusi elektros energija numatoma gauti iš nutolusių saulės elektrinių sudarant sutartį su elektros tiekėju. Teismas pažymėjo, kad net ir naudojant nutolusią saulės elektrinę, ne visa jos pagaminama elektros energija galės būti panaudota objekte, nes pagal galiojantį teisinį reglamentavimą 37 proc. pagamintos elektros energijos privalomai paliekama operatoriui už naudojimosi tinklais paslaugą; taigi, net jeigu būtų galima sutikti su ieškovės pozicija, kad nutolusi saulės elektrinė sugeneruos 1 240 000 kWh elektros energijos, tik 781 200 kWh bus panaudota objekte. Teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog ji atsakovei dialogo būdu negalėjo pristatyti planuojamų pasitelkti atsinaujinančių elektros šaltinių bei planuojamo elektros energijos poreikio sprendinių.

Teismas nurodė, kad pagal teismų praktiką, nepriklausomai nuo to, kiek ir kokius, kokio turinio ir apimties dokumentus, pagrindžiančius prekės atitiktį techninėms specifikacijoms, pirkimo dalyvis pateikė, tuo atveju, jeigu perkančiajai organizacijai pagal turiningojo vertinimo principą negalima nustatyti tiekėjo pasiūlymo tikrojo turinio ir jo atitikties iškeltiems reikalavimams, perkančioji organizacija turi pareikalauti iš dalyvio paaiškinti ar patikslinti duomenis apie kvalifikaciją, jei ji ketina atmesti tokio tiekėjo pasiūlymą arba tokį tiekėją pripažinti laimėtoju (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-419-881/2024). Atsakovė turėjo teisę prašyti tikslinti ir vertinti ieškovės atsinaujinančių išteklių energijos pajėgumus elektros gamybai. Teismas nurodė, kad atsakovei 2024 m. lapkričio 19 d. paprašius ieškovės detalizuoti planuojamos įsigyti nutolusios saulės elektrinės įrengtosios galios dydį, ieškovė nepateikė jokių duomenų apie nutolusią saulės elektrinę, apie jos įsigijimą, galią ar kitus duomenis, kurie įrodytų P2 subkriterijaus duomenų realumą, ieškovė nei dialogo metu, nei bylos nagrinėjimo metu neišskyrė, kokia dalis kaštų bus skirta būtent nutolusios saulės elektrinės priežiūrai ar administravimui.

Teismas pažymėjo, kad į bylą ieškovės pateiktoje UAB „EE plius“ paruoštoje konsultacinėje išvadoje, kuri parengta siekiant pateikti specialiosiomis žiniomis pagrįstą techninį vertinimą dėl ieškovės pasiūlytų atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo sprendinių vertinimo, nurodyti ieškovės sprendiniai nebuvo nurodyti nei ieškovės galutiniame pasiūlyme, nei vėlesniuose ieškovės teiktuose paaiškinimuose vykdant dialogą su atsakove. Galutiniame ieškovės pasiūlyme apie objekto saulės elektrinę buvo nurodyta tik tai, kad ji numatoma ant stogo (2025 m. sausio 27 d. pateikto atsiliepimo į ieškinį 3.2 priedas, 47 psl.). 2024 m. lapkričio 13 d. ieškovė atsakovei nurodė, kad elektros energijos tiekimas bus užtikrinamas akumuliatoriais ir dyzeliniais generatoriais, o ne elektros energijos kaupikliais, kurie nurodomi ieškovės pateiktoje konsultacinėje išvadoje. Teismas pažymėjo, kad ieškovės pateiktoje konsultacinėje išvadoje taip pat neįvertinta aplinkybė, jog pagal galiojantį teisinį reguliavimą 37 proc. pagamintos elektros energijos privalomai paliekama operatoriui už naudojimosi tinklais paslaugą. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad ieškovės pateikta konsultacine išvada šios bylos kontekste vadovautis ir jos pagrindu konstatuoti, jog ieškovė, teikdama pasiūlymą atsakovei, įrodė, kad ji sugebės sugeneruoti išvadoje nurodytą elektros energijos kiekį, nėra pagrindo. Teismas taip pat įvertino, kad ieškovės pateikta konsultacinė išvada nepaneigė trečiojo asmens pateiktos UAB ,,EiCoSolution“ paruoštos konsultacinės išvados, kurioje konstatuota, jog ieškovės pasiūlytas sprendinys, t. y. siūloma sumontuoti objekte 200 kW galios saulės elektrinė ir 1,24 MW nutolusi saulės elektrinė, negalės užtikrinti nepertraukiamo ŠVOK (šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo integruotos sistemos) dalies sistemų veikimo kartu su bendru elektros energijos poreikiu, nes ieškovės siūlomame sprendinyje nėra numatyti papildomi elektros energijos kaupikliai ir kita papildoma elektros įranga, o ESO tinkluose sukauptos elektros energijos nepakaks aprūpinti viso objekto poreikio. Teismas nurodė, kad ieškovės pateiktą konsultacinę išvadą rengė specialistas R. Klabis, turintis teisę atlikti pastatų energetinio naudingumo sertifikavimą, tačiau neturintis kvalifikacijos atlikti saulės elektrinių projektavimo. Tuo tarpu trečiojo asmens pasitelktas ekspertas D. Kalibatas yra kvalifikuotas statybos inžinierius, turintis kelis kvalifikacijos atestatus, suteikiančius teisę eiti ypatingo statinio statybos ir techninės priežiūros vadovo, projekto dalies vadovo, vykdymo priežiūros vadovo bei ekspertizės vadovo pareigas įvairių statinių srityse (išskyrus branduolinės energetikos objektus), be to, turi pastatų energinio naudingumo sertifikavimo eksperto atestatą. Teismas pažymėjo, kad šioje byloje nėra pagrindo įvertinti paminėtas konsultacines išvadas kitaip, nei jas jau įvertino Lietuvos apeliacinis teismas 2026 m. vasario 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-10-790/2026 76–77 punktuose. Teismas nenustatė pagrindo nepritarti trečiojo asmens pateiktai konsultacinei išvadai, kuri atskleidžia pagrindinį ieškovės pasiūlymo trūkumą – nenurodyti techniniai mechanizmai, kurie leistų pagrįsti 0 kWh iš centralizuotų elektros tinklų perkamos elektros energijos kiekio deklaraciją.

Atmesdamas ieškovės argumentus dėl nepagrįsto balų trečiajam asmeniui UAB ,,Spi 1“ skyrimo pagal kriterijaus T subkriterijų P3 (pastatų tvarumo vertinimo sistema), teismas pažymėjo, kad pagal konkurso sąlygas dalyviui balai aptariamu pagrindu suteikiami, jei dalyvis įsipareigos atlikti darbus ir sertifikuoti pastatus pagal „BREEAM (New construction)“ arba jai lygiavertę Lietuvoje ar ES pripažįstamą pastatų sertifikavimo pagal darnios plėtros kriterijus sistemą. Teismas pažymėjo, kad pagal konkurso sąlygas (konkurso sąlygų 1 priedas) dalyvio „pasiūlymas“ reiškia dokumentų visumą, o ne tik 20 priedo „Techninis pasiūlymas“ formą. Teismas nustatė, kad trečiojo asmens informacija apie pastatams taikomą tvarumo standartą nurodyta Šiaulių tardymo izoliatoriaus iškėlimas projekto santraukoje, kuri yra 2024 m. rugsėjo 23 d. pateiktame trečiojo asmens dokumente „Sprendinio techninė dalis“. Trečiasis asmuo galutinio pasiūlymo dokumente „Grafikas“ nurodė standarto tikrinimo terminus, dokumentuose „Objekto sukūrimo planas“ bei dalyje „Techninė inžinerinė informacija“ nurodė projektavimo sprendinius, kurie užtikrina nurodyto standarto pasiekimą, dokumente „TS 2 priedėlis“ „Pastatų statinių ir teritorijos specifikacijos“ projektavimo dalyje įtraukė BREEAM ,,very good“ standarto patikrinimo sąnaudas. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad trečiojo asmens pasiūlyme buvo aiškūs įsipareigojimai pasiekti BREEAM ,,very good“ standartą, todėl ginčo balai trečiajam asmeniui buvo skirti pagrįstai.

Atmesdamas ieškovės teiginius, kad atsakovė netinkamai įvertino trečiojo asmens ir (ar) ieškovės pasiūlymų kriterijaus T subkriterijaus P1 (pastatų tvarumo vertinimo sistema) parametrus K1 (objekto teritorijos funkcionalumas ir kokybė) ir K2 (statinių funkcionalumas ir kokybė), teismas nurodė, kad konkurso sąlygų 18 priede parametrai K1 ir K2 aprašyti aiškiai ir detaliai nurodant, kokius vertinimo kriterijus jie apima; nurodyti ir metodai, kaip skiriami balai, t. y. numatyta, jog aptariamų kriterijų vertinimas atliekamas ekspertiniu metodu: komisijos narys (ekspertas), įvertinęs pasiūlymo detalumą, pilnumą, logiškumą, pateiktus reikalautus dokumentus ir kitą informaciją, atlieka ekspertinį vertinimą, nurodydamas balais nuo 0 iki 10; kuo didesnis balas, tuo geresnė kriterijaus reikšmė. Teismas pažymėjo, kad konkurso sąlygų nuostatos leidžia padaryti išvadą, jog kiekvieno dalyvio pasiūlymas buvo vertinamas pagal pirkimo sąlygose suformuotus kriterijus ir tarpusavyje pasiūlymai nelyginami, todėl ieškovė nepagrįstai nurodo, jog lyginant ieškovės pasiūlytą sprendinį su trečiojo asmens pasiūlytu sprendiniu analogiški ar lygiaverčiai sprendiniai buvo vertinami skirtingai. Teismas nurodė, kad nors ieškovė teigė, jog „lūkesčių viršijimas“ negalėjo būti vertinamas kaip pranašumas skiriant balus už pateiktą sprendinį, pirkimo sąlygų 144 puslapyje nustatyta, kad už subkriterijų K2 gali būti skiriama 9–10 balų, jeigu pasiūlymas viršija atsakovės lūkesčius. Teismas pažymėjo, kad konkurso sąlygų ieškovė neginčija. Teismas atmetė ieškovės argumentus, kad negalėjo būti vertinami ir kaip privalumas nurodomos ypatybės „lengva orientuotis“, „paprasčiau užtikrinti saugumą“ ir pan., nes pirkimo sąlygose (144 puslapyje) nustatyta, jog už subkriterijų K2 gali būti skiriama 9–10 balų sprendiniams, kurie vidaus erdvių ir zonų išplanavimo, susisiekimo tarp aukštų aspektais yra racionalūs ir pritaikyti valdžios subjekto poreikiams, sukurti taip, kad būtų lengvai randami ir pasiekiami lankytojams, darbuotojams, suimtiesiems ir kitiems asmenims, sukurta saugi, komfortiška ir sveika aplinka, nėra trūkumų, klaidų ar neatitikimų, nekyla abejonių dėl sprendinio pagrįstumo ir (ar) praktinio įgyvendinimo ir (ar) tinkamumo. Teismas nesutiko su ieškove, kad ji 2025 m. sausio 13 d. ir 2025 m. vasario 4 d. patikslintų ieškinių lentelėse atskleidė ir įrodė dvigubų standartų taikymą, t. y. jog analogiški ar lygiaverčiai sprendiniai ieškovės atveju buvo įvertinti kaip trūkumai, o trečiojo asmens atveju – kaip pranašumai arba apskritai nevertinti: teismas nurodė, kad ieškovės nurodytos lentelės neįrodo, kad vertinant trečiojo asmens pasiūlymą buvo neteisingai skirti balai pagal aptariamas viešojo pirkimo sąlygas; paminėtoje lentelėje pateikta informaciją, susijusi tik su laimėjusio pasiūlymo charakteristikomis, tačiau ieškovė neįrodė, jog balų paskirstymo lentelė dėl šių charakteristikų buvo sudaryta neteisingai ir būtent jai skirti 11,21 balo turi būti perskaičiuoti.

Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovės argumentus dėl trečiojo asmens UAB „Spi 1“ pasiūlymo neatitikties konkurso sąlygų reikalavimams ir pasiūlymo trūkumų šalinimo (pasiūlymo tikslinimo) po galutinio pasiūlymo pateikimo termino. Teismas nurodė, kad pirkimo sąlygų 14 priedo 1 priedėlyje buvo aiškiai apibrėžta, kokią informaciją savo galutiniuose pasiūlymuose turės pateikti pirkime dalyvaujantys tiekėjai, o kilę neaiškumai galėjo būti pašalinti tiek suinteresuotiems subjektams prašant paaiškinti pirkimo sąlygas (pirkimo sąlygų 22 punktas), tiek vėliau dialogo metu komisijai patikslinant specifikaciją, sutartį, finansinio veiklos modelio bei kitas dialogo objektu esančias sąlygas, vadovaujantis VPAGSSĮ 23, 25 straipsniais (pirkimo sąlygų 20 punktas). Konkurso sąlygų 20 priedo A dalis nustatė reikalavimus pasiūlymo formai, kurioje buvo išvardinti pridedamų dokumentų pavadinimai. Pasiūlymų atmetimo pagrindai nurodyti pirkimo sąlygų 18 priede. Jame nėra įtvirtinta, jog nepateikus konkretaus dokumento bus automatiškai atmestas pasiūlymas, priešingai, nurodoma: „nustačius, kad dalyvio sprendinys ar pasiūlymas netenkina bent vieno iš aukščiau nurodytų atitinkamų kriterijų, komisija per protingą terminą paprašys dalyvių sprendinius ar pasiūlymus paaiškinti, tiksliai apibūdinti ar patobulinti, tačiau toks paaiškinimas, tikslus apibūdinimas, papildoma informacija ar patobulinimas negali pakeisti pagrindinių sprendinio ar pasiūlymo ar prašymo pateikti sprendinį ar pasiūlymus aspektų, kuriuos pakeitus galėtų būti apribota ar iškreipta konkurencija arba būtų daromas diskriminacinis poveikis“. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju pasiūlymo esmę sudarė tiekėjo pasiūlyta kaina, finansavimo suma, patirtinos sąnaudos, techninis–inžinerinis sprendinys. Ieškovės nurodytais paaiškinimais trečiasis asmuo tik tikslino techninio–inžinerinio sprendinio aspektus, kurie jau buvo 2024 m. rugsėjo 23 d. išviešinti atsakovei, o tai, teismo vertinimu, patenka į paaiškinimo, patikslinimo patobulinimo leistinas ribas. Teismas konstatavo, kad trečiasis asmuo, pateikdamas pirkimo sąlygų 20 priedo pasiūlymo formos A dalį „Techninis pasiūlymas“ ne su galutiniu pasiūlymu, nepakeitė jokių pagrindinių savo sprendinių ir nepateikė jokios naujos informacijos, kuri nebuvo išviešinta atsakovei, o tik ją patikslino ir paaiškino. Teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog pateiktu paaiškinimu buvo pakeista trečiojo asmens pasiūlymo esmė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Būsto projektai SPV“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. balandžio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė turėjo teisę analizuoti, iš kokių alternatyvių energijos šaltinių ieškovė galės sugeneruoti jos deklaruotą energijos kiekį, ir prašyti papildomos informacijos, kad įsitikintų ieškovės siūlyto sprendinio realumu. Toks aiškinimas ir vertinimas neatitinka konkurso vykdymo konkurencinio dialogo būdu ir (ar) viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės (toliau – VPSP) projekto esmės. Apeliantė neginčija, kad perkančioji organizacija gali tikrinti, ar pasiūlymas yra realiai įgyvendinamas, tačiau tai nereiškia teisės taikyti neišviešintą techninio detalumo standartą ir skirti 0 balų todėl, kad tiekėjas kartu su galutiniu pasiūlymu nepateikė tokių techninių duomenų, kurių pirkimo sąlygos aiškiai nereikalavo. VPSP projektuose perkančioji organizacija įsigyja rezultatą, o ne iš anksto iki galo detalizuotą techninių sprendinių sąrašą, t. y. funkcionuojančią infrastruktūrą ir sutartiniais mechanizmais užtikrintą jos veikimą visą partnerystės laikotarpį, pasiūlymo stadijoje esminė yra ne visų techninių sprendinių išankstinė galutinė detalizacija, o tiekėjo prisiimamas rezultatas, jo atitiktis pirkimo sąlygoms ir realaus įgyvendinamumo prielaidos. Konkrečių techninių sprendinių detalizavimas VPSP projekte neišvengiamai vyksta tik sutarties vykdymo stadijoje. Atsakovė negalėjo rezultato kriterijaus (R1) paversti pirkimo eigoje suformuotu techninio projekto detalumo reikalavimu. Pirkimo sąlygų 18 priede R1 buvo suformuluotas kaip kiekybinis rodiklis, susijęs su šilumos energijos patalpų šildymui suvartojimu, kuriam taikoma konkreti vertinimo formulė. Pirkimo metu dalyviams nebuvo nustatytas reikalavimas iki konkrečių techninių parametrų ar techninio darbo projekto lygmens detalizuoti, kokiais tiksliais technologiniais sprendiniais bus pasiekta siūloma subkriterijaus R1 reikšmė. Dalyviai turėjo deklaruoti energijos kiekių poreikius, perkamus iš centralizuotų tinklų, atskirai nuo AEI pagamintos energijos. Pirkimo dokumentai apibrėžė vertinamą rezultatą, tačiau nenustatė aiškaus ir baigtinio sąrašo, kokiais konkrečiais techniniais dokumentais, modeliais, mechanizmais ar skaičiavimais R1 siūloma reikšmė turi būti pagrindžiama. Atsakovė 2024 m. lapkričio 19 d., tikrindama apeliantės sprendinio pagrįstumą, prašė pateikti nutolusios saulės elektrinės galią ir vėliau šį dydį savarankiškai pavertė metinės generacijos įverčiu pagal savo pasirinktą metodiką. Teismas šiuo aspektu plačiau nepasisakė ir neatsižvelgė į tai, kad pirkimo sąlygose buvo nustatytas vertinamas rezultatas (R1 subkriterijus), tačiau nebuvo nustatyta aiškių taisyklių, kokiais konkrečiais duomenimis ir kokio detalumo techniniu pagrindimu šis rezultatas turi būti grindžiamas. Teismas sprendime iš esmės pritaikė neišviešintą įrodinėjimo standartą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nepagrįstai atmetė ieškovės pateiktą UAB „EE plius“ konsultacinę išvadą ir didesnę įrodomąją reikšmę suteikė trečiojo asmens pateiktoje konsultacinėje išvadoje esančiai techninei interpretacijai apie ieškovės pasiūlytus sprendinius. Teismas UAB „EE plius“ konsultacinę išvadą atmetė vien tuo pagrindu, kad joje detaliau aptariama sprendinių veikimo logika, nei buvo išreikšta pasiūlymų teikimo metu, nors pirkimo sąlygos nereikalavo detalizuoti techninių sprendinių. Teismas, vertindamas abi konsultacines išvadas, turėjo vertinti ne tai, ar kiekvienas techninis paaiškinimas pažodžiui ir iki techninio darbo projekto detalumo lygmens buvo nurodytas pasiūlymo dokumentuose, o tai, ar apeliantės deklaruotas rezultatas objektyviai galėjo būti pasiektas. Priešingai nei vertino teismas, UAB „EiCoSolution“ konsultacinė išvada nėra objektyvus techninis vertinimas, bet tik viena iš dviejų byloje pateiktų techninių interpretacijų. Ieškovės pateiktoje konsultacinėje išvadoje pagrindžiama, kad apeliantės sprendinys gali užriktini nepertraukiamą objekto poreikių tenkinimą. Teismas neargumentavo, kodėl būtent trečiojo asmens pasirinkta metodika yra patikimesnė nei UAB „EE plius“ taikytas metinio energijos balanso vertinimas. Teismas nepagrįstai nurodė, kad R. Klabio, kurio konsultacinę išvadą pateikė ieškovė, kvalifikacija nėra pakankama. Trečiojo asmens pasitelktas specialistas D. Kalibatas sprendime apibūdinamas ne kaip saulės elektrinių projektuotojas, o kaip kvalifikuotas statybos inžinierius, turintis įvairius statybos, techninės priežiūros, projektų dalių vadovavimo ir ekspertizės atestatus bei pastatų energinio naudingumo sertifikavimo eksperto atestatą. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl to, ar apeliantės pirkimo metu pasiūlytas sprendinių derinys (200 kW saulės elektrinė objekte ir apie 1,24 MW nutolusi saulės elektrinė) galėjo užtikrinti deklaruotą metinį energijos balansą ir leisti pasiekti 0 energijos pirkimą iš centralizuotų tinklų. UAB „EE plius“ konsultacinė išvada ir buvo skirta šiam klausimui atsakyti, t. y. modeliuoti generacijos potencialą ir energijos balansą pagal apeliantės jau pasiūlytą sprendinį, o ne projektuoti naują saulės elektrinę. Teismas bylos įrodymą – ieškovės konsultacinę išvadą – turėjo įvertinti savarankiškai ir nepagrįstai nurodė, jog ji jau buvo įvertinta Lietuvos apeliacinis teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-10-790/2026. Taigi, teismas nevertino reikšmingų skirtumų, ypač pateiktų konsultacinių išvadų apimtyje. Nepagrįstas ir neatitinka ESO oficialiai skelbiamos atsiskaitymo logikos teismo argumentas, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą 37 proc. pagamintos elektros energijos privalomai paliekama operatoriui. ESO taiko kelis atsiskaitymo būdus, 37 proc. dydis siejamas tik su vienu iš jų, kiti būdai grindžiami mokėjimu už atgautą energijos kiekį arba už leistiną generuoti galią.

Teismas nepagrįstai pripažino UAB „Spi 1“ galutinio pasiūlymo trūkumus neesminiais, nepagrįstai išplėtė leistinas pasiūlymų aiškinimo, tikslinimo (papildymo) ribas. Priešingai nei nusprendė teismas, trečiojo asmens atliktas informacijos ir duomenų papildymas neatitinka leistinų ribų, nustatytų pirkimo sąlygų 99 punkte, nes po termino buvo pašalinti ne formalūs ar redakciniai netikslumai, o esminiai pasiūlymo trūkumai. Jei po pasiūlymo pateikimo pateikta informacija realiai užpildo esminę pasiūlymo spragą ir sudaro prielaidas pirmą kartą konstatuoti jo atitiktį pirkimo sąlygoms arba skirti balus, toks papildymas peržengia leistino paaiškinimo ribas. Teismas šios ribos neidentifikavo ir konkurencinio dialogo lankstumą išplėtė tiek, kad faktiškai leido po termino „sutvarkyti“ reikšmingus trečiojo asmens pasiūlymo trūkumus. UAB „Spi 1“ pasiūlymas privalėjo būti atmestas kaip neatitinkantis pirkimo sąlygų reikalavimų.

Teismas nepagrįstai konstatavo, kad trečiajam asmeniui balai pagal kriterijaus T (pasiūlymo kokybė ir efektyvumas) subkriterijų P3 (pastatų tvarumo vertinimo sistema) skirti pagrįstai. Priešingai nei nusprendė teismas, nagrinėjamu atveju negalėjo pakakti vien nustatyti, kad žodžių junginys BREEAM ,,very good“ tam tikra forma buvo paminėtas kurioje nors pasiūlymo medžiagos vietoje. Reikalingas aiškus ir nedviprasmiškas dalyvio įsipareigojimas, kuris būtų pateiktas taip, jog leistų visiems dalyviams ir vėliau teismui vienodai patikrinti balų suteikimo pagrindą, net jeigu pasiūlymas bendrąja prasme laikytinas dokumentų visuma. Priešingu atveju subkriterijaus P3 taikymas tampa neprognozuojamas, perkančioji organizacija įgyja pernelyg plačią diskreciją nuspręsti, kuri užuomina jau yra pakankama 3 balams skirti. Jeigu 20 priedo A dalies „Techninis pasiūlymas“ forma turėjo savarankišką reikšmę pasiūlymo struktūroje ir joje turėjo būti nurodomas pastatų tvarumo standartas, tai jos nepateikimo ar neužpildymo pasekmės negalėjo būti ignoruotos. Dėl to teismas nepagrįstai pripažino, jog trečiojo asmens įsipareigojimas buvo pakankamai aiškiai išreikštas dokumentų visumoje.

Teismas nepagrįstai konstatavo, kad subkriterijaus P1 parametrų K1 ir K2 vertinimas buvo objektyvus, patikrinamas ir vienodas, neįvertino vėlesnių trečiojo asmens paaiškinimų įtakos kokybės vertinimui. Ekspertinis vertinimo metodas savaime nereiškia, kad vertinimas gali būti grindžiamas laisvais įspūdžiais, bendrais epitetais ar subjektyviomis nuostatomis, neatskleidžiant, kokie konkretūs sprendinio elementai nulėmė vienokį ar kitokį įvertinimą, kaip buvo nagrinėjamu atveju. Parametrų K1 ir K2 vertinimo motyvuose dominavo tokie bendro pobūdžio ir nepatikrinami apibūdinimai kaip „išskirtinė kokybė“, „viršija lūkesčius“, „mažo miestelio atmosfera“, „žaismingumas“, „jaukumas“, „lengvumas“, „lengva orientuotis“, „paprasčiau užtikrinti saugumą“ ir panašūs. Nurodyti apibūdinimai savaime nėra draudžiami, tačiau jie negali pakeisti aiškaus ryšio tarp konkretaus pasiūlymo sprendinio ir konkretaus vertinimo elemento. Atsakovė „lūkesčių viršijimo“ formuluotę panaudojo kaip priemonę įvesti naują vertinimo parametrą „plėtros galimybes“, kuris nebuvo apibrėžtas kaip savarankiškas parametrų K1 ir K2 vertinimo elementas ar pranašumas. Tokia praktika nesuderinama su skaidrumo ir lygiateisiškumo principais, paneigia teismo išvadą, kad dalyvių sprendiniai tarpusavyje nebuvo lyginami. Jei atsakovė trečiojo asmens atveju „plėtros galimybių“ įvardijimą laikė lūkesčių viršijimu, o ieškovės atveju sprendinių „neviršijimą“ grindė tuo, kad ši savo iniciatyva tokių galimybių neišskyrė, tai reiškia, kad tas pats papildomas aspektas realiai buvo naudojamas kaip santykinio pranašumo matas. Net jeigu formaliai kiekvienam pasiūlymui balai skiriami atskirai, ekonominio naudingumo vertinimas neišvengiamai yra santykinis, nes jo paskirtis – nustatyti, kuris pasiūlymas pagal tuos pačius kriterijus yra geresnis. Teismas nepasisakė dėl nepatikrinamo ir deklaratyvaus vertinimo pobūdžio. Be to, teismas neįvertino trečiojo asmens po pasiūlymo galutinio pateikimo termino pateiktų „paaiškinimų“ ir (ar) „patikslinimų“ įtakos subkriterijaus P1 balų skyrimui trečiajam asmeniui. Jei po paaiškinimų sprendinys tampa aiškesnis, išsamesnis, labiau argumentuotas ir nebekelia abejonių, tai turi tiesioginę reikšmę kokybinio vertinimo rezultatui.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė BĮ Lietuvos kalėjimų tarnyba prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. balandžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ieškovei pagal P2 subkriterijų skirtus balus. Teismas tinkamai ištyrė ir įvertino ieškovės pateiktą konsultacinę išvadą, pagrįstai konstatavo, jog ši išvada nepagrindžia, kad įgyvendinus ieškovės sprendinius nereikės įsigyti elektros energijos iš centralizuotų tinklų. Atsakovės teigimu, trečiojo asmens pateikti paaiškinimai dėl pasiūlymo buvo skirti ne spragų užpildymui, o duomenų susisteminimui. Teismas teisingai konstatavo, kad atsakovė pagrįstai trečiajam asmeniui skyrė balus pagal P3 subkriterijų. Taip pat teismas pagrįstai nurodė, jog skiriant balus pagal subkriterijaus P1 parametrus K1 ir K2 nebuvo lyginami dalyvių pasiūlymai tarpusavyje, o balai skirti vadovaujantis suformuotais kriterijų apibrėžimais. Dalyvių pasiūlymai įvertinti tinkamai taikant balų skyrimo kriterijus, aprašymus, o teikti pasiūlymų paaiškinimai neturėjo įtakos jų pasiūlymui vertinimui pagal subkriterijaus P1 parametrus K1 ir K2.

Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Spi 1“ prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. balandžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai sprendė, jog ieškovė neįrodė savo pasiūlymo realumo ir įgyvendinamumo, kaip to reikalavo pirkimo sąlygų 18 priedo (vii) papunktis. Priešingai nei teigia ieškovė, nei atsakovė, nei pirmosios instancijos teismas nereikalavo pasiūlymo pagrindimo tokiu lygmeniu, koks yra taikomas techniniam darbo projektui. Teismas pagrįstai ir teisėtai sprendė, kad nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo vadovautis ieškovės konsultacine išvada, nes ji parengta vadovaujantis sprendiniais, kurių nei ieškovės galutiniame pasiūlyme, nei jos paaiškinimuose nebuvo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai sprendė, kad trečiojo asmens pasiūlymo neaiškumai, vadovaujantis teisiniu reguliavimu ir teismų praktika, galėjo būti papildyti bei patikslinti ir tai jokia apimtimi nelėmė esminių pasiūlymo aspektų keitimo. Teismas pagrįstai konstatavo, kad trečiajam asmeniui 3 balai pagal P3 subkriterijų buvo skirti pagrįstai, ir tinkamai nusprendė, jog P1 subkriterijaus parametrų K1 ir K2 vertinimas buvo atliktas objektyviai ir vienodai visų dalyvių atžvilgiu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo (ar apskųstos teismo sprendimo dalies) teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir (ar) aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde ir atsiliepimuose į jį apibrėžtos nagrinėjimo ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Žemesnės instancijos teismas

Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. balandžio 10 d. sprendimas, kuriuo atmestas ieškovės UAB „Būsto projektai SPV“ ieškinys atsakovei Lietuvos kalėjimų tarnybai dėl atsakovės 2024 m. gruodžio 3 d. sprendimo sudaryti konkurse gautų pasiūlymų eilę ir paskelbti konkurso nugalėtoja trečiąjį asmenį UAB „Spi 1“ viešajame tarptautiniame konkurse „Šiaulių tardymo izoliatoriaus iškėlimas iš miesto centrinės dalies į Šiaulių r. sav., Ginkūnų sen., Malavėniukų k.“ panaikinimo.

Ginčydama pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliaciniame skunde ieškovė argumentuoja, kad: 1) vertindamas ieškinio argumentus dėl ieškovės pasiūlymo vertinimo pagal ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus T (pasiūlymo kokybė ir efektyvumas) subkriterijaus P2 (energinis efektyvumas) parametrą R1 (šilumos energijos patalpų šildymui suvartojimas), teismas tinkamai neįvertino to, jog konkursas buvo vykdymas konkurencinio dialogo būdu, viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės (VPSP) projekto esmės; teismas nepagrįstai atmetė ieškovės pateiktą UAB „EE plius“ konsultacinę išvadą, nepagrįstai suteikė didesnę įrodomąją reikšmę trečiojo asmens pasirinktai techninei interpretacijai, kuri pateikta jo pateiktoje UAB „EiCoSolution“ konsultacinėje išvadoje; 2) teismas nepagrįstai pripažino trečiojo asmens UAB „Spi 1“ pasiūlymo trūkumus neesminiais, nepagrįstai išplėtė leistinas pasiūlymų aiškinimo, tikslinimo ar papildymo ribas; 3) vertindamas ieškinio argumentus dėl nepagrįsto ekonominio naudingumo balų skyrimo trečiajam asmeniui pagal kriterijaus T (pasiūlymo kokybė ir efektyvumas) subkriterijų P3 (pastatų tvarumo vertinimo sistema), teismas nepagrįstai pripažino, jog trečiojo asmens įsipareigojimas atlikti darbus ir sertifikuoti pastatus pagal konkurso sąlygas atitinkančią sertifikavimo sistemą pateiktame pasiūlyme buvo išreikštas dokumentų visumoje ir, atitinkamai, kad atsakovė trečiajam asmeniui šiuo pagrindu ekonominio naudingumo balus skyrė pagrįstai; 4) vertindamas ieškinio argumentus dėl trečiojo asmens ir ieškovės pasiūlymų netinkamo įvertinimo pagal kriterijaus T (pasiūlymo kokybė ir efektyvumas) subkriterijaus P1 (pastatų tvarumo vertinimo sistema) parametrus K1 (objekto teritorijos funkcionalumas ir kokybė) ir K2 (statinių funkcionalumas ir kokybė), teismas nepagrįstai konstatavo, kad vertinimas nebuvo neobjektyvus, nevienodas. Argumentai dėl šių klausimų, nurodyti ieškovės apeliaciniame skunde ir atsakovės bei trečiojo asmens atsiliepimuose į jį, pirmosios instancijos teismo motyvai, sudaro šios bylos nagrinėjimo dalyką ir apibrėžia apeliacinio nagrinėjimo ribas.

Dėl bylos sustabdymo

2026 m. gegužės 27 d. teisme gautas apeliantės UAB „Būsto projektai SPV“ prašymas sustabdyti nagrinėjamą civilinę bylą iki Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinės civilinę bylą Nr. e3K-3-101-469/2026 pagal UAB „DG VPP vystymas“ kasacinį dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. sausio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-51-516/2026 pagal ieškovės UAB „DG VPP vystymas“ ieškinį atsakovei Lietuvos kalėjimų tarnybai dėl perkančiosios organizacijos 2024 m. rugsėjo 23 d. sprendimo konkurse panaikinimo, grąžinimo į prieš pažeidimą buvusią padėtį, viešojo pirkimo nutraukimo. Grįsdama prašymą apeliantė nurodo, kad kasacine tvarka nagrinėjamoje byloje 2026 m. birželio 18 d. paskirtas teismo posėdis – nutarties priėmimas (paskelbimas). Šioje ir nurodytoje byloje pagal kitos įmonės ieškinį tai pačiai atsakovei – Lietuvos kalėjimų tarnybai – keliami iš esmės tie patys teisiniai ir faktiniai klausimai, susiję su tuo pačiu pirkimu, tuo pačiu Lietuvos kalėjimų tarnybos 2024 m. gruodžio 3 d. sprendimu pirkime bei tuo pačiu ekonominio naudingumo vertinimo kriterijumi P2 (energetinis efektyvumas). Kasaciniame teisme nagrinėjamoje byloje kita tiekėja taip pat ginčija jai skirtą 0 balų įvertinimą pagal kriterijų P2, teigdama, kad atsakovė netinkamai taikė pirkimo sąlygas, nukrypo nuo išviešintos vertinimo tvarkos, nepagrįstai vertino ne metinį, o tarpinius (mėnesinius) energijos poreikio duomenis, taip pat nepagrįstai reikalavo tokio techninių sprendinių pagrindimo detalumo, kuris, ieškovės vertinimu, priskirtinas ne pasiūlymų vertinimo, o sutarties vykdymo etapui. Taigi, apeliantės teigimu, abejose bylose teismui iš esmės tenka atsakyti į tuos pačius klausimus, o šios bylos išnagrinėjimas iki nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties priėmimo sukurtų realią prieštaringų procesinių sprendimų riziką. Atsižvelgdama į tai, apeliantė prašo bylą sustabdyti (CPK 163 straipsnio 3 punktas, 164 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Civilinės bylos sustabdymas – tai laikinas procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išnagrinėti iš esmės, atlikimo sustabdymas dėl įstatyme numatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių išspręsti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo byloje dalyvaujančių asmenų ar teismo valios. Įstatymas išskiria privalomuosius ir fakultatyvinius civilinės bylos sustabdymo pagrindus (CPK 163, 164 straipsniai).

Pagal CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą, teismas privalo sustabdyti bylą, kai jos negalima nagrinėti tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje (kitose neišnagrinėtose bylose) yra tiesioginis prejudicinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinės reikšmės priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-248/2002; 2016 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-568-611/2016). Jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito tiesioginio teisinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai. Tai, galima ar ne išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2011; 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455-611/2017).

CPK 164 straipsnio 4 punkte nustatytas vienas iš fakultatyviųjų bylos sustabdymo pagrindų – teismas gali byloje dalyvaujančių asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva sustabdyti bylą kitais atvejais, kai jis pripažįsta, kad bylą sustabdyti yra būtina. Bylos stabdymo šiuo teisiniu pagrindu klausimas įstatymo leidėjo paliktas išimtinai teismo diskrecijai, todėl teismas savo nuožiūra vertina susidariusią situaciją ir, remdamasis proceso operatyvumo, ekonomiškumo principais, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia dėl būtinybės stabdyti bylos nagrinėjimą. Teismas neturi taikyti bylos sustabdymo pagrindų formaliai, o kiekvienu atveju privalo įsitikinti, kad iš tiesų yra aplinkybės, kurios sudaro įstatymo nurodytą pagrindą sustabdyti konkrečią bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2012; 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-611/2020).

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti šią civilinę bylą, nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios, ar kitų atvejų, kliudančių teismui išnagrinėti bylą pagal apeliacinį ieškovės skundą iš esmės. Visos reikšmingos aplinkybės gali būti nustatytos nagrinėjant bylą iš esmės, jos nestabdant. Įvertinus šioje civilinėje byloje ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-469/2026 pagal UAB „DG VPP vystymas“ kasacinį dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. sausio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-51-516/2026 pagal ieškovės UAB „DG VPP vystymas“ ieškinį atsakovei Lietuvos kalėjimų tarnybai dėl perkančiosios organizacijos 2024 m. rugsėjo 23 d. sprendimo konkurse panaikinimo pareikštus reikalavimus, jų faktinius ir teisinius pagrindus, įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes, spręstina, kad tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-469/2026 nėra tiesioginio prejudicinio ryšio. Taip pat nenustatyta ir būtinybė bylos nagrinėjimą stabdyti faktultatyviuoju pagrindu.

Kaip Lietuvos apeliacinis teismas nustatė 2025 m. sausio 16 d. nutartimis civilinėse bylose Nr. e2KT-2-790/2025 ir Nr. e2KT-3-790/2025, spręsdamas, be kita ko, šios bylos (tada nagrinėtos pirmosios instancijos teisme) ir ieškovės nurodytos šiuo metu kasacine tvarka nagrinėjamos bylos sujungimo klausimą, nors šių bylų dalykas – reikalavimas panaikinti skundžiamą atsakovės sprendimą – sutampa, tačiau šiose bylose ieškinius tai pačiai atsakovei dėl to paties pirkime priimto sprendimo yra padavusios skirtingos ieškovės, ginčydamos jų pirkime teiktų pasiūlymų įvertinimą. Ieškovės (tiekėjos) nesutinka su kiekvienos jų pasiūlymų atžvilgiu perkančiosios organizacijos atliktu ekonominio naudingumo įvertinimu ir suteiktais balais pagal atitinkamus ekonominio naudingumo įvertinimo parametrus. Ieškovės ginčija perkančiosios organizacijos sprendimo dalis dėl jų pasiūlymo individualaus įvertinimo ir už atitinkamą ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų, parametrą ar rodiklį suteiktų balų, t. y. kiekviena iš ieškovių siekia pagrįsti, kad jai už atitinkamą ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų, parametrą ar rodiklį turėjo būti suteiktas kitoks įvertinimas, nei nurodytas skundžiamame sprendime. Tai, atitinkamai, reiškia, kad bylose turės būti vertinamos kiekvieno iš pirkime ieškovių (tiekėjų) pateiktų pasiūlymų individualios aplinkybės dėl pirkimo sąlygose nurodytų kriterijų įgyvendinimo (pvz., dėl kiekvienos iš tiekėjų pasiūlyme nurodyto šilumos energijos kiekio suvartojimo ir tokį parametrą pagrindžiančių faktinių duomenų). Skiriasi ieškovių nurodomi ieškinių faktiniai pagrindai, kuriais ieškovės grindžia teiginius, jog įgyvendino atitinkamus ekonominio naudingumo įvertinimo parametrus, todėl skirsis bylose tiriamos faktinės aplinkybės. Nagrinėjamoje byloje apeliantė taip pat ginčija pirkimo laimėtojos pasiūlymo įvertinimą ir balų jam suteikimą, tačiau tai nebuvo nagrinėjimo dalyku byloje, dėl kurios prašoma stabdyti šios bylos nagrinėjimą.

Įvertinusi nurodytas aplinkybes, šioje byloje apeliaciniame skunde iškeltus klausimus, jau egzistuojančią kasacinio teismo praktiką, teisėjų sprendžia, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog tam, kad galėtų būti tinkamai įvertintos teisiškai reikšmingos aplinkybės šioje byloje, būtina stabdyti bylos nagrinėjimą iki apeliantės nurodytos kasaciniame teisme nagrinėjamos bylos išsprendimo. Nenustačius CPK 163 ar 164 straipsniuose įtvirtintų pagrindų civilinei bylai stabdyti, atitinkamas apeliantės prašymas atmestinas.

Dėl apeliantės pasiūlymo įvertinimo pagal kriterijaus T subkriterijaus P2 parametrą R1

Apeliaciniame skunde ieškovė argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovė, vertindama apeliantės pasiūlymą, turėjo teisę vertinti apeliantės pasiūlymo įgyvendinimo sprendinius ir analizuoti, iš kokių alternatyvių energijos šaltinių apeliantė galės sugeneruoti jos pasiūlyme deklaruotą energijos kiekį, bei prašyti papildomos informacijos, jog įsitikintų sprendinio realumu. Apeliantės teigimu, toks aiškinimas ir vertinimas neatitinka konkurso, vykdymo konkurencinio dialogo būdu ir (ar) viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės projekto esmės, o teismo sprendimo dalis nurodytu klausimu neteisėta, nes teismas neatsižvelgė į tai, jog pirkimo sąlygose buvo nustatytas vertinamas rezultatas (subkriterijus R1), tačiau nebuvo nustatyta aiškių taisyklių, kokiais konkrečiais duomenimis ir kokio detalumo techniniu pagrindimu šis rezultatas turi būti grindžiamas. Apeliantė nurodė, kad teismas, pripažindamas atsakovės teisę reikalauti techninio projekto detalumo duomenų, iš esmės pritaikė neišviešintą ir pirkimo sąlygose neįtvirtintą pasiūlymo vertinimo kriterijų.

Vertinant šiuos apeliantės argumentus, atsižvelgtina į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. gruodžio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-171-378/2025, vykusioje dėl to paties ginčo konkurso, pateiktus išaiškinimus dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų nustatymą viešąjį pirkimą vykdant konkurencinio dialogo būdu, taip pat tiekėjų pasiūlymų vertinimą pagal tokius kriterijus, aiškinimo ir taikymo.

VPAGSSĮ 4 straipsnio 11 dalyje įtvirtinta, kad konkurencinis dialogas – pirkimo būdas, kai kiekvienas tiekėjas gali pateikti paraišką dalyvauti pirkimo procedūrose ir perkančioji organizacija veda dialogą su atrinktais kandidatais, norėdama atrinkti vieną ar keletą tinkamų, jos reikalavimus atitinkančių sprendinių, kurių pagrindu pasirinktus kandidatus kviečia pateikti pasiūlymus. Kasacinis teismas išaiškino, kad konkurencinis dialogas gali būti vykdomas ypač sudėtingų pirkimų atvejais, kai perkančioji organizacija mano, kad atliekant pirkimą riboto konkurso būdu arba skelbiamų derybų būdu pirkimo sutarties sudaryti neįmanoma. Pagal VPAGSSĮ 19 straipsnio 3 dalį, pirkimas laikomas ypač sudėtingu, jeigu perkančioji organizacija: 1) pagal VPAGSSĮ 40 straipsnio 3 dalies 2, 3 ir 4 punktų nuostatas negali objektyviai nustatyti pirkimo objekto techninių reikalavimų, kurie tenkintų jos poreikius arba tikslus; 2) negali objektyviai apibrėžti pirkimo finansinių ir (arba) teisinių sąlygų.

Konkurencinis dialogas vykdomas etapais. Perkančioji organizacija: 1) skelbia apie pirkimą VPAGSSĮ 45, 46 straipsniuose nustatyta tvarka ir kviečia tiekėjus pateikti paraiškas; 2) patikrina, ar kandidatai atitinka keliamus kvalifikacijos reikalavimus; 3) atlieka kandidatų kvalifikacinę atranką pagal nustatytas procedūras ir kriterijus, jeigu tokia atranka nurodyta pirkimo dokumentuose; 4) atrinktus kandidatus vienu metu raštu kviečia pradėti dialogą ir pateikti siūlomus sprendinius, kad būtų galima nustatyti ir apibrėžti priemones, geriausiai atitinkančias perkančiosios organizacijos poreikius; 5) veda dialogą su atrinktais kandidatais, kurio tikslas – nustatyti ir apibrėžti priemones, geriausiai atitinkančias perkančiosios organizacijos poreikius; 6) prašo kandidatų pateikti galutinius pasiūlymus; 7) įvertina galutinius pasiūlymus ir nustato laimėtoją (VPAGSSĮ 23 straipsnio 3 dalis).

Perkančioji organizacija konkurencinį dialogą tęsia tol, kol gali nustatyti jos poreikius atitinkantį sprendimą, jeigu reikia, prieš tai sprendimus palyginusi (VPAGSSĮ 23 straipsnio 12 dalis). Dialogo metu perkančioji organizacija derasi dėl konkrečių sprendinių – techninių, teisinių, finansinių ar kitų priemonių, kurios aktualios norimam tikslui pasiekti. Tai apima derybas tiek dėl pirkimo objekto, tiek dėl viešojo pirkimo sutarties sąlygų. Dialogo etapo tikslas – rasti būdą, kaip patenkinti perkančiosios organizacijos poreikius ir iš esmės sukurti tam tikras „technines specifikacijas“; šis procedūros etapas išskiria konkurencinį dialogą iš kitų standartinių procedūrų. Atsižvelgiant į tai, kad nėra žinoma, kokie sprendiniai bus pasiūlyti, neįmanoma nustatyti ir sprendinių įgyvendinamumo rodiklius. Galutiniai sprendiniai perkančiajai organizacijai paaiškėja tik įvykus dialogui. Perkančioji organizacija, baigusi konkurencinį dialogą ir apie tai raštu pranešusi dalyviams, prašo jų pateikti galutinius pasiūlymus, grindžiamus dialogo metu pateiktu (pateiktais) ir išsamiai apibrėžtu (apibrėžtais) sprendimu (sprendimais). Šiuose pasiūlymuose turi būti visi projektui įgyvendinti reikalaujami ir būtini elementai (VPAGSSĮ 23 straipsnio 13 dalis). Gautus galutinius pasiūlymus perkančioji organizacija įvertina, remdamasi skelbime apie pirkimą arba aprašomajame dokumente nurodytais kriterijais, ir pasirenka ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą (VPAGSSĮ 23 straipsnio 14 dalis). Konkurencinio dialogo procedūros sukurtos taip, kad perkančiosios organizacijos, veikdamos etapais, pirmiausia išsirinktų galimus ir jų siekiamus tikslus labiausiai atitinkančius sprendinius, o vėliau sudarytų pirkimo sutartį dėl jų poreikius atitinkančio objekto.

Kasacinis teismas išaiškino, kad konkurencinį dialogą vykdančios perkančiosios organizacijos (perkantieji subjektai) yra laisvos pasirinkti ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus, pagal kuriuos išrinks laimėjusį pasiūlymą, svarbiausia, kad šie kriterijai nepažeistų vienodo požiūrio principo ir iš jo kylančio skaidrumo įpareigojimo, neribotų konkurencijos, būtų susiję su perkamu objektu, aiškūs, objektyvūs, nedviprasmiški, realiai patikrinami, perkančiajam subjektui nesuteiktų besąlyginio pasirinkimo laisvės. Tokie kriterijai gali būti susiję su aplinkos apsauga, energijos vartojimo efektyvumu, atsinaujinančių išteklių energijos naudojimu ir pan. Vis dėlto, atsižvelgiant į konkurencinio dialogo specifiką (jo procedūros lankstumą) ir aplinkybę, kad tik dialogo metu paaiškėja konkretūs dalyvių siūlomi ir perkančiosios organizacijos pasirenkami sprendiniai, kasacinis teismas nurodė, jog reikalavimas pirkimo sąlygose (skelbime ar aprašomajame dokumente) nurodyti itin detalius reikalavimus, kokia konkrečiai informacija turės būti pateikta ar kokiu tikslumu, neatitiktų konkurencinio dialogo esmės. Iš tokį pirkimo būdą pasirinkusios perkančiosios organizacijos, kuri tik gerokai vėliau procedūrų metu sužinos ir pasirinks ją tenkinančius sprendinius, nebūtų teisinga reikalauti, kad jau skelbime apie pirkimą ar aprašomajame dokumente būtų itin detaliai apibrėžti vertinimo kriterijai, tuo labiau nurodyta, kokiais konkrečiais duomenimis turi būti grindžiama atitiktis jiems. Vertinant priešingai, konkurencinio dialogo dalyvių teisės teikti kuo įvairesnius sprendinius būtų suvaržomos, ribojamos perkančiosios organizacijos nurodytų reikalaujamų pateikti duomenų (kurie galimi pagal vienus sprendinius, tačiau galbūt negalimi (apskaičiuoti, įvertinti, pateikti) ar neegzistuoja taikant kitus, alternatyvius, sprendinius), taip apribojant šio pirkimo būdo suteikiamą lankstumą ir nepasiekiant tokios priemonės tikslų išsiaiškinti ir pasirinkti labiausiai perkančiosios organizacijos interesus atitinkančius sprendinius. Ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai visais atvejais privalo būti aiškūs, objektyvūs, nedviprasmiški, o jų detalumo ir išsamumo lygis kiekvienu atveju priklauso nuo konkretaus pirkimo objekto, dėl kurio organizuojamas konkurencinis dialogas, ir nuo turimų duomenų apie jį. Jeigu objektas apibrėžiamas tik nurodant bendrus perkančiosios organizacijos poreikius ir tikslus, tai ir pasiūlymų vertinimo kriterijai pirkimo dokumentuose galės būti nurodomi tik gan abstrakčiai. Pirkimo sąlygose įvardijami ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai turi būti formuluojami taip, kad nebūtų apribota arba iškreipta konkurencija ar sudarytos prielaidos nesilaikyti kitų viešųjų pirkimų teisės principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-171-378/2025, 71, 72 punktai).

Šiame kontekste vertindamas ginčo pirkimo sąlygas, kasacinis teismas nurodė, kad nėra pagrindo iš perkančiosios organizacijos reikalauti nustatyti pernelyg detalią kriterijaus P2 vertinimo tvarką, o patikrindamas, ar pirkimo sąlygose nustatytos apimties kriterijus P2 ir jo vertinimo tvarka atitinka tokiems kriterijams taikomus aiškumo, objektyvumo, nedviprasmiškumo, galimybės palyginti kriterijus, kasacinis teismas nurodė, kad iš ginčo pirkimo sąlygų matyti, jog tiekėjai kartu su savo pasiūlymu turėjo pateikti užpildytą pirkimo sąlygų 14 priedo „Reikalavimai techninei–inžinerinei informacijai“ 1 priedėlio lentelę, joje turėjo būti nurodyti duomenys apie bendrą metinį šiluminės energijos poreikį objekto pastatams šildyti, vėdinti, vėsinti (detalizuojant, iš kokio šaltinio bus gaunama šiluminė energija – iš miesto tinklų, elektros, dujų) ir bendrą metinį objekto elektros energijos poreikį (detalizuojant elektros energijos poreikį techniniams įrenginiams, oro drėgmės palaikymo sistemai, patalpų apšvietimui, teritorijai); apie šildymo ir elektros energijos, kuri bus perkama pagal sutartis iš centralizuotų tinklų, poreikį. Pirkimo sąlygų 14 priedo 1 priedėlyje detaliau nurodyta, kokie energijos kiekiai bus vertinami skaičiuojant pasiūlymo ekonominį naudingumą pagal kriterijų P2, išskirta, kokie energijos kiekiai (rodikliai) neturėtų būti įtraukti į pasiūlymus, atskirai pažymėta, kad į lentelės skiltį „Energijos kiekių poreikiai, perkami pagal sutartis iš centralizuotų miesto tinklų“ neįtraukiami atsinaujinančių energijos šaltinių energijos kiekiai, pasigaminti iš privataus subjekto objekte sutarties metu žemės sklype sumontuojamų atsinaujinančių energijos šaltinių ar nuotolinėje saulės elektrinėje už žemės sklypo ribų. Nurodytos nuostatos patvirtina, kad pirkimo sąlygų 14 priedo 1 priedėlyje buvo aiškiai ir nedviprasmiškai apibrėžta, kokią informaciją savo galutiniuose pasiūlymuose turės pateikti pirkime dalyvaujantys tiekėjai. Kilę neaiškumai galėjo būti pašalinti tiek suinteresuotiems subjektams prašant paaiškinti pirkimo sąlygas (pirkimo sąlygų 22 punktas), tiek vėliau dialogo metu komisijai patikslinant specifikaciją, sutartį, finansinio veiklos modelio bei kitas dialogo objektu esančias sąlygas vadovaujantis VPGSSĮ 23, 25 straipsniais (pirkimo sąlygų 20 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-171-378/2025).

Pagal pirkimo dokumentus kriterijaus P2 ekonominis naudingumas skaičiuojamas vertinant fizikinį dydį – šilumos ir elektros energijos kiekius, išreikštus kilovatvalandėmis (kWh). Tokia kriterijaus išraiška savaime suponuoja tam tikrą aiškumo ir objektyvumo lygį, nepriklauso nuo subjektyvios vertintojo nuomonės, nes dalyviams pateikiant konkrečius objektyviai išreikštus skaičius, galima atlikti skaičiavimus, kurie pagrįstų arba paneigtų galutiniame pasiūlyme nurodytus energijos kiekius, šiuos skaičiavimus galima realiai patikrinti. Dar iki techninio projekto parengimo, planuojant konkrečius statinius ir jų inžinerines sistemas, yra atliekami skaičiavimai, aktualūs parenkant siūlytinus apšvietimo (šildymo, vėdinimo ir kt.) sprendinius, galimą įrangą, jos pajėgumus, taip pat nustatant, kokio galingumo elektrinė turėtų būti statoma objekte. Iš techninių dokumentų yra žinomi atitinkamų įrenginių suvartojami (o saulės elektrinės atveju – gaminami) elektros ir (ar) šilumos kiekiai, pastato energetinio naudingumo sertifikatuose yra tam tikrų duomenų apie skaičiuojamąsias energijos sąnaudas, energijos nuostolius, šildyti (vėdinti, vėsinti) pasirinktus techninius sprendinius, jų techninius parametrus ir pan. Dar pasiūlymų rengimo etape, iki techninio projekto parengimo, pagal turimus techninius duomenis galima apskaičiuoti pirkimo sąlygų 14 priedo 1 priedėlio lentelėje prašomus nurodyti energijos kiekius.

Kasacinis teismas pripažino, kad tokio pobūdžio pirkime, tiek pagal pirkimo sąlygas, tiek pagal kasacinio teismo praktiką, perkančioji organizacija privalėjo įsitikinti tiekėjos pasiūlymo realumu, todėl galėjo paprašyti pateikti papildomus duomenis, net ir neaprašytus pirkimo dokumentuose. Pagal VPAGSSĮ 23 straipsnio 13 dalį perkančioji organizacija, baigusi konkurencinį dialogą ir apie tai raštu pranešusi dalyviams, prašo jų pateikti galutinius pasiūlymus, grindžiamus dialogo metu pateiktu (pateiktais) ir išsamiai apibrėžtu (apibrėžtais) sprendimu (sprendimais); šiuose pasiūlymuose turi būti visi projektui įgyvendinti reikalaujami ir būtini elementai. Šias nuostatas aiškindamas, kasacinis teismas nurodė, kad perkančiosios organizacijos prašymu dalyvių pasiūlymai gali būti paaiškinti, tiksliai apibūdinti ir patobulinti, tačiau toks paaiškinimas, tikslus apibūdinimas, papildoma informacija ar patobulinimas negali pakeisti pagrindinių pasiūlymo ar prašymo pateikti pasiūlymus aspektų, kuriuos pakeitus galėtų būti apribota ar iškreipta konkurencija arba būtų daromas diskriminacinis poveikis. Nepaisant to, kas taikoma atviroms ar ribotoms procedūroms, konkurencinio dialogo procedūrai dėl jos sudėtingumo turėtų būti suteiktas reikšmingas lankstumas – pavyzdžiui, leidžiant perkančiajai organizacijai gauti papildomą informaciją, kad ji patikrintų, ar pasiūlymas yra realiai įgyvendinamas. Pirkimo sąlygų 17 priede „Sprendinių (pasiūlymų) vertinimo tvarka ir kriterijai“ nurodyta, kad, vertindama pasiūlymus komisija tikrins, ar pasiūlymas atitinka sąlygas, yra pagrįstas ir įgyvendinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-171-378/2025, 93–97 punktai).

Apibendrinant aptartus kasacinio teismo išaiškinimus, matyti, kad kasacinis teismas, be kita ko: 1) pripažino, jog kriterijaus P2 (įskaitant kriterijaus parametrus R1 ir R2) vertinimo tvarka yra aiški bei teisėta; 2) nurodė, kad tiekėjai privalėjo pagrįsti siūlomų kriterijaus P2 parametrų realumą ir įgyvendinamumą; 3) nustatė, jog kriterijaus P2 ekonominis naudingumas skaičiuojamas vertinant fizikinį dydį, todėl, dalyviams pateikiant konkrečius objektyviai išreikštus skaičius, galima atlikti skaičiavimus, kurie pagrįstų arba paneigtų galutiniame pasiūlyme nurodytus energijos kiekius, šiuos skaičiavimus galima realiai patikrinti; 4) konstatavo, kad perkančioji organizacija, vertindama tiekėjų pasiūlymus, turėjo teisę pasinaudoti VPAGSSĮ 23 straipsnio 13 įtvirtinta teise prašyti paaiškinimų ir papildomų duomenų, siekdama įsitikinti pasiūlymo realumu. Taigi, atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimus, pripažintina, kad atsakovė, vadovaudamasi VPAGSSĮ 23 straipsnio 13 dalimi ir pirkimo sąlygų 17 priedo nuostatomis, turėjo teisę kreiptis į ieškovę, prašydama paaiškinti šios pasiūlymą, pateikti papildomus duomenis, kurie pagrįstų pasiūlymo realumą. Priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo ieškovė, perkančiosios organizacijos pasinaudojimas šia teise nereiškia, kad buvo taikytas naujas (pirkimo sąlygose neatskleistas) vertinimo kriterijus.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė ir apeliantė neginčija, kad apeliantė, pateikdama pasiūlyme kriterijaus P2 parametrą R1, nurodė, jog bendras objekto elektros energijos poreikis per metus – 1 440 441 kWh, tačiau iš tinklų bus perkama 0 kWh. Atsakovei prašant pagrįsti, kaip bus sugeneruotas reikiamas 1 440 441 kWh elektros energijos kiekis, apeliantė nurodė, kad visas elektros energijos kiekis bus įsigyjamas iš atsinaujinančių šaltinių ir atsakovei visiškai nereikės įsigyti elektros energijos iš centralizuotų tinklų, tokį teiginį grįsdama tuo, kad objekte bus įrengiama 200 kW galingumo saulės elektrinė ir naudojama 1 240 kW galingumo nutolusi saulės elektrinė.

Atsižvelgiant į pirmiau aptartus kasacinio teismo išaiškinimus apie perkančiosios organizacijos teisę patikrinti, ar pasiūlymas yra realiai įgyvendinamas, ir, atitinkamai, turimą teisę kreiptis į tiekėją prašant paaiškinti pasiūlymą, pateikti papildomus duomenis, kurie pagrįstų pasiūlymo realumą, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad apeliantei nurodžius, jog bendras objekto elektros energijos poreikis per metus – 1 440 441 kWh, tačiau iš tinklų bus perkama 0 kWh, bei tai, kad ji naudosis alternatyviais energijos šaltiniais – saulės elektrine, nutolusia saulės elektrine ar kt., atsakovė turėjo pagrindą analizuoti, iš kokių alternatyvių energijos šaltinių ieškovė sugebės sugeneruoti nurodomą jos elektros energijos kiekį, siekiant įsitikinti, kad ieškovė iš centralizuotų elektros tinklų pirks 0 kWh. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad tokiu atveju tiekėjai teko pareiga pagrįsti, jog skaičiavimai atlikti teisingai, o atitinkamas sprendinys bus realiai įgyvendinamas.

Atmestini kaip nepagrįsti apeliantės argumentai, kad atsakovė, prašydama detaliau pagrįsti siūlomo sprendinio realų įgyvendinamumą, pareikalavo pernelyg detalios, techninio projekto turiniui prilygstančios informacijos. Minėta, kad ir konkurencinio dialogo būdu vykdant pirkimą perkančioji organizacija turi teisę reikalauti duomenų, reikalingų įsitikinti pasiūlymo realumu, o nurodomas pirkimo būdas nesudaro pagrindo pripažinti, jog tam reikalingo konkretaus skaičiavimo buvo neįmanoma pateikti be techninio projekto ir (ar) buvo nepagrįsta reikalauti pirkimą vykdant konkurencinio dialogo būdu. Kaip minėta, kasacinis teismas išaiškino, jog dar iki techninio projekto parengimo, planuojant konkrečius statinius ir jų inžinerines sistemas, yra atliekami skaičiavimai, aktualūs parenkant siūlytinus apšvietimo (šildymo, vėdinimo ir kt.) sprendinius, galimą įrangą, jos pajėgumus, taip pat nustatant, kokio galingumo elektrinė turėtų būti statoma objekte; iš techninių dokumentų yra žinomi atitinkamų įrenginių suvartojami (o saulės elektrinės atveju – gaminami) elektros ir (ar) šilumos kiekiai, pastato energetinio naudingumo sertifikatuose yra tam tikrų duomenų apie skaičiuojamąsias energijos sąnaudas, energijos nuostolius, šildyti (vėdinti, vėsinti) pasirinktus techninius sprendinius, jų techninius parametrus ir pan., todėl dar pasiūlymų rengimo etape, iki techninio projekto parengimo, pagal turimus techninius duomenis galima apskaičiuoti pirkimo sąlygų 14 priedo 1 priedėlio lentelėje prašomus nurodyti energijos kiekius ir, atitinkamai, pagrįsti tam tikro sprendinio tokiems energijos kiekiams gauti realumą. Be to, apeliantė nepagrindė apeliaciniame skunde nurodytų teiginių, jog atsakovės reikalauti duomenys buvo techninio projekto detalumo, t. y. detalesni ir (ar) pertekliniai, nei buvo būtina siekiant įvertinti sprendinio įgyvendinimo realumą.

Apeliantė, paaiškindama atsakovei pasiūlyme nurodytam energijos kiekiui gauti reikalingus šaltinius, nurodė, kad objekte bus įrengiama 200 kW galingumo saulės elektrinė ir naudojama 1 240 kW galingumo nutolusi saulės elektrinė. Teismas nustatė, kad atsakovei 2024 m. lapkričio 19 d. paprašius ieškovės detalizuoti planuojamos įsigyti nutolusios saulės elektrinės įrengtosios galios dydį, ieškovė nepateikė duomenų apie nutolusią saulės elektrinę, apie jos įsigijimą, galią ar kitus duomenis, kurie įrodytų kriterijaus P2 duomenų realumą. Apeliantė nei dialogo metu, nei bylos nagrinėjimo metu neišskyrė, kokia dalis kaštų bus skirta nutolusios saulės elektrinės priežiūrai (administravimui). Apeliantė neginčijo atsakovės teiginių ir teismo nustatytų aplinkybių, kad apeliantė finansiniame pasiūlyme ir techniniame aprašyme nutolusios saulės elektrinės įsigijimo kainos neįtraukė į pasiūlymą (metinį atlyginimą).

Pirkimo sąlygų 14 priedo 1 priedėlyje buvo nurodyta, kad, dalyvis pateikia projektinius skaičiuojamus (prognozuojamus) metinius rodiklius, kurie būtų faktiškai suvartojami, įvertinant ir atsinaujinančių energijos šaltinių (sumontuotų žemės sklype ir (arba) dalyvio įsigyjamos, eksploatuojamos nuotolinės saulės elektrinės) pagamintas energijos kiekį ir energijos kiekį perkamą pagal sutartis. Kai atsinaujinančių energijos šaltinių elektros energijos gamybos įrenginiui įrengti žemės sklypo ribose nėra techninių galimybių dėl ESO techninių sąlygų, dalyvis gali pasiūlyti savo sąskaita sutarties laikotarpiui įsigyti nuotolinę saulės elektrinę už žemės sklypo ribų. Dalyvis gali prie atsinaujinančių energijos šaltinių elektros energijos kiekių pasiūlyti ir turi užtikrinti, kad elektros energijos iš atsinaujinančių energijos šaltinių poreikis būtų padengtas iš dalyvio įsigyjamos nuotolinės saulės elektrinės. Už dalyvio įsigyjamos ir eksploatuojamos nuotolinės saulės elektrinės visas sąnaudas sutarties laikotarpiu moka privatus subjektas ir nuotolinės saulės elektrinės nuosavybė pasibaigus sutarčiai neatlygintinai perduodama valdžios subjektui. Taigi, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, nutolusios saulės elektrinės įsigijimas nuosavybės teise turėjo būti nurodytas apeliantės pasiūlyme, tačiau apeliantė neįrodė, kad ji savo finansiniame pasiūlyme bei techniniame aprašyme nurodė, kad nutolusi saulės elektrinė bus įsigyjama nuosavybės teise, kaip to reikalavo pirkimo sąlygos. Atsakovei 2024 m. lapkričio 19 d. paprašius ieškovės detalizuoti planuojamos įsigyti nutolusios saulės elektrinės įrengtosios galios dydį, apeliantė duomenų apie nutolusią saulės elektrinę, apie jos įsigijimą, galią ar kitus duomenis, kurie įrodytų kriterijaus P2duomenų realumą, nepateikė.

Taigi, atsižvelgiant į aptartus kasacinio teismo išaiškinimus, atsakovė, vertindama apeliantės pasiūlymo realumą, turėjo pagrįstą teisę įsitikinti, ar pagal pasiūlytą sprendinį elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos šaltinių (saulės) bus užtikrinta ištisus metus ir ar siūloma saulės elektrinė generuos pakankamą kiekį energijos, ar energijos tiekimo klausimas bus išspręstas kitais realiai įgyvendinamais sprendiniais. Pagal viešojo pirkimo sąlygas atsakovė turėjo teisinį pagrindą reikalauti apeliantės pasiūlymo sprendinių realumo ir įgyvendinamumo įrodymų bei pagrindimo. Atitinkamai, apeliantė iki galutinio pasiūlymo turėjo pateikti, suderinti sprendinio įgyvendinamumą, išsamumą, tačiau to nepadarė. Nepaneigta pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantė neįrodė, jog ji atsakovei dialogo būdu negalėjo pristatyti planuojamų pasitelkti atsinaujinančių elektros šaltinių bei planuojamo elektros energijos poreikio sprendinių.

Atsakovei pripažinus, kad apeliantė nepagrindė, jog jos siūloma saulės elektrinė sugeneruos tiek elektros energijos, kad eksploatuojant objektą iš centralizuotų tinklų nereikėtų įsigyti elektros energijos (neįrodė savo pasiūlyme deklaruojamo ekonominio naudingumo pasiūlyme nurodyta apimtimi), apeliantės pasiūlymui pagal aptariamą kriterijų skirta 0 balų. Toks perkančiosios organizacijos sprendimas spręsti dėl ekonominio naudingumo balų (ne)skyrimo atitinka formuojamą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020; 2025 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-171-378/2025). Kartu, atsižvelgiant į pirmiau aptartus vertinimo kriterijų viešąjį pirkimą vykdant konkurencinio dialogo būdu ir tiekėjų pasiūlymų vertinimo pagal tokius kriterijus ypatumus, nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad nagrinėjamu atveju atsakovė būtų taikiusi pernelyg detalius, pirkimo sąlygose neįtvirtintus pasiūlymo vertinimo kriterijus; nagrinėjamu atveju nenustatyta ir neįrodyta, jog perkančioji organizacija apeliantės pasiūlymą būtų vertinusi ne pagal pirkimo sąlygose nurodytą kriterijaus P2 vertinimo tvarką.

Dėl konsultacinių išvadų vertinimo

Nagrinėjamu atveju apeliantė, siekdama pagrįsti savo pasiūlytų atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo sprendinių vertinimą ir tinkamumą, pateikė UAB ,,EE Plius“ parengtą konsultacinę išvadą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ši išvada neįrodo apeliantės sprendinio realumo, nes ji grindžiama sprendiniais, kurie nebuvo nurodyti nei galutiniame apeliantės pasiūlyme, nei vėlesniuose paaiškinimuose vedant dialogą su atsakove. Be to, teismo vertinimu, ši konsultacinė išvada nepaneigia trečiojo asmens pateiktos UAB ,,EiCoSolution“ parengtos išvados. Teismas konstatavo, kad ieškovės galutiniame pasiūlyme deklaruotais sprendiniais visa elektros energija, kurios suvartojimas nesutampa su saulės elektrinių generacija, negali būti padengiama pasiūlytais atsinaujinančiais energijos šaltiniais ir turi būti užtikrinama iš centralizuotų elektros tinklų. Priešingai nei nurodė ieškovė pasiūlyme, iš centralizuotų elektros tinklų perkamas elektros energijos kiekis nebus 0 kWh per metus. Ieškovės pateikta konsultacinė išvada šiame procese ieškovės sugeneruotą atsinaujinančių energetikos šaltinių energijos kiekį nurodo kaip sugeneruotą iš techninių sprendinių, kurie nebuvo nurodomi ieškovės pasiūlyme atsakovei vykdant ginčo pirkimą, todėl ieškovės pateikta konsultacine išvada šios bylos kontekste vadovautis ir konstatuoti, kad ieškovė, teikdama pasiūlymą atsakovei, įrodė, jog pagal jos pasiūlymą bus galima sugeneruoti nurodytą elektros energijos kiekį, nėra teisinio pagrindo.

Apeliaciniame skunde ieškovė argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo apeliantės pateikta UAB „EE plius“ konsultacine išvada apie apeliantės pateiktus pasiūlymus, nepagrįstai didesnę įrodomąją reikšmę suteikė trečiojo asmens pateiktoje UAB „EiCoSolution“ konsultacinėje išvadoje esančiai techninei interpretacijai. Apeliantės teigimu, teismas turėjo vertinti ne tai, ar kiekvienas techninis paaiškinimas pažodžiui ir iki techninio darbo projekto detalumo lygmens buvo nurodytas pasiūlymo dokumentuose, o tai, ar apeliantės deklaruotas rezultatas objektyviai galėjo būti pasiektas. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl to, ar apeliantės pirkimo metu pasiūlytas sprendinių derinys (200 kW saulės elektrinė objekte ir apie 1,24 MW nutolusi saulės elektrinė) galėjo užtikrinti deklaruotą metinį energijos balansą ir leisti pasiekti 0 energijos pirkimą iš centralizuotų tinklų. UAB „EE plius“ konsultacinė išvada ir buvo skirta šiam klausimui atsakyti, t. y. modeliuoti generacijos potencialą ir energijos balansą pagal apeliantės jau pasiūlytą sprendinį. Apeliantės pateiktoje konsultacinėje išvadoje pagrindžiama, kad apeliantės sprendinys gali užriktini nepertraukiamą objekto poreikių tenkinimą, o teismas neargumentavo, kodėl būtent trečiojo asmens išvadoje pasirinkta metodika yra patikimesnė nei UAB „EE plius“ taikytas metinio energijos balanso vertinimas. Apeliantė taip pat teigia, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog R. Klabio, kurio konsultacinę išvadą pateikė ieškovė, kvalifikacija nėra pakankama. Teismas turėjo bylos įrodymus – ieškovės konsultacinę išvadą, įvertinti savarankiškai ir nepagrįstai nurodė, jog ji jau buvo įvertinta Lietuvos apeliacinio teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-10-790/2026.

Taigi, apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl byloje pateiktų įrodymų – UAB ,,EE plius“ ir UAB ,,EiCoSolution“ parengtų išvadų – įvertinimo tinkamumo. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, nenustatė pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadų vertinant šiuos įrodymus teisėtumu bei pagrįstumu. Tai, kad apeliantė siekia įvertinti kitaip, sau palankiai, į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, nėra pagrindas konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai juos įvertino, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ar proceso teisės normas.

Pirma, atmestini kaip nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad UAB ,,EE plius“ konsultacinė išvada teismo atmesta vien tuo pagrindu, kad joje detaliau aptariama sprendinių veikimo logika negu tai buvo išreikšta pasiūlymų teikimo metu, kai prikimo sąlygos nereikalavo detalizuoti techninių sprendinių. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad galutiniame apeliantės pasiūlyme apie objekto saulės elektrinę buvo nurodyta tik tai, jog ji numatoma ant stogo, o 2024 m. lapkričio 13 d. apeliantė atsakovei nurodė, kad elektros energijos tiekimas bus užtikrinamas akumuliatoriais ir dyzeliniais generatoriais, o ne elektros energijos kaupikliais, kurie nurodomi ieškovės pateiktoje konsultacinėje išvadoje. Tuo tarpu konsultacinėje išvadoje nurodoma, kad 200 kWh galingumo vietinė saulės elektrinė galėtų į metus pagaminti apie 260 585 kWh elektros energijos, nes: saulės elektrinė objekte turės sekimo sistemą, sistemos bus optimizuotos, numatomi vietiniai nedidelės galios elektros energijos kaupikliai, naudojamas vietinio elektros tinklo balansavimas. Taigi, apeliantė savo pasiūlyme nenurodė papildomų elektros energijos kaupiklių ir kt. įrangos, kuri nurodyta ieškovės pateiktoje išvadoje. Įvertinus šias aplinkybes, nėra pagrindo nesutikti su teismo vertinimu, kad apeliantės konsultacinė išvada parengta pagal plečiamai išaiškintą ieškovės pasiūlymą. Be to, sutiktina su atsiliepimuose į apeliacinį skundą nurodytomis aplinkybėmis, kad konkurso sąlygų 14 priedo 1 priedėlyje įtvirtina, jog tuo atveju, jeigu dalyvis remiasi nutolusios saulės elektrinės naudojimu konkurso objekte, dalyvis privalo pagrįsti, kad nutolusi saulės elektrinė bus dalyvio įsigyjama. Apeliantė kartu su galutiniu pasiūlymu nepateikė įsipareigojimo įsigyti nutolusią saulės elektrinę ir vėliau nuosavybės teisę į ją perduoti atsakovei. Atitinkamai, konsultacinėje išvadoje nurodoma nutolusi saulės elektrinė negali būti vertinama.

Atliekant ekonominio naudingumo vertinimą remiamasi tais duomenimis, kurie deklaruoti tiekėjo galutiniame pasiūlyme. Anksčiau nenurodytų duomenų pateikimas ir įvertinimas, kaip nesuderinamas su lygiateisiškumo principu ir viešųjų pirkimų teisiniame reguliavime įtvirtintu ribojimu keisti pasiūlymo esmę (VPAGSSĮ 28 straipsnio 4 dalis), t. y. padaryti taip, kad netinkamas pasiūlymas taptų tinkamas, draudžiamas. Nei perkančioji organizacija, nei teismas neturi teisės vertinti pasiūlyme nenurodytų techninių sprendinių, net jeigu tokie sprendiniai teoriškai galėtų pagerinti pasiūlymo įgyvendinamumą ar ekonominį rezultatą. Priešingu atveju būtų pažeisti tiekėjų lygiateisiškumo ir skaidrumo principai, nes pasiūlymas būtų vertinamas ne pagal jo pateiktą turinį, o pagal vėliau suformuluotas ar hipotetines prielaidas. Atsižvelgiant į nurodytą, pritartina pirmosios instancijos teismui, kad apeliantės pateikta išvada nepagrindžia apeliantės sprendinio realumo, nes ji grindžiama sprendiniais, kurie nebuvo nurodyti nei galutiniame apeliantės pasiūlyme, nei vėlesniuose paaiškinimuose vedant dialogą su atsakove.

Atmestini kaip nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad teismas turėjo vertinti ne tai, ar kiekvienas techninis paaiškinimas pažodžiui ir iki techninio darbo projekto detalumo lygmens buvo nurodytas pasiūlymo dokumentuose, o tai, ar apeliantės deklaruotas rezultatas objektyviai galėjo būti pasiektas. Viena vertus, kaip minėta, priešingai nei nurodo apeliantė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad apeliantės nurodytoje išvadoje sprendiniai papildyti, lyginant su pasiūlymu. Kita vertus, iš teismo procesinio sprendimo matyti, kad teismas vertino, ar apeliantės pateiktoje išvadoje nurodyti teiginiai pagrindžia jos pasiūlyme deklaruoto rezultato realumą, t. y. tyrė ir pasisakė dėl apeliantės pateiktų duomenų, susijusių su apeliantės pasiūlyme nurodytu 0 kW elektros poreikiu iš centralizuotų tinklų.

Antra, kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio, teismas tyrė ir pasisakė tiek dėl apeliantės, tiek dėl trečiojo asmens pateiktų išvadų įvertinimo bei argumentavo, kodėl apeliantės pateiktą išvadą įvertino kritiškai. Teismas nurodė, kad, kaip minėta, šia išvada remtis negalima, nes be to, jog ji grįsta pasiūlyme nenurodytais sprendiniais, išvadoje neįvertintos (neaptartos) reikšmingos aplinkybės – pagamintos elektros energijos (37 proc.) palikimas operatoriui ESO, o nurodyti sprendiniai paneigiami trečiojo asmens pateiktoje konsultacinėje išvadoje, kurioje konstatuota, jog apeliantės pasiūlytas sprendinys, t. y. siūloma sumontuoti objekte 200 kW galios saulės elektrinė ir 1,24 MW nutolusi saulės elektrinė, negalės užtikrinti nepertraukiamo ŠVOK dalies sistemų veikimo kartu su bendru elektros energijos poreikiu, nes apeliantės siūlomame sprendinyje nėra numatyti papildomi elektros energijos kaupikliai ir kita papildoma elektros įranga, o ESO tinkluose sukauptos elektros energijos nepakaks aprūpinti viso objekto poreikio. Nesant fizinių kaupiklių ir galimybės atiduoti perteklinę elektros energiją į centralizuotus tinklus, nebus įmanoma panaudoti 100 proc. pagamintos energijos; tuo tarpu likusios elektros energijos neužteks patenkinti visiems objekto poreikiams. Teismas nenustatė pagrindo nepritarti UAB ,,EiCoSolution“ išvadoms, kurios atskleidžia pagrindinį ieškovės pasiūlymo trūkumą – nenurodytus techninius mechanizmus, kurie leistų pagrįsti 0 kWh iš centralizuotų elektros tinklų perkamos elektros energijos kiekio deklaraciją. Apeliaciniame skunde apeliantė šių teismo išvadų nepaneigia, nes argumentus grindžia bendro pobūdžio pastabomis, jog trečiojo asmens pateikta išvada yra vienas iš galimų techninių vertinimų, kartu nepagrįsdama, kodėl turėtų būti abejojama šio vertinimo pagrįstumu.

Trečia, atmestini kaip nepagrįsti ir pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio neatitinkantys apeliantės teiginiai, kad teismas suabsoliutino išvadas rengusių specialistų kvalifikacijos aspektą. Kaip matyti iš teismo sprendimo argumentų, teismas, apeliantės pateiktą išvadą įvertindamas kritiškai, visų pirma rėmėsi jau aptarta aplinkybe, jog šioje išvadoje aptarti sprendiniai, kurių nebuvo apeliantės pateiktame siūlyme. Taip pat, kaip minėta, teismas palygino byloje pateiktų išvadų turinį ir pripažino pagrįstomis UAB ,,EiCoSolution“ išvadoje pateiktas pastabas apeliantės teiktai išvadai. Apeliantė šių pastabų turinio nepaneigė. Išvadas parengusių asmenų kvalifikacijos pobūdis buvo papildomas teismo argumentas, leidęs teismui pagrįstai įsitikti dėl kritiško apeliantės teiktos išvados įvertinimo prielaidų, nes teismas atsižvelgė į tai, kad apeliantės pateiktą išvadą rengęs specialistas turi tik teisę atlikti pastatų energetinio naudingumo sertifikavimą, neturi kvalifikacijos atlikti saulės elektrinių projektavimo, o būtent su tuo susijusios specialiosios žinios buvo esminės reikšmės nagrinėtam klausimui.

Apibendrindama nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja nesant pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų – apeliantės ir trečiojo asmens pateiktų išvadų – įvertinimo atitiktimi proceso teisės normoms ir pagrįstumu. Esminę reikšmę šiame kontekste turi aplinkybė, jog vėlesnėje ginčo stadijoje pateikti modeliavimai ar paaiškinimai, grindžiami pasiūlyme nenurodytais sprendiniais (sekimo sistema, kaupikliai ir pan.), negali būti laikomi galutinio pasiūlymo duomenimis, o jų įtraukimas reikštų pasiūlymo esmės pakeitimą, kuris viešųjų pirkimų procedūrose neleistinas. Atsižvelgiant į tai, pripažintina pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo panaikinti perkančiosios organizacijos (atsakovės) 2024 m. gruodžio 3 d. sprendimo dėl apeliantei skirto 0 balų pagal ginčo kriterijų.

Dėl trečiojo asmens pasiūlymo pildymo (tikslinimo)

Apeliaciniame skunde apeliantė argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino laimėjusios tiekėjos UAB „Spi 1“ galutinio pasiūlymo trūkumus neesminiais, nepagrįstai išplėtė pasiūlymų aiškinimo, tikslinimo (papildymo) leistinas ribas, nes, apeliantės vertinimu, trečiojo asmens atliktas informacijos ir duomenų papildymas neatitinka leistinų ribų, nustatytų pirkimo sąlygų 99 punkte – po termino buvo pašalinti ne formalūs ar redakciniai netikslumai, o esminiai pasiūlymo trūkumai. Dėl to UAB „Spi 1“ pasiūlymas privalėjo būti atmestas kaip neatitinkantis pirkimo sąlygų reikalavimų.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, nenustatė pagrindo sutikti su šiais apeliantės argumentais. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, pirkimo sąlygų 99 punkte nustatyta, jog komisija gali prašyti dalyvio per protingą terminą pasiūlymą paaiškinti, tiksliai apibūdinti ir patobulinti, tačiau tokiu prašymu nebus galima prašyti, siūlyti ar leisti paaiškinimu, tiksliu apibūdinimu ar patobulinimu pakeisti pagrindinių pasiūlymo aspektų, kuriuos pakeitus galėtų būti apribota ar iškreipta konkurencija arba būtų daromas diskriminacinis poveikis; pasiūlymai paaiškinami, tiksliai apibūdinami ir patobulinami vadovaujantis Viešųjų pirkimų tarnybos nustatytomis taisyklėmis. Pirkimo sąlygų 18 priede įtvirtinant pasiūlymų atmetimo pagrindus nėra nustatyta, jog nepateikus konkretaus dokumento bus automatiškai atmestas pasiūlymas, o įtvirtinta minėta komisijos galimybė nustatyti protingą terminą dalyvių sprendinius (pasiūlymus) paaiškinti, tiksliai apibūdinti ar patobulinti, tačiau toks paaiškinimas, tikslus apibūdinimas, papildoma informacija ar patobulinimas negali pakeisti pagrindinių sprendinio (pasiūlymo) ar prašymo pateikti sprendinį (pasiūlymus) aspektų, kuriuos pakeitus galėtų būti apribota ar iškreipta konkurencija arba būtų daromas diskriminacinis poveikis. Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, pasisakydamas dėl VPĮ 45 straipsnio 3 dalies aiškinimo ir taikymo, tiekėjų pasiūlymai (iš jų ir pasiūlymai siaurąja prasme) privalo būti tikslinami, inter alia (be kita ko) ir pateikiant naujus duomenis ar dokumentus, jei nustatyti trūkumai neleidžia padaryti aiškios išvados apie neatitiktį suformuotam reikalavimui, pasiūlymo patikslinimas ar paaiškinimas negali lemti viešųjų pirkimų principų pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-210-469/2022). Taigi, suteikta galimybė pateikti papildomus paaiškinimus dėl pasiūlymo ar sprendinio nelaikytina viešųjų pirkimų principų ar pirkimus reguliuojančių taisyklių pažeidimu. Esmine vertintina aplinkybe tokiu atveju yra teikiamų paaiškinimų ar papildymų turinys, nes, kaip minėta, negali būti keičiami ar tobulinami pagrindiniai pasiūlymo aspektai, kuriuos pakeitus galėtų būti apribota ar iškreipta konkurencija arba būtų daromas diskriminacinis poveikis.

Nagrinėjamu atveju, išnagrinėjusi trečiojo asmens teiktų papildomų paaiškinimų turinį ir jo santykį su pasiūlymu, teisėjų kolegija nenustatė pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvados, kad apeliantė neįrodė, jog pateiktu paaiškinimu buvo pakeista trečiojo asmens pasiūlymo esmė, teisėtumu bei pagrįstumu. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, trečiojo asmens pateikti papildymai nepakeitė jo pasiūlymo esmės, nes iš esmės tapataus turinio duomenys ir informacija buvo pateikti kituose galutinio pasiūlymo dokumentuose, vertinant juos kaip visumą. Pirkimo sąlygų 20 priedo pasiūlymo formos A dalyje „Techninis pasiūlymas“ informacija buvo atskleista kituose trečiojo asmens galutinį pasiūlymą sudarančiuose dokumentuose: įmonės rekvizitai, pirkimo sutarties įgyvendinimo etapai, informacija apie subtiekėjus buvo nurodyti 2024 m. rugsėjo 23 d. pateiktame trečiojo asmens dokumente „Sprendinio techninė dalis“; buvo nurodyti etapo įgyvendinimo terminai ir jų aprašymas, informacija apie subtiekėjas UAB ,,Infes‘‘ ir UAB „Corpus A“. Byloje nenustatyta, kad trečiasis asmuo būtų pateikęs kitokią ar naują informaciją. Informacija apie pastatams taikomą tvarumo standartą – BREEAM ,,very good“ buvo nurodyta projekto santraukoje, kuri pateikta 2024 m. rugsėjo 23 d. trečiojo asmens dokumente „Sprendinio techninė dalis“. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, 2024 m. rugsėjo 23 d. pateiktame trečiojo asmens dokumente „Sprendinio techninė dalis“ buvo pateikta informacija apie trečiojo asmens objekto sukūrimo planą ir techninė inžinerinė informacija. Apeliantė šių teismo nustatytų aplinkybių nepaneigė ir kitaip neįrodė.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pasiūlymo esmę sudarė tiekėjo pasiūlyta kaina, finansavimo suma, patirtinos sąnaudos, techninis-inžinerinis sprendinys. Iš pirmiau aptartų aplinkybių ir bylos medžiagos matyti, kad trečiasis asmuo tikslino techninio-inžinerinio sprendinio aspektus, kurie 2024 m. rugsėjo 23 d. jau buvo išviešinti atsakovei. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo nesutikti su teismo išvada, kad toks tikslinimas patenka į leistinas ribas, o trečiasis asmuo, pateikdamas pirkimo sąlygų 20 priedo pasiūlymo formos A dalį „Techninis pasiūlymas“ ne su galutiniu pasiūlymu, nepakeitė pagrindinių savo sprendinių ir nepateikė naujos informacijos, kuri nebuvo išviešinta atsakovei pateiktų dokumentų sistemoje. Tuo tarpu apeliantė, apeliaciniame skunde nesutikdama su šia išvada, iš esmės remiasi bendro pobūdžio teiginiais, nekonkretizuodama ir aiškiai nenurodydama, koks konkrečiai trečiojo asmens teiktas patikslinimas negali būti laikomas atitinkančiu leistinas ribas, kuriuo iš pateiktų tikslinimų, apeliantės vertinimu, buvo taisomi esminiai pasiūlymo trūkumai. Atitinkamai, tokie neapibrėžti apeliantės argumentai nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadų, grindžiamų konkrečių dokumentų analize, pagrįstumu.

Dėl trečiojo asmens pasiūlymo įvertinimo pagal kriterijaus T subkriterijų P3

Nagrinėjamu atveju apeliantė teigė, kad atsakovė nepagrįstai trečiajam asmeniui skyrė 3 balus už kriterijų P3, nes trečiasis asmuo savo pasiūlyme tinkamai nenurodė standarto BREEAM lygio, o fragmentiški nurodymai, jog bus taikomas šis standartas, pasiūlymo dokumentų visumoje, apeliantės nuomone, nepakankami. Pirmosios instancijos teismas atmetė šiuos teiginius kaip nepagrįstus, nurodydamas, kad trečiojo asmens informacija apie įsipareigojimą sertifikuoti pastatus BREEAM „very good“ buvo pateikta dokumentuose, vertinant juos kaip visumą, taip pat su galutiniu pasiūlymu, t. y. trečiojo asmens pasiūlyme buvo aiškūs įsipareigojimai pasiekti BREEAM „very good“ standartą.

Apeliantė, nesutikdama su šia teismo išvada, apeliaciniame skunde argumentuoja, kad, priešingai nei nusprendė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju negalėjo pakakti nustatyti, jog žodžių junginys „BREEAM ,,very good“ tam tikra forma buvo paminėtas kurioje nors pasiūlymo medžiagos vietoje, nes reikalingas aiškus ir nedviprasmiškas dalyvio įsipareigojimas, kuris būtų pateiktas taip, kad leistų visiems dalyviams ir vėliau teismui vienodai patikrinti balų suteikimo pagrindą, net jeigu pasiūlymas bendrąja prasme laikytinas dokumentų visuma. Priešingu atveju subkriterijaus P3 taikymas tampa neprognozuojamas, perkančioji organizacija įgyja pernelyg plačią diskreciją nuspręsti, kuri užuomina yra pakankama 3 balams skirti. Apeliantės teigimu, jeigu 20 priedo A dalies „Techninis pasiūlymas“ forma turėjo savarankišką reikšmę pasiūlymo struktūroje ir joje turėjo būti nurodomas pastatų tvarumo standartas, tai jos nepateikimo ar neužpildymo pasekmės negalėjo būti ignoruotos, t. y. BREEAM standartas turėjo būti nurodytas konkurso sąlygų 20 priedo ,,Techninis pasiūlymas“ lentelėje. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo sutikti su šiais apeliantės teiginiais.

Pagal kasacinio teismo praktiką, VPĮ ir kituose teisės aktuose įtvirtinti reikalavimai tiek perkančiosioms organizacijoms, tiek tiekėjams yra nustatyti ne tam, kad kaip savitikslės būtų atliktos formalios procedūros, kuriose perkančiųjų organizacijų ir tiekėjo veiksmai atitiktų teisės normas ar atitinkamas pirkimo sąlygas (pvz., dokumento formos reikalavimai), o siekiant viešųjų pirkimo tikslo, išplaukiančio iš VPĮ 3 straipsnio ir viešųjų pirkimų reguliavimo; viešųjų pirkimų teisinių santykių formalizavimas svarbus tiek, kiek tai padeda siekti viešųjų pirkimų tikslų ir nepažeidžia viešųjų pirkimų principų; tiekėjų veiksmų ir perkančiosios organizacijos sprendimų turiningasis vertinimas, atsižvelgiant į viešųjų pirkimų principus ir tikslus, turi viršenybę prieš formalumus; turinio viršenybės prieš formą principas aktualus vertinant tiek tiekėjo veiksmus, tiek perkančiosios organizacijos sprendimų teisėtumą visose viešojo pirkimo procedūrose ir jų stadijose. Tiekėjų veiksmų ir perkančiosios organizacijos sprendimų (turiningasis) vertinimas, atsižvelgiant į viešųjų pirkimų principus ir tikslus, turinčius viršenybę prieš formalumus, turi ribas; teismai, nustatę tiekėjo pasiūlymo trūkumų, negali konstatuoti jo atitikties pirkimo sąlygoms, jei kitos aplinkybės neleidžia nustatyti tikrojo jų turinio, kurį būtų galima įvertinti pagal VPĮ normas ir tikslus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2012; 2013 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2013; 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-369-916/2017; 2018 m. spalio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-468-469/2018). Tiekėjo pasiūlymo nustatyto trūkumo turiningasis vertinimas iš esmės reiškia ne tiekėjo įveltos klaidos ignoravimą, o pasiūlymo turinio atitikties (kai tai tiekėjo yra pagrindžiama) iškeltiems reikalavimams nustatymą, nepriklausomai nuo to, kad pasiūlymas neatitinka atitinkamų formos kriterijų (pavyzdžiui, reikalaujama informacija nurodyta, tačiau ne toje pasiūlymo dalyje, kaip buvo nustatyta). Tokiu būdu ir atsiskleidžia turinio viršenybės prieš formą principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-381/2021, 32 punktas). Kasacinio teismo pripažįstama, kad turiningąjį pasiūlymo vertinimo metodą atitinka tokie perkančiųjų organizacijų ir (ar) teismų veiksmai, kai dėl tiekėjo pasiūlymo atitikties sprendžiama atsižvelgiant į su pasiūlymu pateiktų dokumentų visumą, neapsiribojant kurio nors iš pateiktų dokumentų vertinimu ir (ar) nesuteikiant neproporcingos reikšmės kuriam nors iš jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-210-469/2022, 57 punktas).

Nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal konkurso sąlygų 1 priede ,,Naudojamos sąvokos“ apibrėžtą pasiūlymo sąvoką, dalyvio pasiūlymas reiškia kandidato pagal sąlygų 20 priedą ,,Pasiūlymo forma“ nurodytas formas kartu su pagrindžiančiais dokumentais pateikiamą pasiūlymą, aptariantį sąlygose suformuluotus bei dialogo metu aptartus projekto įgyvendinimo techninius, finansinius ir teisinius klausimus, pateikiantį kitą sąlygose reikalaujamą informaciją, bei pagal kurį kandidatas yra pasirengęs pasirašyti sutartį. Taigi, dalyvio pasiūlymas konkurso sąlygų 1 priede apibūdintas kaip dokumentų visuma, o ne tik apeliantės pabrėžto 20 priedo „Techninis pasiūlymas“ forma, atitinkamai, atliekant turiningąjį pasiūlymo vertinimą, pasiūlymas ir turėjo būti vertinamas kaip jį sudarančių dokumentų visuma. Iš bylos medžiagos matyti, kad trečiojo asmens pasiūlyme, suprantamame kaip dokumentų visuma, aiškiai išreikštas siekiamas BREEAM ,,very good“ standartas ir įsipareigojimas jį užtikrinti: trečiasis asmuo galutinio pasiūlymo dokumente „Grafikas“ nurodė standarto tikrinimo terminus, dokumentuose „Objekto sukūrimo planas“ bei dalyje „Techninė inžinerinė informacija“ nurodė projektavimo sprendinius, kurie užtikrina BREEAM „very good“ standarto pasiekimą, dokumente TS 2 priedėlis „Pastatų statinių ir teritorijos specifikacijos“ projektavimo dalyje įtraukė BREEAM „very good“ standarto patikrinimo sąnaudas; trečiojo asmens informacija apie įsipareigojimą sertifikuoti pastatus BREEAM „very good“ buvo pateikta su galutiniu pasiūlymu, 2024 m. rugsėjo 23 d. pateiktame trečiojo asmens dokumente „Sprendinio techninė dalis“.

Atsižvelgiant į tai, kad trečiasis asmuo siekiamą BREEAM standartą nurodė keliuose dokumentuose ir pateikė juos kartu su galutiniu pasiūlymu, nėra pagrindo sutikti su apeliantės teiginiais, jog subkriterijaus P3 taikymas tampa neprognozuojamas, o perkančioji organizacija įgyja pernelyg plačią diskreciją nuspręsti dėl pakankamo pagrindo 3 balams skirti. Toks apeliantės aiškinimas neatitinka pirkimo sąlygose apibrėžtos pasiūlymo sąvokos turinio, nukrypsta nuo teismų praktikoje pripažįstamo turiningojo pasiūlymų vertinimo metodo, o sisteminis trečiojo asmens pateiktų dokumentų vertinimas, atsižvelgiant į konkurso sąlygose apibrėžtą dalyvio pasiūlymo sąvoką, sudaro pakankamą pagrindą nustatyti reikšmingą įsipareigojimą dėl aptariamo standarto.

Dėl pasiūlymų vertinimo pagal kriterijaus T subkriterijaus P1 parametrus K1 ir K2 (ne)objektyvumo

Apeliantės teigimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad, vertinant apeliantės ir trečiojo asmens pasiūlymus, subkriterijaus P1 parametrų K1 ir K2 vertinimas buvo objektyvus, patikrinamas ir vienodas. Apeliantė nurodė, kad parametrų K1 ir K2 vertinimo motyvuose dominavo tokie bendro pobūdžio ir nepatikrinami apibūdinimai kaip „išskirtinė kokybė“, „viršija lūkesčius“, „mažo miestelio atmosfera“, „žaismingumas“, „jaukumas“, „lengvumas“, „lengva orientuotis“, „paprasčiau užtikrinti saugumą“ ir pan. Nurodyti apibūdinimai negali pakeisti aiškaus ryšio tarp konkretaus pasiūlymo sprendinio ir konkretaus vertinimo elemento. Atsakovė „lūkesčių viršijimo“ formuluotę panaudojo kaip priemonę įvesti naują vertinimo parametrą „plėtros galimybes“, kuris nebuvo apibrėžtas kaip savarankiškas parametrų K1 ir K2 vertinimo elementas ar pranašumas. Apeliantė argumentuoja, kad tokia praktika nesuderinama su skaidrumo ir lygiateisiškumo principais, paneigia teismo išvadą, jog dalyvių sprendiniai tarpusavyje nebuvo lyginami. Jei atsakovė trečiojo asmens atveju „plėtros galimybių“ įvardijimą laikė lūkesčių viršijimu, o ieškovės atveju sprendinių „neviršijimą“ grindė tuo, kad ši savo iniciatyva tokių galimybių neišskyrė, tai reiškia, kad tas pats papildomas aspektas realiai buvo naudojamas kaip santykinio pranašumo matas.,Apeliantės teigimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad vienodi pasiūlymai buvo vertinami skirtingai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė pagrindo sutikti su šiais apeliantės argumentais.

Iš pirkimo sąlygų 18 priedo matyti, kad nustatyti du kriterijaus P1 parametrai: K1 (objekto teritorijos funkcionalumas ir kokybė) ir K2 (statinių funkcionalumas ir kokybė). Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, konkurso sąlygose buvo išviešinta, kad komisija ir ekspertai kriterijų P1 (objekto sukūrimo tinkamumą, funkcionalumą ir kokybę) vertins, atsižvelgdami į pasiūlyme siūlomų projekto įgyvendinimo infrastruktūros sukūrimo sprendinių visumą – sąlygų 2 priede ,,Techninės specifikacijos“, sąlygų 14 priede ,,Techninė-inžinerinė informacija“ ir sąlygų 17 priede ,,Reikalavimai infrastruktūros sukūrimo, paslaugų teikimo ir sutarties valdymo plano“ aprašytą tinkamumą, funkcionalumą ir kokybę; vertinama, ar dalyvis siūlo optimizuojančius ir modernius sprendinius, kurie kuria pridėtinę vertę valdžios subjektui, bei yra aiškiai ir argumentuotai aprašyti šio parametro subparametrai: K1 (objekto teritorijos funkcionalumas ir kokybė) ir K2 (statinių funkcionalumas ir kokybė). Iš konkurso sąlygų 18 priedo matyti, kad subparametrai K1 ir K2 aprašyti tiksliai, detaliai ir aiškiai, konkrečiai nurodant, kokius vertinimo kriterijus jie apima. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybe, kad konkurso sąlygų 18 priede nurodyti ir metodai, kaip skiriami balai, vertinant K1 ir K2 subparametrus – kriterijai vertinami ekspertiniu metodu: komisijos narys (ekspertas), įvertinęs pasiūlymo detalumą, pilnumą, logiškumą, pateiktus reikalautus dokumentus ir kitą informaciją, atlieka ekspertinį vertinimą, nurodydamas balais nuo 0 iki 10; kuo didesnis balas, tuo geresnė kriterijaus reikšmė.

Atsižvelgiant į nurodytą, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagal konkurso sąlygas kiekvieno dalyvio pasiūlymas buvo vertinamas pagal pirkimo sąlygose suformuotus aiškius bei apibrėžtus kriterijus, sudarant suteiktų įvertinimų eiliškumą ir tarpusavyje pasiūlymų nelyginant. Apeliantės teiginiai, jog iš tiesų pasiūlymai vertinti lyginant tarpusavyje, nes, jei atsakovė trečiojo asmens atveju „plėtros galimybių“ įvardijimą laikė lūkesčių viršijimu, o ieškovės atveju sprendinių „neviršijimą“ grindė tuo, kad ši savo iniciatyva tokių galimybių neišskyrė, tai reiškia, kad tas pats papildomas aspektas realiai buvo naudojamas kaip santykinio pranašumo matas, iš esmės grindžiami apeliantės nuomone apie konkurso sąlygose įtvirtinto vertinimo metodo aiškinimą ir taikymo galimybes, tačiau, kaip subjektyvi apeliantės nuomonė, nėra pakankami pripažinti, kad pasiūlymai pagal, kaip minėta, aiškiai ir konkrečiai apibūdintus kriterijus, taip pat ir ,,lūkesčių viršijimo“ aspektu, negali būti ir (ar) nebuvo vertinami nelyginant tarpusavyje, o komisijos nariams pasiūlymus vertinant balais pagal perkančiosios organizacijos lūkesčius.

Apeliantė, ginčydama teismo išvadas dėl pasiūlymų įvertinimo tinkamumo, argumentuoja, kad vertinimas buvo subjektyvus, grįstas neapibrėžto turinio apibūdinimais, todėl netinkamas. Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, nors apeliantės nurodyti pasiūlymų vertinimo apibūdinimai dėl savo pobūdžio neišvengiamai susiję su subjektyvia vertintojo (komisijos nario) nuomone, tačiau, viena vertus, ekspertinio vertinimo atveju, kai ekspertu paskirtas asmuo gali pagal nustatytus kriterijus suteikti atitinkamus balus ir taip diferencijuoti pasiūlymus, nėra pagrindo sutikti, jog toks vertinimas vien dėl to laikytinas netinkamu. Kaip minėta, ekspertinį vertinimą atlikusi komisija buvo saistoma pirkimo sąlygose nustatytų ir konkrečiai apibrėžtų kriterijų, taip pat, kiekvienas komisijos narys turėjo diskreciją pagal nurodytus ir detalizuotus kriterijus skirti atitinkamą balų skaičių konkrečiam pasiūlymui. Kita vertus, iš bylos medžiagos matyti, kad trečiojo asmens pasiūlymo tam tikri sprendiniai įvertinti kaip turintys trūkumų, neracionalūs ar ne visiškai atitinkantys perkančiosios organizacijos poreikius. Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad byloje pateiktoje apeliantės ir trečiojo asmens pasiūlymų vertinimo lentelėje nurodyta, jog apeliantės pasiūlyme pasivaikščiojimo kiemeliai pastatuose (ant stogo vieno režimo korpuso sparne) suprojektuoti, tačiau juos suprojektuojant ant vieno režimo korpuso sparno laikoma neatitikimu techninėms charakteristikoms, atsiranda didžiausias atstumas vieno režimo korpuso sparnui, lūkesčiai neišpildyti šiame sprendinyje; atsiranda grėsmė skirtingų naudotojų interesų konfliktams, kalinamųjų srautų nesuvaldymo ir kyla grėsmė dėl saugumo užtikrinimo, todėl reikalauja didesnių žmogiškųjų resursų poreikio. Paminėtoje lentelėje nurodyta, kad trečiojo asmens pasiūlyme pasivaikščiojimo kiemeliai ant pastatų stogų įrengti tinkamai. Apeliantės teiginiai, kad tas pats arba lygiavertis turinys skirtingų dalyvių atžvilgiu buvo vertinamas nevienodu standartu, grindžiami subjektyviu apeliantės įspūdžiu, nepagrindžiant vertinimo nuokrypio nuo pirkimo sąlygose įtvirtintų vertinimo kriterijų apibūdinimų. Sutiktina su atsiliepimuose į apeliacinį skundą nurodytais argumentais, kad atsižvelgiant į tai, jog buvo siūloma naujo specialios paskirties pastato koncepcija, sprendiniai natūraliai turėjo pasižymėti tam tikru originalumu, o apeliantė, teigianti priešingai ir vertinimo netinkamumą grįsdama vienodų sprendinių skirtingu vertinimu, turėtų pagrįsti ir įrodyti šiuos teiginius, tačiau nagrinėjamu atveju to nepadarė. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo abejoti, kad buvo objektyvių, su apeliantės pasiūlymo turiniu susijusių priežasčių, dėl kurių jos pasiūlymas surinko mažiau balų.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Apibendrinant tai, kas buvo nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir ištyrė faktines bylos aplinkybes, iš esmės teisingai pritaikė byloje aktualų teisinį reguliavimą, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos ir padarė pagrįstas išvadas. Ieškovės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas būtų neatskleidęs bylos esmės, nepaneigia teismo padarytų išvadų pagrįstumo ir, atitinkamai, nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti apskųstą teismo sprendimą. Dėl to apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys, 98 straipsnio 1 dalis). Apeliacinį skundą atmetus, apeliantė neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą, tačiau iš apeliantės tokių išlaidų atlyginimas priteistinas atsakovei ir trečiajam asmeniui.

Atsakovė pateikė duomenis (DOK-2325), kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 7 559,48 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu. Nurodo, kad patirtos išlaidos yra pagrįstos atsižvelgiant į civilinės bylos, apeliacinio skundo ir rengto atsiliepimo į apeliacinį skundą apimtį ir sudėtingumą. Taip pat pažymi, jog nurodytos išlaidos dar neapmokėtos, nes atsakovė yra biudžetinė įstaiga ir jai reikalingas ilgesnis laikas mokėjimui atlikti. Atsakovės teigimu, pateikti duomenys laikomi tinkamais ir patvirtinančiais bylinėjimosi išlaidas įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K7-50-313/2024).

Trečiasis asmuo pateikė duomenis (DOK-2343, DOK-2355), kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 5 574,71 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu. Trečiasis asmuo prašo priteisti visų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, nurodydamas, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra išaiškinęs, jog negalima pateisinti teisės normų, kuriose nustatyti fiksuoti tarifai yra gerokai mažesni už vidutinius toje valstybėje narėje faktiškai taikomus advokato paslaugų tarifus; turi būti užtikrinama, kad bylą pralaimėjusi šalis padengtų bent pakankamai didelę ir tinkamą laimėjusiosios šalies faktiškai patirtų pagrįstų išlaidų dalį; nacionalinės teisės normos, kuriomis yra įtvirtintos pernelyg mažos priteistinos maksimalios sumos už advokatų pagalbą, yra draudžiamos (Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2016 m. liepos 28 d. sprendimas byloje Nr. C-57/15). Atsižvelgdamas į tai, trečiasis asmuo pažymi, kad nurodyta bylinėjimosi išlaidų suma yra pateisinama, atsižvelgiant į bylos apimtį bei sudėtingumą, todėl turi būti priteisiama visa.

CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Kaip nurodo atsakovė, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nustatytas reikalavimas šaliai, siekiančiai išlaidų advokato pagalbai byloje apmokėti atlyginimo, raštu teismui pateikti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu aiškintinas kaip šalies pareiga teismui kartu su prašymu pateikti dokumentus, patvirtinančius, kokios atstovavimo paslaugos šaliai buvo suteiktos ir kokia yra šių paslaugų kaina. Jeigu šios išlaidos nėra apmokamos iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, tai šių išlaidų realumui patvirtinti nurodytu terminu šalis teismui turi pateikti dokumentą, patvirtinantį jos susitarimą su advokatu dėl atstovavimo išlaidų apmokėjimo ateityje, tačiau šaliai nebūtina teismui pagrįsti atstovavimo išlaidų iki bylos išnagrinėjimo pabaigos neapmokėjimo priežasties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-50-313/2024; 2024 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-255-781/2024). Taigi, atsakovės pateikti duomenys apie bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme laikytini pakankamais ir tinkamai patvirtinančiais patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-378/2020). Nors Rekomendacijų nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, jog teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta nurodytose Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-330-248/2020; 2023 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-823/2023). Kai byloje dalyvaujančio asmens patirtos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti viršija Rekomendacijose nustatytus maksimalius rekomenduojamus priteisti išlaidų dydžius, nesant pagrindo nukrypti nuo šių dydžių, asmens prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų tenkintinas iš dalies, paprastai sumažinant atlygintinas bylinėjimosi išlaidas iki nurodyto rekomenduojamo maksimalaus dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-56-969/2023).

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju bylos aplinkybės pagrindo nukrypti nuo bendros taisyklės, jog Rekomendacijose nustatyti maksimalūs atlygintini bylinėjimosi išlaidų dydžiai neturėtų būti viršijami, nesudaro. Pagal Rekomendacijas, maksimali už atsiliepimo į apeliacinį skundą atlygintina bylinėjimosi išlaidų suma – 3 284,84 Eur (Rekomendacijų 7 punktas, 8.11 papunktis). Nenustatyta prielaidų manyti, kad tokia suma, įvertinus pragyvenimo lygį ir vidutinius teisinių paslaugų įkainius, turėtų būti laikoma nepadengiančia pakankamai didelės ir tinkamos laimėjusiosios šalies faktiškai patirtų pagrįstų išlaidų dalies. Atsižvelgiant į tai, būtinomis ir pagrįstomis atsakovės ir trečiojo asmens bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidomis, susijusiomis su atsiliepimų į ieškovės apeliacinį skundą parengimu, laikytina 3 284,84 Eur suma; tokio dydžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteistinas atsakovei ir trečiajam asmeniui iš apeliantės (ieškovės) (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys, 98 straipsnio 2 dalis, 302 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. balandžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Būsto projektai SPV“ (juridinio asmens kodas 305705323) atsakovei biudžetinei įstaigai Lietuvos kalėjimų tarnybai (juridinio asmens kodas 288697120) 3 284,84 Eur (tris tūkstančius du šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus 84 ct) bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti. Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Būsto projektai SPV“ (juridinio asmens kodas 305705323) trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Spi 1“ (juridinio asmens kodas 305693390) 3 284,84 Eur (tris tūkstančius du šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus 84 ct) bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.

Teisėjos Rūta LatvelėAsta PikelienėAldona Tilindienė