- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-06-18
- Bylos Nr.
- e2-360-450/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00335-2025-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Teisėjas
- Asta Radzevičienė (pran.)
- Ieškovas
- Ballena Blanca OÜ
- Atsakovas
- MM Group
- Trečiasis asmuo
- Elenesa
- Pareiškėjas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2026 m. vasario 27 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovės Estijos Respublikos bendrovės „Ballena Blanca OÜ“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „MM Group“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė „Elenesa“.
Ieškovė Estijos Respublikos bendrovė „Ballena Blanca OÜ“ (toliau – ir ieškovė, „Ballena Blanca OÜ“) kreipėsi į teismą su netiesioginiu ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „MM Group“ (toliau – ir atsakovė) 5 566 000 Eur skolą ir 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo trečiajam asmeniui bankrutuojančiai UAB „Elenesa“ (šiuo metu likviduojama dėl bankroto) (toliau – ir trečiasis asmuo, LUAB „Elenesa“). Kauno apygardos teismas 2025 m. lapkričio 18 d. nutartimi patvirtino ieškovės, atsakovės ir trečiojo asmens 2025 m. lapkričio 16 d. sudarytą taikos sutartį (toliau – ir taikos sutartis), nutraukė civilinę bylą Nr. e2-1202-413/2025 pagal ieškovės „Ballena Blanca OÜ“ netiesioginį ieškinį atsakovei UAB „MM Group“, trečiasis asmuo LUAB „Elenesa“ dėl skolos priteisimo. Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI, pareiškėja) pateikė prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-1202-413/2025, panaikinti Kauno apygardos teismo 2025 m. lapkričio 18 d. nutartį, atsisakyti patvirtinti 2025 m. lapkričio 16 d. ieškovės, atsakovės ir trečiojo asmens sudarytą taikos sutartį. Pareiškėja nurodė, kad yra pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-1202-413/2025 pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą dėl to, jog nutartimi teismas nusprendė dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą asmens materialiųjų teisių ar pareigų. Pareiškėjos įsitikinimu, 2025 m. lapkričio 18 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartis pažeidžia jos, kaip LUAB „Elenesa“ kreditorės teises. Pagal taikos sutartį atsakovė UAB „MM Group“ įsipareigojo sumokėti trečiajam asmeniui LUAB „Elenesa“ 4 731 100 Eur kompensaciją, kuri sudaro 85 procentus ieškinio reikalavimo sumos, o tai reiškia, kad trečiasis asmuo atsisakė 15 procentų reikalavimo atsakovei ir tokiu būdu pažeidė VMI, kaip kreditorės, interesą gauti kuo didesnį finansinio reikalavimo patenkinimą skolininkės bankroto byloje. Be to, taikos sutartimi atsakovė kompensaciją įsipareigojo sumokėti ne vėliau nei per 5 darbo dienas nuo piniginių lėšų iš UAB „Edensa“ gavimo dienos, tačiau UAB „Edensa“ 2025 m. liepos 3 d. buvo iškelta restruktūrizavimo byla (šiuo metu restruktūrizavimo byla nutraukta ir Vilniaus apygardos teismo 2026 m. kovo 3 d. nutartimi civilinėje byloje eB2-868-861/2026 iškelta bankroto byla), todėl skolos išieškojimas iš bankrutuojančios (tuo metu restruktūrizuojamos) UAB „Edensa“ (toliau – BUAB „Edensa“) yra apsunkintas, o tai suponuoja prielaidą, jog minėtos taikos sutarties vykdymas yra apsunkintas, kadangi UAB „MM group“ įsipareigojimo įvykdymas yra atidedamas neapibrėžtam laikui, kyla pagrįstų abejonių dėl galimybės atgauti skolą iš restruktūrizuojamo (bankrutuojančio) juridinio asmens. Pareiškėja nurodė, kad taikos sutartis pažeidžia jos, kaip kreditorės, teises, prieštarauja viešajam interesui, be to, pareiškėja nebuvo informuota apie taikos sutarties sąlygas, į bylą trečiojo asmens statusu įtraukta nebuvo, todėl yra pagrindas atnaujinti procesą byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2026 m. vasario 27 d. nutartimi pareiškėjos prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-1202-413/2025 netenkino.
Teismas įvertino, kad pareiškėja procesinio termino pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo nepraleido.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėja yra trečiojo asmens LUAB „Elenesa“ kreditorė, jos finansinis reikalavimas sudaro 1 196 030,52 Eur.
Teismas padarė išvadą, kad įsiteisėjusia teismo nutartimi, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis, nėra nuspręsta dėl pareiškėjos materialiųjų teisių ir pareigų. Teismas akcentavo, kad vien aplinkybė, jog pareiškėja yra LUAB „Elenesa“ kreditorė, nesudaro pagrindo vertinti, jog procese, kuriame dalyvavo bankrutuojanti bendrovė, buvo nuspręsta dėl kreditorės teisių ir pareigų.
Teismo nutartyje pažymėta, kad taikos sutartyje nėra aptartos ir (ar) modifikuotos pareiškėjos teisės ir pareigos, o VMI nenurodė, dėl kokios konkrečios jos teisės teismas nusprendė procese, kurį prašoma atnaujinti.
Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad taikos sutarties sąlyga, kuria susitarta dėl 85 procentų dydžio kompensacijos sumokėjimo, nepažeidžia trečiojo asmens kreditorių teisių ir interesų. Be to, teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-272-1012/2025 patvirtinta taikos sutartis, kurią sudarė UAB „MM Group“, UAB „Elenesa“, UAB „Edensa“ ir ieškovai, minėta taikos sutartimi buvo išspręstas klausimas dėl UAB „MM Group“ skolos grąžinimo LUAB „Elenesa“, t. y. UAB „MM Group“ įsipareigojo grąžinti LUAB „Elenesa“ 5 525 771 Eur, todėl net jei procesas būtų atnaujintas, iš esmės ekonominės taikos sutarties sąlygos nepasikeistų.
Teismas konstatavo, kad pareiškėja neįrodė, jog egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintas pagrindas atnaujinti procesą byloje, todėl pareiškėjos prašymą atmetė.
Pareiškėja VMI (toliau – ir apeliantė) atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2026 m. vasario 27 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą patenkinti, atnaujinti procesą Kauno apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1202-413/2025, panaikinti Kauno apygardos teismo 2025 m. lapkričio 18 d. nutartį ir atsisakyti patvirtinti taikos sutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Teismo patvirtinta taikos sutartimi yra nuspręsta dėl pareiškėjos materialiųjų teisių. Pagal taikos sutartį UAB „MM Group“ įsipareigojo sumokėti LUAB „Elenesa“ 4 731 100 Eur kompensaciją, o tai sudaro 85 procentus ieškinio reikalavimo sumos. Ši taikos sutarties sąlyga reiškia, kad trečiasis asmuo atsisakė dalies reikalavimo atsakovei ir tokiu būdu pažeidė pareiškėjos, kaip kreditorės, interesą gauti finansinio reikalavimo patenkinimą. Be to, taikos sutartimi atsakovė kompensaciją įsipareigojo sumokėti ne vėliau nei per 5 darbo dienas nuo piniginių lėšų iš UAB „Edensa“ gavimo dienos, tačiau UAB „Edensa“ 2025 m. liepos 3 d. yra iškelta restruktūrizavimo byla, todėl skolos išieškojimas iš UAB „Edensa“ yra apsunkintas, o tai suponuoja prielaidą, jog minėtos taikos sutarties vykdymas yra apsunkintas, kadangi UAB „MM group“ įsipareigojimo įvykdymas yra atidedamas neapibrėžtam laikui, kyla pagrįstų abejonių dėl galimybės atgauti skolą iš restruktūrizuojamo juridinio asmens.
Trečiasis asmuo LUAB „Elenesa“, atstovaujama nemokumo administratoriaus M. K., atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2026 m. vasario 27 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Apeliantė siekia, kad civilinė byla būtų išnagrinėta pakartotinai, t. y. atskirajame skunde nenurodo argumentų, kuriais grįstų nutarties neteisėtumą ir pagrindą atnaujinti procesą byloje.
Nutartimi, kuria patvirtinta taikos sutartis, nėra pasisakyta dėl pareiškėjos teisių ar pareigų. Vien tai, kad taikos sutartį sudarė bankrutuojanti bendrovė savaime nereiškia, kad visi bankrutuojančios bendrovės kreditoriai turi interesą dalyvauti civilinėje byloje. Pareiškėja nenurodė, kaip taikos sutartimi buvo nuspręsta dėl jos patvirtinto finansinio reikalavimo skolininkės bankroto byloje.
Nemokumo administratorius, siekdamas kuo didesnio trečiojo asmens kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimo, priėmė sprendimą sudaryti taikos sutartį, kurioje būtų nustatyta aiški atsiskaitymo tvarka ir gauta 85 procentų ieškinio reikalavimo dalies. Pareiškėja nepagrindė, kaip taikos sutartis pažeidė viešąjį interesą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-1202-413/2025, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas. Pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinės instancijos teismas vertina laikydamasis atskirojo skundo ribų, t. y. pagal atskirajame skunde nurodytus faktinius ir teisinius argumentus. Pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas ir absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Dėl proceso atnaujinimo instituto taikymo
Proceso atnaujinimo institutą reglamentuoja CPK III dalies XVIII skyriaus normos. CPK 365 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka.
Proceso atnaujinimo institutas įstatymų leidėjo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje vertinamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad proceso atnaujinimo instituto tikslas – išvengti galimo neteisėto teismo sprendimo teisinių padarinių, užtikrinant teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistų teisių ir interesų naudodamasis teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancine tvarka būdais, kadangi tam jau nebėra procesinės galimybės, arba šia tvarka naudojantis atitinkamų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių ištaisyti nepavyko. Proceso atnaujinimą reglamentuojančios teisės normos turi būti taikomos ne formaliai, bet atsižvelgiant į tai, kad paprastai galimybė atnaujinti procesą užbaigtoje byloje šaliai, kurios interesai pažeidžiami neteisėtu ar nepagrįstu sprendimu, yra vienintelė priemonė pašalinti asmens teisių ir interesų pažeidimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-248/2019, 15 punktas; 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-228-823/2020, 15–16 punktai; 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-701/2022, 28 punktas).
Proceso atnaujinimas galimas tik esant CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems konkretiems proceso atnaujinimo pagrindams, t. y. teisiškai reikšmingiems faktams, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas. Dėl šios priežasties su prašymu atnaujinti procesą besikreipiančiam asmeniui tenka pareiga įrodyti esant bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas vertintinas bylos aplinkybių kontekste, siekiant išsiaiškinti, ar nurodytos aplinkybės leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo sprendimų (nutarčių) teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-701/2022, 29 punktas).
Dėl proceso atnaujinimo pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą
Pareiškėja VMI prašymą atnaujinti procesą Kauno apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1202-413/2025 pagal ieškovės „Ballena Blanca OÜ“ netiesioginį ieškinį atsakovei UAB „MM Group“ dėl 5 566 000 Eur skolos priteisimo grindė CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintu pagrindu. Pareiškėja nurodė, kad teismas 2025 m. lapkričio 18 d. nutartimi patvirtinęs taikos sutartį nusprendė dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą asmens materialiųjų teisių ar pareigų, t. y. patvirtinta taikos sutartis pažeidžia jos, kaip LUAB „Elenesa“ kreditorės, teises. Pareiškėjos teigimu, tai, kad pagal taikos sutartį atsakovė UAB „MM Group“ įsipareigojo sumokėti trečiajam asmeniui LUAB „Elenesa“ 4 731 100 Eur kompensaciją, kuri sudaro 85 procentus ieškinio reikalavimo sumos bei atsakovė kompensaciją įsipareigojo sumokėti ne vėliau nei per 5 darbo dienas nuo piniginių lėšų iš restruktūrizuojamos (šiuo metu bankrutuojančios) UAB „Edensa“ gavimo dienos, reiškia, kad taikos sutarties sąlygos, kuriomis atsisakyta 15 procentų reikalavimo atsakovei bei vykdymas yra apsunkintas, pažeidžia VMI, kaip kreditorės, interesą gauti kuo didesnį finansinio reikalavimo patenkinimą bankroto byloje. Pareiškėja nebuvo informuota apie taikos sutarties sąlygas, į bylą trečiojo asmens statusu įtraukta nebuvo, todėl, jos vertinimu, yra pagrindas atnaujinti bylą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą.
CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu procesas atnaujinamas dėl to, kad buvo nuspręsta dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų. Taigi procesas šiuo pagrindu atnaujinamas, nes nagrinėjant bylą buvo pažeistas vienas pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų – teisė būti išklausytam (lot. audiatur et altera pars). Atnaujinus bylą šiuo pagrindu, teismo procesas turi būti pakartotas tam, kad anksčiau į bylos nagrinėjimą neįtrauktas asmuo galėtų pasinaudoti visomis savo procesinėmis teisėmis nuo pat bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2006; 2015 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403-687/2015).
Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos. Neįtrauktas į bylos nagrinėjimą asmuo neturi galimybių ginti savo pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdais – naudotis instancine teismų sistema, todėl proceso atnaujinimas yra vienintelė šio asmens galimybė ginti savo teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-378/2019, 33, 34 punktai).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2025 m. lapkričio 18 d. nutartimi patvirtino ieškovės, atsakovės ir trečiojo asmens 2025 m. lapkričio 16 d. sudarytą taikos sutartį ir nutraukė civilinę bylą Nr. e2-1202-413/2025 pagal ieškovės „Ballena Blanca OÜ“ netiesioginį ieškinį atsakovei UAB „MM Group“, trečiasis asmuo LUAB „Elenesa“ dėl skolos priteisimo. Kaip matyti, taikos sutartį ieškovės vardu pasirašė įgaliotas asmuo – valdybos narys, atsakovės vardu – direktorius, trečiojo asmens LUAB „Elenesa“ vardu pasirašė nemokumo administratorius. Taikos sutarties 1 punkte šalys sulygo, kad atsakovė įsipareigoja sumokėti trečiajam asmeniui 4 731 100 Eur kompensaciją, o 2 punkte nurodyta, jog atsakovė įsipareigoja sumokėti trečiajam asmeniui minėtą kompensaciją ne vėliau nei per 5 darbo dienas nuo piniginių lėšų iš restruktūrizuojamos (bankrutuojančios) „Edensa“ gavimo dienos.
Byloje nėra ginčo, kad pareiškėja VMI yra trečiojo asmens LUAB „Elenesa“ kreditorė, kurios finansinis reikalavimas patvirtintas bankroto byloje.
Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 56 straipsnio 2 dalis numato, kad juridinio asmens valdymo organo teises ir pareigas bankroto proceso metu įgyvendina nemokumo administratorius. Pagal JANĮ 66 straipsnio 1 dalį paskirtas nemokumo administratorius bankroto proceso metu be kitų atlieka šias funkcijas: įgyvendina juridinio asmens valdymo organo teises ir pareigas; gina visų kreditorių, taip pat juridinio asmens teises ir teisėtus interesus; atstovauja juridiniam asmeniui teisme (JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 1, 3 ir 10 punktai).
Bankrutuojančią įmonę, kaip dalyvaujantį civilinėje byloje asmenį civiliniame procese atstovauja teismo nutartimi paskirtas bankroto (nemokumo) administratorius arba pagal pavedimo sutartį kitas jo įgaliotas asmuo (CPK 55 straipsnis). Kiti asmenys – kreditoriai, kreditorių susirinkimas (komitetas) pagal įstatymą neturi įgaliojimų vesti civilinę bylą teisme bankrutuojančios įmonės vardu ir interesais, neturi tokių įgaliojimų įmonės vardu veikti kitose nagrinėjamose civilinėse bylose. Kreditorių susirinkimas ar komitetas, įgyvendinantis kreditorių teises, negali priimti teismo paskirtam bankroto (nemokumo) administratoriui privalomų valdingų sprendimų, kurie ribotų administratoriui įstatymu priskirtų įgaliojimų vykdymą, taip pat teismine tvarka ginant įmonės bei pačių kreditorių teises bei teisėtus interesus, t. y. jie negali įpareigoti bendrovės bankroto (nemokumo) administratorių atsisakyti ieškinio, skundo ar sudaryti taikos sutartį kitose nagrinėjamose civilinėse bylose (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1691-781/2019, 20 punktas; 2022 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2- 387-302/2022, 14 punktas).
Šiuo atveju taikos sutartis civilinėje byloje sudaryta bei pasirašyta ieškovės, atsakovės ir trečiojo asmens LUAB „Elenesa“ nemokumo administratoriaus. Minėta, kad bankrutuojančią (likviduojamą dėl bankroto) bendrovę, kaip dalyvaujantį civilinėje byloje asmenį, civiliniame procese atstovauja paskirtas nemokumo administratorius, o kiti asmenys, be kita ko ir kreditoriai, pagal įstatymą neturi įgaliojimų vesti civilinę bylą teisme bankrutuojančios bendrovės vardu ir interesais. Taigi, vykstant teismo procesui, tik nemokumo administratorius sprendžia dėl visų bendrovės vardu byloje atliekamų procesinių veiksmų. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad bendrovės nemokumo administratorius, įgyvendindamas JANĮ jam numatytą funkciją atstovauti bankrutuojančiai bendrovei teisme, turėjo teisę priimti sprendimą dėl taikos sutarties sudarymo su ieškove ir atsakove ginčo civilinėje byloje bei spręsti dėl taikos sutarties turinio (sąlygų), t. y. šalys taikos sutartyje nusistatė savitarpio teises ir pareigas be LUAB „Elenesa“, kurią atstovavo nemokumo administratorius, kreditorių, be kita ko ir pareiškėjos, pritarimo. Pažymėtina, kad pagal JANĮ klausimas dėl taikos sutarties (ne)sudarymo civilinėje byloje, kurioje dalyvauja bankrutuojanti bendrovė, nėra priskirtas kreditorių kompetencijai.
Be to, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą yra pasisakyta, kad bankrutuojančios (likviduojamos dėl bankroto) bendrovės kreditoriai naudojasi trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, procesinėmis teisėmis bankroto byloje, o ne ginčo teisena nagrinėjamoje byloje, kaip kad šiuo atveju (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-676-241/2020, 33 punktas; 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-674-467/2022, 21 punktas). Net tokios aplinkybės, kad tam tikroje civilinėje byloje nemokumo administratoriaus pozicija gali nesutapti su kreditorės pozicija ir pan., savaime nelemia poreikio kreditorei (kreditoriams) dalyvauti kitose (ne bankroto) bylose, kuriose dalyvauja bankrutuojanti bendrovė, trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, statusu (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-944-516/2023, 26 punktas; 2023 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1052-330/2023, 22 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad vien aplinkybė, jog pareiškėja yra trečiojo asmens LUAB „Elenesa“ kreditorė, kaip minėta, savaime nesudaro pagrindo vertinti, kad išnagrinėtoje byloje pagal ieškovės „Ballena Blanca OÜ“ netiesioginį ieškinį atsakovei UAB „MM Group“ trečiasis asmuo LUAB „Elenesa“ dėl skolos priteisimo teismo patvirtinta taikos sutartimi buvo nuspręsta dėl apeliantės materialiųjų teisių ir pareigų. Nėra ginčo, kad pareiškėja nėra tiesioginio tarp šalių atsiradusio materialiojo teisinio santykio subjektas, o vien aplinkybė, jog pareiškėja yra trečiojo asmens kreditorė, kurios reikalavimas patvirtintas bankroto byloje, nėra pakankama konstatuoti, kad ieškovės, atsakovės bei trečiojo asmens sudaryta taikos sutartimi ginčo teisena išnagrinėtoje byloje yra paveiktos nedalyvaujančio byloje asmens (pareiškėjos) materialiosios teisės ir pareigos.
Pažymėtina, kad dispozityvumo principas bei iš jo kylanti šalių laisvė susitarti dėl taikos sutarties, susijusios su teisminiu ginču, sąlygų nėra absoliuti, o šalių veiksmus kontroliuoja teismas. Teismas netvirtina taikos sutarties, jei byloje nustatomi CPK 42 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti pagrindai. Kitaip tariant, bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti šalių pasiektos taikos sutarties sąlygų atitikimą imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui. Teismas neturi atsisakyti tvirtinti šalių taikos sutarties, jeigu materialiojoje teisėje tų šalių teisės nevaržomos ir tokia sutartis nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-76-403/2020 57 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Taigi nagrinėjamu atveju Kauno apygardos teismas 2025 m. lapkričio 18 d. nutartimi patvirtinęs ieškovės, atsakovės ir trečiojo asmens 2025 m. lapkričio 16 d. sudarytą taikos sutartį civilinėje byloje Nr. e2-1202-413/2025 įvertino šalių pateiktos taikos sutarties nuostatų atitikimą imperatyvioms įstatymų normoms bei viešajai tvarkai, kaip tai numatyta CPK 42 straipsnio 2 dalyje bei, tvirtindamas šalių sudarytą taikos sutartį, aiškinosi, ar taikos sutartyje nustatytomis sąlygomis nepažeidžiamos trečiųjų asmenų teisės.
Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Kauno apygardos teismo 2025 m. lapkričio 18 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartimi tiesiogiai dėl pareiškėjos teisių ar pareigų nepasisakyta, taikos sutartis nesukuria pareiškėjai materialiųjų teisių ar pareigų, nėra modifikuota pareiškėjos teisinė padėtis – nustatytos, pripažintos, pakeistos, panaikintos jos materialiosios teisės ar pareigos. Dėl nurodytų priežasčių nagrinėjamu atveju negalimas proceso atnaujinimas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytu pagrindu. Apeliantės atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, kad teismo 2025 m. lapkričio 18 d. nutartimi patvirtintoje taikos sutartyje nėra pasisakyta dėl apeliantės teisių ir (ar) pareigų, todėl konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė prašymą atnaujinti procesą byloje. Pažymėtina, kad paaiškėjus netinkamam trečiojo asmens bendrovės nemokumo administratoriaus procesiniam elgesiui konkrečioje byloje, kreditoriai turi teisę savo pažeistas subjektines teises ginti ir reikalaudami iš trečiojo asmens nemokumo administratoriaus žalos atlyginimo.
Dėl procesinės bylos baigties
Apibendrindamas nustatytas aplinkybes ir nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė civilinio proceso normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimo institutą, tinkamai įvertino klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes ir priėmė pagrįstą nutartį, kurios pakeisti ar panaikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo, todėl Kauno apygardos teismo 2026 m. vasario 27 d. nutartis paliekama nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2026 m. vasario 27 d. nutartį palikti nepakeistą.