- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-02
- Bylos Nr.
- e2S-834-569/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-05714-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Muchtarovienė
- Suinteresuotas asmuo
- A. G., D. G.
- Pareiškėjas
- „PlusPlus Capital“ AS
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens A. G. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugsėjo 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo „PlusPlus Capital“ AS pareiškimą suinteresuotiems asmenims D. G., A. G., antstolei V. Š. dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas „PlusPlus Capital“ AS (toliau – ir pareiškėjas; išieškotojas) kreipėsi į teismą su prašymu dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, prašydamas nustatyti, kad skolininko D. G. (toliau – ir skolininkas) turtas bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje sudaro ½ dalį jo sutuoktinės A. G. pajamų, gaunamų ar ateityje gautinų darbo užmokesčio, pensijos ar kitų darbo užmokesčiui prilygintų pajamų bei ½ dalis sutuoktinės A. G. banko sąskaitoje esančių ar ateityje būsiančių piniginių lėšų, į kurias gali būti nukreiptas išieškojimas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2019 m. rugsėjo 20 d. nutartimi pareiškėjo pareiškimą tenkino iš dalies ir nustatė, kad skolininko D. G. turtas bendrojoje junginėje sutuoktinių nuosavybėje sudaro ½ dalį jo sutuoktinės A. G. gaunamų pajamų iš darbo užmokesčio, iš kurių išieškojimo nedraudžia įstatymas.
3. Teismas nustatė, kad D. G. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su A. G.. Suinteresuoti asmenys - sutuoktiniai D ir A. G. - nėra nutraukę santuokos ar sudarę vedybų sutarties, nėra teismo sprendimo dėl sutuoktinių separacijos, taip pat sutuoktinių turtas nėra teismo sprendimu padalintas. Tai, kad sutuoktiniai galimai gyvena atskirai ir neveda bendro ūkio, nėra pagrindas šioje byloje konstatuoti pasibaigus bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę.
4. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad skolininkas nuolatinių darbo pajamų ir nekilnojamojo turto neturi, jo vardu registruota transporto priemonė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) yra areštuota. Skolininko sutuoktinė A. G. dirba (duomenys neskelbtini) ir gauna su darbo santykiais susijusias pajamas. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) duomenimis, vidutinės jos iš darbinės veiklos gaunamos pajamos per mėnesį yra apie 1440,58 Eur.
5. Teismas konstatavo, kad D. G. ir A. G. bendro turto dalys yra lygios ir skolininko D. G. turtas bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje sudaro ½ dalį jo sutuoktinės A. G. iš (duomenys neskelbtini), iš kurių išieškojimo nedraudžia įstatymas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Atskiruoju skundu apeliantė A. G. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugsėjo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2VP-12061-1119/2019. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
1.1. Suinteresuotas asmuo A. G. prieštaravo dėl D. G. imamos paskolos, be to, apie paimtą paskolą ji nebuvo informuota. Laidavimo apeliantė paskolai nedavė.
1.2. A. G. su sutuoktiniu D. G. jau nuo 2011 m. sausio mėn. gyvena skyriumi, bendras ūkis nevedamas, bendrų pajamų neturi. Nepilnamečių dukrų išlaikymui yra priteisti alimentai, kurių D. G. nemokėjo ir finansiškai prie dukrų išlaikymo neprisidėjo. A. G. sutuoktinis D. G. skolingas 11 000 Eur nesumokėtų alimentų, kuriuos ji turėtų gauti pirmumo teise, o ne mokėti už jo skolinių įsipareigojimų nevykdymą.
1.3. Suinteresuotas asmuo A. G., viena augindama dukras, nerado papildomų lėšų skyrybų procesui su sutuoktiniu D. G.. Be to, D. G. nevykdo pažadų pasirašyti vedybinę sutartį.
Atsiliepimas
2. Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas „PlusPlus Capital“ AS prašo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugsėjo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2VP-12061-1119/2019 palikti nepakeistą. Pareiškėjas nurodo, kad suinteresuoti asmenys A. G. ir D. G. yra sudarę santuoką, suinteresuoti asmenys nėra pasirašę vedybinės sutarties, nėra priimtas teismo sprendimas dėl sutuoktinių separacijos, taip pat nėra teismo sprendimu padalintas sutuoktinių turtas. Kiti suinteresuoto asmens A. G. atskirajame skunde nurodyti argumentai, pareiškėjo nuomone, nėra reikšmingi bylos nagrinėjimui.
3. Suinteresuotas asmuo D. G. ir antstolė V. Š. atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
5. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas pareiškėjo (išieškotojo) prašymas dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
6. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė V. Š. vykdo Šiaulių apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-774-368/2016 dėl 93 890,44 Eur skolos, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko D. G. (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Vykdant Šiaulių apygardos teismo išduotą vykdomąjį raštą paaiškėjo, kad skolininkas nuolatinių darbo pajamų ir nekilnojamojo turto neturi, jo vardu registruota transporto priemonė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) yra areštuota, tačiau yra sudaręs santuoką su A. G., gaunančia pajamų, susijusių su darbine veikla, todėl išieškotojui „PlusPlus Capital“ AS 2019 m. rugpjūčio 22 d. siūlymu išaiškinta teisė kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (vykd. b. l. 134). Išieškotojas pateikė teismui prašymą dėl turto dalies nustatymo, kuris buvo priimtas ir išnagrinėtas.
7. CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrąja su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Skolininko dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi, kuriai įsiteisėjus, išieškojimas nukreipiamas į šią dalį (CPK 667 straipsnio 2, 3 dalys). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nustatant skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.116–3.129 straipsnių nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2005 m. lapkričio 16 d. nutartį, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2005). Kai sutuoktinių bendro turto teisinis režimas yra nustatytas įstatyme, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2005 m. balandžio 15 d. nutartį, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2005). CK 3.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kuris turtas ir pajamos įstatymo pripažįstami bendrąja jungtine nuosavybe. Be kita ko, tai pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio darbinės veiklos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tokios prigimties pajamos yra bendras sutuoktinių turtas, kai turi būti gautos ar jau yra gautos; taigi, šios sutuoktinio pajamos bendrąja jungtine nuosavybe yra nuo momento, kai jos išmokamos (gaunamos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2011). Kol santuoka nėra nutraukta, nėra pagrindo netaikyti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos prezumpcijos. Esant prieš tai minėtam teisiniam reglamentavimui, pirmosios instancijos teismo išvados, kad skolininko sutuoktinės gaunamos pajamos yra sutuoktinio bendrosios jungtinės nuosavybės dalimi, į kurią būtų galima nukreipti išieškojimą, yra teisingos.
8. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad ji su skolininku nors ir buvo santuokoje, bendro ūkio neveda jau nuo 2011 m. sausio mėn., neturi bendrų pajamų, todėl CK 3.88 straipsnio 2 dalyje numatyta prezumpcija (preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė) yra paneigta. Su šiais skundo argumentais nesutiktina.
9. Kaip jau nurodyta, turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe laikomos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita) (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Ta aplinkybė, kad apeliantė su sutuoktiniu kartu negyvena, neveda bendro ūkio, neturi bendrų įsipareigojimų ir neturi bendro biudžeto, nekeičia turto teisinio režimo, nes sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis, 3.100 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas neturi įrodymų, jog santuoka tarp suinteresuotų asmenų būtų nutraukta ir prievolės padalintos, kad jie būtų sudarę vedybų ar povedybinę sutartį, taip pat įrodymų, dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium (separacijos) nustatymo. Todėl jų turtui taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, pagal kurį turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, šiuo atveju apeliantės darbo užmokestis, laikytinas jų bendrąja jungtine nuosavybe, nes byloje nėra įrodyta priešingai (CK 3.87 ir 3.88 straipsniai).
10. Apeliantė taip pat prašė atsižvelgti, kad ji viena augino dukras, finansiškai jas išlaikė, suinteresuotas asmuo D. G. finansiškai neprisidėjo prie dukrų išlaikymo. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-8615-459/2013 2013 m. gruodžio 19 d. priėmė sprendimą, kuriuo priteisė iš atsakovo D. G. ieškovės M. G., (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 400,00 Lt (kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2013 m. rugsėjo 1 d.) iki kol M. G. studijuos aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programą, iki kol jai sueis 24 metai. M. G. 24 metai suėjo (duomenys neskelbtini) Taip pat pagal Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. sausio 21 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-513-394/2014 iš D. G. priteistas išlaikymas dukrai V. G., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400,00 Lt nuo 2013 m. lapkričio 1 d. iki dukters V. pilnametystės bei 13 000,00 Lt dydžio išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2013-10-31. V. G. 18 metų suėjo (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, jog vaikų išlaikymas, vaiko teisės į būstą bei jo vystymuisi būtinų gyvenimo sąlygų užtikrinimas yra, visų pirma, abiejų vaiko tėvų pareiga, todėl vien ta aplinkybė, kad sutuoktiniai turi vaikų, kuriuos išlaiko, dar nesudaro pagrindo teismui nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo pagal CK 3.123 straipsnį. Pareigos mokėti už vaikų išlaikymą ir pareigos mokėti paskolą nevykdymas ar netinkamas vykdymas, sprendžiant sutuoktinių turto dalies nustatymo klausimą, nėra reikšmingas.
11. Apeliantė atskirąjį skundą taip pat grindžia argumentu, jog apie skolininko D. G. paimtą paskolą nebuvo informuota, jos, kaip sutuoktinės sutikimo imamai paskolai nebuvo prašoma, laidavimo paskolai A. G. nedavė. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo apeliantės argumentu nesutinka ir pažymi, jog šiuo atveju ginčo dalyku yra ne prievolės pobūdis, o skolininkui priklausančios turto dalies nustatymas (CPK 667 straipsnis). Pareiškėja „PlusPlus Capital“ AS, pateikdama teismui prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nesiekė įrodyti, kad skolininkas D. G. ir jo sutuoktinė yra solidarieji skolininkai. Vykdant išieškojimą iš fizinio asmens pagal asmeninę turtinę prievolę išieškoma ne tik iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, bet taip pat ir iš jo dalies, esančios bendrojoje dalinėje ar jungtinėje nuosavybėje. Išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje gali būti nukreiptas tik tada, kai nustatoma jam priklausanti dalis (apibrėžiama sutuoktinio asmeninio turto apimtis ir jo vertė) arba padalijamas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis). Taigi byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl vykdomos prievolės pobūdžio, bet nagrinėjamas klausimas dėl sutuoktinės A. G. dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo. Todėl, vertinant skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, atskirojo skundo argumentai, kuriais sutuoktinė teigia, jog D. G. paskolos sutartį su akcine bendrove (toliau – AB) Swedbank (reikalavimo teisės perėmėjas „PlusPlus Capital“ AS) sudarė be A. G. sutikimo ir žinios, nėra teisiškai reikšmingi.
12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad nustačius turto, esančio bendroje jungtinėje nuosavybėje, dalį, nereiškia, jog išieškojimas į jį bus nukreiptas visa apimtimi. Turto dalies nustatymas iš esmės tik individualizuoja skolininko turto dalį bendrojoje nuosavybėje ir apibrėžia jo turtinę padėtį, o išieškojimas iš nustatyto skolininko turto (tame tarpe ir piniginių lėšų dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje) galės būti vykdomas tik įstatymų nustatyta tvarka ir dydžiais.
13. Apeliacinės instancijos teismo anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
14. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias sutuoktinių turto teisinį režimą, sutuoktinių bendro turto dalis bei procesines teisės normas, susijusias su skolininko fizinio asmens turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad skolininkui D. G. priklauso ½ dalis jo sutuoktinės A. G. gaunamo darbo užmokesčio, todėl panaikinti ar keisti iš esmės teisėtos ir pagrįstos teismo nutarties atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugsėjo 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.