Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Švedienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo V. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. vasario 10 d. nutarties laikyti ieškovo ieškinį atsakovams nemokumo administratoriui N. Č., advokatui M. G. ir „LEADELL Balčiūnas ir Grajauskas“ advokatų kontorai bei antstolei R. A. dėl žalos atlyginimo nepaduotu,

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis laikyti ieškovo ieškinį nepaduotu yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama, neperžengiant atskirojo skundo ribų. Apeliacinės instancijos teismas nevertina ieškovo atskirojo skundo bendro pobūdžio reikalavimo įpareigoti pirmosios instancijos teismą tinkamai įteikti ieškovui procesinius dokumentus CPK nustatyta tvarka, nes apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties laikyti ieškovo ieškinį nepaduotu teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas 2026 m. kovo 5 d. rašte jau atsakė ieškovui į prašymą dėl procesinių dokumentų įteikimo registruotu paštu ir procesinių terminų skaičiavimo, nurodydamas, jog procesiniai dokumentai ieškovui įteikiami jo 2026 m. sausio 27 d. el. laiške nurodytu būdu.

Dėl ieškinio pripažinimo nepaduotu ir jo grąžinimo ieškovui

CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymu saugomas interesas. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų. Kai asmuo, pateikdamas teismui ieškinį, netinkamai įgyvendina savo procesines teises, teismas nustato ne mažesnį negu 7 dienų terminą ieškinio trūkumams šalinti. Teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti.

Ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar ją įgyvendina, laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Taigi, ieškinio priėmimo stadijoje teismas turi nustatyti tik procesinio teisinio pobūdžio faktus, t. y. patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą (gali būti dalyvaujančiu byloje asmeniu, turi atitinkamus įgalinimus, jeigu kreipiasi į teismą kito asmens vardu) ir ar šią teisę įgyvendina tinkamai (CPK 137 straipsnis), nepaneigiant asmens pažeistų teisių gynybos, teisingumo, koncentracijos ir ekonomiškumo bei kitų civilinio proceso principų. Teismas ieškinio priėmimo stadijoje iš esmės tik patikrina, ar ieškinys atitinka CPK 135 straipsnyje ieškiniui keliamus reikalavimus.

Konstitucinė teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad egzistuoja galimybė kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bylos iškėlimo bet kokiu būdu ar forma. Priešingai, siekiant užtikrinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba ir kartu nepažeisti civilinio proceso įstatyme įtvirtintų principų – proceso ekonomiškumo, koncentruotumo bei operatyvumo, šalių procesinio lygiateisiškumo ir jų rungimosi, CPK nustato aiškią tvarką, kaip turi būti įgyvendinama kreipimosi į teismą teisė. Ieškiniui, kaip specialiam šalies procesiniam dokumentui, kuriuo inicijuojama civilinė byla, keliami imperatyvūs turinio ir formos reikalavimai (CPK 111, 135 straipsniai), kurių privalo laikytis kiekvienas teismui pareiškimą ar ieškinį paduodantis asmuo.

Teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi ex officio (savo iniciatyva) ieškinio priėmimo metu, kai sprendžiamas bylos iškėlimo klausimas. Bylos iškėlimo stadijoje teismas įvertina, ar atitinka ieškovo pateiktas ieškinys reikalavimus, įtvirtintus CPK 111 ir 135 straipsniuose (bendruosius procesinių dokumentų ir specialiuosius ieškinio reikalavimus). Nustatęs, kad pateiktas ieškinys neatitinka formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas nutartimi nustato terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis).

Proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principai reikalauja (CPK 7 straipsnis), kad ieškinio dalykas būtų suformuluotas taip, jog būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-248-403/2018, 17 punktas).

Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga, teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Paprastai bylos nagrinėjimo teisme ribas nustato ieškovas. Jo suformuluotas ieškinio dalykas (reikalavimas) ir nurodytas faktinis ieškinio pagrindas (aplinkybės, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą) apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai), leidžia teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, o atsakovui (kitiems proceso dalyviams), kuriam pareikštas ieškinys, – teikti atsikirtimus, gintis nuo pareikšto ieškinio ar su juo sutikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114-378/2015).

Kasacinio teismo išaiškinta, kad ginčas privalo būti išspręstas pagal ieškovo pareikštus reikalavimus, teismas negali pats nei suformuluoti už ieškovą ieškinio dalyko ir pagrindo, nei, spręsdamas bylą, pakeisti ieškinio dalyko ar faktinio pagrindo ar taikyti alternatyvius pažeistų teisių gynimo būdus (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-429-701/2017, 31 punktas).

Ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis yra užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą. Užuot iš karto atsisakius priimti įstatymų reikalavimų neatitinkantį ieškinį, ieškovui sudaromos sąlygos pašalinti esančius ieškinio trūkumus, nepraleisti ieškinio senaties termino ir tęsti procesą, inicijuotą įstatymo reikalavimų neatitinkančiu ieškiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-701/2017, 20 punktas; 2024 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140-1120/2024, 22 punktas).

Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos teismų praktikoje pažymima, kad civilinio proceso įstatymo nuostatose nustatyta ieškiniui daug formalių reikalavimų, tačiau iš esmės pagrindiniai ieškinio turiniui keliami reikalavimai yra du – ieškinio dalykas ir pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-326-854/2024, 29 punktas). Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovas ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą), bei savo reikalavimą (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas leidžia apibrėžti bylos nagrinėjimo teisme ribas, sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus, užtikrinti šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008; 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372-611/2018, 27 punktas). Nesant bent vieno iš šių elementų, negalimas teisminis nagrinėjimas, todėl ieškinį pareiškiantis asmuo privalo tinkamai surašyti ieškinio pareiškimą, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013).

Taigi, ieškovas, siekdamas įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, privalėjo laikytis CPK įtvirtintos kreipimosi į teismą tvarkos, pateikti teismui procesinius dokumentus, kurie atitiktų CPK nustatytus formos ir turinio reikalavimus. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, 2026 m. sausio 22 d. nutartimi nustatė ieškovui 10 dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo ieškinio trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, kokie duomenys turi būti pateikti, nurodyti, kam reiškiami ieškinio reikalavimai, suformuluoti ieškinio faktinį pagrindą ir reiškiamus reikalavimus, nurodyti ir pateikti įrodymus, pagrindžiančius ieškinio reikalavimus, sumokėti žyminį mokestį ir pateikti teismui žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančius įrodymus, nurodyti ieškinyje CPK 135 straipsnio 1 dalies 5–7 punktuose numatytą informaciją. Kartu teismas pasiūlė ieškovui pasinaudoti kvalifikuoto teisininko pagalba, nes nustatė, kad ieškovas analogišką ieškinį reiškia jau ne pirmą kartą. Ieškovas teismo nustatytu terminu nepašalino 2026 m. sausio 22 d. nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų ir atskirajame skunde nenurodė argumentų dėl nustatytų ieškinio trūkumų teisėtumo ir pagrįstumo.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ieškovo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai laikė ieškinį nepaduotu, nes neatsižvelgė, jog teismo 2026 m. sausio 22 d. nutartis dėl ieškinio trūkumų pašalinimo ieškovui nebuvo įteikta tinkamai.

Pagal CPK 123 straipsnio 1 dalį jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai įteikiami jam asmeniškai, o jeigu jis neturi civilinio procesinio veiksnumo, – atstovui pagal įstatymą. CPK 123 straipsnio 3 ir 4 dalių ir (ar) 129, 130 straipsniuose nustatyta procesinių dokumentų įteikimo tvarka taikoma tada, kai procesiniai dokumentai negali būti įteikiami asmeniškai. Teismas procesinius dokumentus įteikia registruotąja pašto siunta, per antstolius, pasiuntinių paslaugų teikėjus, kitais CPK nurodytais būdais (CPK 117 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 122 straipsnio 1 dalį, procesiniai dokumentai yra įteikiami fizinio asmens gyvenamosios vietos adresu ar darbo vietoje arba kitoje vietoje, kurioje jis yra, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą ir asmenį, kuriam galima juos įteikti, arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis. Taigi, procesiniai dokumentai fiziniam asmeniui asmeniškai įteikiami ne tik naudojantis pašto paslaugomis, tačiau ir naudojantis elektroninių ryšių technologijomis.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tam, jog asmenys galėtų tinkamai pasinaudoti teise į teisminę gynybą, taip pat tam, jog šalys galėtų tinkamai pasinaudoti joms suteiktomis procesinėmis teisėmis, tarp jų ir teise skųsti joms nepalankius teismų procesinius sprendimus, ir vykdyti joms įstatymų nustatytas pareigas, jos privalo žinoti ir būti tinkamai informuotos apie pradėtą teisminį procesą, apie konkrečius teismo atliekamus procesinius veiksmus, apie byloje gautus kitų šalių prašymus, pareiškimus ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-313/2018, 21 punktas).

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 buvo patvirtintas Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašas (toliau – Aprašas), kuris Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2024 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. 1R–120 buvo pakeistas. Teisinio reguliavimo pokyčiais, siekiant skatinti elektroninių ryšių priemonių naudojimą teismų jurisdikcinėje veikloje bei mažinti valstybės biudžeto lėšas, skiriamas teismų pašto išlaidoms, o taip pat civilinio proceso efektyvinimo, be kita ko, teismams buvo sudaryta galimybė asmenims procesinius dokumentus, kuriais nėra inicijuojamas bylos nagrinėjimas teisme, bet susijusius su konkrečios iškeltos bylos nagrinėjimu, įteikti elektroniniu paštu, jei asmuo yra nurodęs, kad pageidauja gauti procesinius dokumentus elektroniniu paštu. Šie pokyčiai buvo įtvirtinti Aprašo 24 punkte, kuriame nurodoma, kad jei teisme gautus procesinius dokumentus reikia įteikti kitiems proceso dalyviams, o adresatas neprivalo gauti procesinių dokumentų elektroninių ryšių priemonėmis, jo Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) Viešųjų elektroninių paslaugų posistemio (toliau – EPP sistema) paskyra nėra aktyvi ir jis nėra nurodęs teismui, jog pageidauja gauti procesinius dokumentus per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą, gauti procesiniai dokumentai, kuriais inicijuojamas bylos nagrinėjimas teisme, yra išspausdinami, o atsakingas teismo darbuotojas patvirtina jų kopijų tikrumą ir pateikia juos pašto paslaugų teikėjui. Kiti procesiniai dokumentai, susiję su konkrečios iškeltos bylos nagrinėjimu, gali būti įteikiami adresatui elektroniniu paštu, jei adresatas yra nurodęs teismui, kad pageidauja gauti procesinius dokumentus jo nurodytu elektroniniu paštu. Apie procesinių dokumentų išsiuntimą pažymima teismo LITEKO paskyroje.

Taigi, pagal nurodyto teisinio reguliavimo pokyčius teismams sudaryta galimybė asmenims procesinius dokumentus įteikti, be kita ko, jų nurodytu el. paštu. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas ieškinį teismui pateikė registruotu paštu, ieškinyje nurodė, be kita ko, savo el. pašto adresą, bet nenurodė konkretaus pageidavimo dėl procesinių dokumentų įteikimo būdo. Pirmosios instancijos teismo 2026 m. sausio 22 d. nutartis dėl ieškinio trūkumų pašalinimo ieškovui, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), dėl proceso operatyvumo buvo išsiųsta 2026 m. sausio 23 d. ieškinyje nurodytu ieškovo el. pašto adresu, prašant ieškovo patvirtinti el. laiško gavimą ir pateikti pageidavimą dėl procesinių dokumentų įteikimo būdo ateityje, t. y. per EPP sistemą ar registruotu paštu. Ieškovas 2026 m. sausio 27 d. el. laišku patvirtino teismo 2026 m. sausio 23 d. el. laiško gavimą ir informavo teismą, jog kartais susiduria su techniniais sunkumais, prisijungiant prie el. sistemų, todėl prašė dokumentus siųsti registruotu paštu. Pažymėtina, kad ieškovas 2026 m. sausio 27 d. el. laiške nenurodė pageidavimo papildomai išsiųsti jam teismo 2026 m. sausio 22 d. nutartį registruotu paštu. Priešingai, ieškovas 2026 m. vasario 2 d. el. laišku ir pakartotinai 2026 m. vasario 3 d. registruotu paštu, t. y. nepasibaigus 2026 m. sausio 22 d. nutartyje nustatytam terminui pašalinti ieškinio trūkumus (iki 2026 m. vasario 6 d., t. y. per 10 dienų nuo nutarties įteikimo 2026 m. sausio 27 d.), pateikė teismui analogiško turinio prašymus pratęsti vienai darbo dienai teismo 2026 m. sausio 22 d. nutartyje nustatytą terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Nors pirmosios instancijos teismas nesprendė klausimo dėl termino ieškinio trūkumams pašalinti pratęsimo vienai darbo dienai, tačiau ieškovas ieškinio trūkumų nepašalino nei teismo nustatytu terminu iki 2026 m. vasario 6 d., nei vėliau, todėl teismas skundžiama 2026 m. vasario 10 d. nutartimi, t. y. laukdamas ieškinio trūkumų pašalinimo iš viso 13 dienų nuo 2026 m. sausio 22 d. nutarties ieškovui įteikimo, laikė ieškovo ieškinį nepaduotu. Skundžiama pirmosios instancijos teismo 2026 m. vasario 10 d. nutartis, atsižvelgiant į ieškovo 2026 m. sausio 27 d. el. laiške išreikštą pageidavimą procesinius dokumentus ateityje gauti registruotu paštu, ieškovui išsiųsta 2026 m. vasario 11 d. registruotu paštu (įteikta 2026 m. vasario 25 d.) ir papildomai el. paštu.

Taigi, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad nurodyta pirmosios instancijos teismo 2026 m. sausio 22 d. nutartis dėl ieškinio trūkumų pašalinimo galėjo būti išsiųsta ieškovui, pažeidžiant civilinį procesą reglamentuojančias teisės normas, vien dėl to, jog nutartis išsiųsta ieškovo ieškinyje nurodytu el. pašto adresu, o ne papildomai registruotu paštu. Ieškovas el. laišku patvirtino minėtos nutarties gavimą, taip pat vėliau el. laišku prašė pratęsti terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Be kita ko, ieškovo atskirasis skundas dėl pirmosios instancijos teismo 2026 m. vasario 10 d. nutarties laikyti ieškovo ieškinį nepaduotu taip pat pirmiausia teismui 2026 m. kovo 9 d. buvo pateiktas el. paštu ir tik vėliau registruotu paštu. Tai patvirtina, kad procesinių dokumentų siuntimas el. paštu ieškovui yra priimtinas procesinių dokumentų įteikimo būdas. Taigi, teismo nutartis dėl ieškinio trūkumų pašalinimo įteikta ieškovui priimtinu būdu ir tinkamai, tačiau ieškovas nustatytu terminu, kuris buvo pakankamas ieškinio trūkumams pašalinti, ieškinio trūkumų nepašalino, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai ieškovo ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

Apeliacinės instancijos teismas prieiną išvadą, kad ieškovo argumentai, jog jis nebuvo tinkamai informuotas apie pirmosios instancijos teismo 2026 m. sausio 22 d. nutartį dėl ieškinio trūkumų pašalinimo, yra nepagrįsti įrodymais ir prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Be to, pakartotinis 2026 m. sausio 22 d. nutarties neišsiuntimas registruotu paštu neturėjo ir negalėjo turėti įtakos skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties laikyti ieškinį nepaduotu teisėtumui ir pagrįstumui, nes ieškovas ieškinio trūkumų nepašalino nei teismo nustatytu terminu, nei ieškovo prašomu pratęsti terminu, nei iki skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo. Taigi, ieškovui nepašalinus ieškinio trūkumų per teismo nustatytą terminą jiems pašalinti, teismas pagrįstai ir teisėtai laikė ieškovo ieškinį nepaduotu. Pirmosios instancijos teismo nutartis laikyti nepaduotu ieškinį, kuris po nustatyto termino ieškinio trūkumams pašalinti nebuvo patikslintas pagal CPK 135 straipsnyje nustatytus reikalavimus, nėra ieškovo teisių ir teisėtų interesų pažeidimas.

Dėl bylos procesinės baigties

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė civilinio proceso teisės normas ir pagrįstai laikė ieškovo ieškinį nepaduotu, nes ieškovas teismo nustatytu terminu nepašalino ieškinio trūkumų. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti apskųstą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2026 m. vasario 10 d. nutartį palikti nepakeistą.