Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno butų ūkis“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. sausio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės ERGO Insurance SE ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno butų ūkis“, tretieji asmenys N. N., R. N., L. N., akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“ dėl žalos subrogacijos tvarka atlyginimo.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Kauno apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Panevėžio apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Kauno apygardos teismo vardu.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Kauno apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Panevėžio apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Kauno apygardos teismo vardu.

Ieškovė ERGO Insurance SE pirmosios instancijos teismui pareikštu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Kauno butų ūkis“ 626,36 Eur nuostolių atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad ieškovė su draudėju J. J. (toliau – ir draudėjas) sudarė draudimo sutartį Nr. 710-310-87016 , kuria apdraudė (duomenys neskelbtini), esančias patalpas. Draudimo sutarties pagrindu ieškovė kompensavo draudėjui 626,36 Eur dydžio nuostolius, kuriuos draudėjas patyrė 2022 m. rugsėjo 9 d. dėl įvykusio vandens pratekėjimo, kuomet trūko avarinės būklės bendrojo naudojimo vamzdis.

Atsakovė UAB „Kauno būtų ūkis“ administruoja bendro naudojimo objektus minėtame name, todėl yra atsakinga dėl kilusios žalos. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnį, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė (regreso tvarka) reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už žalą asmens. CK 6.263 straipsnyje numatyta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, žalą, padarytą turtui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Taip pat pažymėjo, kad iš bylos medžiagos matyti, jog perėmusi namo administravimą savo pareigas atsakovė vykdė formaliai, nedarė vamzdynų apžiūrų, nepateko į butus, nenaudojo kitų techninių priemonių tikrajai vamzdynų būklei nustatyti. Byloje surinkti įrodymai patvirtina jog bendrojo naudojimo vamzdynas buvo visiškai surūdijęs, blogos būklės, tai patvirtina ir nuotraukos (1 t., 25 b. l.), ir vaizdo medžiaga. Trišakė atšaka, lemia, jog tai buvo pažeistas bendro naudojimo vamzdynas, todėl kyla atsakovės teisinė atsakomybė. Žalos dydis nustatytas, pagal žalos vietoje surašytą aktą, apžiūros metu nustatyta jog remontas buvo padarytas 2012 m. Ši data nėra paneigta, ir nusidėvėjimas gali būti skaičiuojamas tik nuo medžiagų, o ne nuo darbų. Žalos faktas užfiksuotas nuotraukose.

Atsakovė UAB „Kauno butų ūkis“ prašė ieškinį atmesti ir nurodė, jog ji yra daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), administratorė, paskirta Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022-02-01 įsakymu Nr. A-388.1 Faktinis daugiabučio namo administravimas iš ankstesnio buto administratoriaus UAB „Civinity namai Kaunas“ perimtas 2023-04-0. Atsakovė viso laikotarpio metu, nuo tada kai pradėjo eiti pareigas iki dabar, tinkamai vykdė ir vykdo teisės aktuose nurodytas pareigas. 2022-09-10 į atsakovės avarinę tarnybą kreipėsi patalpų naudotojai dėl pirmame aukšte parduotuvės patalpoje drėgnų lubų (užduotis-paskyra Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsakovės specialistams nuvykus buvo nustatyta, kad buto pirmame aukšte parduotuvės patalpoje drėgnos lubos, konstatuota, kad antrame aukšte esančiame penktame bute suskilusi virtuvės tualeto atšaka.

Atsakovė tinkamai vykdė pastato apžiūrą, taip pat nenustatė, jog vamzdynas buvo avarinės būklės. Be to, nagrinėjamu atveju byloje nėra nustatyti dideli materialiniai nuostoliai, pavojus asmenims. Byloje nėra duomenų, kad būtų nustatyta viso nuotekų stovo avarinė būklė, jog būtų nustatyta, kad privaloma nedelsiant, be gyventojų pritarimo, atlikti visų stovų keitimo darbus.

Kartu atsakovė pažymėjo, kad labai tikėtina, jog butui Nr. 5 priklausantis vamzdynas buvo netinkamai prižiūrėtas, todėl galėjo įvykti išsiliejimas taip, kaip užfiksuota avarinės tarnybos, jog skilo būtent virtuvės tualeto atšaka, kuri priklauso butui Nr. 5. Be to, ieškovės reikalavimas dėl žalos dydžio nepagrįstas, nes jis turi būti mažesnis, kadangi privalo būti pritaikytas teisingas nusidėvėjimo dydis.

Trečiasis asmuo N. N., atstovaujantis ir trečiąjį asmenį L. N., ir jų atstovė advokatė nurodė, jog byloje aktualu nustatyti, kas yra atsakingas už vamzdį, kuris buvo trūkęs.

Trečiasis asmuo akcinė draudimo bendrovė (toliau – ADB) „Gjensidige“ teismo posėdžiuose nedalyvavo. 2023 m. vasario 24 d. ADB „Gjensidige“ sprendime (3 t, 95-96 b. l.) dėl žalos atlyginimo nurodyta, jog 2022 m. rugsėjo 9 d. buvo gautas pranešimas, kad 2022 m. rugsėjo 9 d. (duomenys neskelbtini), trūko kanalizacijos vamzdis. Pagal pateiktą paaiškinimą įvykis nėra susijęs su bendrosios inžinerinės sistemos avarija, darytina išvada, jog UAB „Kauno butų ūkis“ sudarytos sutarties įsipareigojimus vykdė tinkamai, todėl UAB „Kauno butų ūkis“ kaltės ir neteisėtų veiksmų dėl įvykio kilimo nenustatyta.

Skundžiamu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. sausio 14 d. sprendimu ieškovės ERGO Insurance SE ieškinys tenkintas visiškai, iš UAB „Kauno butų ūkis“ ieškovei ERGO Insurance SE, veikiančiai per ERGO Insurance SE Lietuvos filialas, priteistas 626,36 Eur žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (626,36 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2024 m. sausio 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 22,00 Eur bylinėjimosi išlaidos. Taip pat iš UAB „Kauno butų ūkis“ trečiajam asmeniui N. N., priteistos 2377,50 Eur bylinėjimosi išlaidos bei 56,69 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog atsakovė UAB „Kauno butų ūkis“ 2022 m. rugsėjo 9-10 d. įvykusios vandens avarijos metu (kuomet buvo aplietos prekybinės patalpos, esančios (duomenys neskelbtini)), teikė daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas (CK 4.84 straipsnio 8 dalis).

Teismas vertino byloje esant nustatyta, kad prekybinės patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), buvo užlietos vandeniu, iš virš patalpų esančio buto, (duomenys neskelbtini). Ieškovė turto apžiūrą atliko 2022 m. rugsėjo 16 d., prie turto apžiūros akto pridėtos ir buto Nr. 5 virtuvės nuotraukos, iš kurių matyti, jog kanalizacijos bendro naudojimo stovas yra įmontuotas sienoje, vizualiai matyti koroziniai pažeidimai, į dalį, kuri guli ant žemės, įvesta alkūninė plastikinio vamzdžio dalis, prie kurios tikėtina buvo pajungtas virtuvės kanalizacijos vamzdis. Į bendro naudojimo stovą, esantį sienoje, įkištas mėlynas gofro vamzdis.

Iš 2022 m. rugsėjo 10 d. Užduoties paskyros negalima nustatyti, ar avarinės darbuotojai atliko kokius nors darbus vietoje, paskyroje pažymėta, jog L. G. ir R. N. 2022 m. rugsėjo 10 d. nuvykę į įvykį nustatė, jog pirmame aukšte parduotuvės patalpose drėgnos lubos, antrame aukšte 5 bute susiklus virtuvės tualeto atšaka (1 t., 61 b. l.). Tačiau jokių foto fiksacijų atlikta nebuvo, nepaminėta, kad buto Nr. 5 savininkai yra atlikę kokius nors savavališkus sienos griovimo darbus, kad nustatytas savavališkas stovo išgriovimas ar panašios aplinkybės, kas būtų neabejotinai užfiksuota, jei tretieji asmenys būtų patys be avarinės tarnybos žinios išgriovę vamzdį sienoje, todėl nors liudytojas L. G. teismo posėdžio metu nurodė, jokių darbų neatlikęs, teismas linkęs tikėti trečiojo asmens atstovo paaiškinimais, kad būtent avarinė tarnyba išgriovė sienoje esantį vamzdį.

Skundžiamame sprendime pažymėta, kad byloje nėra jokių kitų objektyvių įrodymų, jog buvo sugedusi trečiųjų asmenų atsakomybės ribose esanti nuotekų vamzdžio atšaka. Be to iš nuotraukų nematyti, jokio trišakio, į sienoje buvusį stovą matyti įkišta plastikinė alkūnė. Be to, jei būtų pažeistas kriauklę ir stovą sienoje jungiantis vamzdis, o pratekėjimą tretieji asmenys sprendė įleisdami gofro vamzdį į atšaką ir stovą, nėra logiška griauti sieną ir joje esantį bendro naudojimo vamzdį. Tuo tarpu, jog bendro naudojimo vamzdis yra sutrūkęs ir pažeistas korozijos plika akimi matyti ne tik iš byloje pateiktų nuotraukų, bet ir iš trečiojo asmens į bylą pateiktos vaizdo medžiagos, kai techninės kameros pagalba buvo nufilmuota vamzdžio būklė iš vidaus.

Atsižvelgdamas į byloje esančius įrodymus pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog byloje nepateikta įrodymų, jog vandens išsiliejimas įvyko dėl trečiųjų asmenų žinioje ir atsakomybės ribose esančio vidaus nuotekų vamzdžio pažeidimo, tačiau įvyko būtent dėl atsakovės žinioje ir atsakomybės ribose esančio bendro naudojimo nuotekų vamzdžio, esančio sienoje, pažeidimo.

Kadangi sienoje esantis špižinis vamzdis, į kurį buvo pajungtas plastikinis vidaus vamzdis yra priskirtinas daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo inžinerinei įrangai, todėl būtent atsakovei tenka pareiga įrodyti, jog ji ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių tokios žalos išvengti, t. y. atliko bendrojo naudojimo objektų būklės nuolatinį stebėjimą, kasmetines apžiūras, organizavo bendro naudojimo objektų atnaujinimo darbų poreikio pagrindimą, parengė atnaujinimo planus ir juos pateikė namo savininkams, rengė susirinkimus ir siūlė remontuoti vamzdynus ir pan. (CPK 178 straipsnis).

Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog atsakovė neatliko tinkamai savo pareigų, kurių tinkamas atlikimas ir skirtas avarijoms ir žalai užkartyti. Byloje nustatyta, jog atsakovo darbuotojai nesilankė butuose, nevertino juose esančių bendro naudojimo vamzdynų, taip pat byloje nėra duomenų, kad buto Nr. 5 gyventojai būtų trukdę patekti į butą ir (ar) kitokiu būdu nesudarę sąlygų vykdyti bendro naudojimo vamzdynų apžiūrą bei priežiūrą. Nagrinėjamu atveju nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovė, kaip namo administratorė, ėmėsi priemonių ir realiai atliko bendro naudojimo vamzdynų, esančių daugiabučio namo butuose, apžiūrą ir tai atliko tinkamai.

Skundžiamame sprendime nurodyta, jog atsakovės atsakomybės nepašalina ir jos nurodoma aplinkybė, neva, nebuvo galima keisti senų vamzdynų naujais be bendraturčių sutikimo. Byloje atsakovė neteikė duomenų apie tai, kad atsakovė kaip daugiabučio namo administratorė būtų organizavusi susirinkimus namo gyventojams dėl statinio apžiūros aktuose nustatytų rekomendacijų, kad namo gyventojai būtų buvę paraginti pasitikrinti patys jų butuose esančius bendruosius vamzdynus, siekiant sumažinti galimų avarijų daugiabutyje tikimybę ir pan.

Spręsdamas dėl žalos dydžio pirmosios instancijos teismas nurodė, jog žalos dydis buvo apskaičiuotas, įvertinus draudėjo pateiktą turto apžiūros aktą. Žalos faktą ir dydį patvirtina nuotraukos ir žalos paskaičiavimas. Atsakovė neginčijo paslaugų ir darbų kainos, tačiau nurodė, jog ieškovė netinkamai paskaičiavo nusidėvėjimą. Teismas vertindamas atsakovės argumentus dėl nusidėvėjimo taikymo pasisakė, jog įprastai laikoma, kad einamasis remontas patalpoms atliekas kas 5-10 metų, pvz. tokią pareigą turi nuomininkai ir asmenys, naudojantys patalpas panaudos būdu. Ieškovė nurodė, jog remontas patalpoms darytas 2013 metais, tačiau jokių tai įrodančių dokumentų byloje nepateikė. Kadangi nuo 2013 metų praėjo daugiau nei 10 metų, per kuriuos remontas morališkai ir fiziškai nusidėvi, todėl vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais teismas sprendė, jog ieškovės pritaikytas nusidėvėjimas atitinka teisingumo protingumo ir sąžiningumo bei proporcingumo principus ir mažinti žalos dydžio šiuo atsakovės argumentu nėra pagrindo. Tapatinti pastato konstrukcijų ir einamojo remonto nusidėvėjimo nėra pagrindo.

Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, jog atsakovė praleido terminą įvykdyti savo piniginę prievolę ieškovei, todėl ieškovei iš atsakovės priteisiamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo patikslinto ieškinio teisme pateikimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Paskirstydamas proceso dalyvių patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teismas iš atsakovės ieškovei priteisė jos turėtas 22 Eur žyminio mokesčio išlaidas (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis), o trečiajam asmeniui priteisė 2377,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kadangi išlaidos buvo pagrįstos ir įrodytos.

Atsakovė UAB „Kauno butų ūkis“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. sausio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti arba, jei teismo sprendimas nebūtų panaikintas, pakeisti sprendimą dalyje dėl priteisto žalos dydžio, procesinių palūkanų ir byloje dalyvaujantiems asmenims priteistinų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

24.1. Nurodo, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog avarinės tarnybos užduoties paskyroje (1 t. 61 b. l.) fiksuotas vamzdis nėra bendrojo naudojimo vamzdynas, nes bendri tik stovai, o atšakos į butus jau yra buto nuosavybės ribose esantis vamzdynas, už kurio priežiūrą ir remonto darbus atsakingas yra buto savininkas. Tą patvirtina ir byloje pateiktas 2025-04-29 specialisto paaiškinimas (Nr. DOK-52595).

24.2. Techninės priežiūros specialisto E. V. paaiškinime nurodyta, jog vadovaujantis 2022-04-22 atliktos daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) kasmetinės statinio apžiūros duomenimis, pažymėtina, kad buitinių nuotekų vamzdynas yra pažeistas korozijos, tačiau sandarus, avarijos požymių nenustatyta. Techninė priežiūra vykdoma pagal teisės aktų nustatytus reikalavimus. Nagrinėjamu atveju (2022-09-09) remiantis 2022-09-10 užduotimi-paskyra Nr. 22-090237, pažeistas (suskilęs) vamzdis, dėl kurio kilo ginčas, yra butui priklausantis horizontaliai einantis vamzdis – virtuvės nuotekų vamzdyno atšaka nuo trišakio, o ne bendro naudojimo vamzdis, kuris eina vertikaliai. Taip pat pažymima, kad bendro naudojimo stovas buvo demontuotas ir netinkamai pakeistas lanksčia žarna (galimai gyventojo iniciatyva) be administratoriaus žinios.

24.3. Apeliantė pabrėžia, jog šioje byloje ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad ginčo įvykis nutiko būtent dėl bendrojo naudojimo vamzdžio įtrūkimo; jog jis buvo avarinės būklės; neprašė skirti teismo ekspertizės, nors ieškovas turi pareigą įrodyti savo reikalavimus (CPK 178 straipsnis).

24.4. Kartu apeliaciniame skunde pažymima, jog Lietuvos teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, kad vien ta aplinkybė, jog atsakovė teikė daugiabučio namo bendro naudojimo patalpų administravimo paslaugas, neleidžia daryti išvados, kad žala buvo padaryta būtent dėl atsakovės veiksmų ar neveikimo (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-721-275/2022). Vien faktas, kad pastatas perduotas prižiūrėti kitam asmeniui, savaime nepašalina savininko atsakomybės už pastato trūkumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563-687/2015).

24.5. Be to, Lietuvos teismų praktikoje šiuo aspektu pasisakyta, jog ginčo gyvename name užmūrytoje šachtoje esančių kanalizacijos vamzdžių apžiūra įprastiniu vizualiniu būdu yra apsunkinta dėl objektyvių priežasčių: apžiūrai būtinas atitinkamo ginčo buto namo savininko sutikimas, apžiūra nėra galima be žalos atskirų ginčo namo butų savininkams padarymo, be to, kitų netiesioginės apžiūros būdų taikymas panaudojant specialią įrangą ženkliai didintų administravimo išlaidas.

24.6. Nagrinėjamu atveju byloje pateikti duomenys patvirtina, jog atsakovė 2022 m. balandžio 1 d. perėmusi ginčo namo administravimą, vykdė kasmetines apžiūras (2 t, b. l. 122-130; 135-145), jų rezultatus teikė skelbimų sistemoje (2 t., b. l. 120), vykdė pagal poreikį neeilines apžiūras, atliko reikiamus remonto darbus (2 t., b. l. 120-130, 133, 145). Atsakovė taip pat organizavimo būtų ir kitų patalpų savininkų susirinkimus (3 t., b. l. 150); apie techninių apžiūrų rezultatus skelbė namo interneto svetainės savitarnoje (2 t., b. l. 120), o rezultatus aptarė susirinkimų metu. Tą patvirtino ir 2025 m. gegužės 15 d. teismo posėdyje liudytojas A. M., kuris paaiškino, jog su šio konkretaus namo gyventojais pats organizavo susirinkimą, aptarė problemas apie namo būklę, tas susirinkimas vyko 2022 m. gruodžio 15 d., gyventojai nebuvo suinteresuoti remontuoti namą, todėl balsavimas dėl remonto darbų nebuvo organizuotas, apie vamzdynų būklę, gresiančias avarijas, nebuvo klausimų nei iš gyventojų, nei iš mūsų pusės.

24.7. Apeliantė pabrėžia, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog nuotekų stovo būklė būtų avarinė, t. y. kad tai būtų pripažinta kompetentingų specialistų. Atsakovė neturėjo pagrindo keisti visą nuotekų stovą be gyventojų sprendimo. Apie namo būklę gyventojai žinojo, vyko ir susirinkimai namo būklės klausimais. Ginčo daugiabutis namas senas, todėl jo vamzdynas kaip ir kitos dalys dėvisi, tačiau tai nereiškia, jog visas stovas turi būti pakeistas be gyventojų prašymo ir pritarimo tokiam remontui. Byloje nėra įrodymų apie tai, kad atsakovas būtų netinkamai vykdęs savo pareigas.

24.8. Apeliaciniu skundu nesutinkama ir su pirmosios instancijos teismo priteistos žalos dydžiu. Apeliantė nurodo, kad pagal byloje pateiktą VĮ Registrų centro išrašą ginčo daugiabutis namas yra pastatytas 1932 m., rekonstrukcija 1973 m., nurodytas fizinio nusidėvėjimo procentas 59 proc. Ieškovui nepateikus objektyvių įrodymų apie realiai atliktą patalpos remontą, tokiu atveju yra taikytinas nusidėvėjimo dydis vadovaujantis Komisijos privalomam registruoti turtui įvertinti 2007 m. liepos 4 d. nutarimo Nr. 6 „Dėl kilnojamojo ir nekilnojamojo turto vidutinių rinkos kainų nustatymo“4 1.1 papunktį, kuris numato, jog plytų mūro, blokelių arba mišrių konstrukcijų daugiabučiuose namuose kasmetinė vertė mažinama 0,8 procento. Pagal šį teisės aktą gaunasi, kad nusidėvėjimo procentas yra 72 proc., nes 2022 m. įvykis minus 1932 m. (imtini pradiniai namo pastatymo metai, nes duomenų apie buto remonto metus nėra) * 0,8 gauname 72). Pritaikius 72 proc. nusidėvėjimą ieškovo pateiktai sąmatai (776,36 Eur) ir atėmus 150 Eur besąlyginę išskaitą gautųsi 67,38 Eur suma. Net jei būtų imtas skaičiavimas pagal rekonstrukcijos metus, tai nusidėvėjimo procentas būtų 39,2 (2022 1973x0,8), o tokiu atveju žalos dydis pagal sąmatą būtų 322,02 Eur (atskaičiavus 150 Eur). Jeigu nusidėvėjimas būtų taikomas tik medžiagoms, tai remiantis byloje pateikta sąmata (2 t., b. l. 19) darbų dalis yra 570,20 Eur (776,36-206,16). Pritaikius nusidėvėjimą medžiagų daliai (t. y. 206,16 Eur sumai) gautųsi 57,72 Eur (jei 72 proc. nusidėvėjimas) suma arba 125,35 (jei 39,2 proc. nusidėvėjimas). Tokiu atveju bendra suma tuomet gaunasi 627,92 Eur arba 695,55 Eur. Atėmus iš jų 150 Eur išskaitą, nes tą atėmė ir ieškovė (1 t., 12 b. l. – ieškovo raštą, kuriame jis nurodė, jog yra išskaitoma 150 Eur suma ir lieka 626,36 Eur – ieškinyje nurodyta suma) gauname 477,92 Eur arba 545,55 Eur. Taigi, labiau nei akivaizdu, kad atsakovo byloje nurodyti skaičiavimai yra pagrįsti teisės aktais ir teismų praktika, bet pirmosios instancijos teismas į tai neatsižvelgė ir padarė nepagrįstas išvadas dėl žalos dydžio bei priteistinos sumos ieškinio tenkinimu atveju.

24.9. Apeliantė pateiktame apeliaciniame skunde nesutinka ir su 6 proc. dydžio palūkanų priteisimu, nurodydama, jog, remdamasi CK 6.1015 straipsnio 2 dalimi, ieškovė perėmė fizinio asmens reikalavimą, o pastarasis galėtų reikšti reikalavimą dėl 5 proc. palūkanų. Taigi, ieškovė gali reikalauti tik 5 proc. dydžio palūkanas.

24.10. Apeliaciniu skundu nesutinkama ir su pirmosios instancijos teismo atliktu bylinėjimosi išlaidų dydžio priteisimu trečiajam asmeniui. Apeliantės vertinimu, iš byloje esančių duomenų matyti, kad teisinės konsultacijos sudaro 430 Eur, tačiau tokia suma laikytina neprotinga ir nepagrįsta, nes bylos medžiaga susipažinimo momentui nebuvo didelė, byloje spręsti klausimai nėra itin sudėtingi, todėl už tokias konsultacija suma turėtų būti ne didesnė kaip 200 Eur. Be to, iš prašymo matyti, jog įrodymų rinkimas, teikimas į bylą įvertintas 480 Eur, nors pagal Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių (toliau – Rekomendacijos) nuostatas ir bylos specifiką šiuo atveju tokia suma pernelyg didelė ir neturėtų siekti 240 Eur. Taip pat nepagrįstos sumos dėl susipažinimų su pateiktais naujais įrodymais ir pasiruošimo bylos nagrinėjimui, nes tai dubliuojasi dėl to, jog ruošiantis bylos nagrinėjimui yra susipažįstama su byloje pateiktais įrodymais. Taigi, bendra priteistina suma turėjo būti mažinama bent iki 1367,50 Eur.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretieji asmenys prašo atsakovės UAB „Kauno būtų ūkis“ apeliacinį skundą dalyje dėl atsakingo asmens už žalą ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti, o dalyje dėl žalos priteisimo – pakeisti, taip pat priteisti iš atsakovo UAB „Kauno būtų ūkis“ trečiųjų asmenų naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

25.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai ištyręs visus rašytinius įrodymu, bei proceso šalių, liudytojų paaiškinimus, visiškai pagrįstai ir teisingai darė išvadą, jog tuo atveju, jei būtų trūkęs Buto Nr. 5 kriauklę ir stovą sienoje jungiantis vamzdis, nebūtų buvę poreikio griauti sienos ir joje ieškoti esančio bendrojo naudojimo vamzdžio trūkio vietos. 24. Atsakovas neginčija fakto, kad avarinės tarnybos darbuotojai remonto darbų neatliko, būtent dėl tos priežasties, trečiasis asmuo S. V. N. buvo priverstas, taip kaip išmanė, atstatyti nuotekų sistemą, kad ji galėtų funkcionuoti.

25.2. Nagrinėjamu atveju Atsakovas privalėjo imtis iniciatyvos ir atlikti gyvenamojo namo bendrojo naudojimo nuotekų vamzdyno remonto darbus, taip užtikrinant tinkamą privalomųjų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų įgyvendinimą. Sprendžiant, jog nuotekų vamzdyno remonto darbams atlikti buvo privalomas gyventojų pritarimas, Atsakovas privalėjo organizuoti gyventojų susirinkimą ir balsavimą nuotekų vamzdyno remonto klausimu, tačiau to nepadarė. A. M. patvirtino, jog jokie nuotekų sistemos atnaujinimo planai nebuvo sudaromi, susirinkimas su gyventojais inžinerinės sistemos atnaujinimo/remonto klausimu nebuvo šaukiamas. Tuo tarpu gyvenamojo namo gyventojai, tame tarpe ir tretieji asmenys, tinkami vykdė savo prievoles gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektams prižiūrėti, kaupė kaupiamąsias lėšas jų atnaujinimui, už kurių atnaujinimo ir remonto darbų organizavimą atsakingas bendrojo naudojimo objektų administratorius, tai yra Atsakovas.

25.3. Nors atsakovė apeliaciniame skunde remiasi apygardų teismų ir apylinkių teismų, o taip pat kasacinio teismo praktika civilinėse bylose, kuriose faktinė situacija skiriasi nuo aplinkybių nurodytų šioje byloje, išnagrinėtos civilinės bylos nėra tapačios ar panašios faktinėmis aplinkybėmis, todėl jose pateiktais teismo išaiškinimais remtis reikia itin atidžiai, įvertinus šioje byloje teismo nustatytas faktines aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjus civilinę bylą.

25.4. Sąmatoje žalos dydžiui apskaičiuoti (1 t., b. l. 13) Ieškovas nurodo, jos paskaičiuota žalos suma – 776,36 Eur, taikomas 7,2 % nusidėvėjimas medžiagoms – 14,84 Eur, dėl ko apskaičiuojama draudimo išmokos suma 761,52 Eur. Tuo tarpu 2022-10-11 pranešimu apie draudimo išmoką Ieškovas informuoja draudėją J. J., kad jam apskaičiuota draudimo išmoka, pritaikius 150,00 Eur besąlyginę išskaitą, yra 626,36, nors pagal skaičiavimus turėtų būti 611,52 Eur. Akivaizdu, jog Ieškovas netaikė nusidėvėjimo, apskaičiuodamas draudimo išmoką. Tretieji asmenys tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek ir dabar sutinka su Atsakovo argumentais dėl šiuo atveju neteisingai apskaičiuoto nusidėvėjimo dydžio, nepagrįstai netaikyto nusidėvėjimo, apskaičiuojant mokėtiną draudimo išmoką, bei priteistinos žalos sumos.

25.5. Atsakovas ginčydamas trečiųjų asmenų patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį, kažkodėl nėra linkęs vertinti savo patirtų bylinėjimosi išlaidų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti pagrįstumo, sąžiningumo ir teisingumo, nors patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme sudaro 4 356,00 Eur, kas yra beveik dvigubai daugiau, nei patyrė tretieji asmenys, aktyviai gindamiesi nuo nepagrįsto Atsakovo kaltinimo. Pažymėtina, jog nuolatinį susipažinimą su bylos medžiaga sąlygojo paties Atsakovo atstovo periodinis ir nesavalaikis dokumentų teikimas į bylą, dėl ko pirmosios instancijos teismo sprendimas priteisti iš Atsakovo trečiųjų asmenų patirtas bylinėjimosi išlaidas pilna apimtimi yra teisėtas, pagrįstas ir teisingas.

Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo šį skundą atmesti, kaip nepagrįstą.

26.1. Nurodo, kad šioje byloje teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai konstatavo, kad atsakinga už žalą yra atsakovė. Pažymėtina, jog byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad buvo sugedusi trečiųjų asmenų atsakomybės ribose esanti nuotekų vamzdžio atšaka. Be to, iš nuotraukų nematyti jokio trišakio – į sienoje buvusį stovą matyti įkišta plastikinė alkūnė. Jei būtų pažeistas kriauklę ir sienoje esantį stovą jungiantis vamzdis, o pratekėjimas būtų sprendžiamas įleidžiant gofruotą vamzdį į atšaką ir stovą, nebūtų logiška ardyti sienos ir joje esančio bendrojo naudojimo vamzdžio.

26.2. Tuo tarpu aplinkybė, kad bendrojo naudojimo vamzdis yra sutrūkęs ir pažeistas korozijos, akivaizdžiai matyti ne tik iš byloje pateiktų nuotraukų, bet ir iš trečiojo asmens pateiktos vaizdo medžiagos, kurioje techninės kameros pagalba nufilmuota vamzdžio būklė iš vidaus.

26.3. Todėl manome, kad teismas padarė pagrįstą išvadą, jog byloje nepateikta įrodymų, jog vandens išsiliejimas įvyko dėl trečiųjų asmenų žinioje ir atsakomybės ribose esančio vidaus nuotekų vamzdžio pažeidimo, o būtent dėl atsakovo žinioje ir atsakomybės ribose esančio bendro naudojimo nuotekų vamzdžio, esančio sienoje, pažeidimo.

26.4. Be to, Atsakovo atsakomybės nepašalina ir jos nurodoma aplinkybė, neva, nebuvo galima keisti senus vamzdynus naujais be bendraturčių sutikimo. Byloje atsakovė neteikė duomenų apie tai, kad atsakovė kaip daugiabučio namo administratorė būtų organizavusi susirinkimus namo gyventojams dėl statinio apžiūros aktuose nustatytų rekomendacijų, kad namo gyventojai būtų buvę paraginti pasitikrinti patys jų butuose esančius bendruosius vamzdynus, siekiant sumažinti galimų avarijų daugiabutyje tikimybę ir pan.

26.5. Atsakovo kaip namo administratorė, esant vamzdynų netinkamai (galimai avarinei) būklei, privalėjo imtis būtinų priemonių žalai išvengti. Jei nagrinėjamu atveju Atsakovas būtų buvęs aktyvus, apdairus ir rūpestingas, tinkamai atlikęs bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos patikrinimus, būtų galėjęs anksčiau nustatyti konkrečius kanalizacijos vamzdyno trūkumus ir organizuoti šių trūkumų pašalinimą, taip užkirsdama kelią žalai atsirasti. Šiuo atveju būtent Atsakovo netinkamas, nepakankamas administruojamo daugiabučio gyvenamojo namo vandentiekio vamzdyno priežiūros įgyvendinimas lėmė Ieškovo prašomos atlyginti žalos atsiradimą. Todėl Teismas pagrįstai konstatavo ir priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų bei ieškovei kilusios žalos. Atsakingai elgtis yra atsakovės, kaip verslininkės ir namo administratorės, pareiga, kurios ji nevykdė ar vykdė nepakankamai rūpestingai, todėl jai tenka dėl tokio neveikimo kilusios neigiamos pasekmės.

26.6. Kartu ieškovė pažymi, kad net ir tuo atveju, jei teismas tenkintų Atsakovo apeliacinį skundą, neturėtų būti priteisiamos visos bylinėjimosi išlaidos, kadangi jos kelis kartus viršija ieškinio sumą ir neatitinka protingumo bei proporcingumo principų.

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo pripažinta, jog patalpų apliejimas įvyko dėl atsakovės atsakomybės ribose buvusio vamzdžio bei ieškovei priteistas žalos atlyginimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šioje civilinėje byloje kilusį ginčą pažymi, jog apeliaciniu skundu iš esmės yra ginčijamos pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės bei jų vertinimas, taip pat vertinama, jog pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas neatitinka apeliacinės instancijos teismų šiuo klausimu formuojamos teismų praktikos.

Dėl ginčo esmės, įrodymų vertinimo ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo bei taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, jog įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013).

Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jų pakanka reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019).

Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta ir dėl to ginčas nekyla, jog J. J. patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini), buvo padaryta žala, o šios patalpos ieškovės buvo apdraustos įmonės turto draudimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 17-19) nuo 2021 m. lapkričio 20 d. 00:00 val. iki 2022 m. lapkričio 20 d. 00:00 val.

Ieškovė gavo iš draudėjo 2022 m. rugsėjo 10 d. pranešimą apie įvykį, kurio metu buvo aplietos ir apgadintos patalpos (1 t., b. l. 10-11), šį įvykį pripažino draudžiamuoju ir atlygino 626,36 Eur žalą (1 t., b. l. 12, 13, 15). Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenys patvirtina, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklausė S. V. N. ir L. N., taip pat N. N. ir R. N. (1 t., b. l. 73-74).

Taigi, byloje nustatytas J. J. patalpų apliejimo faktas, taip pat tai, kad draudimo bendrovė šiam asmeniui išmokėjo 626,36 Eur žalos atlyginimą. Esminis ginčas, kylantis šioje byloje, yra tas, ar atsakovė yra atsakinga už kilusią žalą, t. y. ar užliejimas įvyko trūkus bendro naudojimo stovui, už kurio priežiūrą yra atsakinga atsakovė, kaip daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratorė.

Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas, išdėstęs teisės aktų nuostatas dėl administratoriaus atsakomybės ir pareigos tinkamai prižiūrėti bendro naudojimo objektus, sprendė, jog trūkęs stovas yra bendro naudojimo. Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas darė atsižvelgdamas į tai, jog nebuvo jokių foto fiksacijų, įrodančių, jog buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkai yra atlikę kokius nors savavališkus sienos griovimo darbus; taip pat byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad buvo pažeista trečiųjų asmenų atsakomybės ribose esanti nuotekų vamzdžio atšaka. Kartu pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog nėra pagrindo tikėti liudytojo L. G. parodymais, o be to iš nuotraukų nematyti jokio trišakio, todėl, jei būtų pažeistas kriauklę ir stovą sienoje jungiantis vamzdis, o pratekėjimą tretieji asmenys sprendė įleisdami plastikinį vamzdį į atšaką ir stovą, nėra logiška griauti sieną ir joje esantį bendro naudojimo vamzdį.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus, aptartas pirmosios instancijos teismo išvadas, taip pat atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką įrodymų vertinimo klausimu, nenustatė pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog byloje esantys įrodymai nesudaro pagrindo spręsti, kad vandens pratekėjimas vyko iš trečiųjų asmenų atsakomybės ribose esančio vamzdžio.

Nors atsakovė, tvirtindama, jog nuotėkų vamzdis nebuvo bendro naudojimo, teikė į bylą įrodymus (2022 m. rugsėjo 10 d. Užduoties paskyra, liudytojo L. G. parodymai teismo posėdžio metu), tačiau šie įrodymai, lyginant juos su byloje esančiomis vamzdžio foto nuotraukomis, neleidžia sutikti su atsakovės pozicija, kad foto nuotraukose užfiksuotas vamzdis yra ne pašalinta vertikalaus bendro naudojimo vamzdžio dalis, o horizontalioje padėtyje buvęs butui priklausęs vamzdynas.

Tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas daro atsižvelgdamas į tai, jog 2022 m. rugsėjo 10 d. Užduotyje – paskyroje nėra įvardijama, kad suskilusi būtent butui priklausiusi horizontali atšaka, taip pat, kad bute savavališkai buvo išgriauta bendro naudojimo vertikalaus vamzdžio atšaka. Be to, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas E. V., kuris 2025 m. balandžio 29 d. Specialisto paaiškinime (pažymoje) nurodė, kad bute yra įrengti tiek bendrojo naudojimo vertikalus vamzdis, tiek butui priklausantis horizontalus vamzdis, tokią išvadą teikė nebuvęs įvykio vietoje, taip pat tiesiogiai netyręs namo vamzdynų sistemos bei vamzdynų būklės.

Taigi, apeliaciniame skunde pripažįstant, jog tarnyba praardė dalį pertvaros, byloje nesant objektyvių įrodymų, jog namo vamzdyno sistema, įskaitant ir ginčo buto sistemą, susideda iš vertikalaus ir horizontalaus nuotėkų vamzdyno sistemos, taip pat byloje nesant jokių įrodymų apie tai, kad atsakovės darbuotojai fiksavo buto savininkų savavališkai atliktą bendro naudojimo stovo dalies demontavimą, yra pagrindas spręsti, kad buvo savininkams nebuvo priežasties ardyti bendro nuotėkų stovo dalį ir griauti sieną, kai neva buvo trūkęs horizontalus buto vamzdis. Tai sudaro pagrindą atmesti apeliacinio skundo argumentus ir pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, jog įvykio metu trūkęs nuotekų vamzdis buvo bendro naudojimo, o ne butui priklausanti atšaka, juo labiau, kad į bylą nebuvo pateikta jokių įrodymų apie galimą trečiųjų asmenų buto grindų apliejimą ar vandens poveikį.

Kartu pastebėtina, jog apeliantės nurodomo liudytojo L. G. parodymai, jog jis jokių darbų ginčo bute neatliko, nes buvo pažeista butui priklausančio objekto dalis, pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo įvertinti kritiškai, kadangi viena vertus, liudytojas yra atsakovės darbuotojas, kita vertus, jis nenurodė, kad su kolega atvykęs į įvykio vietą fiksavo savavališkus bendro naudojimo objekto ardymo faktus, taip pat ėmėsi kokių nors veiksmų dėl pranešimo apie neva buto savininkų savavališkų veiksmų atlikimą ardant sienoje esantys bendro naudojimo stovą. Be to, liudytojas patvirtino neturėjęs vamzdynų, kaip inžinerinių tinklų, dokumentacijos.

Be to, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, jei būtų pažeistas kriauklę ir stovą sienoje jungiantis vamzdis, o pratekėjimą tretieji asmenys sprendė įleisdami gofro vamzdį į atšaką ir stovą, nėra logiška griauti sieną ir joje esantį bendro naudojimo vamzdį. Toks veiksmas, kurį siekia įrodyti atsakovė, yra nelogiškas ir, kaip minėta pirmiau, neįrodytas, kadangi atsakovės avarinė tarnyba, atvykusi į įvykio vietą ir nustačiusi, jog buto savininkai savavališkai darė poveikį bendrojo naudojimo stovui, tokias aplinkybes būtų fiksavę, perdavę informaciją atsakovei ar bent jau nurodę tai minėtoje Užduotyje – paskyroje.

Taigi, nagrinėjamoje byloje, nors atsakovė ir teikė įrodymus, jos vertinimu, pagrindžiančius išvadą, jog buvo trūkęs ne bendro naudojimo, o butui priklausantis horizontaliai einantis vamzdis, tačiau tiek byloje esančios foto nuotraukos, tiek faktinės įvykių aplinkybės leidžia paneigti atsakovės nurodytus argumentus ir pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, jog byloje esantys įrodymai nesudaro pagrindo spręsti, kad vandens išsiliejimas įvyko dėl trečiųjų asmenų žinioje ir atsakomybės ribose esančio vidaus nuotekų vamzdžio pažeidimo, tačiau leidžia pripažinti, kad ieškovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo buvo reiškiamas tinkamam subjektui.

Išdėstytų išvadų nepaneigia ir atsakovės apeliaciniame skunde minima aplinkybė, jog 2022 m. rugsėjo 14 d. Žalos administravimo suvestinėje (1 t., b. l. 145) kaltininku yra nurodytas S. N. (buvęs trečiasis asmuo byloje), kadangi nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą analizavo bei vertino ne tik šalių į bylą teiktus įrodymus, tačiau ir faktinę foto nuotraukose fiksuotą situaciją, įrodymus apie nuotekų sistemos inžineriją. Aplinkybės, užfiksuotos aptariamoje Žalos administravimo suvestinėje, pagal byloje esančius duomenis, buvo fiksuotos asmenų, kurie neatliko nuotekų stovo vietos fiksacijos, taip pat nenagrinėjo inžinerinių sistemų plano.

Vertinant aplinkybę, ar atsakovė galėjo pagrįstai numanyti, jog daugiabučio nuotėkų vamzdžiai yra paveikti korozijos ir dėl to gali kilti avarija, reikšminga tai, kad iš į bylą pateiktų įrodymų matyti, jog daugiabučio nuotėkų vamzdynas buvo paveiktas korozijos, o atsakovė, kurios atstovas butų vamzdynų apžiūros atlikęs nebuvo, 2022 m. balandžio 22 d. Statinio apžiūros akte nurodė, jog yra reikalingas vandentiekio inžinerinės sistemos dalių keitimas ir remontas (2 t., b. l. 122-130, 135-145). Statinio priežiūros 2023 m. lapkričio 27 d. ir 2024 m. kovo 25 d. aktuose taip pat nurodyta, kad yra nustatytas avarijos pavojus ir, kad vamzdynas paveiktas korozijos, reikalingas vandentiekio inžinerinės sistemos dalių keitimas, remontas (2 t., b. l. 133).

Be to, į bylą pateiktos nuotraukos patvirtina, jog namo bendro naudojimo patalpose matyti sudrėkusi siena (2 t., b. l. 162-169), o vaizdo įrašų, parengtų techninės kameros pagalba, duomenys rodo, jog bendro naudojimo nuotekų vamzdis, esantis bute Nr. (duomenys neskelbtini), turi pažeidimų.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau aptartas aplinkybes, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo išvada, jog žalą sukėlė būtent bendrojo naudojimo vamzdžio trūkis, yra pagrįsta, padaryta įvertinus foto nuotraukose užfiksuotą ginčo bute buvusio vamzdžio būklę bei kitus byloje esančius įrodymus, pagrindžiančius prastą vamzdyno būklę. Apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, kuriais kritikuojami tiek vizualus vamzdžio vertinimas, tiek trečiųjų asmenų vaizdo kamerų duomenys, nėra pagrįsti, kadangi atsakovė į bylą neteikė jokių duomenų bei įrodymų, leidžiančių paneigti pirmiau išdėstytus duomenis ir spręsti, jog ginčo bute buvusio nuotekų vamzdžio būklė buvo tinkama, o vizualiai matoma prasta būklė negalėjo sąlygoti vandens pratekėjimo. Atsakovė neteikė į bylą jokių duomenų apie tai, kad trečiųjų asmenų bute buvo atlikusi vamzdynų apžiūrą ir fiksavusi tinkamą nuotėkų vamzdžio būklę, išsiskiriančią iš bendros namo vamzdynų sistemos būklės, juo labiau, kad pačios atsakovės Atliktų darbų priėmimo aktai rodo, jog nuotėkų vamzdynai (nuotekų stovai) kituose butuose buvo keičiami (2 t., b. l. 121).

Priešingų išvadų neleidžia daryti ir E. V. 2025 m. balandžio 29 d. Specialisto paaiškinime (pažymoje) padaryta išvada, jog bendro naudojimo vamzdynas, nors ir pažeistas korozijos, yra sandarus, kadangi, kaip jau minėta, šią išvadą E. V. rengė pats tiesiogiai netyręs ir nevertinęs faktinės situacijos, neapžiūrėjęs vamzdyno, jo netyręs nei tiesiogiai, nei specialia įranga, o taip pat praėjus daugiau nei dviem metams po įvykio.

Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas atsakovės kaip daugiabučio namo administratorės pareigas ir galimybes užtikrinti (siekti užtikrinti) tinkamą bendro naudojimo stovų būklę, pirmiausia pažymi, jog Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603, 7.7 punktas numato, kad jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė.

Pirmiau aptarti pačios atsakovės fiksuoti duomenys leidžia daryti išvadą, kad atsakovė, Statinio apžiūros išvadose pati fiksavusi remonto reikalingumą inžinerinėms sistemoms, taip pat avarijų galimybę, nepateikė įrodymų, leidžiančių vertinti, kad egzistavo pagrindas nesilaikyti pirmiau aptarto 7.7 punkto nuostatų, o daugiabučio namo gyventojų veiksmai realiai užkirto kelią pareigų vykdymui.

Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, atsakovė neteikė duomenų apie tai, kad ji, kaip daugiabučio namo administratorė, būtų organizavusi susirinkimus namo gyventojams dėl statinio apžiūros aktuose nustatytų rekomendacijų, o namo gyventojai būtų priėmę sprendimą neatlikti jokių veiksmų dėl būtent vamzdynų remonto ar veiksmų, kuriais būtų užkirstas kelias avarijoms kilti, o ne klausimų, susijusių su daugiabučio namo renovacija.

Taigi, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, nagrinėjamoje byloje atsakovė neįrodė, jog jai, kaip namo administratorei, tekusi pareiga buvo neįgyvendinta dėl objektyvių priežasčių ar dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių. Vien tai, jog egzistuoja apeliantės nurodoma įvairi apeliacinės instancijos teismų praktiką namo administratoriaus atsakomybės taikymo klausimu, savaime nepatvirtina, kad ir nagrinėjamoje byloje pagal egzistuojančias individualias faktines aplinkybes atsakovei civilinė atsakomybė gali nekilti. Kita vertus, CPK 4 straipsnyje įtvirtinta, kad vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

Atsižvelgdamas į visas pirmiau išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, teisingai vertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, konstatuodamas egzistuojant visas atsakovės deliktinės atsakomybės sąlygas (CK 6.246–6.249 straipsniai, CK 6.248 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl pirmosios instancijos teismo priteisto žalos dydžio atsižvelgia į tai, kad į bylą buvo pateikti įrodymai, patvirtinantys ir pagrindžiantys ieškovės atliktą 626,36 Eur sumos mokėjimą J. J. (1 t., b. l. 16). Ši suma, kaip matyti iš bylos medžiagos, buvo apskaičiuota išskaičius 150 Eur neišmokamą sumą (1 t., b. l. 12).

Apeliaciniu skundu atsakovė itin detaliai aptaria, jos vertinimu, netinkamai apskaičiuotą žalos dydį, grįsdama tinkamo nusidėvėjimo procento dydžio taikymu, taip pat įrodymų, apie 2013 metais atliktą remontą nepateikimu.

Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad, atsižvelgiant į byloje esančias foto nuotraukas, nėra pagrindo daryti išvados, jog J. J. priklausančių patalpų remontas atitiktų apeliantės nurodomus namo statybos metus, t. y. 1932 metus. Vien tai, kad asmuo maždaug 10 metų (nuo nurodomo remonto atlikimo iki apliejimo fakto) neišsaugojo medžiagų pirkimo dokumentų ar darbų atlikimo įrodymų, nesudaro pagrindo spręsti, kad remonto darbai nebuvo atliekami nuo 1932 metų, juo labiau kad J. J. priklausančiose patalpose buvo vykdoma ūkinė – komercinė veikla. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje yra pagrindas daryti labiau tikėtiną išvadą, kad remonto darbai J. J. patalpose buvo atlikti 2013 metais. Dėl išdėstytų aplinkybių apeliacinio skundo argumentas, susijęs su priteistu neva netinkamu žalos dydžiu ir nepagrįstai netaikytu 72 proc. dydžio nusidėvėjimu, yra atmetamas, kaip nepagrįstas.

Kartu apeliacinės instancijos teismas vertina, jog atsižvelgiant į byloje esančius duomenis apie J. J. patalpų apliejimo pobūdį ir mąstą, t. y. kad buvo aplietos dalis lubų bei sienų (1 t., b. l. 20-34), dėl ko yra matomos ne tik išdžiūvusio vandens žymės, tačiau ir dažai vietomis yra pradėję luptis, yra pagrindas spręsti, kad šiuo konkrečiu atveju 626,36 Eur išmokėta draudimo išmoka yra protingo ir pagrįsto dydžio, o pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į teisingumo ir protingumo principus (CK 1.5 straipsnis), pagrįstai priteisė draudėjui būtent išmokėtą (626,36 Eur) sumą, kurią sudaro dažai, lubų dažymas, sienų dažymas ir šviestuvų bei rozetės permontavimas, patalpų išklojimas apsaugine plėvele bei išvalymas po remonto ūkio būdu, t. y. tiek medžiagų (dažų), tiek darbų kainą už daugiau nei 30 kv. m. plotą.

Dėl pirmosios instancijos teismo priteistų procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų

Apeliaciniame skunde atsakovė tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė 6 proc. dydžio palūkanas, kadangi atsakovė, nors ir yra juridinis asmuo, tačiau reikalavimą perėmė iš fizinio asmens, todėl galėjo reikšti tik reikalavimą dėl 5 proc. dydžio palūkanų priteisimo. Toks apeliantės argumentas yra nepagrįstas ir dėl to atmetamas.

Nagrinėjamu atveju ieškovė, perėmusi draudėjo teisę, iniciavo civilinės bylos nagrinėjimą ir rėmėsi įstatymo nuostatomis dėl procesinių palūkanų priteisimo pagal šalių statusą bylos iškėlimo metu. Reikalavimas dėl procesinių palūkanų nesudarė perimto reikalavimo apimties, susijusios su žalos atlyginimu, kadangi tik nuo atsakovės veiksmų priklausė, ar vyks teisminis bylos nagrinėjimas ir bus priimamas sprendimas civilinėje byloje. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė CK 6.210 straipsnio 2 dalies nuostatas ir priteisė būtent 6 proc. dydžio procesines palūkanas, dėl ko apeliantės nurodomi procesinės ir materialinės teisės normų pažeidimai nekonstatuotini.

Papildomai pažymėtina, kad tiek ikiteisminių, tiek ir procesinių palūkanų dydis gali būti nustatytas šalių sudarytoje sutartyje, o nesant tokio susitarimo turi būti taikomas įstatymu nustatytas palūkanų dydis, t. y. ikiteisminės palūkanos tokiu atveju skaičiuojamos remiantis CK 6.210, 6.261 straipsniais, o procesinės – CK 6.37, 6.210 straipsniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2006; 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eK-3-110-219/2019; 2024 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-79-313/2024). Procesinės palūkanos priteisiamos visais atvejais, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti ir ieškinys tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2007).

Šiuo atveju ieškovė reiškė reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo, todėl, nesant duomenų apie egzistavusį susitarimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė įstatymo nuostatas pagal bylos iškėlimo metu egzistavusį šalių statusą.

Atsakovė apeliaciniu skundu taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo trečiajam asmeniui priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžiu.

Iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas trečiojo asmens N. N. patirtas 2 377,50 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti vertino kaip pagrįstas, įrodytas bei neviršijančias Rekomendacijose numatytų dydžių.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs trečiojo asmens N. N. turėtų 2 377,50 Eur dydžio išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti pateiktą detalizaciją (3 t., b. l. 48-52, 166-168), iš kurios matyti, jog trečiojo asmens atstovė advokatė ne tik rengė procesinius dokumentus (bent du dokumentai, kuriuose pareikštas prašymas ir paaiškinimai; 2 t., b. l. 160-169; 3 t., b. l. 53-72) bei dalyvavo teismo posėdžiuose (atstovavo 4 teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė daugiau nei 3 valandos), tačiau teikė teisines konsultacijas, sprendžia, jog apeliacinio skundo argumentai, susiję su neva nepagrįstai priteistomis trečiojo asmens patirtomis bylinėjimosi išlaidomis, nėra pagrįsti, juo labiau kad pačios atsakovės pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos buvo įvertintos vos ne dvigubai didesne suma, o pirmojo mokėjimo už teisines paslaugas metu (2024 m. rugpjūčio 14 d.) vien kito dokumento, kuriame pareiškiamas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, maksimali apmokėjimo suma sudarė daugiau nei 864 Eur.

Papildomai pastebėtina, kad trečiųjų asmenų atstovės advokatės teiktų teisinių konsultacijų laikas, atsižvelgiant į atsakovės į bylą teiktų naujų įrodymų bei prašymų intensyvumą ir apimtį (teikta 2025 m. sausio 9 d., 2025 m. balandžio 29 d., 2025 m. balandžio 30 d., 2025 m. gegužės 5 d.) nėra nepagrįstai didelis, teisinių paslaugų teikimo valandinis maksimalus įkainis pagal Rekomendacijų nuostatas paslaugų apmokėjimo metu buvo gerokai didesnis, o prašyta priteisti suma, atstovaujant teisminiame procese, vykusiame nuo 2024 metų, atitinka sąžiningumo principą, juo labiau kad atstovė advokatė rinko bei teismui teikė papildomus įrodymus, vaizdo medžiagą ir foto fiksacijas. Be to, atsakovė nepagrindė, jog trečiųjų asmenų patirtos bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti buvo nepagrįstos, netikslingos ar nesusijusios su nagrinėjama civiline byla.

Dėl procesinės bylos baigties ir patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi ir galutiniam bylos rezultatui reikšmės neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis Nr. 3K-3-219/2009).

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, nenustatė pirmosios instancijos teismo padarytų materialiosios ar procesinės teisės klaidų, taip pat pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais. Dėl to atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atmetus atsakovės apeliacinį skundą jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos. Trečiasis asmuo nurodė patyręs 1089 Eur bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad atsakovės ir trečiojo asmens interesai šioje civilinėje byloje iš esmės buvo priešingi, o tai, kad trečiasis asmuo atsiliepime buvo įvardijęs galimą netinkamą žalos dydžio sumos apskaičiavimą (nusidėvėjimo kriterijus), nesudaro pagrindo pripažinti, kad trečiojo asmens suinteresuotumas bylos baigtimi iš esmės keitėsi ir sutapo su atsakovės pozicija. Trečiojo asmens patirtos išlaidos yra pagrįstos, įrodytos, taip pat neviršija Rekomendacijose rekomenduojamų dydžių, todėl jos priteistinos trečiajam asmeniui iš atsakovės.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 sausio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti trečiajam asmeniui N. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš uždarosios akcinės bendrovės „Kauno butų ūkis“, juridinio asmens kodas 132532496, 1089 Eur (vieno tūkstančio aštuoniasdešimt devynių eurų) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.