Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Virginijos Gudynienės ir Virginijos Lozoraitytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-567-877/2019 pagal ieškovo K. K. ieškinį atsakovei V. K. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys notarė R. V., AIG Europe Limited (Finland Branch).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas K. K. pateikė teismui ieškinį, kurį tikslino 2018 m. liepos 9 d., bei galutinai patikslino 2019 m. sausio 24 d. (2 t., b. l. 127-131), ir kuriuo prašė: 1) pripažinti negaliojančiu Z. K. testamentą, sudarytą 2016 m. sausio 6 d., Kauno miesto 20-ajame notarų biure; 2) pripažinti negaliojančiais ir taikyti restituciją šiems J. K. vardu AB Šiaulių banke sudarytiems sandoriams: 1) 2017 m. lapkričio 7 d. padarytą 8 686,90 Eur bankinį pavedimą, dokumento Nr. (duomenys neskelbtini) iš J. K. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB Šiaulių bankas į V. K. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke; 2) 2018 m. vasario 20 d. padarytą grynųjų pinigų 6 403,38 Eur nuėmimo operaciją, dokumento Nr. (duomenys neskelbtini) iš J. K. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB Šiaulių bankas; 3) 2018 m. vasario 20 d. padarytą grynųjų pinigų 7 262,25 Eur nuėmimo operaciją, dokumento Nr. (duomenys neskelbtini) iš J. K. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieškovo motina J. K., kurios paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Po jos mirties ieškovas ir jo tėvas Z. K., (mirusiosios sutuoktinis) įgijo teisę paveldėti motinai priklausiusią turto dalį, 2018 m. gegužės 10 d. ieškovas priėmė motinos palikimą. Z. K., nepateikęs pareiškimo notarui apie tai, kad po motinos mirties priima palikimą, (duomenys neskelbtini) mirė. 2014 m. liepos 1 d. testamentu tėvas visą turtą buvo palikęs ieškovui, tačiau vėliau 2016 m. sausio 6 d. nauju testamentu savo turtą paliko atsakovei – ieškovo dukrai V. K.. Teigė, kad atsakovė, pasinaudodama senelių psichine sveikatos būkle, paveikė juos, kad J. K. pervestų pinigus į ieškovui nežinomas bankų sąskaitas ir taip pasisavino ieškovo motinos pinigus, o tėvą Z. K. įkalbėjo surašyti naują testamentą ir visą turtą palikti atsakovei. Ieškovo teigimu, piniginių operacijų (ginčijamų sandorių) metu J. K. nesuvokė sudaromų sandorių pasekmių ir jų nesiekė. Sandoriai sudaryti apgaulės, atsakovės nesąžiningų veiksmų įtakoje, J. K. nesuvokiant veiksmų prasmės ir negalint jų valdyti, todėl sandoriai pripažinti negaliojančiais pagal CK 1.63 str., 1.64 str., 1.80 str., 1.81 str., 1.89 str.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Apeliacinis skundas atmestinas.

15. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1dalis, 263 straipsnio 1dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3dalys).

16. Apeliaciniame skunde prašoma nagrinėti šią bylą žodinio proceso tvarką, argumentuojant tuo, kad tokiu būdu byloje dalyvaujantys asmenys galėtų betarpiškai atskleisti savo poziciją, pateikti savo argumentų vertinimą ir tokiu būdu atskleisti bylos esmę. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog apelianto prašyme pateikti argumentai dėl žodinio bylos nagrinėjimo neteikia būtinybės apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl prašymas atmestinas, o rašytinis bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

17. Apeliacijos objektas - pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl J. K. bankinių operacijų pripažinimo negaliojančiomis, teisėtumo ir pagrįstumo, patikrinimas.

18. Apeliaciniame skunde apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl Z. K. testamento pripažinimo negaliojančiu, todėl dėl šios dalies teisėjų kolegija nepasisako.

Dėl ginčo esmės

19. Ieškovas ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiais jo motinos J. K. (mirusios (duomenys neskelbtini)) sudarytus 3 sandorius - bankines operacijas (dėl pinigų pervedimo į atsakovės sąskaitą bei grynųjų pinigų nuėmimo), nurodydamas, kad J. K. dėl savo sveikatos būklės sandorių sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, todėl bankas negalėjo sudaryti minimų sandorių su asmeniu (J. K.), turinčiu valios trūkumų, o šia situacija pasinaudojusi V. K. pasisavino K. K. tėvams priklausiusius pinigus, tokiu būdu nepagrįstai sumažindama palikimo apimtį, paveldėtino turto masę, atimdama K. K. galimybę visa paveldimo turto (pinigų) dalimi įgyvendinti paveldėtojo teises.

20. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus apie J. K. sveikatos būklę, tarp jų ir teismo psichiatrijos ekspertizės išvadą, apklaustų liudytojų parodymus padarė išvadą, jog labiau tikėtina, kad J. K. sveikatos būklė 2017 m. lapkričio 7 d. ir 2018 m. vasario 2 d. atliktų bankinių operacijų metu neleido jai pilnai suvokti šių sandorių esmės, tačiau šioje byloje nekilo ginčo dėl to, kad J. K. vardu atidarytose banko sąskaitose esančios piniginės lėšos yra bendroji jungtinė abiejų sutuoktinių, o ne J. K. asmeninė nuosavybė. Todėl sprendė, kad galiojant bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcijai, tuo atveju, netgi jei sandorių sudarymo metu ir buvo J. K. valios trūkumų dėl jos ligos ir psichinės būsenos, sąskaitoje esančiomis lėšomis galėjo disponuoti ir sutuoktinis Z. K..

21. Apelianto įsitikinimu, Kauno apylinkės teismas netinkamai taikė ir aiškino materialines ir procesines teisės normas, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos formuojamos tokio pobūdžio bylose, todėl nepagrįstai netenkino ieškinio reikalavimų dėl J. K. bankinių operacijų pripažinimo negaliojančiomis CK 1.89 straipsnio pagrindu, restitucijos taikymo. Su šia apelianto pozicija teisėjų kolegija nesutinka.

22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo bei taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jų pakanka reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012).

23. Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųsto teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovo reikalavimus dėl J. K. bankinių operacijų pripažinimo negaliojančiomis, pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Apeliantas, nesutikdamas su teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantas iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apelianto nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik apelianto nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga.

24. CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, tikrinama, ar teismas turėjo pakankamai įrodymų savo išvadoms pagrįsti, ar tinkamai juos ištyrė ir įvertino. Apeliacinės instancijos teismas atlieka pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo kontrolės funkciją. Tai reiškia, kad apeliacinis procesas skirtas ne ginčo nagrinėjimo pakartojimui ar naujų reikalavimų nagrinėjimui, o pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir / ar fakto klaidų ištaisymui. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija nemato pagrindo pakartotiniam visų ieškovo išvardintų dokumentų įrodomosios reikšmės tyrimui ir analizei.

25. Spręsdamas dėl CK 1.89 straipsnio pagrindu pareikšto reikalavimo pagrįstumo (sandorio negaliojimo) teismas privalo išaiškinti, ar asmuo, sudarydamas sandorį, dėl tam tikrų priežasčių (ligos, stresinės situacijos, alkoholio, psichotropinių ar kitokių medžiagų, veiksnių poveikio) buvo tokios sveikatos, psichikos būklės, kad nesuprato, kokį sandorį sudaro. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439-219/2017).

26. Teisėjų kolegija, atskirai pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumento, kad atsakovė V. K., pasinaudodama jo tėvų psichine sveikatos būkle, įtakojo tėvus, kad mama J. K. dalį indėlio pervestų į atsakovės banko sąskaitą, kitą dalį pinigų nuimtų grynais pinigais ir sąskaitas banke uždarytų, pažymi, kad šie argumentai, atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių bei įrodymų visumą, nepakankami konstatuoti, jog dėl savo sveikatos būklės J. K. tuo metu neturėjo teisės disponuoti indėliais, buvusiais jos banko sąskaitose, o bankas atlikti atitinkamas operacijas. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad ginčijamu laikotarpiu J. K. būtų apribotas veiksnumas ar ji teismo sprendimu pripažinta neveiksnia. Apeliaciniame skunde apeliantas pats nurodo, kad 2018 m. vasario 20 d. padarytų bankinių operacijų metu J. K. buvo kartu su sutuoktiniu Z. K. ir atsakove, taip pat neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad Z. K. 2016 m. sausio 6 d. testamentu savo laisva valia paliko visą turtą savo vaikaitei (atsakovei), kad ieškovo tėvai gyveno kartu, todėl labiau tikėtina, kad indėlių nuėmimo bei pinigų panaudojimo klausimai buvo sprendžiami abiejų sutuoktinių bendru sutarimu. Aplinkybė, kad atliktų bankinių operacijų metu J. K. nesuvokė šių sandorių esmės, teisėjų kolegijos įsitikinimu, neteikia pagrindo ieškinio reikalavimų dėl J. K. bankinių operacijų pripažinimo negaliojančiomis patenkinimui, nes pats pinigų nuėmimo (lėšų pervedimo atsakovei) faktas nereiškia jo nenaudingumo ar žalingumo J. K., kuria rūpinosi ir atsakovė. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad aplinkybės apie J. K. sveikatos būklę, jos pablogėjimą ginčo laikotarpiu ieškovui buvo žinomos, todėl jis taip pat turėjo teisę pasirūpinti savo motinos teisėtų interesų apsauga.

27. Nors apeliantas teigia, kad dėl atsakovės apgaulės, pasinaudojus tėvų psichine sveikatos būkle, dalis indėlio pervesta į atsakovės banko sąskaitą, kita dalis pinigų nuimta grynais ir sąskaitos banke uždarytos, tačiau analizuojant bylos medžiagą, matyti, jog indėlių nuėmimo klausimas buvo sprendžiamas Z. K. iniciatyva, o ne atsakovės kokiais nors prievartiniais veiksmais, todėl šie apelianto teiginiai dėl CK 1.91 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto sandorio negaliojimo pagrindo nepagrįsti jokiais įrodymais byloje (CPK 185 str.).

28. Apeliantas skunde taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas ir dėl ginčo esmės neatskleidimo, nes teismas nukrypo į bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės klausimų vertinimus, todėl neatskleidė bylos esmės dėl sandorių negaliojimo. Teisėjų kolegija, nustačiusi, kad apelianto skunde nurodyti argumentai dėl teismo neįvertintų įrodymų ir neatskleistos bylos esmės yra deklaratyvūs bei nepagrįsti objektyviais įrodymais, todėl nelaikytini patikimais ir pakankamais, jog jų pagrindu būtų daroma kitokia nei ginčą išnagrinėjusio pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovas neįrodė ieškinio reikalavimų pagrįstumo. Taigi, dėl apelianto nurodyto pažeidimo teisėjų kolegija neturi pagrindo naikinti iš esmės teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 328 straipsnis). Netenkinus ieškinio pagrindinio reikalavimo, nebuvo teisinio pagrindo teismui spręsti ir restitucijos taikymo klausimo.

29. Pagal CPK 47 straipsnio 1 dalį tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva. Trečiųjų asmenų dalyvavimas byloje grindžiamas tuo, kad jie, kaip ir ginčo šalys, būdami materialinių teisinių santykių subjektais, gali būti suinteresuoti bylos baigtimi, t. y. būsimas teismo sprendimas ateityje gali pakeisti jų teisinius santykius su ginčo šalimis arba kitaip paveikti jų interesus. Tokiems asmenims turėtų būti sudaromos sąlygos ginti savo teises bei interesus dalyvaujant civiliniame procese. Tačiau tai, kad pirmosios instancijos teismas neįtraukė į bylos nagrinėjimą visų bylos baigtimi suinteresuotų asmenų, savaime nėra pagrindu panaikinti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą. Besąlyginis (absoliutus) pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą yra tik tada, kai teismas nusprendžia dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

30. Kasacinio teismo praktikoje nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2009; 2015 m. vasario 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-61-684/2015). Sprendimu CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme turi būti paveiktos nedalyvaujančio byloje asmens materialiosios teisės ir pareigos, be to, įtaka šioms teisėms ir pareigoms turi būti tiesioginė –sprendimu turi būti modifikuota asmens teisinė padėtis, t. y. nustatytos, pripažintos, pakeistos, panaikintos (ir pan.) materialiosios teisės ar pareigos. Tik kartu egzistuojant šioms dviem sąlygoms, gali būti konstatuotas aptariamas sprendimo negaliojimo pagrindas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, 91 punktas).

31. Nagrinėjamu atveju ieškovas prie pradinio ieškinio buvo pridėjęs jo advokatui 2018 m. birželio 5 d. siųstą Šiaulių banko atsakymą dėl informacijos apie J. K. vardu atidarytas banko sąskaitas (1 t.b.l. 30), jokių prašymų į bylos nagrinėjimą įtraukti trečiuoju asmeniu Šiaulių banką nei patikslintuose ieškiniuose (1t.b.l. 39-43, 2 t. b.l.127-131), nei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nereiškė. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. liepos 12 d. nutartimi, 2018 m. spalio 24 d. teismo posėdyje protokoline nutartimi ieškovo prašymus dėl įrodymų išreikalavimo iš Šiaulių banko tenkino (1 t.b.l. 44-45, 51, 71, 2 t.b.l. 86, 89). Nagrinėjamoje byloje priimtu teismo sprendimu nėra tiesiogiai nuspręsta dėl Šiaulių banko materialinių teisių ar pareigų. Vadinasi, šiuo atveju nenustatytas absoliutus pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Dėl bylos procesinės baigties

32. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą neperžengdama apeliacinio skundo ribų, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialiosios ir procesinės teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos byloje nagrinėjamais klausimais, o apelianto argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 13 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1dalies 1punktas).

33. Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme

34. CPK 93 straipsnio 1dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Netenkinus apelianto (ieškovo) apeliacinio skundo, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

35. Atsakovės atstovė pateikė prašymą dėl 600 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą priteisimo bei šias išlaidas pagrindžiančius rašytinius įrodymus (3 t.b.l. 64-65). Atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos pagrįstos, neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, proporcingos, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, apimtį bei advokato darbo laiko sąnaudas. Todėl atsakovei iš apelianto priteistinos 600 Eur advokato pagalbos išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 600 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.