Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Paulius Veršekys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. spalio 4 d. nutarties, kuria atmestas G. M. skundas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-14438-2019 paliktas nepakeistu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresnysis specialistas V. M. (toliau – vyresnysis specialistas) 2019 m. liepos 30 d. priėmė nutarimą Nr. 10-ANR_N-14438-2019, kuriame nurodoma, kad G. M. 2019 m. liepos 23 d. 20 val. 22 min. Vilniaus rajone Kenos kaime vairavo automobilį, kuriam neatlikta privalomoji valstybinė techninė apžiūra, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, o automobilis buvo nedraustas civilinės atsakomybės draudimu. Tokiais veiksmais G. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 226 punktus ir nubaustas pagal Administracinio nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 2 dalį 420 Eur bauda, pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį 50 Eur bauda, pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį 30 Eur bauda ir vadovaujantis ANK 38 straipsniu jam paskirta galutinė administracinė nuobauda 420 Eur bauda.

2. 2019 m. liepos 30 d. skundu pareiškėjas vyresniojo specialisto nutarimą apskundė Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams.

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas

8. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde G. M. prašo pakeisti 420 eurų baudą į viešuosius darbus.

9. ANK 424 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatyta bauda nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų, ANK 415 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatyta bauda vairuotojams nuo penkiasdešimt iki vieno šimto eurų, ANK 415 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatyta bauda nuo trisdešimt iki keturiasdešimt eurų. ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

10. Teismas vertina padarytų administracinių nusižengimų pavojingą pobūdį: G. M. vairavo neturėdamas teisės vairuoti automobilį, kuriam neatlikta privalomoji techninė apžiūra, automobilis buvo nedraustas civilinės atsakomybės draudimu, buvo nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad buvo tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas). Teismas vertina ir faktinį pavojų, kurį kelių eismo saugumui gali kelti automobilio, kuriam neatlikta privalomoji techninė apžiūra, vairavimas ir vairavimas neturint teisės vairuoti, ir tai, kad vienu metu buvo padaryti net trys administraciniai nusižengimai, ANK 424 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo kaltės formą – tiesioginę tyčią, pažeidėjo asmenybę (jis yra baustas už administracinius nusižengimus, yra registruotas užimtumo tarnyboje, neturi nekilnojamojo turto). Apeliacinės instancijos teismas įvertinus minėtas aplinkybes konstatuoja, kad pagrįstai G. M. pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį buvo paskirta didesnė nei baudos vidurkis bauda, o už kitus nusižengimus – straipsnių sankcijose numatytų minimalių baudų dydžio. G. M. paskirta nuobauda, teismo nuomone, yra būtina tiek nubaudimo, tiek prevenciniams tikslams pasiekti.

11. ANK 37 straipsnio 1 dalis numato, kad visa asmeniui paskirta bauda ar jos dalis šio kodekso 675 ir 676 straipsniuose nustatyta tvarka gali būti keičiama viešaisiais darbais atsižvelgiant į asmens sunkią materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes ir į tai, ar bus įgyvendinta administracinės nuobaudos paskirtis. Įstatymas imperatyviai numato baudos keitimo į viešuosius darbus tvarką. ANK 675 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), skirdami baudą, atsižvelgdami į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens sunkią materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, šio asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.), ar sutikimu gali tuo pačiu nutarimu visą baudą ar jos dalį pakeisti viešaisiais darbais. Asmens prašymas pakeisti baudą (jos dalį) viešaisiais darbais, paduodamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančiai institucijai (pareigūnui) arba teismui ne teismo posėdžio metu, privalo būti rašytinis. Šis prašymas teismui ne teismo posėdžio metu paduodamas per instituciją, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą. Vadovaujantis ANK 675 straipsnio 4 dalimi, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) turi diskrecijos teisę, o ne pareigą, atsižvelgdamas į asmens sunkią materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes ir į tai, ar bus įgyvendinta administracinės nuobaudos paskirtis padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, tuo pačiu nutarimu visą baudą ar jos dalį pakeisti viešaisiais darbais.

12. Iš G. M. paaiškinimų pirmosios instancijos teismo posėdyje ir vyresniojo specialisto 2019 m. liepos 30 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-14438-2019 matyti, kad G. M. dalyvavo viešame žodiniame posėdyje, kuriame buvo išnagrinėta administracinio nusižengimo byla. Iš bylos duomenų matyti, kad G. M. rašytinio prašymo pakeisti baudą viešaisiais darbais vyresniajam specialistui nepateikė (nors pirmosios instancijos teismo posėdyje ir teigė, kad prašė baudą pakeisti viešaisiais darbais). Atsižvelgiant į tai, konstatuojama, kad vyresnysis specialistas, skirdamas G. M. nuobaudą – piniginę baudą, o teismas, palikdamas paskirtą nuobaudą galioti, jokių pažeidimų nepadarė. Toks įstatymo taikymas atitinka teismų praktiką (pvz. Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 2 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AN2-418-348/2019, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 6 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AN2-124-365/2019, Panevėžio apygardos teismo 2018 m. liepos 25 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-134-366/2018, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-102-195/2018, Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-414-255/2017).

13. Apeliacinės instancijos teismas vertina visas aplinkybes, kurios jau buvo aptartos sprendžiant dėl administracinės nuobaudos dydžio bei G. M. sunkią materialinę padėtį apibūdinančias aplinkybes ir daro išvadą, kad baudą pakeitus viešaisiais darbais šioje – bylos nagrinėjimo – stadijoje, nebus įgyvendinta administracinės nuobaudos paskirtis, nebus pasiektas tikslas paveikti administracinius nusižengimus padariusį asmenį, kad pastarasis nebedarytų administracinių nusižengimų. ANK 22 straipsnyje įtvirtinta, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti, apriboti galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus, taip pat siekiant juos atgrasyti nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti taip, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų. Teismas pabrėžia, kad nuobauda skiriama ne tik siekiant nubausti pažeidimą padariusį asmenį. Tokio pobūdžio bylose, siekiant apsaugoti visuomenę nuo pavojingų teisės pažeidimų padarinių, itin svarbus jos prevencinis ir auklėjamasis pobūdis. Be to, jis nukreiptas ne tik į pažeidimą padariusį asmeninį, bet ir kitus asmenis, siekiant užkirsti kelią tokiems nusižengimams ateityje ir neleidžiant formuotis nebaudžiamumo už padarytus administracinius nusižengimus jausmui.

14. Šiame kontekste akcentuotina, kad baudos keitimas į viešuosius darbus yra galimas ir baudos priverstinio vykdymo metu. Vadovaujantis ANK 676 straipsnio 3 ir 4 dalimis, jeigu vykdant priverstinį išieškojimą per vienus metus nuo nutarimo skirti baudą pateikimo antstoliui nerandama asmens turto ir (ar) lėšų, iš kurių gali būti priverstinai išieškota bauda, antstolis mokesčių administratoriaus sprendimą dėl priverstinio baudos išieškojimo su žyma, kad išieškojimas negalimas, grąžina mokesčių administratoriui. Tuomet Valstybinė mokesčių inspekcija apie tai praneša institucijai, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, o ši teikimu kreipiasi į teismą. Teismo nutarimu, esant pažeidėjo sutikimui, paskirta bauda gali būti pakeista viešaisiais darbais.

15. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar naikinti G. M. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

G. M. apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. spalio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.