- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-20
- Bylos Nr.
- e2VP-12061-1119/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-05714-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Žulpė
- Pareiškėjas
- „PlusPlus Capital“ AS
- Skolininkas
- D. G.
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo „PlusPlus Capital“ AS pareiškimą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje nustatymo, pareikštą suinteresuotiems asmenims - skolininkui D. G., skolininko sutuoktinei – A. G., antstolei Vaivai Šimkienei, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėjas (išieškotojas) prašo nustatyti, kad skolininkui D. G. priklauso ½ dalis jo sutuoktinės – A. G. gaunamų ar ateityje gautinų darbo užmokesčio, pensijos ar darbo užmokesčiui prilyginamų pajamų, taip pat A. G. banko sąskaitoje esančių ar ateityje būsiančių piniginių lėšų. Pareiškėjas nurodė, kad antstolė vykdomojoje byloje Nr. 0071/16/04162 areštavo skolininkui ir jo sutuoktinei priklausantį turtą ir jiems pasiūlė pateikti antstoliui sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 667 sr. 2 d.). Kadangi skolininkas ir jo sutuoktinė nurodyta teise nepasinaudojo, todėl pareiškėjas gavo antstolio pasiūlymą kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo.
Apie posėdį dalyvaujantys byloje asmenys informuoti.
Suinteresuotas asmuo D. G. pateikė prašymą, kuriuo prašo atmesti pareiškėjo prašymą, nes jis su A. G. negyvena ir bendro ūkio neveda nuo 2011 m. Prie prašymo suinteresuotas asmuo pridėjo Šiaulių apylinkės teismo 2013-12-19 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-8615-459/2013 ir Šiaulių apylinkės teismo 2014-01-31 papildomą sprendimą toje pačioje civilinėje byloje.
Suinteresuotas asmuo A. G. pateikė prašymą, kuriuo prašo atmesti pareiškėjo prašymą, nes jis su D. G. kartu negyvena ir bendro ūkio neveda, nuo 2011-01-01 iš D. G. jo nepilnametėms dukroms M. G. ir V. G. buvo priteistas išlaikymas (civilinės bylos Nr. 2-8615-459/2013), šiuo metu V. G. studijuoja Jungtinėje Karalystėje, Coventy universitete, ir jai reikalinga mamos parama.
Daugiau prašymų papildyti bylos medžiagą niekas nepateikė.
Pareiškimui išnagrinėti iš antstolės Vaivos Šimkienės gauta vykdomoji byla Nr. 0071/16/04162.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas iš dalies.
Antstolė Vaiva Šimkienė vykdomojoje byloje Nr. 0071/16/04162 pagal Šiaulių apygardos teismo 2016-09-06 vykdomąjį raštą Nr. e2-774-368/2016 vykdo priverstinį 93 890,44 Eur skolos, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimą iš skolininko D. G. išieškotojo „Swedbank“, AB (nuo 2019-05-16 „PlusPlus Capital“ AS) naudai (vykd b. 1-6, 8-9 l.). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad D. G. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su A. G. (vykd. b. 16, 25, 94 l.). Skolininkas ir jo sutuoktinė nėra sudarę vedybų sutarties (vykd. b. 31, 79 l.). Teismui patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, nenustatyta, kad A. G. ir D. G. būtų kreipęsi į teismą dėl santuokos nutraukimo. Skolininkas nuolatinių darbo pajamų ir nekilnojamojo turto neturi (vykd. b. 17, 22, 23, 24, 47, 49-51, 57, 81, 82, 86, 88 l.; civ. b. 27, 29 l.), jo vardu registruota transporto priemonė Moskvich 412, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra areštuota (vykd. b. 20-21, 53-54, 77-78, 84-85 l.). Teismui pareikalavus duomenų apie skolininko darbovietę ir gaunamas pajamas, nustatyta, kad skolininkas nuo 2015-11-03 verčiasi individualia veikla ne pagal verslo liudijimą, duomenų apie pajamas, gaunamas iš šios veiklos viešajame registre nėra.
Skolininko sutuoktinė A. G. dirba (duomenys neskelbtini) ir gauna su darbo santykiais susijusias pajamas (vykd. b. 27-28, 48, 56, 58, 93 l.), SoDra duomenimis vidutinės jos iš darbinės veiklos gaunamos pajamos per mėnesį yra apie 1440,58 Eur.
Antstolė 2019-05-20 turto arešto aktu Nr. S-19-71-29682 areštavo A. G. pinigines lėšas, gaunamas iš (duomenys neskelbtini) (vykd. b. 101-103 l.), bei išsiuntė skolininkui ir jo sutuoktinei 2019-05-20 pranešimą dėl turto arešto ir siūlymą sudaryti susitarimą dėl turto padalijimo Nr. S-19-71-29683 (vykd. b. 104-105 l.). Skolininkas ir jo sutuoktinė nepateikė antstolei sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, todėl antstolė 2019-08-22 pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, esančio bendra su kitais asmenimis nuosavybe, dalies nustatymo (vykd. b. 129-130 l.).
Vykdymo proceso normų nustatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 666 straipsnio 1 dalis). CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 str. 2 d.).
Šioje byloje dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitu asmeniu nuosavybe, kreipėsi išieškotojas „PlusPlus Capital“, AS. Turtas, kuriame prašoma nustatyti skolininko dalį yra skolininko sutuoktinės gaunamos pajamos iš darbo santykių – darbo užmokestis ar jam prilygintos pajamos, kurias ji gauna ar gaus ateityje, taip pat piniginės lėšos, esančios ar būsiančios banko sąskaitose. Nagrinėjamo klausimo kontekste, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad teismas negali nagrinėti abstraktaus, t. y. tokio, kuriame nėra konkrečiai įvardintas turtas, prašymo nustatyti skolininko turto dalį. Antstolio turto areštas suteikia visą reikalingą informaciją išieškotojui, ketinančiam kreiptis į teismą dėl turto dalies nustatymo, o teismui sudaro galimybę individualizuoti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje ir spręsti tiek dėl nuosavybės formos, tiek dėl nuosavybės dalies turte. Šioje byloje išieškotojo pareikštas reikalavimas nustatyti, kad skolininkui priklauso pusė jo sutuoktinės darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų, kurias ji gauna ar gaus ateityje, nėra tinkamai suformuluotas. Paminėtina, kad antstolis savo patvarkymu areštavo iš (duomenys neskelbtini) gaunamo darbo užmokesčio išmokėjimą skolininko sutuoktinei, todėl tik dalis pareiškimo yra pagrįsta. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymo dalis nustatyti skolininkui priklausančią turto, kuris yra bendra jungtinė nuosavybė, dalį, priskiriant skolininkui ½ dalį jo sutuoktinės gaunamo darbo užmokesčio, yra teisėta ir atitinka CPK 667 straipsnyje numatytus reikalavimus.
Teismas savo iniciatyva iš Lietuvos teismų informacinės sistemos nustatė, kad Šiaulių apygardos teismas 2016-08-02 civilinėje byloje Nr. e2-774-368/2016 priėmė sprendimą, kurio pagrindu išdavė 2016-09-06 vykdomąjį raštą Nr. e2-774-368/2016. Minėtame sprendime teismas nustatė, kad tarp ieškovo „Swedbank“, AB (buvęs pavadinimas AB bankas „Hansabankas“) ir trečiojo asmens UADBB „Biznio draudimo brokeris“ 2006 m. birželio 5 d. buvo pasirašyta kredito sutartis Nr. 06-038899-IN, kurios sąlygos buvo keistos ir/ar pildytos, o 2011 m. balandžio 15 d. Susitarime Nr. 06-038899-IN-4 išdėstyta galutinė ir aktuali visų kredito sutarties Nr. 06-038899-IN sąlygų redakcija, kuria remiantis trečiajam asmeniui buvo suteiktas 114 313,44 Eur kreditas.
2006 m. birželio 5 d. tarp ieškovo ir atsakovo D. G. buvo pasirašyta Laidavimo sutartis Nr. 06-038899-LA1, kuri buvo pakeista ir papildyta 2006 m. rugsėjo 28 d. Susitarimu Nr. 06-038899-LA1-1, 2007 m. gegužės 18 d. Susitarimu Nr. 06-038899-LA1-2, 2009 m. gegužės 28 d. Laidavimo sutartimi Nr. 06-038899-LA1, 2011 m. balandžio 15 d. Laidavimo sutartimi Nr. 06-038899-LA1, kuria remiantis atsakovas laidavo ieškovui, kad trečiasis asmuo (kredito gavėjas) įvykdys visus įsipareigojimus pagal kredito sutartį. Šiaulių apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1140-210/2012 kredito gavėjui (trečiajam asmeniui) UADBB „Biznio draudimo brokeris“ iškelta bankroto byla. Todėl iš skolininko D. G. kaip laiduotojo buvo priteista 93 890,44 Eur skola, kuri susidarė UADBB „Biznio draudimo brokeris“ neįvykdžius savo sutartinių įsipareigojimų „Swedbank“, AB.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad laiduotojo prievolė kreditoriui laiduojant už skolininką yra asmeninio pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. R.K., bylos Nr. 3K-7-364/2010). Skirtingai negu daiktinių prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų atveju, laidavimas dėl jo asmeninio pobūdžio sieja kreditorių su įsipareigojimą patenkinti laidavimu užtikrintą reikalavimą prisiėmusiu subjektu (laiduotoju), bet ne konkrečiu turtu, o kreditoriaus reikalavimas skolininkui gali būti patenkinamas iš viso laiduotojo turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje AB DNB bankas v. A. J. ir S. J., bylos Nr. 3K-P-537/2011).
Pagal CPK 666 straipsnio 1 dalį išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. CK 3.110 straipsnio 1 dalis numato, kad iš bendro sutuoktinių turto negali būti tenkinamos sutuoktinių prievolės, kurios atsirado iki santuokos įregistravimo, išskyrus atvejus, kai išieškoma iš bendro turto sutuoktinio dalis. Pagal CK 3.112 straipsnio 1 dalį išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles, atsiradusias iš sandorių, sudarytų po santuokos įregistravimo be kito sutuoktinio sutikimo, galima iš bendro turto sutuoktinio dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė.
Nagrinėjamu atveju skolininko prievolė „Swedbank“, AB atsirado santuokos metu, ji yra asmeninė skolininko D. G. prievolė, duomenų, kad skolininko sutuoktinė davė sutikimą skolininkui prisiimti įsipareigojimus pagal laidavimo sutartį, byloje nėra, tačiau iš vykdomojoje byloje esančių įrodymų matyti, kad išieškoti skolos iš skolininko D. G. asmeninio turto, neįmanoma, nes skolininkui priklausanti transporto priemonė yra areštuota, o kito turto nėra, todėl, vadovaujantis CK 3.112 straipsnio 1 dalimi, galimas išieškojimas iš bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio turto.
CK 3.87 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe laikomos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita) (CK 3.88 str. 1 d. 5 p.). Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 str. 2 d.). CK 3.100 straipsnyje įtvirtinti sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigos pagrindai, o būtent bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia šiais pagrindais:
1) mirus vienam iš sutuoktinių;
2) vieną sutuoktinį paskelbus mirusiu ar pripažinus nežinia kur esančiu;
3) pripažinus santuoką negaliojančia;
4) nutraukus santuoką;
5) sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium (separacija);
6) teismo sprendimu padalijus bendrą turtą;
7) sutuoktinių susitarimu pakeitus įstatymų nustatytą turto teisinį režimą;
8) kitais įstatymų nustatytais atvejais.
Iš bylos duomenų matyti, kad suinteresuoti asmenys - sutuoktiniai Grabauskai nėra nutraukę santuokos ar sudarę vedybų sutarties, nėra teismo sprendimo dėl sutuoktinių separacijos, taip pat sutuoktinių turtas nėra teismo sprendimu padalintas. Tai, kad sutuoktiniai, jų žodžiais tariant galimai gyvena atskirai ir neveda bendro ūkio, nėra pagrindas šioje byloje konstatuoti pasibaigus bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę. Tokios pačios praktikos laikosi ir kiti teismai (pvz. žr. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-559-796/2019; Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-981-614/2017 ir kt.). Todėl jų turtui taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, kurio esmė yra ta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87, 3.88 str.).
Nustatant skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, turi būti taikomos CK 3.116–3.129 straipsnių nuostatos. Pagal CK 3.117 straipsnį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o nuo šio principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais. CK 3.123 straipsnio 1 dalyje pateikti atvejai, kai teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį, o būtent teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.
Nagrinėjamu atveju iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-8615-459/2013 2013-12-19 priėmė sprendimą, kuriuo priteisė iš atsakovo D. G. ieškovės M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 400,00 Lt (kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2013-09-01 iki kol M. G. studijuos aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programą, iki kol jai sueis 24 metai. M. G. 24 metai suėjo (duomenys neskelbtini).
Taip pat pagal Šiaulių apylinkės teismo 2014-01-21 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-513-394/2014 iš D. G. priteistas išlaikymas dukrai V. G., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400,00 Lt nuo 2013 m. lapkričio 1 d. iki dukters V. pilnametystės bei 13 000,00 Lt dydžio išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2013-10-31. V. G. 18 metų suėjo (duomenys neskelbtini).
Be to, suinteresuotas asmuo A. G. nurodė, jog kita dukra V. G. studijuoja užsienio universitete ir jai reikalinga suinteresuoto asmens parama, tačiau nepridėjo šį teiginį pagrindžiančių įrodymų (CPK 178 str.). Pažymėtina, kad suinteresuoto asmens nurodyta parama pilnamečiam vaikui, kuris studijuoja aukštojoje mokykloje, turėtų būti teikiama abiejų tėvų, taigi ne tik suinteresuoto asmens A. G.
Iš nurodyto matyti, kad byloje nėra duomenų, jog kuris nors suinteresuotas asmuo (A. G. ar D. G.) vienas išlaiko nepilnamečius vaikus (jų vaikai yra pilnamečiai), taipogi nėra duomenų apie G. šeimos narių sveikatos būklę, nenustatyta kitų aplinkybių dėl kurių būtų galima nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo.
Konstatuotina, kad sutuoktinių G. bendro turto dalys yra lygios ir skolininko D. G. turtas bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje sudaro ½ dalį jo sutuoktinės A. G. iš (duomenys neskelbtini) gaunamų pajamų, iš kurių išieškojimo nedraudžia įstatymas.
Pažymėtina, jog ši teismo nutartis neužkerta kelio pačiam skolininkui D. G. geranoriškai sumokėti skolą į antstolės depozitinę sąskaitą, tokiu būdu išvengiant išieškojimo iš dalies sutuoktinės gaunamų pajamų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 - 291 straipsniais, 593 straipsniu, 667 straipsniu, teismas
nutaria:
pareiškimą patenkinti iš dalies.
Nustatyti, kad skolininko D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) turtas bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje sudaro ½ dalį jo sutuoktinės A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) pajamų, gaunamų iš (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), iš kurių išieškojimo nedraudžia įstatymas.
Kitoje dalyje pareiškimą atmesti.
Grąžinti antstolei Vaivai Šimkienei vykdomąją bylą Nr. 0071/16/04162.
Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams.