Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

susipažinęs su Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. sausio 10 d. nutartimi, priimta civilinėse bylose Nr. e2-419-538/2025 ir Nr. e2-420-440/2025,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. sausio 10 d. nutartimi, priimta civilinėse bylose Nr. e2-419-538/2025 ir Nr. e2-420-440/2025, kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą su prašymu išspręsti Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamų civilinių bylų Nr. e2-419-538/2025, Nr. e2-420-440/2025 ir Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-251-569/2025 (ne)sujungimo klausimą. Teismas nutartyje nurodė, kad civilinėje byloje Nr. e2-420-440/2025 ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „DG VPP vystymas“ padavė prašymą sujungti nurodytas civilines bylas.

2. Ieškovės UAB „DG VPP vystymas“ prašymas dėl bylų sujungimo grindžiamas aplinkybėmis, kad prašomose sujungti civilinėse bylose nagrinėjami skirtingų ieškovių, dalyvaujančių viešajame pirkime „Viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdu įgyvendinamas projektas „Šiaulių tardymo izoliatoriaus iškėlimas iš miesto centrinės dalies į Šiaulių raj. sav., Ginkūnų sen., Malavėniukų k.“ Nr. 652650 (toliau – Pirkimas), ieškiniai tai pačiai atsakovei, perkančiajai organizacijai – biudžetinei įstaigai (toliau – BĮ) Lietuvos kalėjimų tarnybai. Civilinėse bylose ginčijamas tas pats perkančiosios organizacijos sprendimas, kuriuo apskaičiuotas ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo įvertinimo balas, taigi, civilinėse bylose nagrinėjami reikalavimai yra tarpusavyje susiję. Bylose paduoti ieškiniai galimai grindžiami iš esmės tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. nepagrįstai apskaičiuotais balais pagal Pirkimo dokumentuose nustatytus ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo įvertinimo kriterijus, parametrus. Prašomose sujungti bylose teisminiai procesai yra pradėti panašiu laikotarpiu, todėl, sujungus bylas, būtų išlaikomi vienodi bylų nagrinėjimo etapai pirmosios instancijos teisme. Tam, kad civilinėse bylose būtų įgyvendinti proceso koncentruotumo ir efektyvumo principai, tikslinga tas pačias faktines ir teisines aplinkybes bei šalių paaiškinimus išklausyti ir įvertinti viename teisminiame procese. Ieškovės nuomone, netenkinus prašymo dėl civilinių bylų sujungimo, gali kilti rizika, kad civilines bylas nagrinėjantys teismai priims prieštaringus procesinius sprendimus.

3. Atsakovė BĮ Lietuvos kalėjimų tarnyba apeliacinės instancijos teismui padavė prašymus netenkinti ieškovės UAB „DG VPP vystymas“ prašymo dėl bylų sujungimo. Atsakovė nurodė, kad prašomos sujungti bylos nėra vienarūšės. Kiekvieno iš ieškovių pasiūlymas Pirkime yra vertinamas pagal individualius sprendinius, vertinant ar jie yra pagrįsti ir bus realiai įgyvendinti. Ta aplinkybė, kad atsakovės sprendimas surašytas viename akte, nereiškia, jog atsakovė priėmė vienodus sprendimus visų ieškovių atžvilgiu. Civilinėje byloje pripažinus, kad viena iš ieškovių tinkamai pagrindė savo techninį sprendimą Pirkime, tokia aplinkybė nedaro įtakos kitų ieškovių techninių pasiūlymų įvertinimui. Atsakovės vertinimu, sujungus prašomas bylas, jos nebus išnagrinėtos greičiau. Nors prašomos sujungti bylos pradėtos nagrinėti panašiu metu, tačiau civilinėse bylose Nr. e2-419-538/2025, Nr. e2-251-569/2025 buvo nustatyti kiti procesiniai terminai, todėl tikėtina, jog bylos bus skirtingose proceso stadijose. Atsakovė atkreipia dėmesį, kad viešųjų pirkimų byloms nustatytas specialus teisinis reglamentavimas ir itin trumpi bylų išnagrinėjimo terminai. Kadangi prašomose sujungti bylose sprendžiami sudėtingi techninių pasiūlymų pagrįstumo klausimai, kurie tarpusavyje reikšmingai skiriasi, bylų sujungimas nulemtų ilgesnius bylų išnagrinėjimo terminus. Atsakovė pažymi, kad ieškovė prašomose sujungti bylose buvo pateikusi prašymus susipažinti su kitų ieškovių pasiūlymais, paduotais Pirkime, tačiau tokie prašymai buvo atmesti. Todėl, atsakovės vertinimu, ieškovė procesinėmis priemonėmis siekia ne ginti savo pažeistas teises ar teisėtus interesus, o susipažinti su kitų ieškovių pasiūlymų, pateiktų Pirkime, konfidencialiomis dalimis. Atsakovės teigimu, sujungus civilines bylas, būtų pažeistos kitų ieškovių teisės į pasiūlymų konfidencialumą, būtų atskleisti jų know-how (liet. praktinė patirtis), komercinės paslaptys.

4. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 136 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatęs, jog teismo (teismų) žinioje yra kelios vienarūšės bylos, kuriose dalyvauja tos pačios šalys, arba kelios bylos pagal vieno ieškovo ieškinius skirtingiems atsakovams, arba pagal skirtingų ieškovų ieškinius tam pačiam atsakovui, gali sujungti tas bylas į vieną bylą, kad jos būtų kartu išnagrinėtos, jeigu taip sujungus bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai, taip pat tais atvejais, kai nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima išnagrinėti skyrium. Dėl tame pačiame teisme nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) prašymu sprendžia to teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, dėl skirtinguose teismuose nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) prašymu – aukštesnės pakopos teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas.

5. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenų matyti, kad prašomos sujungti bylos Nr. e2-251-569/2025, Nr. e2-419-538/2025, Nr. e2-420-440/2025 gautos Vilniaus apygardos teisme, tačiau Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. sausio 3 d. nutarties pagrindu, vadovaujantis CPK 62¹ straipsnio 2 dalimi, civilinė byla Nr. e2-251-569/2025 perduota nagrinėti Šiaulių apygardos teismui, o civilinės bylos Nr. e2-419-538/2025, Nr. e2-420-440/2025 – Klaipėdos apygardos teismui. Nors nagrinėjamu atveju susiklosčiusi procesinė situacija lemia, kad prašomų sujungti civilinių bylų teismingumas nepakito, t. y. Klaipėdos ir Šiaulių apygardos teismo teisėjai, nagrinėdami nurodytas bylas, veikia Vilniaus apygardos teismo vardu (CPK 62¹ straipsnio 4 dalis), visgi, faktiškai šios bylos nagrinėjamos Klaipėdos ir Šiaulių apygardų teismuose. Atitinkamai, tais atvejais, kai byla, pagal CPK 62¹ straipsnio 2 dalį yra paskiriama faktiškai nagrinėti kito apygardos teismo (kito negu pagal CPK nustatytą teismingumą) teisėjams, vadovaujantis CPK 136 straipsnio 4 dalies nuostatomis, aukštesnės pakopos teismo pirmininkui arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkui yra suteikta kompetencija išspręsti bylų, faktiškai nagrinėjamų skirtinguose apygardų teismuose, sujungimo klausimą. Tokia pozicija atitinka ir Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką bylose, kuriose sprendžiamas civilinių bylų sujungimo klausimas įgyvendinus 62² ir 62³ straipsnių nuostatas, kai civilinės bylos faktiškai nagrinėjamos skirtinguose apygardos teismuose arba skirtingų apygardų teismų veiklos teritorijose veikiančiuose apylinkės teismuose (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. rugpjūčio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2KT-72-790/2024; 2024 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2KT-82-790/2024).

6. CPK 2 straipsnyje reglamentuota, kad civilinio proceso tikslas yra ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių. Tam, kad būtų pasiekti šie civilinio proceso tikslai, teismui ir proceso šalims yra nustatyta pareiga siekti, jog byla būtų išnagrinėta operatyviai. Ši bendrojo pobūdžio pareiga yra detalizuojama įvairiose CPK nuostatose, be kita ko, CPK 7 straipsnyje, kuriame nustatyta teismo pareiga užkirsti kelią proceso vilkinimui, siekti, kad byla būtų išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu ir kuo ekonomiškiau, o šalims – pareiga sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. Nurodyti civilinio proceso tikslai ir principai yra aktualūs ir sprendžiant klausimą dėl civilinių bylų sujungimo.

7. Iš LITEKO duomenų matyti, kad Šiaulių apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-251-569/2025 pagal UAB „Amberola“ ieškinį atsakovei BĮ Lietuvos kalėjimų tarnybai. Ieškiniu prašoma pripažinti neteisėtu BĮ Lietuvos kalėjimų tarnybos 2024 m. gruodžio 3 d. sprendimą, kuriuo ieškovei UAB „Amberola“ Pirkime suteiktas 0 balų įvertinimas pagal pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus „Pasiūlymo kokybė ir efektyvumas (T)“ parametro „Energetinis efektyvumas (P2)“ subparametrą „Elektros energijos suvartojimas (R2)“. Ieškinio reikalavimai grindžiami aplinkybėmis, kad atsakovė, priimdama skundžiamą sprendimą, nesilaikė Pirkimo sąlygų, neįvertino ieškovės pasiūlymo pagal ginčo kriterijų, ieškovės pasiūlymą įvertino pagal neišviešintus kriterijus, o, priimdama skundžiamą sprendimą, pažeidė teisės aktų ir Pirkimo sąlygų reikalavimus.

8. Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-419-538/2025 pagal ieškovės UAB „Būsto projektai SPV“ ieškinį atsakovei BĮ Lietuvos kalėjimų tarnybai. Ieškiniu prašoma panaikinti BĮ Lietuvos kalėjimų tarnybos 2024 m. gruodžio 3 d. sprendimą dėl UAB „Būsto projektai SPV“ galutinio pasiūlymo įvertinimo, pasiūlymo eilės ir laimėtojo Pirkime nustatymo dalyje, kurioje sudaryta pasiūlymų eilė ir atliktas ekonominio naudingumo vertinimas, bei suteikti balai, susiję su kriterijaus „T“ parametro „P2“ rodiklio „R1“ įvertinimo rezultatais ir kriterijaus „C“ balais, suteiktais UAB „Būsto projektai SPV“ ir UAB „Spi 1“. Ieškinio reikalavimai grindžiami aplinkybėmis, kad perkančioji organizacija netinkamai apskaičiavo ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų „C“ (metinis atlyginimas) ir šio kriterijaus balą, parametro „P2“ rodiklio „R1“ (šilumos energijos patalpų šildymui suvartojimas kWh per metus) ir šio rodiklio balą, netinkamai pritaikė Pirkimo sąlygas.

9. Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-420-440/2025 pagal ieškovės UAB „DG VPP vystymas“ ieškinį atsakovei BĮ Lietuvos kalėjimų tarnybai. Ieškiniu prašoma panaikinti BĮ Lietuvos kalėjimų tarnybos 2024 m. gruodžio 3 d. sprendimą dėl pasiūlymų eilės Pirkime nustatymo, įskaitant ir sprendimą dėl ieškovei UAB „DG VPP vystymas“ skirtų balų pagal parametrą „P2“ (energetinis efektyvumas); sugrąžinti ginčo šalis į prieš pažeidimą buvusią padėtį, pakartotinį ieškovės ir kitų dalyvių pasiūlymų įvertinimą; nutraukti Pirkimo procedūras. Ieškinio reikalavimai grindžiami aplinkybėmis, kad skundžiamas perkančiosios organizacijos sprendimas neatitinka Pirkimo dokumentų reikalavimų, jame pateiktos išvados nepagrįstos objektyviais duomenimis. Ieškovės teigimu, Pirkimas turi būti nutrauktas, nes Pirkimo metu buvo pažeisti skaidrumo, lygiateisiškumo principai, o susidariusios padėties neįmanoma ištaisyti kitaip, nei nutraukus Pirkimo procedūras.

10. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, matyti, kad prašomose sujungti bylose ieškinius yra padavusios skirtingos ieškovės tai pačiai atsakovei – BĮ Lietuvos kalėjimų tarnybai – dėl to paties Pirkime priimto sprendimo, kuriuo sudaryta Pirkime paduotų pasiūlymų eilė ir nurodytas ieškovių pasiūlymų ekonominio naudingumo įvertinimas, ieškovių pasiūlymams paskirti balai. Visgi, susipažinus su prašomų sujungti civilinių bylų duomenimis, nenustatyta pagrindo išvadai, kad tarp prašomų sujungti bylų yra toks ryšys, kuris trukdytų šias bylas išnagrinėti jų nesujungus ir ginčus išspręsti greitai bei teisingai. Pažymėtina, kad prašomose sujungti bylose ieškovės nesutinka su kiekvienos jų pasiūlymų atžvilgiu perkančiosios organizacijos atliktu ekonominio naudingumo įvertinimu ir suteiktais balais pagal atitinkamus ekonominio naudingumo įvertinimo parametrus. Nors prašomų sujungti bylų dalykas – reikalavimas panaikinti skundžiamą perkančiosios organizacijos sprendimą – sutampa, tačiau bylos nėra laikytinos vienarūšėmis. Ieškovės perkančiosios organizacijos sprendimą ginčija dalyse dėl jų pasiūlymo individualaus įvertinimo ir už atitinkamą ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų, parametrą ar rodiklį suteiktų balų, t. y. kiekviena iš ieškovių siekia pagrįsti, kad joms už atitinkamą ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų, parametrą ar rodiklį turėjo būti suteiktas kitoks įvertinimas, nei nurodytas skundžiamame sprendime. Nurodytos aplinkybės reiškia, kad prašomose sujungti bylose turės būti vertinamos kiekvieno iš Pirkime ieškovių pateiktų pasiūlymų individualios aplinkybės dėl Pirkimo sąlygose nurodytų kriterijų įgyvendinimo (pvz., dėl kiekvienos iš tiekėjų pasiūlyme nurodyto šilumos energijos kiekio suvartojimo ir tokį parametrą pagrindžiančių faktinių duomenų). Pažymėtina, kad prašomose sujungti bylose tiriamos faktinės aplinkybės skirsis ir dėl to, kad ieškovės nurodo skirtingus faktinius pagrindus, kuriais grindžia, jog įgyvendino atitinkamus ekonominio naudingumo įvertinimo parametrus. Priešingai nei nurodoma prašyme dėl bylų sujungimo, sujungus šias civilines bylas gali būti nepasiekti civilinių bylų sujungimo instituto tikslai (greitesnis ir efektyvesnis bylos nagrinėjimas), nes sujungus bylas dėl ieškiniais reiškiamų reikalavimų pobūdžio, procesinių dokumentų ir juose nurodomų argumentų apimties, bylose reikiamų nustatyti faktinių aplinkybių, poreikio pateikti papildomus atsikirtimus ar paaiškinimus dėl visų ieškovių pasiūlymų Pirkime įvertinimo, būtų apsunkintas civilinės bylos nagrinėjimo procesas, o bendra bylos nagrinėjimo trukmė galėtų nepagrįstai pailgėti.

11. Nenustačius CPK 136 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų sąlygų aptariamų civilinių bylų sujungimui, prašymas sujungti Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamas civilines bylas Nr. e2-419-538/2025, Nr. e2-420-440/2025 ir Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-251-569/2025 netenkinamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 136 straipsnio 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nesujungti Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamų civilinių bylų Nr. e2-419-538/2025, Nr. e2-420-440/2025 ir Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-251-569/2025.