- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-10
- Bylos Nr.
- e2A-721-275/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20340-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Kutrienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Rasų valda“, mažajai bendrijai „Jūsų projektai“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Investicinė grupė“
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės administracija
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Rasų valda“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Investicinė grupė“ patikslintą ieškinį atsakovėms mažajai bendrijai „Jūsų projektai“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Rasų valda“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo byloje – Vilniaus miesto savivaldybės administracija, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Investicinė grupė“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama priteisti ieškovei solidariai iš atsakovių 4 799,39 Eur nuostolių už patalpoms padarytą žalą, 2 190 Eur nuostolių už sugadintą buitinę techniką, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2017 m. liepos 19 d. daugiabučiame gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), apie 23 val. kilo gaisras. Namas yra trijų aukštų su mansarda; gaisras kilo namo palėpėje. Gaisro metu sudegė dalis namo stogo, stipriai apdegė medinės laikančiosios konstrukcijos, sudegusios sukrito į palėpės vidurį, taip pat sudegė šiukšlės ir apdegė palėpėje buvę sendaikčiai, pradegė vandentiekio vamzdis, vandeniu buvo aplieti butai. Labiausiai tikėtina gaisro priežastis – pašalinis ugnies šaltinis, spėjama, kad tai tyčinė žmogaus veikla. Dėl tyčinio padegimo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, jo metu nustatyta, kad negyvenamąją patalpą – neįrengtą pastogę nuosavybės teise valdo trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė ir atsakovė MB „Jūsų projektai“. Gaisro metu ieškovė gyvenamajame name valdė dvi patalpas (duomenys neskelbtini), esančias trečiajame aukšte, tai yra virš jų buvo tik sudegusi pastogė. Ieškovė verčiasi butų įsigijimu, pagal poreikį jų padalijimu į kelis butus, suremontavimu ir vėlesniu pardavimu galutiniams pirkėjams. Ieškovė internetiniuose puslapiuose reklamavo parduodamus butus kaip visiškai suremontuotus, su visa buitine įranga. Jokio papildomo remonto ar technikos įrengimo nereikėjo. Butuose buvo nupirkta buitinė technika. Po gaisro visa buitinė technika buvo sugadinta.
3. Nurodė, kad atsakovės turėjo apsaugoti namo patalpas nuo kritulių, nes palėpės perdangos buvo kiauros, tačiau šios pareigos atsakovės galutiniai neįvykdė. 2017 m. rugpjūčio 24 d. prasidėjus liūčiai ir vandeniui prabėgus pro pastogės perdangą, ieškovė vėl turėjo remontuoti butą ir tam išleido 885,06 Eur. Atsakovės neužtikrino, kad per apdegusį namo stogą į palėpę ir tuo pačiu į ieškovės butą nebėgtų vanduo. Nors pateiktuose dokumentuose ir nurodyta, kad pradegęs stogas buvo uždengtas plėvele, tačiau ji arba prakiuro, arba buvo uždėta netinkamai. Be to, akivaizdu, kad plėvelė saugo tik trumpą laiką, o nuo gaisro iki užpylimo lietumi praėjo daugiau nei mėnuo. Per tą laikotarpį atsakovės galėjo pradegusį stogą uždengti tvirtesne danga, nei plėvelė, kas laikytina dideliu neatsargumu iš atsakovių pusės.
Atsiliepimas
4. Atsakovė MB „Jūsų projektai“ prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog nenustatyta, kad gaisras palėpėje kilo dėl statinio trūkumų, todėl griežtoji atsakomybė šiuo atveju netaikytina (CK 6.266 straipsnis). Gaisras kilo ne dėl atsakovės veiksmų/neveikimo. Ieškovė ieškinyje teigia, kad labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis – pašalinis ugnies šaltinis, spėjama, kad tai tyčinis padegimas. Taigi ieškovė neįrodė būtinos civilinės atsakomybės sąlygos – atsakovės neteisėtų veiksmų, nulėmusių gaisro kilimą bei atitinkamai ieškovės galimai patirtos žalos. Pasisakydama dėl ieškovės prašomų priteisti nuostolių, susijusių su 2017 m. rugpjūčio 24 d. liūtimi, atsakovė nurodė, kad daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratorė yra UAB ,,Rasų valda“. Daugiabučių administratoriai privalo imtis priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė, jei ją kelia netinkama namo bendrojo naudojimo objektų būklė. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad atsakovė MB „Jūsų projektai“ nėra tinkama atsakovė šioje byloje ir turi būti vertinama, ar administratorė atliko pakankamus veiksmus, taikydama laikinąsias apsaugos priemones daugiabučio gaisro padariniams likviduoti. Be to, ieškovė neįrodė, kad rangos darbai po gaisro ieškovės butuose buvo atlikti iki galo prieš užpylimą ir kad ieškovė buvo patyrusi remonto išlaidas. Kartu su ieškiniu nepateikti jokie įrodymai, kurie objektyviai pagrįstų, kad po gaisro iki 2017 m. rugpjūčio 24 d. liūties ieškovė buvo atlikusi ir užbaigusi rangos darbus. Be to, ieškovė, jei būtų atsakingai, rūpestingai bei protingai rūpinusi savo turtu, šį turtą būtų apdraudusi ir išvengusi jos galimai patirtų nuostolių, kuriuos, jos teigimu, nulėmė gaisras ir vėlesnis patalpų užliejimas.
5. Atsakovė UAB „Rasų valda“ prašė ieškovės ieškinį atsakovės UAB „Rasų valda“ atžvilgiu atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta, kad gaisras palėpėje kilo dėl statinio trūkumų ar dėl administratoriaus veiksmų/neveikimo. Atsakovė nedelsiant ėmėsi gaisro padarinių lokalizavimo. UAB „Rasų valda“ atliko aktyvius veiksmus siekiant kuo operatyviau ir konstruktyviau spręsti aktualius namo gyventojams klausimus dėl gaisro padarinių šalinimo ir atstatymo. Apsaugant namo patalpas nuo kritulių poveikio administratorė ėmėsi laikinų apsaugos priemonių – ant likusių apdegusių gegnių pritvirtinti nauji grebėstai ir ant laikinai atstatytų medinių konstrukcijų uždengta polietileno plėvelė. UAB „Rasų valda“ nedelsiant kreipėsi raštu į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl paramos skyrimo. Atsakovė MB „Jūsų projektai“ 2017 m. liepos 28 d. kreipėsi į daugiabučio administratorę UAB „Rasų valda“ raštu nurodydama, kad sutinka finansuoti ir organizuoti daugiabučio stogo gaisro padarinių šalinimo bei naujo stogo įrengimo darbus, jeigu daugiabučio patalpų savininkai duos sutikinimą įrengti pastogėje gyvenamąsias patalpas, pakeičiant paskirtį į gyvenamąją bei prisijungiant prie daugiabučio namo inžinerinių tinklų. Daugiabučio patalpų savininkų sutikimas buvo duotas, todėl UAB „Rasų valda“ aktyviai padėjo organizuoti statybos darbų pradžią. Vien faktas, kad pastatas perduotas prižiūrėti administratoriui, savaime nepašalina savininkų atsakomybės už pastato trūkumus, visus reikiamus sprendimus, susijusius su šiuo pastatu prima pastato savininkai. Atsakovė jokių neteisėtų veiksmų, kurie galėjo sąlygoti kokios nors žalos atsiradimą nepadarė, nėra jokio priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir atsiradusios žalos, todėl civilinė atsakomybė atsakovės atžvilgiu negali kilti. Norminių aktų pagrindu atsiradusios prievolės atsakovei nėra tokios apimties, jog atsakovė šiuo atveju galėtų būti laikoma statinių faktiniu bei realiu valdytoju, t. y. kad atsakovė savarankiškai (be butų savininkų sprendimų) galėtų spręsti klausimus, susijusius su bendrosios nuosavybės eksploatavimu ir jos remontu, kadangi daugiabučio namo bendrojo objektų patikrinimo metu atsakovė turi atlikti bei atlieka tik vizualinį daugiabučio namo pagrindinių konstrukcijų, bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos patikrinimą, fiksuoja pastebėtus defektus, avarijų ar griūties pavojus ir numatomas priemones jiems pašalinti bei tikrina gaisrinės saugos įrenginių ir priemonių būklę, bendrojo naudojimo patalpų ir aplinkos sanitarinę būklę, ir atsakovė neturi galimybės valdyti pastato, t. y. kaip savininkas, bei negali jam daryti ūkinio ar fizinio poveikio be butų savininkų sprendimų, kadangi visus reikiamus sprendimus, susijusius su pastatu, priima patys pastato savininkai.
6. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija nurodė, jog administratorė UAB ,,Rasų valda“ yra atsakinga už daugiabučio namo bendro naudojimo objektų priežiūrą ir remontą. 2017 m. rugsėjo 29 d. administracijos direktorės įsakymu „Dėl lėšų skyrimo iš Administracijos direktoriaus rezervo“ buvo nutarta skirti 7 413,00 Eur daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) gaisro padariniams likviduoti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei iš atsakovės MB ,,Jūsų projektai“ 6 104,33 Eur nuostolių, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (6 104,33 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. liepos 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 100 Eur išlaidas, susijusias su žalos įvertinimu, ir 1 283 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Priteisė ieškovei iš atsakovės UAB ,,Rasų valda“ 885,06 Eur nuostolių, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (885,06 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. liepos 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 100 Eur išlaidas, susijusias su žalos įvertinimu, ir 192 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
8. Teismas nustatė, kad 2017 m. liepos 19 d. trijų aukštų su mansarda gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), palėpėje kilo gaisras. Palėpė gaisro metu bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė atsakovei MB ,,Jūsų projektai“ ir trečiajam asmeniui Vilniaus miesto savivaldybei. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. 30-1857 atsakovė UAB ,,Rasų valda“ paskirta šio daugiabučio namo patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore.
9. Nurodė, kad UAB ,,Rasų valda“ nėra ginčo patalpų (palėpės) valdytoja. Gaisras kilo ne bendro naudojimo patalpose, o atsakovei MB ,,Jūsų projektai“ ir trečiajam asmeniui Vilniaus miesto savivaldybei priklausančiose patalpose. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad atsakovei UAB ,,Rasų valda“, kuri nėra nei šių patalpų savininkė, nei valdytoja, atsakomybė už gaisro metu tretiesiems asmenims (šiuo atveju ieškovei) padarytą žalą nekyla.
10. Teismas sprendė, kad atsakovei MB ,,Jūsų projektai“, kaip vienai iš patalpų savininkų, kyla pareiga atlyginti ieškovei žalą, atsiradusią dėl jos nuosavybės teise valdomose patalpose kilusio gaisro (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Taip pat sprendė, jog ieškovė įrodė atsakovės MB ,,Jūsų projektai“ deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas dėl ieškovei padarytos 6 104,33 Eur dydžio žalos, atsiradusios dėl 2017 m. liepos 19 d. kilusio gaisro, todėl šią sumą priteisė ieškovei iš atsakovės MB ,,Jūsų projektai“.
11. Nustatė, kad 2017 m. rugpjūčio 24 d. liūties metu vanduo prabėgo pro stogą ir pastogės perdangą, dėl ko ieškovės suremontuotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo užlietas. Dėl pakartotinio buto (duomenys neskelbtini) užpylimo ieškovė vėl turėjo remontuoti šį butą ir dėl to patyrė 885,06 Eur dydžio nuostolius.
12. Pažymėjo, kad pastato stogas kaip ir perdanga yra daugiabučio namo savininkams bendrosios nuosavybės teise priklausantys objektai. Atsakovė UAB ,,Rasų valda“, kaip daugiabučio namo administratorė, ėmėsi veiksmų, siekdama lokalizuoti gaisro padarinius, įskaitant ir laikinai apsaugoti daugiabučio namo patalpas nuo kritulių poveikio. Atsakovė ant likusių apdegusių gegnių pritvirtino naujus grebėstus ir ant laikinai atstatytų medinių konstrukcijų uždengė polietileno plėvelę, taip pat kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę dėl paramos skyrimo gaisro padariniams likviduoti. Žala atsirado dėl statinio trūkumo (sudegusio stogo), taigi atsakovės UAB ,,Rasų valda“, kaip namo administratorės, atžvilgiu, taikytina griežtoji atsakomybė (CK 6.266 straipsnis). Atsakovė UAB ,,Rasų valda“ neįrodė (neįrodinėjo), kad būtų egzistavusios CK 6.270 straipsnyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių jai nekiltų civilinė atsakomybė. Teismas sprendė, jog būtent atsakovei UAB ,,Rasų valda“, kaip namo daugiabučio namo patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratorei, kyla atsakomybė už žalą, padarytą krituliams prabėgus pro pastato stogą ir perdangą.
13. Nurodė, kad siekdama pagrįsti patirtos žalos dydį ieškovė pateikė J. N. sudarytą lokalinę sąmatą, pagal kurią ginčo buto atstatymas po užpylimo 2017 m. kainomis kainuotų 3 812,14 Eur. Pažymėjo, kad ieškovė prašo priteisti realiai patirtas 885,06 Eur dydžio išlaidas, susijusias su buto remontu, kurias pagrindžia prie ieškinio pateikti įrodymai. Atsižvelgiant į tai, teismas tenkino ieškovės reikalavimą priteisti 885,06 Eur dydžio nuostolius, susijusius su buto užpylimu, iš atsakovės UAB ,,Rasų valda“.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
14. Atsakovė UAB ,,Rasų valda“ apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimą, kurio teismas nusprendė priteisti ieškovei iš atsakovės UAB „Rasų valda“ 885,06 Eur nuostolių, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (885,06 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. liepos 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 100 Eur išlaidas, susijusias su žalos įvertinimu, ir 192 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, bei šioje dalyje ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
15. Nurodė, kad teismas visiškai neargumentuodamas, sprendė, kad atsakovė UAB „Rasų valda“ yra savarankiškas daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas bei taikė CK 6.266 straipsnio 1 dalies nuostatas, reglamentuojančias pastatų, statinių, įrenginių savininkų (valdytojų) atsakomybę be kaltės. Šiuo atveju atsakomybė be kaltės negali būti taikoma atsakovės atžvilgiu, nes žala ginčo butui kilo ne dėl statinio konstrukcinių trūkumų, o dėl tęstinių gaisro pasekmių, t. y. ginčo butas buvo užlietas tuo metu, kai daugiabučio namo stogas buvo remontuojamas po gaisro. Tiek ginčo buto užliejimas sprogus vamzdžiams gaisro metu, tiek ginčo buto užliejimas liūties metu, kai dar nebuvo baigti stogo atstatymo darbai po gaisro, laikytini gaisro pasekme (tęstine žala), o ne savarankiškai atsiradusia žala dėl netinkamos statinio priežiūros ar nepakankamų žalos mažinimo veiksmų atlikimo, todėl nagrinėjamu atveju taikytinos bendrosios deliktinės atsakomybės sąlygos. Teigė, kad atsakovė UAB „Rasų valda“ nėra daugiabučio namo valdytojas daiktinės teisės prasme, nes atsakovei nėra perleistos visos valdytojo teisės ir pareigos. Pažymėjo, kad atsakovė UAB „Rasų valda“, administruodama ir prižiūrėdama pastatą, neperima visų savininko ar valdytojo (faktinio daikto turėtojo) teisių ir pareigų, atitinkamai pastato administravimas ir priežiūra nereiškia, kad pastato savininkas ar valdytojas (faktinis daikto turėtojas) perleidžia ir atsakomybę už pastato trūkumus. UAB „Rasų valda“ atsakomybė visais atvejais gali būti vertinama tik nustatant visas civilinės atsakomybės sąlygas. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus teisinio statuso turėjimas savaime nereiškia bendrojo naudojimo objektų valdytojo statuso CK 6.266 straipsnio prasme turėjimo. Atsakovė neturi teisės savarankiškai valdyti daugiabučio namo.
16. Nurodė, kad nebuvo nei įrodinėjamos, nei įrodytos visos UAB „Rasų valda“ civilinės atsakomybės sąlygos. Teismas visiškai neįvertino stogo remonto darbų organizavimo aplinkybių, nepagrįstai nesivadovavo daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų sprendimu, pagal kurį visus daugiabučio namo stogo remonto darbus po gaisro buvo pavesta atlikti atsakovei MB „Jūsų projektai“ ir kuris yra privalomas atsakovei UAB „Rasų valda“, nevertino žalos atsiradimo priežasčių, todėl visiškai nepagrįstai pripažino atsakovės UAB „Rasų valda“ pareigą kompensuoti nuostolius už buto pakartotinį remontą užliejus butą 2017 m. rugpjūčio 24 d. liūties metu.
17. Pažymėjo, kad UAB „Rasų valda“, būdama atidi ir rūpestinga daugiabučio namo techninė prižiūrėtoja, operatyviai suderino rangos darbus, pasamdė rangovą atlikti stogo uždengimą laikinomis priemonėmis ir kt. UAB „Rasų valda“ veikdama savininkų naudai vadovavosi ekonomiškumo principu ir pasirinko tokias laikinas stogo apsaugos priemones, kurios būtų ne tik efektyvios, bet ir finansiškai prieinamos daugiabučio namo savininkams bei nesukeltų papildomų nuostolių, ypač atsižvelgiant į tai, kad savininkų laukė kapitalinis stogo remontas po gaisro. Be to, praėjus vos kelioms dienoms po gaisro, daugiabučio namo savininkai nusprendė kas ir kokiomis lėšomis atliks stogo remontą, todėl UAB „Rasų valda“ nebegalėjo imtis papildomų priemonių ir didinti daugiabučio namo savininkų išlaidų. Pažymėjo, kad stogo remonto darbus 2017-08-24 liūties metu atliko atsakovės MB „Jūsų projektai“ užsakymu pasamdytas rangovas UAB „Telšių Alpina“, t. y. būtent MB „Jūsų projektai“ buvo atsakinga už tai, kad stogo remonto darbai būtų atliekami nedarant žalos daugiabučio namo butams ir kitoms patalpoms. Teigė, kad 2021-08-24 liūties metu, kai buvo užlietas ginčo butas, stogo remonto darbai nebuvo atsakovės UAB „Rasų valda“ atsakomybėje ir kontrolėje, nes daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų sprendimu pareiga atlikti stogo remontą buvo perduota atsakovei MB „Jūsų projektai“.
Žemesnės instancijos teismas
18. Teismas sprendime nepasisakė dėl priežastinio ryšio tarp atsakovės UAB „Rasų valda“ veiksmų ir atsiradusios žalos. Ginčo butas buvo užlietas tuo momentu, kai buvo atliekami stogo atstatymo po gaisro darbai (už kuriuos atsakinga buvo atsakovė MB „Jūsų projektai“), taigi buto užliejimas liūties metu, kai dar nebuvo baigti stogo atstatymo darbai, laikytini gaisro pasekme (tęstine žala), o ne savarankiškai atsiradusia žala dėl netinkamos statinio priežiūros ar nepakankamų žalos mažinimo veiksmų atlikimo. Atkreipė dėmesį, kad stogo trūkumai atsirado dėl gaisro, o ne dėl atsakovės UAB „Rasų valda“ neveikimo. Teismas neįvertino, kad ieškovė buto remonto darbus atliko dar nebaigus daugiabučio namo stogo remonto darbų, nors apie stogo remonto darbų atlikimo terminus žinojo ir tai viena iš priežasčių, lėmusių papildomos žalos atsiradimą.
19. Teigė, kad ieškovė neįrodė žalos. Bute liūties momentu vis dar buvo atliekami remonto darbai ir buto remontas po gaisro nebuvo užbaigtas (priešingai, nei teigia ieškovė). Bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo nustatyta, kokia dalis darbų iš tiesų buvo atlikta šalinant po liūties atsiradusią žalą, o kokie darbai buvo vykdoma šalinant gaisro metu atsiradusią žalą dėl trūkusių vamzdžių.
20. Apžiūros aktas ir pavyzdinė lokalinė sąmata sudaryti praėjus 3 metams po žalos atsiradimo momento, atliekant ne realią turto apžiūrą, o vertinant nuotraukas ir vaizdinę medžiagą, nelaikytini objektyviu įrodymu. Ieškovė nenurodė ir bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo nustatyta, iš ko konkrečiai susidarė 885,06 Eur žala ir kokius buto atstatymo veiksmus ieškovė atliko po liūties. Nėra pateikti PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimo įrodymai, o ir pačios PVM sąskaitos faktūros nepagrindžia, kad pirktos medžiagos susijusios būtent su buto atstatymo darbais po liūties.
21. Nurodė, kad žala butui buvo padaryta ne dėl to, kad atsakovė UAB „Rasų valda“ netinkamai atliko savo pareigas administruojant daugiabutį namą, o dėl to, kad butas buvo užlietas po gaisro, sukelto tyčiniais žmogaus veiksmais, dėl ko nukentėjo daugiabučio namo stogas. Nėra ginčo, kad atsakovė, kaip daugiabučio namo administratorė, iš karto po gaisro buvo atidi ir rūpestinga, bei ėmėsi visų pakankamų priemonių. UAB „Rasų valda“ nebuvo atsakinga už stogo remonto darbų kontrolę 2021-08-24.
22. Nurodė, kad teismas netinkamai vertino, kad ieškovės įsipareigojimas nereikšti pretenzijų, reiškia procesinės teisės kreiptis į teismą atsisakymą. Ieškovės įsipareigojimas nereikšti pretenzijų reiškia materialinės teisės į nuostolius atsisakymą (t. y. atsisakoma materialinio teisinio reikalavimo), tuo tarpu teisė kreiptis į teismą nėra niekaip paneigiama ar panaikinama. Ieškovė kartu su kitais savininkais atsisakė materialinio teisinio reikalavimo, todėl ieškovės reikalavimas išnagrinėjus bylą turėtų būti atmetamas.
Atsiliepimas
23. Ieškovė UAB „Investicinė grupė“ atsiliepimu prašė atsakovės apeliacinį skundą atmesti, o ginčijamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
24. Nurodė, kad užtikrindama namo bendrųjų konstrukcijų ir patalpų būklę, bendrųjų inžinerinių sistemų funkcionavimą, kad būtų išvengta pavojaus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimų didelių materialinių nuostolių, atsakovė UAB „Rasų valda“, kaip administratorius, turėjo nedelsiant organizuoti namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus tokiu būdu, kad nuostoliai nekiltų. Atsakovė, kaip administratorė, turėjo atlikti tokius veiksmus (imtis tokių priemonių), kad nuo kritulių poveikio būtų apsaugoti tiek gyvenamojo namo konstrukcijos, tiek gyvenamojo namo viršutinių butų (tame tarpe ieškovės) patalpos ir būtų išvengta žalos padarymo.
25. Vaizdo medžiaga ir nuotraukos patvirtina, kad 2017-08-24, pastogėje matyti didelė skylė, kuri nebuvo uždegta. Taigi atsakovė neužtikrino, kad būtų imtasi tinkamų laikinų apsaugos priemonių nuo kritulių poveikio.
26. Nesutiko su tuo, kad ieškovė turėjo laukti iki stogas bus galutinai suremontuotas ir tik tada atlikti savo buto remontą. Ieškovė negalėjo tikėtis (neturėjo pagrindo tikėtis), kad atsakovė UAB „Rasų valda“ neatliks savo pareigų (netinkamai jas atliks), tai yra neuždengs stogo tinkama plėvele arba kitais būdais užsandarins stogą ir skylę palėpės perdangoje.
27. Nurodė, kad atsakovė UAB „Rasų valda“ buvo paskirta daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore, tai yra jai buvo perduotas jų valdymas. Todėl ji yra atsakinga už tai, kad dėl bendrosios nuosavybės trūkumų buvo padaryta žala ieškovės butui. Būtent administratorė UAB „Rasų valda“ turėjo imtis būtinųjų priemonių uždengiant stogą, kad būtų išvengta didesnių neigiamų padarinių. Netinkamas stogo ir palėpės perdangos uždengimas ir įtakojo ieškovės buto užpylimą, nors tokia pareiga, kaip nurodyta, apeliantei kilo tiek pagal teisės aktų reikalavimus, tiek ir buvo nurodyta trečiojo asmens akte. Paaiškino, kad 2017-08-24 užpylimas buvo dėl lietaus, jis neturi tiesioginio ryšio su 2017-07-19 gaisru, šiuos du įvykius skyrė daugiau nei mėnuo. Todėl priežastinis ryšys egzistuoja, tai yra dėl netinkamai įvykdytos prievolės (neveikimo), ieškovė ir patyrė žalą.
28. Atkreipė dėmesį, kad atsakovė ne tik kad nepateikė jokių įrodymų, kad nuostoliai, atsiradę dėl 2017-08-24 užpylimo buvo mažesnio dydžio, tačiau jokiame procesiniame dokumente, įskaitant prašymus prijungti naujus įrodymus, net ir nekvescionavo nuostolių dydžio. Tokius argumentus, nepagrįstus jokiais įrodymais, ėmė reikšti tik apeliaciniame skunde.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
29. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
30. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria teismas priteisė ieškovei iš vienos iš atsakovių UAB „Rasų valda“, kaip tinkamo civilinės atsakomybės subjekto, atsakingo už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, žalą, atsiradusią dėl buto užliejimo daugiabučiame name.
31. Ieškovė reikalavimą priteisti žalą iš abiejų atsakovių grindė tuo, kad atsakovės neužtikrino, kad per apdegusį namo stogą į ieškovės butą nebėgtų vanduo. Nors pradegęs stogas buvo uždengtas plėvele, tačiau ji arba prakiuro, arba buvo uždėta netinkamai, be to, akivaizdu, kad plėvelė saugojo tik trumpą laiką, o nuo gaisro iki užpylimo lietumi praėjo daugiau nei mėnuo. Tai, kad atsakovės neuždengė pradegusio stogo tvirtesne danga, nei plėvelė, laikytina dideliu neatsargumu iš atsakovių pusės. Tuo iš esmės buvo nurodyta, kad dėl atsakovių nepakankamo rūpestingumo, ieškovei dėl gaisro atsiradusi žala dar padidėjo. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo šių aplinkybių ir nepadarė išvadų dėl pareikšto ieškinio tuo pagrindu, kad dėl atsakovių neveikimo ieškovei atsirado žala. Tai, kad nebuvo atskleista bylos esmė - ar atsakovių veiksmai buvo priežastiniame ryšyje su žalos atsiradimu ieškovei, yra pagrindu panaikinti teismo sprendimą ir grąžinti bylą naujam nagrinėjimui ( CPK 327 straipsnis).
32. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė UAB ,,Rasų valda“ Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. 30-1857 (pakeistas 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 30-3379/18) buvo paskirta ginčo daugiabučio namo patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore. 2017 m. liepos 19 d. trijų aukštų su mansarda daugiabučio gyvenamojo namo palėpėje kilo gaisras, dėl ko stipriai apdegė namo stogas, pradegė perdanga tarp namo 3 aukšto ir palėpės, trūko vandentiekio vamzdis, buvo aplieti žemiau esantys butai, įskaitant ieškovei nuosavybės teise priklausiantys butai. 2017 m. rugpjūčio 24 d. prasidėjo liūtis, dėl ko vanduo pradėjo bėgti pro stogą ir pastogės perdangą, todėl buvo pakartotinai užlietas ir sugadintas ieškovei priklausęs butas. Pažymėtina, kad 2017 m. rugpjūčio 24 d. liūties metu ieškovei priklausęs butas buvo užlietas dėl to, kad vanduo pratekėjo pro stogą ir per perdangą tarp pastogės ir trečio namo aukšto, kurie buvo pažeisti gaisro metu.
33. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovei UAB ,,Rasų valda“, kaip daugiabučio namo administratorei, taikytina griežtoji atsakomybė (CK 6.266 straipsnis) ieškinio dalyje, t. y. žalai, atsiradusiai dėl pakartotinio buto, esančio (duomenys neskelbtini), užliejimo, atlyginti. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiomis išvadomis.
34. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) yra reglamentuoti specialieji deliktinės civilinės atsakomybės atvejai, tarp šių atvejų – statinių savininko (valdytojo) atsakomybės atvejis, įtvirtintas 6.266 straipsnyje. Šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Pagal šią teisės normą statinių savininkas (valdytojas), nustačius atsakomybės taikymo sąlygas, atsako be kaltės, t. y. visais atvejais, nebent įrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Šioje normoje įtvirtinta „griežtoji atsakomybė“, t. y. atsakomybė be kaltės, reiškianti, kad šiai normai taikyti būtina nustatyti įstatyme nurodyto statinio, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą, kuris laikomas ir neteisėtais veiksmais, ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatinėjama valdytojo kaltė.
35. Aiškindamas aptariamos normos reglamentavimą, kasacinis teismas konstatavo, kad statinių savininkai ir teisėti valdytojai turi prisiimti riziką ir atlyginti dėl statinių sugriovimo ar kitokių trūkumų padarytą žalą net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rūpestingi ir atidūs, kad žalos neatsirastų, bet ji vis dėlto atsirado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016).
36. Pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį atsakomybės subjektu gali būti ne tik asmuo, valdantis daiktą nuosavybės teise, bet ir kitais teisėtais pagrindais – jo valdytojas. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė savarankiškai spręsti dėl ūkinio bei fizinio poveikio darymo šiam objektui. Nekilnojamojo turto savininkas laikomas savarankiškai įgyvendinančiu valdymo teisę, nebent jis įrodo, kad ją savarankiškai įgyvendina kitas asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016).
37. Pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Ši prezumpcija gali būti paneigta. Tai reiškia, kad, esant registracijos duomenims viešame registre, jame nurodytas asmuo gali įrodyti, jog atsakingas už žalą asmuo iš tikrųjų yra kitas. Juo gali būti objekto savininkas ar valdytojas, nors jo teisės ir nebūtų įregistruotos viešame registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2011).
38. Pažymėtina, kad teismų praktikoje nurodyta, kad sutartimi kitam asmeniui perdavus tik statinio techninės priežiūros, veikiant pagal užsakovo nurodymus, teisę, statinio valdymas tokiam asmeniui nepereina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016).
39. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos valdymas pagal CK 6. 266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju turi būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005). Sprendžiant, ar buvo perleista statinio valdymo teisė griežtosios atsakomybės taikymo kontekste, reikia nustatyti, ar valdytojui perduota teisinė ir faktinė pareiga užtikrinti statinio saugumą.
40. Pagal kasacinio teismo praktiką statinio valdytoju nelaikomas asmuo, kuriam perduota tik statinio techninės priežiūros funkcija, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kad statinys perduodamas kitam asmeniui savarankiškai valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016, 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017,). Statinio valdymas gali atsirasti tiek įstatymo, tiek sutarties pagrindu. Kai statinio valdymas perleidžiamas sutartimi, kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti tokio susitarimo turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-701/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018).
41. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ginčo atveju atsakovė UAB ,,Rasų valda“ įrodinėja, kad ji, būdama paskirta šio ginčo pastato bendrosios nuosavybės administratore ir nebūdama daugiabučio namo savininke, neturėjo galimybės valdyti pastato kaip savininkė (savarankiškai), o už žalą (jeigu ji atsirado lietaus vandeniui pratekėjus pro stogą ir per perdangą tarp pastogės ir trečio namo aukšto, kurie buvo pažeisti gaisro metu) galimai atsakingi daugiabučio gyvenamojo namo savininkai, tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino, nesprendė, ar šiuo atveju administratorius atliko visas jam teisės aktais pavestas funkcijas, nevertino, ar, remiantis kasacinio teismo praktika, galėjo būti taikoma CK 6.266 straipsnyje nustatyta „griežtoji atsakomybė“ – atsakomybė be kaltės. Atkreiptinas dėmesys, kad sprendžiant, ar buvo perleista statinio valdymo teisė griežtosios atsakomybės taikymo kontekste, reikia nustatyti, ar valdytojui perduota teisinė ir faktinė pareiga užtikrinti statinio saugumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas tik formaliai konstatavo, kad atsakovė UAB „Rasų valda“ yra paskirta daugiabučio namo administratorė, todėl jai taikytina griežtoji atsakomybė (CK 6.266 straipsnis). Pastebėtina, kad vien ta aplinkybė, jog atsakovė teikė daugiabučio namo bendro naudojimo patalpų administravimo paslaugas, neleidžia daryti išvados, kad žala buvo padaryta būtent dėl atsakovės veiksmų ar neveikimo.
42. Sutiktina su atsakovės UAB ,,Rasų valda“ argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, t. y. neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei priežastinio ryšio tarp namo administratoriaus veikimo, netinkamo veikimo ar neveikimo ir žalos atsiradimo.
43. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas turėjo padaryti išvadą ieškinio pagrindu- akivaizdu, kad susidarius tokiai ginčytinai situacijai privalu nuodugniai ištirti atsakovo pateikiamus argumentus ir įrodymus, ir vien tik formalaus vertinimo, kurį atliko pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą, nepakanka. Atsakovo pateikti argumentai ir įrodymai turi būti įvertinti ir dėl jų pasisakyta išsamiai.
44. Pagal kasacinio teismo praktiką, bylos grąžinimas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui yra ultima ratio (paskutinė priemonė) proceso teisės institutas, privalantis koreliuoti su įstatymo leidėjo tikslu užtikrinti tinkamą instancinės sistemos funkcionavimą tam, kad apeliacinės instancijos teismas ištaisytų pirmosios instancijos teismo padarytas fakto ir teisės klaidas, o byla būtų grąžinta nagrinėti iš naujo tik įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutarties, civilinėje byloje Nr. 3K-3-115-916/2018, 39 punktą ).
45. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad, siekiant įgyvendinti proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus, sutrumpinti bylinėjimosi trukmę, užtikrinti operatyvesnį teismo procesą bei apsaugoti Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje kaip vieną iš pagrindinių žmogaus teisių įtvirtintą teisę į bylos išnagrinėjimą teisme per įmanomai trumpiausią laiką, apeliacinės instancijos teismas gali perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo tik išimtiniais, įstatyme nustatytais atvejais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-501-701/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
46. Pagal CPK 327 straipsnį byla gali būti perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui tik trimis atvejais, iš kurių vienas yra tuo atveju, jeigu yra neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.
47. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog apeliacinės instancijos teismas, būdamas kompetentingas spręsti byloje tiek fakto, tiek teisės klausimus, turi pats ištaisyti pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimo metu padarytus pažeidimus. Apeliacinės instancijos teismas turi pats pašalinti tiek bylos faktinių aplinkybių nustatymo klaidas, tiek nustatytus materialiosios ir proceso teisės normų taikymo ir aiškinimo trūkumus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-421/2015).
48. Atsižvelgdamas į kasacinio teismo formuojamą praktiką, apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog įvertinus byloje esančius duomenis, pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes, bei tai, jog neišsiaiškinus ir nenustačius nutartyje nurodytų reikšmingų aplinkybių atsakovės civilinei atsakomybei kilti, nėra galimybės ištaisyti pirmosios instancijos teismo padaryto pažeidimo nustatant atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas. Dėl nurodyto teismas sprendžia, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, o civilinės bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Remianti išdėstytu spręstina, jog skundžiamas teismo sprendimas skundžiamojoje dalyje negali būti paliktas galioti, todėl yra naikintinas, o byla perduotina iš naujo nagrinėti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
49. Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad, tuo atveju, jeigu bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos ar kasaciniame teisme galutinis sprendimas nepriimamas, o panaikinęs procesinį bylą nagrinėjusio teismo sprendimą, teismas grąžina bylą nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų klausimas nesprendžiamas, nes toks apeliacinės instancijos ar kasacinio teismo procesinis sprendimas nelaikytinas palankesniu kuriai nors iš proceso šalių. Šiuo klausimu turi pasisakyti teismas, išnagrinėsiantis bylą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199-916/2016). Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir grąžintinas nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas nepasisako ir dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidos šiuo atveju nepriteistinos, nes jų paskirstymo klausimą spręs pirmos instancijos teismas, priimdamas galutinį sprendimą šioje byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimą dalyje, kuria patenkintas ieškinys atsakovės UAB „Rasų valda“ atžvilgiu ir reikalavimą šioje dalyje perduoti naujam nagrinėjimui pirmosios instancijos teismui.
Kitoje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą.