Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Latvelės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Jadvygos Mardosevič ir Vilijos Mikuckienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Orivas“ prašymą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. balandžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2T-33-912/2026 peržiūrėjimo, suinteresuoti asmenys – „Laboratoires Bouchara Recordati“, „Bouchara Recordati“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Dėl civilinės bylos (ne)sustabdymo

Suinteresuoti asmenys prašo atmesti pareiškėjos prašymą dėl civilinės bylos sustabdymo. Nurodo, kad skolininkės veiksmai vykdymo procese ir šioje byloje, klaidinant suinteresuotus asmenis, antstolę ir teismą, yra nesąžiningi – nepagrįstu prašymu dėl bylos sustabdymo siekiama paralyžiuoti įsiteisėjusio Versalio teismo sprendimo vykdymą neapibrėžtą laiką, nepaisant to, kad teismo sprendimas yra įsiteisėjęs ir vykdytinas. Kasacinis skundas Prancūzijoje buvo pateiktas dar 2025 m. liepos 16 d. ir pareiškėja galėjo prašyti sustabdyti bylą bet kuriuo metu, tačiau to tikslingai nedarė. Prašymo pateikimo momentas patvirtina, kad prašymas laikytinas ne siekiu išvengti neva nesuderinamų sprendimų, o suplanuotu Versalio teismo sprendimo vykdymo paralyžiavimo įrankiu. Pareiškėjos teiginys apie deponuotas lėšas patvirtina, kad Versalio teismo sprendimas turi būti vykdomas be papildomo vilkinimo, o pareiškėja yra pajėgi vykdyti įsiteisėjusį Versalio teismo sprendimą. Kasacinis procesas Prancūzijoje truks ilgai; papildomas neapibrėžtos trukmės bylos nagrinėjimo atidėjimas būtų neproporcingas ir nesuderinamas su Reglamento Nr. 1215/2012 tikslais. Teismas jau du kartus (2026 m. kovo 9 d. ir 2026 m. gegužės 20 d. nutartimis) atmetė pareiškėjos prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis buvo siekiama sustabdyti Versalio teismo sprendimo vykdymą, tačiau prašymo dėl bylos sustabdymo tenkinimas reikštų tą patį rezultatą, tik ilgesniam ir neapibrėžtam terminui. Teismo diskrecija pagal Reglamento 51 straipsnį neturi būti panaudota pareiškėjai sąmoningai piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis; pareiškėja, sąmoningai nevykdydama įsiteisėjusio sprendimo, pažeidžia LBR teisę į teisminę gynybą – efektyvų galutinio sprendimo vykdymą.

Reglamento Nr. 1215/2012 51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, kuriam pateikiamas prašymas atsisakyti vykdyti teismo sprendimą, arba teismas, kuris nagrinėja skundą pagal Reglamento 49 straipsnį arba 50 straipsnį, gali sustabdyti bylos nagrinėjimą, jeigu kilmės valstybėje narėje teismo sprendimas buvo apskųstas įprastine tvarka arba jeigu tokio skundo pateikimo terminas dar nesibaigė. Tai reiškia, kad Lietuvos apeliacinis teismas turi teisę, bet ne pareigą, sustabdyti prašymo dėl užsienio teismo sprendimo pripažinimo nagrinėjimą esant dviem pagrindams: teismo sprendimas yra apskundžiamas įprastinėmis atitinkamos valstybės teismų sprendimų kontrolės formomis; terminas šiam skundui paduoti dar nėra pasibaigęs. Iš esmės abiejų prašymo nagrinėjimo sustabdymo pagrindų tikslas yra užtikrinti, kad prašomas pripažinti užsienio valstybės teismo sprendimas yra galutinis ir įsiteisėjęs. Teismų praktikoje pripažįstama, kad apeliacinio proceso užsienio valstybėje pradžia pati savaime nėra pagrindas stabdyti bylos nagrinėjimą, nes net tuo atveju, jei prašomas pripažinti užsienio teismo sprendimas būtų panaikintas (tenkinta apeliacija), suinteresuotas asmuo galėtų savo teises ir interesus ginti pasinaudodamas kitais institutais, pavyzdžiui, sprendimo įvykdymo atgręžimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2T-11-370/2016; 2017 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2T-51-823/2017). Bylą nagrinėjantis teismas konkrečios bylos aplinkybių kontekste, be kita ko, turi įvertinti, ar stabdymas labiau atitinka šalių interesus nei bylos išnagrinėjimas, atsižvelgdamas, be kita ko, ir į tai, ar dėl bylos sustabdymo nepagrįstai nepailgės užsienio teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo jį vykdyti procesas.

Pagal Reglamento Nr. 1215/2012 41 straipsnio 1 dalį, laikantis šio skirsnio nuostatų, kitoje valstybėje narėje priimtų teismo sprendimų vykdymo procedūrą reglamentuoja valstybės narės, į kurią kreipiamasi, teisė. Valstybėje narėje priimtas teismo sprendimas, kuris yra vykdytinas valstybėje narėje, į kurią kreipiamasi, vykdomas tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir toje valstybėje narėje, į kurią kreipiamasi, priimtas teismo sprendimas.

Atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą ir įvertinęs bylos medžiagą, teismas nusprendžia, kad pareiškėjos prašyme dėl bylos nagrinėjimo sustabdymo nurodyti argumentai nepagrindžia poreikio sustabdyti šią civilinę bylą iki Prancūzijos Respublikos Kasacinis teismas išnagrinės pareiškėjos 2025 m. liepos 16 d. kasacinį skundą dėl Prancūzijos Respublikos Versalio apeliacinio teismo 2025 m. gegužės 15 d. sprendimo ir bus priimtas bei įsiteisės atitinkamas Prancūzijos Kasacinio teismo procesinis sprendimas.

Pirma, byloje nėra ginčo, kad Prancūzijos Respublikos Versalio apeliacinio teismo 2025 m. gegužės 15 d. sprendimas byloje Nr. RG 24/03523 yra įsiteisėjęs ir vykdytinas. Atsižvelgiant į pirmiau paminėtą teismų praktiką, spręstina, jog kasacinio proceso užsienio valstybėje pradžia savaime nėra pagrindas stabdyti bylos nagrinėjimą, nes net tuo atveju, jei prašomas atsisakyti pripažinti ir vykdyti užsienio teismo sprendimas būtų panaikintas, pareiškėja galėtų savo teises ir interesus ginti pasinaudodama kitais institutais, pavyzdžiui, sprendimo įvykdymo atgręžimu.

Antra, nėra pagrindo sutikti su pareiškėja, kad bylos nesustabdymas sukurtų nesuderinamų Lietuvos ir Prancūzijos teismų sprendimų dėl to paties Versalio apeliacinio teismo 2025 m. gegužės 15 d. sprendimų riziką. Reglamento Nr. 1215/2012 52 straipsnyje įtvirtinta, jog jokiomis aplinkybėmis valstybėje narėje, į kurią kreipiamasi, valstybės narės teismo priimtas sprendimas negali būti peržiūrimas iš esmės. Užsienio teismo sprendimo pripažinimas Lietuvos Respublikoje reiškia, kad tokio užsienyje priimto teismo sprendimo padariniai išplečiami į Lietuvos Respublikos teritoriją ir pripažįstami konkretūs to sprendimo sukeliami teisiniai padariniai (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2T-9-370/2020). Sprendimas, kuris yra pripažįstamas ir leidžiamas vykdyti, pripažinusioje valstybėje tampa vykdytinas, t. y. turi būti vykdomas vykdymo vietos valstybės teisės aktuose nustatyta tvarka – tokiomis pačiomis sąlygomis kaip vykdymo valstybėje priimtas teismo procesinis sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-695/2016, 20 punktas). Taigi, šioje nagrinėjamoje byloje, nagrinėjant prašymą atsisakyti pripažinti Prancūzijos Versalio apeliacinio teismo 2025 m. gegužės 15 d. sprendimo dalį ir neleisti jo vykdyti, nesprendžiama dėl ginčo esmės, nėra peržiūrimi Versalio apeliacinio teismo sprendimu išspręsti klausimai, o patikrinama, ar nėra teisės akte (Reglamente Nr. 1215/2012) nustatytų pagrindų užsienio valstybės teismo sprendimui nepripažinti ir neleisti jo vykdyti. Atitinkamai, skiriasi Lietuvos apeliacinio teismo ir Prancūzijos teismų sprendžiamų klausimų esmė, turinys ir nagrinėjimo dalykas. Jei Prancūzijos Kasacinis teismas pakeistų ar panaikintų Prancūzijos Versalio apeliacinio teismo 2025 m. gegužės 15 d. sprendimą, Prancūzijos Respublikos teisės nustatyta tvarka turėtų būti sprendžiamas ir įvykdyto apeliacinės instancijos teismo sprendimo (ar jo dalies) atgręžimo klausimas, o tokio kasacinio teismo (ar kitų kompetentingų Prancūzijos teismų) procesinių sprendimų pripažinimo ir vykdymo klausimai būtų sprendžiami Reglamento Nr. 1215/2012 nustatyta tvarka ir reglamentuota procedūra jų teisiniai padariniai išplečiami į Lietuvos Respublikos teritoriją.

Trečia, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo padaryti išvadą, kad bylos sustabdymas labiau atitiktų šalių interesų pusiausvyrą, proceso operatyvumo bei ekonomiškumo principus, nei bylos išnagrinėjimas. Viena vertus, dėl bylos sustabdymo nepagrįstai pailgėtų Versalio apeliacinio teismo 2025 m. gegužės 15 d. sprendimo pripažinimo ir leidimo jį vykdyti Lietuvos Respublikoje procesas. Kasacinis procesas Prancūzijoje dar tik prasideda, o jo trukmė neapibrėžta. Kaip pagrįstai pažymėjo suinteresuoti asmenys, pati pareiškėja prašyme dėl civilinės bylos sustabdymo nurodė, kad kasacinis procesas Prancūzijoje užtruks, Prancūzijos Kasacinis teismas tik 2026 m. birželio 4 d. išnagrinėjo procesinį kasacinio skundo išbraukimo klausimą, sprendimas dėl ginčo esmės bus priimtas vėliau, nei ši byla bus išnagrinėta Lietuvos apeliaciniame teisme (žr. pareiškėjos prašymo dėl civilinės bylos sustabdymo 39 punktą). Sutiktina su suinteresuotais asmenimis, kad, atsižvelgiant į tai, jog Versalio apeliacinio teismo 2025 m. gegužės 15 d. sprendimas yra įsiteisėjęs jau daugiau nei vienerius metus (nuo 2025 m. gegužės 15 d.), toks papildomas neapibrėžtos trukmės nagrinėjamos civilinės bylos sustabdymas būtų neproporcingas ir nesuderinamas su Reglamento Nr. 1215/2012 tikslais. Vien tai, kad pareiškėja priteistą sumą deponavo antstolės depozitinėje sąskaitoje bei antstolė priėmė patvarkymą, jog LBR palankaus sprendimo atveju lėšos bus pervestos LBR, nesudaro pagrindo nuspręsti, kad civilinės bylos sustabdymas nepažeidžia LBR intereso, jog būtų užtikrintas veiksmingas įsiteisėjusio apeliacinės instancijos teismo sprendimo vykdymas.

Pastebėtina, kad iš bylos medžiagos matyti, jog pati pareiškėja neveikė operatyviai ir nesirūpino greitu klausimo išnagrinėjimu. Pareiškėja kasacinį skundą Prancūzijoje pateikė 2025 m. liepos 16 d. ir galėjo prašyti sustabdyti bylą dėl atsisakymo pripažinti ir leisti vykdyti užsienio teismo sprendimą dar šį klausimą nagrinėjant civilinėje byloje Nr. e2T-33-912/2026. Tačiau pareiškėja prašymą dėl civilinės bylos sustabdymo pateikė tik 2026 m. birželio 15 d., prieš pat paskirtą teismo posėdį šioje byloje, kai antstolė jau buvo priėmusi 2026 m. gegužės 22 d. patvarkymą, pareiškėjai sumokėjus visą sumą pagal išsiųstą raginimą į antstolės depozitinę sąskaitą, gautų lėšų neskirstyti, kol bus priimta ir įsiteisės Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2T-70-1097/2026. Šiame kontekste sutiktina su suinteresuotais asmenimis, kad šios bylos dėl atsisakymo pripažinti užsienio teismo sprendimą sustabdymas reikštų ne tik bylos nagrinėjimo, bet ir Versalio apeliacinio teismo 2025 m. gegužės 15 d. sprendimo vykdymo proceso sustabdymą, o tokio pobūdžio klausimai pirmiausia spręstini teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, šiuo atveju – Prancūzijos teismų pagal Prancūzijos Respublikos teisę. Versalio apeliacinio teismo 2025 m. gegužės 15 d. sprendimo vykdymo sustabdymo dėl pradėto kasacinio proceso klausimas spręstinas Prancūzijos Respublikos teisme; pareiškėja nepateikė duomenų, kad tokia teise neturėjo ar neturi galimybės pasinaudoti.

Vertinant proceso sustabdymo proporcingumą ir atitiktį Reglamento tikslams, atsižvelgtina ir į tai, kad nagrinėjamu atveju neįrodyta, jog šios bylos nesustabdymas pareiškėjai galėtų sukelti neproporcingą ir galimai nepataisomą žalą, jeigu Prancūzijos Versalio apeliacinio teismo 2025 m. gegužės 15 d. sprendimas būtų įvykdytas Lietuvoje. Pareiškėja Versalio apeliacinio teismo 2025 m. gegužės 15 d. sprendimu priteistas ir nesumokėtas sumas deponavo į antstolės depozitinę sąskaitą, taigi, yra pajėgi vykdyti minėtą įsiteisėjusį sprendimą. Atsižvelgiant į proceso dėl užsienio teismų sprendimo pripažinimo bei leidimo vykdyti ypatumus bei paskirtį, teismo sprendimo (ne)pripažinimo byla galėtų būti stabdoma išimtiniais atvejais, tačiau nagrinėjamoje byloje pareiškėja, teikdama prašymą dėl bylos sustabdymo, nepagrindė išimtinio poreikio stabdyti šios bylos nagrinėjimą. Iš esmės vienintelis argumentas, kuriuo remiasi pareiškėja – pats bylos Prancūzijos Kasaciniame teisme pradėjimo faktas, nurodant, kad panaikinus apeliacinės instancijos teismo sprendimą reikėtų imtis kitų priemonių teisių gynybai. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien pareiškėjos tikėjimas, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas bus panaikintas ar pakeistas, negali būti svaria priežastimi šios bylos sustabdymui. Reglamentas teismo neįpareigoja stabdyti bylos dėl (ne)pripažinimo nagrinėjimo vien tuo pagrindu, kad užsienio teismo sprendimas yra apskųstas; byloje nesat duomenų, kad užsienio teismo sprendimas negali būti vykdomas ar jo vykdymas sustabdytas, teisėjų kolegija daro išvadą nesant pagrindo stabdyti šią bylą. Dėl to pareiškėjos prašymas dėl civilinės bylos sustabdymo atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl pagrindų atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti užsienio teismo sprendimą (ne)buvimo

Nagrinėjamoje byloje pareiškėja prašo peržiūrėti ir panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. balandžio 21 d. nutartį, kuria atmestas pareiškėjos prašymas atsisakyti pripažinti Prancūzijos Respublikos Versalio apeliacinio teismo 2025 m. gegužės 15 d. sprendimo dalį, kuria suinteresuotam asmeniui LBR iš pareiškėjos priteista procesinė bauda už Prancūzijos Respublikos Paryžiaus komercinio teismo 2020 m. liepos 6 d. sprendimo nevykdymą nuo 2020 m. lapkričio 27 d. iki 2021 m. gegužės 26 d., ir neleisti jos vykdyti.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. balandžio 21 d. nutarties turinį, pareiškėjos prašymo peržiūrėti šią nutartį argumentus, nenustatė pagrindo sutikti su pareiškėjos prašyme dėl teismo nutarties peržiūrėjimo nurodytais argumentais.

Teismo sprendimas turi būti pagrįstas ir teisėtas (CPK 263 straipsnis). Šie reikalavimai yra susiję su įstatyme nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais (CPK 270, 331 straipsniai). CPK 270 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje glausta forma turi būti išdėstytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas, taip pat įstatymai ir kiti teisės aktai bei teisiniai argumentai, kuriais teismas vadovavosi darydamas išvadas. Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022, 29 punktas). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi prašomą peržiūrėti teismo nutartį ir atsižvelgdama į prašyme atsisakyti pripažinti ir neleisti vykdyti Prancūzijos Respublikos Versalio apeliacinio teismo 2025 m. gegužės 15 d. sprendimą, atsiliepime į prašymą išdėstytus argumentus bei užsienio teismų sprendimų pripažinimo ir leidimo vykti Lietuvos Respublikoje (šiuo atveju atsisakymą vykdyti Lietuvos Respublikoje) tvarką, konstatuoja, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2026 m. balandžio 21 d. nutartyje pasisakė dėl pagrindinių (esminių) bylos faktinių ir teisinių aspektų, ištyrė visas aplinkybes, reikšmingas nagrinėjamam klausimui išspręsti, nutartyje argumentuotos išvados dėl ginčo dalyko yra pagrįstos. Teismo nutartis yra pakankamai motyvuota, todėl pareiškėjos teiginiai, kad teismas pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalyje nustatytą pareigą ir (ar) neatskleidė bylos esmės, yra atmestini kaip neatitinkantys teismo nutarties turinio ir dėl to nepagrįsti.

ES valstybių narių teismų sprendimų pripažinimas bei vykdymas, taip pat atsisakymas pripažinti bei leisti vykdyti kitoje valstybėje narėje priimtus teismų sprendimus reglamentuoti Reglamente Nr. 1215/2012. Pagal Reglamento 36 straipsnio 1 dalį ir 39 straipsnį, valstybėje narėje priimtas teismo sprendimas pripažįstamas ir vykdomas kitose valstybėse narėse, netaikant jokių specialių procedūrų. Asmeniui, dėl kurio prašoma vykdyti teismo sprendimą, pateikus prašymą, teismo sprendimą atsisakoma vykdyti tuo atveju, jei nustatoma, kad yra vienas iš Reglamento 45 straipsnyje įtvirtintų pagrindų (Reglamento 46 straipsnis). Bet kurios suinteresuotosios šalies prašymu teismo sprendimas nepripažįstamas, jei toks pripažinimas aiškiai prieštarauja valstybės narės, į kurią kreipiamasi, viešajai tvarkai (pranc. ordre public) (Reglamento 45 straipsnio 1 dalies a punktas).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo klausimą, atitiktis Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai tikrinama tik analizuojant pripažinto ir leisto vykdyti užsienio teismo sprendimo pasekmių įtaką Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai, t. y. ar pripažinto ir leisto vykdyti užsienio teismo sprendimo vykdymas Lietuvos Respublikoje nepažeistų Lietuvos Respublikos viešosios tvarkos. Viešoji tvarka suprantama siaurai ir apima tik esminius Lietuvos Respublikos visuomenės santvarkos pagrindus. Ji gali būti pažeista tik tais išimtiniais atvejais, kai užsienio teismo sprendimo įvykdymas gali sukelti pasekmes, neleistinas Lietuvos teisinės sistemos požiūriu. Sąvoka „viešoji tvarka“ aiškinama kaip tarptautinė viešoji tvarka, apimanti fundamentalius sąžiningo proceso principus, taip pat imperatyviąsias teisės normas, įtvirtinančias pagrindinius ir visuotinai pripažintus teisės principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2004; 2022 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-611/2022, 18 punktas).

Viešosios tvarkos pažeidimu pripažįstami atvejai, kai nustatoma, kad užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimas ir vykdymas prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijos įtvirtintiems pagrindiniams teisės principams ir moralės normoms, pripažįstamiems tarptautiniu mastu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2008). Viešosios tvarkos tikslas yra apsaugoti pagrindinius, gyvybiškai svarbius valstybės, visuomenės interesus, t. y. viešosios tvarkos sąvoka apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, valstybės ir visuomenės funkcionavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2006; 2022 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-611/2022, 19 punktas).

ESTT yra pažymėjęs, kad viešosios tvarkos išlyga galima remtis, tik jei kitoje valstybėje narėje priimto teismo sprendimo pripažinimas arba vykdymas būtų toks nesuderinamas su valstybės, kurioje prašoma pripažinti sprendimą, teisės sistema, kad pažeistų kurį nors pamatinį principą. Tam, kad būtų paisoma draudimo iš esmės peržiūrėti kitos valstybės teismo priimtą sprendimą, galimas pažeidimas turėtų sudaryti akivaizdų teisės normos, kuri valstybės, kurioje prašoma pripažinti sprendimą, teisės sistemoje laikoma esmine, arba teisės, kuri toje teisės sistemoje pripažinta pamatine, pažeidimą (ESTT 2014 m. spalio 23 d. sprendimas byloje flyLAL–Lithuanian Airlines AS v. Starptautiskā lidosta Rīga VAS, Air Baltic Corporation AS , C-302/13, 49 punktas).

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su prašomoje peržiūrėti teismo nutartyje padaryta išvada (žr. nutarties 27 punktą), kad panašus kaip ginčo bauda institutas įtvirtintas CPK 771 straipsnyje, dėl to pareiškėja nepagrįstai teigė, jog Prancūzijos teisėje įtvirtinta procesinė bauda už teismo sprendimo nevykdymą ir jos vykdymas Lietuvos Respublikoje pažeidžia Lietuvos viešąją teisę. Pareiškėjos nurodomi šių institutų skirtumai, t. y. tai, kad leidimų tiekti vaistinius preparatus į rinką perdavimui yra reikalingi dviejų subjektų, t. y. perduodančiojo ir perimančiojo, veiksmai, jog CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatytų baudų dydis yra žymiai mažesnis nei nagrinėjamu atveju paskirta bauda, nesudaro pagrindo padaryti kitokią išvadą. Taigi, baudos skyrimo faktas nepripažintinas pažeidžiančiu viešąją tvarką; nagrinėtinas pareiškėjos keliamas klausimas dėl ginčo baudos dydžio atitikties proporcingumo reikalavimams ir, atitinkamai, įvertinimo pareiškėjos teisių gynybos aspektu, kiek tai susiję su viešosios tvarkos užtikrinimo reikalavimu.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su deklaratyviais pareiškėjos teiginiais, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjai Prancūzijos teismo paskirtos baudos dydis sukūrė finansinį barjerą pareiškėjai pasinaudoti teise į apeliaciją. Byloje nėra objektyvių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų. Bylos medžiaga leidžia nustatyti, jog pareiškėja sumokėjo ne tik pirminę baudą, bet per raginime nustatytą terminą sumokėjo visą reikalaujamą sumą pagal Prancūzijos Versalio apeliacinio teismo 2025 m. gegužės 15 d. sprendimą ir pasinaudojo teise į apeliaciją Prancūzijos teismuose – apskundė tiek 2020 m. liepos 6 d. sprendimą, tiek 2022 m. sausio 13 d. sprendimą apeliacine tvarka, procesuose jai atstovavo profesionalūs teisininkai. Pareiškėja teikė Prancūzijos teismams procesinius dokumentus, kuriuose formulavo prašymus, atsikirtimus, skundė teismų priimtus procesinius sprendimus. Taigi, pareiškėja aktyviai naudojosi procesinėmis teisėmis. Tai, jog teismo procesas Prancūzijoje vyksta pagal nurodytos valstybės proceso įstatyme nustatytas taisykles, nereiškia pareiškėjos teisės į teisminę gynybą apribojimo.

Taip pat sutiktina su prašomoje peržiūrėti teismo nutartyje padaryta išvada (žr. nutarties 27 punktą), kad pareiškėjos argumentai, jog Versalio apeliacinio teismo 2025 m. gegužės 15 d. sprendimo pripažinimas ir vykdymas Lietuvoje bus reikšmingas jos veiklos tęstinumui, nėra pakankamas viešosios tvarkos pažeidimui konstatuoti ir pareiškėjos prašymui patenkinti. Viena vertus, ESTT yra nurodęs, kad paprastas rėmimasis rimtomis ekonominėmis pasekmėmis nėra valstybės narės, kurioje prašoma pripažinti sprendimą, viešosios tvarkos pažeidimas, kaip jis suprantamas pagal Reglamento Nr. 44/2001 34 straipsnio 1 punktą (dabar galiojantis Reglamento 45 straipsnio 8 dalies a punktas) (ESTT 2014 m. spalio 23 d. sprendimas byloje Nr. C-302/13, 58 punktas). Kita vertus, pareiškėja nepateikė reikšmingų ir pakankamų įrodymų teiginiams dėl itin neigiamų ar jos veiklos tęstinumui grėsmę keliančių pasekmių pagrįsti; priešingai, pareiškėjos atlikti mokėjimai sudaro prielaidas manyti, jog įpareigojimai jai yra pakeliami (CPK 178 straipsnis).

Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei teigia pareiškėja, prašomoje peržiūrėti nutartyje teismas pagrįstai nurodė, kad pareiškėja, remdamasi ESTT išaiškinimais „Real Madrid“ byloje, netiksliai aiškina jų turinį ir reikšmę nagrinėjamai faktinei situacijai. Nagrinėjamos bylos ir „Real Madrid“ bylos ratio deicidendi nesutampa. „Real Madrid“ byloje Ispanijos teismas priteisė sporto klubui „Real Madrid“ iš Prancūzijoje įsteigtos ir veikiančios žiniasklaidos priemonės bei žurnalisto žalos atlyginimą už visuomenės informavimo priemonėje paskelbtą straipsnį, kuriuo pakenkta klubo reputacijai. „Real Madrid“ byloje nebuvo vertinamas teismo paskirtos baudos už teismo sprendimo, kuriuo pareiškėja įpareigota atlikti veiksmus (perduoti vaistinių preparatų registracijas), nevykdymą proporcingumas, o Versalio apeliacinio teismo 2025 m. gegužės 15 d. sprendime spręsti klausimai, nesusiję su žalos reputacijai dydžiu, žiniasklaidos priemonės veikla ir priteistos žalos dydžio santykiu (atgrasomuoju poveikiu) su teise naudotis Chartijos 11 straipsnyje įtvirtinta žiniasklaidos laisve. Nėra pagrindo sutikti su pareiškėja, kad „Real Madrid“ sprendimu suformuluota taisyklė taikytina bet kokiam Chartijoje įtvirtintų teisių pažeidimui. Kaip teisingai pažymėjo suinteresuoti asmenys atsiliepime į pareiškėjos skundą, tokia pareiškėjos pateikiama interpretacija neatitinka sprendimo „Real Madrid“ byloje turinio. Pareiškėjos cituojamas sprendimo ,,Real Madrid“ byloje 44 pastraipoje pateiktas išaiškinimas, kad viešosios tvarkos išlyga taikytina esant bet kurios Chartijoje įtvirtintos pagrindinės teisės pažeidimui („Taigi tik tuo atveju, jei dėl teismo sprendimo vykdymo valstybėje narėje, kurioje prašoma pripažinti sprendimą, būtų akivaizdžiai pažeista Chartijoje įtvirtinta pagrindinė teisė, šios valstybės narės teismas privalo atsisakyti vykdyti tą sprendimą arba, nelygu atvejis, panaikinti jo pripažinimą vykdytinu“), yra susijęs su viešosios tvarkos išlygos taikymu, bet ne su pareiškėjos nurodomais vertintinais kriterijais. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjos argumentai, kad teismas, skundžiamoje nutartyje nagrinėdamas pareiškėjos prašymą atsisakyti pripažinti ir neleisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Prancūzijos Respublikos Versalio apeliacinio teismo 2025 m. gegužės 15 d. sprendimo dalį, kuria iš pareiškėjos suinteresuoto asmens LBR naudai paskirta ir priteista 2 520 000 Eur bauda, ta apimtimi, kuria ši suma viršija anksčiau paskirtą ir pareiškėjos jau sumokėtą 1 260 000 Eur baudą, ir spręsdamas dėl pareiškėjos nurodomų Chartijos 47 straipsnyje (teisė į veiksmingą teisminę gynybą) ir 17 straipsnyje (teisė į nuosavybę), kartu su 52 straipsniu (proporcingumo principas) įtvirtintų teisių pažeidimo, turėjo atlikti situacijos vertinimą pagal ESTT sprendime byloje „Real Madrid“ nurodytus kriterijus.

Nesutiktina su pareiškėjos argumentais, kad teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nesivadovavo ESTT sprendimu B. byloje ir neatliko proporcingumo patikrinimo. Viena vertus, nagrinėjamos civilinės bylos ir B. bylos situacijos nėra panašios. ESTT B. sprendime nagrinėjo situaciją, kai asmuo buvo pašalintas iš teismo proceso dėl to, jog neįvykdė tarpinių procesinių sprendimų ir dėl to teismas priėmė sprendimą dėl ieškovo reikalavimų, neišklausęs atsakovo. Teismas sprendė, kad taip asmuo procese neteko galimybės ginti savo teisių. Pritartina suinteresuotiems asmenims, kad B. sprendime ESTT suformulavo proporcingumo reikalavimą pašalinimo iš proceso sankcijai: „tokios sankcijos neturi būti akivaizdžiai neproporcingos siekiamo tikslo užtikrinti veiksmingą proceso eigą dėl gero teisingumo vykdymo atžvilgiu“ (ESTT 2009 m. balandžio 2 d. sprendimas B. byloje C-394/07, 32 punktas), o toks reikalavimas buvo suformuluotas atsižvelgiant į tai, kad pašalinimas iš proceso yra teisės į gynybą apribojimas, kai asmuo apskritai netenka galimybės dalyvauti procese. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje pareiškėja dalyvavo Prancūzijos teismo procese, turėjo galimybę pateikti visus savo argumentus bei prieštaravimus ir tuo aktyviai naudojosi: 2020 m. gruodžio 2 d. pateikė apeliacinį skundą dėl 2020 m. liepos 6 d. sprendimo, 2021 m. sausio 6 d. kreipėsi su prašymu sustabdyti 2020 m. liepos 6 d. sprendimo vykdymą, nesutikdama su Nantero teismo 2022 m. sausio 13 d. sprendimu dėl baudos, pateikė apeliacinį skundą Versalio apeliaciniam teismui, kuriame prašė panaikinti baudą arba ją sumažinti. Pareiškėja pasinaudojo Prancūzijos proceso teisėje numatytomis teisinės gynybos priemonėmis, įskaitant teisę į apeliaciją. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo remtis B. sprendimu. Be to, kaip minėta, nagrinėjamu atveju neįrodyta ir nėra pagrindo padaryti išvadą, kad pareiškėjai paskirtos baudos dydis sukūrė finansinį barjerą pasinaudoti teise į apeliaciją.

Šiame kontekste teisėjų kolegija sutinka su suinteresuotų asmenų atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodytomis aplinkybėmis, kad pareiškėjos argumentai dėl vykdymo kliūčių, baudos baudinio pobūdžio ir proporcingumo žalos dydžiui bei tikslui, jos (ne)adekvatumo pareiškėjos finansiniams resursams, baudos dydžio santykio su panašiose situacijose Lietuvoje skiriamų priemonių dydžiais, proceso trūkumų, ESTT praktikos – iš esmės savo turiniu bei esme yra nukreipti į Versalio apeliacinio teismo 2025 m. gegužės 15 d. sprendimo pagrįstumo ginčijimą, siekiant, kad Lietuvos apeliacinis teismas vertintų užsienio teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, t. y. siekiant, jog teismas įvertintų, ar Prancūzijos Respublikos Versalio apeliacinis teismas pagrįstai skyrė būtent tokio dydžio baudą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos apeliacinis teismas neturi diskrecijos spręsti dėl Prancūzijos kompetentingo teismo paskirtos baudos dydžio bei pagrįstumo. Reglamento 52 straipsnyje įtvirtinta, jog jokiomis aplinkybėmis valstybėje narėje, į kurią kreipiamasi, valstybės narės teismo priimtas sprendimas negali būti peržiūrimas iš esmės. Prašymą dėl užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje (šiuo atveju prašymą dėl atsisakymo vykdyti) nagrinėjantis teismas neturi diskrecijos tikrinti, ar teisingai užsienio valstybės teismas pritaikė materialiosios ir proceso teisės normas, jo diskrecijos ribos – patikrinimas, ar nėra tarptautinėje sutartyje ar kitame teisės akte (įstatyme, reglamente, kt.) nustatytų pagrindų sprendimui nepripažinti ir neleisti jo vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2012; 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-916/2019, 19 punktas).

Iš pareiškėjos skundo turinio ir bylos medžiagos matyti, kad minėtos pareiškėjos nurodomos aplinkybės Prancūzijos teisme buvo įvertintos, taigi, pareiškėjai užtikrinta teisė būti išklausytai. Prancūzijos Respublikos Versalio apeliacinis teismas, vadovaudamasis Prancūzijos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančiais teisės aktais, nustatė reikšmingas bylos aplinkybes, sudarančias pagrindą skirti atitinkamo dydžio baudą. Prancūzijos teismai padarė išvadą, kad bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėja turėjo galimybę įvykdyti sprendimą, o pasirinkdama nevykdyti teismo sprendimo, prisiėmė su tuo susijusią riziką. Kaip pagrįstai pažymėjo teismas prašomoje peržiūrėti nutartyje, Paryžiaus teismas 2021 m. spalio 12 d. sprendimu atmesdamas pareiškėjos prašymą stabdyti teismo sprendimo vykdymą, nurodė, kad pareiškėja yra pajėgi įvykdyti teismo sprendimą be pernelyg didelių pasekmių. UAB „Orivas“ negali teigti, kad dėl paskirtos baudos patirs neproporcingų padarinių, kurie yra tik jos procesinio elgesio pasekmė. Versalio apeliacinis teismas padarė išvadą, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, jog yra kokia nors išorinė priežastis ar koks nors sunkumas įvykdyti Paryžiaus teismo 2020 m. liepos 6 d. sprendimą. Kaip pagrįstai pažymėjo teismas prašomoje peržiūrėti nutartyje, nors pareiškėja teigia, kad ginčo bauda apskaičiuota ir už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 6 d. iki 2021 m. spalio 12 d., kai apeliacinis teismas sprendė jos prašymą sustabdyti Paryžiaus teismo 2020 m. liepos 6 d. sprendimo vykdymą, tačiau pareiškėja neprašė teismo greičiau nagrinėti nurodyto prašymo, nors Prancūzijos Respublikos civilinio proceso kodekso 917 straipsnyje numatyta galimybė prašyti skubaus bylos nagrinėjimo. Versalio apeliacinis teismas 2025 m. gegužės 15 d. sprendime pažymėjo, kad pareiškėja nepateikė teismui apskaitos ar finansinių duomenų, kurie pagrįstų, jog pareiškėja neturi turto, kurį galėtų parduoti, ar negali pasiskolinti lėšų, kad būtų galima sumokėti paskirtą baudą. Versalio apeliacinis teismas 2025 m. gegužės 15 d. sprendimu paskyrė ne papildomą baudą, bet panaikino Nantero teismo 2022 m. sausio 13 d. sprendimą ir, spręsdamas klausimą iš naujo, konstatavo, kad nėra pagrindo mažinti baudą, todėl ją nustatė, taikant visą tarifą – 2 520 000 Eur, įvertinęs ir tai, jog pareiškėja jau buvo įvykdžiusi teismo sprendimą; bauda nagrinėjamu atveju paskirta už sprendimo nevykdymo laikotarpį, bet ne už tą laikotarpį, kai sprendimas jau buvo įvykdytas.

Pastebėtina, kad pareiškėja ir LBR sudarytoje sutartyje susitarė dėl Prancūzijos Respublikos teisės taikymo ir Prancūzijos Respublikos teismų jurisdikcijos ginčo teisiniams santykiams. Prancūzijos civilinio vykdymo kodekso L.131-1 straipsnyje nustatyta, kad bet kuris teisėjas, siekdamas užtikrinti sprendimo vykdymą, gali skirti baudą, o L.131-2 straipsnyje įtvirtinta, jog baudos dydis nepriklauso nuo padarytos žalos dydžio. Baudos paskirtis yra ne kompensuoti padarytą žalą, bet paskatinti kuo greičiau įvykdyti teismo sprendimą. Taigi, nėra pagrindo sutikti su pareiškėjos argumentais, jog, vertinant paskirtos baudos atitiktį proporcingumo principui ir viešajai tvarkai, turėjo būti atsižvelgta į tai, kad baudos dydis turėjo būti proporcingas padarytos žalos dydžiui. Juolab kad bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjai buvo žinomos Prancūzijos Respublikos civilinio proceso taisyklės, ji apie pareigą vykdyti teismo sprendimą buvo informuota, taip pat jai buvo nurodyta, kokios pasekmės gresia už tokio sprendimo nevykdymą savo valia. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo abejoti teismo išvada, jog pareiškėja prisiėmė su teismo sprendimo neįvykdymu susijusią riziką, atitinkamai, vien tai, kad pareiškėjai skirta bauda yra didelė palyginus su Lietuvos Respublikos teismų taikomais baudų dydžiais, savaime nėra pagrindas paneigti kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo sprendimą ir atsisakyti jį leisti vykdyti viešosios tvarkos argumento pagrindu.

Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija nusprendžia, kad skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2T-33-912/2026 yra teisėta ir pagrįsta, pareiškėjos prašyme dėl nutarties peržiūrėjimo išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo abejoti nutarties teisėtumu bei pagrįstumu, todėl pareiškėjos prašymas atmetamas, o Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2T-33-912/2026 paliekama nepakeista.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Šios nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teismuose (CPK 98 straipsnio 3 dalis).

Rekomendacijų 2 punkte numatyta, kad, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti ne tik į maksimalius dydžius, bet taip pat ir į bylos sudėtingumą, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, advokato darbo laiko sąnaudas bei kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Valstybės duomenų agentūros skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad Rekomendacijų nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, jog teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta nurodytose rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020, 198 punktas). Be to, ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017).

Pareiškėja ir suinteresuotas asmuo LBR pateikė teismui prašymus priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas peržiūrint skundžiamą nutartį. Pareiškėja pateikė duomenis, kad patyrė 60 Eur žyminio mokesčio išlaidas už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (DOK-2141) ir 9 860 Eur išlaidas už teisines paslaugas (DOK-19133). Suinteresuotas asmuo LBR pateikė teismui duomenis, kad patyrė 9 775,53 Eur bylinėjimosi išlaidas, iš jų: 6 458,93 Eur išlaidas už atsiliepimo į pareiškėjos skundą parengimą ir 3 316,60 Eur už nuomonės dėl civilinės bylos sustabdymo parengimą, taip pat pateikė šiuos duomenis patvirtinančias už teisines paslaugas išrašytas 2026 m. birželio 8 d. sąskaitą faktūrą Nr. APV00644 ir 2026 m. birželio 30 d. sąskaitą faktūrą Nr. APV00759 (DOK-19319). Pareiškėjos prašymas (skundas) netenkinamas, todėl jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, o suinteresuotas asmuo LBR įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Nagrinėjamu atveju bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimui imamas 2026 m. I ketvirčio Valstybės duomenų agentūros skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 2 554,20 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.11 papunktį, maksimali priteistina suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą yra 3 320,46 Eur (2 554,20 Eur × 1,3). Suinteresuoto asmens LBR prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, susijusios su atsiliepimo į skundą parengimu (6 458,93 Eur) viršija Rekomendacijų 8.11 papunktyje nustatytą rekomenduojamą dydį. Pagal Rekomendacijų 8.16 papunktį, maksimali priteistina suma už nuomonės dėl civilinės bylos sustabdymo parengimą yra 1 021,68 Eur (2 554,20 Eur × 0,4). Suinteresuoto asmens LBR prašomos priteisti išlaidos, susijusios su nuomonės dėl civilinės bylos sustabdymo parengimu (3 316,60 Eur) viršija Rekomendacijų 8.16 papunktyje nustatytą rekomenduojamą dydį.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju ginčas nebuvo išskirtinai sudėtingas tiek faktinių aplinkybių, tiek teisės taikymo požiūriu, todėl nėra pagrindo nukrypti nuo Rekomendacijose numatytų maksimalių dydžių. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, suinteresuoto asmens LBR prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į skundą parengimą mažintinos, priteisiant suinteresuotam asmeniui 3 320,46 Eur, taip pat mažintinos suinteresuoto asmens už nuomonės dėl civilinės bylos sustabdymo parengimą patirtos išlaidos, priteisiant 1 021,68 Eur. Iš viso suinteresuotam asmeniui LBR iš pareiškėjos priteistinos 4 342,14 Eur (3 320,46 Eur + 1 021,68 Eur) bylinėjimosi išlaidos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo 4 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 810 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. balandžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2T-33-912/2026 palikti nepakeistą. Priteisti suinteresuotam asmeniui „Laboratoires Bouchara Recordati“ (juridinio asmens kodas 448777920) iš pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Orivas“ (juridinio asmens kodas 125513093) 4 342,14 Eur (keturis tūkstančius tris šimtus keturiasdešimt du eurus 14 ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Ši nutartis per tris mėnesius gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.